|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2026/1203 |
2026 6 9 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2026/1203
2026 m. birželio 8 d.
kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomas galutinis antidempingo muitas, o jo taikymas išplečiamas importuojamiems į jūroje esančius įrenginius atgabenamiems produktams, importuojamiems iš Maroko Karalystės siunčiamiems produktams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko Karalystės kilmės, ir importuojamiems iš Turkijos siunčiamiems produktams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Turkijos kilmės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės
|
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) ir Egipto Arabų Respublikos (toliau – Egiptas) kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (toliau – SPM) nustatė antidempingo muitus. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. |
|
(2) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 (3) Komisija importuojamoms SPM nustatė galutinius kompensacinius muitus ir iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 nustatytų antidempingo muitų dydį. |
|
(3) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/806 (4) Komisija išplėtė antidempingo ir kompensacinių muitų taikymą Kinijos ir Egipto kilmės SPM, atgabenamoms į dirbtinę salą, stacionarius arba plūduriuojančius įrenginius arba kitas valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančias struktūras arba valstybių narių pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtas išskirtines ekonomines zonas. |
|
(4) |
Atlikusi pirmąjį priemonių vengimo tyrimą, Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2022/302 (5) ir (ES) 2022/301 (6) Komisija išplėtė antidempingo ir kompensacinių muitų taikymą iš Maroko Karalystės (toliau – Marokas) siunčiamoms importuojamoms Kinijos kilmės SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Maroko kilmės. |
|
(5) |
Atlikusi pakartotinį absorbcijos tyrimą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1233 (7) Komisija iš dalies pakeitė importuojamoms Egipto kilmės SPM taikomų antidempingo muitų dydį. |
|
(6) |
Atlikusi antrąjį priemonių vengimo tyrimą, Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2022/1477 (8) ir (ES) 2022/1478 (9) Komisija išplėtė antidempingo ir kompensacinių muitų taikymą iš Turkijos siunčiamoms importuojamoms SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės, išskyrus tam tikrų konkrečių Turkijos bendrovių eksportuojamas SPM. |
|
(7) |
Atlikus dalinį tarpinį tyrimą, Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2023/2169 (10) ir (ES) 2023/2158 (11) į atitinkamai įgyvendinimo reglamentuose (ES) 2022/1477 ir (ES) 2022/1478 pateiktą nuo priemonių atleistų bendrovių sąrašą įtrauktas dar vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas. |
|
(8) |
Kinijos bendrovėms šiuo metu galioja 34,0–69,0 % antidempingo muitai. |
|
(9) |
Visiems Egipto eksportuojantiems gamintojams šiuo metu galioja 33,1 % antidempingo muitas. |
1.2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą
|
(10) |
Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (12), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą. |
|
(11) |
Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos SPM pramonės, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu 2025 m. sausio 3 d. pateikė „Tech-Fab Europe e.V.“ (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų. |
1.3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas
|
(12) |
Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2025 m. balandžio 3 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos ir Egipto (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės SPM. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (13) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
|
(13) |
2025 m. birželio 13 d. Komisija inicijavo antisubsidinių priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos ir Egipto kilmės SPM, galiojimo termino peržiūrą (14). |
1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(14) |
Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
1.5. Suinteresuotosios šalys
|
(15) |
Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Kinijos ir Egipto gamintojams, žinomiems importuotojams, platintojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime. |
|
(16) |
Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
1.6. Pastabos dėl inicijavimo
|
(17) |
Egipto Vyriausybė teigė, kad tyrimas neturėjo būti inicijuotas, ir tvirtino, kad nekonfidencialioje prašymo atlikti peržiūrą versijoje yra trūkumų, taip pat nepakanka dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų. |
|
(18) |
Pirma, Egipto Vyriausybė teigė, kad teiginio, kad prašymui atlikti peržiūrą pritaria gamintojai, pagaminantys daugiau kaip 50 % Sąjungos produkcijos, nebuvo galima patikrinti, nes nekonfidencialioje prašymo atlikti peržiūrą versijoje gamybos ir pardavimo apimtis buvo nurodyta tik indeksais. |
|
(19) |
Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu, nes prieš inicijuodama tyrimą ji atliko pritarimo prašymui analizę. Šiuo tikslu buvo susisiekta su visais prašyme atlikti peržiūrą nurodytais ir Komisijai iki inicijavimo kitaip žinomais Sąjungos gamintojais ir į juos atsižvelgta apskaičiuojant pareiškėjo tipiškumą. |
|
(20) |
Atliekant šią analizę 11 Sąjungos gamintojų pateikė atsakymus dėl pritarimo prašymui. Nekonfidencialioje savo atsakymų dėl pritarimo prašymui versijoje jie visi nurodė pritariantys inicijavimui. Tose nekonfidencialiose atsakymų dėl pritarimo prašymui versijose taip pat buvo nurodyta kiekvieno iš tų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis, paprastai išreikšta intervalais, todėl buvo galima pagrįstai suprasti jos santykinį dydį. |
|
(21) |
2025 m. kovo 27 d. nekonfidencialioje byloje paskelbtame pranešime dėl pritarimo prašymui (15) nurodyta bendra remiantis šiais atsakymais apie pritarimą prašymui apskaičiuota peržiūrimojo produkto gamyba Sąjungoje. Egipto Vyriausybė pastabų dėl šio pranešimo nepateikė. Remiantis šia informacija buvo galima pagrįstai daryti išvadą, kad Sąjungos gamintojai pritarė prašymui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(22) |
Antra, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjas turėjo naudoti Egipto vidaus rinkos kainas arba eksporto į trečiąsias šalis kainas, o ne apskaičiuoti normaliąją vertę. Egipto Vyriausybė pridūrė, kad normalioji vertė bet kuriuo atveju buvo apskaičiuota pažeidžiant Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalis. Egipto Vyriausybės teigimu, pareiškėjas, siekdamas įvertinti pagrindinius sąnaudų elementus (įskaitant žaliavų, darbo ir elektros energijos sąnaudas), rėmėsi Sąjungos gamintojų suvartojimo koeficientais ir viešų šaltinių duomenimis. Pardavimo, bendrosios ir administracinės (toliau – PBA) išlaidos ir pelno dydis taip pat buvo paimti iš viešai prieinamų trečiųjų šalių bendrovių įrašų. Egipto Vyriausybė tvirtino, kad vietoj to turėjo būti naudojamos Egipto gamintojų faktinės sąnaudos, PBA išlaidos ir pelnas. |
|
(23) |
Be to, Egipto Vyriausybė pridūrė, kad pareiškėjo naudoti eksporto kainų duomenys buvo neišsamūs, todėl buvo neteisingai palyginta apskaičiuota normalioji vertė ir eksporto kainos. Egipto Vyriausybė nesutiko su tuo, kad pareiškėjas, atlikdamas keletą dempingo skirtumų skaičiavimų, naudojo įvairius viešai prieinamus duomenis (pvz., Eurostato, „Global Trade Atlas“ (GTA) ir rinkos tyrimų kainų kotiravimo duomenis), kurie buvo netinkamai pakoreguoti. Egipto Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą pervertino dempingo skirtumus. |
|
(24) |
Komisija pirmiausia pažymėjo, kad pagal teisinį įrodymų, kuriuos reikia pateikti teikiant prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnį, standartą (įrodymų turi būti „pakankamai, kad būtų galima pagrįsti tyrimo inicijavimą“), aišku, kad prašyme atlikti peržiūrą pateiktos informacijos kiekis ir kokybė nėra tokie patys kaip informacijos, kuria Komisija grindžia savo išvadas tyrimo pabaigoje, kiekis ir kokybė. Iš tiesų prašyme atlikti peržiūrą turi būti pateikta pakankamai pareiškėjui pagrįstai prieinamų dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės įrodymų. |
|
(25) |
Šiuo atveju, Komisijai išanalizavus pareiškėjo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį pateiktus įrodymus, nustatyta, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikta pakankamai dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymų tyrimui inicijuoti. |
|
(26) |
Dėl Kinijos ir Egipto SPM eksportuojančių gamintojų pardavimo kainų, gamybos sąnaudų, PBA išlaidų ir pelno lygio Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas iš tiesų tiksliai laikėsi įrodymų, kurios reikia pateikti prašymo atlikti peržiūrą etapu, standartų. Pareiškėjas neturėjo šios tikslios informacijos. Todėl dempingo skirtumus reikėjo apskaičiuoti remiantis apskaičiuota normaliąja verte. Jai apskaičiuoti pareiškėjas rėmėsi įvairiais patikrinamais ir viešai prieinamais tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais, kad įrodytų, jog dempingas vykdomas pagal įvairius scenarijus. |
|
(27) |
Tas pats pasakytina apie pareiškėjo naudojamus tarptautinius prekybos statistinius duomenis eksporto kainai nustatyti, nes tai patikimiausi informacijos apie eksporto kainas šaltiniai, kurių duomenys, Komisijos nuomone, buvo pagrįstai pakoreguoti teisingam pardavimo kainų ir normaliosios vertės palyginimui užtikrinti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(28) |
Trečia, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad neturėta pakankamai dempingo tęsimosi tikimybės įrodymų peržiūrai inicijuoti. Iš prašymo atlikti peržiūrą matyti, kad Egipto eksporto į Sąjungą rinkos dalis buvo maža, o eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Be to, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad nėra įrodymų, kad taikoma agresyvi kainodara ar vykdomas dempingas, arba kad Egipto eksportas padidėtų, jei priemonės nustotų galioti. Egipto Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad tai, jog seniau buvo vykdomas dempingas, nėra pagrindas toliau taikyti priemones. |
|
(29) |
Komisija taip pat nesutiko su tvirtinimu, kad nebuvo pakankamai dempingo tęsimosi tikimybės įrodymų. Neteisinga tvirtinti, kad tai, jog seniau buvo vykdomas dempingas, yra veiksnys, kuris buvo laikomas kaip atitinkantis įrodymų pakankamumo standartą. Kaip paaiškinta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, pareiškėjas laikėsi tyrimo inicijavimo teisinio standarto ir rėmėsi įvairiais viešai prieinamais lyginamaisiais dydžiais, kad įrodytų, jog dempingas tebevykdomas. Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad dempingas tęsėsi, buvo pareiškėjui pagrįstai prieinami ir jų pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(30) |
Ketvirta, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pateiktas prašymas, buvo protekcionizmas, o ne įtariamo dempingo ir žalos panaikinimas. Tačiau, be to, kad ši priežastis nėra vienas iš aktualių teisinių kriterijų, Egipto Vyriausybė nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Komisija nustatė, kad prašyme pateikta pakankamai dempingo, žalos ir dempingo bei žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės prima facie įrodymų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(31) |
Penkta, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjas neteisingai susiejo Egipto eksportą su priemonių vengimu ir absorbcija, kurie esą priskiriami Kinijai. |
|
(32) |
Tačiau prašyme buvo aiškiai nurodyti atitinkami priemonių vengimo ir absorbcijos reglamentai, kuriuose atskirai išanalizuota Kinijos ir Egipto eksportuotojų elgsena. Be to, priešingai, nei tvirtino Egipto Vyriausybė, absorbcija nebuvo priskiriama Kinijai. Veikiau nustatyta, kad muitus absorbavo Egipto eksportuojantys gamintojai, kaip išdėstyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1233 (žr. 1.1 skirsnį). Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(33) |
Šešta, Egipto Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų vieši pareiškimai dėl savo strategijų nesąžiningai paveikė Egipto eksporto vertinimą. Tačiau Egipto Vyriausybė neįrodė, kad pareiškėjas supainiojo šių dviejų šalių eksportuotojų elgseną. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(34) |
Septinta, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad prašyme pateikta žalos analizė buvo neišsami, nes ją atliekant nebuvo išnagrinėti visi žalos rodikliai, konkrečiai – investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir darbo užmokestis. |
|
(35) |
Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nereikalaujama, kad, siekiant nustatyti, ar yra pakankamai materialinės žalos įrodymų, prašyme atlikti peržiūrą būtų išanalizuoti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti žalos veiksniai arba būtų nustatyta, kad jie blogėjo. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, prašyme atlikti peržiūrą turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, taip pat tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir Sąjungos pramonei, kaip matyti iš Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčių atitinkamų (bet ne būtinai visų) veiksnių ir rodiklių, pavyzdžiui, išvardytų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Be to, prašyme pateiktas pelningumo, kuris yra glaudžiai susijęs su investicijų grąža ir pajėgumu padidinti kapitalą, vertinimas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(36) |
Aštunta, Egipto Vyriausybė teigė, kad importas iš Egipto per prašyme atlikti peržiūrą nurodytą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelės apimties ir pastovus, todėl negalėjo daryti materialinės žalos. Egipto Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės sunkumai buvo struktūriniai (pvz., konkurencija vėjo energijos sektoriuje, importas iš kitų šalių, rinkos koncentracija ir pasauliniai tiekimo pokyčiai) ir pramonė juos pati sukūrė. Be to, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad prašymas buvo neišsamus, nes jame importo iš Egipto poveikis nebuvo atskirtas nuo kitų žalos veiksnių. |
|
(37) |
Komisija pažymėjo, kad prašyme pripažinta, jog importas iš Egipto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę Sąjungos suvartojimo dalį, o tai nėra neįprasta atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras, kai priemonės gali daryti poveikį importui. Tokiais atvejais daugiausia dėmesio skiriama galimam poveikiui, jeigu priemonės būtų panaikintos, o ne padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tai, kad be importo iš Egipto yra kitų žalos veiksnių, savaime nepaneigia galimo reikšmingo šio importo poveikio. NET jei importas iš Egipto nagrinėjamuoju laikotarpiu nedarė žalingo poveikio (Egipto Vyriausybė šio tvirtinimo nepagrindė), tai nesumenkina argumento, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, žala galėtų pasikartoti. Be to, Egipto Vyriausybė nepateikė įrodymų, kad pati Sąjungos pramonė padarė sau žalą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(38) |
Devinta, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad prašyme atlikti peržiūrą pateiktas įtarimas, kad, jei priemonės būtų panaikintos, Egipto eksportas būtų nukreiptas į Sąjungą, buvo hipotetinis ir nepagrįstas. |
|
(39) |
Tačiau Komisijos analizė, pagrįsta prašyme atlikti peržiūrą pateiktais prima facie įrodymais, parodė, kad Egipto eksportuojantys gamintojai turi didelių pajėgumų, daugiausia orientuotų į Sąjungos rinką, ir kad Sąjungos rinka išliko patraukli eksportui. Taigi, netaikant priemonių, importas iš Egipto veikiausiai padidėtų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(40) |
Dešimta, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad prašyme nepateikta pakankamai priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymų, nes jis buvo grindžiamas plataus masto rinkos kainų palyginimais, o ne sandorių lygmens duomenimis. |
|
(41) |
Inicijavimo etapu išsamūs importo kainodaros pagal produkto rūšį duomenys yra neprieinami. Tokie duomenys tampa prieinami tik patikrinus atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymus, jei šie gamintojai bendradarbiauja. Todėl nerealu prašyme ir net vėliau atliekant tyrimą, jei nebendradarbiaujama, tikėtis su konkrečiu produktu susijusių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų. Inicijavimo etapu nuspręsta, kad pakanka prima facie įrodymų, pagrįstų Eurostato vidutiniais duomenimis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(42) |
Galiausiai Egipto Vyriausybė teigė, kad pareiškėjas neišanalizavo, ar tolesnis priemonių taikymas atitiktų Sąjungos interesus, arba nepateikė tokių įrodymų. |
|
(43) |
Nėra teisinio reikalavimo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą inicijavimo etapu nagrinėti Sąjungos interesus, tačiau iš turimų įrodymų nematyti jokių su Sąjungos interesais susijusių aplinkybių (pvz., neigiamo poveikio naudotojams ar kitiems ekonominės veiklos vykdytojams), kuriomis būtų galima pagrįsti tyrimo nutraukimą. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas būtent atliekant tyrimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
1.7. Atranka
|
(44) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką. |
Sąjungos gamintojų atranka
|
(45) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti du Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 25 % gamybos ir pardavimo apimties per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl atrankos negauta. |
Importuotojų atranka
|
(46) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. |
|
(47) |
Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Kinijos ir Egipto eksportuojančių gamintojų atranka |
|
(48) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos ir Egipto eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(49) |
Nė vienas nagrinėjamųjų šalių eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka netaikytina. |
1.8. Klausimyno atsakymai
|
(50) |
Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. |
|
(51) |
Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų užpildyti klausimynus, kurie tyrimo inicijavimo dieną buvo paskelbti jos svetainėje (16). |
|
(52) |
Klausimyno atsakymus pateikė abu atrinkti Sąjungos gamintojai: „Vitrulan Composites Oy“ ir „European Owens Corning Fiberglas sprl“. |
|
(53) |
Pareiškėjas užpildė makroekonominių duomenų klausimyną, kuriame pateikė makroekonominius rodiklius. |
1.9. Tikrinimas
|
(54) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose: Sąjungos gamintojai:
|
1.10. Tolesnė procedūra
|
(55) |
2026 m. balandžio 16 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti. |
|
(56) |
Nė viena šalis nepateikė pastabų dėl faktų atskleidimo ir nepateikė prašymo išklausyti. |
2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Peržiūrimasis produktas
|
(57) |
Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime – medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus arba iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 61 00 , ex 7019 62 10 , ex 7019 62 90 , ex 7019 63 00 , ex 7019 64 00 , ex 7019 65 00 , ex 7019 66 00 , ex 7019 69 10 , ex 7019 69 90 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019 61 00 81, 7019 61 00 83, 7019 61 00 84, 7019 62 10 81, 7019 62 10 83, 7019 62 10 84, 7019 62 90 81, 7019 62 90 83, 7019 62 90 84, 7019 63 00 81, 7019 63 00 83, 7019 63 00 84, 7019 64 00 81, 7019 64 00 83, 7019 64 00 84, 7019 65 00 81, 7019 65 00 83, 7019 65 00 84, 7019 66 00 81, 7019 66 00 83, 7019 66 00 84, 7019 69 10 81, 7019 69 10 83, 7019 69 10 84, 7019 69 90 81, 7019 69 90 83, 7019 69 90 84, 7019 90 00 81, 7019 90 00 83 ir 7019 90 00 84), (toliau – peržiūrimasis produktas). |
|
(58) |
KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija, nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui. |
|
(59) |
SPM naudojamos įvairioms paskirtims. Pavyzdžiui, gaminant vėjo turbinų mentes, laivus, sunkvežimius ir sporto įrangą, taip pat vamzdžių rekonstrukcijos sistemose. |
2.2. Nagrinėjamasis produktas
|
(60) |
Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas yra Kinijos ir Egipto kilmės peržiūrimasis produktas. |
2.3. Panašus produktas
|
(61) |
Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(62) |
Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. |
3. DEMPINGAS
3.1. Pirminės pastabos
|
(63) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SPM buvo toliau importuojamos tiek iš Egipto, tiek iš Kinijos, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – pradinis TL). Tačiau, remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis, SPM importas iš abiejų šalių vis dar užėmė didelę Sąjungos rinkos dalį. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sudarė apie 8 % Sąjungos rinkos, o importas iš Egipto – apie 2 % (palyginti su atitinkamai 22 % ir 9 % rinkos dalimis, nustatytomis per pradinį tyrimą). Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš Kinijos ir Egipto per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė atitinkamai 11 345 ir 2 514 tonų, palyginti su atitinkamai 37 558 ir 15 334 tonomis per pradinį TL. |
|
(64) |
Kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos ar Egipto eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija pranešė Kinijos ir Egipto valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Kinija ir Egiptu susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo šiuo klausimu. |
|
(65) |
Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir atliekant peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (t. y. pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų) gauta informacija, papildyta kitų viešai prieinamų šaltinių duomenimis. |
3.2. Kinija
3.2.1. Importuojamų Kinijos kilmės SPM normaliosios vertės nustatymo procedūra pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį
|
(66) |
Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. |
|
(67) |
Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. |
|
(68) |
Iki nustatyto termino Kinijos Vyriausybė nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. |
|
(69) |
Tame pačiame pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. |
|
(70) |
2025 m. rugsėjo 27 d. pranešimu (toliau – pranešimas dėl gamybos veiksnių) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pabrėžė, kad Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir apie tai Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms buvo pranešta verbaline nota (17). Pranešime dėl gamybos veiksnių pabrėžta, kad todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remsis turimais faktais. |
|
(71) |
Atsižvelgdama į tai, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti naudoti prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją, kad nustatytų šaltinius, kurie bus naudojami normaliajai vertei nustatyti. Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją. |
|
(72) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su SPM gamyba. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad PBA išlaidas ir pelno dydį ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies bendrovę TÜRKİYE ŞİŞE VE CAM FABRİKALARI A.Ş (toliau – „Şişecam“). |
|
(73) |
Dėl pranešimo dėl gamybos veiksnių Komisija pastabų negavo. |
3.2.2. Normalioji vertė
|
(74) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“. |
|
(75) |
Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. |
|
(76) |
Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
3.2.3. Didelių iškraipymų buvimas
|
(77) |
Komisija išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kad galėtų nuspręsti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, dėl kurių netikslinga naudoti tos šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Ta analizė apėmė toliau nurodytus įrodymus, susijusius su įvairiais kriterijais, svarbiais siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų. |
|
(78) |
Pirma, prašyme pateikti įrodymai apėmė toliau nurodytus elementus, iš kurių matyti, kad esama didelių iškraipymų.
|
|
(79) |
Antra, atlikusi ankstesnius su Kinijos stiklo pluošto sektoriumi susijusius tyrimus (29), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Per tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (30). |
|
(80) |
Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybei ne tik priklauso didelė stiklo pluošto sektoriaus nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką (31), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką (32). |
|
(81) |
Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne paskirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (33). |
|
(82) |
Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių įmonių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (34). |
|
(83) |
Komisija taip pat nustatė, kad stiklo pluošto sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką (35), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (36). |
|
(84) |
Trečia, atlikdama pradinį tyrimą, po kurio nustatytos pradinės priemonės (37), Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija neturi informacijos apie jokius esminius struktūrinius pokyčius Kinijoje apskritai ir (arba) konkrečiai atitinkamame sektoriuje, kurie galėtų turėti įtakos šiai išvadai. |
|
(85) |
Ketvirta, papildomi įrodymai, pateikti ataskaitoje dėl didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų (38) (toliau – ataskaita), kurią Komisija parengė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, rodo, kad didelių iškraipymų buvo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(86) |
Penkta, per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. |
|
(87) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus turimus įrodymus nustatyta, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal tą punktą. |
|
(88) |
Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. |
3.2.4. Tipiška šalis
Bendrosios pastabos
|
(89) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:
|
|
(90) |
Kaip paaiškinta 70–73 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. 88 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų. |
Ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos
|
(91) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją kaip šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas ją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kurioje, kaip žinoma, gaminamas peržiūrimasis produktas. Peržiūrimasis produktas buvo gaminamas Turkijoje. |
|
(92) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija paaiškino, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nei Kinijos Vyriausybė, nei Kinijos eksportuojantys gamintojai. Pranešime dėl gamybos veiksnių pabrėžta, kad todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remsis turimais faktais, t. y. naudos prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją tipiškai šaliai pasirinkti ir šaltiniams, kurie bus naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti, nustatyti. |
|
(93) |
Taigi, Komisija Turkiją laikė tinkama tipiška šalimi. |
Atitinkamų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje
|
(94) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė, kad atitinkami Turkijos SPM gamintojo finansiniai duomenys taip pat buvo lengvai prieinami. |
|
(95) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pranešime dėl gamybos veiksnių suinteresuotosioms šalims pranešė, kad neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams ir finansiniams duomenims, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ji kaip tinkamą tipišką šalį ketina naudoti Turkiją ir lengvai prieinamas „Şişecam“ finansines ataskaitas. |
|
(96) |
Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, ir „Şişecam“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo. Pastabų negauta. |
|
(97) |
Pradinė galimų tipiškos (-ų) šalies (-ių) ir tinkamų bendrovių, kurių duomenys yra lengvai prieinami, atranka nebūtinai yra galutinė – Komisija vėliau ją gali papildyti arba patikslinti, taip pat atlikti su ja susijusius tyrimus, pvz., siūlyti naujas galimas tipiškas šalis ir panašų produktą. Pažymėtina, kad pranešimų dėl gamybos veiksnių tikslas yra paraginti suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminaraus Komisijos tarnybų tyrimo ir, jei pagrįsta, gauti alternatyvių variantų, į kuriuos Komisijos tarnybos vėliau atsižvelgtų. Tuose pranešimuose netgi yra specialus priedas, kuriame šalims nurodoma, kaip pateikti informaciją apie galimas papildomas tipiškas šalis ir (arba) bendroves, naudotinas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto tikslais. |
Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis
|
(98) |
Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį. |
Išvada
|
(99) |
Atsižvelgiant į pateiktą analizę Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. |
3.2.5. Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai
|
(100) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu. |
|
(101) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas pagrindinės žaliavos (stiklo pluošto pusverpalių) sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo ir energijos sąnaudoms nustatyti ji naudosis atitinkamai Turkijos statistikos instituto (41) ir Eurostato (42) duomenimis. |
|
(102) |
Atsižvelgiant į visą prašymu atlikti peržiūrą pagrįstą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai: 1 lentelė SPM gamybos veiksniai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Žaliavos
|
(103) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų stiklo pluošto pusverpalių kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. |
|
(104) |
Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (46) I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes 77–88 konstatuojamosiose dalyse ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. |
|
(105) |
Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš Kinijos į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška. |
|
(106) |
Komisija taip pat nustatė, kad daugiau kaip 80 % pagrindinės žaliavos (t. y. stiklo pluošto pusverpalių) į Turkiją buvo importuota iš Egipto, o kainos buvo mažesnės nei bet iš kurio kito importo šaltinio. |
|
(107) |
Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/870 (47) Komisija nustatė, kad vienintelis Egipto SPA gamintojas ir atitinkamai vienintelis stiklo pluošto pusverpalių gamintojas yra „Jushi Egypt“. Kaip nustatyta tame reglamente, „Jushi Egypt“ priklausė Kinijos bendrovėms ir jai subsidijas teikė tiek Kinija, tiek Egiptas. Taigi Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/870 SPA eksportas į Sąjungą buvo laikomas kompensuotinu. |
|
(108) |
Atsižvelgiant į tai, kad „Jushi Egypt“ tebėra vienintelis Egipto stiklo pluošto pusverpalių eksportuojantis gamintojas, nėra pagrindo manyti, kad tos pačios subsidijos nedaro tokio paties poveikio į kitas rinkas eksportuojamų produktų kainoms, todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos stiklo pluošto pusverpalių eksporto į Turkiją kainoms. Neįtraukus importo iš Egipto į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška ir sudarė daugiau kaip 10 000 tonų. |
|
(109) |
Dėl importo muitų Komisija pažymėjo, kad Turkija stiklo pluošto pusverpalius importavo iš daugiau nei 20 šalių, jiems buvo taikomos įvairios importo muito normos ir buvo importuojami skirtingi jų kiekiai. Stiklo pluošto pusverpalių importo muitus Komisija apskaičiavo remdamasi stiklo pluošto pusverpalių importui iš kiekvienos iš šių šalių taikomų muitų dydžiu. |
|
(110) |
Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į toliau apskaičiuotus dempingo skirtumus ir į šios priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (peržiūros tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad koreguoti atsižvelgiant į vidaus vežimo išlaidas nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė ir atitinkamai padidėtų dempingo skirtumas. |
Darbas
|
(111) |
Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija peržiūros tiriamojo laikotarpio lyginamąjį dydį nustatė remdamasi 2022 m. vidutinėmis valandos darbo sąnaudomis gamybos sektoriuje, priskiriamame NACE (48) kodui C-23 (t. y. ekonominė veikla „Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba“ pagal NACE 2 red. klasifikatorių). Gautos vertės buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto (49) paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, kad atspindėtų sąnaudas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
Elektros energija
|
(112) |
Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Turkijoje skelbia Eurostatas. Komisija naudojo peržiūros tiriamojo laikotarpio pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame suvartojimo intervale CNY/kWh, paskelbtus 2025 m. rugsėjo 10 d. (50) |
Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos, pelnas
|
(113) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius. |
|
(114) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų produkto gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis vėliau buvo pridėta prie neiškraipytos produkto gamybos sąnaudų vertės. |
|
(115) |
PBA išlaidos ir pelnas buvo pagrįsti lengvai prieinama informacija apie bendrovę „Şişecam“ (žr. 118 konstatuojamąją dalį). |
3.2.6. Normaliosios vertės skaičiavimas
|
(116) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. |
|
(117) |
Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant SPM. Komisija padaugino pagrindinių kategorijų produktų suvartojimo koeficientų svertinį vidurkį iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje (Turkijoje), kaip aprašyta 3.2.5 skirsnyje. |
|
(118) |
Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, kaip pažymėta pirmiau, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, taip pat PBA išlaidas ir pelno dydį. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelno dydis buvo nustatyti remiantis 2023 m. „Şişecam“ finansinėmis ataskaitomis, kurios buvo nurodytos ir atsižvelgiant į infliaciją pakoreguotos audituotose bendrovės 2024 m. finansinėse ataskaitose (51) (žr. 3.2.5 skirsnį). |
|
(119) |
Tiksliau prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:
|
|
(120) |
Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. |
3.2.7. Eksporto kaina
|
(121) |
Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta, iš jos atėmus jūrų frachto, draudimo sąnaudas ir vidaus vežimo išlaidas. |
3.2.8. Palyginimas
|
(122) |
Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę ir remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis nustatytas eksporto kainas, kaip aprašyta pirmiau. |
|
(123) |
Normalioji vertė ir (arba) eksporto kaina nekoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. |
3.2.9. Dempingo skirtumas
|
(124) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis palygino panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę ir peržiūrimojo produkto vidutinę svertinę eksporto kainą. |
|
(125) |
Tuo remiantis Kinijos eksporto vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 59,0 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi. |
3.3. Egiptas
|
(126) |
Kaip jau nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Egipto eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija išvadas dėl dempingo pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais. |
3.3.1. Normalioji vertė
|
(127) |
Kadangi nebuvo informacijos apie „Hengshi Egypt“ arba „Jushi Egypt“ SPM kainas Egipto vidaus rinkoje, Komisija Egipto normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi ir naudodama prašyme atlikti peržiūrą nurodytus duomenis. |
|
(128) |
Kalbant konkrečiai apie žaliavas, pareiškėjas naudojo duomenų bazės „Comtrade“ (52) stiklo pluošto pusverpalių eksporto statistinius duomenis. Pasirinktas šis metodas, o ne remtasi stiklo pluošto pusverpalių importu į Egiptą, nes beveik visas šis importas buvo vykdomas iš Kinijos ir veikiausiai tai buvo „Jushi Group“ viduje vykdomas perkėlimas. |
|
(129) |
Kalbant apie elektros energiją, buvo naudojamos „Global Petrol Prices“ (53) pateiktos Egipto įmonėms nustatytos elektros energijos kainos. Darbo sąnaudoms apskaičiuoti buvo naudojami „Salary Explorer“ (54) paskelbti darbo užmokesčiai, susiję su gamyklų ir gamybos sektoriumi Egipte. |
|
(130) |
Prie tokių produkto gamybos sąnaudų, kurios buvo pagrįstos pareiškėjo pateiktais duomenimis, buvo pridėtos atitinkamos gamybos pridėtinių išlaidų, PBA išlaidų ir pelno sumos. |
|
(131) |
Buvo pridėta ta pati tiesioginių produkto gamybos sąnaudų, apskaičiuotų remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, gamybos pridėtinių išlaidų dalis kaip ir apskaičiuojant normaliąją vertę Kinijoje, t. y. 16,8 %, (žr. 119 konstatuojamąją dalį). |
|
(132) |
„Hengshi Egypt“ finansinės ataskaitos nebuvo lengvai prieinamos, o „Jushi China“ finansinėse ataskaitose nebuvo informacijos apie „Jushi Egypt“ PBA išlaidas. Todėl pareiškėjas naudojo Turkijos SPM gamintojo „Şişecam“ PBA išlaidų duomenis. Komisija laikėsi to paties požiūrio ir „Şişecam“ taikė 11,24 % parduotų prekių sąnaudų PBA išlaidas, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(133) |
Prie produkto gamybos sąnaudų taip pat buvo pridėtas 20,1 % pelno dydis, kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą. Pelnui nustatyti pareiškėjas naudojo viešai prieinamas „Jushi China“ finansines ataskaitas. |
3.3.2. Eksporto kaina
|
(134) |
Kadangi Egipto eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta, iš jos atėmus jūrų frachto, draudimo sąnaudas ir vidaus vežimo išlaidas. |
3.3.3. Palyginimas
|
(135) |
Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis turimais faktais apskaičiuotą normaliąją vertę ir remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis nustatytas eksporto kainas, kaip aprašyta pirmiau. |
|
(136) |
Normalioji vertė ir (arba) eksporto kaina nekoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. |
3.3.4. Dempingo skirtumas
|
(137) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis palygino panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę ir peržiūrimojo produkto vidutinę svertinę eksporto kainą. |
|
(138) |
Tuo remiantis Egipto eksporto vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 100,26 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi. |
4. DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ
|
(139) |
Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Egipto ir Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir priemonių vengimas bei absorbcija. |
4.1. Kinijos ir Egipto gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai
|
(140) |
Kadangi Egiptas, Kinija ir abiejų šalių eksportuojantys gamintojai visiškai nebendradarbiavo, išvados dėl gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija. |
|
(141) |
Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad bendri SPM gamybos pajėgumai Kinijoje per PTL sudarė apie 1 400 000 tonų, o pertekliniai pajėgumai – apie 800 000 tonų. Atėmus vidaus paklausą ir bendrą eksportą apskaičiuota, kad Kinijos gamintojai turi apie 700 000 tonų nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali nukreipti į Sąjungos rinką ir kurie 5 kartus viršija visą Sąjungos suvartojimą. |
|
(142) |
Kalbant apie Egipto pajėgumus, iš įrodymų matyti, kad vieninteliai du SPM gamintojai Egipte („Hengshi Egypt“ ir „Jushi Egypt“) buvo įsteigti siekiant produktą tiekti į Sąjungos rinką. „Hengshi Egypt“ ir „Jushi Egypt“ priklauso tai pačiai Kinijoje įsteigtai bendrovių grupei ir abi yra įsikūrusios Kinijos ir Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoje. Jas galiausiai kontroliuoja Kinijos Vyriausybės agentūra ir jos buvo įsteigtos pagal strategiją, kuria siekiama skatinti Kinijos plėtrą užsienyje. |
|
(143) |
Nors „Jushi Egypt“ buvo įsteigta siekiant pagrindinio tikslo – eksportuoti SPA į ES, vėliau buvo įsteigta „Hengshi Egypt“, kad papildytų produktų portfelį SPM. Pareiškėjo vertinimu, 2017 m. „Hengshi“ SPM pajėgumai sudarė 30 000 tonų arba 22 % viso Sąjungos suvartojimo. |
|
(144) |
Be to, pareiškėjas įrodė, kad nuo 2022 m. Sąjunga yra viena iš pagrindinių Egipto SPM paskirties vietų, o Egipto SPM vidaus rinka yra minimali – paklausa neviršija 1 500 tonų per metus. |
|
(145) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos ir Egipto gamintojai turi pakankamai pajėgumų, kuriuos būtų pasirengę panaudoti tam, kad galėtų smarkiai padidinti savo eksportą į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
4.2. Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(146) |
Nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų, kurie papildo importui iš Kinijos taikomus konvencinius importo muitus (5–7 % pagal skirtingus muitinės kodus, prie kurių priskiriamas nagrinėjamasis produktas), Kinijos ir Egipto eksportuojantys gamintojai toliau eksportuoja į Sąjungą. Importo iš abiejų šalių apimtis absoliučiaisiais skaičiais per nagrinėjamąjį laikotarpį netgi padidėjo: importo iš Kinijos apimtis padidėjo 102 %, o iš Egipto – 115 %. |
|
(147) |
Iš GTA eksporto duomenų matyti, kad Kinijos eksporto į Sąjungą kainos neįskaičius vežimo išlaidų ir muitų buvo maždaug 15 % didesnės už vidutines svertines eksporto į dešimt didžiausių eksporto rinkų kainas. Atsižvelgiant į tai, kokia svarbi yra Sąjungos rinka Kinijos ir Egipto eksportuojantiems gamintojams, ir į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungoje tokiomis kainomis gali parduoti net ir nepaisant galiojančių priemonių, akivaizdu, kad Sąjungos rinka tebėra labai patraukli. |
|
(148) |
Be to, tai, kad vykdomas priemonių vengimas ir absorbcija, dėl kurių iš dalies pakeistos 1.1 skirsnyje nurodytos priemonės, taip pat rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli. |
4.3. Išvada
|
(149) |
Kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, kad dempingas tęsėsi, o Egipto ir Kinijos dempingo skirtumai buvo dideli. Atsižvelgdama į didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje ir pajėgumų dydį Egipte, taip pat į Sąjungos rinkos patrauklumą ir į tai, kad buvo vengiama priemonių, Komisija padarė išvadą, kad leidus nebetaikyti priemonių dempingas veikiausiai tęstųsi, o eksportas dempingo kaina į Sąjungos rinką patektų dideliais kiekiais. |
5. ŽALA
5.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(150) |
Remiantis Komisijos turima informacija, nagrinėjamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 18 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. |
|
(151) |
Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 100 653 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai:
Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti du Sąjungos gamintojai. Jie pagamino [30–40 %] viso panašaus produkto Sąjungoje. |
5.2. Sąjungos suvartojimas
|
(152) |
Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais ir Eurostato importo duomenimis. |
|
(153) |
Sąjungos suvartojimo raida: 2 lentelė Sąjungos suvartojimas (tonomis)
|
||||||||||||||||||||||
|
(154) |
2021–2022 m., kai galutinės grandies pramonė atsigavo po pandemijos ir ėmėsi atkurti atsargas, Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 %. |
|
(155) |
2022–2024 m. Sąjungos suvartojimas kito priklausomai nuo dviejų priešingų tendencijų. Viena vertus, vėjo jėgainių ir menčių gamintojų paklausa sumažėjo, nes tie gamintojai patyrė didesnį importo iš Kinijos į Sąjungą daromą konkurencinį spaudimą. Kita vertus, padidėjo paklausa kitose galutinio naudojimo rinkose, visų pirma betranšėjo vamzdžių tiesimo (angl. cured-in-place pipe lining, CIPP) sektoriuje. Apskritai dėl šių priešingų tendencijų Sąjungos suvartojimas stabilizavosi ir po 2021 m. svyravo labai nedaug. |
5.3. Importas iš nagrinėjamųjų šalių
5.3.1. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis
|
(156) |
Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu. |
|
(157) |
Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida: 3 lentelė Importo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(158) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos ir Egipto apimtis padidėjo atitinkamai 102 % ir 115 %. |
|
(159) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo tik 13 %. Todėl nagrinėjamosios šalys padidino savo rinkos dalį: Kinija – nuo 5 % iki 8 %, o Egiptas – nuo 1 % iki 2 %. |
5.3.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir priverstinis kainų mažinimas
|
(160) |
Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. |
|
(161) |
Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida: 4 lentelė Importo kainos (EUR/t)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(162) |
Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinė svertinė kaina Sąjungos rinkoje 2021–2022 m. padidėjo 23 %, 2023 m. nesikeitė, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug iki 2021 m. lygio. |
|
(163) |
Kalbant apie priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir neturėta sandorių duomenų, buvo neįmanoma apskaičiuoti faktinio priverstinio kainų mažinimo (lyginant pagal rūšis). Visų pirma, atsižvelgiant į statistinį duomenų pobūdį, vidutinės importo kainos neatspindi produktų asortimento skirtumų, kurie peržiūrimojo produkto atžvilgiu iš esmės yra dideli. Tai matyti iš įrodymų, kuriuos pateikė Sąjungos gamintojai, kurių įvairių rūšių produktų pardavimo kainos labai skiriasi. Taigi, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, labai trūko įrodymų, todėl Komisija negalėjo apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo. |
|
(164) |
Šiomis aplinkybėmis, kadangi išvadai, kad tiriamuoju laikotarpiu kainos nebuvo priverstinai mažinamos, padaryti negalėjo būti naudojami importo statistiniai duomenys, reikėjo atsižvelgti į kitus elementus. Visų pirma Komisija, remdamasi byloje turimais faktais, galėjo padaryti išvadą, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių daro didelį poveikį kainoms. |
|
(165) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis didėjo sparčiau, nei Sąjungos suvartojimas, kuris augo palyginti nedaug. Importo iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimas prisidėjo prie Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies mažėjimo, taip pat prie to, kad Sąjungos pramonei nuolat nepavykdavo padidinti kainų tiek, kad padengtų sąnaudas. Tokiu atveju turimi faktai rodo, kad kainos buvo priverstinai mažinamos ir smukdomos. |
5.4. Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Egiptą
|
(166) |
SPM importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Egiptą, daugiausia buvo vykdomas iš Indijos, Turkijos ir Tailando. |
|
(167) |
Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat SPM importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida: 5 lentelė Importas iš trečiųjų šalių
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(168) |
Komisija išnagrinėjo importo iš trečiųjų šalių apimties, CIF kainų ir kainų sumokėjus muitus (toliau – DDP kainos) raidą. Kaina sumokėjus muitą buvo apskaičiuota prie CIF kainos pridėjus taikomą konvencinį ir antidempingo muitus. |
|
(169) |
Importo iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo ir per PTL sudarė 11 % rinkos dalies. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Indijos CIF ir DDP kainos buvo gerokai mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu DDP lygio kainos buvo atitinkamai 16 % ir 24 % mažesnės. |
|
(170) |
Kalbant apie Turkiją, 2021–2022 m. importo apimtis padidėjo šešis kartus ir 2022 m. pasiekė 15 % rinkos dalį. 2022 m. rugsėjo mėn., atlikusi 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priemonių vengimo tyrimą (55), Komisija išplėtė antidempingo priemonių taikymą importuojamoms iš Turkijos siunčiamoms SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės, išskyrus kai kurių konkrečių Turkijos bendrovių eksportuojamas SPM. Importas iš Turkijos pradėjo mažėti 2023 m., tačiau per PTL vis dar sudarė 6 % rinkos dalies. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Turkijos CIF ir DDP kainos buvo gerokai mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu DDP kainos buvo atitinkamai 14 % ir 22 % mažesnės. |
|
(171) |
Importo iš Tailando apimtis 2021 m. siekė tik 229 tonas ir per PTL sudarė 3 % rinkos dalį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Tailando CIF ir DDP kainos buvo gerokai mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu DDP lygio kainos buvo atitinkamai 42 % ir 48 % mažesnės. |
|
(172) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis mažėjo, o šio importo rinkos dalis sumažėjo nuo 10 % iki 4 %. Nuo 2022 m. iki PTL vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių CIF kaina buvo gerokai didesnė už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. |
5.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
5.5.1. Bendrosios pastabos
|
(173) |
Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(174) |
Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka. |
|
(175) |
Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. |
|
(176) |
Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. |
|
(177) |
Atsižvelgiant į tai, kad žalos analizei naudoti mikroekonominiai rodikliai buvo gauti tik iš dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, skaičiai, nustatyti remiantis šiais toliau pateiktais duomenimis, pateikiami intervalais, kad būtų užtikrintas Sąjungos gamintojų duomenų konfidencialumas. |
|
(178) |
Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo. |
|
(179) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
5.5.2. Makroekonominiai rodikliai
5.5.2.1.
|
(180) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(181) |
Sąjungos gamintojų gamybos apimtis svyravo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 11 %. Taip atsitiko dėl to, kad sumažėjo vėjo jėgainių menčių gamintojų, kurie patys susiduria su Kinijos konkurencija, paklausa. Šį paklausos sumažėjimą iš dalies kompensavo paklausa kituose 155 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose sektoriuose. Tačiau gamybos laikotarpiai šiems kitiems sektoriams aprūpinti yra trumpesni, todėl dažniau perkonfigūruojamos mašinos ir jų prastovos laikas yra ilgesnis, o tai daro neigiamą poveikį pajėgumų naudojimui. |
|
(182) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai visame pasaulyje sumažėjo tik 2 %, o pajėgumų naudojimas sumažėjo atitinkamai 9 %. Mažas pajėgumų naudojimas dėl to, kad nebuvo įmanoma parduoti pakankamo produkto kiekio perspektyviomis kainomis, prisidėjo prie nesaugios Sąjungos pramonės padėties. |
5.5.2.2.
|
(183) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(184) |
2022 m. pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje, palyginti su 2021 m., išliko pastovi, o 2023 m. padidėjo 10 procentinių punktų. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavimas kasmet mažėjo 8 551 tona arba 9 procentiniais punktais. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas sumažėjo 2 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 13 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 76 % iki 66 %. Sąjungos pramonė ne tik nepasinaudojo augančia Sąjungos rinka, bet ir prarado didelę savo rinkos dalį. |
5.5.2.3.
|
(185) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad didėjant paklausai Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies, priešingai nei nagrinėjamosios šalys, kurių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. |
5.5.2.4.
|
(186) |
Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(187) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas buvo gana pastovus. |
|
(188) |
Užimtumui tebebūnant palyginti pastoviam, o gamybos apimčiai mažėjant, darbo našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %. Kaip paaiškinta 181 konstatuojamojoje dalyje, paklausa palaipsniui keitėsi ir paklausūs tapo produktai, kurie gaminami mažesnėmis serijomis, kam reikia dažniau perkonfigūruoti mašinas, o tai savo ruožtu prailgina prastovos laiką ir taip pat neigiamai veikia našumą. |
5.5.2.5.
|
(189) |
Tiek Kinijos, tiek Egipto dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. |
|
(190) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo. |
|
(191) |
Nepaisant taikomų antidempingo priemonių, dauguma žalos rodiklių nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo, o Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nesaugi. |
5.5.3. Mikroekonominiai rodikliai
5.5.3.1.
|
(192) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(193) |
Vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė už vidutines vieneto gamybos sąnaudas. Didžiausia vieneto pardavimo kaina buvo 2023 m., nes kaina buvo nurodyta 2022 m. pasirašytuose susitarimuose, pagrįstuose didelėmis energijos sąnaudomis. |
|
(194) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kaina padidėjo 9 %. Tai tik iš dalies kompensavo per tą patį laikotarpį 20 % padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl sumažėjo jos pelningumas. |
5.5.3.2.
|
(195) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)
|
||||||||||||||||||||||
|
(196) |
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %. |
5.5.3.3.
|
(197) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 11 lentelė Atsargos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(198) |
2022 m. dėl su COVID susijusio perbalansavimo sumažėjęs atsargų lygis vėl padidėjo ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje sudarė [20–25 %] gamybos. Didėjančios atsargos rodo, kad Sąjungos pramonė gamino prekes, kurių negalėjo parduoti perspektyviomis kainomis arba pakankamais kiekiais. Tai tiesiogiai rodo pramonės konkurencinės padėties blogėjimą. |
5.5.3.4.
|
(199) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 12 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(200) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip parodyta 9 lentelėje, vieneto gamybos sąnaudos didėjo greičiau nei vieneto pardavimo kaina, todėl pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį visą laiką labai mažėjo. |
|
(201) |
Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Išskyrus 2022 m., kai atsargų perbalansavimas po COVID-19 pandemijos teigiamai paveikė pinigų srautą, šis žalos rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo visiškai neigiamas. Mažėjant pinigų srautams taip pat sumažėjo pajėgumas padidinti kapitalą. |
|
(202) |
Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. Nustatyta, kad jos daugiausia susijusios su aplinkos ir socialinių teisės aktų pakeitimu, racionalizavimu ir laikymusi. |
|
(203) |
Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2021 m. ji buvo teigiama, vėliau nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnė nei – 25 %. |
|
(204) |
Nepaisant pinigų srauto ir investicijų grąžos mažėjimo tendencijos, Sąjungos pramonė galėjo finansuoti reikiamas investicijas, kaip aprašyta 202 konstatuojamojoje dalyje. |
5.6. Išvada dėl žalos
|
(205) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama. |
|
(206) |
Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, o pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo 2 % nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo 13 %. Dėl to prarasta rinkos dalis, kuri sumažėjo nuo 76 % 2021 m. iki 66 % per PTL. Šiuo rinkos dalies sumažėjimu augančioje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu pasinaudojo Kinija, Egiptas ir kitos trečiosios šalys. |
|
(207) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė ne tik prarado rinkos dalį Sąjungos rinkoje, bet ir 49 % sumažėjo jos pardavimas eksportui, kaip parodyta 13 lentelėje. |
|
(208) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 2 %, o pajėgumų naudojimas – nuo 45 % iki 41 % dėl sumažėjusios gamybos. |
|
(209) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas nepakito. Našumo raida atitiko gamybos pokyčius ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %. |
|
(210) |
Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 20 %. |
|
(211) |
Vidutinė Sąjungos gamintojų pardavimo kaina rinkoje, kuriai spaudimą darė mažos kainos, padidėjo tik 9 %, t. y. nepakankamai, kad atitiktų padidėjusias gamybos sąnaudas. |
|
(212) |
Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė [– 7 – – 10 %]. |
|
(213) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį. |
6. PRIEŽASTINIS RYŠYS
|
(214) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. |
6.1. Importo dempingo kaina poveikis
|
(215) |
Kaip paaiškinta 5.3.2 skirsnyje, nepaisant antidempingo ir antisubsidinių priemonių, importo iš Kinijos ir Egipto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo, o jo rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(216) |
Dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjančios importo dempingo kainomis iš Egipto ir Kinijos rinkos dalies Sąjungos pramonei buvo daromas vis didesnis kainų ir apimties spaudimas. Dėl to sumažėjusi pardavimo apimtis ir kainų smukdymas yra tiesioginė Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytos žalos priežastis. |
6.2. Kitų veiksnių poveikis
6.2.1. Importas iš kitų trečiųjų šalių
|
(217) |
Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu parodyta 5 lentelėje. |
|
(218) |
Kaip nustatyta 169–171 konstatuojamosiose dalyse, 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Indijos, Turkijos ir Tailando kainos sumokėjus muitą buvo gerokai mažesnės už vidutines importo iš Kinijos ir Egipto kainas sumokėjus muitą. Atsižvelgdama į didelę importo iš Indijos, Turkijos ir Tailando rinkos dalį ir mažas vidutines kainas sumokėjus muitą, Komisija padarė išvadą, kad šis importas taip pat darė spaudimą kainoms ir prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Tačiau, kadangi importas iš Kinijos ir Egipto nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik padvigubėjo, o ypač nuo 2023 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, ir buvo vykdomas kainomis, darančiomis didelį spaudimą kainoms, Komisija padarė išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių šio fakto nepakeitė ir priežastinio ryšio nesusilpnino. |
6.2.2. Sąjungos pramonės eksportas
|
(219) |
Bendros Sąjungos pramonės eksporto apimties ir atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo eksportui kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 13 lentelė Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(220) |
Trečiųjų šalių rinkose Sąjungos gamintojai susidūrė su aršia konkurencija dėl vėjo energijos produktų ir siekė patekti į siauresnes rinkas, pavyzdžiui, CIPP ir laisvalaikio (laivų korpusų, automobilinių namelių) rinkas, kurios pasižymi ne tik didesnėmis kainomis, bet ir didesnėmis gamybos sąnaudomis. |
|
(221) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto rezultatai nuolat blogėjo ir eksporto apimtis sumažėjo 49 %. |
|
(222) |
Kadangi Sąjungos pramonės pardavimas daugiausia buvo orientuotas į Sąjungos rinką, o ne į eksportą, Komisija padarė išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto priežastinis ryšys nesusilpnėjo. |
6.3. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(223) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos ir Egipto eksportas dempingo kaina Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą. Kartu importas iš trečiųjų šalių taip pat prisidėjo prie Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytos žalos. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad šie veiksniai (atskirai arba kartu) nesusilpnino importo iš Kinijos ir Egipto dempingo kaina ir Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytos žalos priežastinio ryšio. |
7. ŽALOS TĘSIMOSI IR (ARBA) PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
|
(224) |
Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. |
|
(225) |
Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos ir Egipto per PTL darė žalą Sąjungos pramonei, o prie materialinės žalos prisidėjo importas iš trečiųjų šalių. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos ir Egipto daryta žala tęstųsi arba pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių šioms šalims. |
|
(226) |
Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo nagrinėjamųjų šalių gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, taip pat tikėtiną importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygį netaikant antidempingo priemonių ir galimą jo poveikį Sąjungos pramonei. |
7.1. Kinijos ir Egipto gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai
|
(227) |
Kaip paaiškinta 141 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendri SPM gamybos pajėgumai Kinijoje sudarė apie 1 400 000 tonų. Atėmus vidaus paklausą ir bendrą eksportą, Kinijos gamintojai turi apie 700 000 tonų nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali nukreipti į Sąjungos rinką ir kurie penkis kartus viršija visą Sąjungos suvartojimą. |
|
(228) |
Kaip paaiškinta 142–144 konstatuojamosiose dalyse, SPM gamybos pajėgumai Egipte sudaro ne mažiau kaip 30 000 tonų arba apie 22 % viso Sąjungos suvartojimo, o Egipto SPM vidaus rinka, atrodo, yra minimali. |
|
(229) |
Todėl galima daryti išvadą, kad Kinijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų, o Egipte – daug pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką dar didesniais kiekiais dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių. |
7.2. Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(230) |
Kaip jau paaiškinta 4.2 skirsnyje, Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad, nepaisant palyginti didelių galiojančių antidempingo muitų, kurie taikomi kartu su 5–7 % konvenciniu importo iš Kinijos muitu, Sąjunga išliko viena pagrindinių eksporto rinkų Kinijos ir Egipto eksportuojantiems gamintojams, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu net atitinkamai 102 % ir 115 % padidino savo eksporto apimtį, o Kinija, nepaisant galiojančių priemonių, galėjo taikyti aukštas eksporto į Sąjungą kainas, palyginti su kitomis rinkomis. |
|
(231) |
Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat įrodo tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vengiama priemonių ir imtasi ir absorbcijos veiksmų, kaip nurodyta toliau, dėl ko buvo priimti 1.1 skirsnyje nurodyti reglamentai:
|
7.3. Tikėtinas importo kainų lygis netaikant antidempingo priemonių
|
(232) |
Kaip parodyta 4 lentelėje, importo iš Kinijos į Sąjungą CIF kainos per PTL buvo 1 744 EUR/t, t. y. mažesnės už 9 lentelėje nurodytą [2 100–2 400] EUR/t vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą, taip pat mažesnės už [2 300–2 600] EUR/t gamybos sąnaudas. |
|
(233) |
Netaikant antidempingo priemonių ir taikant tik antisubsidines priemones, iš Kinijos į Sąjungą būtų importuojama dar mažesnėmis kainomis. Iš tikrųjų manoma, kad priverstinis kainų mažinimas būtų dar didesnis, kaip paaiškinta 165 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(234) |
Kaip parodyta 4 lentelėje, importo iš Egipto į Sąjungą CIF kainos per PTL buvo 1 431 EUR/t, t. y. mažesnės už 9 lentelėje nurodytą [2 100–2 400] EUR/t vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą, taip pat mažesnės už [2 300–2 600] EUR/t gamybos sąnaudas. |
|
(235) |
Netaikant antidempingo priemonių ir taikant tik antisubsidines priemones, iš Egipto į Sąjungą būtų importuojama dar mažesnėmis kainomis. |
|
(236) |
Todėl tikėtina, kad netaikant antidempingo muitų importas iš Kinijos ir Egipto darytų dar didesnį neigiamą poveikį Sąjungos kainoms. |
|
(237) |
Ši išvada aiškiai rodo, kad bet kuriuo atveju yra tikimybė, kad importo daroma žala pasikartotų, be to, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms importo apimtis gerokai padidėtų. |
7.4. Išvada
|
(238) |
Remdamasi pirmiau pateikta analize Komisija padarė išvadą, kad dėl Kinijos ir Egipto kilmės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Be to, nedarydama poveikio šiai išvadai, Komisija nustatė, kad yra aiški grėsmė, jog šio importo padaryta materialinė žala pasikartos, jei bus leista nebetaikyti priemonių. Jei priemonių taikymas nebūtų pratęstas, labai tikėtina, kad abiejų šalių kilmės importas dempingo kaina pasikartotų ir būtų vykdomas daug didesniais kiekiais ir žalingomis kainomis. Todėl priemonių taikymo pratęsimas yra pagrįstas tiek dėl tebesitęsiančios importo iš nagrinėjamųjų šalių daromos žalos, tiek atskirai dėl tokios žalos pasikartojimo grėsmės. |
8. SĄJUNGOS INTERESAI
|
(239) |
Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir tiekėjų interesus. |
8.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(240) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės nebegaliotų, tai veikiausiai darytų labai neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis, kuri jau yra nesaugi, greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas ir kiltų galima grėsmė jos išlikimui. |
|
(241) |
Todėl toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama. |
8.2. Nesusijusių importuotojų interesai
|
(242) |
Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais ir paragino juos bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Nebendradarbiavo nė vienas importuotojas. |
|
(243) |
Per pradinį tyrimą bendradarbiavo vienas importuotojas ir nustatyta, kad jis importavo nežymų SPM kiekį. |
|
(244) |
Per pradinį ir šį tyrimus nustatyta, kad daugumai didelės apimties naudotojų reikia pagal užsakymą gaminamų konkrečių SPM, todėl SPM nėra prekė, kurią nepriklausomi importuotojai reguliariai importuoja dideliais kiekiais. |
|
(245) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedaro didelio neigiamo poveikio importuotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas poveikis arba poveikis būtų nežymus. |
8.3. Naudotojų interesai
|
(246) |
Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir paragino juos bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Nebendradarbiavo nė vienas naudotojas, o tai patvirtina, kad galiojančios priemonės naudotojams nedarė didelio neigiamo poveikio. |
|
(247) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai (246 427 tonos) buvo didesni už Sąjungos suvartojimą (136 112 tonų). Bendras Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 41 %. Visų pirma abi atrinktos bendrovės – sertifikuoti vėjo pramonei skirtų SPM tiekėjai – turi daug nepanaudotų pajėgumų ir galėtų patenkinti papildomą paklausą. Be to, Sąjungos pramonę sudaro daugiau kaip dešimt grupių ar bendrovių, todėl Sąjungos pramonė yra konkurencinga. |
|
(248) |
Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad antidempingo priemonėmis netrukdoma importuoti iš Kinijos ir Egipto, kuriems peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kartu teko 10 % rinkos dalis. Be to, kitos trečiosios šalys peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidino savo rinkos dalį nuo 18 % iki 24 %. |
|
(249) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas nekeltų pavojaus tiekimo stabilumui. |
|
(250) |
Per pradinį tyrimą nustatyta (56), kad SPM sudarė 4–14 % visų jėgainių menčių gamybos sąnaudų ir kad mentės parduodamos ne atskirai, o kaip vėjo jėgainių dalis, ir kad vėjo jėgainių gamintojai reguliariai parduoda papildomas medžiagas ir paslaugas vėjo jėgainių parkų plėtotojams. Todėl Komisija SPM sąnaudas apskaičiavo proporcingai bendroms vėjo jėgainės sąnaudoms ir bendroms viso vėjo jėgainių parko statybos sąnaudoms. Todėl nustatyta, kad vėjo jėgainių gamintojų sąnaudų SPM dalis siekė 0,1–2 %. Per pradinį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad bet kokį sąnaudų padidėjimą dėl antidempingo muitų būtų galima perkelti vėjo jėgainių parko plėtotojams arba jį galėtų absorbuoti vėjo jėgainių gamintojai. |
|
(251) |
Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vidutiniškai tik [5–6] % didesnė už vidutinę kainą pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (2015–2018 m.). Todėl galima daryti išvadą, kad antidempingo priemonė darė nedidelį poveikį, jei toks buvo, SPM kainai. |
|
(252) |
Taigi, Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas nedarytų poveikio vėjo energijos pramonės konkurencingumui. |
|
(253) |
Kadangi antidempingo priemonės nekelia pavojaus SPM tiekimo stabilumui ar konkurencingumui, kaip nurodyta 249 ir 252 konstatuojamosiose dalyse, nemanoma, kad jos paskatintų gamybos perkėlimą, be to, jos yra suderinamos su Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities tikslais. |
|
(254) |
Per pradinį tyrimą keli slidinėjimo pramonės naudotojai teigė, kad jų tiekimo stabilumui labai svarbu, kad Sąjungoje veiktų SPM gamintojai, nes jiems reikėjo vietos partnerio, kuris glaudžiai bendradarbiautų kuriant specialiai pritaikytas SPM. |
|
(255) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių toliau nebetaikyti priemonių, kiek tai susiję su naudotojų interesais. |
8.4. Pjaustymo ir rinkinių formavimo paslaugų teikėjų interesai
|
(256) |
Atlikus pradinį ir dabartinį tyrimus nustatyta, kad Sąjungos pramonė ir naudotojai naudojasi išorės paslaugų teikėjų, paprastai vadinamų pjaustytojais ir rinkinių formuotojais, paslaugomis. Pjaustymas – ritiniais gautų SPM supjaustymas pagal reikiamus matmenis. Rinkinių formavimas – supjaustytų SPM sluoksnių surinkimas ir pakavimas į specialiai pritaikytus rinkinius, kurie palengvina gamybą galutinės grandies pramonėje. |
|
(257) |
Atliekant šį tyrimą apie save nepranešė nė vienas pjaustymo ar rinkinių formavimo paslaugų teikėjas. |
|
(258) |
Per pradinį tyrimą apskaičiuota, kad Sąjungos pjaustymo paslaugų teikėjų užimtumas yra maždaug 2 000 darbuotojų, ir nustatyta, kad Kinijos ir Egipto eksportuojantys gamintojai į savo paslaugas vis labiau integravo pjaustymo ir rinkinių formavimo paslaugas. Nebuvo jokių požymių, kad padėtis būtų pasikeitusi. Jei priemonės būtų panaikintos, šie paslaugų teikėjai prarastų didelę savo verslo dalį. |
|
(259) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pjaustymo ir rinkinių formavimo paslaugų teikėjų interesus. |
8.5. Tiekėjų interesai
|
(260) |
Sąjungos stiklo pluošto pusverpalių, t. y. pagrindinių SPM gamybos žaliavų, gamintojai atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo. Tačiau akivaizdu, kad jie yra suinteresuoti, kad antidempingo priemonės, kuriomis apsaugomi jų klientai, būtų toliau taikomos. |
8.6. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(261) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamoms nagrinėjamųjų šalių kilmės SPM neatitiktų Sąjungos interesų. |
9. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
|
(262) |
Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos tęsimosi ir pasikartojimo Kinijos atveju ir žalos tęsimosi Egipto atveju, taip pat dėl Sąjungos interesų, antidempingo priemones iš Kinijos ir Egipto importuojamoms SPM reikėtų taikyti toliau. |
|
(263) |
Siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas ir priemonių taikymo išplėtimo išimtys po priemonių vengimo tyrimų. Individualūs antidempingo muitai arba išimtys taikomi tik tuomet, kai valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui arba visam kitam Egipto Arabų Respublikos kilmės importui taikomas antidempingo muitas. |
|
(264) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams galėtų taikyti individualias antidempingo muito normas ir atleisti nuo muito, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas ar atleidimas nuo muito būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(265) |
Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą. |
|
(266) |
Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos ir Egipto kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui arba visam kitam Egipto Arabų Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos. |
|
(267) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (57). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
(268) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta. |
|
(269) |
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (58) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. |
|
(270) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos kilmės medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus arba iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 61 00 , ex 7019 62 10 , ex 7019 62 90 , ex 7019 63 00 , ex 7019 64 00 , ex 7019 65 00 , ex 7019 66 00 , ex 7019 69 10 , ex 7019 69 90 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019 61 00 81, 7019 61 00 83, 7019 61 00 84, 7019 62 10 81, 7019 62 10 83, 7019 62 10 84, 7019 62 90 81, 7019 62 90 83, 7019 62 90 84, 7019 63 00 81, 7019 63 00 83, 7019 63 00 84, 7019 64 00 81, 7019 64 00 83, 7019 64 00 84, 7019 65 00 81, 7019 65 00 83, 7019 65 00 84, 7019 66 00 81, 7019 66 00 83, 7019 66 00 84, 7019 69 10 81, 7019 69 10 83, 7019 69 10 84, 7019 69 90 81, 7019 69 90 83, 7019 69 90 84, 7019 90 00 81, 7019 90 00 83 ir 7019 90 00 84), nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:
|
Kilmės šalis |
Bendrovė |
Antidempingo muitas (%) |
Papildomas TARIC kodas |
|
Kinijos Liaudies Respublika |
Jushi Group Co. Ltd; Zhejiang Hengshi Fiberglass Fabrics Co. Ltd; Taishan Fiberglass Inc. |
69,0 |
C531 |
|
PGTEX China Co. Ltd; Chongqing Tenways Material Corp. |
37,6 |
C532 |
|
|
Kitos ir per pradinį antisubsidijų tyrimą, ir per pradinį antidempingo tyrimą bendradarbiavusios bendrovės, nurodytos I priede |
37,6 |
Žr. I priedą. |
|
|
Kitos per pradinį antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per pradinį antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės, išvardytos II priede |
34,0 |
Žr. II priedą. |
|
|
Visas kitas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importas |
69,0 |
C999 |
|
|
Egipto Arabų Respublika |
Jushi Egypt For Fiberglass Industry S.A.E; Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics S.A.E. |
33,1 |
C533 |
|
Visas kitas Egipto Arabų Respublikos kilmės importas |
33,1 |
C999 |
3. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyto galutinio antidempingo muito, kaip išdėstyta 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamoms iš Maroko siunčiamoms ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Maroko kilmės medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, (TARIC kodai 7019 61 00 81, 7019 62 10 81, 7019 62 90 81, 7019 63 00 81, 7019 64 00 81, 7019 65 00 81, 7019 66 00 81, 7019 69 10 81, 7019 69 90 81 ir 7019 90 00 81). Išplėstasis muitas yra visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikomas antidempingo muitas.
4. Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos kilmės importui nustatyto galutinio antidempingo muito, kaip išdėstyta 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamoms iš Turkijos siunčiamoms ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, (TARIC kodai 7019 61 00 83, 7019 62 10 83, 7019 62 90 83, 7019 63 00 83, 7019 64 00 83, 7019 65 00 83, 7019 66 00 83, 7019 69 10 83, 7019 69 90 83 ir 7019 90 00 83), išskyrus pagamintas šių bendrovių:
|
Šalis |
Bendrovė |
Papildomas TARIC kodas |
|
Turkija |
Saertex Turkey Tekstil Ltd. Şti. |
C115 |
|
Turkija |
Sonmez Asf Iplik Dokuma Ve Boya San Tic A. Ş. |
C116 |
|
Turkija |
Telateks Tekstil Ürünleri Sanayi ve Ticaret Anonim Şirketi Telateks Dış Ticaret ve Kompozit Sanayi Anonim Şirketi |
C117 |
|
Turkija |
Fibroteks Dokuma Sanayi Ve Ticaret AS |
899G |
Išplėstasis muitas yra visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikomas antidempingo muitas.
5. Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos kilmės importui nustatyto galutinio antidempingo muito, kaip išdėstyta 2 dalyje, taikymas išplečiamas medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, (TARIC kodai 7019 61 00 81, 7019 61 00 83, 7019 61 00 84, 7019 62 10 81, 7019 62 10 83, 7019 62 10 84, 7019 62 90 81, 7019 62 90 83, 7019 62 90 84, 7019 63 00 81, 7019 63 00 83, 7019 63 00 84, 7019 64 00 81, 7019 64 00 83, 7019 64 00 84, 7019 65 00 81, 7019 65 00 83, 7019 65 00 84, 7019 66 00 81, 7019 66 00 83, 7019 66 00 84, 7019 69 10 81, 7019 69 10 83, 7019 69 10 84, 7019 69 90 81, 7019 69 90 83, 7019 69 90 84, 7019 90 00 81, 7019 90 00 83 ir 7019 90 00 84), kurios reeksportuojamos, kaip tai suprantama pagal Sąjungos muitinės kodeksą, į dirbtinę salą, stacionarius ar plūduriuojančius įrenginius arba kitas valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančias struktūras arba valstybių narių pagal UNCLOS paskelbtas išskirtines ekonomines zonas.
6. Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto Arabų Respublikos kilmės importui nustatyto galutinio antidempingo muito, kaip išdėstyta 2 dalyje, taikymas išplečiamas medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, (TARIC kodai 7019 61 00 81, 7019 61 00 83, 7019 61 00 84, 7019 62 10 81, 7019 62 10 83, 7019 62 10 84, 7019 62 90 81, 7019 62 90 83, 7019 62 90 84, 7019 63 00 81, 7019 63 00 83, 7019 63 00 84, 7019 64 00 81, 7019 64 00 83, 7019 64 00 84, 7019 65 00 81, 7019 65 00 83, 7019 65 00 84, 7019 66 00 81, 7019 66 00 83, 7019 66 00 84, 7019 69 10 81, 7019 69 10 83, 7019 69 10 84, 7019 69 90 81, 7019 69 90 83, 7019 69 90 84, 7019 90 00 81, 7019 90 00 83 ir 7019 90 00 84), kurios gaunamos dirbtinėje saloje, stacionariuose ar plūduriuojančiuose įrenginiuose arba kitose valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančiose struktūrose arba valstybių narių pagal UNCLOS paskelbtose išskirtinėse ekonominėse zonose ir kurioms neraikoma 5 dalis.
7. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos ir 4 dalyje nurodytos priemonių taikymo išplėtimo išimtys po priemonių vengimo tyrimų taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (peržiūrimasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam atitinkamos šalies kilmės importui nustatytas muitas.
8. Jeigu naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, priedą galima iš dalies keisti ir tą naująjį eksportuojantį gamintoją įtraukti į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą nustatant jam atitinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą. Naujasis eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad jis:
|
a) |
neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės prekių laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis); |
|
b) |
nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir kuris bendradarbiavo arba galėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas muitas, ir |
|
c) |
faktiškai eksportavo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį kiekį pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui. |
9. Jei Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/776 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1233, 1 straipsniu nustatyti galutiniai kompensaciniai muitai būtų pakeisti arba panaikinti, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti muitai nuo šio reglamento įsigaliojimo bus padidinti tokia pačia dalimi, kuri atitiktų bendrovei nustatytą atitinkamą faktinį dempingo skirtumą arba žalos skirtumą.
10. Tais atvejais, kai iš tam tikriems eksportuojantiems gamintojams nustatyto antidempingo muito atimamas kompensacinis muitas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (59) 21 straipsnį pateikus muito grąžinimo prašymą taip pat pradedamas tam eksportuojančiam gamintojui nustatyto dempingo skirtumo, vyravusio muito grąžinimo tiriamuoju laikotarpiu, vertinimas. Grąžintinos išmokos pareiškėjui suma negali viršyti per tyrimą dėl grąžinimo nustatyto surinkto muito ir kartu taikomų kompensacinio ir antidempingo muitų skirtumo.
11. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2026 m. birželio 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.
(2) 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020 4 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/492/oj).
(3) 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/776, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 189, 2020 6 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/776/oj).
(4) 2022 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/806, kuriuo iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/776, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai, ir kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, atgabenamoms į dirbtinę salą, stacionarius arba plūduriuojančius įrenginius arba kitas valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančias struktūras arba valstybių narių pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtas išskirtines ekonomines zonas, nustatomi galutiniai antidempingo muitai ir galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 145, 2022 5 24, p. 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/806/oj).
(5) 2022 m. vasario 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/302, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (SPM), taikymas išplečiamas iš Maroko siunčiamoms importuojamoms SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Maroko kilmės, ir baigiamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 importuojamoms Egipto kilmės SPM, vengimo importuojant iš Maroko siunčiamas SPM, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Maroko kilmės (OL L 46, 2022 2 25, p. 49, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/302/oj).
(6) 2022 m. vasario 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/301, kuriuo galutinio kompensacinio muito, nustatyto Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (SPM), taikymas išplečiamas iš Maroko siunčiamoms importuojamoms SPM, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Maroko kilmės, ir baigiamas tyrimas dėl galimo kompensacinių priemonių, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 importuojamoms Egipto kilmės SPM, vengimo importuojant iš Maroko siunčiamas SPM, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Maroko kilmės (OL L 46, 2022 2 25, p. 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/301/oj).
(7) 2022 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1233, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai, (OL L 190, 2022 7 19, p. 70, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/1233/oj).
(8) 2022 m. rugsėjo 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1477, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas tam tikroms austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, siunčiamoms iš Turkijos ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės (OL L 233, 2022 9 8, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/1477/oj).
(9) 2022 m. rugsėjo 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1478, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatyto galutinio kompensacinio muito taikymas išplečiamas tam tikroms austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, siunčiamoms iš Turkijos ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės (OL L 233, 2022 9 8, p. 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/1478/oj).
(10) 2023 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/2169, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1477, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas tam tikroms austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, siunčiamoms iš Turkijos ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės (OL L, 2023/2169, 2023 10 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2169/oj).
(11) 2023 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/2158, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1478, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatyto galutinio kompensacinio muito taikymas išplečiamas tam tikroms austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, siunčiamoms iš Turkijos ir deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Turkijos kilmės (OL L, 2023/2158, 2023 10 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2158/oj).
(12) OL C, C/2024/4357, 2024 7 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4357/oj.
(13) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C, C/2025/2022, 2025 4 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2022/oj).
(14) Pranešimas apie antisubsidinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C, C/2025/3223, 2025 6 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3223/oj).
(15) Pateiktas suinteresuotosioms šalims skirtoje byloje numeriu t25.010131.
(16) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2784.
(17) Pateiktas suinteresuotosioms šalims skirtoje byloje numeriu t25.005259.
(18) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 45–48 punktai.
(19) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 46–49 punktai.
(20) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 50 punktas.
(21) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 52–54 punktai.
(22) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 55–72 punktai.
(23) Žr. 2023 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas, (OL L 179, 2023 7 14, p. 57, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1452/oj) 42–68 konstatuojamąsias dalis; 2024 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stiklo pluošto verpalams nustatomas laikinasis antidempingo muitas, (OL L, 2024/2673, 2024 10 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/2673/oj) 44–70 konstatuojamąsias dalis.
(24) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 74 punktas.
(25) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 75 punktas.
(26) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 76 punktas.
(27) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 77 punktas.
(28) Prašymo (nekonfidencialios versijos) 79–88 punktai.
(29) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 53–68 konstatuojamosios dalys ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 54–70 konstatuojamosios dalys.
(30) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 68 konstatuojamoji dalis; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 70 konstatuojamoji dalis.
(31) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 53–55 konstatuojamosios dalys; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 54–56 konstatuojamosios dalys.
(32) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 56–59 konstatuojamosios dalys; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 57–60 konstatuojamosios dalys.
(33) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 60–61 konstatuojamosios dalys; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 61–63 konstatuojamosios dalys.
(34) įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 62 konstatuojamoji dalis; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 63 konstatuojamoji dalis.
(35) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 63 konstatuojamoji dalis; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 64 konstatuojamoji dalis.
(36) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1452 64 konstatuojamoji dalis; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2673 65 konstatuojamoji dalis.
(37) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/492 98–162 konstatuojamosios dalys.
(38) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (SWD(2024) 91 final), 2024 m. balandžio 10 d.
(39) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.
(40) Jeigu jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, peržiūrimasis produktas negaminamas, gali būti atsižvelgiama į tos pačios kaip peržiūrimojo produkto bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktų gamybą.
(41) TÜİK - Veri Portalı (tuik.gov.tr).
(42) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/nrg_pc_205/default/table?lang=en.
(46) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/755/oj). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.
(47) 2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/870, kuriuo importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas, galutinai surenkamas laikinasis kompensacinis muitas ir taikomas registruotiems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatytas galutinis kompensacinis muitas (OL L 201, 2020 6 25, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/870/oj).
(48) Statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (NACE).
(49) Turkijos statistikos institutas – darbo sąnaudų indeksai: TÜİK - Veri Portalı (tuik.gov.tr). Paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. kovo 30 d. Atitinkami dokumentai pateikti suinteresuotosioms šalims skirtoje byloje numeriu t25.010131.
(50) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/nrg_pc_205/default/table?lang=en, paskutinį kartą žiūrėta 2025 m. rugsėjo 10 d.
(51) https://www.sisecam.com/en/investor-relations/annual-reports, paskutinį kartą žiūrėta 2025 m. spalio 13 d.
(52) https://comtradeplus.un.org/.
(53) https://www.globalpetrolprices.com/Egypt/electricity_prices/.
(54) https://www.salaryexplorer.com/average-salary-wage-comparison-egypt-c64.
(55) Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1477.
(56) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/492 480 ir 481 konstatuojamąsias dalis.
(57) European Commission, Directorate-General for Trade and Economic Security, Directorate G, Rue de la Loi/Wetstraat 170, 1040 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË.
(58) 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).
(59) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1037/oj).
I PRIEDAS
Kitos ir per pradinį antisubsidijų tyrimą, ir per pradinį antidempingo tyrimą bendradarbiavusios bendrovės
|
Bendrovės pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Changshu Dongyu Insulated Compound Materials Co., Ltd |
B995 |
|
Changzhou Pro-Tech Industry Co., Ltd |
C534 |
|
Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd; |
C535 |
|
Neijiang Huayuan Electronic Materials Co., Ltd |
C537 |
|
NMG Composites Co., Ltd |
C538 |
|
Zhejiang Hongming Fiberglass Fabrics Co., Ltd |
C539 |
II PRIEDAS
Kitos per pradinį antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per pradinį antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės
|
Bendrovės pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Jiangsu Jiuding New Material Co., Ltd |
C536 |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/1203/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)