EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 04 26
COM(2023) 240 final
PRIEDAI
prie
x0009
Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97
I PRIEDAS
Valstybių narių, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, techninės trajektorijos nustatymo kriterijai
Valstybių narių, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, technine trajektorija užtikrinama, kad:
(a)ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos, jei nebus imtasi papildomų biudžeto priemonių, 10 metų skolos trajektorija tikėtinai mažėtų arba išliktų apdairaus lygio;
(b)valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP pamatinę vertę ir toks išliktų, jei per tą patį 10 metų laikotarpį nebus imtasi papildomų biudžeto priemonių;
(c)tais metais, kuriais, kaip numatoma, atitinkamos valstybės narės deficitas viršys 3 % BVP pamatinę vertę, o perviršis nebus artimas pamatinei vertei ir laikinas, techninė trajektorija taip pat atitiktų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su pakeitimais, padarytais Reglamentu [X], 3 straipsnyje nurodytą kriterijų;
(d)koregavimo pastangos nebūtų nukeliamos į paskutinius koregavimo laikotarpio metus, t. y. fiskalinio koregavimo pastangos nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu būtų bent proporcingos bendroms pastangoms per visą koregavimo laikotarpį;
(e)valstybės skolos santykis planavimo laikotarpio pabaigoje būtų mažesnis nei prieš techninės trajektorijos pradžią einančiais metais ir
(f)nacionalinių grynųjų išlaidų augimas vidutiniškai išliktų mažesnis nei vidutinio laikotarpio gamybos apimties augimas, paprastai plano įgyvendinimo laikotarpiu.
II PRIEDAS
Nacionaliniuose vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose pateiktina informacija
Nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane pateikiama ši informacija:
(a)11 straipsnyje nurodytas nacionalinis grynųjų išlaidų planas. Kitus biudžeto kintamuosius, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurie yra įtraukti į 2 straipsnyje pateiktą grynųjų išlaidų apibrėžtį, sudaro Sąjungos programų išlaidos, kurias visiškai atitinka Sąjungos fondų pajamos ir cikliniai išlaidų bedarbio pašalpoms elementai;
(b)prognozuojama valdžios sektoriaus pajamų augimo trajektorija pagal nesikeičiančios politikos scenarijų;
(c)prognozuojama valstybės skolos santykio raidos trajektorija;
(d)informacija apie netiesioginius įsipareigojimus, susijusius su visuomenės senėjimu, ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie gali turėti didelį poveikį valdžios sektoriaus biudžetams, įskaitant valdžios sektoriaus garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl viešųjų bendrovių veiklos, įskaitant jos mastą, galimas šių bendrovių išlaidas ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl teismo bylų, ir, jeigu įmanoma, informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su nelaimėmis ir klimatu;
(e)pagrindinės prielaidos apie numatomus ekonominius pokyčius ir pagrindinius ekonominius kintamuosius, kurie yra svarbūs užtikrinant suderinamumą su valstybės skolos konvergencija siekiant apdairaus lygio ir tai, kad valdžios sektoriaus deficitas ir toliau išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;
(f)jei valstybė narė pasinaudoja e punkte nurodytomis prielaidomis, kurios skiriasi nuo Komisijos prielaidų, naudojamų nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano koregavimo laikotarpiu ir vėlesniu 10 metų laikotarpiu, jei nėra imamasi papildomų biudžeto priemonių, – tinkami paaiškinimai ir pagrindimai, remiantis patikimais ekonominiais šių skirtumų argumentais.
(g)pagrindinių ekonominių prielaidų pokyčių poveikio valstybės narės biudžeto ir skolos būklei analizė;
(h)jei taikoma, tinkamai pagrįstos priežastys (su atitinkamais pagrįstais ir patikrinamais ekonominiais argumentais), dėl kurių nukrypta nuo Komisijos pateiktos techninės trajektorijos;
(i)reformų ir investicijų prioritetai, kuriais siekiama spręsti pagrindines tai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytas problemas, atsižvelgiant į tai, kaip tai šaliai skirtos rekomendacijos įgyvendinamos;
(j)bendros viešųjų investicijų išlaidos, taip pat reformų ir viešųjų investicijų išlaidos, kuriomis siekiama VI priede nurodytų bendrų Sąjungos prioritetų;
(k)jei taikoma, informacija apie konkrečius, per nustatytą laiką įvykdytinus ir patikrinamus reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas pagal 13 straipsnį, jų įgyvendinimo tvarkaraštis, taip pat pagrįsti ekonominiai argumentai, kad šie reformų ir investicijų įsipareigojimai atitinka 13 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į VII priede nustatytus vertinimo kriterijus;
(l)jeigu įmanoma, kiekybiškai įvertinamas tikėtinas k punkte nurodytų reformų ir investicijų poveikis fiskaliniam tvarumui, augimui ir užimtumui, kai taikytina, laikantis bendrai sutartų metodikų;
(m)kai įmanoma, tų k punkte nurodytų reformų ir investicijų įsipareigojimų poveikis vidutinio laikotarpio biudžetui ir galimam vidutinio laikotarpio augimui;
(n)jei taikytina, reformos ir investicijos, kuriomis siekiama panaikinti nustatytą makroekonominį disbalansą pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;
(o)planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, apimančių nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpį, lygis;
(p)valstybių narių, turinčių mažas valstybės skolos problemas, bet dėl visuomenės senėjimo prisiimtus didelius netiesioginius įsipareigojimus, nacionalinėje grynųjų išlaidų trajektorijoje ir nacionaliniuose vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose numatytomis reformomis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ilgojo laikotarpio iššūkius, susijusius su viešųjų finansų fiskaliniu tvarumu;
(q)informacija apie rengiant planą vykusias konsultacijas su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis.
III PRIEDAS
Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti metinėse pažangos ataskaitose
Metinėse pažangos ataskaitose valstybės narės pateikia šią informaciją:
(a)planuojamų grynųjų išlaidų, pagrįstų Tarybos nustatytu grynųjų išlaidų planu, ir grynųjų išlaidų, pagrįstų rezultatų duomenimis, palyginimą;
(b)nuo pat nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo pradžios tame plane pateiktų pagrindinių ekonominių kintamųjų prognozių ir tų kintamųjų rezultatų duomenų palyginimą, taip pat poveikį Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano laikymuisi ir tame plane nurodytą poveikį prognozuojamai valstybės skolos santykio raidos trajektorijai;
(c)diskrecinių pajamų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais analizę;
(d)informaciją apie pažangą ir planuojamą nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane prisiimtų reformų ir investicijų įsipareigojimų įgyvendinimą kitais metais, remiantis informacija, kuri turi būti pateikta pagal II priedo i ir j punktus ir, jei taikytina, k ir n punktus;
(e)informaciją apie tai, kaip valstybė narė kitais metais ketina įgyvendinti konkrečiai jai skirtas praėjusių metų rekomendacijas, įskaitant, kai taikytina, rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos;
(f)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiu – informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangą, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų per Europos semestrą du kartus per metus teikti ataskaitas;
(g)informaciją apie nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nurodytų ir II priedo d punkte minimų neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir, kai aktualu, su visuomenės senėjimu susijusių netiesioginių įsipareigojimų pokyčius ir informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir netiesioginius įsipareigojimus kitais metais;
(h)pagrindines prielaidas apie numatomus ekonominius pokyčius ir pagrindinius ekonominius kintamuosius vėlesniais koregavimo laikotarpio metais, įskaitant valstybės skolos santykį;
(i)valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų bei jų pagrindinių sudedamųjų dalių, įskaitant viešųjų investicijų išlaidas, prognozes ateinantiems koregavimo laikotarpio metams, parengtas pagal nesikeičiančios politikos scenarijų;
(j)planuojamas valdžios sektoriaus išlaidas ir pajamas, išreikštas BVP procentine dalimi, ir jų pagrindines sudedamąsias dalis vėlesniais koregavimo laikotarpio metais, atsižvelgiant į Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą;
(k)išlaidų ir pajamų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos siekiant panaikinti atotrūkį tarp i punkte nurodytų išlaidų ir pajamų prognozių, parengtų pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, ir j punkte nurodytų planuojamų išlaidų ir pajamų, aprašymą ir kiekybinį įvertinimą;
(l)informaciją apie pagal makroekonominio disbalanso procedūrą nustatyto makroekonominio disbalanso pokyčius ir, kai taikytina, atitinkamų reformų ir investicijų, apie kurias pranešta nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane pagal II priedo n punktą, įgyvendinimo poveikio jam analizę;
(m)informaciją apie Komisijos įspėjimo arba Tarybos rekomendacijos, pateiktų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimą;
(n)informaciją apie darbo rinkos, įgūdžių ir socialinės politikos pokyčius, taip pat apie politikos priemonių, kuriomis skatinama aukštynkryptė valstybių narių socialinė konvergencija siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, įgyvendinimą, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir užimtumo gairių pagal SESV 148 straipsnį principų. Tai apima numatomą priemonių poveikį, susijusį su pažanga siekiant nacionalinių užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslų iki 2030 m.;
(o)22 straipsnyje nurodytų nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimą.
IV PRIEDAS
Kontrolės sąskaitos veikimas
Kiekvienos valstybės narės kontrolės sąskaitoje, nurodytoje 21 straipsnyje, bus įrašoma debeto suma, kai faktinės grynosios išlaidos valstybėje narėje atitinkamais metais viršys Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą.
Kontrolės sąskaitoje bus įrašoma kredito suma, kai faktinės grynosios išlaidos valstybėje narėje atitinkamais metais bus mažesnės už Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą.
Per atitinkamą laikotarpį sukauptas kontrolės sąskaitos likutis yra suma, gauta sudėjus per tą laikotarpį užregistruotas metines debeto ir kredito sumas.
V PRIEDAS
Komisijos naudojama tikėtinumo vertinimo metodika
Pagal 8 straipsnį atliekamo tikėtinumo vertinimo metodika grindžiama šiomis sąlygomis:
·valstybės skolos santykis turėtų mažėti arba toliau būti apdairaus lygio pagal 2022 m. skolos tvarumo stebėsenos ataskaitoje aprašytus apibrėžiamojo pobūdžio scenarijus, kuriuos Komisija parengė pagal vidutinio laikotarpio valstybės skolos prognozavimo sistemą;
·rizika, kad valstybės skolos santykis nemažės penkerius metus po nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano koregavimo laikotarpio, yra pakankamai maža. Rizika vertinama remiantis Komisijos tikimybine analize.
VI PRIEDAS
Bendri Sąjungos prioritetai
12 straipsnio b punkte nurodyti šie bendri Sąjungos prioritetai:
(a)Europos žaliasis kursas 1 , įskaitant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. 2 ir jo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;
(b)Europos socialinių teisių ramstis 3 , įskaitant susijusius 2030 m. užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslus;
(c)2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa 4 , kuri nacionaliniu lygmeniu atspindėta nacionaliniuose skaitmeninio dešimtmečio strateginiuose veiksmų planuose;
(d) „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis. Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“ 5 .
VII PRIEDAS
Reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo sistema
1.Taikymo sritis
Šios vertinimo sistemos paskirtis:
–ja remdamasi Komisija vertina, ar reformų ir investicijų įsipareigojimai, įtraukti į nacionalinius vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, kuriais grindžiamas jų koregavimo laikotarpio pratęsimas, atitinka 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi, siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ši vertinimo sistema yra pagrindas, kuriuo remiantis taikomi 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti vertinimo kriterijai;
–ja remiantis vertinama, ar kiekvienas iš tų reformų ir investicijų įsipareigojimų atitinka 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Taigi ši vertinimo sistema taip pat yra pagrindas, kuriuo remiantis tuo pačiu tikslu taikomos 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.
2.Vertinimo kriterijai
Pagal 13 straipsnio 2 dalį reformų ir investicijų įsipareigojimai, įtraukti į nacionalinius vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turi atitikti valstybės skolos problemų mastą, nustatytą naujausioje skolos tvarumo stebėsenos ataskaitoje, ir vidutinio laikotarpio augimo iššūkius valstybėje narėje. Tikimasi, kad valstybių narių, kuriose valstybės skolos problemos yra susijusios su dideliais vidutinio laikotarpio augimo iššūkiais, atveju tos reformos ir investicijos taip pat padės pašalinti vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo kliūtis.
Reformų ir investicijų įsipareigojimai bendrai turi atitikti šiuos kriterijus:
2.1.reformų ir investicijų įsipareigojimais skatinamas augimas;
–tikimasi, kad dėl reformų ir investicijų įsipareigojimų, pagrįstų patikimomis, tinkamai dokumentuotomis ir apdairiomis prielaidomis, bus reikšmingu mastu tvariai padidintas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas;
2.2.reformų ir investicijų įsipareigojimais remiamas fiskalinis tvarumas;
–tikimasi, kad dėl reformų ir investicijų įsipareigojimų vidutiniu laikotarpiu bus pasiekta reikšmingų struktūrinių patobulinimų viešųjų finansų srityje, struktūriškai sumažinant viešąsias išlaidas arba padidinant viešąsias pajamas;
2.3.reformų ir investicijų įsipareigojimais atsižvelgiama į VI priede nurodytus Sąjungos prioritetus;
–reformų ir investicijų įsipareigojimai labai padeda siekti bent vieno iš VI priede nurodytų Sąjungos prioritetų;
2.4. reformų ir investicijų įsipareigojimais bendrai atsižvelgiama į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, įskaitant, kai taikytina, rekomendacijas, pateiktas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;
–tikimasi, kad atitinkami reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, bendrai padės spręsti problemas, nustatytas atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant rekomendacijas, atitinkamais atvejais pateikiamas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą, atsižvelgiant į konkrečios šalies problemų sritį ir mastą ir, kai aktualu, į įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;
2.5.reformų ir investicijų įsipareigojimais užtikrinama, kad bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo laikotarpiu būtų didesnis nei vidutinio laikotarpio lygis prieš to plano laikotarpį;
–ar planuojamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis plano įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnis nei vidutinio laikotarpio lygis prieš plano laikotarpį.
Be to, visi valstybių narių prisiimti reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turėtų būti pakankamai išsamūs, nustatyti iš anksto, įvykdytini per nustatytą laiką ir patikrinami;
–reformų ir investicijų įsipareigojimų aprašymas yra aiškus ir jame išsamiai išdėstyti kiekvienos reformos ir investicijų elementai, kad Komisija galėtų įvertinti 2.1–2.5 punktuose nurodytus kriterijus, be kita ko, susijusius su jų įgyvendinimu ir stebėsena;
–reformos bus įgyvendintos per plano laikotarpį;
–investicijos bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos;
–į nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą įtraukti aiškūs, realistiški, aktualūs ir patikimi rodikliai, pagal kuriuos galima patikrinti pažangą, padarytą veiksmingai įgyvendinant reformų ir investicijų įsipareigojimus.