C-589/1762017CC0589EU:C:2019:1040001111616

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada – Byla C-589/17

Prenatal

<TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Eleanor Sharpston Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20190207">2019 m. vasario 7 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑589/17</HT></P><P>Prenatal S.A.</P><P>prieš</P><P>Tribunal Económico Administrativo Regional de Cataluña (TEARC)</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Tribunal Superior de Justicia de Cataluña</HT> (Katalonijos Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI>Prašymas priimti prejudicinį sprendimąImportuojami tekstilės produktai, deklaruojami kaip Jamaikos kilmėsMuitų grąžinimasPanaši medžiaga, kurią nagrinėja KomisijaRibojamojo pobūdžio Komisijos komunikacijaNacionalinių institucijų kompetencija1.Siekiant užtikrinti veiksmingą ES muitų sistemą, būtina žinoti į Europos Sąjungą įvežamų prekių kilmę. Be kita ko, nustačius prekių kilmę užtikrinama, kad atitinkamai prekei bus taikomas teisingas muitas, kai ši prekė kerta muitų sieną, ir kad muitą sumokės jį sumokėti privalantis asmuo. Šiame procese labai svarbios deklaracijos, nurodančios, kur buvo pagaminta prekė (jos kilmė). Pavyzdžiui, už gaminį iš Kinijos gali būti taikomas didesnis muitas negu už tą patį gaminį iš Jamaikos, ir Europos Sąjunga norės užtikrinti, kad būtų sumokėtos jai teisėtai priklausančios sumos.2.Atsižvelgiant į tokį didelį finansinį poveikį, kyla pagundų sukčiauti pateikiant kilmės sertifikatus. Tačiau labai sudėtinga nustatyti sukčiavimą ir jį sustabdyti. Sukčiavimo atvejai paprastai nėra pateikiami ant sidabrinio padėklo ir lydimi akivaizdžių įrodymų. Todėl muitinėms dažnai teks iššūkis nustatyti tinkamą laiką, kada jos turės imtis pozityvių veiksmų užkertant kelią sukčiavimui arba įsikišant, kai jau sukčiaujama. Šiam sprendimui darys įtaką tokie veiksniai kaip biudžetas, darbo jėga ir strateginiai prioritetai. Apskritai, kalbant apie tarptautines prekybos sutartis, kyla klausimas, kokiu momentu verta atsisakyti pasitikėjimo muitinės procedūromis ir abipusiškumo principu ir grąžinti kontrolę.3.Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl tokių aplinkybių, kai muitai buvo nustatyti, tačiau juos sumokėti privalantis asmuo teigia, kad neturėtų jų mokėti, nes trečioji šalis sukčiavo.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Kotonu susitarimas</HT></HT></P></TI>4.Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR valstybės) ir Europos bendrijos (kaip ji tuomet vadinosi) bei jos valstybių narių pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (toliau – Kotonu susitarimas)

OL L 317, 2000, p. 3.; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 35 t., p. 3.

. Jis laikinai įsigaliojo nuo 2000 m. rugpjūčio 2 d. iki 2002 m. birželio 1 d.

2000 m. liepos 27 d. AKR–EB Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 1/2000 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų nuo 2000 m. rugpjūčio 2 d. iki AKR–EB partnerystės susitarimo įsigaliojimo (OL L 195, 2000, p. 46).

, o vėliau jo galiojimas buvo pratęstas ir susitarimas galutinai įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d.

Informacija apie AKR–EB partnerystės susitarimo įsigaliojimo datą (OL L 83, 2003, p. 69).

5.Kotonu susitarimo 3 straipsnyje nustatyta, kad Kiekviena Šalis <…> imasi visų atitinkamų bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kad būtų įvykdyti visi pagal Susitarimą prisiimti įsipareigojimai ir kad būtų palengvinta siekti šio Susitarimo tikslų. <…>6.V priedo 1 straipsnyje suderinamas lengvatinis režimas parengiamuoju laikotarpiu, nurodytu 37 straipsnio 1 dalyje, AKR šalių kilmės produktų importui į ES

37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų vedamos parengiamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi vėliausiai 2007 m. gruodžio 31 d. Oficialios derybos dėl naujų prekybos susitarimų prasideda 2002 m. [rugsėjo] mėn., ir nauji prekybos susitarimai įsigalioja iki 2008 m. sausio 1 d., jeigu šalys nenustato ankstesnių datų.

, kad jiems nebūtų taikomi muitai. Išsami informacija apie lengvatinį režimą pateikiama V priedo 1 protokole (toliau – 1 protokolas). Taigi:

lengvatinis režimas taikomas, jei pateikiamas EUR.1 sertifikatas,

šį sertifikatą išduoda eksportuojančios šalies muitinė eksportuotojui ar jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką prašymą ir

jei prašoma, eksportuotojas ar jo įgaliotasis atstovas turi eksportuojančios šalies muitinei pateikti visus reikalingus atitinkamų produktų kilmę įrodančius dokumentus, taip pat įvykdyti kitus šio protokolo reikalavimus

1 protokolo 14 ir 15 straipsniai.

.

7.Išdavus sertifikatą ir siekiant užtikrinti, kad tinkamai laikomasi procedūrų, išduodanti muitinė imasi visų būtinų priemonių produktų kilmei ir kitų šio protokolo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, kaip ji pati mano, būtiną patikrinimą. Sertifikatus išduodančios muitinės pareigūnai taip pat turi užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos formos būtų užpildytos teisingai. Svarbiausia jie tikrina, ar produktų apibūdinimui skirta erdvė užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams.

1 protokolo 15 straipsnio 5 dalis.

 Visos susitarimo šalys įsipareigoja padėti viena kitai stengdamosi užtikrinti tinkamą šio protokolo taikymą, <…> įgaliodamos kompetentingas muitinės institucijas tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1, deklaracijų sąskaitose faktūrose autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą

1 protokolo 31 straipsnio 2 dalis.

.8.Kai aptariamos prekės įvežamos į ES, kilmės įrodymų patikrinimas atliekamas atsitiktinai arba kai importuojančios šalies muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo <…>

1 protokolo 32 straipsnio 1 dalis.

. Eksportuojančios šalies muitinė turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą <…>

1 protokolo 32 straipsnio 3 dalis.

; o patikrinimų rezultatai turi būti pateikti prašančiosioms institucijoms kaip galima greičiau, aiškiai nurodant ar dokumentai autentiški ir, ar nurodyti produktai yra kilę iš AKR valstybės <…>

1 protokolo 32 straipsnio 5 dalis.

.9.Jei, esant pagrįstoms abejonėms, per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą atsakymas negaunamas arba jei atsakyme nepakanka informacijos susijusio dokumento autentiškumui arba tikrajai produktų kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė, išskyrus ypatingus atvejus, atsisako taikyti lengvatas

1 protokolo 32 straipsnio 6 dalis.

. Jei pagal patikrinimo procedūrą arba bet kokią kitą prieinamą informaciją galima manyti, kad šio protokolo nuostatos yra pažeidžiamos, AKR valstybė savo iniciatyva arba [ES] paprašius atlieka reikiamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai neatidėliojant būtų atlikti, kad būtų galima tokius pažeidimus nustatyti ir užkardyti, ir šiuo tikslu atitinkama AKR valstybė gali pakviesti [ES] dalyvauti šiuose tyrimuose

1 protokolo 32 straipsnio 7 dalis.

.10.Galiausiai protokolu sukuriamas muitinių bendradarbiavimo komitetas (toliau – MBK), kuris įgaliotas užtikrinti, inter alia, teisingą ir vienodą šio protokolo taikymą. MBK sudaro valstybių narių ekspertai bei už muitinės klausimus atsakingi Komisijos pareigūnai ir AKR valstybėms atstovaujantys ekspertai ir AKR valstybių regioninėms grupėms atstovaujantys pareigūnai, atsakingi už muitinės klausimus. Jie nuolatos tikrina, kokį poveikį AKR valstybėms <…> turi kilmės taisyklių taikymas ir Ministrų Tarybai rekomenduoja atitinkamas priemones

1 protokolo 37 straipsnis.

. Todėl MBK susitinka reguliariai.<TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">ES teisė</HT></HT></P></TI><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Muitinės kodeksas</HT></P></TI>11.Muitinės kodekso 1 straipsnyje

Atitinkamu laikotarpiu buvo taikoma Muitinės kodekso redakcija, išdėstyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307). 2008 m. birželio 24 d. Reglamentas Nr. 2913/92 buvo pakeistas ir panaikintas 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2008, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 145, 2008, p. 1), kuris pats buvo pakeistas ir panaikintas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).

 nustatyta, kad muitinės veiklos taisykles sudaro šis Kodeksas ir Bendrijos arba nacionaliniu lygiu priimtos jo įgyvendinimo nuostatos. 2 straipsnio 1 dalyje nustatomas principas, kad Bendrijos muitinės veiklos taisyklės vienodai taikomos visoje Bendrijos muitų teritorijoje.12.3 skyriaus (Skolą muitinei sudarančios pinigų sumos išieškojimas) VII antraštinės dalies 217 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną importo muito arba eksporto muito sumą, sudarančią skolą muitinei <…>, muitinė apskaičiuoja tuojau pat, kai gauna reikiamus duomenis, ir įregistruoja ją apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose (įtraukimas į apskaitą)

Muitinės kodekso 4 straipsnio 9 dalyje skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą.

.13.220 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad suma neįtraukiama į apskaitą, kai teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu <…> Vis dėlto netinkamo sertifikato išdavimas nėra klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas pagal neteisingai eksportuotojo pateiktus faktus, išskyrus tuos atvejus, kai visų pirma yra aišku, kad sertifikatą išdavusios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko reikalavimų, pagal kuriuos taikomas preferencinis režimas.

Ši 220 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotė buvo įtraukta į Muitinės kodeksą 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 311, 2000, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 239).

 Jei įvykdomos 220 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygos, 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti.14.Muitinės kodekso 239 straipsnyje nustatytas kitas importo muitų atsisakymo išieškoti pagrindas. 1 dalyje nustatyta: Importo arba eksporto muitai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti susidarius 236, 237 ir 238 straipsniuose nenurodytoms padėtims: nustatytinoms taikant Komiteto procedūrą; sąlygotoms aplinkybių, kuriomis suinteresuoto asmens veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. Padėtys, kurioms susidarius gali būti taikoma ši nuostata, ir procedūros, kurios turi būti taikomos tokiais atvejais, nustatomos taikant Komiteto procedūrą. Muito grąžinimui arba atsisakymui jį išieškoti gali būti nustatomos ir specialios sąlygos. Tokiu atveju prašymas gali būti pateiktas pagal 239 straipsnio 2 dalį. Įgyvendinimo reglamento

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), iš dalies pakeistas 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2003 (OL L 187, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 13 t., p. 463) (kartu toliau – Įgyvendinimo reglamentas).

 905 straipsnyje dar papildomas 239 straipsnis nustatant, kad prašytojas gali pagrįsti savo prašymą pagal 239 straipsnio 2 dalį įrodymais, dėl kurių gali susidaryti ypatinga situacija.<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Įgyvendinimo reglamentas</HT></P></TI>15.Išsamios procedūros, reglamentuojančios reikalavimus pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą, pateikiamos Įgyvendinimo reglamento III antraštinėje dalyje (868–876a straipsniai). Procedūros, susijusios su reikalavimais, pateiktais pagal 239 straipsnį, nurodytos IV antraštinėje dalyje (899–909 straipsniai). Kadangi šios dvi nuostatų grupės yra identiškos

Mutatis mutandis jos yra identiškos.

 ir kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose minimos nuostatos, susijusios su Muitinės kodekso 239 straipsniu, sutelksiu dėmesį į 899–909 straipsnius.16.Įgyvendinimo reglamento 905 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas gali teikti prašymą atsisakyti išieškoti muitus valstybės narės muitinei kartu su įrodymu, kad susidarė ypatinga padėtis, esant aplinkybėms, kuriomis jo negalima apkaltinti apgavyste ar akivaizdžiu aplaidumu. Jei muitinė mano, kad ypatinga padėtis yra susijusi su tuo, kad Komisija neįvykdė savo įsipareigojimų <…>, ji perduoda prašymą Komisijai, kad ji galėtų priimti sprendimą. Ši pareiga perduoti prašymą nebetaikoma, jei Komisija jau svarsto atvejį, kai nustatytas faktų ir teisės normų atitikimas

905 straipsnio 2 dalis.

. Tačiau jei byla vis tiek perduodama, Komisija grąžina medžiagą muitinei ir laikoma, kad 906–909 straipsniuose nurodyta procedūra nebuvo pradėta

905 straipsnio 6 dalis.

. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos muitinės negali nuspręsti leisti grąžinti atitinkamus muitus arba atsisakyti juos išieškoti, kol nebus užbaigta procedūra, pradėta [Komisijos tuo pačiu metu nagrinėjamoje byloje] vadovaujantis 906–909 straipsniais

899 straipsnio 2 dalies antra įtrauka.

.17.Galutinį sprendimą Komisija priima pasitarusi su ekspertų grupe

907 straipsnis.

. Suinteresuotajai valstybei narei ir taip pat visoms kitoms valstybėms narėms pranešama apie sprendimą, siekiant padėti muitinėms priimti sprendimus tokiais atvejais, kai nustatomas faktų ir teisės normų atitikimas (908 straipsnio 1 dalis).18.Perdavimo ir sprendimo priėmimo procedūros metu pareiškėjo prašoma, kad jis patvirtintų, jog susipažino su medžiaga ir ją papildė arba neturi nieko pridurti. Jei peržiūrėjusi medžiagą Komisija ketina priimti nepalankų sprendimą, pareiškėjui suteikiama galimybė pateikti pastabas prieš priimant galutinį sprendimą

905 straipsnio 3 dalis ir 906a straipsnis.

.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės ir procesas</HT></P></TI>19.Jamaika yra pasirašiusi Kotonu susitarimą.20.Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (toliau – atitinkamas laikotarpis) Prenatal S.A. (toliau – Prenatal) importavo drabužius iš Jamaikos į Ispanija remdamasi EUR.1 kilmės sertifikatais, dėl kurių buvo taikomas lengvatinis 0 % bendrasis išorės muito tarifas atliekant muitinį įforminimą.21.2005 m. vasario–kovo mėn. Jamaikos institucijos, Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Ispanijos muitinė atliko patikrinimą vietoje siekdamos nustatyti, ar importuotiems drabužiams buvo tinkamai taikomas EUR.1 sertifikatas. Apibendrinant pažymėtina, kad jų bendroje ataskaitoje padaryta išvada, kad importuotoms prekėms negalėjo būti taikomas lengvatinis režimas, nes jos buvo pagamintos naudojant sudedamąsias dalis iš Kinijos ar Honkongo, todėl jos nėra laikytinos Jamaikos kilmės prekėmis. Jamaikos institucijos pripažino EUR.1 sertifikatus negaliojančiais atitinkamam laikotarpiui, todėl Ispanijos institucijos įtraukė į apskaitą muitus, kurių Prenatal nesumokėjo už per šį laikotarpį importuotas prekes.22.2006 m. gegužės 10 d. Prenatal kreipėsi į Katalonijos Specialiosios delegacijos Muitų regioninį skyrių prašydama grąžinti muitų skolą pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį

Prenatal savo rašytinėse pastabose pažymi, kad ji pateikė du prašymus: pirmą – pagrįstą Muitinės kodekso 239 straipsniu, kurį ji pateikė 2006 m. gegužės 8 d., o antrą – pagrįstą 220 straipsnio 2 dalies b punktu, kurį ji pateikė 2009 m. sausio 23 d.

. Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, 2006 m. gegužės 23 d. prašymas buvo perduotas Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento 905 straipsnio 1 dalį, nes jis buvo susijęs su Komisijos tarnybų, kurioms atstovavo OLAF, neatliktais veiksmais. Komisija padarė išvadą, kad Prenatal byla savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis panaši į kitą bylą (REM 03/07, dėl El Corte Inglés SA; toliau – ECI), todėl pagal 905 straipsnio 6 dalį grąžino bylos medžiagą.23.2008 m. lapkričio 3 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2008) 6317 final, kuriame nuspręsta, kad pagrįsta a posteriori įtraukti muitus į apskaitą ir kad nepagrįsta atsisakyti juos išieškoti konkrečioje byloje REM 03/07 (toliau – Sprendimas REM 03/07). Jame padaryta išvada, kad atitinkamos institucijos nepadarė klaidos pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą ir kad ECI nebuvo ypatingoje padėtyje pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį. 2009 m. sausio 30 d. ECI pareikalavo, kad Bendrasis Teismas panaikintų šį sprendimą

2013 m. gruodžio 9 d. Nutartis El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675.

.24.Tuo pat metu ECI (kuri nacionalinėms muitinėms nurodė, kad susidarė ypatinga padėtis, kaip ji suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį) pareiškė ieškinius Ispanijos teismuose reikalaudama panaikinti muitinės pranešimą, kuriuo reikalaujama sumokėti nesumokėtus muitus. 2008 m. spalio 20 d. Audiencia National panaikino šį pranešimą. 2010 m. vasario 4 d. nutartimi Tribunal Supremo (Aukščiausiasis teismas, Ispanija) pateiktas kasacinis skundas buvo pripažintas nepriimtinu. Todėl Audiencia National sprendimas įsiteisėjo ir ECI skola buvo panaikinta

Dėl informacijos apie pakankamai sudėtingus lygiagrečiai pareikštus ieškinius žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Nutarties El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink.,, EU:T:2013:675, 6–9 punktus ir 17 punktą.

. 2013 m. gruodžio 9 d. Bendrasis Teismas nusprendė, kad ECI ieškinys dėl Sprendimo REM 03/07 panaikinimo neteko dalyko, nors abi šalys, kurios prašė Bendrojo Teismo priimti sprendimą dėl šio sprendimo galiojimo, pateikė priešingus argumentus

Žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Nutarties El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675, 26–41 punktus. Tuomet 42–84 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė septynis argumentus (kuriuos pateikė arba ECI, arba ECI ir Komisija, arba tik Komisija), kuriais siekta pateisinti tolesnį ieškinio nagrinėjimą, prieš priimdamas sprendimą, kad ieškinys neteko dalyko, ir nurodydamas abiem šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

.25.Atrodo, kad Prenatal nepateikė prieštaravimų nacionaliniu lygiu dėl tapataus Ispanijos institucijų sprendimo. 2009 m. gegužės 12 d., taikydamos Sprendimą REM 03/07, Ispanijos institucijos atmetė Prenatal prašymą atsisakyti išieškoti muitus. Prenatal apskundė šį sprendimą Tribunal Económico Administrativo Regional de Cataluña (toliau – TEARC) (Katalonijos regiono ekonominis ir administracinis teismas). TEARC skundą atmetė. Tuomet Prenatal pateikė apeliacinį skundą Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Katalonijos Aukščiausiasis Teismas; toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).26.Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia kreiptis patarimo į Teisingumo Teismą. Jis primena, kad Komisijos sprendimu REM 03/07 rėmėsi TEARC, priimdamas savo sprendimą, tačiau Prenatal tvirtina, kad buvo įvykdytos sąlygos, nustatytos Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkte ir 239 straipsnyje, ir kad ji turi teisę prašyti atsisakyti išieškoti aptariamus muitus arba prašyti juos grąžinti.27.Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia:

1.Ar 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas C(2008) 6317 final, kuriame nuspręsta, kad pagrįsta a posteriori įtraukti muitus į apskaitą ir kad nepagrįsta atsisakyti juos išieškoti konkrečiu atveju, susijusiu su tekstilės gaminių, kurių deklaruota kilmės šalis yra Jamaika, importu (byla REM 03/07), prieštarauja ES teisei, ypač Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktui ir 239 straipsniui?2.Ar, kai prašoma atsisakyti išieškoti muitus ir Komisija praneša apie sprendimą, kad bylos faktinės ir teisinės aplinkybės panašios į kitos ankstesnės bylos, kurią ji jau išnagrinėjo, aplinkybes, arba apie sprendimą, kad yra nagrinėjamas panašus atvejis, kuris nors iš šių sprendimų laikytinas valstybės narės, kurioje prašoma atsisakyti išieškoti muitus, institucijoms privalomu teisės aktu ir dėl to jį gali apskųsti asmuo, pateikęs prašymą neišieškoti muitų [Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 239 straipsnis] arba neįtraukti jų į apskaitą (Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktas)?3.Jeigu Komisijos sprendimas nelaikytinas privalomu teisės aktu, ar nacionalinės institucijos privalo įvertinti tai, ar nagrinėjamo atvejo faktinės arba teisinės aplinkybės yra panašios?4.Teigiamai atsakius į minėtą klausimą, jeigu atlikta tokia analizė ir nustatyta, kad tokių aplinkybių nėra, ar reikia taikyti [Reglamento Nr. 2454/93] 905 straipsnio 1 dalį ir dėl to Komisija privalo priimti tokioms institucijoms privalomą teisinį sprendimą?

28.Prenatal, Ispanijos vyriausybė ir Komisija pateikė rašytines pastabas. Remdamasis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 61 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas paprašė šalių per teismo posėdį nagrinėti tris klausimus, susijusius su: i) pareigų, kurios tenka Jamaikos institucijoms pagal Protokolo 15 ir 32 straipsnius, apimties aiškinimu; ii) tuo, kiek būtų galima atsižvelgti į naują argumentą, kad Komisija neužtikrino tinkamo susitarimo taikymo; iii) antrojo– ketvirtojo klausimų priimtinumu. Per 2018 m. spalio 25 d. įvykusį teismo posėdį šalys pateikė pastabas žodžiu ir atsakė į klausimus.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></P></TI><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Priimtinumas</HT></HT></P></TI>29.Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad visi keturi klausimai yra priimtini. Tačiau Komisija abejoja, ar antrasis, trečiasis ir ketvirtasis klausimai yra reikšmingi. Ji pažymi, kad tie klausimai susiję su nacionalinių institucijų diskrecija padaryti kitokias išvadas dėl Prenatal negu Komisijos išvados dėl ECI. Tačiau aišku, kad ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir TEARC dėl Prenatal rėmėsi Komisijos išvada dėl ECI, nes jie nusprendė, kad Prenatal padėtis yra panaši (netgi tapati) faktiniu ir teisės požiūriu. Todėl klausimas, ar nacionalinės institucijos gali naudotis diskrecija, yra ginčytinas.30.Nepritariu (visiškai) Komisijos abejonėms. Išnagrinėsiu visus klausimus iš eilės.31.2 klausimą sudaro du atskiri aspektai: pirma, Komisijos medžiagos renvoi teisinis poveikis pagal Įgyvendinimo reglamento 905 straipsnio 2 dalį ir, antra, tai, ar Prenatal galėjo užginčyti šį renvoi tuo metu (2006 m.). Kalbant apie pastarąjį aspektą neginčijama, kad Prenatal dabar negali ginčyti renvoi rašto; ir nėra aišku, kokią reikšmę atsakymas į šį klausimą galėtų turėti šiai bylai

Taigi, toje byloje nebuvo daroma prielaida, kad Prenatal turėjo galimybę apskųsti ES priemonę tiesiogiai pagal SESV 263 straipsnį, todėl dabar negalėtų ginčyti jų galiojimo remdamasi SESV 267 straipsniu. Sprendimas REM 03/07 buvo taikomas ECI. Galima (mažų mažiausiai) ginčytis, ar Prenatal būtų turėjusi locus standi apskųsti renvoi raštą.

. Ir priešingai – akivaizdu, kad, susidūrus su renvoi sprendimu, valstybių narių turimos diskrecijos apimtis yra reikšminga. Iš tiesų, 3 ir 4 klausimai yra susiję su 2 klausimu, jais norima sužinoti, ar valstybės narės institucijos gali pačios daryti išvadas dėl prašymo atsisakyti išieškoti muitus, atsižvelgiant į tai, ar šis sprendimas formaliai juos saisto, ar ne.32.Todėl, mano supratimu, pirma antrojo klausimo dalimi kartu su trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais iš esmės siekiama nustatyti, kiek Ispanijos institucijų (muitinės ir teismų) išvados Prenatal byloje gali skirtis nuo tų, kurias Komisija priėmė ECI atveju. Šie klausimai būtų svarbūs pirmiausia tokiu atveju, jei Teisingumo Teismas, atsakydamas į pirmąjį klausimą, nuspręstų, kad Sprendimas REM 03/07 negalioja.33.Todėl manau, kad pirmai antrojo klausimo daliai ir trečiajam bei ketvirtajam klausimams turėtų būti taikoma įprasta svarbos prezumpcija

2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Winner Wetten, C‑409/06, EU:C:2010:503, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

.<TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>Naujas<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> argumentas</HT></HT></P></TI>34.Pastabose dėl Muitinės kodekso 239 straipsnio Prenatal tvirtina, kad Komisija neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti tinkamą Kotonu susitarimo įgyvendinimą. Tai naujas argumentas ta prasme, kad šis argumentas nebuvo nei aiškiai išnagrinėtas Sprendime REM 03/07

Sprendimo REM 03/07 60 punkte, atrodo, ECI tvirtino, jog Komisija neinformavo Bendrijos importuotojų apie jai kilusias abejones, tačiau tai, mano nuomone, iš esmės kitas argumentas, kuris skiriasi nuo dabar nagrinėjamo.

, nei nurodytas ieškinyje dėl panaikinimo, pareikštame Bendrajame Teisme

2013 m. gruodžio 9 d. Nutarties El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675, 59 ir 60 punktai.

. Komisija teismo posėdyje pareiškė, kad jos negalima kritikuoti už tai, kad ji neanalizavo naujo argumento prieš šios bylos nagrinėjimą, nes ECI savo prašyme atsisakyti išieškoti muitus šio argumento nenurodė. Prenatal teigė, kad Komisija Sprendimo REM 03/07 70 punkte iš tiesų sureagavo į šį argumentą, nes nurodė, kad ji nenustatė jokių kitų veiksnių, dėl kurių, tikėtina, galėjo susidaryti ypatinga padėtis. Be to, remiantis SESV 267 straipsnyje nurodyta prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūra, niekas netrukdo pateikti šį argumentą, o Komisija bet kuriuo atveju privalo svarstyti, ar jos veiksmai prisidėjo prie to, kad susidarė ypatinga padėtis.35.Mano nuomone, šis naujas argumentas gali būti pateiktas šioje byloje. Jokiame bylos dėl ECI prašymo atsisakyti išieškoti muitus nagrinėjimo etape Prenatal neturėjo teisės ar galimybės pateikti argumentų. Tokią teisę turėjo tik ECI

Žr., inter alia, Įgyvendinimo reglamento 906a straipsnį ir šios išvados 18 punktą.

. Dabar pagal SESV 267 straipsnyje nustatytą procedūrą šalims, kurios atsidūrė tokioje pat padėtyje kaip Prenatal, suteikiama galimybė prisidėti sprendžiant jų bylą ir teikti argumentus be apribojimų

2013 m. gruodžio 9 d. Nutarties El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

.<TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis klausimas</HT></HT></P></TI>36.Pirmiausia išnagrinėsiu reikalavimą pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris susijęs su Protokolo 15 ir 32 straipsnių išaiškinimu, o vėliau išsiaiškinsiu tariamą ypatingą padėtį pagal jo 239 straipsnį

Toks atskirų dalių nagrinėjimas, mano nuomone, yra tinkamas metodas, nes kiekvienu straipsniu siekiama skirtingų tikslų: 220 straipsnio 2 dalies b punktu siekiama apsaugoti prekybininko teisėtus lūkesčius, kad a posteriori sprendimas rinkti arba atsisakyti rinkti muitus yra pagrįstas teisinga informacija ar kriterijais (1996 m. gegužės 14 d. Sprendimo Faroe Seafood ir kiti, C‑153/94 ir 204/94, EU:C:1996:198, 87 punktas), o 239 straipsnis yra bendroji teisingumo išlyga (2008 m. liepos 25 d. Sprendimo C.A.S. / Komisija, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 85 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

.<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktas</HT></P></TI>37.Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų atsisakyta išieškoti muitus jo atžvilgiu arba jam būtų grąžintas muitas pagal 220 straipsnio 2 dalies b punktą, turi įvykdyti tris kumuliacines sąlygas

2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Afasia Knits Deutschland, C‑409/10, EU:C:2011:843, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

. Pirma, turi būti įrodyta, kad klaida sertifikatuose atsirado todėl, kad Jamaikos muitinė žinojo ar turėjo žinoti, jog prekės neatitiko sąlygų lengvatiniam režimui taikyti. Antra, pareiškėjas turėjo veikti sąžiningai arba pagrįstai negalėjo nustatyti institucijų padarytos klaidos. Trečia, pareiškėjas turėjo laikytis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu.38.Tik pirmoji iš šių sąlygų yra aptariama šioje byloje vertinant Sprendimo REM 03/07 galiojimą. Prenatal atveju reikėtų konkrečiai spręsti dėl antros ir trečios sąlygos, Komisija Sprendime REM 03/07 jų neapsvarstė, nes jame nagrinėta tik ECI.39.Teisingumo Teismas turi ribotas galimybes tikrinti ES teisės akto, kaip antai Sprendimo REM 03/07, galiojimą, kuriuo abejojama prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Komisija turi plačią diskreciją vertindama įrodymus, kuriuos jai pateikė Ispanijos muitinė ir ECI. Todėl, išskyrus tuos atvejus, kai vertinant buvo padaryta akivaizdi klaida, pavyzdžiui, nebuvo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėtos visos svarbios konkretaus atvejo aplinkybės, kuriomis grindžiamos išvados, Teisingumo Teismas savo vertinimu negali pakeisti ir nepakeis Komisijos vertinimo

Žr., inter alia, 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 13 punktą; 1995 m. lapkričio 9 d. Sprendimo France-aviation / Komisija, T‑346/94, EU:T:1995:187, 34 punktą; 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, EU:C:2010:419, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo Eyckeler & Malt / Komisija, T‑42/96, EU:T:1998:40, 77 ir 140 punktus.

.40.Prenatal teigia

Šioje išvadoje apsiribosiu argumentais, kuriuos pateikė Prenatal savo rašytinėse pastabose ir teismo posėdyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą apibendrino daugiau argumentų.

, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą, kai nusprendė, jog Jamaikos institucijos nežinojo apie EUR.1 sertifikato pažeidimus. Pagrįsdama šį argumentą ji tvirtina, kad tokį žinojimą įrodo i) 1998 m. JAMPRO

JAMPRO – tai santrumpa, žyminti pavadinimą Jamaica Promotions Corporation, toks buvo, kiek man žinoma, Jamaikos vyriausybės agentūros pavadinimas. 2002 m. jos funkcijos buvo perduotos Jamaica Trade Board.

 atlikto aptariamų eksportuojančių bendrovių audito ataskaita, kuri parodė akivaizdžius skirtumus tarp gamybos pajėgumų ir eksportuotų prekių kiekio; ii) faktas, kad 1998 m. Italijos ir Jungtinės Karalystės institucijos paprašė ex posteriori patikrinti išduotus sertifikatus, o Jamaikos institucijos į šiuos prašymus atsakė (jei apskritai atsakė) 2000 m., pateikdamos nelabai įtikinamus paaiškinimus dėl neatitikimų; ir iii) Ispanijos mokesčių pareigūno, kuris dalyvavo 2005 m. OLAF tyrime, ataskaita apie tai, kad, inter alia, pareigūnai Jamaikos muitinės eksporto zonoje kalbėjo apie nepakankamai tvarkomas importuotas prekes iš Kinijos prieš tai, kai jos toliau eksportuojamos.41.Be to, Prenatal teigia, kad Komisija padarė klaidą nenuspręsdama, kad Jamaikos institucijos turėjo žinoti apie EUR.1 sertifikato pažeidimus. Šiuo atveju ji aiškina įpareigojimus, kurie buvo nustatyti Jamaikos institucijoms pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 15 straipsnio 5 dalį ir 32 straipsnį, taip, kad iš tų institucijų buvo reikalaujama atlikti fizinę eksportuojamų prekių patikrą, tačiau jos patikros neatliko. Jei jos būtų atlikusios patikrą, būtų nustačiusios pažeidimus. Prenatal pirmiausia remiasi 2006 m. sausio mėn. Jamaican Trade Board protokolu, kuriuo buvo, inter alia, patvirtinta, kad atitinkamu laikotarpiu nebuvo sukurta fizinės patikros sistema.42.Pareiškėjui, norinčiam įrodyti, kad atitinkamos muitinės žinojo, tenka sunki įrodinėjimo našta. Jis turi įrodyti, kad tos institucijos iš tikrųjų žinojo apie klaidą

Prašymą atsisakyti išieškoti muitus pateikusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad buvo akivaizdu, jog sertifikatą išdavusios institucijos žinojo ar turėjo žinoti; 2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services, C‑293/04, EU:C:2006:162, 45 punktas.

. Tokie įrodymai turi atitikti griežtus patikimumo ir aiškumo standartus; jie negali būti pagrįsti tik spėjimais. Įrodymų kokybė turi būti tokia, kad ja būtų paneigta prielaida, jog institucijos nežinojo. Kai nėra jokių dokumentinių įrodymų, kurie iš esmės prilygsta institucijos prisipažinimui, retai tenka tokia sunki įrodinėjimo našta.43.Tie įrodymai, kuriais rėmėsi ECI, prašydama atsisakyti išieškoti muitus, ir kuriuos Prenatal vėl teikia Teisingumo Teismui, nėra tokie, kad būtų galima teigti, jog įrodinėjimo pareiga yra įvykdyta. JAMPRO ataskaitoje nagrinėjamas 1998 m. liepos mėn. dviejų savaičių laikotarpis, todėl ja negalima remtis sprendžiant, kokią faktinę informaciją turėjo muitinė apie visą laikotarpį nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2005 m. kovo mėn. Mano nuomone, nieko neįrodo faktas, kad Jamaikos muitinė žinojo apie JAMPRO ataskaitą, tačiau padarė išvadą, kad joms reikia tik pagrindimo, susijusio su 8 % skirtumu tarp eksporto apimties ir gamybos pajėgumų (palyginti su 252–559 % skirtumu, nurodytu JAMPRO ataskaitoje)

Kaip nurodyta jos 2000 m. vasario mėn. atsakymuose Italijai ir Jungtinei Karalystei. Faktas, kad tie raštai, atrodo, buvo išsiųsti pavėluotai, tariamai pažeidžiant Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 5 dalį, yra nereikšmingas sprendžiant apie Jamaikos institucijų turimą faktinę informaciją atitinkamu laikotarpiu.

. O (ginčijamomis) dviejų pareigūnų, kurių tikslus statusas Jamaikos muitinės hierarchijoje nėra nustatytas, nuomonėmis negalima pagrįstai remtis norint padaryti išvadą apie konkrečią visos muitinės turimą informaciją.44.Todėl atmetu argumentą, kad, atsižvelgiant į 1998 m. JAMPRO audito ataskaitą

Žr. Sprendimo REM 03/07 38–42 punktus.

, į Jamaikos muitinės atsakymus į prašymus atlikti ex posteriori patikrą

Žr. Sprendimo REM 03/07 27–34 punktus, ypač 31–33 punktus.

 ir į kai kurių pareigūnų pateiktus įrodymus

Žr. Sprendimo REM 03/07 52 ir 53 punktus. Čia norėčiau pažymėti, kad Komisijos pastabų 59 punkte ji nurodo rašytinius pareiškimus, kuriuos pateikė Bendrajam Teismui dėl bylos, dėl kurios priimta 2013 m. gruodžio 9 d. Nutartis El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675. Aš į juos neatsižvelgiau. Visi argumentai turėtų būti išdėstyti Teisingumo Teismui pateiktų pastabų dėstomojoje dalyje, o ne išslapstyti prieduose, kuriuos šioje byloje iš viso sudarytų daugiau kaip 70 puslapių papildomų argumentų (ispanų kalba).

, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, kad Jamaikos institucijos nežinojo apie EUR.1 sertifikato pažeidimus.45.Tą pačią išvadą darau dėl papildomo argumento, kad Jamaikos muitinė turėjo žinoti apie tuos pažeidimus.46.Prenatal argumentas šiuo atveju pagrįstas Jamaikos muitinės pozityvia teisine pareiga atlikti fizinę eksportuojamų prekių patikrą, kitaip negu tik dokumentų patikrinimo atveju. Prenatal aiškina šią pareigą remdamasi Susitarimo V priedo Protokolo 15 ir 32 straipsniais.47.Aš šiose nuostatose tokios pareigos neįžvelgiu.48.Pirma, Protokolo 15 straipsnyje aprašoma procedūra, pagal kurią eksportuotojas gauna EUR.1 sertifikatą. Jame pabrėžiamas dokumentų eiliškumas. Pareigas ir įsipareigojimus dalijasi eksportuotojai ir išduodančioji muitinė. Vadinasi, reikalaujama, kad eksportuotojai užpildytų EUR.1 judėjimo sertifikato ir prašymo formas (15 straipsnio 2 dalis) ir būtų pasirengę <…> eksportuojančios <…> valstybės muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus atitinkamų produktų kilmę įrodančius dokumentus <…> (15 straipsnio 3 dalis). Muitinė reikalauja imtis visų būtinų priemonių produktų kilmei patikrinti ir turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą (15 straipsnio 5 dalis).49.Jokia 15 straipsnio, ypač 5 dalies, nuostata neįpareigoja muitinės imtis konkrečių ar specialių veiksmų ar priemonių, a fortiori atlikti fizinės patikros, nesvarbu, ar tai būtų daroma dažnai, ar kitaip. Pirmoje 15 straipsnio 5 dalies eilutėje valdžios institucijoms nustatyta pareiga yra sušvelninama žodžiu būtinų tame pačiame sakinyje. Todėl tik pati institucija turi nuspręsti, kas yra būtina. Šią diskreciją pabrėžia žodis visų, įrašytas prieš žodžius būtinų priemonių. Taip sustiprinama tų institucijų turima diskrecija, o ne nurodoma, kad būtina taikyti tam tikrą patikrinimo procedūrą. Todėl sutinku su Komisija, kad 15 straipsnio 5 dalimi Jamaikos muitinei tik suteikiama teisė atlikti fizinę patikrą, jei ji nuspręstų, kad tokia patikra būtina

Pagal analogiją žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Pascoal & Filhos, C‑97/95, EU:C:1997:370, 65 ir 66 punktus, kuriuose aiškinamos panašios nuostatos.

. Atsižvelgiant į šią išvadą, negalima kritikuoti Jamaikos muitinės, kuri, atrodo, teikė pirmenybę dokumentų patikra pagrįstam tikrinimo procesui

Prenatal pabrėžė patvirtinto eksportuotojo statusą, kurį galima suteikti pagal Protokolo 20 straipsnį. Šis statusas leidžia eksportuotojams patiems sertifikuoti savo prekes dėl lengvatinio režimo. Tačiau tai, kad buvo sukurtas toks statusas, nereiškia, kad visi kiti patikrinimai turi būti susiejami su fizine patikra.

.50.Antra, 1 protokolo 32 straipsnyje reikalaujama, kad EUR.1 sertifikatus išduodančios muitinės patikrinimus atliktų i) atsitiktiniu būdu ir ii) remdamosi valstybės narės prašymu. Jei valstybė narė pateikia tokį prašymą, reikia grąžinti visus atitinkamus dokumentus, kurie padės išduodančioms institucijoms atlikti patikrinimą (32 straipsnio 2 dalis). Kai institucijos turi šiuos dokumentus, jos „turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį <…> patikrinimą <…> (32 straipsnio 3 dalis). Jei toks patikrinimas nurodo, kad šio protokolo nuostatos yra pažeidžiamos, 32 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad turi būti (inter alia) atlikti reikiami tyrimai.51.Nemanau, kad 32 straipsniu Jamaikos muitinei nustatoma absoliuti ar pozityvi pareiga atlikti fizinę patikrą a fortiori konkrečiu metu ar nustatytu periodiškumu. Nors ji neabejotinai turi teisę atlikti fizinę patikrą, tačiau ji neturi tokios pareigos. Gavusi valstybių narių muitinių atsiųstus prašymus pagal 32 straipsnį, Jamaikos muitinė galėjo įvykdyti pareigą patvirtinti atitinkamus sandorius remdamasi turimais patvirtinamaisiais dokumentais, papildytais atitinkamais tyrimais.52.Todėl atmetu Prenatal argumentą, kad Jamaikos muitinė nežinojo apie pažeidimus, nes ji neįvykdė savo teisinio įsipareigojimo atlikti fizines patikras. Nepaisant (atskiro) įrašo Jamaican Trade Board protokole, kad patikros sistema nebuvo įgyvendinta, Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos atlikdama vertinimą šiuo klausimu. Darydama tokią išvadą, neatmetu galimybės, kad kada nors ateis toks laikas, kai įrodymai, į kuriuos buvo atkreiptas eksportuojančios šalies muitinės dėmesys, bus tokie reikšmingi, kad bus priimtas sprendimas, jog būtina atlikti fizinę patikrą. Tačiau nemanau, kad šioje byloje Teisingumo Teismui pateikta medžiaga galėtų tapti tokiais įrodymais.<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Muitinės kodekso 239 straipsnis</HT></P></TI>53.Siekdamas pateikti tinkamą ieškinį, pagrįstą susidariusia ypatinga padėtimi pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį, pareiškėjas turi įrodyti, kad yra išskirtinėje padėtyje, palyginti su kitais tą pačią veiklą vykdančiais subjektais, ir kai nesant šių aplinkybių jis nebūtų patyręs žalos dėl paskesnio muitų įtraukimo į apskaitą

2008 m. liepos 25 d. Sprendimo C.A.S. / Komisija, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 88 punktas ir ten minima jurisprudencija. Apie ypatingą padėtį gali pranešti daugiau kaip vienas prekybininkas tuo pačiu metu; žr., inter alia, 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Bolton Alimentari, C‑494/09, EU:C:2011:87, 55, 56 punktus ir 61 punktą.

. Todėl pareiškėjui tenka įrodinėjimo pareiga.54.Kadangi šis argumentas šioje byloje nagrinėjamas pirmą kartą, Teisingumo Teismo teisminė kontrolė nėra skirta tik nustatyti, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Teisingumo Teismas turės nuspręsti, ar Komisija nustatė pusiausvyrą tarp, pirma, Bendrijos intereso užtikrinti visišką muitų teisės aktų, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra Bendrijos teisės aktai ar kiti jai privalomi teisės aktai, nuostatų laikymąsi ir, antra, sąžiningo importuotojo intereso nepatirti žalos, viršijančios įprastą komercinę riziką

2008 m. liepos 25 d. Sprendimo C.A.S. / Komisija, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 93 punktas.

.55.Teisingumo Teismas nustatė, kad ypatinga padėtis gali susidaryti, kai Komisijos atliekama tinkamo tarptautinio susitarimo įgyvendinimo kontrolė buvo su trūkumais

2008 m. liepos 25 d. Sprendimo C.A.S. / Komisija, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 92 punktas.

. Komisija, kaip Sutarčių bei pagal jas sudarytų susitarimų sergėtoja, taikydama susitarime arba pagal jį priimtuose sprendimuose numatytas priemones, privalo užtikrinti, kad trečioji šalis tinkamai vykdytų įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pagal su ES sudarytą susitarimą

2008 m. liepos 25 d. Sprendimo C.A.S. / Komisija, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 95 punktas ir SESV 211 straipsnis.

.56.Ši pareiga taip pat susijusi su dviejų konkuruojančių principų pusiausvyros užtikrinimu. Viena vertus, taikomas abipusio pasitikėjimo principas, kuriuo paremti tarptautiniai prekybos susitarimai. Todėl Komisija (ir valstybių narių institucijos) (bent iš pradžių) privalo pritarti pareiškimams, kuriuos padarė eksportuojančios šalies (tokios kaip Jamaika) institucijos

Konkrečiai dėl Kotonu susitarimo žr. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Afasia Knits Deutschland, C‑409/10, EU:C:2011:843, 28 ir 29 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją. Pagal analogiją taip pat žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Komisija / Combaro, C‑574/17 P, EU:C:2018:598, 50, 55 ir 56 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją.

. Antra vertus, Kotonu susitarimas yra toks susitarimas, kuris visų pirma yra finansiškai naudingas vienai šaliai (AKR valstybėms) ir kurio lengvatinio režimo sistema neišvengiamai vilioja nesąžiningus asmenis vengti įsipareigojimų ir piktnaudžiauti. Todėl Komisija turi būti ypač atidi atlikdama savo pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti.57.Prenatal iš principo teigia, kad iš Komisijos buvo reikalaujama taikyti priemones, kurios turėjo užkirsti kelią nesąžiningai veiklai; o konkrečiai – kad ji turėjo kontroliuoti Jamaikos institucijas. Vadinasi, Prenatal labiau akcentuoja kontrolę ir prevenciją, o ne vien ex post tyrimą ir intervenciją. Trumpai tariant, Komisija yra kaltinama pasyvumu, kai iš jos buvo teisiškai reikalaujama veikti aktyviai.58.Prenatal bando įrodyti, kad Komisija nevykdė kontrolės, remdamasi teiginiais dviejuose Komisijos komunikatuose ir Audito Rūmų ataskaita

Komisijos komunikatas Tarybai, Lengvatinės prekybos susitarimų vykdymo stebėsenos veiksmų planas, COM/2014/0105 final, 2014 m. vasario 26 d.; Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui – Kilmės taisyklės preferenciniuose prekybos susitarimuose – Ateities gairės, KOM/2005/0100 galutinis, 2005 m. kovo 16 d.; Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2014 Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?.

. Prenatal nurodo MBK, sukurtą pagal Protokolo 37 straipsnį, kurio pagrindinė užduotis yra užtikrinti teisingą ir vienodą protokolo taikymą ir kurio narė yra Komisija, ir pirmiausia remiasi 37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad Komisija nuolatos tikrina, kokį poveikį AKR valstybėms turi kilmės taisyklių taikymas. Be to, Prenatal remiasi Protokolo 31 straipsnio 2 dalimi, kuria reikalaujama, kad ES, užjūrio šalys ir teritorijos bei AKR valstybės padėtų viena kitai įgaliodamos kompetentingas muitinės institucijas tikrinti judėjimo sertifikatų EUR.1, deklaracijų sąskaitose faktūrose autentiškumą.59.Man atrodo, kad Prenatal per daug ieško nuostatose, kuriomis ji remiasi. 31 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad dokumentų autentiškumą užtikrintų kompetentingos muitinės institucijos. Šią užduotį dalijasi keli subjektai. Kita vertus, Komisija pati nereguliuoja ES muitų režimo. Už jį pirmiausia yra atsakingos eksportuojančių ir importuojančių valstybių narių muitinės. Todėl daug priežiūros ir kontrolės užduočių atlieka valstybių narių muitinės. Protokolo 32 straipsniu toms institucijoms suteikiama teisė reikalauti konkretaus pobūdžio veiksmų iš savo partnerių AKR valstybėse ir iš tiesų panaikinti lengvatinį režimą, jei, pavyzdžiui, joms kyla pagrįst[ų] abejon[ių] ir jei atsakymai į jų raštus, kuriais prašoma atlikti patikrinimą, pateikiami pavėluotai (32 straipsnio 6 dalis). Kad ir kaip būtų, Komisija neįvykdys savo pareigos, jei ji pati nesidomės atitinkamais pokyčiais valstybės narės lygiu ir vėliau nesiims tinkamų veiksmų. Tačiau šioje byloje, remiantis Teisingumo Teismui pateiktais ribotais įrodymais, galima daryti prielaidą, kad Komisija susisiekė su valstybės narės muitine. Komisija teismo posėdyje konstatavo, kad Vokietija 2003 m. ją informavo apie valstybių narių raštus, kuriais buvo prašoma atlikti patikrinimą. 2004 m. kovo mėn. buvo pradėta OLAF procedūra, kurią vykdant 2005 m. vasario ir kovo mėn. buvo apsilankyta Jamaikoje. Bent jau 2004 m. rugsėjo mėn. surengti posėdžiai, kuriuose aptarti atitinkami klausimai. Remiantis šia informacija negalima užtikrintai teigti, kad Komisija buvo visiškai pasyvi, nors, žvelgiant retrospektyviai, papildomi arba spartesni veiksmai būtų buvę naudingi

Patogumo sumetimais I priede pateikiu lentelę, kurioje pagal mano supratimą išdėstyta esminių pokyčių chronologija, aprašyta bylos šalių.

. Taip pat pažymiu, kad 37 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad MBK apsvarstytų kilmės taisyklių taikymo poveikį tokioms valstybėms kaip Jamaika, o ne aktyviai kontroliuotų tų taisyklių taikymą.60.Todėl nemanau, kad Komisija pažeidė savo konkrečius įsipareigojimus pagal Kotonu susitarimą. Nemanau, kad pakanka nurodyti bendro pobūdžio gero administravimo pareigą tam, kad Komisijai būtų nustatytos pozityvios pareigos, kurių būtų reikalaujama, kad susidarytų ypatinga padėtis pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį

2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Kaufring ir kt. / Komisija, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, EU:T:2001:133, 257 punkte ir jame nurodytoje jurisprudencijoje pateiktas nuorodas aš vertinu kaip pagrindžiančias Teisingumo Teismo išvadą, kurią jis jau padarė dėl konkrečios šioje byloje aptariamų susitarimų formuluotės.

.61.Vadinasi, šioje byloje taikomi teisiniai reikalavimai labai skiriasi nuo tų, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas ankstesniais atvejais patvirtino, kad susidarė ypatinga padėtis. Pavyzdžiui, byloje C.A.S. / Komisija, Komisija išsamiai nenagrinėjo atitinkamų klausimų, nors ji teisiškai privalėjo jais domėtis pagal konkrečias ES ir Turkijos susitarimo sąlygas

2008 m. liepos 25 d. sprendimo, C‑204/07 P, EU:C:2008:446, 97–100 punktai, 112 punktas ir 117–120 punktai.

. Byloje Eyckeler & Malt / Komisija Komisija taip pat buvo aiškiai įpareigota kas dešimt dienų kontroliuoti jautienos importą iš Argentinos, kad užtikrintų, jog tinkamai taikoma galiojanti jautienos kvota. Komisija ne tik žinojo, kad kvota buvo viršyta, bet ir netaikė jokių kontrolės priemonių, kuriomis būtų buvęs nustatytas šis perviršis, todėl ji padarė sunkų pažeidimą

1998 m. vasario 19 d. sprendimo, T‑42/96, EU:T:1998:40, 162–190 punktai.

. Byloje Kaufring ir kt. / Komisija Bendrasis Teismas išvardijo nemažai žinomų atvejų, kai Turkija ilgu laikotarpiu nesilaikė įsipareigojimų pagal konkrečias Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimo sąlygas ir įvairius sprendimus, kuriuos Asociacijos taryba priėmė pagal papildomo protokolo 2 ir 3 straipsnius, ir nurodė, kad Komisija neatkreipė dėmesio į šiuos trūkumus, nors turėjo atitinkamus įgaliojimus

2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Kaufring ir kt. / Komisija, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, EU:T:2001:133, 257–273 punktai.

.62.Todėl siūlau atsakyti į pirmąjį klausimą taip, kad, išnagrinėjus Teisingumo Teismui pateiktą informaciją, nebuvo nustatyta veiksnių, kurie verstų abejoti Sprendimo C(2008) 6317 final, susijusio su Sprendimu REM 03/07, galiojimu.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Antrasis–ketvirtasis klausimai</HT></P></TI><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas</HT></HT></P></TI>63.Komisijos sprendimas neperduoti medžiagos pagal Įgyvendinimo reglamento 905 straipsnį prisidėjo prie to, kad buvo sustabdyta atitinkamos muitinės diskrecija imtis veiksmų dėl prašymo atsisakyti išieškoti muitus arba grąžinti juos, kol Komisija įvertins analogišką medžiagą

2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Makro autoservicio mayorista ir Vestel Iberia / Komisija, C‑264/15 P ir C‑265/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:301, 47 punktas.

. Todėl šia konkrečia ir ribota apimtimi renvoi sprendimas teisiškai laikinai sustabdo muitinės diskreciją.64.Tačiau Prenatal negalėjo apskųsti šio sprendimo ir (arba) jo perdavimo Ispanijos muitinei. Kad Prenatal galėtų apskųsti kitam adresatui skirtą raštą ir (arba) susisiekimo būdą, ji turėtų įrodyti, kad raštas yra tiesiogiai

2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija / Infront WM, C‑125/06 P, EU:C:2008:159, 47 punktas.

 ir konkrečiai su ja susijęs

1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 107.

. Kalbėdama apie tiesioginę sąsają aš neįsivaizduoju, kokį teisinį poveikį renvoi raštas daro Prenatal padėčiai. Muitinė išsaugojo teisę įvertinti jai pateiktą medžiagą, nors ši teisė buvo laikinai sustabdyta

2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Makro autoservicio mayorista ir Vestel Iberia / Komisija, C‑264/15 P ir C‑265/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:301, 47–49 punktai.

. Aš taip pat neįsivaizduoju, kaip Prenatal galėjo teigti, kad renvoi raštas buvo konkrečiai su ja susijęs: akivaizdu, kad kitų prekybininkų padėtis būtų tokia pati. Be to, Komisijos atliktas medžiagos renvoi nėra sprendimas, kaip apibrėžta Muitinės kodekso 4 straipsnio 5 dalyje, nes ši apibrėžtis taikoma tik muitinės, kuri pati apibrėžta 4 straipsnio 3 dalyje kaip institucija, inter alia, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą, aktams. Remiantis Muitinės kodeksu, Komisija nėra atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą.65.Nors atitinkamas pareiškėjas neabejotinai gali ginčyti galiausiai Komisijos priimtą sprendimą pagal Įgyvendinimo reglamento 907 straipsnį, tokios teisės neturi pareiškėjas, kurio byla nagrinėjama tuo pačiu metu, tačiau šis nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas. Vis dėlto jo teisė į gynybą yra apsaugota taikant SESV 267 straipsnyje nustatytą prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrą

2013 m. gruodžio 9 d. Nutarties El Corte Inglés / Komisija, T‑38/09, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:675, 57 punktas.

.66.Todėl atsakymas į antrąjį klausimą turėtų būti toks, kad Komisijos sprendimas, priimtas pagal Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnio 6 dalį, atmesti medžiagą, kurią atsiuntė Ispanijos muitinė, nedaro poveikio atitinkamo pareiškėjo teisinei padėčiai ir šis pareiškėjas jo negali ginčyti pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.<TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Trečiasis ir ketvirtasis klausimai</HT></HT></P></TI>67.Išnagrinėsiu šiuos klausimus kartu ir apsvarstysiu dvi suformuluotas hipotezes.68.Jei Teisingumo Teismas nuspręs, kaip jam siūliau, kad Sprendimas REM 03/07 galioja, šis sprendimas toliau saistys Ispanijos muitinę ir teismines institucijas ECI atžvilgiu

Kol Komisija nepriėmė Sprendimo REM, nacionalinis teismas privalo tik vengti priimti <…> Komisijos sprendimui prieštaraujančius sprendimus, kiek jis žino, kad kreiptasi į Komisiją pagal Muitinės kodekso 220 arba 239 straipsnį; žr. 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Heuschen & Schrouff Oriental Foods Trading, C‑375/07, EU:C:2008:645, 66 punktą. Tikėtina, kad nacionalinis teismas nežinojo, jog buvo kreiptasi į Komisiją, todėl panaikino Ispanijos institucijos sprendimą vėliau įtraukti importo muitus į apskaitą ECI atžvilgiu; žr. šios išvados 23 ir 24 punktus. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju dabar negalima imtis kitų veiksmų prieš ECI, kad būtų grąžinti aptariami muitai. Šis klausimas yra res judicata.

. Tuomet Ispanijos muitinė turės atsižvelgti į kiekvieną ypatybę, faktinę arba teisinę, kuri galėtų apibūdinti konkrečią Prenatal padėtį, kad galėtų nuspręsti, ar jos padėtis yra pakankamai skirtinga nuo [ECI], kad būtų galima pateisinti kitokią išvadą

2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Makro autoservicio mayorista ir Vestel Iberia / Komisija, C‑264/15 P ir C‑265/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:301, 48 ir 49 punktai ir Įgyvendinimo reglamento 908 straipsnio 1 ir 2 dalys.

.69.Jei, kita vertus, Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Sprendimas REM 03/07 negalioja, Komisija turėtų imtis taisomųjų veiksmų, susijusių su jos įsipareigojimų pagal SESV 266 straipsnį taikymu. Ispanijos muitinė negali iš naujo vertinti Prenatal prašymo, kol Komisija tinkamai ir teisėtai neužbaigs procedūros pagal 906–909 straipsnius dėl ECI medžiagos

Pagal analogiją žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo De Haan, C‑61/98, EU:C:1999:393, 48 punktą.

.70.Žinoma, gali būti, jog, išnagrinėjusi Prenatal prašymą, Ispanijos muitinė (ir teismai) gali nuspręsti, kad jos padėtis nėra ta pati kaip ECI padėtis, todėl jai netaikomas Komisijos (naujas) sprendimas dėl pastarosios skolos muitinei.71.Ar tokiu atveju Ispanijos institucijos turės iš naujo pradėti procedūrą pagal 905 straipsnį ir perduoti medžiagą Komisijai, kad ji atliktų antrą įvertinimą? Mano nuomone, jos privalo taip padaryti, kad užtikrintų vienodą sąlygų, pagal kurias galima atsisakyti išieškoti muitus ir juos grąžinti, taikymą

2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Heuschen & Schrouff Oriental Foods Trading, C‑375/07, EU:C:2008:645, 62 ir 63 punktai; taip pat žr. Muitinės kodekso 2 straipsnio 2 dalį.

. Tokia tvarka atspindi funkcijų pasiskirstymą pagal Įgyvendinimo reglamentą. Nacionalinės muitinės priima sprendimus dėl muitą privalančio sumokėti asmens skolos, o Komisija sprendžia dėl prašymų atsisakyti išieškoti muitus ir juos grąžinti, kai susidaro ypatinga padėtis.72.Todėl siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakyti taip, kad Komisijos priimtas sprendimas pagal Reglamento Nr. 2454/93 907 straipsnį saisto nacionalines muitines ir teismines institucijas ir turi būti taikomas prašymui atsisakyti išieškoti muitus ir juos grąžinti, kurį pateikia kitas pareiškėjas, nebent yra ypatybė, faktinė ir teisinė, kuri apibūdina jo padėtį kaip pakankamai skirtingą, kad ja būtų galima pateisinti kitokią išvadą. Tokiu atveju nacionalinės institucijos privalo perduoti to pareiškėjo medžiagą Komisijai, kad ji galėtų priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnio 1 dalį.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></P></TI>73.Todėl siūlau Teisingumo Teismui į klausimus, kuriuos uždavė Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Katalonijos Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą, atsakyti taip:

1.Išnagrinėjus Teisingumo Teismui pateiktą informaciją, nebuvo nustatyta veiksnių, kurie verstų abejoti Sprendimo C(2008) 6317 final, kuriame nuspręsta, kad pagrįsta a posteriori įtraukti muitus į apskaitą ir kad nepagrįsta atsisakyti juos išieškoti konkrečioje byloje, susijusioje su tekstilės gaminių, kurių deklaruota kilmės šalis yra Jamaika, importu (byla REM 03/07), galiojimu.2.Komisijos sprendimas, priimtas pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2003, 905 straipsnio 6 dalį, atmesti medžiagą, kurią perdavė Ispanijos muitinė, nedaro poveikio atitinkamo pareiškėjo teisinei padėčiai ir šis pareiškėjas jo negali ginčyti pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.3.Komisijos priimtas sprendimas pagal Reglamento Nr. 2454/93 907 straipsnį saisto nacionalines muitines ir teismines institucijas ir turi būti taikomas prašymui atsisakyti išieškoti muitus ir juos grąžinti, kurį pateikia kitas pareiškėjas, nebent yra ypatybė, faktinė ir teisinė, kuri apibūdina jo padėtį kaip pakankamai skirtingą, kad ja būtų galima pateisinti kitokią išvadą. Tokiu atveju nacionalinės institucijos privalo perduoti to pareiškėjo medžiagą Komisijai, kad ji galėtų priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnio 1 dalį.

<TI><P><HT TYPE="BOLD">I priedas: Pagrindinių veiksmų ir pokyčių chronologija</HT></P></TI>1998 m. liepos mėn.JAMPRO ataskaitos1998 m. gegužės ir spalio mėn.Italijos ir Jungtinės Karalystės muitinių raštai, išsiųsti Jamaikos muitinei2000 m. vasario mėn.Jamaikos muitinės atsakymai Italijos ir Jungtinės Karalystės muitinėms2003 m. spalio mėn.Jamaikos muitinės atsakymas Italijos muitinei dėl patikrinimo po importo2003 m.Komisija sužino apie valstybės narės muitinės raštus2004 m. kovo mėn.Pradėtas OLAF tyrimas2004 m. liepos mėn.Jamaikos muitinės atsakymas Vokietijos muitinei dėl patikrinimo po importo2004 m. rugsėjo mėn.ES valstybių narių ir Komisijos (OLAF) posėdis, kuriame buvo iškeltas klausimas dėl raštų2005 m. kovo mėn.OLAF tyrimas Jamaikoje2006 m. sausio mėn.Trade Board protokolas