<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-09-202509C104202203050-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0305-22-202507522-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="4/11/2025 15:56:36" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="LkOF58dmWSJiF4RZ2HTMJmVaQ5r11Bi96/eVA0iZ9EDbWBkgYLfbiDzNpgYpLYVElVw2bTVUYz3tSiV9/nhXvC2BZpGB8ybdMwwykS6MtE+BYtFwQ9DOdWf5mY1XD2T7oqLadNUHTmltlTkcQ00yUaWCbG5NPNYlDFKDyiHllLQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ipan" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="65a19fd7-6b66-43ef-8fce-54861b098190" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0305" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ipan" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 12-08-25 15:04:00" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-09-10T12:36:31Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="e7ff3e27479b450fb6a38d0d884b45e7" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0305" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimas – Byla C‑305/22</div>
      <div id="rId21" style="default">C. J. (Bausmės vykdymas išdavus EAO)</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. rugsėjo 4 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis, išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę – 4 straipsnio 6 punktas – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindas – Sąlygos, kurioms esant šios bausmės vykdymą perima vykdančioji valstybė – 3 straipsnio 2 punktas – Sąvoka „galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką“ – Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR – Nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas siekiant juos vykdyti kitoje valstybėje narėje – 25 straipsnis – Šiame pamatiniame sprendime numatytų sąlygų ir tvarkos laikymasis tais atvejais, kai valstybė narė imasi vykdyti išduodančiosios valstybės teismo priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę – Išduodančiosios valstybės sutikimo, kad kita valstybė narė perimtų tokios bausmės vykdymą, reikalavimas – 4 straipsnis – Išduodančiajai valstybei suteikta galimybė perduoti šiame straipsnyje nurodytą nuosprendį ir liudijimą vykdančiajai valstybei – Tokio perdavimo nebuvimo pasekmės – Lojalaus bendradarbiavimo principas – 22 straipsnis – Išduodančiosios valstybės teisė vykdyti šią bausmę – Europos arešto orderio palikimas galioti – Vykdančiosios teisminės institucijos pareiga vykdyti Europos arešto orderį“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑305/22
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Curtea de Apel Bucureşti (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gegužės 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje prašoma vykdyti Europos arešto orderį, išduotą dėl
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      C. J.,
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-7" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz, kolegijų pirmininkai F. Biltgen, K. Jürimäe, C. Lycourgos, M. L. Arastey Sahún, S. Rodin, A. Kumin, N. Jääskinen (pranešėjas), D. Gratsias ir M. Gavalec, teisėjai E. Regan, I. Ziemele, Z. Csehi ir O. Spineanu-Matei,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. kovo 13 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">C. J., atstovaujančio sau pačiam,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos M. Chicu ir E. Gane,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Halajová, M. Smolek, T. Suchá ir J. Vláčil,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos B. Dourthe,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, H. S. Gijzen ir C. Schillemans,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos H. Leupold ir L. Nicolae,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-1">
      susipažinęs su 2024 m. birželio 13 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-1">
      atsižvelgęs į 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį atnaujinti žodinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. spalio 14 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos M. Chicu, E. Gane ir L. Liţu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Halajová, M. Smolek, T. Suchá ir J. Vláčil,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos B. Dourthe,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Schillemans,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos H. Leupold, L. Nicolae ir J. Vondung,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-1">
      susipažinęs su 2024 m. gruodžio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-29" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34.) 4 straipsnio 5 ir 6 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008, p. 27), 4 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas vykstant procedūrai dėl Europos arešto orderio, kurį išdavė Curtea de Apel Bucureşti – Biroul executări penale (Bukarešto apeliacinio teismo Bausmių vykdymo tarnyba, Rumunija), kad būtų įvykdyta C. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarptautinė teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1983 m. kovo 21 d. Strasbūre pasirašytos Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 3 straipsnio „Perdavimo sąlygos“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-1">
      „Perdavimas gali vykti tik pagal šias Konvencijos sąlygas [Perdavimas pagal šią Konvenciją gali vykti tik tokiomis sąlygomis]:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-1">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-1">
      f) nuteisusioji valstybė ir valstybė, kurioje bausmė atliekama, turėtų būti pasirašiusios perdavimo sutartį.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimas 2002/584</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimo 2002/584 6 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-1">
      „Šiame pagrindų sprendime numatytas Europos arešto orderis baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo „kertiniu akmeniu“.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-2">
      „1. Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, laisvės atėmimo bausmę] arba sprendimą dėl įkalinimo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-2">
      2. Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-2">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 3 straipsnyje „Europos arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-2">
      „Vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija (toliau – vykdančioji teisminė institucija) atsisako vykdyti Europos arešto orderį šiais atvejais:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-2">
      2) jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad [dėl] prašom[o] perduoti asmen[s] kurioje nors valstybėje narėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką, jei paskyrus bausmę, toji bausmė yra atlikta arba atliekama, arba nebegali būti atlikta pagal nuteisusios valstybės narės įstatymus;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-2">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 4 straipsnis „Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindai“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-2">
      „Vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-2">
      5) jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad [dėl] prašom[o] perduoti asmen[s] trečiojoje valstybėje dėl tos pačios veikos yra priimtas galutinis teismo sprendimas, jei skyrus bausmę, toji bausmė yra atlikta arba tuo metu atliekama, arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-55" title="page-2">
      6) jei Europos arešto orderis yra išduotas, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, kai prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje [narėje] arba yra jos pilietis ar gyventojas, ir toji valstybė imasi vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-56" title="page-2">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimo 2002/584 5 straipsnyje „Išduodančiosios valstybės narės suteikiamos garantijos ypatingais atvejais“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-3">
      „Vykdančiajai teisminei institucijai vykdant Europos arešto orderį, pagal vykdančiosios valstybės narės teisę gali būti taikomi šie reikalavimai:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-3">
      3) kai asmuo, kurio atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn [vykdyti baudžiamąjį persekiojimą], yra vykdančiosios valstybės narės pilietis arba gyventojas, perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad apklausus asmenį, jis būtų grąžintas vykdančiajai valstybei narei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje narėje jam priimtą [skirtą] laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 8 straipsnyje „Europos arešto orderio turinys ir forma“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-62" title="page-3">
      „1. Europos arešto orderyje nurodoma ši informacija, kuri pateikiama forma, nustatyta priede [laikantis priede nurodytos formos]:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-64" title="page-3">
      c) vykdytino teismo sprendimo įrodymas [vykdytinas teismo sprendimas], arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-3">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 12 straipsnis „Asmens laikymas laisvės atėmimo vietose“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-67" title="page-3">
      „Kai asmuo areštuojamas [suimamas] pagal Europos arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikėtų laikyti laisvės atėmimo vietoje. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 26 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmės laiko, atlikto vykdančiojoje valstybėje narėje, išskaičiavimas“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-69" title="page-3">
      „Išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pamatinis sprendimas 2008/909</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pamatinio sprendimo 2008/909 2, 8 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-72" title="page-4">
      „(2) 2000 m. lapkričio 29 d. Taryba pagal Tamperės išvadas priėmė priemonių, skirtų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, programą, kurioje raginama įvertinti galutinių laisvės atėmimo bausmių tarpusavio pripažinimo šiuolaikinių mechanizmų poreikį &lt;…&gt; ir išplėsti nuteistųjų perdavimo principo taikymą valstybėje narėje gyvenantiems asmenims &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-74" title="page-4">
      (8) 4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais atvejais perduodant nuosprendį ar liudijimą vykdančiajai valstybei, sprendimą išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi pasikonsultuoti, o vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija – duoti sutikimą. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-76" title="page-4">
      (12) Šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti mutatis mutandis taikomas bausmių vykdymui [Pagrindų sprendimo 2002/584] 4 straipsnio 6 dalyje [punkte] ir 5 straipsnio 3 dalyje [punkte] numatytais atvejais. Tai, inter alia, reiškia, kad nedar[ydama] poveikio [Pagrindų sprendimo 2002/584] taikymui, vykdančioji valstybė galėtų patikrinti, ar esama šio pamatinio sprendimo 9 straipsnyje numatytų atsisakymo pagrindų, įskaitant patikrinimą dėl dvigubo baudžiamumo, jei vykdančioji valstybė pateikė šio pamatinio sprendimo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui būtiną deklaraciją, siekdama apsvarstyti, ar nuteistąjį asmenį perduoti, ar vykdyti bausmę [Pagrindų sprendimo 2002/584] 4 straipsnio 6 dalyje [punkte] numatytais atvejais.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios pamatinio sprendimo 3 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-78" title="page-4">
      „Šio pamatinio sprendimo tikslas – nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteistojo asmens reabilitacijai, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pamatinio sprendimo 4 straipsnis „Nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kitai valstybei narei kriterijai“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-80" title="page-4">
      „1. Jeigu nuteistasis yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje narėje ir jei jis sutiko, kai tai būtina pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta I priede, gali būti perduodamas vienai iš šių valstybių narių:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-81" title="page-4">
      a) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-82" title="page-4">
      b) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis, tačiau joje negyvena ir į kurią jis bus deportuotas, panaikinus jam skirtos bausmės vykdymą &lt;…&gt;; arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-83" title="page-5">
      c) kitai valstybei narei, nei nurodyta a ir b punktuose, kurios kompetentinga institucija sutinka tai valstybei narei perduoti nuosprendį ir liudijimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-84" title="page-5">
      2. Nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami, kai išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, prireikus pasikonsultavusi su išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis įsitikina, kad vykdančiajai valstybei vykdant bausmę bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti socialinę nuteistojo asmens reabilitaciją.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-85" title="page-5">
      3. Prieš perduodama nuosprendį ir liudijimą, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija visais tinkamais būdais gali konsultuotis su vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija. Konsultacijos yra privalomos 1 dalies c punkte nurodytais atvejais. Tokiais atvejais vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija skubiai informuoja išduodančiąją valstybę apie savo pritarimą ar nepritarimą nuosprendžio perdavimui.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-87" title="page-5">
      5. Vykdančioji valstybė gali savo iniciatyva prašyti išduodančiąją valstybę perduoti jai nuosprendį ir liudijimą. &lt;…&gt; Pagal šią dalį pateikti prašymai neįpareigoja išduodančiosios valstybės perduoti nuosprendį ir liudijimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-88" title="page-5">
      6. Įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis visų pirma atsižvelgiama į palankesnių sąlygų sudarymo nuteistojo asmens socialinei reabilitacijai tikslą ir kuriomis remdamosi kompetentingos institucijos turi priimti sprendimus, ar pritarti nuosprendžio ir liudijimo perdavimui 1 dalies c punkte nurodytais atvejais.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties pamatinio sprendimo 8 straipsnyje „Nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-91" title="page-5">
      „1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 4 straipsnį ir laikantis 5 straipsnyje nustatytos tvarkos perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių nuosprendžiui vykdyti, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia remtis kuriuo nors 9 straipsnyje nurodytu nepripažinimo ir nevykdymo pagrindu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-5">
      2. Jei bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, tai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti bausmę adaptuoti tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija pagal tos valstybės nacionalinę teisę už tos pačios rūšies veikas skiriamą maksimalią bausmę. Patikslintos bausmės trukmė negali būti trumpesnė už maksimalią bausmę, pagal vykdančiosios valstybės teisę skiriamą už tos pačios rūšies veikas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-93" title="page-6">
      3. Jei bausmės pobūdis neatitinka vykdančiosios valstybės teisės, tai tos valstybės kompetentinga institucija gali adaptuoti ją pagal bausmę ar priemonę, numatytą tos valstybės teisėje už tapačias veikas. Adaptuota bausmė ar priemonė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės skirtą bausmę, ir todėl bausmė negali būti konvertuojama į baudą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-6">
      4. Adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pamatinio sprendimo 2008/909 13 straipsnyje „Liudijimo panaikinimas“ nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-96" title="page-6">
      „Kol bausmė nepradėta vykdyti vykdančiojoje valstybėje, išduodančioji valstybė gali panaikinti joje išduotą liudijimą, nurodydama panaikinimo priežastis. Panaikinus liudijimą, vykdančioji valstybė nebevykdo bausmės.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pamatinio sprendimo 22 straipsnio „Nuteistojo perdavimo pasekmės“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-98" title="page-6">
      „Laikantis 2 dalies, išduodančioji valstybė negali toliau vykdyti bausmės, jei ją vykdyti jau pradėjo vykdančioji valstybė.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pamatinio sprendimo 23 straipsnio „Kalbos“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-100" title="page-6">
      „Liudijimas, kurio standartinė forma pateikiama priede, privalo būti išverstas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų. Bet kuri valstybė narė, priėmus šį pamatinį sprendimą arba bet kada vėliau, gali deklaracijoje, kuri deponuojama Tarybos Generaliniame sekretoriate, nurodyti, kad ji priims vertimą į vieną ar kelias Europos Sąjungos institucijų oficiali[ąsias] kalbas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties pamatinio sprendimo 25 straipsnis „Bausmių vykdymas pagal Europos arešto orderį“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-102" title="page-6">
      „Nedarant poveikio [Pagrindų sprendimo 2002/584] taikymui, šio pamatinio sprendimo nuostatos mutatis mutandis taikomos bausmių vykdymui tiek, kiek jos atitinka [Pagrindų sprendimo 2002/584] nuostatas, tais atvejais, kai valstybė narė imasi vykdyti bausmę [Pagrindų sprendimo 2002/584] 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais, arba kai ji veikdama pagal [Pagrindų sprendimo 2002/584] 5 straipsnio 3 dalį nustatė sąlygą, kad asmuo turi būti grąžintas atlikti bausmės į atitinkamą valstybę narę, kad būtų išvengta atitinkamo asmens nebaudžiamumo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pamatinio sprendimo 2008/909 26 straipsnio „Ryšys su kitais susitarimais ir tvarka“ 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-104" title="page-6">
      „Šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 5 d. pakeičia atitinkamas nuostatas, išdėstytas toliau nurodytose konvencijose, kurios taikomos valstybių narių santykiams reguliuoti, tačiau nedaro poveikio jų taikymui tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių bei taikymo pereinamuoju laikotarpiu pagal 28 straipsnį:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1983 m. kovo 21 d. [Strasbūre pasirašyta] Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo [(Europos sutarčių serija Nr. 112)] ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomas protokolas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">[1970 m. gegužės 28 d. Hagoje pasirašyta] Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo [(Europos sutarčių serija Nr. 70)],</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1990 m. birželio 19 d. [Šengene pasirašytos] Konvencij[os] dėl &lt;…&gt; Šengeno susitarimo [tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių] dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo [(OL L 239, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 19 sk., 2 t., p. 9)] III antraštinės dalies 5 skyrius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1991 m. lapkričio 13 d. Europos Bendrijų valstybių narių konvencija dėl užsienyje paskirtų nuosprendžių baudžiamosiose bylose vykdymo.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. lapkričio 25 d. Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, išdavė Europos arešto orderį dėl C. J., siekdamas įvykdyti 2017 m. birželio 27 d. šio teismo antrosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Šis nuosprendis įsiteisėjo po to, kai buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 10 d. Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) baudžiamųjų bylų kolegijos sprendimas (toliau – apkaltinamasis nuosprendis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. gruodžio 29 d. C. J. buvo sulaikytas Italijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. gruodžio 31 d. Ministero della Giustizia (Teisingumo ministerija, Italija) informavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą apie šį sulaikymą. Šios ministerijos prašymu dėl C. J. išduotas Europos arešto orderis buvo perduotas Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas, Italija), kuris yra vykdančioji teisminė institucija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. sausio 14 d. Italijos valdžios institucijų prašymu išduodančioji teisminė institucija perdavė joms apkaltinamąjį nuosprendį. Naudodamasis proga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pareiškė nesutinkantis su šio nuosprendžio pripažinimu ir C. J. paskirtos bausmės vykdymo perėmimu Italijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Italijos teisminių institucijų prašymu 2021 m. sausio 20 d. šis teismas patikslino, kad atsisakymo vykdyti dėl C. J. išduotą Europos arešto orderį pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktą atveju jis nesutiktų, kad Italijos Respublika pripažintų minėtą nuosprendį ir imtųsi vykdyti bausmę, ir kad jis vėliau sieks tokio pripažinimo ir bausmės vykdymo perėmimo pagal Pamatinį sprendimą 2008/909.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas, Italija) atsisakė perduoti C. J., pripažino apkaltinamąjį nuosprendį ir nurodė jį vykdyti Italijoje (toliau – sprendimas dėl pripažinimo ir vykdymo). Šis teismas nusprendė, kad minėtą apkaltinamąjį nuosprendį reikia vykdyti Italijoje, siekiant padidinti C. J., kuris teisėtai ir faktiškai gyvena Italijoje, galimybes socialiai reabilituotis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išskaičiavęs C. J. laisvės atėmimo laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki gruodžio 16 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki sprendimo dėl pripažinimo ir vykdymo paskelbimo dienos minėtas teismas nusprendė, kad bendra likusi atlikti bausmė yra 3 metai, 6 mėnesiai ir 21 diena.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gegužės 20 d. apie sprendimą dėl pripažinimo ir vykdymo buvo pranešta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vėliau Rumunijos valdžios institucijos gavo 2021 m. birželio 11 d. Romos prokuratūros nuosprendžių vykdymo tarnybos liudijimą, iš jo matyti, kad 2021 m. gegužės 20 d. dėl C. J. buvo išduotas vykdomasis raštas ir jam skirta „lygtinė bausmė – namų areštas“ ir kad likusi neatlikta bausmė yra treji metai ir vienuolika mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gruodžio 29 d., o bausmės pabaigos data – 2024 m. lapkričio 28 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. birželio 28 d. raštu Ministero della Giustizia (Teisingumo ministerija) ir Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas) Rumunijos teisminės institucijos pakartojo savo poziciją, nurodytą šio sprendimo 24 punkte, ir patikslino, kad, kol nebus informuotos apie C. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią, jos išsaugos teisę vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį. Jos taip pat nurodė, kad nacionalinis vykdomasis raštas vykdyti C. J. skirtą laisvės atėmimo bausmę ir dėl jo išduotas Europos arešto orderis nebuvo panaikinti ir tebegalioja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. spalio 15 d. Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) antrosios baudžiamųjų bylų kolegijos vykdymo tarnyba pateikė prieštaravimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl šio prieštaravimo, šis teismas turi priimti sprendimą dėl nacionalinio vykdomojo rašto dėl C. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir dėl jo išduoto Europos arešto orderio galiojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-123" title="page-9">
      „1. Ar Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 25 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jei Europos arešto orderį vykdanti teisminė institucija ketina taikyti Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punktą, siekdama pripažinti apkaltinamąjį nuosprendį, ji privalo prašyti perduoti nuosprendį ir liudijimą, išduotus pagal Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR, ir gauti nuosprendį priėmusios valstybės sutikimą pagal Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnio 2 dalį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-124" title="page-9">
      2. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punkto nuostatos, siejamos su Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 25 straipsniu ir 4 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamos taip, kad atsisakymas vykdyti Europos arešto orderį, išduotą laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslais, ir apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimas faktiškai netaikant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, pagal vykdančiosios valstybės teisę suteikus jam malonę ir sustabdžius bausmės vykdymą, prieš tai negavus nuosprendį priėmusios valstybės sutikimo pagal pripažinimo procedūrą, lemia tai, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė praranda teisę jį vykdyti pagal Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 22 straipsnio 1 dalį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-125" title="page-9">
      3. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir kuriuo remiantis išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdyti buvo atsisakyta pagal [to paties pagrindų sprendimo] 4 straipsnio 6 punktą, pripažįstant nuosprendį, tačiau faktiškai netaikant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, pagal vykdančiosios valstybės teisę suteikus jam malonę ir sustabdžius bausmės vykdymą, prieš tai negavus nuosprendį priėmusios valstybės sutikimo pagal pripažinimo procedūrą, tampa nevykdytinas?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-126" title="page-9">
      4. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad teismo sprendimas, kuriuo atsisakoma vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, ir apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimas pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punktą, faktiškai netaikant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, pagal vykdančiosios valstybės teisę suteikus jam malonę ir sustabdžius bausmės vykdymą, prieš tai negavus nuosprendį priėmusios valstybės sutikimo pagal pripažinimo procedūrą, yra „trečiosios šalies apkaltinamasis nuosprendis už tą pačią veiką“?
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-127" title="page-9">
      Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų teigiamas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-128" title="page-9">
      5. Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 5 punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad nuosprendis, kuriuo atsisakoma vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, ir apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimas pagal [šio pagrindų sprendimo] 4 straipsnio 6 punktą, sustabdant bausmės vykdymą pagal vykdančiosios valstybės teisę, yra „vykdomas sprendimas“, kai nuteistojo asmens stebėsena dar nėra pradėta?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismas nusprendė perduoti šią bylą pirmajai kolegijai. 2024 m. kovo 13 d. įvyko teismo posėdis, 2024 m. birželio 13 d. generalinis advokatas pateikė išvadą, tada žodinė proceso dalis buvo baigta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo pirmosios kolegijos prašymu, pateiktu pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 60 straipsnio 3 dalį, 2024 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismas nusprendė perduoti bylą didžiajai kolegijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. rugsėjo 13 d. Nutartimi C. J. (Bausmės vykdymas išdavus EAO), C‑305/22, EU:C:2024:783) Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nurodė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį. Antrasis teismo posėdis įvyko 2024 m. spalio 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. gruodžio 12 d. generalinis advokatas pateikė papildomą išvadą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo–trečiojo klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju–trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktas ir Pamatinio sprendimo 2008/909 4, 22 ir 25 straipsniai turi būti aiškinami taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">viena vertus, vykdančiosios teisminės institucijos atsisakymas perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, grindžiamas Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, suponuoja, kad ši teisminė institucija laikosi Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų šio nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo perėmimo sąlygų bei tvarkos, ir,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">kita vertus, tam tikrais atvejais išduodančioji valstybė išsaugo teisę vykdyti tą pačią bausmę, taigi palikti galioti Europos arešto orderį tokiomis aplinkybėmis, kai vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šiuo pagrindu, atsisakė vykdyti šį Europos arešto orderį, tačiau nesilaikė Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų šio nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo perėmimo sąlygų ir tvarkos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Pamatinio sprendimo 2008/909 poveikio įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad Pagrindų sprendime 2002/584 nustačius supaprastintą ir veiksmingą nuteistų ar įtariamų pažeidus baudžiamąjį įstatymą asmenų perdavimo sistemą siekiama palengvinti ir paspartinti teismų bendradarbiavimą ir taip prisidėti prie Sąjungos siekio tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, remiantis tarp valstybių narių turinčiu egzistuoti dideliu tarpusavio pasitikėjimu (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo reglamentuojamoje srityje tarpusavio pripažinimo principas, kuris, kaip pirmiausia matyti iš jo 6 konstatuojamosios dalies, yra teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose „kertinis akmuo“, išreikštas šio pagrindų sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta taisyklė, jog valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 6 d. Sprendimo O. G. (Europos arešto orderis dėl trečiosios šalies piliečio), C‑700/21, EU:C:2023:444, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad, pirma, vykdančiosios teisminės institucijos gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį tik remdamosi Pagrindų sprendime 2002/584, kaip jį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, nustatytais pagrindais. Antra, Europos arešto orderio vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti – principo išimtis, todėl ją reikia aiškinti siaurai (2023 m. birželio 6 d. Sprendimo O. G. (Europos arešto orderis dėl trečiosios šalies piliečio), C‑700/21, EU:C:2023:444, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio pagrindų sprendimo 3 straipsnyje nurodyti Europos arešto orderio privalomojo nevykdymo pagrindai, o jo 4 ir 4a straipsniuose – jo neprivalomojo nevykdymo pagrindai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnyje išvardytų neprivalomojo nevykdymo pagrindų pažymėtina, kad šio straipsnio 6 punkte numatyto nevykdymo pagrindo taikymas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. pirma, prašomas perduoti asmuo turi būti vykdančiojoje valstybėje narėje, būti jos pilietis ar gyventojas, ir, antra, ši valstybė turi įsipareigoti pagal savo vidaus teisę vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis (2023 m. birželio 6 d. Sprendimo O. G. (Europos arešto orderis dėl trečiosios šalies piliečio), C‑700/21, EU:C:2023:444, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kai vykdančioji teisminė institucija konstatuoja, kad šios dvi sąlygos įvykdytos, ji dar turi įvertinti, ar yra teisėtas interesas, pateisinantis išduodančiojoje valstybėje skirtos bausmės vykdymą vykdančiosios valstybės teritorijoje. Šis vertinimas leidžia šiai institucijai atsižvelgti į Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktu siekiamą tikslą, kurio esmė pagal suformuotą jurisprudenciją yra padidinti prašomo perduoti asmens galimybes socialiai reabilituotis atlikus skirtą bausmę (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 6 d. Sprendimo O. G. (Europos arešto orderis dėl trečiosios šalies piliečio), C‑700/21, EU:C:2023:444, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Pamatinio sprendimo 2008/909 poveikio įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą primintina, kad, kaip ir Pagrindų sprendime 2002/584, Pamatiniame sprendime 2008/909 baudžiamosios teisės srityje sukonkretinami tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principai, pagal kuriuos reikalaujama, pirmiausia, kiek tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kad kiekviena valstybė narė pripažintų, jog – išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, – visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač pagal šią teisę pripažintų pagrindinių teisių. Šiuo pamatiniu sprendimu stiprinamas teismų bendradarbiavimas pripažįstant ir vykdant nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kai asmenys kitoje valstybėje narėje buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis ar su laisvės atėmimu susijusiomis priemonėmis, siekiant palengvinti jų socialinę reabilitaciją (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Staatsanwaltschaft Aachen, C‑819/21, EU:C:2023:841, 19 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Pamatinio sprendimo 2008/909 3 straipsnio 1 dalį šio pamatinio sprendimo tikslas – nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteistojo asmens reintegracijai, pripažįsta kitos valstybės narės teismo nuosprendį ir vykdo jo paskirtą bausmę. Kaip matyti iš šio pamatinio sprendimo 26 straipsnio 1 dalies, jis pakeičia šiame straipsnyje nurodytas ir valstybių narių tarpusavio santykiams taikomas konvencijas dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Popławski, C‑573/17, EU:C:2019:530, 36 ir 37 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu ir Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytomis taisyklėmis siekiama to paties tikslo, t. y. palengvinti kitoje valstybėje narėje nuteistų asmenų socialinę reintegraciją, konstatuotina, kad, kai vykdančiosios valstybės teisminė institucija nori taikyti šį pagrindą, ji turi atsižvelgti į šias taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip 2024 m. birželio 13 d. išvados 45 punkte nurodė generalinis advokatas, nėra pagrindo manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino numatyti du skirtingus teisinius režimus, susijusius su sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimu ir vykdymu, priklausomai nuo to, ar buvo išduotas Europos arešto orderis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Pamatinio sprendimo 2008/909 25 straipsnio, siejamo su jo 12 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad šis pamatinis sprendimas mutatis mutandis taikomas bausmių vykdymui tiek, kiek jo nuostatos yra suderinamos su Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatomis, ir tais atvejais, kai valstybė narė imasi vykdyti bausmę pagal šio pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punktą. Taip yra ir tuo atveju, kai valstybė narė, veikdama pagal šio pagrindų sprendimo 5 straipsnio 3 punktą, Europos arešto orderio, išduoto siekiant vykdyti asmens baudžiamąjį persekiojimą išduodančiojoje valstybėje, vykdymą susiejo su sąlyga, kad atitinkamas asmuo turi būti grąžintas į vykdančiąją valstybę, kad joje atliktų išduodančiojoje valstybėje skirtą bausmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su pastaruoju atveju, nurodytu Pagrindų sprendimo 2002/584 5 straipsnio 3 punkte, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bausmės vykdymas reglamentuojamas Pamatiniame sprendime 2008/909. Kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas, kai Europos arešto orderio, išduoto siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, vykdymas susiejamas su šio 5 straipsnio 3 punkte numatyta sąlyga, vykdančioji valstybė narė, vykdydama išduodančiojoje valstybėje narėje atitinkamam asmeniui skirtą laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo, turi laikytis atitinkamų Pamatinio sprendimo 2008/909 nuostatų (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 11 d. Sprendimo SF (Europos arešto orderis – Grąžinimo į vykdančiąją valstybę garantija), C‑314/18, EU:C:2020:191, 68 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip ir Pagrindų sprendimo 2002/584 5 straipsnio 3 punkte nurodytu atveju, kai vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, ketina atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimas ir šios bausmės vykdymo perėmimas reglamentuojami Pamatiniame sprendime 2008/909.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktu grindžiamas atsisakymas vykdyti Europos arešto orderį reiškia, kad ši valstybė narė tikrai įsipareigoja įvykdyti prašomam perduoti asmeniui skirtą laisvės atėmimo bausmę (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 6 d. Sprendimo O. G. (Europos arešto orderis dėl trečiosios šalies piliečio), C‑700/21, EU:C:2023:444, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi šis asmuo buvo nuteistas išduodančiojoje valstybėje, tai neišvengiamai reiškia, kad vykdančiosios valstybės institucijos pripažįsta dėl to asmens priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pagal Pamatinio sprendimo 2008/909 nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neginčijama, kad remdamasis Pamatinio sprendimo 2008/909 25 straipsniu Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad jokia šio sprendimo nuostata negali turėti įtakos neprivalomojo nevykdymo pagrindo, nurodyto Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte, taikymo apimčiai ar jo taikymo tvarkai (2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sut, C‑514/17, EU:C:2018:1016, 48 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ši išvada nereiškia, kad Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytos nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo sąlygos netaikomos, kai valstybė narė imasi įvykdyti bausmę pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktą, nors taikant Pamatinį sprendimą 2008/909 neatsirastų nesuderinamumo ar nenuoseklumo dėl to, kad šie du aktai taikomi kartu. Kaip 2024 m. birželio 13 d. išvados 63 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytos nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo sąlygos taikomos įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą, jeigu, kaip aiškiai numatyta Pamatinio sprendimo 2008/909 25 straipsnyje ir kaip Teisingumo Teismas pats pažymėjo 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sut (C‑514/17, EU:C:2018:1016) 48 punkte, šios sąlygos yra suderinamos su Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatomis. Tai leidžia užtikrinti tinkamą šiuo pagrindų sprendimu nustatytos supaprastintos ir veiksmingos prašomų perduoti asmenų perdavimo sistemos veikimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Pamatinio sprendimo 2008/909 26 straipsnio 1 dalį šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 5 d. pakeitė atitinkamas Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomo protokolo nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip per 2024 m. spalio 14 d. teismo posėdį pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, šios konvencijos 3 straipsnio 1 dalies f punkte buvo numatyta, kad nuosprendį priėmusi valstybė ir vykdančioji valstybė turi susitarti dėl nuteistojo perdavimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priėmus Pamatinį sprendimą 2008/909, šio 3 straipsnio 1 dalies f punktas buvo pakeistas reikalavimu gauti išduodančiosios valstybės sutikimą perimti šioje valstybėje skirtos bausmės vykdymą. Šis sutikimas reiškia, kad išduodančiosios valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kartu su liudijimu, kurio forma pateikta šio pamatinio sprendimo I priede, perduodamas vykdančiajai valstybei šio pamatinio sprendimo 4 straipsnyje nustatyta tvarka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Pamatinio sprendimo 2008/909 I priede pateiktos liudijimo formos f dalies aiškiai matyti, kad būtent įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą gali būti taikomos Pamatinio sprendimo 2008/909 nuostatos, nes šiame liudijime turi būti nurodytas tas pagrindas, kai juo remiamasi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtinybė gauti išduodančiosios valstybės sutikimą perimti skirtos bausmės vykdymą taip pat kyla iš Pamatinio sprendimo 2008/909 13 straipsnio. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, kol bausmė nepradėta vykdyti vykdančiojoje valstybėje, išduodančioji valstybė gali panaikinti vykdančiajai valstybei perduotą liudijimą ir kad jį panaikinus vykdančioji valstybė nebevykdo bausmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą, Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų sąlygų, susijusių su bausmės, kuria grindžiamas Europos arešto orderio išdavimas, pripažinimu vykdančiojoje valstybėje ir tuo, kad ši valstybė imasi vykdyti skirtą bausmę, visų pirma reikalavimo, kad išduodančioji valstybė duotų sutikimą perimti bausmės vykdymą, taikymas atitinka šia nuostata siekiamą tikslą padidinti prašomo perduoti asmens galimybes socialiai reabilituotis atlikus šią bausmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, iš Pamatinio sprendimo 2008/909 4 straipsnio 1 dalies c punkto ir šio straipsnio 2 dalies, siejamų su šio pamatinio sprendimo 8 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad tik tuomet, kai išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija įsitikina, kad vykdančiajai valstybei vykdant bausmę bus sudarytos palankesnės sąlygos socialinei nuteistojo asmens reabilitacijai, ji gali perduoti pastarosios valstybės kompetentingai institucijai apkaltinamąjį nuosprendį ir prie jo pridėtą liudijimą, kurių standartinė forma pateikta to paties pamatinio sprendimo I priede.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tikslas padidinti prašomo perduoti asmens galimybes socialiai reabilituotis atlikus jam skirtą bausmę, kad ir koks svarbus jis būtų, nėra absoliutus, nes visų pirma jis turi būti suderintas su Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pagrindine taisykle, pagal kurią valstybės narės iš principo vykdo kiekvieną Europos arešto orderį (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Wolzenburg, C‑123/08, EU:C:2009:616, 62 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sut, C‑514/17, EU:C:2018:1016, 46 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip 2024 m. birželio 13 d. išvados 68 punkte pažymėjo generalinis advokatas, atsižvelgdama į skirtingas bausmės funkcijas visuomenėje valstybė narė, kurioje asmuo buvo nuteistas, gali teisėtai remtis jai būdingais baudžiamosios politikos motyvais, kad pateisintų skirtos bausmės vykdymą savo teritorijoje, ir atsisakyti perduoti apkaltinamąjį nuosprendį ir prie jo pridėtą liudijimą pagal Pamatinį sprendimą 2008/909, net jei dėl su prašomo perduoti asmens socialine reintegracija susijusių priežasčių šią bausmę būtų tikslinga vykdyti kitos valstybės narės teritorijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, išduodančiosios valstybės diskreciją, susijusią su Pamatinio sprendimo 2008/909 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir 2 dalyje numatytu sutikimu, kaip paaiškinta šio sprendimo 61–63 punktuose, patvirtina to paties straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad nors vykdančioji valstybė savo iniciatyva prašo išduodančiosios valstybės perduoti jai nuosprendį ir liudijimą, toks prašymas neįpareigoja išduodančiosios valstybės jį tenkinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat pažymėtina, kad nė viena šio pamatinio sprendimo ar Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostata neleidžia manyti, kad dėl to, jog vykdančioji teisminė institucija remiasi šio pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, būtų paneigta minėta išduodančiosios valstybės diskrecija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, jog valstybė narė išdavė Europos arešto orderį, siekdama įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, rodo būtent tai, kad ši valstybė iš esmės teikia pirmenybę bausmės vykdymui savo teritorijoje, o ne Pamatiniame sprendime 2008/909 numatyto nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo mechanizmo taikymui, kad bausmė būtų vykdoma kitoje valstybėje narėje. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos perdavimo tarp valstybių narių sistemos veiksmingumui būtų pakenkta, jei tokiu atveju vykdančioji valstybė galėtų vienašališkai nukrypti nuo Europos arešto orderio vykdymo principo, įgyvendindama šį neprivalomojo nevykdymo pagrindą, kai neįvykdytos Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytos nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą, tai, ar vykdančioji valstybė perims išduodančiojoje valstybėje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo grindžiamas Europos arešto orderio išdavimas, skirtos bausmės vykdymą, priklauso nuo išduodančiosios valstybės sutikimo, laikantis Pamatinio sprendimo 2008/909 nuostatų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, nors tai, kad išduodančioji valstybė perduoda apkaltinamąjį nuosprendį ir prie jo pridedamą liudijimą, yra suprantama kaip paprasta galimybė, įskaitant atvejį, kai vykdančioji valstybė, taikydama šį nevykdymo pagrindą, ketina perimti bausmės vykdymą, primintina, kad, siekiant užtikrinti, kad Europos arešto orderio veikimas nebūtų paralyžiuotas, ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta lojalaus bendradarbiavimo pareiga suponuoja vykdančiųjų ir išduodančiųjų teisminių institucijų dialogą. Iš lojalaus bendradarbiavimo principo visų pirma išplaukia, kad valstybės narės turi gerbti ir padėti viena kitai vykdyti savo pareigas pagal Sutartis (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi išduodančiosios ir vykdančiosios teisminės institucijos, siekdamos užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, turi visapusiškai naudotis Pagrindų sprendime 2002/584 ir Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytomis priemonėmis, kaip antai konsultuotis prieš išduodančiosios valstybės teismo priimto nuosprendžio ir liudijimo, kurio forma pateikta Pamatinio sprendimo 2008/909 I priede, perdavimą, kad būtų skatinamas tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo grindžiamas šis bendradarbiavimas (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Primintina, kad pagal šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio 3 dalį tokios konsultacijos yra privalomos, kai, kaip nagrinėjamu atveju, bausmę numatyta vykdyti kitoje nei atitinkamo asmens pilietybės valstybėje narėje, t. y. šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalima faktiškai perimti bausmės vykdymo vykdančiojoje valstybėje, be kita ko, dėl Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų sąlygų ir tvarkos nesilaikymo, tarpusavio pripažinimo principas reiškia, kad, siekiant išvengti prašomo perduoti asmens nebaudžiamumo, Europos arešto orderis turi būti vykdomas. Kaip nurodyta šio sprendimo 41 punkte, Europos arešto orderio vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti – išimtis, kuri turi būti aiškinama siaurai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl išduodančiosios valstybės pareigų pažymėtina, kad ši valstybė turi užtikrinti, kad pagal Pamatinį sprendimą 2008/909 jai suteikta prerogatyva neperduoti vykdančiajai valstybei vieno iš jos teismų priimto nuosprendžio ir šio pamatinio sprendimo I priede pateikto liudijimo būtų naudojamasi taip, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir užtikrinta, kad nebus paralyžiuotas Europos arešto orderio veikimas ir nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas, siekiant juos vykdyti kitoje valstybėje narėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kai vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, ketina atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti perduoti nuosprendį ir liudijimą, jeigu remdamasi objektyviomis aplinkybėmis mano, kad bausmė nebus faktiškai įvykdyta vykdančiojoje valstybėje arba kad šios bausmės vykdymas toje valstybėje nepadės pasiekti tikslo padėti prašomam perduoti asmeniui socialiai reabilituotis atlikus jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Išduodančioji teisminė institucija taip pat gali atsisakyti perduoti nuosprendį ar liudijimą, remdamasi motyvais, susijusiais su išduodančiosios valstybės baudžiamąja politika.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl išduodančiosios valstybės teisės vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kai vykdančioji teisminė institucija atsisakė vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti šią bausmę, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktu, ir nesilaikė Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo ir juo skirtos bausmės vykdymo perėmimo sąlygų ir tvarkos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia išnagrinėti, ar tokiomis aplinkybėmis, kai nesilaikydama Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų sąlygų ir tvarkos vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, atsisako vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, išduodančioji valstybė išsaugo teisę vykdyti šią bausmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad gavusi Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti C. J. skirtą laisvės atėmimo bausmę, vykdančioji teisminė institucija manė, kad, siekiant padidinti šio asmens galimybes socialiai reabilituotis, reikia vykdyti šią bausmę Italijoje. Taigi ši institucija sprendimu dėl pripažinimo ir vykdymo atsisakė perduoti minėtą asmenį, pripažino apkaltinamąjį nuosprendį ir nurodė vykdyti minėtą bausmę Italijoje. Šis sprendimas buvo priimtas, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas perdavė nuosprendį vykdančiajai teisminei institucijai, bet neperdavė liudijimo, kurio forma pateikta Pamatinio sprendimo 2008/909 I priede, ir pareiškė nesutinkantis su minėto nuosprendžio pripažinimu ir C. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu Italijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš šio sprendimo 54–67 punktų, įgyvendinant Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą, išduodančiosios valstybės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo skirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimas ir vykdančiosios valstybės perimtas šios bausmės vykdymas turi vykti laikantis Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų sąlygų ir tvarkos, o tai, be kita ko, reiškia, kad išduodančioji valstybė turi sutikti su tokiu perėmimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstatuotina, kad jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, vykdančioji teisminė institucija atsisako vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, pažeisdama Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytas sąlygas ir tvarką, išduodančioji teisminė institucija gali palikti galioti šį arešto orderį. Be to, išduodančioji valstybė išsaugo teisę vykdyti šią bausmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad išduodančiosios teisminės institucijos sprendimas palikti galioti Europos arešto orderį gali pasirodyti būtinas, ypač kai sprendimas atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį neatitiko Sąjungos teisės, siekiant užbaigti prašomo perduoti asmens perdavimo procedūrą ir norint įgyvendinti šiuo pagrindų sprendimu siekiamą kovos su nebaudžiamumu tikslą. Taigi vien tai, kad vykdančioji teisminė institucija atsisakė vykdyti Europos arešto orderį, savaime nekliudo išduodančiajai teisminei institucijai palikti jį galioti (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Breian, C‑318/24 PPU, EU:C:2024:658, 51 ir 53 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie argumentai mutatis mutandis taikomi išduodančiosios valstybės teisei vykdyti laisvės atėmimo bausmę, skirtą asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, tokiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos šio sprendimo 76 punkte, ir jų negalima kvestionuoti atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo 2008/909 22 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad išduodančioji valstybė nebegali vykdyti skirtos bausmės, jeigu ji pradėta vykdyti vykdančiosios valstybės teritorijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pabrėžti, kad ši nuostata netaikoma, kai, kaip nagrinėjamu atveju, vykdančioji valstybė atsisakė perduoti asmenį pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktą, bet nesilaikė Pamatiniame sprendime 2008/909 nustatytų taisyklių. Viena vertus, kaip 2024 m. gruodžio 12 d. išvados 81 punkte nurodė generalinis advokatas, pripažinus, kad tokiu atveju bausmės vykdymo pradžia vykdančiojoje valstybėje narėje gali panaikinti išduodančiosios valstybės narės kompetenciją vykdyti šią bausmę, atsirastų galimybė apeiti šiame pamatiniame sprendime nustatytas taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, tai, kad tokiu atveju išduodančioji valstybė prarastų kompetenciją vykdyti šią bausmę, ne tik pažeistų Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytas išduodančiosios valstybės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo taisykles, bet ir pakenktų Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos supaprastintos ir veiksmingos prašomų perduoti asmenų perdavimo sistemos veikimui, visų pirma leidžiant suabejoti šiuo pagrindų sprendimu siekiamu kovos su nebaudžiamumu tikslu (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 6 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Prašymas duoti sutikimą – Pirminio Europos arešto orderio pasekmės), C‑142/22, EU:C:2023:544, 51 punktą ir 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Breian, C‑318/24 PPU, EU:C:2024:658, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, remiantis jurisprudencija, Sąjungos teisės aktų leidėjo numatyta Pagrindų sprendimo 2002/584 ir Pamatinio sprendimo 2008/909 sąsaja turi padėti pasiekti šio sprendimo 46 punkte nurodytą tikslą palengvinti atitinkamo asmens socialinę reintegraciją (2020 m. kovo 11 d. Sprendimo SF (Europos arešto orderis – Grąžinimo į vykdančiąją valstybę garantija), C‑314/18, EU:C:2020:191, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, jei remdamasi šiuo tikslu vykdančioji valstybė galėtų atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, be išduodančiosios valstybės sutikimo, kad bausmės vykdymą perimtų vykdančioji valstybė, dėl to galėtų kilti didelė asmenų, kurie mėgina išvengti teisingumo po to, kai buvo nuteisti valstybėje narėje, nebaudžiamumo rizika ir galiausiai pavojus veiksmingam Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos supaprastintos perdavimo tarp valstybių narių sistemos veikimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Svarbu pridurti, kad šio sprendimo 79 punkte pateiktą Pamatinio sprendimo 2008/909 22 straipsnio aiškinimą, pagal kurį galimybė taikyti Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytą neprivalomojo nevykdymo pagrindą priklauso nuo išduodančiosios valstybės sutikimo, kad bausmė būtų vykdoma vykdančiojoje valstybėje, patvirtina tai, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 57 punkte, šis sutikimas išreiškiamas perduodant apkaltinamąjį nuosprendį ir liudijimą, kurio forma pateikta Pamatinio sprendimo 2008/909 I priede. Šiuose dokumentuose, ypač liudijime, yra esminė informacija, leidžianti veiksmingai įvykdyti paskirtą bausmę. Šiuo tikslu Pamatinio sprendimo 2008/909 23 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šis liudijimas turi būti išverstas į vykdančiosios valstybės valstybinę (‑es) kalbą (‑as).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal Pagrindų sprendimą 2002/584 ir Pamatinį sprendimą 2008/909 nedraudžiama palikti galioti dėl C. J. išduoto Europos arešto orderio ir vykdyti jam skirtą bausmę išduodančiojoje valstybėje, t. y. Rumunijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kadangi palikus galioti arešto orderį gali būti apribota prašomo perduoti asmens laisvė, dar reikia pažymėti, kad išduodančioji teisminė institucija turi išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į konkretaus atvejo ypatumus, toks palikimas galioti yra proporcingas. Atlikdama tokį nagrinėjimą ši teisminė institucija, be kita ko, turi atsižvelgti į dėl šio asmens išduoto Europos arešto orderio palikimo galioti pasekmes tam asmeniui ir į minėto arešto orderio įvykdymo perspektyvas (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Breian, C‑318/24 PPU, EU:C:2024:658, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu atlikusi šį nagrinėjimą išduodančioji valstybė nuspręstų palikti galioti Europos arešto orderį, ji turėtų atsižvelgti į Pagrindų sprendimo 2002/584 26 straipsnio 1 dalį, jeigu prašomas perduoti asmuo būtų perduotas šiai valstybei arba savanoriškai grįžtų į jos teritoriją. Ši nuostata tiek, kiek joje reikalaujama atsižvelgti į bet kokį laikotarpį, kuriuo šis asmuo buvo sulaikytas vykdančiojoje valstybėje, užtikrina, kad jis galiausiai nebūtų sulaikytas taip, kad bendra jo sulaikymo trukmė tiek vykdančiojoje, tiek išduodančiojoje valstybėje viršytų laisvės atėmimo bausmės, kuria jis buvo nuteistas išduodančiojoje valstybėje, trukmę (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo JZ, C‑294/16 PPU, EU:C:2016:610, 43 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį–trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktas ir Pamatinio sprendimo 2008/909 4, 22 ir 25 straipsniai turi būti aiškinami taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">viena vertus, vykdančiosios teisminės institucijos atsisakymas perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, grindžiamas Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, suponuoja, kad ši teisminė institucija laikosi Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo ir juo skirtos bausmės vykdymo perėmimo sąlygų bei tvarkos, ir,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">kita vertus, išduodančioji valstybė išsaugo teisę vykdyti tą pačią bausmę, taigi palikti galioti Europos arešto orderį tais atvejais, kai vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šiuo pagrindu, atsisakė vykdyti šį Europos arešto orderį, tačiau nesilaikė Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų šio nuosprendžio pripažinimo ir juo skirtos bausmės vykdymo perėmimo sąlygų ir tvarkos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, Teisingumo Teismas turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Alphabet ir kt., C‑233/23, EU:C:2025:110, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 5 punktą vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei turi informacijos, kad dėl prašomo perduoti asmens trečiojoje valstybėje dėl tos pačios veikos yra priimtas galutinis teismo sprendimas, jei, paskyrus bausmę, ta bausmė yra atlikta arba tuo metu atliekama ar pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama. Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad sprendimą dėl pripažinimo ir vykdymo priėmė Sąjungos valstybės narės, t. y. Italijos Respublikos, teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis svarbus tik Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punkte numatytas privalomojo nevykdymo pagrindas, sukonkretinantis ne bis in idem principą, kurio laikymąsi turi užtikrinti valstybės narės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi konstatuotina, kad ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sprendimas, kuriuo vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šio pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punktu, atsisakė perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, pripažino nuosprendį, kuriuo skirta ši bausmė, ir nurodė ją įvykdyti vykdančiojoje valstybėje, yra „galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad jei vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad dėl prašomo perduoti asmens kurioje nors valstybėje narėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką, ši institucija turi atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei, paskyrus bausmę, toji bausmė yra atlikta arba atliekama ar nebegali būti atlikta pagal nuosprendį priėmusios valstybės narės įstatymus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „galutinis teismo sprendimas dėl tos pačios veikos“, kaip tai suprantama pagal šio 3 straipsnio 2 punktą, laikomas priimtu dėl prašomo perduoti asmens tais atvejais, kai baudžiamasis persekiojimas po baudžiamojo proceso yra galutinai nutrauktas arba kai valstybės narės teisminės institucijos yra priėmusios nuosprendį, kuriuo kaltinamasis galutinai išteisintas dėl veikų, kuriomis buvo kaltinamas (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Mantello, C‑261/09, EU:C:2010:683, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, konkrečiau kalbant apie prašymą perduoti, iš jurisprudencijos matyti, kad vykdančiosios teisminės institucijos sprendimas atsisakyti vykdyti arešto orderį negali būti laikomas „galutiniu teismo sprendimu už tą pačią veiką“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punktą. Tokio prašymo nagrinėjimas nereiškia, kad vykdančioji valstybė vykdo prašomo perduoti asmens baudžiamąjį persekiojimą, ir neapima bylos nagrinėjimo iš esmės (pagal analogiją žr. 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Sofiyska gradska prokuratura (Paeiliui išduoti arešto orderiai), C‑71/21, EU:C:2023:668, 52–54 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas pats pasakytina apie tokį sprendimą, kaip sprendimas dėl pripažinimo ir vykdymo, kuriuo pripažįstamas kitoje valstybėje narėje priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kuriuo nurodoma vykdyti šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš šio sprendimo 94 punkte nurodytos jurisprudencijos, šiomis aplinkybėmis atliekamas nagrinėjimas nereiškia, kad pradedamas nuteistojo baudžiamasis persekiojimas, ir neapima bylos nagrinėjimo iš esmės. Užuot skyrus naują bausmę už tą pačią veiką, tokiu sprendimu siekiama, kad išduodančiojoje valstybėje skirtą bausmę būtų galima vykdyti vykdančiojoje valstybėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi sprendimas, kuriuo vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktu, atsisakė vykdyti siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotą Europos arešto orderį, pripažino nuosprendį, kuriuo paskirta ši bausmė, ir nurodė ją įvykdyti, negali būti laikomas „galutiniu teismo sprendimu už tą pačią veiką“, kaip tai suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sprendimas, kuriuo vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šio pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punktu, atsisakė perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, pripažino nuosprendį, kuriuo paskirta ši bausmė, ir nurodė ją įvykdyti vykdančiojoje valstybėje, nėra „galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į atsakymą į ketvirtąjį klausimą, nereikia atsakyti į penktąjį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-208" title="page-22">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 4 straipsnio 6 punktas ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 4, 22 ir 25 straipsniai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-210" title="page-22">
      turi būti aiškinami taip:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">viena vertus, vykdančiosios teisminės institucijos atsisakymas perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, grindžiamas Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte numatytu neprivalomojo nevykdymo pagrindu, suponuoja, kad ši teisminė institucija laikosi Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo ir juo skirtos bausmės vykdymo perėmimo sąlygų bei tvarkos, ir,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">kita vertus, išduodančioji valstybė išsaugo teisę vykdyti tą pačią bausmę, taigi palikti galioti Europos arešto orderį tais atvejais, kai vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šiuo pagrindu, atsisakė vykdyti šį Europos arešto orderį, tačiau nesilaikė Pamatiniame sprendime 2008/909 numatytų šio nuosprendžio pripažinimo ir juo skirtos bausmės vykdymo perėmimo sąlygų ir tvarkos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnio 2 punktas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-214" title="page-23">
      turi būti aiškinamas taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-215" title="page-23">
      sprendimas, kuriuo vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šio pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punktu, atsisakė perduoti asmenį, dėl kurio siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę išduotas Europos arešto orderis, pripažino nuosprendį, kuriuo paskirta ši bausmė, ir nurodė ją įvykdyti vykdančiojoje valstybėje, nėra „galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-216" title="page-23">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: rumunų.</p>
</body>
</html>
