(1)

Įmonės Allied Irish Banks, plc (toliau – AIB) ir EBS Building Society (toliau – EBS) yra atskirai gavusios valstybės pagalbą, apie kurią pranešta Komisijai pagal atskiras procedūras. 2011 m. liepos 1 d. EBS ir AIB susijungė (toliau – bankas), ir Komisija pagal atskirą procedūrą įvertino bankui suteiktą pagalbą. Taigi taikomos trys valstybės pagalbos procedūros, atitinkamai susijusios su AIB, EBS ir susijungusiuoju subjektu.

(2)

2009 m. gegužės 12 d. sprendimu Komisija laikinai patvirtino (2) AIB skirtą 3,5 mlrd. EUR kapitalo injekciją naujomis pagrindinio 1 lygio kapitalo privilegijuotosiomis akcijomis remiantis keletu įsipareigojimų, įskaitant restruktūrizavimo plano pateikimą per šešis mėnesius nuo rekapitalizavimo.

(3)

Po šios pradinės kapitalo injekcijos 2009 m. lapkričio 13 d. Airijos valdžios institucijos pateikė pradinį AIB restruktūrizavimo planą; po to buvo keičiamasi informacija. 2010 m. gegužės 4 d. Airijos valdžios institucijos pateikė atnaujintą restruktūrizavimo planą; po to Komisija ir Airija vėl keitėsi informacija.

(4)

2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Komisija laikinai – kol patvirtins patikslintą restruktūrizavimo planą, kuriame atsižvelgiama į AIB suteiktą tolesnę pagalbą – patvirtino (3) 9,8 mlrd. EUR sanavimo kapitalo injekciją paprastosiomis akcijomis. Kapitalo injekciją buvo planuojama atlikti dviem etapais: i) 3,7 mlrd. EUR skirti iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir ii) 6,1 mlrd. EUR skirti iki 2011 m. vasario mėn. (4)

(5)

Pirmąją patvirtinto rekapitalizavimo dalį Airijos valstybė išmokėjo 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tačiau antroji injekcija, kuri buvo planuojama 2011 m. vasario mėn., taip ir nebuvo skirta (5).

(6)

2010 m. birželio 2 d. sprendimu (6) Komisija laikinai – kol patvirtins restruktūrizavimo planą – leido vykdyti EBS rekapitalizavimą kaip skubią pagalbą. Airijos valdžios institucijos planą pateikė 2010 m. gegužės 31 d.

(7)

2010 m. spalio 11 d. Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Airijos pateikto EBS restruktūrizavimo plano (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (7), nes Komisijai kilo abejonių, ar tas restruktūrizavimo planas ir susijusios pagalbos priemonės yra suderinami su vidaus rinka remiantis Komisijos komunikatu dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (8) (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas).

(8)

Komisija gavo EBS ir kitų dviejų suinteresuotųjų šalių pastabas.

(9)

2011 m. liepos mėn. EBS susijungė su AIB ir tapo visiškai integruota banko patronuojamąja įmone. Todėl EBS nustojo veikusi kaip savarankiškas subjektas. Taigi sprendimas pradėti procedūrą dėl EBS, kaip savarankiško subjekto, tapo negaliojančiu ir Komisija nusprendė procedūros nebetęsti.

(10)

2011 m. kovo 31 d. Airijos finansų ministras paskelbė, kad Airijos bankų sistema turi būti reorganizuojama remiantis dviem pagrindiniais bankais, Airijos banku (toliau – AB) ir AIB (9). Jis taip pat paskelbė, kad, atsižvelgiant į tai, EBS bus sujungta su AIB ir taip bus sudaryta ši antra pagrindinė įstaiga.

(11)

2011 m. liepos 15 d. sprendimu Komisija patvirtino (10) iki 13,1 mlrd. EUR vertės bankui skirtą bendrą pagalbos paketą, kol bus patvirtintas banko restruktūrizavimo planas, kuriame turėtų būti atsižvelgta į suteiktą tolesnę pagalbą.

(12)

2012 m. rugsėjo 28 d. Airija pranešė apie banko restruktūrizavimo planą (11).

(13)

Nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. Komisija ir Airijos valdžios institucijos reguliariai keitėsi informacija. Komisija ne kartą prašė pateikti informaciją, ir Airija pateikė papildomos informacijos (12).

(14)

Išsamus AIB aprašymas pateiktas 2009 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimo dėl pirmojo banko rekapitalizavimo (13) II skirsnio 1 dalyje. Toliau pateikiama trumpa santrauka.

(15)

Prieš finansų krizę AIB buvo įvairių finansinių paslaugų grupė, teikianti visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams. 2008 m. AIB balansas sudarė 182 mlrd. EUR. Tai buvo vienas iš dviejų didžiausių Airijos bankų, kuriam priklausė maždaug 35 % asmeninių einamųjų sąskaitų rinkos, 27 % hipotekos paskolų rinkos, 46 % taupymo produktų rinkos ir 41 % MVĮ einamųjų sąskaitų rinkos.

(16)

Iki tos krizės AIB sparčiai plėtėsi, daugiausia orientuodamasis į naujų paskolų teikimą Airijos nekilnojamojo turto rinkai ir smarkiai priklausydamas nuo didmeninio finansavimo. Kilus pasaulio finansų krizei, dėl kurios labai stipriai nukentėjo Airijos ekonomika ir ypač Airijos nekilnojamojo turto rinka, tapo akivaizdus AIB verslo modelio pažeidžiamumas ir neišvengiamas valstybės paramos poreikis.

(17)

2011 m. liepos mėn. AIB susijungė su EBS.

(18)

Išsamus EBS aprašymas pateiktas 2011 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimo dėl skubaus EBS/AIB rekapitalizavimo (14) 2.1.2 skirsnyje. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse pateikiama trumpa santrauka.

(19)

Prieš finansų krizę EBS buvo didžiausia Airijos būsto paskolų bendrija ir aštunta pagal dydį Airijoje veikianti finansų įstaiga, o jos bendras turtas 2009 m. sudarė 21,5 mlrd. EUR. Būsto paskolų bendrijos yra savitarpio organizacijos, kurios neturi akcininkų, tačiau nuosavybės teise priklauso jų nariams, kurie taip pat yra jų klientai. Jų tikslas – priimti indėlius ir teikti paskolas. Pelnas naudojamas siekiant nariams taikyti palankesnes palūkanų normas arba kaupiamas kaip rezervai.

(20)

EBS savo nariams siūlė tradicinius mažmeninės bankininkystės produktus (taupymo ir hipotekos) atsižvelgdama į savo, kaip būsto paskolų bendrijos, tikslą. Be to, EBS turėjo iždo departamentą, teikiantį specializuotas paslaugas verslo klientams, profesinėms įmonėms ir kredito unijoms. Nuo 2005 m. EBS plėtė savo veiklą komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų srityje, sudarydama didelį paskolų portfelį tame segmente. EBS nukentėjo nuo visos Airijos ekonomikos nuosmukio ir ypač dėl nukritusių komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainų. Palaipsniui blogėjo galimybės gauti finansavimą, dėl didžiulio komercinių ir hipotekos paskolų portfelių vertės sumažėjimo sumažėjo EBS kapitalas.

(21)

Nuo 2011 m. liepos 1 d. EBS yra AIB visiškai nuosavybės teise priklausanti patronuojamoji įmonė. Ji daugiausia teikia hipotekos paskolų ir indėlių paslaugas Airijos rinkoje. EBS tęsia veiklą naudodama savo pavadinimą.

(22)

Remiantis 2011 m. kovo 31 d. paskelbtais riziką ribojančio kapitalo vertinimo ir riziką ribojančio likvidumo vertinimo (15), atliktų pagal Airijos ekonomikos koregavimo programą (toliau – programa) (16), rezultatais, nustatytas AIB kapitalo poreikis sudarė 13,3 mlrd. EUR, o EBS kapitalo poreikis – 1,5 mlrd. EUR (abiejų įstaigų atveju šis skaičius apima bendrą nuosavą kapitalą (17) ir nenumatytų atvejų kapitalą (18)).

(23)

Pagal programos sąlygas dalyvaujančios kredito įstaigos turėjo parengti rekapitalizavimo planus, kad atitiktų atliekant riziką ribojančio kapitalo vertinimą ir riziką ribojančio likvidumo vertinimą nustatytą papildomo kapitalo poreikį, o būtino dydžio kapitalą reikėjo turėti iki 2011 m. liepos mėn. pabaigos.

(24)

2011 m. kovo 31 d. Airijos finansų ministras paskelbė apie visos Airijos bankų sistemos restruktūrizavimą. Buvo nuspręsta sujungti AIB ir EBS; toks naujai įsteigtas bankas turėjo tapti vienu pagrindinių reformuotos Airijos bankų sistemos bankų.

(25)

2011 m. gegužės 26 d. ministras, AIB ir EBS pasirašė įsigijimo susitarimą, pagal kurį AIB įsigyja EBS (prieš tai ją pertvarkius į privačią bendrovę ir gavus visus būtinus reguliavimo institucijų patvirtinimus). Pagal šio susitarimo sąlygas EBS yra AIB visiškai nuosavybės teise priklausanti patronuojamoji įmonė, kuri gauna visišką AIB paramą ir kartu tęsia veiklą naudodama savo – EBS – pavadinimą. Įgyvendinant dviejų subjektų susijungimą, EBS buvo padalyta ir pertvarkyta į visiškai licencijuotą banką, po to AIB įsigijo EBS akcinį kapitalą už minimalų atlygį. 2011 m. birželio 27 d. gavus leidimą vykdyti koncentraciją, susijungimas buvo baigtas 2011 m. liepos 1 d.

(26)

Nuo 2011 m. liepos 15 d. 99,8 % banko akcinio kapitalo priklauso Airijos valstybei.

(27)

Bankas yra visas paslaugas teikiantis bankas, visų pirma orientuotas į Airijos rinką ir per platų platinimo tinklą siūlantis įvairius bankininkystės produktus ir paslaugas. Bankas vykdo ribotą veiklą užsienyje – Didžiojoje Britanijoje. 2012 m. antrojoje pusėje AIB pradėjo pertvarkyti savo vidaus struktūrą į labiau į klientą orientuotą modelį, kurį sudaro šie pagrindiniai segmentai: pagrindinis šalies bankas (angl. Domestic Core Bank), AIB UK ir Financial Solutions Group (FSG). Teikti ataskaitas šių naujų segmentų pagrindu pradėta 2013 m.

(28)

Pagrindinis šalies bankas veikia per įvairius paslaugų teikimo kanalus, kuriuos sudaro 274 filialai (19). Filialų tinklas yra restruktūrizuojamas, kai kurie filialai uždaromi. Be to, bankininkystės paslaugas bankas teikia per nacionalinius pašto skyrius. EBS yra valdoma kaip pagrindinio šalies banko struktūros dalis. Ji išlaiko savo bankinės veiklos licenciją ir veiklą vykdo kaip atskirą pavadinimą turinti patronuojamoji įmonė, išlaikydama savo filialų tinklą. Ji daugiausia veikia hipotekos paskolų ir indėlių srityje.

(29)

AIB UK veikia Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje. Didžiojoje Britanijoje bankas veikia komerciniu pavadinimu Allied Irish Bank (GB) ir teikia visas bankininkystės paslaugas per 20 filialų, taip pat internetu (internetinė bankininkystė). Pagrindinės tikslinės rinkos – MVĮ. Naudodamas pavadinimą Allied Irish Bank (GB) Savings Direct bankas taip pat teikia indėlių paslaugas (20). Šiaurės Airijoje AIB UK veikia komerciniu pavadinimu First Trust Bank (FTB) ir turi 32 filialus. Įmonėms ir fiziniams asmenims teikiamos visos bankininkystės paslaugos.

(30)

Financial Solutions Group buvo įsteigta 2012 m., kad padėtų MVĮ ir privatiems klientams, kurie susiduria su sunkumais vykdydami savo paskolų įsipareigojimus, ir įgyvendintų banko finansinio įsiskolinimo mažinimo turtu planą.

(31)

Dabar bankas yra vienas iš trijų didelių šalies bankų Airijoje, kartu su AB ir Permanent TSB (toliau – PTSB). 2013 m. gruodžio 31 d. bendras banko turtas sudarė 118 mlrd. EUR, palyginti su 132 mlrd. EUR bendro AB turto ir 38 mlrd. EUR bendro PTSB turto 2013 m. gruodžio 31 d. Bankas yra įvairių finansinių paslaugų grupė, kuri teikia visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams, orientuodamasi į Airijos mažmeninės bankininkystės rinką. Bankas ypač aktyviai veikia MVĮ rinkos segmente.

1 lentelė.

Bankas. Atrinkti 2013 m. finansiniai duomenys

2 lentelė.

Banko padėtis MVĮ, asmeninių einamųjų sąskaitų, hipotekos paskolų ir taupymo produktų rinkose

(32)

AIB valstybės pagalbos poreikį lėmė pasaulio finansų krizės poveikis kartu su pernelyg dideliu AIB augimu, didele priklausomybe nuo didmeninio finansavimo, jo pozicija Airijos nekilnojamojo turto rinkai ir nepakankamu rizikos valdymu.

(33)

Prieš finansų krizę AIB nusprendė neatsilikti nuo precedento neturinčio Airijos ekonomikos ir Airijos nekilnojamojo turto sektoriaus augimo. Absoliučia išraiška 2002–2006 m. AIB teikiamos nekilnojamojo turto ir statybos paskolos išaugo 336 %, o šio sektoriaus pozicija padidėjo nuo 19 % 2002 m. iki 36 % 2008 m. Nesant finansavimo apribojimų, bankas, siekdamas didesnės apimties, prisiėmė pernelyg didelę riziką pozicijos požiūriu (t. y. susitelkdamas į nekilnojamojo turto ir statybos sektorių), taip pat siūlomų hipotekos paskolų rūšių požiūriu (t. y. teikdamas su bazine norma susietų kintamųjų palūkanų hipotekos paskolas (21)).

(34)

Pablogėjus padėčiai Airijos nekilnojamojo turto rinkoje, dėl to nukritus nekilnojamojo turto kainoms, taip pat nuo 2008 m. sulėtėjus Airijos ekonomikai smarkiai pablogėjo AIB turto kokybė ir gerokai sumažėjo jo paskolų portfelio vertė, todėl sumažėjo banko kapitalo rezervas.

(35)

Kad galėtų finansuoti savo sparčią plėtrą, bankas tapo labiau priklausomas nuo didmeninio finansavimo (jo priklausomybė padidėjo nuo maždaug 35 % 2004 m. iki 42 % 2006 m.), o paskolų ir indėlių santykis padidėjo nuo 101 % 2002 m. iki 157 % 2007 m.

(36)

2008 m. rugsėjo mėn. žlugus Lehman Brothers Holdings Inc., dėl neramumų pasaulio finansų rinkose buvo apribotos AIB (kaip ir kitų Airijos bankų) galimybės gauti finansavimą, ir tai turėjo įtakos jo pajėgumui tęsti įprastinę veiklą. Taigi valstybė ėmėsi veiksmų visų pirma suteikdama finansavimo garantijas. Išaugus finansavimo išlaidoms (t. y. aukštos indėlių kainos ir garantijų mokesčiai) ir smarkiai sumažėjus Europos Centrinio Banko (ECB) bazinei normai (22), dėl AIB teikiamų su bazine norma susietų kintamųjų palūkanų hipotekos paskolų (apie 45 % AIB hipotekos paskolų portfelio 2011 m.) gerokai sumažėjo banko grynoji palūkanų marža.

(37)

Iš esmės pablogėjus jo finansinei padėčiai AIB buvo priverstas dalyvauti įgyvendinant visas paramos priemones, kurių Airijos valstybė ėmėsi siekdama užtikrinti finansinį stabilumą šalyje. Be valstybės garantijų AIB buvo skirtos valstybės kapitalo injekcijos ir jis pasinaudojo turto perdavimu Nacionalinei turto valdymo agentūrai (toliau – NAMA) (23) tam, kad būtų sutvarkytas jo balansas.

(38)

Finansų krizė taip pat turėjo poveikį EBS finansinei padėčiai, visų pirma dėl smarkiai sumažėjusios nekilnojamojo turto vertės Airijoje. Iki tos krizės EBS buvo sudariusi didelį paskolų portfelį komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų segmente.

(39)

EBS teko gerokai sumažinti savo komercinių ir hipotekos paskolų portfelių vertę. EBS galimybės gauti finansavimą palaipsniui mažėjo ir galiausiai visiškai išseko. Taigi dėl silpnos savo padėties EBS buvo priversta naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. EBS reikėjo finansavimo garantijų, turto perdavimo NAMA ir kapitalo injekcijų.

(40)

Dėl sunkumų, su kuriais susidūrė AIB ir EBS, valstybė turėjo suteikti didelę paramą atskirai AIB ir EBS, taip pat bankui (susijungusiajam subjektui).

(41)

Atskirai ir AIB, ir EBS buvo suteiktos garantijos įsipareigojimų priemonėms atitinkamai pagal finansinės paramos kredito įstaigoms priemonę (24) ir reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų priemonę (25), taip pat paramos turtui priemonės, apimančios blogo turto perdavimą NAMA.

(42)

Be to, AIB ir EBS buvo pakartotinai suteikta kapitalo parama (26).

(43)

Valstybė dar suteikė garantijas skubiai paramai likvidumui padidinti, kurią suteikė Airijos centrinis bankas.

(44)

Bankas toliau naudojosi reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų priemone, o 2011 m. liepos mėn. jis buvo rekapitalizuotas (27) išplatinus nuosavybės vertybinius popierius, sumokėjus kapitalo įnašą (28) ir išleidus nenumatytų atvejų kapitalo vekselius.

(45)

Bendra banko rekapitalizavimo priemonių (įskaitant privilegijuotąsias akcijas ir nenumatytų atvejų kapitalo priemones) suma sudaro 20,775 mlrd. EUR. Dėl įvairių kapitalo injekcijų Airijos valstybei per Nacionalinio pensijų atsargų fondo komisiją (toliau – NPRFC) nuosavybės teise priklauso 99,8 % banko paprastųjų akcijų.

(46)

NPRFC taip pat valdo 3,5 mlrd. EUR vertės privilegijuotąsias akcijas, kurios 2009 m., patvirtinus Komisijos sprendimu byloje N 241/09 (29), iš pradžių buvo skirtos AIB. Tų akcijų išpirkimas (atpirkimas) vykdomas banko nuožiūra. Nuo 2014 m. gegužės mėn. (t. y. praėjus penkeriems metams nuo injekcijos) tų akcijų vertė bus padidinta 25 % ir jos bus išperkamos už 125 % nominaliosios vertės.

(47)

3 lentelėje pateikiama visų AIB, EBS ir bankui (susijungusiajam subjektui) suteiktų pagalbos priemonių santrauka.

3 lentelė

AIB, EBS ir bankui (susijungusiajam subjektui AIB/EBS) suteiktų pagalbos priemonių apžvalga

(tam tikrais atvejais patvirtintos ir faktiškai skirtos sumos skiriasi)

(48)

2009 m. lapkričio mėn. Airijos valdžios institucijos pateikė pirmąjį AIB restruktūrizavimo planą, kuriame išdėstyti pirmieji pasiūlymai, kaip AIB turėtų atkurti gyvybingumą. 2010 m. gegužės mėn. Airija pateikė atnaujintą plano versiją, kurioje, be kita ko, numatyta perleisti papildomą turtą (AIB patronuojamųjų įmonių Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose), kad būtų laikomasi 2010 m. kovo mėn. atliekant riziką ribojančio kapitalo vertinimą finansų reguliavimo institucijos paskelbtų naujų minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimų.

(49)

2010 m. gegužės 31 d. pateiktame EBS restruktūrizavimo plane numatytas vidinis EBS restruktūrizavimas siekiant užtikrinti gyvybingumą, taip pat greitas pardavimas trečiajai šaliai. Remiantis tuo planu, EBS pasitrauktų iš komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų rinkos ir savo veiklą perorientuotų į mažmeninius taupymo produktus ir hipotekos paskolas. EBS sumažintų savo priklausomybę nuo (trumpalaikio) didmeninio finansavimo ir daugiau orientuotųsi į mažmeninius indėlius.

(50)

Prieš pateikiant galutinę restruktūrizavimo plano versiją bankas jau buvo įgyvendinęs įvairias restruktūrizavimo priemones siekdamas ilgalaikio gyvybingumo, nuosavo įnašo ir naštos pasidalijimo tikslų. Tos priemonės apima verslo pardavimą, finansinio įsiskolinimo mažinimą turtu, įsipareigojimų valdymo priemones (31) ir sąnaudų mažinimo priemones, kaip nurodyta toliau (32):

(51)

2012 m. rugsėjo 28 d. Airijos valdžios institucijos pateikė 2012–2015 m. laikotarpio banko restruktūrizavimo planą. Tą planą Airijos valdžios institucijos ne kartą keitė ir papildė, galiausiai buvo nustatytas restruktūrizavimo laikotarpis, apimantis 2014–2017 m.

(52)

Siekdamos parodyti banko gebėjimą pasiekti ilgalaikį gyvybingumą, Airijos valdžios institucijos pateikė pagrindinį scenarijų, atsargesnėmis prielaidomis pagrįstą alternatyvų pagrindinį scenarijų ir nepalankų scenarijų.

(53)

Iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos bankas planuoja vėl tapti patikima, pelninga ir pakankamai lėšų turinčia įstaiga, kurios kapitalo pakankamumo rodikliai būtų geri ir kuri laikytųsi labiau tradicinio verslo modelio. Plane išdėstyta verslo strategija, pagal kurią bankas būtų mažesnis visas paslaugas teikiantis bankas, visų pirma orientuotas į Airijos rinką, palyginti su tarptautiniu mastu diversifikuota finansinių paslaugų grupe, kaip buvo prieš krizę. Banko veiklos struktūra pagrįsta trimis pagrindiniais elementais – pagrindiniu šalies banku (angl. Domestic Core Bank), AIB UK (Jungtinėje Karalystėje vykdomas verslas, apimantis verslą Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje) ir 2012 m. įsteigta Financial Solutions Group.

(54)

Pagrindiniai banko gyvybingumo atkūrimo veiksniai yra šie:

(55)

Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad 2014 m. Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 %, o 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. padidės iki atitinkamai 2,8 %, 3,2 % ir 3,2 %. Numatoma, kad Jungtinės Karalystės BVP augs 1,9 % 2014 m., 2,1 % 2015 m., 2,5 % 2016 m. ir 2,5 % 2017 m.

(56)

Numatoma, kad visą restruktūrizavimo laikotarpį užimtumas didės, o augimo rodiklis sieks 0,8 % 2014 m., 1,5 % 2015 m., 2 % 2016 m. ir 2 % 2017 m.

(57)

Tikimasi, kad būsto ir statybos sektoriai atsigaus, palyginti su labai sumažėjusiu aktyvumu. Prognozuojama, kad 2014 m. būsto kainos augs 3 %, 2015 m. – 3 %, 2016 m. – 2,5 % ir 2017 m. – 2,5 %.

(58)

Banko restruktūrizavimo plane pateikiamos tokios finansinės projekcijos pagal pagrindinį scenarijų:

4 lentelė

Banko finansiniai rezultatai ir finansinės projekcijos pagal pagrindinį scenarijų

(59)

Įgyvendindamas plataus masto finansinio įsiskolinimo mažinimą nepagrindiniu turtu (36) bankas siekia tapti iš esmės mažesne įstaiga, palyginti su laikotarpiu iki finansų krizės. Perleidęs keletą savo įmonių, sumažinęs finansinį įsiskolinimą turtu ir perdavęs NAMA su didelės rizikos nekilnojamuoju turtu susijusį turtą (21,3 mlrd. EUR), bankas jau užbaigė plataus masto finansinio įsiskolinimo mažinimą, ir tai leido jam gerokai sumažinti savo balanso dydį. Bendras AIB grupės turtas sumažėjo nuo 136,7 mlrd. EUR 2011 m. pabaigoje iki 117,7 mlrd. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. (14 % sumažėjimas) (37).

(60)

Ši banko įgyvendinama plataus masto finansinio įsiskolinimo mažinimo (veiklos apimties mažinimo) programa, kartu didėjant klientų indėlių bazei (nuo 2011 m.), padėjo pagerinti banko finansavimo struktūrą. Klientų indėlių dalis, palyginti su bendru lėšų šaltiniu (t. y. visais įsipareigojimais (38)), padidėjo nuo 49,7 % 2011 m. pabaigoje iki 61,2 % 2013 m. pabaigoje, o paskolų ir indėlių santykis sumažėjo nuo 138 % 2011 m. pabaigoje iki 100 % 2013 m. gruodžio 31 d.

(61)

Restruktūrizavimo laikotarpiu bankas numato toliau didinti klientų indėlių dalį, palyginti su bendru jo lėšų šaltiniu (t. y. visais įsipareigojimais), tuo tarpu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu ECB finansavimo dalis turėtų gerokai sumažėti – nuo 20 % 2012 m. iki [< 10 %] 2017 m. (t. y. 15–25 mlrd. EUR sumažėjimas) – dėl numatomos mažesnės paskolų apimties (39), NAMA obligacijų (40) išpirkimo ir išaugusių bankų indėlių.

(62)

Bankas palaipsniui vėl gali naudotis didmenine rinka. 2013 m. sausio ir rugsėjo mėn. bankas išleido dvi hipotekos banko obligacijas, kurių kiekvienos vertė – 500 mln. EUR. 2013 m. spalio mėn. bankas išleido 500 mln. EUR kredito kortelės pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę; tai buvo pati pirmoji kurio nors Airijos banko išleista tokios rūšies priemonė. 2013 m. lapkričio mėn. bankui pavyko išplatinti 500 mln. EUR vertės trejų metų trukmės visiškai neužtikrintų skolos priemonių. Tai buvo pirmas banko įvykdytas negarantuotųjų skolos priemonių sandoris nuo 2009 m. 2014 m. kovo mėn. bankas išleido 500 mln. EUR septynerių metų trukmės užtikrintą turtu užtikrintų vertybinių popierių obligaciją. Tai yra ilgiausios trukmės AIB išleista kontrolinė viešai platinama turtu užtikrintų vertybinių popierių obligacija nuo 2007 m.

(63)

Kalbant apie prognozuojamus likvidumo rodiklius, bankas, atsižvelgdamas į šiuo metu turimą informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio struktūrą, dėl kurios vis dar vyksta konsultacijos Europos Sąjungos mastu (41), prognozuoja, kad restruktūrizavimo laikotarpiu padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis gerokai viršys minimalius reikalavimus (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Banko likvidumo rodikliai

(64)

Bankas numato vėl dirbti pelningai 2014 m., kuomet prognozuojamas pelnas atskaičius mokesčius sudaro [0–750] mln. EUR, o 2017 m. jis sieks [250–1 250] mln. EUR. Numatoma, kad 2014 m. nuosavo kapitalo grąža bus [0,5–10 %], o 2017 m. – [5–15 %]. To bus siekiama toliau aprašytomis priemonėmis.

(65)

Pirma, restruktūrizavimo plane išdėstyti veiksmai, kuriais siekiama, kad grynoji palūkanų marža, neįtraukiant reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų išlaidų, padidėtų nuo 1,22 % 2012 m. iki [1,5–2,25 %] 2017 m. Tie veiksmai apima [20–30] mlrd. EUR naujų paskolų teikimą nuo 2014 m. iki 2017 m. taikant aukštesnes palūkanų normas, tolesnį senesnio portfelio (42) paskolų kainodaros tobulinimą ir tolesnį indėlių produktų sąnaudų mažinimą iki 2015 m. (žr. 6 lentelę). Be to, numatoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu banko nepelningo turto (t. y. su bazine norma susietų kintamųjų palūkanų hipotekos paskolų ir NAMA obligacijų) dalis, palyginti su bendru turtu, dėl NAMA obligacijų išpirkimo ir su bazine norma susietų kintamųjų palūkanų hipotekos paskolų portfelio, kurio atveju teikti naujų paskolų neplanuojama, amortizacijos sumažės nuo [20–30 %] 2014 m. iki [10–20 %] 2017 m.

6 lentelė

Banko prognozuojama turto ir įsipareigojimų vidutinio pajamingumo raida

(66)

Antra, nuo 2013 m. kovo 28 d. nutraukus reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų priemonę padidės grynoji palūkanų marža atėmus reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų išlaidas, nes sumažės valstybei mokami garantijų mokesčiai. 2012 m. jie sudarė 0,4 mlrd. EUR, o 2017 m. jie turėtų sudaryti tik 8 mln. EUR.

(67)

Trečia, siekdamas tvaraus veiklos pelno prieš atidėjinius bankas planuoja toliau mažinti savo veiklos sąnaudas nuo 1,8 mlrd. EUR 2012 m. iki [1,0–1,5] mlrd. EUR 2015 m. ir [1,0–1,5] mlrd. EUR 2017 m. Dvi pagrindinės iniciatyvos, kuriomis grindžiamas šis numatomas mažinimas, yra išėjimo į pensiją ir savanoriško darbo santykių nutraukimo programa bei 2012 m. paskelbta darbo užmokesčio ir išmokų peržiūra. Šiuo atžvilgiu bankas numato darbuotojų skaičiaus mažinimą atitinkamai [20–40] % iki 2015 m. ir [20–40] % iki 2017 m., palyginti su 2012 m. lygiu, todėl darbuotojų skaičius iš viso sumažės [2 000–5 000].

(68)

Galiausiai, kalbant apie veiklos pelną po atidėjinių sudarymo ir prieš įtraukiant išimtines išlaidas, bankas planuoja smarkiai sumažinti – nuo 2,5 mlrd. EUR 2012 m. iki [0–0,5] mlrd. EUR 2014 m. ir [0–0,5] mlrd. EUR 2017 m. – paskolų vertės sumažėjimo sąnaudas, nes plane numatomas Airijos ekonomikos atsigavimas. AIB tikisi, kad dėl šio atsigavimo bus mažiau naujų paskolų, kurių mokėjimo įsipareigojimai nevykdomi. Plane taip pat numatoma efektyvesnė paskolų valdymo veikla; tai rodo įsteigta Financial Solution Group ir pradėta įgyvendinti hipotekinių įsiskolinimų problemų sprendimo strategija (43). Tokia veikla siekiama užtikrinti efektyvesnį banko paskolų grąžinimo ir restruktūrizavimo procesą, taip padidinant sutvarkytų paskolų dalį.

(69)

Padidinus nepaskirstytąsias pajamas ir sumažinus pagal riziką įvertintą turtą, restruktūrizavimo laikotarpiu bankas tikisi turėti tvirtą kapitalo rezervą. Bankas planuoja padidinti savo pelną ir jį visą palikti nepaskirstytą, imdamasis 65–68 konstatuojamosiose dalyse aprašytų veiksmų. Numatoma, kad 2013–2016 m. pagal riziką įvertintas turtas sumažės maždaug [5–10] mlrd. EUR iš esmės dėl nuolatinio paskolų portfelio mažėjimo (įskaitant paskolų nurašymą, restruktūrizuotas blogas paskolas ir paskolų amortizaciją), naujos atidėtųjų mokesčių turto tvarkymo tvarkos (44) ir banko planuojamo taikyti a) vidaus reitingais pagrįsto metodo EBS paskolų portfelio atžvilgiu ir b) atnaujintų vidaus reitingais pagrįstų modelių AIB paskolų portfelio atžvilgiu.

(70)

Be to, Airijos valdžios institucijos pateikė informaciją, kad artimiausiu metu Airijos centrinis bankas minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą (45) sumažins nuo 10,5 % iki […] %, ir dėl to, visoms kitoms sąlygoms nepasikeitus, banko kapitalo rezervas 2014 m. padidės [5–10] mlrd. EUR. Taigi atliekant riziką ribojančio kapitalo vertinimą 2010 m. lapkričio mėn. Airijos centrinio banko nustatytas 10,5 % tikslas nebebus aktualus.

(71)

Atsižvelgiant į minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą, t. y. 8 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą per visą laikotarpį, prognozuojama, kad 2014 m. banko kapitalo rezervas sudarys [0–5] mlrd. EUR, o 2017 m. – maždaug [5–10] mlrd. EUR. Taikant 5,5 % kapitalo ribą (46), 2014 m. kapitalo rezervas būtų [5–10] mlrd. EUR.

(72)

Be to, bankas turi 1,6 mlrd. EUR vertės nenumatytų atvejų kapitalo priemonių (47), kurios prireikus galėtų būti konvertuotos į paprastąsias akcijas. Atsižvelgiant į nenumatytų atvejų kapitalo priemones, 2014 m. kapitalo rezervas būtų [5–10] mlrd. EUR taikant 8 % minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą ir [5–10] mlrd. EUR taikant 5,5 % kapitalo ribą.

(73)

71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse nurodyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficiento dydžiai apima atitinkamą palaipsniui taikomą atidėtųjų mokesčių turto atskaitymą (48). 2013 m. gruodžio 31 d. banko pripažintas atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl nepanaudotų mokesčių nuostolių, sudaro 3,9 mlrd. EUR.

(74)

2014 m. vasario 11 d. bankas pateikė Komisijai alternatyvų pagrindinį scenarijų, pagrįstą atsargesnėmis prielaidomis, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Atsargesnės prielaidos buvo susijusios su pagal riziką įvertinto turto raida, balanso vertinimo rezultatais (49), naujų paskolų apimtimi, skirtingu finansavimo priemonių deriniu, didesnėmis lėšų sąnaudomis ir didesnėmis atidėjinių sąnaudomis, kaip apibendrinta 7 lentelėje. O makroekonominės prielaidos, kuriomis grindžiamas šis alternatyvus pagrindinis scenarijus, yra tokios pat, kaip ir tos, kuriomis grindžiamas 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse aprašytas pagrindinis scenarijus.

7 lentelė

Alternatyvus pagrindinis scenarijus: pagrindiniai prielaidų pokyčiai, palyginti su pagrindiniu scenarijumi

(75)

Remiantis tomis atsargesnėmis prielaidomis, bankui nepavyks vėl dirbti pelningai iki 2016 m., kuomet prognozuojamas pelnas atskaičius mokesčius sudaro [0–750] mln. EUR, o 2017 m. jis sieks [250–1 250] mln. EUR. Numatoma, kad 2016 m. nuosavo kapitalo grąža bus [0,5–10] %, o 2017 m. – [5–15] %.

(76)

Atsižvelgiant į 8 % minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą, prognozuojama, kad 2014 m. banko kapitalo rezervas sudarys maždaug [2–6] mlrd. EUR, o 2017 m. – [2–6] mlrd. EUR. Atsižvelgiant į nenumatytų atvejų kapitalo priemones, 2014 m. kapitalo rezervas būtų [3–8] mlrd. EUR taikant 8 % kapitalo reikalavimus (ir [3–8] mlrd. EUR taikant 5,5 % kapitalo ribą).

8 lentelė

Banko finansinės projekcijos pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų

(77)

Pagal banko pateiktą nepalankų scenarijų numatoma, kad Airijos BVP augs 1 % 2014 m., 1,5 % 2015 m., 2,2 % 2016 m. ir 2,2 % 2017 m. Užimtumo augimas numatomas tik 2015 m., kuomet užimtumas turėtų augti 0,5 %, 2016 m. – 1 % ir 2017 m. – 1 %. Prognozuojama, kad 2014 m. būsto kainos augs 1,2 %, 2015 m. – 1,7 %, 2016 m. – 1,9 % ir 2017 m. – 1,9 %. Numatoma, kad Jungtinės Karalystės BVP augs 0,8 % 2014 m., 1 % 2015 m., 1, 5 % 2016 m. ir 1,5 % 2017 m.

(78)

Nepalankus scenarijus pagrįstas griežtesnėmis makroekonominėmis prielaidomis, palyginti su pagrindiniu scenarijumi ir alternatyviu pagrindiniu scenarijumi. Nepaisant to, pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų numatomas mažesnis pelningumas ir mažesnis kapitalo rezervas, palyginti su nepalankiu scenarijumi, nes prielaidos, kuriomis grindžiamos banko finansinės projekcijos, susijusios su jo verslo raida, pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų yra griežtesnės negu pagal nepalankų scenarijų.

(79)

Pagal nepalankų scenarijų prognozuojama, kad banko veiklos pajamos padidės nuo [1–3] mlrd. EUR 2014 m. iki [1–3] mlrd. EUR 2017 m. Numatoma, kad veiklos pelnas prieš atidėjinius padidės nuo [0–1] mlrd. EUR 2014 m. iki [0,75–1,75] mlrd. EUR 2017 m. Pagal nepalankų scenarijų numatoma, kad bankas vėl dirbs pelningai [2014–2016] m., o pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas sudarys [0–750] mln. EUR.

(80)

Prognozuojama, kad sąnaudų ir pajamų santykis sumažės nuo [60–70] % 2014 m. iki [45–55] % 2017 m.

(81)

Pagal nepalankų scenarijų prognozuojama, kad 2014 m. banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas bus [10–20] %, 2015 m. – [10–20] %, 2016 m. –[10–20] % ir 2017 m. – [10–20] %. Tai reikštų [3–8] mlrd. EUR kapitalo rezervą 2014 m., [3–8] mlrd. EUR – 2015 m., [3–8] mlrd. EUR – 2016 m. ir [3–8] mlrd. EUR – 2017 m., atsižvelgiant į 8 % minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą.

(82)

Iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos bankas, mokėdamas dividendus arba kitomis priemonėmis, pradės grąžinti valstybės pagalbą, jeigu jis turės ne mažiau kaip 1–4 % kapitalo perteklių, palyginti su norminiu minimaliu bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientu (visiškai įgyvendinus susitarimą „Bazelis III“), Airijos centrinio banko nustatytu 2016 m. gruodžio 31 d. Grąžinta suma bus lygi pertekliui, viršijančiam norminį minimalų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, prie jo pridėjus 1–4 %.

(83)

Siekdamas palengvinti šį grąžinimą bankas nesiims jokių veiksmų, dėl kurių būtų kapitalo išlaidų prieš […], nebent […].

(84)

Bankas pasilieka galimybes iš dalies arba visiškai konvertuoti NPRFC privilegijuotąsias akcijas nominaliąja verte iki 2014 m. gegužės 13 d., o vėliau – už 125 % pasirašymo kainą, prieš išpirkimo (dalinio išpirkimo) operaciją, kuri vykdoma tokiu atveju, kai dalyvauja privatusis sektorius, arba tokios operacijos metu.

(85)

Iš esmės bankas bet kuriuo metu gali perleisti valstybės nenumatytų atvejų kapitalo priemones. Tačiau Airija įsipareigojo, kad bankas nenumatytų atvejų kapitalo priemonių neišpirks tol, kol bus viešai paskelbti ECB ir Europos bankininkystės institucijos atlikto turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (51) rezultatai, prieš tai gavus reguliavimo institucijos patvirtinimą.

(86)

Airijos valdžios institucijos prisiėmė keletą įsipareigojimų, kurių bankas laikysis restruktūrizavimo laikotarpiu. Įsipareigojimai yra tokie:

(87)

Airija įsipareigojo užtikrinti, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. pateiktas restruktūrizavimo planas su pakeitimais būtų visiškai įgyvendintas, įskaitant priede išsamiai išdėstytus įsipareigojimus.

(88)

2010 m. gegužės 31 d. Airijos valdžios institucijos pateikė EBS restruktūrizavimo planą. Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą, nes jai kilo abejonių, ar tas restruktūrizavimo planas yra suderinamas su vidaus rinka. Visų pirma Komisija pareiškė abejojanti, ar:

(89)

Komisija pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane pateiktos finansinės prognozės yra nenuoseklios ir nepakankamai informacijos pateikiama apie makroekonomines prielaidas pagal nepalankų scenarijų. Be to, Komisija abejojo prielaidomis, kuriomis grindžiami EBS skaičiavimai, susiję su hipotekos paskolų raida Airijoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Komisija taip pat prašė papildomai paaiškinti EBS prielaidas dėl verslo klientų indėlių rinkos. Komisija laikėsi nuomonės, kad EBS restruktūrizavimo plane nepakankamai įvertintas hipotekos paskolų vertės sumažėjimo lygis nurodytu laikotarpiu, taip pat nėra nuodugnios mažinamo komercinių paskolų portfelio vertės sumažėjimo analizės. Galiausiai Komisija išreiškė abejonių dėl EBS sąnaudų ir pajamų santykio apskaičiavimo ir dėl didmeninio finansavimo išlaidų vidutinės trukmės laikotarpiu.

(90)

Dėl pagalbos apribojimo iki mažiausios sumos Komisija pareiškė, jog jai nepakanka informacijos, kad galėtų padaryti išvadą, ar tas reikalavimas bus įvykdytas, atsižvelgiant į rekapitalizavimo tikslo ir restruktūrizavimo plano prognozių, pagal kurias EBS turėtų gerokai viršyti minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą, neatitikimą.

(91)

Galiausiai Komisija pareiškė abejojanti, ar plane išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama riboti konkurencijos iškraipymą, yra pakankamos. Tiksliau sakant, Komisija kritiškai vertino tai, kad tiek absoliučia išraiška, tiek pagal riziką įvertinto turto požiūriu siūlomas balanso mažinimas yra kur kas mažesnis, negu Komisija paprastai tikėtųsi iš banko, kuriam buvo suteikta tokia didelė pagalbos suma.

(92)

Komisija gavo EBS pastabas; pastaroji pateikė papildomų duomenų restruktūrizavimo planui pagrįsti. Be to, pastabas pateikė dvi suinteresuotosios šalys, iš esmės patvirtindamos Komisijos abejones dėl siūlomų priemonių, skirtų riboti konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti naštos pasidalijimą, tinkamumo. Airija pastabų nepateikė.

(93)

2011 m. liepos mėn. EBS susijungė su AIB ir tapo visiškai integruota banko patronuojamąja įmone. Todėl EBS nustojo veikusi kaip savarankiškas subjektas. Taigi sprendimas pradėti procedūrą dėl EBS, kaip savarankiško subjekto, tapo negaliojančiu ir Komisija nusprendė procedūros nebetęsti. Be to, kadangi EBS ir dviejų suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos yra susijusios su pateiktame EBS restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis, skirtomis riboti konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti naštos pasidalijimą, o tas planas nebebus įgyvendinamas, tos pastabos nėra aktualios pateiktam banko (susijungus AIB ir EBS) restruktūrizavimo planui, taigi Komisija neturi priežasčių nagrinėti jas šiame sprendime. Vietoj to, šio sprendimo 5.2 skirsnyje Komisija nagrinėja pagalbos priemonių, kurios iš pradžių buvo suteiktos EBS, taip pat priemonių, kurios iš pradžių buvo suteiktos AIB, ir bankui suteiktų priemonių suderinamumą, atsižvelgdama į pateiktą banko restruktūrizavimo planą, įskaitant banko gyvybingumą, pagalbos apribojimą iki mažiausios sumos ir konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių tinkamumą.

(94)

Airija sutinka, kad priemonės yra valstybės pagalba, ir laikosi nuomonės, kad pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, nes jos yra būtinos dideliems Airijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

(95)

Kaip aprašyta šio sprendimo 2.7 skirsnyje, Airija prisiėmė keletą įsipareigojimų, kurie išsamiai išdėstyti priede.

(96)

Komisija pirmiausia turi įvertinti, ar pagalbos gavėjams suteiktos priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Remiantis ta nuostata, valstybės pagalba – tai valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(97)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi atitikti šias sąlygas: i) priemonė turi būti finansuojama iš valstybės išteklių; ii) priemone gavėjui turi būti suteikiamas pranašumas; iii) pranašumas turi būti atrankusis; iv) priemonė turi arba gali iškraipyti konkurenciją ir gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos.

(98)

Ankstesniuose sprendimuose (52) Komisija jau nustatė, kad Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas atitinka visos 3 lentelėje išvardytos restruktūrizavimo pagalbos priemonės, todėl tos priemonės yra valstybės pagalba pagal tą nuostatą. Komisija tebesilaiko tos nuomonės ir pažymi, kad apskaičiuota bendra pagalbos suma pagal rekapitalizavimo ir paramos nuvertėjusiam turtui priemones sudaro 22,475 mlrd. EUR. Ta suma apima 20,775 mlrd. EUR vertės AIB, EBS ir susijungusiajam subjektui skirtas rekapitalizavimo priemones ir apytikriai 1,7 mlrd. EUR vertės AIB ir EBS skirtas paramos nuvertėjusiam turtui priemones. Komisija taip pat atsižvelgė į AIB ir EBS suteiktas garantijas (53).

(99)

Be to, Komisija mano, kad 2009 m. privilegijuotųjų akcijų išpirkimas (prieš arba po vertės padidinimo) ir vėlesnė pakartotinė tos pačios sumos injekcija paprastosiomis akcijomis nėra valstybės pagalba. Komisija tą priemonę jau patvirtino sprendimais bylose N 241/09 ir SA.32891 (N 553/10).

(100)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(101)

Nepaisant lėto ekonomikos atsigavimo nuo 2013 m., Komisija tebemano, kad, atsižvelgiant į finansų rinkose tebevyraujančią įtampą, reikalavimai valstybės pagalbai patvirtinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir toliau yra įvykdyti. 2013 m. liepos mėn. Komisija tą nuomonę patvirtino priimdama Komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (54).

(102)

Airijos centrinis bankas jau anksčiau yra patvirtinęs, kad bankas yra sisteminės svarbos Airijos finansų rinkai (55). Nesuteikus restruktūrizavimo pagalbos priemonių, dėl minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimų nesilaikymo priežiūros institucija banką, arba AIB ir EBS prieš susijungimą, būtų galėjusi uždaryti.

(103)

Visos valstybės pagalba laikomos priemonės buvo suteiktos įgyvendinant banko (susijungusiojo subjekto) restruktūrizavimą. Restruktūrizavimo komunikate išdėstytos taisyklės, pagal kurias dabartinės krizės sąlygomis finansų įstaigoms teikiama restruktūrizavimo pagalba. Remiantis Restruktūrizavimo komunikatu, finansų įstaigos restruktūrizavimas esant dabartinei finansų krizei pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą suderinamas su vidaus rinka tik tuo atveju, kai: i) juo atkuriamas ilgalaikis banko gyvybingumas, ii) numatytas pakankamas pagalbos gavėjo įnašas (naštos pasidalijimas) ir užtikrinama, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos, ir iii) numatytos pakankamos konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės.

(104)

Vertindama priemonių suderinamumą su vidaus rinka Komisija rėmėsi banko pasiūlytu alternatyviu pagrindiniu scenarijumi, kuris pagrįstas atsargesnėmis prielaidomis negu pagrindinis scenarijus.

(105)

Kaip Komisija nurodė Restruktūrizavimo komunikate, atitinkama valstybė narė turi pateikti visapusišką restruktūrizavimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip per tinkamą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip per penkerius metus bus atkurtas ilgalaikis to subjekto gyvybingumas be valstybės pagalbos. Pagal Restruktūrizavimo komunikato 13 punktą ilgalaikis gyvybingumas atkuriamas, kai bankas geba savarankiškai konkuruoti rinkoje dėl kapitalo, laikydamasis atitinkamų reguliavimo reikalavimų. Tai reiškia, kad bankas turi sugebėti padengti visas savo sąnaudas ir užtikrinti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, atsižvelgiant į jo rizikos profilį. Restruktūrizavimo komunikato 14 punkte nustatyta, kad, siekiant ilgalaikio gyvybingumo, bet kokia gauta valstybės pagalba turi būti arba ilgainiui grąžinta, arba atlyginta pagal įprastas rinkos sąlygas, taip užtikrinant, kad bet kokia papildoma valstybės pagalba būtų nutraukta.

(106)

Airijos valdžios institucijos pateikė restruktūrizavimo planą, kuriame išdėstyta banko strategija siekiant atkurti gyvybingumą be tolesnės valstybės pagalbos, daugiausia dėmesio skiriant i) banko pertvarkymui į mažesnę įstaigą, orientuotą į Airijos rinką ir turinčią geresnę finansavimo struktūrą; ii) didesniam pelningumui padidinant grynąją palūkanų maržą, taikant sąnaudų mažinimo priemones ir palaipsniui mažinant vertės sumažėjimo sąnaudas; ir iii) tvirtam kapitalo rezervui.

(107)

Bankas jau ėmėsi plataus masto restruktūrizavimo priemonių, kuriomis buvo gerokai sumažintas balansas, palyginti su prieš krizę buvusiais lygiais, kuriuos lėmė nekontroliuojamas augimas (118 mlrd. EUR 2013 m., palyginti su 136,7 mlrd. EUR 2011 m. (56)). Iš esmės balansas buvo sumažintas perleidus užsienyje veikiančias įmones, perdavus NAMA su didelės rizikos nekilnojamuoju turtu susijusį turtą ir sumažinus finansinį įsiskolinimą kitu turtu (57). Dėl to sumažėjo banko dabartinė pozicija nekilnojamojo turto ir statybos sektoriui ir numatoma, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos ji toliau santykinai mažės. Komisija mano, kad nauja strategija yra apdairi ir tinkama po krizės susidariusiomis sąlygomis. Siekdamas pagrįsti apdairesnę verslo strategiją bankas įsipareigojo apriboti skolinimą […].

(108)

Bankas taip pat aktyviau grįžta prie konservatyvesnio tradicinio bankininkystės modelio, pagal kurį savo paskolų portfelį jis iš esmės finansuos iš klientų indėlių, o restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų prognozuojamas paskolų ir indėlių santykis neviršys [95–120] %. Tas tikslas – tai plataus masto sėkmingai įgyvendinto finansinio įsiskolinimo mažinimo plano ir palyginti atsargių prielaidų dėl indėlių apimties raidos rezultatas. Komisija teigiamai vertina tai, kad pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų bankas numato nebūti pernelyg priklausomas nuo didmeninio finansavimo ir institucinio finansavimo šaltinių, kaip antai ECB finansavimo.

(109)

Kalbant apie pelningumo atkūrimą, plane numatytas tinkamas planuojamų veiksmų derinys. Naujos paskolos bus teikiamos taikant aukštesnes palūkanų normas. Be to, kai įmanoma, bus patobulinta (senesnio portfelio) paskolų ir indėlių kainodara. Šios priemonės, kartu nebemokant garantijų mokesčių pagal reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų garantijų priemonę, leis bankui palaipsniui padidinti grynąją palūkanų maržą.

(110)

Be to, banko planuojami veiksmai, būtent darbuotojų darbo santykių nutraukimo programa (58) bei darbo užmokesčio ir išmokų peržiūra, kuriais siekiama mažinti veiklos sąnaudas ([200–600] mln. EUR iki 2015 m., palyginti su 2012 m. lygiu), leis sudaryti tvaresnę veiklos sąnaudų bazę atsižvelgiant į banko perspektyvas ir (arba) gebėjimą gauti pajamų. Tie veiksmai kartu su planuojamu pajamų padidinimu padės bankui iš esmės pagerinti sąnaudų ir pajamų santykį (2017 m. prognozuojama [44–55] %, palyginti su 123 % 2012 m.). Šiuo atžvilgiu Komisija palankiai vertina Airijos įsipareigojimą, kad banko veiklos sąnaudos iki 2015 m. bus sumažintos [200–600] mln. EUR, palyginti su 2012 m., ir įsipareigojimą, kad sąnaudų ir pajamų santykis neviršys [45–65] % (tuo atveju, jei BVP augimas nesieks 2 %, sąnaudų ir pajamų santykis neviršys [50–70] %).

(111)

Pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų restruktūrizavimo laikotarpiu bankas prognozuoja palaipsniui mažėjančias vertės sumažėjimo sąnaudas. Tokia mažėjimo tendencija laikoma tinkama, atsižvelgiant į tai, kad i) dėl numatomo Airijos ekonomikos atsigavimo turėtų būti mažiau naujų paskolų, kurių mokėjimo įsipareigojimai nevykdomi, ii) dėl prognozuojamo būsto kainų augimo turėtų sumažėti hipotekos paskolų nuostolių mastas, ir iii) efektyvesne banko paskolų valdymo veikla (59) turėtų būti užtikrintas spartesnis ir geresnis paskolų grąžinimo ir paskolų restruktūrizavimo procesas. Šiuo atžvilgiu Komisija palankiai vertina Airijos įsipareigojimą dėl banko kokybinių ir kiekybinių restruktūrizavimo tikslų, susijusių su paskolų MVĮ ir hipotekos paskolų portfeliu.

(112)

Pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų bankui nepavyks vėl dirbti pelningai iki 2016 m. Nepaisant vertės sumažėjimo sąnaudų poveikio, dėl didelio seniai įsigyto nepelningo turto (su bazine norma susietų kintamųjų palūkanų hipotekos paskolų ir NAMA obligacijų) portfelio banko pelningumas struktūriniu požiūriu yra nedidelis. Todėl nuosavo kapitalo grąža iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos išliks maža ir 2017 m. sieks tik [5–15] %. Vis dėlto Komisija mano, jog bankas eina teisingu keliu, kad ateityje pasiektų konkurencingesnį nuosavo kapitalo grąžos lygį (pelningumą), nes naujos paskolos su aukštesnėmis maržomis ir perkainotos (senesnio portfelio) paskolos palaipsniui atsvers to nepelningo seniai įsigyto turto poveikį pelningumui. Taigi numatoma, kad pelningumas palaipsniui didės.

(113)

Galiausiai Komisija teigiamai vertina tai, kad bankas turi pakankamai kapitalo, kuriuo užtikrinamas geras kapitalo rezervas iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų 2017 m. bankas turės [2–6] mlrd. EUR kapitalo rezervą taikant 8 % minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimą (arba [3–8] mlrd. EUR taikant 5,5 % kapitalo ribą), ir tai leistų bankui padengti papildomus nuostolius, jeigu Airijos ekonomikos atsigavimas būtų mažesnis, nei prognozuota. Be to, bankas turi 1,6 mlrd. EUR vertės nenumatytų atvejų kapitalo priemonių, kuriomis prireikus būtų galima sustiprinti kapitalo bazę. Šiuo atžvilgiu Airija įsipareigojo, kad bankas nenumatytų atvejų kapitalo priemonių neišpirks tol, kol bus viešai paskelbti turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai.

(114)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad bankas planuoja 2009 m. privilegijuotąsias akcijas (60) išpirkti iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Iki 2014 m. gegužės 13 d. tos akcijos išperkamos nominaliąja verte, o po tos datos jų vertė bus padidinta 25 %. Numatoma, kad privilegijuotųjų akcijų suma bus grąžinta valstybei, o pastaroji nedelsiant tą pačią sumą reinvestuos į banką nuosavo kapitalo (paprastųjų akcijų) forma. Todėl banko balanso dydis nepakis. Tačiau, atsižvelgiant į naujas susitarimo „Bazelis III“ taisykles, banko kapitalo struktūra bus geresnė (61). Be to, dėl tos operacijos nežymiai padidės valstybės turima banko dalis, kuri šiuo metu yra 99,8 %.

(115)

Iniciatyvos, kurių AIB jau ėmėsi (t. y. finansinio įsiskolinimo mažinimas, sąnaudų mažinimas, geresnė finansavimo struktūra), kartu su restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamomis iniciatyvomis siekiant vėl dirbti pelningai (t. y. naujos paskolos už didesnę kainą, senesnio portfelio paskolų ir indėlių perkainojimas, tolesnis su darbuotojais susijusių sąnaudų mažinimas ir efektyvesnė paskolų valdymo veikla (62)), atsižvelgiant į banko patiriamus finansiniu sunkumus (63), yra tinkamos.

(116)

Taigi restruktūrizavimo plane įtikinamai išdėstyta tinkama ilgalaikio banko gyvybingumo atkūrimo strategija. Pirmiau aprašytų veiksmų derinys atrodo esąs tinkamas būsimam banko gyvybingumui užtikrinti be tolesnės valstybės pagalbos.

(117)

Tačiau vėl dirbti pelningai bankui dėl jo nepelningo seniai įsigyto turto gali nepavykti iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Todėl pagal alternatyvų pagrindinį scenarijų banko nuosavo kapitalo grąža išlieka palyginti maža net ir restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, tačiau matoma nedidelio augimo tendencija.

(118)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą informaciją Komisija daro bendrą išvadą, kad banko restruktūrizavimo plane įtikinamai išdėstytas ilgalaikio jo gyvybingumo atkūrimo planas.

(119)

Restruktūrizavimo komunikato 3 skirsnyje nurodoma, kad, siekiant pagalbą apriboti iki mažiausios sumos ir spręsti konkurencijos iškraipymo bei neatsakingo elgesio rizikos problemas, yra būtinas tinkamas pagalbos gavėjo įnašas. Tuo tikslu komunikate nustatyta, kad a) pagalbos suma turėtų būti apribota ir b) būtinas reikšmingas pagalbos gavėjo įnašas.

(120)

Restruktūrizavimo komunikate taip pat nustatyta, kad restruktūrizavimui finansuoti bankas pirmiausia turėtų panaudoti savo išteklius, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios sumos. Su restruktūrizavimu susijusias išlaidas turėtų padengti ne tik valstybė, bet ir tie, kas investavo į banką. Tą tikslą visų pirma galima pasiekti nuostolius padengiant turimu kapitalu.

(121)

Pasiektas beveik visiškas ankstesniųjų AIB savininkų dalijimasis našta. Akcininkai neteko savo dalies, o valstybei šiuo metu nuosavybės teise priklauso 99,8 % banko akcinio kapitalo. Todėl Komisija mano, kad ankstesnieji savininkai našta dalijosi reikšmingai ir tinkamai.

(122)

Kalbant apie subordinuotosios skolos priemonių turėtojus, 2009–2011 m. įgyvendintos kelios įsipareigojimų valdymo priemonės (skolos išpirkimas), pagal kurias gauta 5,4 mlrd. EUR pagrindinio 1 lygio kapitalo (1 lygio ir 2 lygio priemonių išpirkimas). Šiuo metu bankui likusi tik nedidelė subordinuotosios skolos suma (t. y. maždaug 34 mln. EUR 2012 m. gruodžio 31 d.) […]. Todėl subordinuotieji kreditoriai tinkamai prisidėjo prie restruktūrizavimo išlaidų.

(123)

Be to, bankas reikšmingai prisidėjo prie restruktūrizavimo išlaidų parduodamas patronuojamąsias įmones ir turimas dalis (64). Taip bankas suteikė 3,3 mlrd. EUR pagrindinio 1 lygio kapitalo, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos.

(124)

Bankas moka fiksuotą atlygį – 10 % už nenumatytų atvejų kapitalo priemones ir 8 % už privilegijuotąsias akcijas (grynaisiais arba išleisdamas naujas paprastąsias akcijas in lieu). Be to, privilegijuotųjų akcijų vertė padidinama 25 %, jeigu bankas jų neišperka iki 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos nuomone, tas atlygis, nors ir nedidelis, yra tinkamas atsižvelgiant į sunkią AIB/banko padėtį (65).

(125)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad banko restruktūrizavimo plane numatytas tinkamas nuosavas įnašas ir naštos pasidalijimas.

(126)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 4 skirsnį reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų numatytos konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės. Tokios priemonės turėtų būti skirtos konkurencijos iškraipymams tose rinkose, kuriose po restruktūrizavimo veikia pagalbos gavėjas. Šiuo atveju turi būti užtikrinta, kad, siekiant paskatinti konkurenciją, potencialūs nauji rinkos dalyviai galėtų lengvai įeiti į koncentruotą Airijos bankų rinką.

(127)

Bankas įsipareigoja nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. taikyti tam tikras konkurencijos priemones, t. y. suteikti atitinkamiems konkurentams (66) paslaugų paketą ir klientų judumo paketą.

(128)

Paslaugų paketo tikslas – sumažinti konkurento įėjimo į rinką išlaidas arba plėtros išlaidas. Visų pirma paramos pagal paslaugų paketą gavėjas gaus paramą kelioms banko pagalbinėms funkcijoms (kaip antai kliringas, popierinių operacijų tvarkymas) ribinėmis sąnaudomis (sąnaudomis, kurios tiesiogiai patiriamos teikiant tą paslaugą) ir tokiu atveju jis gali nuspręsti investuoti į savo infrastruktūrą tik vėliau, kai jo klientų bazė bus pakankamai didelė nustatytosioms išlaidoms padengti. Tas paramos gavėjas taip pat galės naudotis banko bankomatų tinklu ribinėmis sąnaudomis, savo klientams iš karto pasiūlydamas nacionalinę aprėptį.

(129)

Įgyvendinant klientų judumo paketą, paramos gavėjams bus sumažintos klientų įgijimo sąnaudos. Paramos gavėjai per banką susisieks su banko klientais ir supažindins juos su jų einamosioms sąskaitoms, asmeninės kredito kortelės produktams, verslo einamosioms sąskaitoms, verslo kredito kortelėms, hipotekos paskoloms, paskoloms MVĮ ir įmonėms alternatyviais produktais. Nors sunku numatyti, kiek banko klientų nuspręs pakeisti bankininkystės produktų teikėją ir pasirinks paramos pagal priemonę gavėją, toks klientų įgijimo būdas yra tikslingesnis ir pigesnis nei bendro pobūdžio reklamos priemonės.

(130)

Pirmiau aprašytomis priemonėmis sukuriama sistema, kuria skatinamas naujų dalyvių įėjimas į Airijos bankų rinką ir taip apribojami bankui suteiktos pagalbos sukeliami konkurencijos iškraipymai.

(131)

Be to, Komisija teigiamai vertina Airijos įsipareigojimus, susijusius su tam tikrais verslo apribojimais restruktūrizavimo laikotarpiu, visų pirma su skolinimo […] apribojimu […] ir […]. Draudimu įsigyti taip pat bus užtikrinta, kad valstybės pagalba nebūtų panaudota konkurentams perimti, o būtų naudojama pagal paskirtį, t. y. restruktūrizavimo procesui finansuoti. Be to, bankas laikysis elgesio įsipareigojimų, susijusių su reklamos ir rėmimo draudimu (67).

(132)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 5 skirsnį reikalaujama teikti Komisijai reguliarias išsamias ataskaitas, kad Komisija galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai.

(133)

Bus paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis, kuris Komisijai teiks reguliarias ataskaitas, kaip bankas įgyvendina restruktūrizavimo planą ir kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų.

(134)

Atsižvelgdama į įsipareigojimus, į banko jau įgyvendintas plataus masto restruktūrizavimo priemones, taip pat į nuosavo įnašo ir naštos pasidalijimo tinkamumą, kaip nurodyta pirmiau, Komisija mano, kad, nepaisant didelės AIB ir EBS prieš jų susijungimą ir po jo suteiktos pagalbos sumos, numatytos pakankamos apsaugos priemonės galimam konkurencijos iškraipymui apriboti.

(135)

3 lentelėje išvardytos a–o priemonės yra laikomos restruktūrizavimo pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į Airijos prisiimtus įsipareigojimus Komisija daro išvadą, kad banko restruktūrizavimo planas yra suderinamas su Restruktūrizavimo komunikatu, restruktūrizavimo pagalba yra apribota iki mažiausios būtinos sumos ir konkurencijos iškraipymas yra pakankamai apribotas. Taigi restruktūrizavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Todėl Komisija