|
8.11.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 275/1 |
BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 33/2005
Tarybos priimta 2005 m. rugsėjo 6 d.
siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/…/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra
(2005/C 275 E/01)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Direktyvą 1999/62 (1), ypač į jos 7 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (4),
kadangi:
|
(1) |
Konkurencijos tarp transporto įmonių valstybėse narėse iškraipymų panaikinimas, tinkamas vidaus rinkos veikimas bei didesnis konkurencingumas priklauso nuo to, ar įdiegiami teisingi vežėjų apmokestinimo už naudojimąsi infrastruktūra mechanizmai. Tam tikras suderinimo lygis jau yra pasiektas Direktyva 1999/62/EB. |
|
(2) |
Siekiant skatinti tvarią transporto sistemą Bendrijoje yra būtina teisingesnė apmokestinimo už naudojimąsi kelių infrastruktūra sistema. Tvirto ekonomikos augimo bei tinkamo vidaus rinkos veikimo sumetimais tikslo optimaliai naudoti esamą kelių tinklą ir žymiai sumažinti jo neigiamą poveikį turėtų būti siekiama neužkraunant papildomos naštos operatoriams. |
|
(3) |
Baltojoje knygoje „2010 m. Europos transporto politika: laikas spręsti“ Komisija paskelbė ketinanti siūlyti direktyvą dėl apmokestinimo už naudojimąsi kelių infrastruktūra. Europos Parlamentas, 2003 m. vasario 12 d. priimdamas pranešimą dėl Baltosios knygos išvadų, patvirtino, kad apmokestinimas už naudojimąsi infrastruktūra yra reikalingas. Po 2001 m. birželio 15 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos, kuri ypatingą dėmesį atkreipė į tvarią transporto sistemą, 2002 m. gruodžio 12 ir 13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba ir 2003 m. kovo 20 ir 21 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti naują „Eurovinjetės“ direktyvą. |
|
(4) |
Siekiant nustatyti rinkliavas, Direktyvoje 1999/62/EB atsižvelgiama į infrastruktūros statybos, eksploatavimo, priežiūros ir plėtros kaštus. Reikia konkrečios nuostatos, aiškiai nurodančios statybos kaštus, į kuriuos gali būti atsižvelgiama. |
|
(5) |
Tarptautinės kelių transporto operacijos yra intensyviausios transeuropiniame kelių transporto tinkle. Be to, komerciniam transportui yra labai svarbu, kad tinkamai funkcionuotų vidaus rinka. Todėl komerciniam transportui transeuropiniame kelių tinkle, kaip apibrėžta 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (5), turėtų būti taikoma Bendrijos struktūra. Pagal subsidiarumo principą valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo nuožiūra taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius keliuose, kurie nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, laikydamosi Sutarties. |
|
(6) |
Siekiant kaštų efektyvumo įgyvendinant rinkliavų sistemas, apribojimai kontroliuojant rinkliavas nebūtinai turi būti taikomi visai infrastruktūrai, kuriai nustatoma rinkliava. Valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti šią direktyvą naudodamos rinkliavas tik konkrečioje infrastruktūros, kuriai nustatyta rinkliava, vietoje. |
|
(7) |
Rinkliavos turėtų būti grindžiamos infrastruktūros kaštų susigrąžinimo principu. Tais atvejais, kai tokios infrastruktūros buvo bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, Bendrijos fondų įnašas neturėtų būti susigrąžinamas per rinkliavas, nebent atitinkamuose Bendrijos dokumentuose yra konkrečios nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į būsimas įplaukas iš rinkliavų nustatant Bendrijos bendro finansavimo sumą. |
|
(8) |
Tai, kad naudotojas gali priimti sprendimus, kurie turės poveikio rinkliavų naštai, pasirinkdamas mažiausiai taršias transporto priemones, laiką, kai susidaro mažiau transporto grūsčių, bei maršrutus, kuriuose susidaro mažiau transporto grūsčių, yra svarbi sudedamoji apmokestinimo sistemos dalis. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę diferencijuoti rinkliavas atsižvelgdamos į transporto priemonės kategoriją, nustatomą pagal teršalų išmetimą („EURO“ klasifikacija), tai, kiek žalos ji daro keliams, bei grūsčių vietą, laiką ir dydį. Toks rinkliavų dydžio diferencijavimas turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. |
|
(9) |
Kelių infrastruktūros komercinės kainodaros aspektų, kuriems netaikoma ši direktyva, atžvilgiu turėtų būti laikomasi Sutarties taisyklių. |
|
(10) |
Ši direktyva neturi poveikio rinkliavų ir (arba) naudotojo mokesčių už infrastruktūrą sistemą nustatančių valstybių narių laisvam pasirinkimui numatyti tinkamą šių mokesčių kompensavimą, nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių. Dėl tokio kompensavimo neturėtų kilti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje ir kompensuojant reikėtų laikytis atitinkamų Bendrijos teisės nuostatų, pirmiausia minimalių transporto priemonėms taikytinų mokesčių tarifų, nustatytų Direktyvos 1999/62/EB I priede, bei 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (6), nuostatų. |
|
(11) |
Jeigu valstybės narės renka rinkliavas arba naudotojo mokesčius už naudojimąsi keliais transeuropiniame kelių tinkle, apmokestinamiems keliams turėtų būti teikiamas atitinkamas prioritetas valstybių narių techninės priežiūros tvarkaraščiuose. |
|
(12) |
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kalnuotiems regionams, pavyzdžiui, Alpėms ar Pirėnams. Svarbūs naujos infrastruktūros projektai dažnai būdavo nepradėti įgyvendinti, kadangi nebuvo reikiamų didelių finansinių išteklių. Todėl tokiuose regionuose iš naudotojų gali būti reikalaujama mokėti padidintą sumą, skirtą finansuoti pagrindinius Europai labai reikšmingus projektus, įskaitant tuos, kurie yra susiję su kita transporto rūšimi tame pačiame koridoriuje. Ši suma turėtų būti siejama su projekto finansinėmis reikmėmis. Ji taip pat turėtų būti siejama su baziniu rinkliavų dydžiu siekiant išvengti dirbtinai didelių mokesčių bet kuriame koridoriuje, kadangi dėl to transportas būtų nukreipiamas į kitus koridorius, taip sukeliant vietines problemas dėl grūsčių ir nulemiant neefektyvų naudojimąsi tinklais. |
|
(13) |
Mokesčiai turėtų būti nediskriminuojantys, o juos renkant neturėtų būti nustatyta papildomų formalumų ar sudaryta kliūčių prie vidaus sienų. Todėl reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad atsitiktiniai naudotojai galėtų juos lengviau sumokėti, pirmiausia tais atvejais, kai rinkliavos ir (arba) kiti naudotojo mokesčiai renkami naudojant tik tokią sistemą, kai reikia naudotis elektroniniais transporto priemonėje įrengtais mokėjimo prietaisais. |
|
(14) |
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir subalansuotą infrastruktūros apmokestinimo sistemų taikymą, naudojant naują rinkliavų tvarką kaštai turėtų būti apskaičiuojami pagal tam tikrus pagrindinius principus, arba jų dydis neturėtų viršyti dydžio, kuris susidarytų taikant šiuos principus. Šie reikalavimai neturėtų būti taikomi esamai tvarkai, nebent ji ateityje būtų žymiai keičiama. Tokiais esminiais pakeitimais būtų laikomi žymūs rinkliavų sistemos pradinių sąlygų pakeitimai keičiant sutartį su rinkliavų sistemos operatoriumi, bet jais nebūtų laikomi pradinėje sistemoje numatyti pakeitimai. Koncesijos sutarčių atveju esminius pakeitimus būtų galima įgyvendinti pagal viešųjų pirkimų procesą. Siekiant užtikrinti skaidrumą nesukuriant kliūčių rinkos ekonomikos veikimui ir valstybinių bei privačių subjektų partnerystei, valstybės narės taip pat turėtų informuoti Komisiją, kad ši galėtų pateikti nuomonę, apie vienetų vertes ir kitus parametrus, kuriuos jos ketina naudoti apskaičiuodamos įvairius mokesčių kaštų elementus, arba koncesijos sutarčių atveju — atitinkamą sutartį ir režimą, kuriuo remiamasi. Prieš nustatant naują rinkliavų tvarką valstybėse narėse Komisijos priimtos nuomonės visiškai neturi įtakos Sutartyje numatytai Komisijos pareigai užtikrinti, kad būtų taikoma Bendrijos teisė. |
|
(15) |
Kuriant apmokestinimo už naudojimosi kelių infrastruktūra sistemą, reikia tolesnės techninės pažangos. Turėtų egzistuoti procedūra, leidžianti Komisijai, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, pritaikyti Direktyvos 1992/62/EB reikalavimus prie techninės pažangos. |
|
(16) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7). |
|
(17) |
Kadangi šio direktyvos tikslų — suderinti sąlygas, taikytinas rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams už naudojimąsi kelių infrastruktūra, — pačios valstybės narės negali deramai pasiekti ir, atsižvelgiant į jų europinį pobūdį ir siekiant apsaugoti vidaus rinką, skirtą transportui, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
|
(18) |
Direktyva 1999/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 1999/62/EB iš dalies keičiama taip:
|
1. |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3. |
įterpiamas šis straipsnis: „7a straipsnis 1. Valstybės narės, nustatydamos atitinkamo infrastruktūros tinklo ar aiškiai apibrėžtos tokio tinklo dalies svertinių vidutinių rinkliavų dydį, atsižvelgia į 7 straipsnio 9 dalyje nustatytus įvairius kaštus. Kaštai, į kuriuos atsižvelgiama, yra susiję su tinklu ar tinklo dalimi, kuriame (kurioje) imamos rinkliavos, bei su transporto priemonėmis, už kurias yra imamos rinkliavos. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti šių kaštų iš rinkliavų pajamų arba susigrąžinti tik tam tikrą kaštų dalį. 2. Rinkliavos nustatomos pagal 7 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį. 3. Jeigu valstybės narės po... (12) nustato naują rinkliavų tvarką, išskyrus su koncesijos rinkliavomis susijusią tvarką, jos apskaičiuoja kaštus naudodamos III priede nustatytais pagrindiniais apskaičiavimo principais grindžiamą metodiką. Jeigu po... (12) nustatomos naujos koncesijos rinkliavos, aukščiausias rinkliavų dydis atitiks ar bus mažesnis nei dydis, kuris būtų nustatytas naudojant III priede nustatytais pagrindiniais apskaičiavimo principais grindžiamą metodiką. Tokios atitikties įvertinimas vykdomas remiantis pagrįstai ilgu ataskaitiniu laikotarpiu, atitinkančiu koncesijos sutarties pobūdį. Iki... (12) jau nustatytai rinkliavų tvarkai ar rinkliavų tvarkai, dėl kurios iki... (12) pagal viešųjų pirkimų procesą gautos paraiškos ar atsakymai į kvietimus dalyvauti derybose, netaikomi šioje pastraipoje nustatyti įsipareigojimai, kol tokia rinkliavų tvarka lieka galioti, ir jeigu ji nėra žymiai keičiama. 4. Valstybės narės, likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki naujos rinkliavų tvarkos įgyvendinimo, Komisijai pateikia:
5. Tais atvejais, kai taikomos 3 dalyje numatytos pareigos, Komisija per keturis mėnesius nuo informacijos gavimo pagal 4 dalį pateikia nuomonę, ar šios pareigos įvykdytos. Komisijos nuomonės pateikiamos 9c straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui. 6. Jeigu valstybė narė nori taikyti 7 straipsnio 11 dalyje nurodytas nuostatas iki... (12) nustatytai rinkliavų tvarkai, atitinkama valstybė narė pateikia informaciją, kuri įrodytų, kad atitinkamai infrastruktūrai taikoma svertinė vidutinė rinkliava atitinka 2 straipsnio aa punktą, 7 straipsnio 9 dalį ir 7 straipsnio 10 dalį.“; |
|
4. |
8 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
|
5. |
Įterpiamas šis straipsnis: „8a straipsnis Kiekviena valstybė narė stebi rinkliavų ir (arba) naudotojo mokesčių sistemą, siekdama užtikrinti, kad ji veiktų skaidriai ir nediskriminuojančiu būdu.“; |
|
6. |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
7. |
Įterpiami šie straipsniai: „9a straipsnis Valstybės narės nustato tinkamą kontrolę ir sankcijų sistemą, taikomą pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimams; jos imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 9b straipsnis Komisija palengvina valstybių narių dialogą ir keitimąsi technine patirtimi, kiek tai susiję su šios direktyvos, ypač jos III priedo, įgyvendinimu. Atsižvelgdama į techninę pažangą, Komisija atnaujina ir išaiškina 0, III ir IV priedus, o atsižvelgdama į infliaciją — I ir II priedus, laikydamasi 9c straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. 9c straipsnis 1. Komisijai padeda komitetas. 2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. 3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.“; |
|
8. |
11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Ne vėliau kaip... (13) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir poveikį, atsižvelgdama į technologijų pokyčius, eismo intensyvumo tendencijas bei įvertindama jos poveikį vidaus rinkai, įskaitant Bendrijos salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, ir periferinius regionus, investicijų lygį šiame sektoriuje bei jų paramą tvarios transporto politikos tikslams. Prie ataskaitos prireikus pridedami Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymai dėl tolesnės šios direktyvos peržiūros. Valstybės narės pateikia būtiną informaciją Komisijai ne vėliau kaip... (14).“; |
|
9. |
II priedo lentelė, kurioje nurodyti mokesčių metiniai dydžiai, pakeičiama taip:
|
|
10. |
II priedo paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Vienos dienos naudotojo mokestis yra vienodas visų kategorijų transporto priemonėms ir yra 11 EUR.“ |
|
11. |
Pridedamas 0 priedas, kurio tekstas yra šios direktyvos I priede. |
|
12. |
Pridedamas III priedas, kurio tekstas yra šios direktyvos II priede. |
|
13. |
Pridedamas IV priedas, kurio tekstas yra šios direktyvos III priede. |
2 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip... (9), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų vidaus teisės aktų nuostatų tekstus ir lentelę, rodančią šios direktyvos nuostatų ir priimtų nacionalinių nuostatų atitiktį.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, […]
Europos Parlamento vardu
Primininkas
…
Tarybos vardu
Pirmininkas
…
(1) OL L 187, 1999 7 20, p. 42. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(2) OL C 241, 2004 9 28, p. 58.
(3) OL C 109, 2004 4 30, p. 14.
(4) 2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 141 E, 2004 4 30, p. 372), 2005 m. rugsėjo 6 d. Tarybos bendroji pozicija ir ... m....... d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(5) OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).
(6) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100).
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(8) OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).;“
(9) 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(10) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1874/2004 (OL L 326, 2004 10 29, p. 17).;“
(11) OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).;“
(12) 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(13) 5 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(14) 54 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
I PRIEDAS
„0 PRIEDAS
EMISIJOS RIBOS
|
1. |
„EURO 0“ transporto priemonė
|
|
2. |
„EURO I“/„EURO II“ transporto priemonės
|
|
3. |
„EURO III“/„EURO IV“/„EURO V“/„EEV“ transporto priemonės
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Ateityje gali būti svarstomos transporto priemonių emisijos klasės, kaip apibrėžta Direktyvoje 88/77/EEB, ir vėlesni pakeitimai.“ |
(1) 85 kW arba mažesnės galio variklių atveju kietųjų dalelių emisijos ribinei vertei taikomas koeficientas yra 1,7.
(2) Bandymo ciklą sudaro bandymo taškų seka, kurios kiekvienas taškas nustatomas pagal apsisukimų skaičių ir sukimo momentą, kuriais variklis turi dirbti nusistovėjusiu režimu (ESC bandymas) arba pereinamaisiais režimais (ETC ir ELR bandymai).
(3) 0,13 — varikliams, kurių cilindro darbinis tūris yra mažesnis nei 0,7 dm3, o nominalus apsisukimų skaičius didesnis nei 3000 min-1.
II PRIEDAS
„III PRIEDAS
KAŠTŲ PASKIRSTYMO IR RINKLIAVŲ APSKAIČIAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
Šiame priede nustatomi svertinių vidutinių rinkliavų apskaičiavimo pagrindiniai principai, siekiant atspindėti 7 straipsnio 9 dalies nuostatas. Įpareigojimas susieti rinkliavas su kaštais nepažeidžia valstybių narių laisvės nuspręsti pagal 7a straipsnio 1 dalį pilnai nesusigrąžinti šių kaštų iš pajamų, gautų iš rinkliavų, arba laisvės pagal 7 straipsnio 10 dalį nustatyti skirtingas nei vidutinė konkrečių rinkliavų sumas (1).
Šie principai taikomi visiškai nuosekliai su kitais galiojančiais įpareigojimais pagal Bendrijos teisę, pirmiausia reikalavimu, kad koncesijos sutartys būtų sudaromos laikantis Tarybos direktyvos 2004/18/EB ir kitų Bendrijos instrumentų viešųjų pirkimų srityje.
Jeigu valstybė narė veda derybas su viena ar daugiau trečiųjų šalių, siekdama sudaryti koncesijos sutartį dėl dalies savo infrastruktūros statybos ar jos valdymo, arba šiuo tikslu sudaro panašų susitarimą, grindžiamą nacionalinės teisės aktais arba valstybės narės Vyriausybės sudarytu susitarimu, apie šių principų laikymąsi sprendžiama remiantis šių derybų rezultatais.
1. Tinklo ir transporto priemonių, kurios taikomos rinkliavos, sąvokų apibrėžimas
|
— |
Jeigu bendra rinkliavų tvarka netaikytina visam ETT kelių tinklui, valstybė narė tiksliai nurodo tinklo dalį arba dalis, kurioms taikytina rinkliavų tvarka, bei sistemą, kurią ji naudoja transporto priemonėms klasifikuoti, siekdama taikyti skirtingas rinkliavas. Valstybės narės taip pat nurodo, ar jos rinkliavų tvarką taiko ir mažiau nei 12 tonų sveriančioms transporto priemonėms. |
|
— |
Jeigu valstybė narė skirtingoms savo tinklo dalims pasirenka taikyti skirtingą kaštų susigrąžinimo politiką (kaip leidžiama pagal 7a straipsnio 1 dalį), kiekvienos aiškiai apibrėžtos tinklo dalies kaštai apskaičiuojami atskirai. Valstybė narė gali nuspręsti padalyti savo tinklą į keletą aiškiai apibrėžtų dalių, siekdama sudaryti atskiras koncesijos arba panašias sutartis kiekvienai daliai. |
2. Infrastruktūros kaštai
2.1. Investicijų kaštai
|
— |
Investicijų kaštus sudaro infrastruktūros statybų kaštai (įskaitant finansavimo kaštus) ir infrastruktūros plėtros kaštai ir, jei tinkama, kapitalo investicijų grąža arba pelno marža. Taip pat įtraukiami žemės įsigijimo, planavimo, projektavimo, statybų sutarčių priežiūros, projekto valdymo, archeologinių ir žemės paviršiaus tyrimų bei kiti atitinkami būdingi kaštai. |
|
— |
Statybos kaštų susigrąžinimas grindžiamas projekte numatytu infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu arba kitu amortizacijos laikotarpiu (ne trumpesniu kaip 20 metų), kuris gali būti laikomas tinkamu finansuoti pagal koncesijos sutartį arba kitokiu būdu. Amortizacijos laikotarpio trukmė gali būti pagrindinis kintamasis derybose dėl koncesijos sutarčių sudarymo, ypač jeigu suinteresuota valstybė narė pageidauja sutartyje nustatyti viršutinę ribą taikytinai svertinei vidutinei rinkliavai. |
|
— |
Nepažeidžiant investicijų kaštų apskaičiavimo, kaštai gali būti susigrąžinami:
|
|
— |
Visi praeityje turėti kaštai pagrindžiami sumokėtomis sumomis. Būsimi kaštai pagrindžiami tinkamomis kaštų prognozėmis. |
|
— |
Vyriausybės investicijos gali būti laikomos finansuojamomis paskolomis. Praeityje turėtiems kaštams taikytina palūkanų norma yra tokia, kokia buvo taikoma Vyriausybės paskoloms tuo laikotarpiu. |
|
— |
Kaštų sunkiasvorėms krovinių transporto priemonėms (SKTP) paskirstymas atliekamas objektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į numatytą SKTP eismą tinkle ir susijusius kaštus. SKTP nuvažiuoti kilometrai šiuo tikslu gali būti koreguojami dėl objektyviai pateisinamų „ekvivalentiškumo koeficientų“, pavyzdžiui, nustatytų šio priedo 4 punkte (2). |
|
— |
Nuostata dėl numatytos kapitalo grąžos arba pelno maržos turi būti pagrįsta atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir gali būti keičiama siekiant sutartį sudariusiai trečiajai šaliai suteikti vykdymo lengvatų, atsižvelgiant į paslaugų kokybės reikalavimus. Kapitalo grąža gali būti įvertinama naudojant ekonominius rodiklius, pavyzdžiui, VGN (investicijų vidinė grąžos norma) arba SKKV (svertinis kapitalo kaštų vidurkis). |
2.2. Metiniai priežiūros kaštai ir konstrukcijų remonto kaštai
|
— |
Šiuos kaštus sudaro metiniai tinklo priežiūros kaštai ir periodiniai remonto, dangos stiprinimo bei dangos klojimo kaštai, patirti siekiant užtikrinti, kad ilgainiui būtų išlaikomas tinklo eksploatacinio funkcionalumo lygis. |
|
— |
Tokie kaštai paskirstomi dalimis SKTP ir kitoms transporto priemonėms, remiantis faktiškai nuvažiuotais ir prognozuojamais nuvažiuoti kilometrais, ir gali būti koreguojami taikant objektyviai pateisinamus ekvivalentiškumo koeficientus, pavyzdžiui, nustatytus šio priedo 4 punkte. |
3. Eksploatacijos, valdymo ir rinkliavų kaštai
Šiuos kaštus sudaro visos infrastruktūros operatorių kaštai, kuriems netaikomas 2 skirsnis ir kurie susiję su infrastruktūros bei rinkliavų sistemos įgyvendinimu, eksploatavimu ir valdymu. Juos visų pirma sudaro:
|
— |
rinkliavų surinkimo kabinų ir kitų mokėjimo sistemų statybos, įrengimo ir priežiūros kaštai, |
|
— |
rinkliavų sistemos kasdienės eksploatacijos, administravimo ir taikymo kaštai, |
|
— |
administracinės išlaidos ir su koncesijos sutartimis susiję mokesčiai, |
|
— |
su infrastruktūros eksploatacija susiję valdymo, administravimo ir paslaugų kaštai. |
Į kaštus galima įtraukti kapitalo grąžą arba pelno maržą, atspindinčius perkeltos rizikos laipsnį.
Tokie kaštai padalijami teisingai ir skaidriai visoms transporto priemonių klasėms, kurioms taikoma rinkliavų sistema.
4. SKTP eismo dalis, ekvivalentiškumo koeficientai ir koregavimo mechanizmas
|
— |
Rinkliavų apskaičiavimas grindžiamas SKTP faktiškai nuvažiuotais arba prognozuojamais nuvažiuoti kilometrais, jeigu pageidaujama, juos koreguojant pritaikius ekvivalentiškumo koeficientus, kad būtų atsižvelgta į SKTP naudojimui skirtos infrastruktūros statybos ir remonto padidėjusius kaštus. |
|
— |
Lentelėje pateikiami orientaciniai ekvivalentiškumo koeficientai. Jeigu valstybė narė naudoja ekvivalentiškumo koeficientus, kurių dydžiai skiriasi nuo pateiktų lentelėje, jie grindžiami objektyviai pateisinamais kriterijais ir skelbiami viešai.
|
|||||||||||||||||||||||
|
— |
Rinkliavų tvarkos, kurios grindžiamos prognozuojamais eismo lygiais, numato koregavimo mechanizmą, kuriuo rinkliavos periodiškai derinamos siekiant koreguoti dėl prognozavimo klaidų per mažą arba per didelį kaštų susigrąžinimą.“ |
(1) Šios nuostatos ir pasiūlytas lankstus būdas laikui bėgant susigrąžinti kaštus (žr. 2.1 punkto trečią įtrauką) suteikia didelę veiksmų laisvę nustatyti rinkliavas, kurių dydis būtų priimtinas naudotojams ir pritaikytas valstybės narės transporto politikos konkretiems tikslams.
(2) Taikydamos ekvivalentiškumo koeficientus valstybės narės gali atsižvelgti į kelių statybą, kuri plėtojama periodais arba naudojant ilgo naudojimo laiko metodą.
(3) Transporto priemonių klasės nustatymas numatytas IV priede.
(4) Transporto priemonių klasės atitinka 5,5, 6,5, 7,5 ir 8,5 tonos ašies apkrovą.
III PRIEDAS
„IV PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KLASĖS ORIENTACINIS NUSTATYMAS
Transporto priemonių klasės apibrėžiamos toliau pateiktoje lentelėje.
Transporto priemonės priskiriamos 0, I, II ir III pakategorėms didėjančia tvarka, atsižvelgiant į jų daromą žalą kelio dangai (todėl III klasė yra kelių infrastruktūrai didžiausią žalą daranti kategorija). Žala proporcingai didėja, didėjant ašies apkrovai.
Visos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra mažiau nei 7,5 t, priklauso 0 žalos klasei.
Motorinės transporto priemonės
|
Varomosios ašys su pneumatine pakaba arba su lygiaverte pripažįstama pakaba (1) |
Kitos varomosios ašies pakabos sistemos |
Žalos klasė |
||
|
Ašių skaičius ir maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris (tonomis) |
Ašių skaičius ir maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris (tonomis) |
|
||
|
Ne mažiau kaip |
Mažiau kaip |
Ne mažiau kaip |
Mažiau kaip |
|
|
Dvi ašys |
|
|||
|
7,5 12 13 14 15 |
12 13 14 15 18 |
7,5 12 13 14 15 |
12 13 14 15 18 |
I |
|
Trys ašys |
|
|||
|
15 17 19 21 23 25 |
17 19 21 23 25 26 |
15 17 19 21 |
17 19 21 23 |
|
|
|
|
23 25 |
25 26 |
II |
|
Keturios ašys |
|
|||
|
23 25 27 |
25 27 29 |
23 25 |
25 27 |
I |
|
|
|
27 29 31 |
29 31 32 |
II |
|
29 31 |
31 32 |
|
|
|
Transporto priemonių junginiai (sujungtos transporto priemonės ir autotraukiniai)
|
Varomosios ašys su pneumatine pakaba arba su lygiaverte pripažįstama pakaba |
Kitos varomosios ašies pakabos sistemos |
Žalos klasė |
||
|
Ašių skaičius ir maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris (tonomis) |
Ašių skaičius ir maksimalus leistinas bendras pakrautos transporto priemonės svoris (tonomis) |
|
||
|
Ne mažiau kaip |
Mažiau kaip |
Ne mažiau kaip |
Ne mažiau kaip |
|
|
2 + 1 ašys |
|
|||
|
7,5 12 14 16 18 20 22 23 25 |
12 14 16 18 20 22 23 25 28 |
7,5 12 14 16 18 20 22 23 25 |
12 14 16 18 20 22 23 25 28 |
I |
|
2 + 2 ašys |
|
|||
|
23 25 26 28 |
25 26 28 29 |
23 25 26 28 |
25 26 28 29 |
|
|
29 |
31 |
29 |
31 |
II |
|
31 |
33 |
31 |
33 |
|
|
33 36 |
36 38 |
33 |
36 |
III |
|
2 + 3 ašys |
II |
|||
|
36 38 |
38 40 |
36 |
38 |
|
|
|
|
38 |
40 |
III |
|
3 + 2 ašys |
II |
|||
|
36 38 |
38 40 |
36 |
38 |
|
|
|
|
38 40 |
40 44 |
III |
|
40 |
44 |
|
|
|
|
3 + 3 ašys |
|
|||
|
36 38 |
38 40 |
36 |
38 |
I |
|
|
|
38 |
40 |
II |
|
40 |
44 |
40 |
44“ |
|
(1) Pakaba, pripažįstama lygiaverte, kaip apibrėžta 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), II priede. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47).
TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS
I. ĮVADAS
2003 m. liepos 23 d. Komisija priėmė savo pasiūlymą.
2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė savo nuomonę.
2005 m. rugsėjo 6 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.
Savo darbe Taryba taip pat atsižvelgė į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (1)nuomonę ir Regionų komiteto nuomonę (2).
II. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ
Ketvirtuoju bandymu, 2005 m. balandžio 21 d., Taryba galiausiai sugebėjo pasiekti politinįsusitarimą, atvėrusį kelią priimti bendrąją poziciją, ir tuo būdu pabaigė vidaus derybų procesą, trukusį daugiau kaip 18 mėnesių. Šį susitarimą buvo sunku pasiekti dėl skirtingų valstybių narių interesų ir požiūrių, kuriuos lemia tiek jų geografinė padėtis (ar jos yra vidaus rinkos centre, ar pakraštyje), tiek kiti veiksniai, pavyzdžiui, jų turimo kelių tinklo plėtros lygis ir būdas, kuriam suteikiama pirmenybė finansuojant infrastruktūros projektus.
Derybos vyko atsižvelgiant į politikos kryptį, nustatytą Komisijos 2001 m. Baltojoje knygoje „2010 m. Europos transporto politika: laikas spręsti“ (3), kurioje buvo pabrėžta, kad lemiamas vaidmuo tenka veiksmingam transporto infrastruktūros panaudojimui siekiant iš naujo subalansuoti skirtingų transporto rūšių augimą ir šitaip spręsti didėjančias grūsčių ir žalos aplinkai problemas.
1. Pagrindiniai politikos tikslai
Taryba bendrojoje pozicijoje dėmesį sutelkė į konkrečius esamos direktyvos patobulinimus, suteikiančius jai pridėtinę vertę, kad nauja teisinė sistema atspindėtų modernios XXI amžiaus Bendrijos transporto politikos poreikius. Pirmiausia bendrojoje pozicijoje:
|
— |
sprendžiamos grūsčių ir žalos aplinkai problemos, |
|
— |
nustatomos priemonės, didinančios investicijų į alternatyvias infrastruktūras papildomą finansavimą (modalinis perėjimas), |
|
— |
padidinamas skaidrumas bei objektyvumas nustatant rinkliavas ir įvedamos papildomos „priemonės“, kad Komisija galėtų geriau stebėti, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, |
|
— |
teisinė sistema pritaikoma viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės finansuojant infrastruktūros objektus modeliui. |
Toliau išdėstyti pakeitimai, kuriais siekiama šių keturių tikslų.
(i) Kova su grūstimis ir žala aplinkai
Rinkliavos skirtumas (7 straipsnio 10 dalis)
Galimybė pakeisti rinkliavas atsižvelgiant į EURO klasę ir paros laiką yra pagrindinis mechanizmas, skirtas kovoti su grūstimis ir žala aplinkai. Taryba pasinaudojo Europos Parlamento pasiūlymu (29 pakeitimas) įvesti galimybę pakeisti rinkliavas savaitgaliais ar švenčių dienomis. Tačiau Tarybos tekste leidžiamas skirtumas yra daug didesnis, negu 29 pakeitime siūlomas skirtumas. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Parlamentas teikia pirmenybę bendram apribojimui, kuriuo remiantis didžiausia rinkliava negali būti daugiau kaip dvigubai didesnė už mažiausiąją. Taryba, priešingai, visiškai neriboja skirtumo, susijusio su žala keliams (pvz., dėl svorio, ašių skaičiaus), o emisijos klasės ir laiko skirtumo atveju 100 % ribos yra kaupiamosios. Todėl sunkiasvorė, tarši krovininė transporto priemonė, važiuojanti piko metu, galėtų sumokėti galbūt keturis kartus daugiau negu lengvesnė, ne tokia tarši transporto priemonė, važiuojanti tuo metu, kai eismas ne toks intensyvus. Be to, įvedama galimybė taikyti „nulinį rinkliavos tarifą“ tam tikru paros laiku.
Tam, kad būtų apsisaugota nuo piktnaudžiavimo šiomis naujomis galimybėmis, įvedamas aiškus ir tvirtas reikalavimas, kad skirtumo nustatymo sistemos nedarytų įtakos pajamoms, o bet koks netyčia gautas pajamų perviršis būtų kompensuotas sumažinant rinkliavas ateinančiais metais. Šis įtakos nedarymo pajamoms principas taip pat pateikiamas Parlamento 12 pakeitime.
Antras bendrosios pozicijos elementas, susijęs su aplinkos ir grūsčių klausimais, yra „rinkliavų padidinimas“, kuris aptariamas kitame skirsnyje.
(ii) Alternatyvios infrastruktūros finansavimas
Rinkliavų padidinimas (7 straipsnio 11 dalis)
Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą, kad išimtiniais atvejais galima padidinti rinkliavas dėl grūsčių ar žalos aplinkai kalnuotų vietovių keliuose. Tarpvalstybiniais atvejais taip pat išlaikomas 25 % lygis, o ne tarpvalstybiniais atvejais maksimalus lygis yra 15 %. Nebuvo pritarta Parlamento pasiūlymui (30 pakeitimas) taikyti rinkliavų padidinimą užterštoms miesto zonoms. Bendrosios pozicijos tekste išlaikomas ir sustiprinamas reikalavimas, kad pajamos iš rinkliavų padidinimo būtų panaudojamos transeuropinių tinklų (TEN) prioritetiniam projektui tame pačiame transporto koridoriuje finansuoti.
Rinkliavų padidinimas yra svarbus elementas, nes taip gaunamos papildomos grynosios pajamos (tai, kas viršija naudojamo kelio statybos kaštus), kurios konkrečiai paskirtos alternatyviai (dažniausiai — geležinkelių) infrastruktūrai finansuoti.
(iii) Skaidrūs ir objektyvūs rinkliavų dydžiai, kuriuos prižiūri Komisija
„Statybos kaštų“ apibrėžimas (2 straipsnio aa dalis)
Bendrojoje pozicijoje pateikiamas šis naujas apibrėžimas, kurį pasiūlė Komisija siekdama apibrėžti praeityje patirtus kaštus, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant rinkliavų dydžius. Tarybos tekste pritariama Parlamento pasiūlymui (21 pakeitimas) atsižvelgti tik į šių kaštų dalį, bet šiai daliai nustatyti siūloma taikyti galiojimo laiko, o ne amortizacijos sąvoką. (Amortizacijos sąvoką taikyti sunkiau, jei infrastruktūros statyba finansuojama ne kreditavimo keliu.)
Leistini kaštai (7 straipsnio 9 dalis)
Bendrojoje pozicijoje priimamas Komisijos pasiūlymas išsamiau aptarti kaštus, kuriais gali būti grindžiamos rinkliavos. Pritarta Parlamento 28 pakeitimo atskiriems elementams — išbraukti kaštus, patiriamus avarijų, nuo kurių neapsidrausta, atveju, įtraukti kapitalo grąžą ir patikslinti, kad nurodomi maksimalūs rinkliavų dydžiai (toks patikslinimas pateikiamas Tarybos teksto 7a straipsnio 1 dalyje).
Nuolaidos reguliariems naudotojams (7 straipsnio 4b ir 4c dalys)
Komisijos pasiūlytas 8b straipsnis buvo išbrauktas ir pakeistas pirmiau minėtomis nuostatomis, kuriose nurodyta nuolaidų reguliariems naudotojams procentinė riba. Tai yra svarbus indėlis užtikrinant daug didesnį aiškumą ir objektyvumą, susijusį su nuolaidų lygiu, kurį leidžia Bendrijos teisė.
Metodika/Apskaičiavimo principai (III priedas)
Komisijos pasiūlyta trumpa metodika buvo išplėsta parengiant visa apimančius kaštų apskaičiavimo ir paskirstymo principus. Jie yra privalomi visoms būsimoms rinkliavų sistemoms, nors tik netiesiogiai — koncesijos sutartimis grįstoms sistemoms. Komisija gali atnaujinti ir patikslinti šiuos principus taikydama komitologijos procedūrą.
Sistemos priežiūra (7a straipsnis)
Priimamas Parlamento pasiūlymas išbraukti nuostatas, kuriomis siekiama valstybėse narėse įsteigti nepriklausomas infrastruktūros priežiūros institucijas (18 ir 38 pakeitimai), tačiau sykiu 7a straipsnyje toliau plėtojamas Komisijos vaidmuo prižiūrint sistemą ir tikrinant, ar nauji rinkliavų mechanizmai atitinka nustatytas taisykles.
(iv) Suderinamumas su vieša ir privačia partneryste (VPP)
Konkrečios priemonės koncesijos sutarčių atveju
Atsižvelgdama į tai, kad koncesijos sutartimis grįsta vieša ir privati partnerystė tampa labiausiai paplitusiu būdu finansuoti ir kurti naują infrastruktūrą, Taryba į bendrosios pozicijos tekstą įtraukė keletą elementų siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų pritaikyta VPP realijoms. Tie pakeitimai, kuriais Taryba iš esmės atsižvelgia į problemas, iškeltas Parlamento pasiūlytuose 9, 33 ir 52 pakeitimuose, yra tokie:
|
— |
sutarčių, minimų 2 straipsnio aa dalyje pateikiamame „statybos kaštų“ apibrėžime, speciali traktuotė, |
|
— |
7 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė į rinkliavas įtraukti pelno maržą, |
|
— |
7a straipsnyje numatytas priežiūros sistemos „netiesioginis taikymas“ koncesijos sutartims. |
2. Kiti svarbūs klausimai
Hipoteka/Pajamų iš rinkliavų paskyrimas (9 straipsnio 2 dalis)
Taryba be išlygų priėmė subtilų kompromisą, kurį šiuo klausimu pasiūlė Europos Parlamentas (48 pakeitimas) Pajamos, gautos iš rinkliavų padidinimo, ir toliau paskiriamos (7 straipsnio 11 dalis) tik pakartotinai investuoti į atitinkamą TEN projektą.
Aplinkos apsaugos išorinės sąnaudos
Išnagrinėjusi Parlamento siūlomus 2, 17, 25, 28, 41 ir 50 pakeitimus, Taryba nusprendė palaikyti Komisijos pasiūlymą ir išsaugoti dabartinę sistemą, grindžiamą infrastruktūros kaštų susigrąžinimu.
Taikymo sritis (7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Pagal Komisijos pasiūlymą valstybės narės turėtų taikyti rinkliavų sistemą „viskas arba nieko“, taikomą visiems TEN keliams ir visoms transporto priemonėms, sunkesnėms negu 3,5 tonos. Tarybos manymu, tokia taikymo sritimi būtų stipriai atgrasoma nuo rinkliavų sistemų įvedimo daugelyje valstybių narių, dėl kurių negalima tvirtai teigti, kad jų gyventojams rinkliavos yra priimtinos. Dabartinis Komisijos pasiūlymas galėtų rimtai pakenkti pagrindiniam tikslui — siekti sistemos, kurioje naudotojai daugiau prisidėtų padengiant jų naudojamos transporto infrastruktūros kaštus. Todėl Taryba pasirinko sistemą, pagal kurią Bendrijos taisyklės taikomos, kai renkama rinkliava TEN kelyje už 3,5 tonos ir daugiau sveriančias transporto priemones, tačiau valstybės narės išsaugo galimybę nuspręsti, kurioje jų TEN kelių tinklo dalyje renkamos rinkliavos ir ar apsiriboti vien rinkliavų už sunkesnes transporto priemones nustatymu.
Kitose direktyvos dalyse Taryba siekė apriboti lankstų Komisijos pasiūlymą valstybėms narėms nustatyti labai dideles rinkliavas tam tikruose keliuose (pavyzdžiui, keliuose, kuriuose didelę vykstančio eismo dalį sudaro tranzitinis vežimas). Pavyzdžiui, buvo išbrauktas Komisijos pasiūlytas 7 straipsnio 10 dalies c punktas, kuriuo leidžiama taikyti skirtingas rinkliavas konkrečiuose tinklo keliuose.
Kompensacijos kelio naudotojams
Tarybai, kaip ir Europos Parlamentui (žr. 36 pakeitimą), susirūpinimą kėlė tai, kad kompensavimo priemonės vežėjams, turintiems naujų išlaidų dėl rinkliavų sistemų, būtent — transporto priemonių apmokestinimo sumažinimas, už kurį pasisakoma Komisijos pasiūlyme, gali daryti diskriminacinį poveikį. Taryba taip pat manė, kad nereikia „atšaukti“ esama direktyva įdiegtą transporto priemonių apmokestinimo suderinimą. Todėl Komisijos pasiūlytas 7b straipsnis išbraukiamas iš Tarybos teksto ir pakeičiamas 10 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodomos taip pat kitos kompensavimo priemonės, pavyzdžiui, degalų apmokestinimo sumažinimas, šitaip pasiremiant idėja, išsakyta Parlamento 13 pakeitime.
3. Europos Parlamento pakeitimai
Tarybos atsakymas į 2, 9, 12, 13, 17, 18, 21, 25, 28, 29, 30, 33, 36, 38, 41, 48, 50 ir 52 pakeitimus išdėstytas pirmiau, aptariant pagrindinius klausimus.
Be to, Taryba priėmė visiškai, iš dalies arba iš principo 3, 4, 10, 22, 24, 34, 39, 42 ir 43 pakeitimus.
III. IŠVADA
Intensyvios ir nuoseklios pastangos Taryboje siekiant susitarimo dėl šios bendrosios pozicijos rodo, kad labai aiškiai suprantama šio klausimo svarba platesnei Bendrijos transporto politikai. Šia bendrąja pozicija nustatoma apmokestinimo teisinė sistema, kuri yra aiškesnė ir kurią yra lengviau įgyvendinti skaidriai, objektyviai ir teisingai, tačiau kuri kartu suteikia naujas galimybes teisėtai panaudoti rinkliavas sprendžiant Bendrijai iškylančias žalos aplinkai ir grūsčių problemas. Šiame tekste pateikiami realūs, aiškiai matomi ir apčiuopiami 1999 m. direktyvos patobulinimai, atidžiai subalansuojant poreikį sukurti tvarią transporto politiką ir tinkamai veikiančios vidaus rinkos svarbą.
(1) OL C 241, 2004 9 28, p. 58–64.
(2) OL C 109, 2004 4 30, p. 14–24.
(3) KOM(2001) 370, 2001 9 12.