<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-674/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0674</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:303">EU:C:2022:303</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20220427">2022 m. balandžio 27 d.</DATE> sprendimas – Byla C-674/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">AIRBNB Ireland</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (antroji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20220427">2022 m. balandžio 27 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Vidaus rinka</KEYWORD><KEYWORD>SESV 114 straipsnio 2 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių teisės nuostatų neįtraukimas</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2000/31/EB</KEYWORD><KEYWORD>Informacinės visuomenės paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Elektroninė prekyba</KEYWORD><KEYWORD>Internetinis nekilnojamojo turto tarpininkavimo portalas</KEYWORD><KEYWORD>1 straipsnio 5 dalies a punktas</KEYWORD><KEYWORD>Nepriskyrimas mokesčių sričiai</KEYWORD><KEYWORD>Apibrėžimas</KEYWORD><KEYWORD>Regiono teisės aktai, susiję su turistų apgyvendinimo įstaigų mokesčiu</KEYWORD><KEYWORD>Nuostata, įpareigojanti tarpininkus gavus mokesčių administratoriaus rašytinį prašymą pateikti tam tikrą informaciją apie šių įstaigų veiklą siekiant nustatyti šio mokesčio mokėtojus</KEYWORD><KEYWORD>SESV 56 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Diskriminacijos nebuvimas</KEYWORD><KEYWORD>Ribojimo nebuvimas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑674/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Cour constitutionnelle</HT> (Konstitucinis Teismas, Belgija) <DATE ISO="20201126">2020 m. lapkričio 26 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">AIRBNB Ireland UC</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Région de Bruxelles-Capitale</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai J. Passer, F. Biltgen, N. Wahl (pranešėjas) ir M. L. Arastey Sahún,</P><P>generalinis advokatas M. Szpunar,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland UC</HT>, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">advocaat</HT> D. Van Liedekerke ir <HT TYPE="ITALIC">avocats</HT> A. Laes bei M. Van Lierde,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Région de Bruxelles-Capitale</HT>, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">avocat</HT> C. Molitor,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,</P></ITEM><ITEM><P>Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos N. Vincent ir T. Stéhelin,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos <HT TYPE="ITALIC">avvocato dello Stato</HT> R. Guizzi,</P></ITEM><ITEM><P>Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Hoogveld,</P></ITEM><ITEM><P>Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll,</P></ITEM><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels, S. Kalėdos, P.‑J. Loewenthal ir L. Armati,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20000608">2000 m. birželio 8 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="178" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2000">OL L 178, 2000, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399) 1 straipsnio 5 dalies a punkto ir 15 straipsnio 2 dalies, taip pat dėl <DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="376" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="2006">OL L 376, 2006, p. 36</REF.DOC.OJ>) 1–3 straipsnių ir SESV 56 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland UC</HT> skundą dėl <HT TYPE="ITALIC">ordonnance de la Région de Bruxelles-Capitale du <DATE ISO="20161223">23 décembre 2016</DATE>, relative à la taxe régionale sur les établissements d’hébergement touristique</HT> (<DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> Briuselio-sostinės regiono nutarimas dėl regioninio turistų apgyvendinimo įstaigų mokesčio) 12 straipsnio panaikinimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2000/31</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/31 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Į šios direktyvos taikymo sritį būtina neįtraukti tų veiklos rūšių, kurioms šiuo metu pagal Sutartį arba esamus antrinius teisės aktus negalima garantuoti laisvės teikti paslaugas; neįtraukus šių veiklos rūšių, nebus užkirstas kelias priimti bet kokius aktus, kurie gali būti būtini, kad vidaus rinka tinkamai funkcionuotų; mokesčiai, ypač pridėtinės vertės mokestis, taikomas daugeliui šios direktyvos reglamentuojamų paslaugų, neturi būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 13 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Šia direktyva nesiekiama nustatyti fiskalinių įsipareigojimų taisyklių ir nekliudoma rengti Bendrijos aktus dėl elektroninės komercijos fiskalinių aspektų.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 21 konstatuojamojoje dalyje numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Koordinuojamos srities apimtis neprieštarauja būsimam Bendrijos derinimo darbui, susijusiam su informacinės visuomenės paslaugomis, ir nepažeidžia būsimų teisės aktų, kurie bus priimti nacionaliniu lygiu vadovaujantis Bendrijos teise; koordinuojama sritis apima tik reikalavimus, susijusius su veikla internete, pavyzdžiui, informacija internetu, reklama internetu, pirkimu internetu, sutarčių sudarymu internetu &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/31 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Dalykas ir taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo užtikrinant laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą tarp valstybių narių.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Šia direktyva derinamos, kiek reikalinga 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, kai kurios nacionalinės nuostatos dėl informacinės visuomenės paslaugų, susijusios su vidaus rinka, paslaugų teikėjų steigimusi, komerciniais pranešimais, elektroninėmis sutartimis, tarpininkų atsakomybe, elgesio kodeksais, ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisminėmis priemonėmis ir valstybių narių bendradarbiavimu.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="001.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA><P>Ši direktyva netaikoma:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>mokesčių srityje;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Valstybės narės negali dėl koordinuojamai sričiai priskiriamų priežasčių riboti laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitos valstybės narės.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo šio draudimo, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, galima tik dėl priežasčių, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės sveikatos apsauga, visuomenės saugumu ar vartotojų apsauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 15 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Valstybės narės gali nustatyti prievoles informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nedelsiant informuoti kompetentingas viešąsias institucijas apie įtariamą nelegalią veiklą arba informaciją, kurią pateikia jų paslaugų gavėjai, arba prievolę pateikti kompetentingoms institucijoms, gavus jų prašymą, informaciją, leidžiančią nustatyti jų paslaugos gavėjų, su kuriais jie sudarę informacijos saugojimo sutartis, tapatybę.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2006/123</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Direktyvos 2006/123 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Dalykas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šioje direktyvoje pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="002.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva netaikoma mokesčių sričiai.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Ryšys su kitomis [Sąjungos] teisės nuostatomis<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu šios direktyvos nuostatos prieštarauja kito [Sąjungos] akto, reglamentuojančio tam tikrus teisės teikti paslaugą ar vykdyti paslaugos teikimo veiklą konkrečiuose sektoriuose ar profesijose aspektus, nuostatai, pirmenybė teikiama to kito [Sąjungos] akto nuostatai, kuri ir taikoma minėtiems sektoriams ar profesijoms. &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės taiko šios direktyvos nuostatas laikydamosi Sutartyje nustatytų įsisteigimo teisės ir laisvo paslaugų judėjimo taisyklių.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ordonnance de la Région de Bruxelles-Capitale du <DATE ISO="20161223">23 décembre 2016</DATE>, relative à la taxe régionale sur les établissements d’hébergement touristique</HT> (<DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> Briuselio-sostinės regiono nutarimas dėl regioninio turistų apgyvendinimo įstaigų mokesčio; <HT TYPE="ITALIC">Moniteur belge</HT>, <DATE ISO="20170106">2017 m. sausio 6 d.</DATE>, p. 509; toliau – <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimas) nustatytas fiksuoto dydžio nakvynės mokestis, kurį turi mokėti turistų apgyvendinimo įstaigos valdytojas; šios apgyvendinimo įstaigos apima turistų apgyvendinimo namuose už atlygį įstaigas (toliau – fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokestis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 2 straipsnio 8 punkte tarpininkas apibrėžiamas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris už atlygį padeda suteikti apgyvendinimo vietą turizmo rinkoje, kad užtikrintų turistų apgyvendinimo įstaigos populiarinimą arba pasiūlytų paslaugas, kuriomis naudodamiesi valdytojai ir turistai gali tiesiogiai palaikyti ryšius vieni su kitais<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Pagal šio nutarimo 3 straipsnį fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokestis apskaičiuojamas padauginus bazinę sumą už apgyvendinimo vietą, sumažintą apgyvendinimo vietoms namuose, iš naktų, kurias turistai praleido šioje apgyvendinimo vietoje, skaičiaus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Iš minėto nutarimo 4 straipsnio matyti, kad fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokestį turi mokėti turistų apgyvendinimo įstaigos valdytojas arba, jeigu jis yra nemokus ar nežinomas, pastato savininkas, o pagal to paties nutarimo 7 straipsnį šio mokesčio mokėtojas turi mokesčių administratoriui pateikti mėnesinę deklaraciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Veikdami Briuselio-sostinės regione esančių turistų apgyvendinimo įstaigų vardu arba reklamuodami jų paslaugas tarpininkai, gavę rašytinį prašymą, privalo pateikti vyriausybės paskirtiems pareigūnams valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenis bei nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus.</ALINEA><ALINEA>Į ankstesnėje pastraipoje minėtą rašytinį prašymą neatsakiusiam tarpininkui gali būti skirta <FT TYPE="NUMBER">10000</FT> eurų administracinė bauda.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Įsigaliojus <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimui, Briuselio-sostinės regiono mokesčių administratorius <DATE ISO="20170210">2017 m. vasario 10 d.</DATE> pateikė <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> prašymą pateikti informaciją apie fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokestį turinčius mokėti asmenis, kurie naudojasi jos paslaugomis (toliau – pirmasis prašymas pateikti informaciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT><DATE ISO="20170331">2017 m. kovo 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> pateikė išlygas dėl šio prašymo ir pasiūlė jį aptarti su regioninėmis institucijomis. <DATE ISO="20170808">2017 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> šis administratorius jai pateikė naują prašymą pateikti informaciją apie devynias Briuselio-sostinės regione esančias turistų apgyvendinimo įstaigas (toliau – antrasis prašymas pateikti informaciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><DATE ISO="20170908">2017 m. rugsėjo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> nurodė, kad nesiims veiksmų, todėl <DATE ISO="20171110">2017 m. lapkričio 10 d.</DATE> Briuselio-sostinės regiono mokesčių administratorius jai skyrė devynias baudas po <FT TYPE="NUMBER">10000</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Laikotarpiu nuo pirmojo prašymo pateikti informaciją iki antrojo prašymo pateikti informaciją – <DATE ISO="20170710">2017 m. liepos 10 d.</DATE> – <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Cour constitutionnelle</HT> (Konstitucinis Teismas, Belgija) dėl <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnio panaikinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Pažymėjęs, kad iš parlamento darbų matyti, jog <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimu numatant fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokestį buvo siekta, kad turizmo sektorius padengtų su turizmu susijusią finansinę naštą, ir suderinti Briuselio-sostinės regiono turistų apgyvendinimo įstaigų apmokestinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad tarpininkai, prie kurių priskiriama ir <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT>, nebuvo nei šio mokesčio mokėtojai, nei turėjo jį rinkti, tačiau pagal šio nutarimo 12 straipsnį jie, gavę mokesčių administratoriaus rašytinį prašymą, turėjo pareigą pateikti informaciją, o pažeidus šią pareigą galėjo būti paskirta <FT TYPE="NUMBER">10000</FT> EUR administracinė bauda.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Nurodęs, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tarpininkavimo paslauga, kurios tikslas – per elektroninę platformą už atlyginimą suvesti potencialius nuomininkus su profesionaliais ar neprofesionaliais nuomotojais, siūlančiais trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, kartu su šia tarpininkavimo paslauga teikiant ir tam tikras papildomas paslaugas, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>informacinės visuomenės paslauga<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/31 (<DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑390/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1112">EU:C:2019:1112</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), prašymą<?PAGE NO="6"?> priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris mano, kad <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarime nurodyti tarpininkai iš esmės yra tokios tarpininkavimo paslaugos teikėjai, kelia klausimą dėl minėtos direktyvos reikšmės šioje byloje, nes jos 1 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta, kad ji netaikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>mokesčių srityje<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visų pirma kyla klausimas dėl šių sąvokų aiškinimo ir dėl to, kaip reikia kvalifikuoti <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnį. Šis straipsnis yra mokesčių teisės aktų dalis, tačiau <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> teigia, kad Direktyvos 2000/31 1 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta siauro aiškinimo išimtis šiuo atveju netaikytina, todėl minėto nutarimo 12 straipsnis patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Šis 12 straipsnis, kuriame įtvirtinta pareiga pranešti, neatitinka Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuriomis valstybėms narėms leidžiama imtis laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą ribojančių priemonių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Cour constitutionnelle</HT> (Konstitucinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2000/31] 1 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tarpininkavimo paslaugos, kurios tikslas – per elektroninę platformą už atlyginimą suvesti potencialius nuomininkus su profesionaliais ar neprofesionaliais nuomotojais, siūlančiais trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, teikėjams nustatoma prievolė, gavus rašytinį mokesčių administratoriaus prašymą, kurio nevykdant taikoma administracinė bauda, pateikti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų vietos duomenis bei nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, siekiant nustatyti asmenis, kuriems tenka prievolė sumokėti regioninį turistų apgyvendinimo įstaigų mokestį, ir jų apmokestinamąsias pajamas, patenka į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>mokesčių sritį<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> ir dėl to turi būti laikomi nepatenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar [Direktyvos 2006/123] 1–3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva taikoma tokiems nacionalinės teisės aktams, kokie aprašyti pirmajame prejudiciniame klausime? Ar prireikus [SESV] 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas tokiems teisės aktams?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2000/31] 15 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tokiems nacionalinės teisės aktams, kokie aprašyti pirmajame prejudiciniame klausime, ir kad pagal ją tokie teisės aktai leidžiami?<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/31 1 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės mokesčių teisės aktų nuostata, pagal kurią tarpininkai, kiek tai susiję su šios valstybės narės regione esančių turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurioms jie tarpininkauja ar vykdo jų reklamos veiklą, įpareigojami pateikti mokesčių administratoriui jo rašytiniu prašymu valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų vietos duomenis bei nurodyti nakvynių ir<?PAGE NO="7"?> eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, dėl savo pobūdžio turi būti laikoma neatsiejamai susijusi su teisės aktu, kurio dalis ji yra, todėl priskirtina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>mokesčių sričiai<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, kuri aiškiai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Pirma, reikia priminti, kad Direktyva 2000/31 buvo priimta remiantis, be kita ko, EB 95 straipsniu, kurio tekstas perkeltas į SESV 114 straipsnį, pagal kurio 2 dalį į jos taikymo sritį nepatenka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>fiskalinės nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:253">EU:C:2004:253</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nurodė, kad ši frazė apima ne tik visas mokesčių sritis, neišskiriant atitinkamų rinkliavų ar mokesčių rūšių, bet ir visus šios srities aspektus, nesvarbu, ar tai materialinės, ar procesinės normos. Jis taip pat patikslino, kad bet kokio pobūdžio mokesčių išieškojimo tvarka negali būti atskirta nuo mokesčių ar apmokestinimo sistemos, su kuria jie susiję (<DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑338/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:253">EU:C:2004:253</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Antra, šis aiškinimas taip pat išplaukia iš šių nuostatų vietos Sutartyse. SESV 114 straipsnio 2 dalis iš tiesų yra SESV VII antraštinėje dalyje, reglamentuojančioje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>[k]onkurencijos, mokesčių ir teisės aktų derinimo bendr[ą]si[a]s taisykl[e]s<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, esančioje 3 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Teisės aktų suderinimas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, einančiame po 2 skyriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Mokesčių nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>. Todėl viskas, kas susiję su minėtu 3 skyriumi, t. y. teisės aktų derinimu, nėra ir negali būti susiję su tuo, kas patenka į minėto 2 skyriaus taikymo sritį, t. y. su mokesčių teisės nuostatomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Trečia, tas pats samprotavimas taikytinas ir antrinei teisei, priimtai remiantis EB 95 straipsniu, vėliau – SESV 114 straipsniu. Be to, tai matyti iš pažodinio Direktyvos 2000/31 1 straipsnio 5 dalies a punkte vartojamo sąvokos, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>mokesčių sritis<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kuri turi būti aiškinama plačiai, aiškinimo, kaip tai pripažino Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>paslaugos transporto srityje<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kuri yra platesnė už sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>transporto paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> (<DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Grupo Itevelesa ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑168/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:685">EU:C:2015:685</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Ketvirta, šiuos argumentus patvirtina Direktyvos 2000/31 12 ir 13 konstatuojamųjų dalių tekstas; juose nurodyta, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>mokesčiai<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> ir kad šia direktyva <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>nesiekiama nustatyti fiskalinių įsipareigojimų taisyklių<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad tokios paslaugos, kokias teikia <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT>, yra informacinės visuomenės paslaugos, patenkančios į Direktyvos 2000/31 taikymo sritį, nes Teisingumo Teismas taip apibrėžė tarpininkavimo paslaugą, kurios tikslas – per elektroninę platformą už atlyginimą suvesti potencialius nuomininkus su profesionaliais ar neprofesionaliais nuomotojais, siūlančiais trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, kartu su šia tarpininkavimo paslauga teikiant ir tam tikras papildomas paslaugas (<DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑390/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1112">EU:C:2019:1112</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šios direktyvos taikymas pagrindinei bylai priklauso nuo sąlygos, kad <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad veikdami Briuselio-sostinės regione esančių turistų apgyvendinimo įstaigų vardu arba reklamuodami jų paslaugas tarpininkai, gavę rašytinį prašymą, privalo pateikti mokesčių administratoriui valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenis, taip pat nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, nebūtų laikomas patenkančiu į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>mokesčių sritį<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, priešingu atveju jis nebus priskirtas Direktyvos 2000/31 taikymo sričiai remiantis jos 1 straipsnio 5 dalies a punktu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors tiesa, jog <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnis skirtas ne pačiam fiksuoto dydžio turistų apgyvendinimo mokesčio mokėtojui, o asmenims, kurie atliko tarpininko vaidmenį už atlygį eksploatuojant turistų apgyvendinimo įstaigas, ir kad jo dalykas yra informacijos teikimas Briuselio-sostinės regiono administravimo institucijoms, o jos nepateikus skiriama bauda, vis dėlto, pirma, administravimo institucija, šios informacijos gavėja, yra mokesčių administratorius, antra, šis straipsnis yra mokesčių teisės akto, t. y. <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo, dalis ir, trečia, informacija, kurią pagal šią nuostatą reikia pateikti, savo esme yra neatsiejama nuo minėto teisės akto, nes vien iš jos galima nustatyti tikrąjį minėto mokesčio mokėtoją, jo mokesčio bazę, t. y. apgyvendinimo namuose vietą, apgyvendinimo vietų ir nakvynių skaičių, todėl ir jo sumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad valstybės narės mokesčių teisės aktų nuostata, pagal kurią tarpininkai, kiek tai susiję su šios valstybės narės regione esančių turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurioms jie tarpininkauja ar vykdo jų reklamos veiklą, įpareigojami pateikti mokesčių administratoriui jo rašytiniu prašymu valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų vietos duomenis, taip pat nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, dėl savo pobūdžio turi būti laikoma neatsiejamai susijusi su teisės aktu, kurio dalis ji yra, todėl priskirtina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>mokesčių sričiai<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, kuri aiškiai nepatenka į Direktyvos 2000/31 taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Italijos ir Austrijos vyriausybės mano, kad antrasis klausimas yra nepriimtinas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė patikslinimų, kurių reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punktą, kad pagrįstų rėmimąsi Direktyvos 2006/123 1–3 straipsniais ir SESV 56 straipsniu, taip pat nepatikslino, kokias išvadas dėl pageidaujamo šių nuostatų išaiškinimo jis ketino padaryti priimdamas sprendimą pagrindinėje byloje. Taigi šio klausimo būtinumas neišplaukia iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad antrąjį klausimą sudaro dvi dalys; pirmoje dalyje siekiama išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2006/123 1–3 straipsnius draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, o antroji susijusi su tokių teisės aktų atitiktimi SESV 56 straipsniui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Dėl antrojo klausimo pirmos dalies pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė jokios informacijos, pagrindžiančios Direktyvos 2006/123 1–3 straipsnių paminėjimą, todėl Teisingumo Teismas nežino nei priežasčių, dėl kurių šis teismas kelia klausimą dėl šių nuostatų aiškinimo, nei ryšio, kurį jis nustatė tarp jų ir <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnio, priešingai, nei reikalaujama pagal Procedūros reglamento 94 straipsnio c punktą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200630">2020 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland ir Airbnb Payments UK</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑723/19</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:509">EU:C:2020:509</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taigi ši antrojo prejudicinio klausimo pirma dalis yra nepriimtina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Dėl antrojo klausimo antros dalies pažymėtina, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą kelis kartus minimas SESV 56 straipsnis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktoje visų <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> nurodytų pagrindų santraukoje. Todėl Teisingumo Teismas gali<?PAGE NO="9"?> įvertinti tikslų ryšį, kurį tas teismas nustatė pagrindinėje byloje tarp šios nuostatos ir <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnio. Taigi antrojo klausimo antrą dalį reikia laikyti priimtina ir atsakyti į ją iš esmės.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Antrojo klausimo antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tokios teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias tarpininkavimo nekilnojamojo turto srityje paslaugų teikėjai, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ir tai, kaip jie vykdo veiklą, kiek tai susiję su tam tikros valstybės narės regione esančiomis turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurių atžvilgiu jie veikia kaip tarpininkai ar vykdo jų reklamos politiką, gavę regiono mokesčio administratoriaus prašymą raštu privalo pastarajam pateikti valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenis, taip pat nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, prieštarauja SESV 56 straipsnyje įtvirtintam draudimui, ar ne.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Visų pirma reikia pažymėti, kad <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnyje nustatyta pareiga patenkinti mokesčių institucijų prašymą pateikti informaciją apie visus tarpininkus, kurių veikla susijusi su Briuselio-sostinės regione esančiomis turistų apgyvendinimo įstaigomis, neatsižvelgiant į šių tarpininkų įsisteigimo vietą, taigi neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje jie įsteigti; taip pat neturi reikšmės, kaip šie ūkio subjektai tarpininkauja – skaitmeniniu ar kitu būdu užmezgant kontaktus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Taigi tokie teisės aktai nėra diskriminuojantys ir savaime nesusiję su tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygomis, o tik įpareigoja paslaugų teikėjus, kai paslaugos teikiamos, saugoti duomenis, kad iš atitinkamų savininkų būtų teisingai surinkti mokesčiai, susiję su aptariamo turto nuoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės aktai, kurie galioja visiems veiklą nacionalinėje teritorijoje vykdantiems ūkio subjektams, kuriais nesiekiama reglamentuoti atitinkamų įmonių paslaugų teikimo sąlygų ir kurių galimas ribojamasis poveikis laisvam paslaugų teikimui yra pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad jais nustatytą įpareigojimą būtų galima laikyti galinčiu varžyti šią laisvę, neprieštarauja SESV 56 punkte įtvirtintam draudimui (<DATE ISO="20140508">2014 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pelckmans Turnhout</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑483/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:304">EU:C:2014:304</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Teoriškai pripažindama šį nediskriminuojamąjį pobūdį <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT> mano, kad iš tikrųjų <DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> nutarimo 12 straipsnis labiau paveikia tarpininkavimo paslaugas, kaip antai jos užtikrinamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Žinoma, atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir dabartinę nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų rinkos struktūrą, galima daryti išvadą, kad tarpininkams, teikiantiems paslaugas naudojant internetinį portalą, taikant tokius teisės aktus, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali būti taikoma pareiga dažniau perduoti informaciją mokesčių administratoriui ir ji yra platesnės apimties, nei taikoma kitiems tarpininkams. Vis dėlto ši platesnės apimties pareiga tik atspindi didesnį sandorių, kurį sudaro minėti tarpininkai, skaičių ir atitinkamą jų rinkos dalį. Todėl tai nelemia jokios diskriminacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Be to, reikia pažymėti, kad dėl savo pobūdžio mokestinės prievolės paslaugų teikėjams lemia papildomų išlaidų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas turėjo galimybę konstatuoti, kad SESV 56 straipsnis netaikomas priemonėms, dėl kurių teikiant aptariamas paslaugas atsiranda tik papildomų sąnaudų ir kurios turi tokį patį poveikį paslaugų teikimui tarp valstybių narių ir paslaugų teikimui vienos valstybės narės viduje (žr. <DATE ISO="20181122">2018 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Landes- und Hypothekenbank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑625/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:939">EU:C:2018:939</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Galiausiai, net jei dėl visiems tarpininkams nustatytos pareigos pateikti mokesčių administratoriui jo prašymu informaciją, susijusią su valdytojo duomenimis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenimis, taip pat nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičiumi per praėjusius metus, gali kilti papildomų išlaidų, be kita ko, susijusių su atitinkamų duomenų paieška ir saugojimu, reikia pažymėti, kad, visų pirma kiek tai susiję su skaitmeniniu būdu teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis, aptariamus duomenis saugo tarpininkai, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT>, todėl bet kuriuo atveju atrodo, kad papildomos išlaidos, kurias tokia pareiga lemia šiems tarpininkams, yra nedidelės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pakanka remtis jos pareiškimais byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airbnb Ireland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑390/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1112">EU:C:2019:1112</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>); juose ji nurodė, kad kaip paslaugą siūlo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>nuomotojų ir nuomininkų vertinimo sistemą, prieinamą būsimiems nuomotojams ir nuomininkams<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, o tai automatiškai reiškia su jais susijusių duomenų saugojimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi į antrojo klausimo antrą dalį reikia atsakyti taip, kad tokios teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias tarpininkavimo nekilnojamojo turto srityje paslaugų teikėjai, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ir tai, kaip jie vykdo veiklą, kiek tai susiję su tam tikros valstybės narės regione esančiomis turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurių atžvilgiu jie veikia kaip tarpininkai ar vykdo jų reklamos politiką, gavę regiono mokesčio administratoriaus prašymą raštu privalo pastarajam pateikti valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenis, taip pat nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, neprieštarauja SESV 56 straipsnyje įtvirtintam draudimui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Trečiasis prejudicinis klausimas susijęs su Direktyvos 2000/31 15 straipsnio 2 dalies išaiškinimu ir grindžiamas prielaida, kad ši direktyva taikytina pagrindinėje byloje. Vis dėlto iš atsakymo į pirmąjį klausimą matyti, kad taip nėra. Taigi į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Valstybės narės mokesčių teisės aktų nuostata, pagal kurią tarpininkai, kiek tai susiję su šios valstybės narės regione esančių turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurioms jie tarpininkauja ar vykdo jų reklamos veiklą, įpareigojami pateikti mokesčių administratoriui jo rašytiniu prašymu valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų vietos duomenis, taip pat nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo<?PAGE NO="11"?> vietų skaičių per praėjusius metus, dėl savo pobūdžio turi būti laikoma neatsiejamai susijusi su teisės aktu, kurio dalis ji yra, todėl priskirtina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>mokesčių sričiai<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, kuri aiškiai nepatenka į <DATE ISO="20000608">2000 m. birželio 8 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) taikymo sritį.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Tokios teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias tarpininkavimo nekilnojamojo turto srityje paslaugų teikėjai, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ir tai, kaip jie vykdo veiklą, kiek tai susiję su tam tikros valstybės narės regione esančiomis turistų apgyvendinimo įstaigomis, kurių atžvilgiu jie veikia kaip tarpininkai ar vykdo jų reklamos politiką, gavę regiono mokesčio administratoriaus prašymą raštu privalo pastarajam pateikti valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų duomenis, taip pat nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus, neprieštarauja SESV 56 straipsnyje įtvirtintam draudimui.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>