ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
pateikta 2025 m. balandžio 30 d. ( 1 )
Byla C‑282/24
Polismyndigheten
prieš
Konkurrensverket
(Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas, Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – 72 straipsnio 2 dalis – Galiojančių sutarčių pakeitimas – Preliminariojoje sutartyje nurodyto atlygio modelio pakeitimas, lemiantis nežymų šios sutarties vertės pakeitimą – Pakeitimas, reiškiantis šios sutarties bendro pobūdžio pakeitimą“
Įvadas
|
1. |
Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Direktyvos 2014/24/ES ( 2 ) 72 straipsnio 2 dalies, kurioje iš esmės numatyta galimybė atlikti viešojo pirkimo sutarties arba preliminariosios sutarties ribotos vertės pakeitimus nevykdant naujos pirkimo procedūros, jei tokie pakeitimai nepakeičia viešojo pirkimo sutarties arba preliminariosios sutarties bendro pobūdžio, išaiškinimo. |
|
2. |
Pagrindinė byla susijusi su preliminariosiomis sutartimis, sudarytomis tarp Polismyndigheten (policijos institucija, Švedija) ir dviejų paslaugų teikėjų dėl transporto priemonių vilkimo paslaugų. Šios preliminariosios sutartys, vertinamos remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, iš pradžių buvo paskirtos nurodžius fiksuotą kainą už paslaugas, kai velkamos transporto priemonės paėmimo vieta yra 10 km spinduliu nuo tos vietos, į kurią transporto priemonė turi būti grąžinta, o dėl vežimo už šio spindulio ribų mokėtina papildoma kaina už kilometrą. Vėliau perkančioji organizacija susitarė su konkurso laimėtojais pakeisti šiose preliminariosiose sutartyse nurodytas atlygio sąlygas nedidinant bendros sutarties vertės, padidinus spindulį, kai už teikiamas paslaugas buvo mokama vien fiksuota kaina, nuo 10 iki 50 km, ir pakėlus kainą. |
|
3. |
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turi išnagrinėti klausimą, ar dėl tokių pakeitimų pasikeičia bendras preliminariosios sutarties pobūdis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalį, todėl atsiranda pareiga vykdyti naują pirkimo procedūrą. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
|
4. |
Direktyvos 2014/24 1, 107 ir 109 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
<…>
<…>
|
|
5. |
Šios direktyvos 72 straipsnis „Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu“ suformuluotas taip: „1. Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:
<…>
<…>
<…> 2. Be to, sutartys gali būti taip pat keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą, nereikalaujant patikrinti, ar įvykdytos 4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos, kai pakeitimo vertė neviršija šių abiejų verčių:
Vis dėlto pakeitimu neturi būti keičiamas bendras sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, vertė nustatoma pagal iš eilės daromų pakeitimų grynąją kumuliacinę vertę. <…> 4. Sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, kai dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su pradine sutartimi. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:
<…>| 5. Viešosios [viešojo pirkimo] sutarties ar preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus nei numatyti 1 ir 2 dalyse, reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal šią direktyvą.“ |
Švedijos teisė
|
6. |
Lag (2016:1145) om offentlig upphandling (2016 m. Įstatymas Nr. 1145 dėl viešųjų pirkimų) 17 skyriuje esančiame 8 straipsnyje nustatyta, kad sutartis arba preliminarioji sutartis gali būti keičiama nevykdant naujos pirkimo procedūros, jei pakeitimas atliekamas remiantis kuria nors iš šio įstatymo 9–14 straipsnių nuostatų. |
|
7. |
Šio įstatymo 9 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad sutartis arba preliminarioji sutartis gali būti keičiama nevykdant naujos pirkimo procedūros, jei nesikeičia bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis ir jei preliminariosios sutarties vertė padidėja ar sumažėja mažiau nei nustatyta riba ir 10 % sutarties arba preliminariosios sutarties vertės, kai perkamos prekės ar paslaugos. |
|
8. |
2016 m. Įstatymo Nr. 1145 dėl viešųjų pirkimų 14 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta, kad sutartis arba preliminarioji sutartis gali būti keičiama nevykdant naujos pirkimo procedūros netgi tuo atveju, kai šiam pakeitimui netaikomos 9–13 straipsnių nuostatos, su sąlyga, kad pakeitimas nėra esminis. Šio straipsnio antros pastraipos 1 punkte patikslinama, kad pakeitimas laikomas esminiu, jei, be kita ko, juo nustatomos naujos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, kiti kandidatai būtų buvę pakviesti pateikti pasiūlymus, kiti pasiūlymai būtų buvę įtraukti į vertinimą arba pirkimo procedūroje būtų dalyvavę papildomi tiekėjai. |
Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme
|
9. |
2020 m. policijos institucija vykdė vilkimo paslaugų pirkimo procedūrą, per kurią pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų. Konkurso dalyviai turėjo nurodyti fiksuotą kainą už paslaugas, kai velkamos transporto priemonės paėmimo vieta yra 10 km spinduliu nuo vietos, į kurią transporto priemonė turi būti grąžinta, o dėl vežimo už šio spindulio ribų konkurso dalyviai turėjo nurodyti papildomą kainą už kilometrą. Šios kainos turėjo išlikti nepakitusios visą sutarties galiojimo laikotarpį. |
|
10. |
Pirkimo procedūra buvo užbaigta 2021 m. pradžioje sudarius dvi preliminariąsias sutartis (toliau – ginčijamos preliminariosios sutartys), o jose nurodytos atlygio sąlygos policijos institucijai susitarus su dviem paslaugų teikėjais tais pačiais metais buvo pakeistos. Siekiant tolygiai paskirstyti išlaidas įvairiose policijos veiklos teritorijose, nepadidinant bendros šių preliminariųjų sutarčių vertės, viena vertus, spindulys, kuriame už teikiamas paslaugas buvo mokama tik fiksuota kaina, buvo padidintas nuo 10 iki 50 km ir, kita vertus, buvo pakeistos fiksuotos kainos ir kainos už kilometrą (toliau – ginčijami pakeitimai) ( 3 ). |
|
11. |
Konkurrensverket (Konkurencijos institucija, Švedija) kreipėsi į Förvaltningsrätten i Stockholm (Stokholmo administracinis teismas, Švedija), o šis policijos institucijai skyrė 1200000 SEK (apie 120000 EUR) baudą už ginčijamų preliminariųjų sutarčių pakeitimą nevykdant naujos pirkimo procedūros ( 4 ). Kammarrätten i Stockholm (Stokholmo apeliacinis administracinis teismas, Švedija) atmetus policijos institucijos pateiktą apeliacinį skundą, ši pateikė kasacinį skundą Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas, Švedija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šiomis aplinkybėmis pastarajam teismui iš esmės kyla abejonių dėl Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalies, tiksliau – dėl šios nuostatos sąvokos „bendro preliminariosios sutarties pobūdžio pasikeitimas“ aiškinimo. |
|
12. |
Šiomis aplinkybėmis Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą: „Ar atlygio modelio pakeitimas preliminariojoje sutartyje, kuri iš pradžių buvo skirta remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, kai pakeičiama fiksuotų ir kintamų kainų pusiausvyra ir kainų lygiai pakoreguojami taip, kad bendra sutarties vertė pasikeičia tik nežymiai, gali reikšti, kad bendras preliminariosios sutarties pobūdis turi būti laikomas pakeistu, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2014/24] 72 straipsnio 2 dalį?“ |
|
13. |
Rašytines pastabas pateikė policijos institucija, konkurencijos institucija, Čekijos ir Estijos vyriausybės bei Europos Komisija. |
Analizė
|
14. |
Vieninteliu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta galimybė atlikti ribotos vertės preliminariosios sutarties pakeitimus nevykdant naujos pirkimo procedūros. |
|
15. |
Pirmiausia pažymėtina, kad šios direktyvos 72 straipsnyje nurodyta, jog sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros vienu iš šešių šioje nuostatoje apibrėžtų atvejų ( 5 ), t. y. iš esmės kai:
|
|
16. |
Iš šių šešių atvejų du, nurodyti paskiausi, yra svarbūs šioje byloje. Kadangi ginčijamų pakeitimų vertė, kalbant apie vieną iš dviejų ginčijamų preliminariųjų sutarčių, yra mažesnė už de minimis ribas, nurodytas Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos i ir ii punktuose ( 8 ), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šie pakeitimai nekeičia bendro šios preliminariosios sutarties pobūdžio pagal šios nuostatos antrą pastraipą. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, nors Teisingumo Teismas yra pateikęs patikslinimų dėl sąvokos sutarties „esminis pakeitimas“, vartojamos šios nuostatos 1 dalies e punkte ir apibrėžtos jos 4 dalyje, jis dar nėra sprendęs dėl sąvokos sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ (vartojamos šios nuostatos 2 dalies antroje pastraipoje) ( 9 ). |
|
17. |
Išdėstęs šias preliminarias pastabas toliau pateiksiu paaiškinimų dėl sąvokos viešojo pirkimo sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, atsižvelgdamas pirmiausia į sąvoką viešosios sutarties „esminis pakeitimas“, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos 4 dalį, o paskui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateiksiu nuorodų dėl ginčijamų pakeitimų pobūdžio. |
Dėl sąvokų viešojo pirkimo sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ ir „esminis pakeitimas“ pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnį
|
18. |
Dėl sąvokų viešojo pirkimo sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ ir „esminis pakeitimas“ pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnį pagrindinės bylos šalių ir į bylą įstojusių šalių nuomonės skiriasi. Policijos įstaiga, Čekijos ir Estijos vyriausybės iš esmės teigia, kad preliminariosios sutarties esminis pakeitimas nebūtinai reiškia jos bendro pobūdžio pakeitimą, o konkurencijos institucija ir Komisija iš esmės tvirtina, kad abi šios sąvokos yra lygiavertės ( 10 ). |
|
19. |
Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti reikšmingų nuostatų aprėptį, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją atsižvelgiant tiek į jų tekstą, tiek į jų kontekstą, taip pat į teisės aktu, kurios dalis jos yra, siekiamus tikslus ir nagrinėjamu atveju – į šio teisės akto genezę ( 11 ). |
|
20. |
Pirma, dėl dviejų minėtų sąvokų lingvistinio aiškinimo pirmiausia pažymėtina, kad, kitaip nei sąvoka „esminis pakeitimas“, kurios apibrėžtis pateikta Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalyje, sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ šioje direktyvoje nėra apibrėžta, o jos 72 straipsnio formuluotė šiuo klausimu didesnio aiškumo nesuteikia. |
|
21. |
Į tai atsižvelgiant visų pirma pažymėtina, kad šios direktyvos 109 konstatuojamojoje dalyje pateikiami du pavyzdžiai, kai „dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis“; tai formuluotė, iš esmės atitinkanti sąvoką sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“. Vadovaujantis šioje konstatuojamojoje dalyje vartojama formuluote, kalbama, viena vertus, apie atvejį, kai darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos kitokiais dalykais ir, kita vertus, apie situaciją, kai iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, „nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams“. Kadangi pastaroji formuluotė iš esmės atitinka esminių pakeitimų atvejį, nurodytą šios direktyvos 72 straipsnio 4 dalies a punkte ( 12 ), tai, mano nuomone, reiškia, kad tam tikri sutarties bendro pobūdžio pakeitimai yra ir esminiai jos pakeitimai. |
|
22. |
Be to, Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalis, kaip matyti iš jos formuluotės, taikoma „nereikalaujant patikrinti“, ar įvykdytos šios nuostatos „4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos“ (susijusios su esminiais pakeitimais) ( 13 ), taigi šią nuostatą galima taikyti neatsižvelgiant į tai, ar visus pagal ją leidžiamus pakeitimus apima sąvoka „esminiai pakeitimai“, vartojama šios nuostatos 1 dalyje. |
|
23. |
Galiausiai, remiantis įprasta abiejų nagrinėjamų formuluočių reikšme bendrinėje kalboje, mano nuomone, gana akivaizdu, kad sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ reiškia pakeitimus, kurie nėra vien paprasti esminiai pakeitimai ( 14 ). |
|
24. |
Taigi tuo remiantis darytina išvada, kad vien lingvistiniu požiūriu sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimas“ yra tam tikra „pakategorė“, apimanti didžiausių esminių pakeitimų atvejus ( 15 ), tačiau neapimanti visų šiai kategorijai priskiriamų atvejų ( 16 ). |
|
25. |
Antra, dėl Direktyvos 2014/24 72 straipsnio genezės ir konteksto primintina, kad šia nuostata, kuria kodifikuojama ankstesnė Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota iki šios direktyvos įsigaliojimo ( 17 ), siekiama nustatyti galiojančių sutarčių pakeitimus, kurie leidžiami nevykdant naujos pirkimo procedūros ( 18 ). Kai kurie iš šių pakeitimų leidžiami, nes jie nelemia sutarties „bendro pobūdžio pakeitimo“. Taip yra trimis atvejais, nurodytais šios nuostatos 1 dalies a ir c punktuose bei 2 dalyje, pagal kuriuos tokie pakeitimai leidžiami, jei pirmuoju atveju – jie buvo numatyti pirkimo dokumentuose, antruoju atveju – jie buvo būtini dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir dėl jų kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties arba preliminariosios sutarties vertės, ir trečiuoju atveju – atsižvelgiama į de minimis ribą. |
|
26. |
Taigi, mano manymu, trimis šios išvados pirmesniame punkte išdėstytais atvejais ši nuostata nurodo ne „esminius pakeitimus“ apskritai, o tik tuos, kurie lemia „sutarties „bendro pobūdžio pakeitimą“ ( 19 ). Be to, jei abi aptariamos sąvokos būtų aiškinamos vienodai, Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta de minimis išimtis netektų veiksmingumo ( 20 ). |
|
27. |
Tai reiškia, kad šiais atvejais galima atlikti tam tikrus esminius pakeitimus nevykdant naujos pirkimo procedūros, išskyrus reikšmingesnius pakeitimus, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties pobūdis ( 21 ). |
|
28. |
Trečia, dėl Direktyvos 2014/24 72 straipsniu siekiamų tikslų primintina, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, šia nuostata iš esmės siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi procedūrų skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų, vengiant to, kad perkančioji organizacija ir subjektas, su kuriuo sudaryta sutartis, padarytų tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad tų nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties nuostatų požymių, atsižvelgiant į bendresnį Sąjungos teisės normų viešųjų pirkimų srityje tikslą užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą bei atvirą ir neiškraipytą konkurenciją visose valstybėse narėse ( 22 ). Šiuo klausimu manau, kad šios išvados 25 punkte minėti atvejai, kai pagal šią nuostatą leidžiama atlikti tam tikrus esminius pakeitimus, nevykdant naujos pirkimo procedūros, pateisinami tuo, kad šie pakeitimai, kurie ne tokie reikšmingi, gali turėti tik nedidelės įtakos procedūrų skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų laikymuisi ( 23 ). |
|
29. |
Tai reiškia, kad, net atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 72 straipsniu siekiamus tikslus, abi nagrinėjamos sąvokos negali būti laikomos lygiavertėmis ir, be kita ko, kad sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimai“, nors ir patenkanti į sąvoką „esminiai pakeitimai“, apsiriboja pačiais svarbiausiais esminiais pakeitimais ( 24 ). |
|
30. |
Apibendrindamas manau, kad Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta de minimis išimtis gali būti taikoma, kai sutarties pakeitimai, nors ir esminiai, nelemia sutarties bendro pobūdžio pakeitimo ( 25 ). Tai konstatavęs, toliau išnagrinėsiu ginčijamus pakeitimus atsižvelgdamas į pastarąją sąvoką. |
Dėl ginčijamų pakeitimų pobūdžio
|
31. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad ginčijami pakeitimai, kurių nebuvo galima numatyti remiantis pradiniuose pirkimo dokumentuose pateikta informacija, yra mažesni už Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos i ir ii punktuose nurodytą de minimis ribą ( 26 ). Taigi reikia patikrinti, ar šie pakeitimai reiškia „bendro sutarties pobūdžio pakeitimą“ pagal šią nuostatą. |
|
32. |
Nors galutinį sprendimą dėl šio aspekto turi priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, įvertinęs pagrindinėje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, Teisingumo Teismas turi jam pateikti naudingų gairių šiuo klausimu. |
|
33. |
Pirma, kaip minėta ( 27 ), ginčijamais pakeitimais bendras sutarties pobūdis nėra pakeičiamas vien dėl to, kad jie gali būti kvalifikuojami kaip „esminiai pakeitimai“ ( 28 ). |
|
34. |
Antra, kaip nurodyta šios išvados 21 punkte, iš Direktyvos 2014/24 109 konstatuojamosios dalies matyti, kad sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimai“ pirmiausia apima sutarties dalyko arba rūšies pakeitimus ( 29 ). |
|
35. |
Šiuo klausimu nemanau, kad kainos pakeitimą iš esmės apimtų ši sąvoka, nes visose trijose nuostatose, kuriose apie tai kalbama, arba patikslinama, kad piniginė pakeitimų vertė nėra svarbi ( 30 ), arba jose pačiose nustatomos išimties taikymo ribos ( 31 ). Į tai atsižvelgiant šiomis aplinkybėmis tik pažymėtina, kad, viena vertus, ginčijami pakeitimai nėra paprastas atlygio už paslaugą, kuri yra ginčijamų preliminariųjų sutarčių dalykas, pakeitimas. Iš tikrųjų esminis fiksuotos kainos taikymo spindulio pakeitimas (nuo 10 iki 50 kilometrų) ir reikšmingas fiksuotos kainos padidėjimas (nuo 0 iki 4500 SEK, apie 450 EUR) labai pakeitė atlygio struktūrą – iš esmės buvo pereita prie atlygio sistemos, grindžiamos nebe kintama, o fiksuota kaina. Kita vertus, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vis dėlto dėl šių pakeitimų vieno iš paslaugų teikėjų bendra sutarties vertė nežymiai sumažėjo ( 32 ). |
|
36. |
Taigi esu tos nuomonės, jog Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad preliminariojoje sutartyje, iš pradžių skirtoje remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, nurodyto atlygio modelio pakeitimas, kuris pakeičia fiksuotos kainos ir kintamos kainos pusiausvyrą, o kainų lygius pritaiko taip, kad bendra sutarties vertė tik nežymiai pasikeičia, gali lemti preliminariosios sutarties bendro pobūdžio pasikeitimą tik tuo atveju, jei dėl šio pakeitimo gali pasikeisti sutarties dalykas arba rūšis, neatsižvelgiant į tai, ar tokį pakeitimą apima platesnė sąvoka „esminiai pakeitimai“, numatyta šios direktyvos 72 straipsnio 1 dalies e punkte ir 4 dalyje. |
Išvada
|
37. |
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas, Švedija) pateiktą prejudicinį klausimą: 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 72 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: preliminariojoje sutartyje, iš pradžių skirtoje remiantis mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, nurodyto atlygio modelio pakeitimas, kuris pakeičia fiksuotos kainos ir kintamos kainos pusiausvyrą, o kainų lygius pritaiko taip, kad bendra sutarties vertė tik nežymiai pasikeičia, gali lemti preliminariosios sutarties bendro pobūdžio pasikeitimą tik tuo atveju, jei dėl šio pakeitimo gali pasikeisti sutarties dalykas arba rūšis, neatsižvelgiant į tai, ar tokį pakeitimą apima platesnė sąvoka „esminiai pakeitimai“, numatyta šios direktyvos 72 straipsnio 1 dalies e punkte ir 4 dalyje. |
( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.
( 2 ) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65).
( 3 ) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu patikslina, kad, kalbant apie vieną iš konkurso laimėtojų, bendrovę Lidköpings Biltjänst Hyr AB, fiksuota vieno paslaugos užsakymo kaina buvo pakeista nuo 0 iki 4500 Švedijos kronų (SEK) (apie 450 EUR), kaina už kilometrą tam tikram transportui – nuo 185 SEK (apie 18,50 EUR) iki 28 SEK (apie 2,80 EUR), o kitų rūšių transportui – nuo 275 SEK (apie 27,50 EUR) iki 55 SEK (apie 5,50 EUR). Šie pakeitimai lėmė nežymų bendro atlygio sumažėjimą, palyginti su tuo, kuris būtų buvęs mokamas pagal pradines sąlygas.
( 4 ) Tas teismas laikėsi nuomonės, kad pakeitimai yra „esminiai“, nes, jeigu jie būtų buvę įtraukti į pradinę pirkimo procedūrą, kiti kandidatai būtų galėję teikti pasiūlymus arba galėjo būti atrinktas kitas pasiūlymas, taigi dėl tokios pačios priežasties šie pakeitimai pakeitė bendrą ginčijamų preliminariųjų sutarčių pobūdį.
( 5 ) Šios nuostatos atitikmens nėra pirmesnėse direktyvose, susijusiose su viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymu. Prieš įsigaliojant Direktyvai 2014/24 Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius, galiojančios viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai reiškia naujos sutarties sudarymą, jeigu jie lemia iš esmės kitokias sąlygas nei nustatytosios pradinėje sutartyje, taigi rodo šalių valią iš naujo susitarti dėl esminių šios sutarties sąlygų (žr. 2008 m. birželio 19 d. Sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C‑454/06, EU:C:2008:351, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šioje nuostatoje, kaip matyti iš jos 1 ir 5 dalių formuluočių, įtvirtintas ribotas principo, kad keičiant viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatas reikia vykdyti naują pirkimo procedūrą, išimčių skaičius (žr., be kita ko, Bogdanowicz, P., „Article 72 – Modification of Contracts during Their Term“ Caranta, R. ir Sanchez‑Graells, A. (leid.), European Public Procurement, Edward Elgar, Čeltnamas, 2021, p. 779 ir 780).
( 6 ) Konkrečiau kalbant, Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalyje pateiktoje sąvokos „esminis pakeitimas“ apibrėžtyje nurodomi pakeitimai, dėl kurių „iš esmės pasikeičia“ sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, „palyginti su pradine sutartimi“, ir „bet kuriuo atveju“ minimos „sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių“ (a punktas). Šios direktyvos 107 konstatuojamojoje dalyje pateikiant pavyzdį vartojama frazė „sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai“.
( 7 ) T. y. pakeitimai, kurių vertė neviršija ribos, numatytos taikant Direktyvą 2014/24, ir, kalbant apie paslaugų teikimo sutartis, yra mažesnė nei 10 % pradinės sutarties vertės.
( 8 ) Kalbant bent jau apie preliminariąją sutartį, kurią sudarė Lidköpings Biltjänst Hyr ir policijos institucija ir tik dėl kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šią informaciją patikslino.
( 9 ) Tokios pačios sąvokos buvo įtrauktos į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1) 43 straipsnį, taip pat į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014, p. 243), 89 straipsnį; šių nuostatų Teisingumo Teismas dar nėra aiškinęs.
( 10 ) Konkurencijos institucija iš esmės mano, kad sąvokos „bendro pobūdžio pakeitimas“, kaip ir sąvokos „esminis pakeitimas“, taikymas reiškia, jog reikia išnagrinėti klausimą, ar būtų buvęs paveiktas pradinės pirkimo procedūros rezultatas. Komisija patikslina, kad nebūtina nustatyti hierarchijos tarp, viena vertus, Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „sutarties arba preliminariosios sutarties bendro pobūdžio pakeitimas“ ir, kita vertus, formuluotės „dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su pradine sutartimi“, vartojamos šio straipsnio 4 dalyje kalbant apie sąvoką „esminis pakeitimas“.
( 11 ) Žr. 2015 m. liepos 1 d. Sprendimą Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland (C‑461/13, EU:C:2015:433, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 12 ) Žr. šios išvados 6 išnašą.
( 13 ) Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalyje taip pat minimos situacijos, kai „bet kuriuo atveju“ pakeitimas laikomas esminiu „nedarant poveikio 1 ir 2 dalims“.
( 14 ) Pavyzdžiui, mano manymu, sąvoka „esminiai pakeitimai“, kuri yra platesnė, iš esmės apima reikšmingus pakeitimus, susijusius su sutarties kaina, trukme ar dalyku, o sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimai“, kuri yra siauresnė, apima pakeitimus, darančius didesnį poveikį pačiai sutarties esmei (pavyzdžiui, prekės tiekimo įtraukimas į paslaugų teikimo sutartį arba tiekimo vietos pakeitimas).
( 15 ) Tokius atvejus, kurie kaip pavyzdžiai nurodyti Direktyvos 2014/24 109 konstatuojamojoje dalyje.
( 16 ) Kitaip tariant, sąvoka „esminiai pakeitimai“ iš principo nusako pakeitimus, galinčius turėti įtakos pirkimo procedūros baigčiai, o sąvoka sutarties „bendro pobūdžio pakeitimai“, įeinanti į pirmąją sąvoką, apsiriboja pakeitimais, kurie labiau pakeičia sutartį, pirmiausia jos dalyko arba rūšies atžvilgiu (pavyzdžiui, darbų pirkimas vietoj paslaugų teikimo arba paslaugos teikimo sutartis vietoj koncesijos sutarties). Šiuo klausimu žr. Treumer, S., „Regulation of Contract Changes in the New Public Procurement Directive“, Lichère, F., Caranta, R. ir Treumer, S. (leid.), Modernising Public Procurement: The New Directive, DJØF Publishing, Kopenhaga, 2014, p. 293. Vadinasi, visi sutarties bendro pobūdžio pakeitimai yra esminiai pakeitimai, tačiau galimi esminiai pakeitimai, priešingai, ne visi gali turėti įtakos sutarties bendram pobūdžiui.
( 17 ) Galiojant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvai 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322), kurioje, kitaip nei Direktyvoje 2014/24, nebuvo konkrečios nuostatos, susijusios su galiojančių sutarčių pakeitimu, generalinė advokatė J. Kokott savo išvadoje, pateiktoje byloje pressetext Nachrichtenagentur (C‑454/06, EU:C:2008:167, 48 punktas), iš esmės nurodė, kad, atsižvelgiant į pagrindinį Direktyva 92/50 siekiamą tikslą (užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą bei neiškraipytą ir kuo atviresnę konkurenciją visose valstybėse narėse), ne dėl visų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių pakeitimų, nesvarbu, kokia jų reikšmė, buvo būtina išankstinė viešojo pirkimo procedūra ir kad tik esminiai sutarties pakeitimai, kuriais konkrečiai iškraipoma konkurencija atitinkamoje rinkoje ir perkančiosios organizacijos kontrahentas privilegijuojamas kitų galimų paslaugos teikėjų atžvilgiu, pateisina naują viešojo pirkimo procedūros atlikimą. Šį kriterijų yra patvirtinęs Teisingumo Teismas (žr. 2008 m. birželio 19 d. Sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C‑454/06, EU:C:2008:351, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 18 ) Iš šio 72 straipsnio teksto, pateikto pradiniame Komisijos pasiūlyme (Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, COM(2011) 896 final), būtent iš šio straipsnio 1 dalies, buvo matyti, kad esminis viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas jos galiojimo laikotarpiu buvo laikomas naujos sutarties skyrimu, todėl reikėjo vykdyti naują pirkimo procedūrą, išskyrus tolesnėse šio straipsnio dalyse nurodytus atvejus. Taigi iš šios formuluotės aišku, kad visas pasiūlymo dėl direktyvos 72 straipsnis buvo susijęs tik su esminiais pakeitimais.
( 19 ) Tokio aiškinimo nepaneigia tai, kad Direktyvos 2014/24 107 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog, atlikus esminius pradinės sutarties pakeitimus, reikia pradėti naują pirkimo procedūrą. Iš tikrųjų iš šios formuluotės nematyti, kad visi esminiai pakeitimai būtinai lemia naują pirkimo procedūrą. Be to, atvejis, kai „iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai“ (t. y. kalbama apie „esminius pakeitimus“lato sensu), šioje konstatuojamojoje dalyje pateikiamas kaip pavyzdys (tai matyti iš pavartoto žodžių junginio „visų pirma“).
( 20 ) Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymi Čekijos vyriausybė, tokiu atveju, netgi esant mažam preliminariosios sutarties vertės pakeitimui, perkančioji organizacija turėtų išnagrinėti klausimą, ar šis pakeitimas neatitinka kurios nors iš sąlygų, nurodytų Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalyje, todėl šios nuostatos 2 straipsnyje nustatyta de minimis išimtis netenka veiksmingumo.
( 21 ) Taip pat primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją bet kurios nuo taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti SESV pripažintų teisių viešųjų pirkimų srityje veiksmingumą, leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti aiškinamos siaurai ir kad tas, kas siekia jomis pasinaudoti, privalo įrodyti, jog iš tiesų egzistuoja šį nukrypimą pateisinančios išimtinės aplinkybės (žr., be kita ko, 2008 m. spalio 2 d. Sprendimą Komisija / Italija, C‑157/06, EU:C:2008:530, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 22 ) Šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Obshtina Razgrad (C‑441/22 ir C‑443/22, EU:C:2023:970, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad konkretus šioje nuostatoje nurodytos išimties tikslas – sukurti tam tikrą lakstumą taikant taisykles, kad būtų pragmatiškai išspręstos visos išskirtinės situacijos (žr. 2022 m. vasario 3 d. Sprendimą Advania Sverige ir Kammarkollegiet, C‑461/20, EU:C:2022:72, 37 punktas).
( 23 ) Visų pirma pažymėtina, jog Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju tai, kad pakeitimai buvo numatyti pirkimo dokumentuose, neleidžia jiems pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Be to, šios nuostatos 1 dalies c punkte nurodytu atveju galimybę pažeisti šiuos principus mažina nenuspėjamas aplinkybių pobūdis ir ribotas pakeitimų poveikis. Galiausiai šios nuostatos 2 dalyje nurodytu atveju, kuris atitinka mus dominantį atvejį, būtent pakeitimų de minimis pobūdis reiškia, kad šių principų pažeidimas ir bendros sutarties pusiausvyros pažeidimas nėra didelis (šiuo klausimu žr. de La Rosa, S., Droit européen de la commande publique, Bruylant, Briuselis, 2021 (2‑asis leidimas), p. 492). Šio autoriaus teigimu, šis atvejis ypač naudingas įtraukiant tam tikrų gaminių pabrangimą ar papildomas sąnaudas, kurie buvo nepakankamai apskaičiuoti skiriant sutartį. Taigi šiais trimis atvejais pagal šią nuostatą užtikrinama, kad nebūtų leidžiami didžiausi pakeitimai, turintys įtakos bendram sutarties pobūdžiui. Priešingai, Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, kad šis apribojimas nereikalingas dviem kitais atvejais, kai esminis pakeitimas leidžiamas, t. y., viena vertus, Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies d punkte numatytu atveju, susijusiu su „subjektiniais“ pakeitimais (t. y. su rangovo pakeitimu tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis), kurie, žinoma, neturi įtakos sutarties dalykui ar rūšiai, ir, kita vertus, šios nuostatos 1 dalies b punkte nurodytu atveju, susijusiu su situacijomis, kai, turėdama vykdyti papildomą veiklą, perkančioji organizacija negali pakeisti rangovo arba jai tai nenaudinga ir kai kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties vertės.
( 24 ) Šis skirtumas svarbus ir dėl įrodinėjimo pareigos. Iš tikrųjų, kai pakeičiamas sutarties bendras pobūdis, galima daryti prielaidą, kad kalbama apie esminius pakeitimus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalies a punktą (žr. šios direktyvos 109 konstatuojamąją dalį), o kitų pakeitimų atveju suinteresuotoji šalis (be kita ko, potencialus dalyvis, kuris būtų galėjęs dalyvauti pirkimo procedūroje) turi įrodyti, kad šie pakeitimai galėjo turėti įtakos procedūros baigčiai (šiuo klausimu žr. Bogdanowicz, P., „Article 72 – Modification of Contracts during Their Term“, Caranta, R. ir Sanchez‑Graells, A. (leid.), European Public Procurement, Edward Elgar, Čeltnamas 2021, p. 795). Vieno autoriaus teigimu (žr. de La Rosa, S., Droit européen de la commande publique, Bruylant, Briuselis, 2021 (2‑asis leidimas), p. 487), darant nuorodą į bendrą sutarties pobūdį reikia atsižvelgti į bendrą sutarties pusiausvyrą, o ne konkrečiai įvertinti esminiu laikomą sąlygos pakeitimą (šiuo klausimu žr. šios išvados 22 išnašą).
( 25 ) Šiuo klausimu žr. Bogdanowicz, P., „Article 72 – Modification of Contracts during Their Term“, Caranta, R. ir Sanchez‑Graells, A. (leid.), European Public Procurement, Edward Elgar, Čeltnamas, 2021, p. 791, taip pat de La Rosa, S., Droit européen de la commande publique, Bruylant, Briuselis, 2021 (2‑asis leidimas), p. 486–488. Pastarasis autorius pateikia pavyzdį, kai įtraukiamos naujos paslaugos, išplečiamas tinklas ar dėl koncesijų pakeičiama tarifų lentelė.
( 26 ) Žr. šios išvados 7 išnašą.
( 27 ) Žr., be kita ko, šios išvados 30 punktą ir 14 išnašą.
( 28 ) Be to, pažymėtina, kad, policijos institucijos teigimu, sąlygos, kad būtų konstatuotas esminio pakeitimo buvimas, nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos. Anot jos, kadangi iš Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalies a–d punktuose nurodytų atvejų iš esmės tik vienas, kuris nurodytas a punkte, yra reikšmingas, taigi esama priežasčių abejoti, ar vienas iš trijų šioje nuostatoje išvardytų atveju atitinka šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Iš tikrųjų pirmasis atvejis susijęs su sąlygomis, dėl kurių būtų buvę leista dalyvauti kitiems kandidatams, kalbant apie ribotus konkursus ir konkurso procedūras su derybomis; antrasis – su sąlygomis, dėl kurių būtų buvę galima priimti kitą pasiūlymą nei tas, kuris buvo priimtas, kalbant tik apie privalomų sąlygų ar sutarties dalyko keitimą, o trečiasis – su sąlygomis, dėl kurių į pirkimo procedūrą būtų buvę pritraukta daugiau dalyvių, o tai nagrinėjamu atveju mažai tikėtina, nes atlygio sąlygos buvo paveiktos taip, kad tapo nepalankios tiekėjui.
( 29 ) Žr. šios išvados 16 išnašą. Pagal doktriną tokį pakeitimą galėtų reikšti ir didelis sutarties galiojimo trukmės pasikeitimas, be kita ko, tuomet, kai terminuota sutartis pakeičiama neterminuota (šiuo klausimu žr. Bogdanowicz, P., „Article 72 – Modification of Contracts during Their Term“, Caranta, R. ir Sanchez‑Graells, A. (leid.), European Public Procurement, Edward Elgar, Čeltnamas, 2021, p. 784), tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės.
( 30 ) Dėl pakeitimų, numatytų pradiniuose pirkimo dokumentuose, žr. Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies a punktą.
( 31 ) Dėl pakeitimų, numatytų pradiniuose pirkimo dokumentuose, žr. Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punktą, o dėl de minimis pakeitimų – šios direktyvos 72 straipsnio 2 dalį.
( 32 ) Šiuo klausimu pažymėtina, kad pakeitimas, kuris neturi įtakos procedūros baigčiai arba dėl kurio ekonominė sutarties pusiausvyra nepasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai, nėra esminis sutarties pakeitimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalį (šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. birželio 19 d. Sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C‑454/06, EU:C:2008:351, 37 punktas). Be to, teigiama, kad, jei pakeitimas palankus perkančiajai organizacijai, tokia situacija nereiškia konkurencijos iškraipymo pavojaus, išskyrus atskirus atvejus (šiuo klausimu žr., be kita ko, Hartlev, K., ir Liljenbøl, M. W., „Changes to Existing Contracts under the ES Public Procurement Rules and the Drafting of Review Clauses to Avoid the Need for a New Tender“, Public Procurement Law Review, 2 t., 2013, p. 56).