C_2022224LT.01000201.xml

P9_TA(2021)0463

ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos

2021 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (2021/2058(INI))

(2022/C 224/01)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 ir 165 straipsnius, kuriuose nurodyta Sąjungos kompetencija ir veiksmai sporto srityje, ypač puoselėjant sporto europinį aspektą, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį, jo struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla, ir jo socialinę bei švietėjišką funkciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač į sporto, kaip svarbaus darnaus vystymosi veiksnio, vaidmenį ir jo indėlį į taiką, tolerancijos ir pagarbos skatinimą, moterų ir jaunimo, atskirų asmenų ir bendruomenių įgalinimą, taip pat į sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties tikslus (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (2), ypač į jo sporto skyrių,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017–2020 m.) įgyvendinimo ir reikšmės (COM(2020)0293), ypač į jame pateiktas rekomendacijas ateičiai,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga: 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 16 d. ES gaires „Dvikryptė sportininkų karjera. Rekomenduojami politikos veiksmai dvikryptei karjerai aukšto meistriškumo sporte remti“,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (7),

—	atsižvelgdamas savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (9),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.) (10), visų pirma jo prioritetines sritis,

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl kovos su korupcija sporte 2019/C 416/03 (11),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti (12),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl COVID-19 pandemijos poveikio ir sporto sektoriaus gaivinimo (13),

—	atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl trenerių įgalėjimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų (14),

—	atsižvelgdamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl sporto inovacijų (15),

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 16 d. persvarstytą Sporto etikos kodeksą ir į 2021 m. spalio 13 d. persvarstytą Europos Tarybos Europos sporto chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 19 d. UNESCO tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio mėn. atliktą tyrimą „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (16),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. galutinę bendrovių „Ecorys“, KEA ir idėjų instituto „Sport and Citizenship“ ataskaitą Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui „Sporto specifikos apžvalga ir analizė“ (angl. Mapping and analysis of the specificity of sport),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. bendrovių „Ecorys“ ir „SportsEconAustria“ ataskaitą Europos Komisijai „COVID-19 ekonominio poveikio ES sporto sektoriui vertinimo apžvalginis tyrimas“ (angl. Mapping study on measuring the economic impact of COVID-19 on the sport sector in the EU),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0318/2021),

A.	kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį Europos piliečių socialiniame, kultūriniame ir švietimo gyvenime ir skatina tokias vertybes kaip demokratija, pagarba, solidarumas, įvairovė ir lygybė;

B.	kadangi sportas yra integracijos priemonė, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms;

C.	kadangi sportas turi būti įtraukus ir atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, negalios ar kultūrinės ir socialinės bei ekonominės padėties;

D.	kadangi sportas yra augantis ekonomikos sektorius, prisidedantis prie ES augimo ir darbo vietų kūrimo, taigi ir prie jos klestėjimo;

E.	kadangi sportas padeda stiprinti Europos integraciją ir ES poziciją tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

F.	kadangi COVID-19 padarė neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį sporto sektoriui;

G.	kadangi ES turėtų siekti toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kartu gerbti specifinį sporto pobūdį ir savarankiškumą;

H.	kadangi ES sporto politika turi remti ir aukščiausio meistriškumo lygio, ir mėgėjišką sportą, taip pat įvairias aktyvaus laisvalaikio formas;

I.	kadangi mėgėjiškas sportas padeda ugdyti jaunų žmonių įgūdžius ir skatina pilietinį aktyvumą per savanorystę;

J.	kadangi jaunieji Europos sportininkai dažnai susiduria su sunkumais derindami savo sportinę karjerą su mokymosi ar profesine veikla;

K.	kadangi sportas daro teigiamą poveikį piliečių sveikatai ir gerovei;

L.	kadangi sporto infrastruktūros plėtra yra svarbus veiksnys gerinant gyvenimo kokybę ir ekonomines galimybes atokiose ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse;

kadangi sportas susiduria su įvairias iššūkiais, pvz., valdymo problemomis, korupcija, susitarimais dėl varžybų baigties, dopingu, sunkumais gauti finansavimą, skaitmeniniu piratavimu, modeliais, pagal kuriuos siekiama vien pelno, žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir smurtu, grėsmėmis aplinkai ir tvarumui;

N.	kadangi moterims sporte vis dar nepakankamai atstovaujama tiek valdymo organuose, tiek žiniasklaidos srityje;

O.	kadangi neteisėtas tiesiogiai stebimų sporto renginių transliavimas kelia grėsmę profesionaliam ir mėgėjiškam sportui, kuris priklauso nuo pajamų, gautų už sporto varžybų transliavimo teises;

Matomumo, bendradarbiavimo ir sporto integravimo į ES politiką stiprinimas

ragina ES laikytis holistinio požiūrio į sporto politiką ir dėti daugiau pastangų, kad ji būtų įtraukta į kitas ES politikos sritis;

pabrėžia, kad reikia stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su sporto suinteresuotaisiais subjektais;

ragina Komisiją pradėti reguliarų aukšto lygio struktūrinį bendradarbiavimą su visais sporto suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis institucijomis, kad būtų galima teikti tikslingesnes ir labiau įpareigojančias rekomendacijas dėl veiksmų, susijusių su sporto sektoriui kylančiais iššūkiais;

ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl sporto ateities, susietą su ES strateginiais tikslais;

ragina Komisiją didinti sporto matomumą ir stiprinti sporto aspektą visose politikos srityse ES lygmeniu, įtraukiant sportą į atsakingo Komisijos nario atsakomybės srities pavadinimą;

atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina įsteigti ES sporto koordinatoriaus pareigybę – jis būtų Komisijos kontaktinis asmuo ir matomas atskaitos taškas;

primygtinai reikalauja aktyvesnio Parlamento dalyvavimo, kuris sukurtų struktūrą nuolatinėms politinėms diskusijoms ir veiksmams sporto srityje, ir parlamentinės strateginių tikslų įgyvendinimo kontrolės ir stebėsenos;

pabrėžia Konferencijos dėl Europos ateities vaidmenį diskusijose dėl ES sporto politikos ateities ir su sportu susijusių klausimų ir skatina aktyvų visų sporto srities suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

pripažįsta, kad Europos Taryboje neseniai priimta persvarstyta Europos sporto chartija, kurioje pabrėžiami bendri Europos sporto ir jo organizavimo sistemos bruožai, ir ragina ES institucijas siekti nuoseklumo, bendradarbiavimo ir solidarumo žemyno lygmeniu, kartu imantis iniciatyvos sporto politikos srityje;

10.

ragina Parlamentą aktyviau dalyvauti sporto diplomatijos veikloje;

Europos sporto modelio principų stiprinimas

11.

pripažįsta vertybėmis, savanoriška veikla ir solidarumu grindžiamo Europos sporto modelio svarbą ir tikisi jį toliau plėtoti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų labui;

12.

pripažįsta įvairių sporto šakų ir šalių požiūrių įvairovę ir kartu mano, kad reikia toliau stiprinti ir saugoti bendrą Europos sporto pagrindą, ypač mėgėjiško ir aukščiausio meistriškumo sporto sąsajas;

13.

ragina sukurti Europos sporto modelį, pagal kurį būtų pripažįstama būtinybė tvirtai įsipareigoti integruoti solidarumo, tvarumo, visų asmenų įtraukties, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus, taigi griežtai nepritaria atskirtoms varžyboms, kuriomis pažeidžiami šie principai ir keliamas pavojus visos sporto ekosistemos stabilumui; pabrėžia, kad laikytis šių principų turėtų skatinti visi sporto srities suinteresuotieji subjektai ir nacionalinės valdžios institucijos;

14.

pripažįsta federacijų vaidmenį valdant savo sporto šakas ir skatina glaudžiau koordinuoti veiklą su valdžios institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais;

15.

pripažįsta, kad sporto klubai yra Europos sporto modelio, suteikiančio galimybę visiems, visų pirma jauniems žmonėms, užsiimti sportu vietos lygmeniu, nepriklausomai nuo kultūrinės ar socialinės ir ekonominės padėties, pagrindas;

16.

pabrėžia, kad reikia didinti solidarumą, jo kryptingumą ir finansinį perskirstymą, taip pat keistis įgūdžiais ir praktine patirtimi, ypač tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto; ragina sporto federacijas įgyvendinti solidarumo mechanizmą, grindžiamą sąžiningu ir privalomu paskirstymo metodu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas mėgėjiško sporto finansavimas;

17.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų sporto klubų finansinį stabilumą ir patikimą valdymą, ir ragina sporto organizacijas tuo tikslu įdiegti mechanizmus, jei jų dar nėra, kartu su tinkama vykdymo užtikrinimo sistema;

18.

mano, kad Vokietijos klubo nuosavybės modelis, pagrįstas taisykle „50+1“, puikiai pasitarnavo Vokietijos futbolui ir turėtų būti laikomas galimu geriausios praktikos pavyzdžiu, kitoms šalims siekiant tobulinti savo modelius;

19.

ragina valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas visoje savo veikloje, ypač suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir leidžiant rinktis rėmėjus, atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratijos principus; primygtinai reikalauja, kad svarbiausi sporto renginiai nebeturėtų būti rengiami tose šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamos šios pagrindinės teisės ir nepaisoma šių vertybių;

20.

ragina sporto organizacijas laikytis nustatyto tarptautinių sporto turnyrų dažnumo, ypač Europos ir pasaulio čempionatų, kartu atsižvelgiant į vietos varžybas ir sportininkų bei žaidėjų sveikatą;

Gero valdymo ir sąžiningumo reikšmės akcentavimas

21.

mano, kad reikia atnaujinti įsipareigojimą siekti gero valdymo, kad būtų atkurta sporto socialinių ir ekonominių elementų pusiausvyra ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų atstovavimas sprendimus priimančiuose organuose;

22.

pažymi, kad turėtų būti vienodai akcentuojami ir komerciniai profesionaliojo sporto interesai, ir labai reikalingos jo socialinės funkcijos; ragina atitinkamas organizacijas atsižvelgti į šį aspektą, nes tai joms yra būdas išsaugoti savo, kaip sektinų pavyzdžių, poziciją ginant idealus, kuriais grindžiamas Europos sportas;

23.

ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas ir suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas įgyvendinti aukščiausius valdymo standartus;

24.

pripažįsta sporto organizacijų ir federacijų pastangas užtikrinti gero valdymo principų įgyvendinimą sporto srityje ir pabrėžia, kad Komisija turi parengti rekomendacijas dėl sporto organizavimo ir jo valdymo organų ES gairių;

25.

ragina tarptautinius, Europos ir nacionalinius sporto valdymo organus ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, visų pirma spręsti nedidelio moterų ir etninių mažumų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą;

26.

ragina visas sporto suinteresuotųjų subjektų organizacijas siekti tinkamo reprezentatyvumo ir profesionalumo lygio, nes tai būtina dalyvavimo kolektyviniuose sprendimų priėmimo procesuose sąlyga;

27.

ragina ES institucijas skatinti ir saugoti sportininkų pagrindines teises, įskaitant sportininkų atstovavimą priimant sprendimus, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir nediskriminavimą;

28.

pabrėžia, kad sporto institucijos turi atsižvelgti į sportininkų psichikos sveikatą taip pat, kaip ir į jų fizinę sveikatą;

29.

ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visi profesionalūs sportininkai turėtų vienodas galimybes naudotis socialiniais ir darbo apsaugos mechanizmais;

30.

ragina valstybes nares, sporto valdymo institucijas ir klubus pripažinti sirgalių statusą sporte, įtraukiant juos į valdymo ir sprendimų priėmimo organus;

31.

ragina Komisiją remtis jau atliktu darbu socialinio dialogo srityje ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant visas profesionalaus sporto šakas;

32.

palankiai vertina reformas ir priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir atskaitomybę žaidėjų perleidimo rinkoje visose sporto šakose, ir ragina dėti daugiau pastangų; pažymi, kad siekiant pagerinti žaidėjų perkėlimo sistemas, kad jos atitiktų Europos standartus ir tikslus, ypač susijusius su darbo rinka ir finansiniais reglamentais, reikalingos Europos masto struktūros;

33.

primena, kad reikia reguliuoti agentų veiklą ir pripažįsta, kad naujausios futbolo žaidėjų perkėlimo rinkos reformos, įskaitant tarpuskaitos namų, agentams taikomus licencijavimo reikalavimus ir agentų komisiniams taikomų viršutinių ribų nustatymą, yra tinkamos krypties; primygtinai ragina atitinkamas sporto institucijas užtikrinti, kad šios reformos būtų skubiai įgyvendintos, ir ragina Komisiją stebėti pažangą;

34.

primygtinai tvirtina, kad kovojant su korupcija sporte, kuri dažnai yra susijusi su pinigų plovimu ir nusikalstamumu, būtinas tarptautinis visų suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas;

35.

ragina valstybes nares ir atitinkamas valdžios institucijas ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimu azartinių lošimų sektoriuje, įskaitant nesąžiningų interneto svetainių plitimą ir grobuonišką veiklą, siekiant apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis nuo bet kokios rizikos;

36.

ragina Tarybą ir Komisiją išeiti iš aklavietės, susijusios su Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis pasirašymu ir ratifikavimu;

37.

pabrėžia, kad reikia stiprinti gebėjimus siekiant stiprinti prevencijos ir kovos su dopingu priemones sporto srityje įgyvendinant bendrą Europos strategiją, kuri apimtų glaudų visų ES šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija;

38.

pabrėžia, kad reikia rengti informavimo ir švietimo kampanijas, skirtas dopingo vartojimo, susitarimų dėl varžybų baigties, korupcijos, smurto, fizinės ir psichologinės prievartos prevencijai ir kitiems su sąžiningumu susijusiems klausimams, daugiausia dėmesio skiriant mėgėjų sportui;

Saugaus, įtraukaus ir lygiaverčio sporto užtikrinimas

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvautų siekiant užtikrinti, kad sporto politika ir teisės aktais būtų remiama lyčių lygybė, ypatingą dėmesį skiriant kovai su visų formų smurtu ir priekabiavimu, lyčių stereotipais, nedideliu matomumu ir nepakankamu informavimu žiniasklaidoje, taip pat nevienodu darbo užmokesčiu, premijų ir apdovanojimų skyrimu;

40.

ragina nacionalines sporto federacijas siekti suvienodinti premijas sportininkėms ir sportininkams, sekant Airijos futbolo asociacijos (FAI) pavyzdžiu;

41.

ragina Komisiją pripažinti mažiau galimybių turinčių asmenų, pabėgėlių, etninių mažumų ir LGBTIQ+ bendruomenės socialinės įtraukimo į sportą, nė vieno nepaliekant nuošalyje, svarbą ir ją remti;

42.

pabrėžia, kad reikia pasinaudoti didele elitinio sporto socialine svarba siekiant didinti informuotumą apie problemas, su kuriomis susiduria LGBTQI+ asmenys sporte;

43.

ragina sporto įstaigas ir valdžios institucijas efektyviai kovoti su diskriminacija, smurtu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis ir užtikrinti saugų ir įtraukų sportą visiems sportininkams, žiūrovams ir darbuotojams sporto infrastruktūroje ir internete;

44.

primygtinai ragina visiškai netoleruoti rasizmo ir smurto sporte ir skatina Komisiją, valstybes nares ir sporto federacijas parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiems incidentams, taip pat patvirtinti veiksmingas sankcijas ir paramos aukoms priemones;

45.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad į sporto veiklą ir programas būtų įtraukti neįgalieji, turintys protinę ar fizinę negalią, taip pat didinti varžybų, kuriose dalyvauja neįgalūs sportininkai, matomumą žiniasklaidoje;

46.

pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą ir šalinti visas neįgaliesiems kylančias kliūtis, pvz., rengti švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas, specializuotus mokymus atitinkamiems veikėjams, ir užtikrinti prieinamą sporto infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas dalyvauti sporto renginiuose ir sportuoti;

47.

ragina valstybes nares savo olimpiniams ir paralimpiniams čempionams teikti vienodas pinigines premijas ir remti mažų pajamų olimpiečius ir paralimpiečius;

48.

primena, kad ES susiduria su demografiniais iššūkiais, pvz., visuomenės senėjimu, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnių žmonių aktyvumo skatinimui per fizinę veiklą;

49.

primygtinai ragina valstybių narių žiniasklaidą geriau informuoti apie platesnį sporto spektrą, ypač moterų ir jaunimo sportą;

50.

ragina valstybes nares nustatyti specialias priemones, kuriomis vaikams iš palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų būtų sudarytos galimybės užsiimti sportu, kuriam reikalinga brangi įranga ir kuris daug kainuoja, įskaitant žiemos sportą;

51.

ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto organizacijas teikti pirmenybę politikai, pagal kurią vaikai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos, priekabiavimo ir bet kokios formos prievartos, didinamas sąmoningumas ir suteikiama galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teisines konsultacijas ir laiku suteiktą apsaugą;

52.

palankiai vertina 2019 m. Komisijos tyrimą „Vaikų apsaugojimas sporte“ ir ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje, be kita ko, reguliariai rinkti ir atnaujinti duomenis;

53.

primygtinai reikalauja, kad jauni sportininkai iš besivystančių šalių būtų apsaugoti nuo sukčiavimo ir prekybos žmonėmis, kad Europoje jiems būtų suteiktas tinkamas teisinis statusas ir kad jiems būtų padedama įvertinti ir stebėti savo sutartis;

54.

ragina valstybes nares ir federacijas teikti jaunimui ir sportininkams pirmosios pagalbos mokymus;

Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas kartu su švietimo ir vystymosi galimybėmis

55.

ragina valstybes nares ir valdžios institucijas plėtoti sporto infrastruktūrą, ypač atokiuose regionuose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose, ir skirti daugiau laiko fiziniam lavinimui, įskaitant kasdienę fizinę veiklą, aktyvioms pertraukoms ir užklasinei fizinei veiklai mokyklose, skatinant mąstysenos pokytį – pripažinti sporto, kaip mokyklinės disciplinos, svarbą;

56.

pabrėžia, kad reikia laikytis integruoto požiūrio į aktyvius miestus, pagal kurį būtų skatinamas fizinis aktyvumas kasdieniame ES piliečių gyvenime, taip pat ir darbo vietoje, ir kuriuo būtų didinamas ir plėtojamas aktyvus ir tvarus judumas ir transporto priemonės;

57.

palankiai vertina iniciatyvas ir kampanijas, kuriomis skatinamas fizinis aktyvumas, pvz., Europos sporto savaitę, #BeActive ir „HealthyLifestyle4All“, ir ragina Komisiją aktyviau informuoti apie šiuos renginius valstybėse narėse, ypač skirtus mokykloms; pabrėžia reguliaraus jų aprėpties ir poveikio vertinimo svarbą;

58.

ragina ES gaires dėl dvikryptės sportininkų karjeros įgyvendinti ir skatinti kiekvienoje valstybėje narėje bei taikyti visiems sporto darbuotojams, užsiimantiems struktūriniu sportu, ir imtis konkrečių perkvalifikavimo iniciatyvų;

59.

pakartoja savo raginimą Komisijai, valstybėms narėms, sporto federacijoms ir klubams skatinti sportininkų dvikryptės karjeros galimybes ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti tarpvalstybinį sportininkų judumą į kitą programą „Erasmus+“;

60.

pakartoja, kad reikia parengti strategiją, pagal kurią būtų remiami buvę sportininkai, kad jie turėtų deramas galimybes gauti darbą, įgyti įgūdžių ar persikvalifikuoti;

61.

pabrėžia trenerių, sporto personalo, mokytojų ir jaunimo darbuotojų vaidmenį ugdant vaikų ir jaunimo įgūdžius ir juos lavinant, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant dalyvavimą sporto veikloje ir užtikrinant saugią aplinką visiems;

62.

su džiaugsmu pažymi, kad sporto darbuotojų judumas įtrauktas į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“, ir ragina Komisiją, nacionalines agentūras ir sporto federacijas didinti informuotumą apie šią naują galimybę;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares Europos lygmeniu parengti bendrus ES masto standartus siekiant užtikrinti, kad visi treneriai turėtų tinkamus įgūdžius ir būtų tinkamai parengti, kad galėtų mokyti vaikus ir jaunuolius;

64.

ragina Komisiją sukurti sporto ambasadorių tinklą, kad būtų pasinaudota vertinamų sporto pavyzdžių įtaka skatinant fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną;

65.

pripažįsta vertingą sporto savanorių indėlį visuomenės labui ir ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ES įgūdžių darbotvarkę atitinkančią sistemą, grindžiamą Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), pagal kurią būtų galima pripažinti savanorių, įskaitant trenerius, dirbančius savanoriais, įgytą kvalifikaciją;

Pagalba sportui siekiant užtikrinti sėkmingą jo atsigavimą

66.

primygtinai reikalauja, kad būtų sukurti paramos ir specialiai numatyto finansavimo mechanizmai, kurie padėtų sporto sektoriui ir visoms sporto šakoms grįžti į normalias vėžes po COVID-19, be kita ko, pasitelkiant nacionalinius paramos fondus, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir ES struktūrinius fondus;

67.

palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės įtraukė sportą į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

68.

ragina Komisiją savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kuri 2022 m. turi būti pristatyta Parlamentui ir Tarybai, pateikti duomenis apie su sportu susijusias investicijas ir reformas;

69.

palankiai vertina didesnį sporto biudžetą pagal dabartinę programą „Erasmus+“ ir remia tolesnę fondų ir programų, kaip antai „ES – sveikatos labui“ ir LIFE, sąveiką; pabrėžia, kad siekiant geriau panaudoti šias priemones, kad būtų remiamas atsigavimas sporto sektoriuje, itin svarbu pašalinti visas kliūtis paraiškų teikimo procesui nacionaliniu lygmeniu;

70.

apgailestauja, kad programos „ES – sveikatos labui“ reglamente nėra aiškios nuorodos į sportą;

71.

primygtinai ragina ES institucijas kitu finansinio programavimo laikotarpiu padidinti mėgėjiškam sportui pagal programą „Erasmus+“ skiriamą biudžetą;

72.

pabrėžia, kad reikia toliau tikslingai didinti sporto finansavimą, ir ne tik pagal programą „Erasmus+“, daugiausia dėmesio skiriant socialiniam sporto aspektui, ypač mėgėjiško sporto srityje;

73.

pabrėžia sporto srities parengiamųjų veiksmų ir bandomųjų projektų, kurie suteikia papildomą finansavimą mėgėjiškam sportui ir duoda daug žadančių rezultatų, svarbą;

74.

ragina Komisiją padidinti patvirtintų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sporto srityje skaičių;

75.

pabrėžia, kad būtina remti sporto turizmą, kaip vieną iš priemonių, skirtų sporto gaivinimui ir atsparumui po COVID-19 pandemijos paskatinti;

76.

primena, kad svarbu apsaugoti tradicines sporto šakas kaip Europos kultūros paveldo ir regioninės tapatybės dalį ir jas skatinti skiriant tinkamą finansavimą;

77.

ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pripažinti svarbų sporto ir fizinio aktyvumo vaidmenį tokiose srityse kaip miestų atnaujinimas, turizmas ir teritorinė sanglauda ir skatinti svarbias investicijas pagal ES sanglaudos politiką, ypač pagal „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

78.

ragina Komisiją skatinti naudotis pagal iniciatyvą „REACT-EU“ su sporto infrastruktūra susijusiems projektams skiriamu finansavimu, su sąlyga, kad infrastruktūra būtų tvari ir ja būtų prisidedama ilgalaikio ekonomikos atsigavimo bei remiamas turizmas;

79.

atkreipia Komisijos ir valdymo institucijų dėmesį į svarbų mažų sporto klubų ir asociacijų vaidmenį ir pabrėžia, kad jiems trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad jie galėtų gauti Europos finansavimą ir tikslinę paramą;

80.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sporto sektoriui taikyti kuo mažesnį PVM tarifą, kaip vieną iš priemonių palengvinti prieigą prie jo paslaugų po COVID-19;

81.

ragina Komisiją kartu su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir valdžios institucijas, parengti metodiką, pagal kurią būtų apibrėžti su sportu susijusių projektų socialinio poveikio vertinimo ir stebėsenos kriterijai, bei reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie socialinį sporto poveikį;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atnaujinti ir teikti duomenis apie sporto ekonominį poveikį;

Perėjimo prie tvarios ir novatoriškos ateities rėmimas

83.

atkreipia dėmesį į klubų ir federacijų pastangas siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą; tačiau ragina ES institucijas, valstybes nares ir sporto federacijas toliau remti ir skatinti sporto plėtrą ir aplinkos apsaugos ambicingų sporto renginių organizavimą;

84.

primygtinai reikalauja suderinti sportą su Europos žaliojo kurso principais ir jo indėliu į švietimą apie aplinkosaugą ir elgesio įpročių pokytį;

85.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti žaliąją sporto sektoriaus pertvarką, ypač susijusią su sporto infrastruktūros, įskaitant žiemos sporto infrastruktūrą, kūrimu, plėtimu ir atnaujinimu;

86.

pabrėžia sporto ir fizinio aktyvumo svarbą naujajame europiniame bauhauze ir pripažįsta galimybes plėtoti aktyvias erdves ir skatinti tvarią sporto infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant šią iniciatyvą pirmenybė būtų teikiama su sportu susijusiems projektams, ypač viešojoje erdvėje;

87.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus būtiniausius sporto infrastruktūros prieinamumo kriterijus, tvarumo kriterijus ir saugos standartus, įskaitant priemones užkirsti kelią bet kokio pobūdžio priekabiavimui, ir remti sportininkų bei su sportu susijusių darbuotojų įtrauktį ir judumą;

88.

ragina ypatingą dėmesį skirti darbuotojų, dalyvaujančių kuriant sporto infrastruktūrą, darbo sąlygoms;

89.

pabrėžia inovacijų ir įvairius sektorius apimančio bendradarbiavimo sporte svarbą, ypač kuriant skaitmenines priemones, kurios padėtų didinti dalyvavimą fizinėje veikloje, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui;

90.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją reikėtų numatyti naujus sporto renginių organizavimo būdus naudojantis turimomis skaitmeninėmis technologijomis;

91.

ragina Komisiją ir Europos technologijų institutą sukurti žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB) sporto srityje, kad būtų skatinamos inovacijos, atsparumas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

92.

ragina ES institucijas pradėti diskusijas dėl elektroninio sporto ateities ir galimybių, taip pat rinkti duomenis, kad būtų galima įvertinti šį sektorių ir pateikti jo socialinio ir ekonominio poveikio tyrimą;

93.

ragina Komisiją nedelsiant veiksmingai spręsti didėjančią neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų problemą;

o o

94.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms ir organizacijoms.

(1) Rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, 2015 m. rugsėjo 25 d. priimta JT Generalinės Asamblėjos, A/RES/70/1.

(2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1.

(3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 46.

(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 137.

(5) OL C 407, 2016 11 4, p. 81.

(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 2.

(7) OL C 385, 2021 9 22, p. 2.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0045.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0236.

(10) OL C 419, 2020 12 4, p. 1.

(11) OL C 416, 2019 12 11, p. 3.

(12) OL C 192, 2019 6 7, p. 18.

(13) OL C 214 I, 2020 6 29, p. 1.

(14) OL C 196, 2020 6 11, p. 1.

(15) OL C 212, 2021 6 4, p. 2.

(16) Mittag, J. ir Naul, R. (2021), EU sports policy: assessment and possible ways forward, Europos Parlamentas, Kultūros ir švietimo komitetui atliktas mokslinis tyrimas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Briuselis.