TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2025 m. kovo 27 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) 2015/848 – Nemokumo procedūros – 31 straipsnio 1 dalis – Žinojimas apie nemokumo bylą – Prievolės skolininko naudai, vykdytinos nemokumo specialisto naudai – Skolininko vykdomas turto (automobilio) pardavimas po nemokumo bylos iškėlimo – Vykdymas skolininko naudai“
Byloje C‑186/24
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. kovo 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Matthäus Metzler, veikiantis kaip teismo paskirtas administratorius nemokumo byloje,
prieš
Auto1 European Cars BV
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Gavalec, antrosios kolegijos pirmininkė K. Jürimäe (pranešėja) ir teisėjas Z. Csehi,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
M. Metzler, veikiančio kaip teismo paskirtas administratorius nemokumo byloje, atstovaujamo Rechtsanwalt M. Metzler, |
|
– |
Auto1 European Cars BV, atstovaujamos Rechtsanwalt F. Frank, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos G. von Rintelen ir W. Wils, |
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015, p. 19) 31 straipsnio 1 dalies išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Matthäus Metzler, veikiančio kaip teismo paskirtas administratorius nemokumo byloje, ir Auto1 European Cars BV (toliau – Auto1) ginčą dėl sumos, atitinkančios skolininko Auto1 parduotos transporto priemonės rinkos vertę po šios bylos iškėlimo, priskyrimo nemokaus skolininko turtui. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
|
3 |
Reglamento 2015/848 5 ir 81 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
<…>
|
|
4 |
Šio reglamento 7 straipsnyje „Taikytina teisė“ nurodyta: „1. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, (toliau – valstybė, kurioje iškelta byla), teisė. 2. Valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Visų pirma ji nustato: <…>
<…>
|
|
5 |
Šio reglamento 31 straipsnyje „Skolininko įsipareigojimų įvykdymas [Įsipareigojimų įvykdymas skolininko naudai]“ nustatyta: „1. Jeigu valstybėje narėje įsipareigojimas įvykdomas skolininko, kuriam kitoje valstybėje narėje iškelta nemokumo byla, naudai, o turėtų būti įvykdytas nemokumo specialisto toje byloje naudai, įsipareigojimą įvykdęs asmuo laikomas jį įvykdžiusiu, jei jis nežinojo, kad iškelta byla. 2. Jeigu toks įsipareigojimas įvykdomas prieš paskelbiant 28 straipsnyje numatytą pranešimą, jei nėra priešingų įrodymų, preziumuojama, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo nežinojo apie nemokumo bylos iškėlimą. Jei įsipareigojimas įvykdomas po to, kai buvo paskelbtas toks pranešimas, jei nėra priešingų įrodymų, preziumuojama, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo žinojo apie bylos iškėlimą.“ |
Austrijos teisė
|
6 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1914 m. gruodžio 11 d.Insolvenzordnung (Nemokumo kodeksas) (RGBl. 337/1914; toliau – Nemokumo kodeksas) 3 straipsnyje nustatyta: „1 Su nemokaus subjekto turtu susiję sandoriai, kuriuos skolininkas sudarė jau iškėlus nemokumo bylą, kreditorių nemokumo byloje atžvilgiu yra nevykdytini. Kitai šaliai turi būti grąžintas jos sumokėtas atlygis, jei dėl jo padidėtų nemokaus subjekto turtas. 2 Įsipareigojimą turintis subjektas, sumokėjęs skolą skolininkui po to, kai buvo iškelta nemokumo byla, nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimo, išskyrus atvejį, kai įvykdyto įsipareigojimo vertė buvo priskirta prie nemokaus subjekto turto arba kai įsipareigojimą turintis subjektas įsipareigojimo įvykdymo momentu nežinojo, kad iškelta nemokumo byla, ir jis to nežinojo ne dėl to, kad nebuvo deramai rūpestingas (t. y. nelaikoma, kad jis apie tai turėjo žinoti).“ |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
7 |
2022 m. gegužės 25 d. sprendimu Landesgericht Linz (Linco apygardos teismas, Austrija) iškėlė skolininkui nemokumo bylą ir paskyrė J. Metzler nemokumo administratoriumi (toliau – administratorius). Šis sprendimas, kuriame nurodyta administratoriaus tapatybė, buvo paskelbtas tą pačią dieną. |
|
8 |
2022 m. birželio 2 d. skolininkas savo vardu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su pagal Nyderlandų teisę Nyderlanduose įsteigta bendrove Auto1 už 48870 EUR sumą. Ši sutartis buvo sudaryta Auto1 filialo patalpose Austrijoje. |
|
9 |
Gavusi šį automobilį Austrijoje, Auto1 iš Vokietijoje esančio banko sąskaitos pervedė sumą, atitinkančią šio automobilio pardavimo kainą į skolininko nurodytą Austrijoje įsteigto banko sąskaitą. |
|
10 |
Administratorius mano, kad 48870 EUR suma priklauso nemokaus skolininko turtui, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iškėlus nemokumo bylą. Auto1 perpardavus transporto priemonę trečiajam asmeniui, administratorius pareiškė ieškinį dėl šios priemonės pardavimo kainą atitinkančios kompensacijos nemokaus skolininko turto naudai. Vėliau administratorius išplėtė ieškinio dalyką taip, kad jis apimtų minėtos transporto priemonės rinkos vertę, t. y. 62261 EUR. |
|
11 |
Auto1 užginčijo prašymą, remdamasi, be kita ko, Reglamento 2015/848 31 straipsniu. Ji mano, kad šis prašymas gali būti jai pateiktas tik tuo atveju, jei pirkdama aptariamą automobilį ji būtų žinojusi apie iškeltą nemokumo bylą. |
|
12 |
Landesgericht Linz (Linco apygardos teismas) patenkino visą pirminį ieškinį. Šio teismo sprendimas buvo pakeistas apeliacine tvarka. Oberlandesgericht Linz (Linco aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) nusprendė, kad Reglamento 2015/848 31 straipsnis taikytinas, nes, pirma, mokėjimas skolininkui buvo atliktas iš Vokietijos banko sąskaitos ir, antra, Auto1 neturėjo visos naudingos informacijos, susijusios su nemokumo bylos iškėlimu. |
|
13 |
Administratorius dėl šio apeliacinio teismo sprendimo pateikė kasacinį skundą Oberster Gerichshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Grįsdamas šį kasacinį skundą administratorius teigia, kad Reglamento 2015/848 31 straipsnis netaikytinas, nes pagal šią nuostatą reikalaujama, kad būtų įvykdyta pareiga, grindžiama galiojančiu sandoriu, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Nemokumo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, taip nėra. Be to, nėra pagal Reglamento 2015/848 31 straipsnį reikalaujamo užsienio elemento, nes ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta prievolė buvo įvykdyta Austrijoje. |
|
14 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, pirma, kad pagal Nemokumo kodekso 3 straipsnio 1 dalį su nemokaus subjekto turtu susijusiais sandoriais, sudarytais jau po to, kai buvo iškelta nemokumo byla, negalima remtis prieš kreditorius per nemokumo procedūrą. Šiomis aplinkybėmis, jeigu daiktas būtų perleistas iš šio turto dėl sandorio, kuriuo pagal šią nuostatą negalima remtis prieš kreditorius, šis daiktas galėtų būti susigrąžintas. Be to, minėtoje nuostatoje nenumatyta išimties tuo atveju, kai trečiasis asmuo sąžiningai įgijo turtą, nežinodamas apie nemokumo bylos iškėlimą. |
|
15 |
Antra, Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalimi siekiama apsaugoti trečiojo asmens, kuris kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios teritorijoje iškelta nemokumo byla, įvykdo įsipareigojimą skolininkui po to, kai buvo iškelta ši byla, nežinodamas, kad ji egzistuoja, nors šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas nemokumo specialistui, sąžiningus veiksmus. Vis dėlto, remiantis doktrina, ši nuostata suponuoja skolininko reikalavimo buvimą. Taigi ji netaikoma trečiojo asmens įsipareigojimo, kuris pagal Nemokumo kodekso 3 straipsnio 1 dalį kyla iš sandorio, kuris negali būti panaudotas bankrutuojančio skolininko turto atžvilgiu, nes yra vėlesnis už nemokumo bylos iškėlimą, įvykdymui skolininkui. |
|
16 |
Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad, atsižvelgiant į Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalies formuluotę, kurioje bendrai kalbama apie prievolės vykdymą skolininko naudai, neatmetama galimybė, kad ši nuostata gali būti taikoma įsipareigojimams, kuriuos trečioji šalis įvykdė pagal negaliojantį sandorį. Tokiu atveju lieka nustatyti, ar nurodymo atlikti pavedimą įvykdymo vieta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje iškelta nemokumo byla, gali būti laikoma prievolės įvykdymo vieta, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. |
|
17 |
Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
|
18 |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įsipareigojimai, įvykdyti skolininko, kuriam iškelta nemokumo byla, naudai, nors jie turėjo būti įvykdyti nemokumo specialisto šioje byloje naudai, taip pat apima įsipareigojimo, kylančio iš sandorio, kurį skolininkas sudarė po nemokumo bylos iškėlimo, vykdymą ir turto valdymo perdavimą nemokumo specialistui. |
|
19 |
Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia atsižvelgti į nuostatos formuluotę, kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus. |
|
20 |
Pirma, dėl Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalies formuluotės pažymėtina, kad joje nustatyta, jog asmuo, kuris valstybėje narėje įvykdo įsipareigojimą skolininko, kuriam kitoje valstybėje narėje iškelta nemokumo byla, naudai, nors tai turėjo padaryti nemokumo specialisto toje byloje naudai, laikomas jį įvykdžiusiu, jeigu nežinojo, kad iškelta byla. Reikia pažymėti, kad šios nuostatos formuluotėje nėra nieko, kas leistų teigti, kad ji netaikoma prievolės, kylančios iš sandorio, kurį skolininkas sudarė po nemokumo bylos iškėlimo, įvykdymo atveju. |
|
21 |
Antra, dėl Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalies konteksto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tai yra materialinės teisės nuostata, kuri taikoma neatsižvelgiant į lex concursus (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo van Buggenhout ir van de Mierop, C‑251/12, EU:C:2013:566, 23 punktą). |
|
22 |
Vis dėlto ši nuostata negali būti aiškinama atskirai nuo šio reglamento 7 straipsnio, kuriame nustatyta nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikytina teisė. Iš minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies b ir m punktų matyti, kad būtent valstybės, kurioje iškelta nemokumo byla, teisė nustato, kaip turi būti vertinamas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam priklauso iškėlus šią bylą, ir tai, ar galima remtis kreditoriams žalingais sandoriais, ar ne. |
|
23 |
Iš to matyti, kad to paties reglamento 31 straipsnio 1 dalies taikymas prievolės, kylančios iš sandorio, kurį skolininkas sudarė po nemokumo bylos iškėlimo, vykdymui priklauso nuo valstybės, kurioje iškelta ši byla, teisės normų, susijusių su galimybe ginčyti sandorius. |
|
24 |
Taigi iš Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalies kontekstinio aiškinimo matyti, kad sąvoka „įsipareigojimas įvykdomas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima įsipareigojimo, kylančio iš sandorio po nemokumo bylos iškėlimo ir įgaliojimų perdavimo nemokumo specialistui, vykdymą, su sąlyga, kad tokiu sandoriu pagal valstybės, kurioje iškelta ši byla, teisę galima remtis prieš kreditorius, kurie yra minėtos bylos šalys. |
|
25 |
Trečia, šį aiškinimą patvirtina Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalimi siekiamas tikslas. Iš tiesų iš šio reglamento 81 konstatuojamosios dalies matyti, kad šia nuostata siekiama apsaugoti trečiąjį asmenį, kuris, nežinodamas apie nemokumo bylos iškėlimą kitoje valstybėje narėje, sąžiningai mano, kad skolininko naudai yra atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo. |
|
26 |
Vis dėlto pripažinus, kad pagal valstybės, kurioje iškelta minėta byla, teisę įsipareigojimas, grindžiamas sandoriu, kuriuo negalima remtis prieš kreditorius, kurie yra šios bylos šalys, nėra privalomas, būtų nepaisoma trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, kurios siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas. Iš tiesų tokiu atveju trečiasis asmuo būtų apsaugotas nuo galimo nemokumo specialisto jam pareikšto nepagrįsto praturtėjimo reikalavimo. Be to, toks Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalies aiškinimas prieštarautų principui, pagal kurį automatiško nemokumo bylos padarinių pripažinimo išimtys turi būti aiškinamos siaurai (šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 18 d. Sprendimo Luis Carlos ir kt., C‑765/22 ir C‑772/22, EU:C:2024:331, 74 punktą). |
|
27 |
Aiškinant priešingai, nei nurodyta šio sprendimo 24 punkte, skolininkas galėtų lengvai perkelti turtą iš nemokaus skolininko turto ir jį parduoti trečiajam asmeniui po nemokumo bylos iškėlimo. Taigi toks aiškinimas pakenktų vienam iš pagrindinių Reglamento 2015/848 tikslų, nurodytų jo 5 konstatuojamojoje dalyje, t. y. vengti skatinti šalis perkelti turtą iš vienos valstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo van Buggenhout ir van de Mierop, C‑251/12, EU:C:2013:566, 35 punktą). |
|
28 |
Nagrinėjamu atveju pagal Nemokumo kodekso 3 straipsnio 1 dalį su nemokaus subjekto turtu susiję sandoriai, sudaryti jau po to, kai buvo iškelta nemokumo byla, kreditorių, kurie yra šios bylos šalys, atžvilgiu yra nevykdytini. Iš to matyti, kad pirkimo-pardavimo sandoriu, kurį skolininkas sudarė su Auto1 po to, kai buvo iškelta su juo susijusi nemokumo byla, negalima remtis pagal Austrijos teisę, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Jei taip būtų, Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalis nebūtų taikoma. |
|
29 |
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento 2015/848 31 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įsipareigojimai, įvykdyti skolininko, kuriam iškelta nemokumo byla, naudai, nors jie turėjo būti įvykdyti nemokumo specialisto šioje byloje naudai, taip pat apima įsipareigojimo, kylančio iš sandorio, kurį skolininkas sudarė po nemokumo bylos iškėlimo, vykdymą ir turto valdymo perdavimą nemokumo specialistui, su sąlyga, kad tokiu sandoriu pagal valstybės, kurioje iškelta ši byla, teisę galima remtis prieš kreditorius, kurie yra minėtos bylos šalys. |
Dėl antrojo klausimo
|
30 |
Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
31 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: |
|
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 31 straipsnio 1 dalis |
|
turi būti aiškinama taip: |
|
įsipareigojimai, įvykdyti skolininko, kuriam iškelta nemokumo byla, naudai, nors jie turėjo būti įvykdyti nemokumo specialisto šioje byloje naudai, taip pat apima įsipareigojimo, kylančio iš sandorio, kurį skolininkas sudarė po nemokumo bylos iškėlimo, vykdymą ir turto valdymo perdavimą nemokumo specialistui, su sąlyga, kad tokiu sandoriu pagal valstybės, kurioje iškelta ši byla, teisę galima remtis prieš kreditorius, kurie yra minėtos bylos šalys. |
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.