KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Direktyvos 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones taikymo /* COM/2013/0214 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI,
TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR
REGIONŲ KOMITETUI dėl Direktyvos 2009/33/EB dėl
skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias
kelių transporto priemones taikymo Įžanga Tai pirmoji
ataskaita dėl 2009 m. balandžio 23 d. Direktyvos 2009/33/EB
dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją
vartojančias kelių transporto priemones[1] (toliau – Netaršių
transporto priemonių direktyva) taikymo ir dėl paramos veiksmų, kurių
ėmėsi valstybės narės, teikiama pagal šios direktyvos 10
straipsnį. Direktyva 2009/33/EB taikoma dar neseniai, o
daugelyje valstybių narių jos įgyvendinimas gerokai uždelstas.
Be to, atlikti analizę buvo sudėtinga, nes valstybėms
narėms nėra privaloma teikti ataskaitas, o turimi duomenys yra
nenuoseklūs. Todėl šioje ataskaitoje galima pateikti tik ribotą
kokybinę analizę, daugiausia grindžiamą atvejų tyrimais.
Išsami medžiaga pateikiama Komisijai parengtame tyrime[2]. Netaršių transporto priemonių direktyva
siekiama skatinti netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių rinką, taip didinant
transporto sektoriaus įnašą į ES energetikos, klimato ir
aplinkos politiką. Galutinis nustatytas perkėlimo į
nacionalinę teisę terminas buvo 2010 m. gruodžio 4 d. Direktyva taikoma transporto priemonėms,
kurias yra nusipirkusios perkančiosios institucijos ir perkantieji
subjektai, kaip apibrėžta viešojo pirkimo direktyvose[3], ir viešojo transporto
operatoriams, kaip apibrėžta reglamente dėl keleivinio transporto
viešųjų paslaugų[4]. Direktyvoje reikalaujama atsižvelgti į per
eksploatacinį laikotarpį suvartojamos energijos, išmetamo anglies
dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx),
angliavandenilių be metano (NMHC) ir kietųjų dalelių
kiekius. Taigi Netaršių transporto priemonių direktyva pirmą
kartą visos ES viešojo pirkimo teisėje nustatyti tvarumo
įpareigojimai. Pagal direktyvą
į poveikį energetikai ir aplinkai galima atsižvelgti dviem
būdais: pirmuoju atveju atsižvelgiant
į poveikį energetikai ir aplinkai nustatomos transporto
priemonių eksploatavimo techninės specifikacijos; antruoju atveju galima naudoti šį poveikį
kaip sutarties sudarymo kriterijų. Direktyvoje
nustatyta transporto priemonių suvartojamos energijos eksploatacinio
laikotarpio sąnaudų ir sąnaudų, patiriamų dėl CO2
ir kitų teršalų išmetimo, apskaičiavimo metodika. Taikant
tokį monetizavimą išorinės sąnaudos priskiriamos
vidinėms sąnaudoms, o tai atitinka ilgalaikį ES politikos
tikslą. Tokiu būdu efektyviau energiją vartojančioms ir
mažiau taršioms transporto priemonėms suteikiamas pranašumas, jos gali
greičiau skverbtis į rinką – tai galioja tiek transporto
priemonėms su įprastiniais vidaus degimo varikliais, tiek
alternatyvųjį kurą naudojančioms transporto
priemonėms. 1. Netaršių
transporto priemonių direktyvos įgyvendinimas valstybėse
narėse Galutinis nustatytas
direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo
2010 m. gruodžio 4 d. Iki minėtos dienos įpareigojimą
įvykdė tik trys valstybės narės. Prieš įsipareigojimo neįvykdžiusias
valstybes nares Komisijai teko pradėti pažeidimų nagrinėjimo
procedūras. Rengiant šią ataskaitą visos pradėtos
pažeidimų nagrinėjimo procedūros nutrauktos, nes atitinkamos
valstybės narės perkėlė direktyvą į
nacionalinę teisę. Tačiau liko dar viena valstybė narė, kuri nevisiškai
perkėlė direktyvą į nacionalinius teisės aktus. Ši
valstybė narė, Latvija, dar nebaigė direktyvos perkėlimo
į nacionalinę teisę procedūros. 1 lentelėje pateikiama
perkėlimo į nacionalinę teisę proceso raidos apžvalga. 1 lentelė.
Netaršių transporto priemonių direktyvos perkėlimo į
valstybių narių nacionalinę teisę proceso apžvalga || Valstybė narė || Perkėlimas į nacionalinę teisę || Komisijos vykdyti veiksmai Direktyvoje nustatyta data: 2010 m. gruodžio 4 d. || Čekija Danija, Portugalija || 2010 m. rugsėjo mėn. 2010 m. gruodžio mėn. || nėra 2011 m. || Lietuva Bulgarija, Kipras, Vengrija, Italija, Ispanija Rumunija Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Malta || 2011 m. vasario mėn. 2011 m. kovo mėn. 2011 m. balandžio mėn. 2011 m. gegužės mėn. || 27.01.2011: 13 ES valstybių narių išsiųstas oficialus pranešimas dėl nepranešimo apie nacionalines priemones (Belgijai, Vokietijai, Ispanijai, Suomijai, Prancūzijai, Italijai, Kiprui, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Nyderlandams, Lenkijai ir Rumunijai) Graikija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija, Švedija JK Belgija, Estija || 2011 m. birželio mėn. 2011 m. liepos mėn. 2011 m. spalio mėn. || 16.06.2011: 10 ES valstybių narių išsiųsta pagrįsta nuomonė (Austrijai, Bulgarijai, Estijai, Graikijai, Airijai, Liuksemburgui, Slovėnijai, Slovakijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei) 25.11.2011: Suomijai išsiųsta pagrįsta nuomonė dėl priemonių, susijusių su Alandų provincija, nebuvimo 2012 m. || Austrija Slovėnija Suomija Latvija || 2012 m. vasario mėn. 2012 m. kovo mėn. 2012 m. balandžio mėn. 2013 m. (planuojama) || 22.03.2012: Komisijos sprendimas pranešti apie Suomiją ES Teisingumo Teismui (nutraukta pranešus apie Suomijos atliktą visuminį perkėlimą) Dauguma atvejų
perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę reikėjo iš
dalies keisti esamus viešojo pirkimo įstatymus, o ne priimti naujus
teisės aktus. Kai kurios valstybės narės taip pat parengė
rekomendacinių dokumentų, susijusių su Direktyvos 2009/33/EB
įgyvendinimu, arba ketina tokių dokumentų parengti. Valstybės
narės nepranešė apie jokias pagal šios direktyvos 2 straipsnį
padarytas išimtis. Kad būtų
lengviau įgyvendinti Netaršių transporto priemonių
direktyvą, 2009 m. kovo 30 d. – tą dieną, kai
Ministrų Taryba priėmė direktyvą – Komisija
atvėrė interneto portalą. Jame direktyva aiškinama plačiau.
Be to, jame buvo energijos, CO2 ir taršos sąnaudų
apskaičiavimo pinigine išraiška skaičiuoklė, taip pat
informacija apie susijusią valstybių narių politiką ir
priemones. Vėliau atvertas nuodugnesnis Netaršių transporto priemonių
portalas[5]
apie Direktyvos 2009/33/EB perkėlimą į nacionalinę
teisę, kad būtų paprasčiau ją taikyti. Šiame portale
pateikiami turimi duomenys visų rinkoje esančių transporto
priemonių eksploatavimo laikotarpio sąnaudoms apskaičiuoti. Juo
palengvinamas centralizuotas viešasis pirkimas, padedama grupėmis pirkti
transporto priemones, taip perkant didesnius kiekius pasiekiant masto
ekonomijos. Portale taip pat teikiama informacija apie viešojo pirkimo
teisės aktus ir konkrečias programas bei paskatas pirkti ir eksploatuoti
netaršias ir efektyviai energiją vartojančias transporto priemones ES
lygmeniu ir įvairiose valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu
ir vietos lygmeniu. 2. Valstybių
narių vykdyti paramos veiksmai Pastaraisiais metais
daug valstybių narių įgyvendino papildomų priemonių,
padedančių kurti netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių rinką, kuriomis
prisidėjo prie tokių pačių tikslų kaip ir
Netaršių transporto priemonių direktyva. Į šias priemones
įeina valdžios institucijų paskatos ir parama netaršioms transporto
priemonėms, taip pat priemonės, kuriomis netiesiogiai skatinama
pirkti ir naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias
transporto priemones, tokios kaip atrankūs prieigos apribojimai ir vietos
paklausos valdymas, diferencijuojant pagal aplinkos apsaugos kriterijus, taip
pat su transporto priemonių apmokestinimu susijusios priemonės. Kai taikomi prieigos
apribojimai, transporto priemonės paprastai turi atitikti
reikalaujamą standartą ar išmetamų teršalų kiekio lygį
arba kitus kriterijus, kad jas būtų leidžiama tiekti rinkai.
Todėl nepaisant to, kad jomis siekiama pagerinti aplinkos būklę
konkrečioje vietovėje, nauda gali išplisti plačiai, jei taikant
tokias priemones bus paskatinta naudoti netaršias ir efektyviai energiją
vartojančias transporto priemones. Parodomaisiais projektais, pavyzdžiui,
tokiais, kokie buvo palaikomi iniciatyva CIVITAS, galėtų būti
skatinama geroji praktika ir viešojo sektoriaus susidomėjimas netaršiomis
ir efektyviai energiją vartojančiomis transporto priemonėmis,
ypač jei būtų suvokiama to nauda. Siekiant, kad
būtų perkama ir naudojama daugiau netaršių ir efektyviai
energiją vartojančių transporto priemonių, kurios veikia
naudojant alternatyvų kurą ir (arba) technologijas, labai svarbu, kad
būtų tinkama papildymo kuru ar įkrovimo infrastruktūra. Jei
vartotojai nebus tikri dėl galimybės įsigyti alternatyvaus kuro,
jie gali nenoriai naudoti tokias technologijas. Šio aspekto svarba
pabrėžiama Komisijos pasiūlyme dėl Direktyvos dėl
alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo[6]. Papildymo kuru ar
įkrovimo infrastruktūra labai skiriasi tarp valstybių narių
ir jų viduje, ją reikėtų geriau suderinti, kad
būtų galima visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą
plačiai naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias
transporto priemones, kuriose naudojamas alternatyvus kuras, kaip numatoma
Komisijos komunikate „Transportui – švari energija“[7]. 3. Netaršių
transporto priemonių direktyvoje numatytų būdų taikymas Perkeldamos
Netaršių transporto priemonių direktyvą į nacionalinę
teisę dauguma valstybių narių perkėlė visus šios
direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje numatytus galimus būdus. Tokiu būdu
valdžios institucijos gali įtraukti transporto priemonių poveikį
energetikai ir aplinkai į viešojo pirkimo procedūras arba nustatydamos
technines specifikacijas, arba įtraukdamos poveikį į sutarties
sudarymo kriterijus. Pastaruoju atveju poveikį galima išreikšti pinigais. Pagrindinės valstybių narių nurodytos priežastys,
kodėl jos išlaikė visus Netaršių transporto priemonių direktyvos
5 straipsnio 3 dalyje numatytus galimus būdus – suteikti daugiau lankstumo
perkančiajai institucijai, suteikti perkančiajai institucijai
galimybę rinktis geriausiai jos pirkimo poreikius atitinkančius
būdus ir sudaryti galimybę naudoti geriausiai vietos aplinkybes
atitinkantį būdą. Siekdamos paprastumo arba derėjimo su
nacionaliniais metodais, galimų būdų skaičių sumažino
tik Slovėnija, kuri kaip sutarties sudarymo kriterijų leido naudoti
tik poveikį energetikai ir aplinkai, Čekija, kuri neleido naudoti
monetizavimo, ir Švedija, kuri nesudarė galimybės naudoti
poveikį energetikai ir aplinkai kaip sutarties sudarymo kriterijaus. 2
lentelėje pateikiama direktyvos taikymo apžvalga. 2 lentelė. 5 straipsnio 3 dalies taikymas ES valstybėse
narėse Veiksmai, kurių dėl 5 straipsnio 3 dalies ėmėsi valstybės narės || Valstybės narės Leido naudoti visus būdus || 24 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija, Vokietija Leido naudoti tik 1 būdą (t. y. nustatyti transporto priemonių su energijos suvartojimu ir atitiktimi aplinkosaugos reikalavimams susijusias technines specifikacijas) || - Leido naudoti tik 2a būdą (t. y., kai poveikis energetikai ir aplinkai naudojamas kaip sutarties sudarymo kriterijus) || Slovėnija Leido naudoti tik 2b būdą (t. y., kai poveikis energetikai ir aplinkai monetizuojamas) || - 1 ir 2a būdas || Čekija 1 ir 2b būdas || Švedija Nacionaliniu lygmeniu Vokietija pateikė
netiesioginių įrodymų apie dažniausiai
perkančiųjų institucijų naudojamus būdus (pagal
Vokietijos teisės aktus, kuriais perkelta direktyva, šiuo metu galima
rinktis visus numatytus būdus), iš kurių matyti, kad daugiausia
pasirenkamas 1 būdas, antrasis pagal populiarumą yra 2a būdas.
Pažymėta, kad 2b būdas pasirenkamas bene rečiausiai,
pagrindinė to priežastis – sunkumai jį taikant. Hamburgo
miesto kontaktiniai asmenys pritarė šiai nuomonei ir pareiškė, kad
iki šiol jie naudojo tik 1 būdą – daugiausia dėl to, kad jį
lengva pritaikyti. Kopenhagos viešojo transporto institucijos naudojo
visus būdus ir pranešė, kad visais atvejais jų patirtis buvo
gera. Bolonija naudojo 2a ir 2b būdus, tačiau nėra
duomenų apie teigiamą arbą neigiamą patirtį taikant
šiuos metodus. Slovėnija naudojo eksploatavimo laikotarpio
sąnaudų metodiką, nors buvo laikoma, kad trūksta
informacijos apie išmetamų teršalų kiekį. Kopenhagos, Bolonijos
ir Slovėnijos atstovai dar turi suformuoti nuomonę apie tai, ar
naudotus būdus reikėtų palikti ar iš dalies pakeisti. Gente
naudoti ir techninių specifikacijų, ir sutarties sudarymo
kriterijų būdai (t. y., 1 ir 2a būdai). Pirmuoju reikia
nurodyti tik technologiją, kuri turi būti perkamoje transporto
priemonėje (remiantis rinkoje esančių transporto priemonių
apžvalga), o sutarties sudarymo kriterijų atveju transporto priemonės
turi atitikti minimalius aplinkosauginius kriterijus. Stokholme
Direktyva 2009/33/EB leidžiama toliau naudoti pirmiau mieste naudotą
būdą, kuriuo veiksmingai nustatomos techninės specifikacijos,
t. y., galima pirkti tik tas transporto priemones, kurios atitinka
nacionalinę netaršios transporto priemonės apibrėžtį. Gento
ir Stokholmo atstovų nuomone, atitinkamai, reikia papildomų
rekomendacijų dėl poveikio energetikai ir aplinkai kaip techninio
reikalavimo naudojimo ir reikia iš naujo subalansuoti monetizavimo būde
naudojamus veiksnius. Londono, Vienos ir Rumunijos viešojo transporto
operatoriai nurodė aplinkosaugos standartus, kuriuos turi atitikti
perkamos transporto priemonės, o Barselonoje greta kitų
veiksnių vertinamos ir transporto priemonės eksploatavimo laikotarpio
sąnaudos. Daugumos valstybių narių nuomone
reikėtų palikti visus būdus. Taip manoma daugiausia todėl,
kad po Direktyvos 2009/33/EB perkėlimo į nacionalinę teisę
jos turėjo nedaug patirties. Konkrečiai trūksta iki šiol
atliktų vertinimų, kuriuose būtų nustatytas šios direktyvos
poveikis, įskaitant poveikį netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių rinkos plėtrai. Kai kurios
valstybės narės taip pat nurodė, kad ES skiriasi
nacionalinės sistemos, todėl svarbu palikti galimybę rinktis iš
kelių būdų, kad tam tikros valstybės narės
nepatektų į nepalankią padėtį. Dėl to, ar kuriuos nors būdus
reikėtų iš dalies pakeisti, valstybės narės vėlgi
manė turinčios nepakankamai patirties taikant Direktyvą
2009/33/EB, todėl šiame etape negalėjo pasiūlyti, kaip
būtų juos galima patobulinti. Kad tai būtų galima padaryti,
reikėtų daugiau patirties ir poveikio vertinimų. Konkrečių
rekomendacijų, kaip taikyti skirtingus Direktyvos 2009/33/EB būdus ir
kokį santykinį svorį suteikti jos nuostatoms, parengė tik
kelios valstybės narės, tokios kaip Nyderlandai, Latvija, Danija,
Prancūzija ir JK. 4. Netaršių
transporto priemonių direktyvos poveikis Direktyvos
2009/33/EB poveikio vertinimą labai apsunkino tai, kad valstybės
narės nebuvo įpareigotos teikti ataskaitas, taip pat tai, kad
trūko tiek viešojo pirkimo vykdytojų, tiek gamintojų
teikiamų išsamių duomenų. Nėra surinkta nuoseklių
duomenų apie transporto priemonių, nupirktų pagal šios
direktyvos sąlygas, eksploatacines savybes, susijusias su energijos
vartojimo efektyvumu, išmetamo CO2 ir teršalų kiekiu. Šiame ankstyvame
etape nebuvo galima tikėtis didelio šio teisės akto poveikio ir
todėl, kad daug valstybių narių Direktyvą 2009/33/EB
pradėjo įgyvendinti gerokai vėliau nei iš pradžių numatyta
perkėlimo į nacionalinę teisę data. Tikėtino
Netaršių transporto priemonių direktyvos poveikio vertinimai atlikti
tik keletu atvejų. Labai mažai valstybių narių atliko su galimu
prognozuojamu direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų
poveikiu susijusį vertinimą. JK teisės akto perkėlimo
į nacionalinę teisę poveikio vertinimas atliktas, tačiau
jame vertinta visa direktyva, o ne konkretūs būdai. Jame padaryta
išvada, kad įgyvendinus šią direktyvą JK būtų gauta
ekonominės naudos, kurios vertė 27 mln. EUR. Tačiau dėl to,
kad perkėlimo į nacionalinę teisę procesas vėlavo, ir
dėl patikimų duomenų, gautų laikotarpiu po
įgyvendinimo, trūkumo kol kas nėra su faktiniu poveikiu po
perkėlimo susijusių galutinių vertinimų. Prieš įvedant Direktyvą 2009/33/EB
daugelyje valstybių narių jau buvo ekologiškų viešojo pirkimo
reikalavimų, susijusių su transporto priemonių pirkimu.
Todėl direktyva esamos padėties labai nepakeitė. Tačiau
pripažinta, kad valdžios įstaigoms galbūt bus naudingas pirkimo
kriterijų formalizavimas, ir tikimasi, kad tai bus naudinga toms
valstybėms narėms, kuriose prieš tai jokių kriterijų
nebuvo. Daug ES miestų
yra nustatyta politika, kuria siekiama įsigyti mažiau taršias ir
efektyviau energiją vartojančias transporto priemones. Šiuose
miestuose tokia politika prisidėta prie teršalų, išmetamų iš
visuomeninių transporto priemonių parkų, kiekio mažinimo. Dažna
jų priežastis buvo poreikis atitikti ES oro kokybės standartus.
Tikimasi, kad įvedus Netaršių transporto priemonių
direktyvą daugiau miestų apsivalys savo transporto priemonių
parkus, pasinaudodami šioje direktyvoje siūlomais būdais. Gamintojai
nurodė, kad daugiau valdžios institucijų vertina transporto
priemonių eksploatavimo laikotarpio sąnaudas ir poveikį, o ne
skiria dėmesį vien tik pirkimo kainai. Regis, šiuo požiūriu
Direktyva 2009/33/EB keičiamas požiūris, kuris ilgesniu laikotarpiu
galėtų turėti reikšmingesnį poveikį valdžios
institucijų ir viešojo transporto operatorių sprendimams dėl
viešojo pirkimo. Tačiau bendresnio poveikio atžvilgiu
atrodė, kad būtų itin sunku įvertinti Direktyvos 2009/33/EB
poveikį, nes panašų tikėtiną poveikį gali paskatinti
ir kitos politikos priemonės. Nors mažai teršalų išmetančių
transporto priemonių rinka plečiasi, sunku tai susieti su šios
direktyvos įgyvendinimu, labiau tikėtina, kad tai vyksta dėl
kitų veiksnių (įskaitant technologijų plėtrą,
kitus teisės aktus, nacionalinę transporto priemonių apmokestinimo
politiką, rinkos sąlygas, esamas vyriausybines skatinimo sistemas ir
pan.). Daug valstybių narių nurodė,
kad pastaraisiais metais vykdyta mažai su transporto priemonėmis (ir
kitais sektoriais) susijusių viešųjų pirkimų – dėl
pasaulinės recesijos daug jų turi labai mažai lėšų, kurias
galėtų skirti transporto priemonių parkams ar paslaugų
teikimo sutartims atnaujinti. Viena valstybė narė nurodė
kitą veiksnį, galintį turėti įtakos valdžios
institucijų ir privačių suinteresuotųjų subjektų
sprendimams dėl pirkimo, – tai didelės degalų ir energijos
kainos. Manoma, kad tokios priežastys galėtų būti aktualios
visiems. Kai kuriais atvejais priimant sprendimus dėl pirkimo (ypač
sunkiųjų transporto priemonių ir transporto priemonių parko
atveju) svarbi yra savininkui tenkanti sąnaudų suma, o tai iš dalies
galėtų sudaryti spaudimą transporto priemonių gamintojams
plėsti savo netaršių transporto priemonių asortimentą ir
teikti daugiau pasiūlymų. Kadangi nėra
bendrų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2
kiekio matavimo procedūrų, joms Direktyva 2009/33/EB negalėjo
būti pritaikyta. Todėl Netaršių transporto priemonių
portale pateikta konkreti skaičiavimo metodika. Be to, Tarptautinė
viešojo transporto sąjunga (UITP) ir Europos automobilių
gamintojų asociacija (ACEA) kartu ieškojo sutarimo, kaip operatoriai ir
viešojo pirkimo vykdytojai galėtų taikyti Netaršių transporto
priemonių direktyvos nuostatas autobusų pirkimo konkursuose. Panašiai
bendradarbiauta ir dėl kitų sunkiųjų transporto
priemonių. Nuo 2013 m.
visų sunkiųjų transporto priemonių varikliai bus bandomi
pagal „Pasaulinį suderintą sunkiųjų transporto
priemonių pereinamąjį ciklą“, kaip nustatyta remiant JT
Europos ekonomikos komisijai. Kaip teigiama atitinkamos darbo grupės
galutinėje ataskaitoje[8],
atlikto pirminio mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti pasaulinio masto
suderintą variklių bandymo ciklą, skirtą variklių
išmetamiems teršalams tikrinti. Ši priemonė bus naudojama išmetamų
oro teršalų kiekiui, išmetamo CO2 kiekiui ir kuro
sąnaudoms matuoti. Šiais matavimais bus palaikomas platesnis Netaršių
transporto priemonių direktyvos monetizavimo būdo taikymas. Šiai dienai
nėra įrodymų dėl kurios nors technologijos pasirinkimo,
taigi ši direktyva technologiniu požiūriu yra visiškai neutrali. 5. Netaršių
transporto priemonių direktyvos požiūrio pritaikymas kitur Netaršių
transporto priemonių direktyva yra laipsniško ES politikos perėjimo
prie aktyvesnio ir nuoseklesnio aplinkosaugos reikalavimų įtraukimo
į ES viešojo pirkimo ir gaminių teisės aktus dalis. Panašūs
požiūriai kaip ir Netaršių transporto priemonių direktyvoje,
susiję su eksploatacinio laikotarpio poveikiu ištekliams ir aplinkai, jau
daug metų taikomi kai kuriuose kituose sektoriuose, tokiuose kaip
pastatų, elektros prietaisų ar biuro įrenginių. Tokioms
iniciatyvoms, kartu su vis mažiau taršiomis ir efektyviau energiją
vartojančiomis transporto priemonėmis, teks svarbus vaidmuo siekiant
strategijos „Europa 2020“ tikslo 20 proc. padidinti ES energijos vartojimo
efektyvumą. Viešojo
pirkimo teisės aktų kitimas labiau pabrėžiant ekonominę
naudą, kaip antai, vertinant eksploatavimo laikotarpio sąnaudas,
apibendrintas 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos pasiūlyme
peržiūrėti dabartines viešojo pirkimo direktyvas[9], visų pirma 66
straipsnį dėl sutarčių sudarymo kriterijų ir 67
straipsnį dėl eksploatavimo ciklo sąnaudų. Dėl
pakeitimų, kuriuos apima pasiūlyta peržiūrėta sistema,
priimant ES viešojo pirkimo sprendimus turėtų būti nuosekliau
atsižvelgiama į aplinkosaugos kriterijus. Nors
neaptikta jokių įrodymų, kad Direktyva 2009/33/EB
turėtų tiesioginės įtakos privačiojo sektoriaus
požiūriui, susijusiam su netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių viešuoju pirkimu, vis tik
aptikta pavyzdžių, kad privačiajame sektoriuje įsigyjamos
efektyviau energiją vartojančios transporto priemonės.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tai, kad privačiajame sektoriuje
įsigyjamos efektyviai energiją vartojančios transporto
priemonės, yra tik vienas transporto priemonių parko valdymo
elementų. Įsigyjant tokias transporto priemones gali sumažėti
transporto priemonių parko valdymo sąnaudos, ypač jei efektyviai
energiją vartojančios transporto priemonės eksploatavimo
laikotarpio sąnaudos mažesnės nei tradicinių transporto
priemonių. Tačiau yra ir kitų efektyviai energiją vartojančio
transporto priemonių parko valdymo elementų – apkrovos pajėgumo
išnaudojimas, kelionių be krovinio sumažinimas ir ekologiškas vairavimas.
Todėl daug įmonių, kurios turi didelius transporto
priemonių parkus, pvz., kurjerių bendrovės, tokios kaip DHL, TNT
ir UPS, valdo savo transporto priemonių parkus taip, kad būtų
suvartojama mažiau energijos, taigi ir išmetama mažiau teršalų. Taip
valdydamos savo transporto priemonių parkus tokios bendrovės ne tik
reaguoja į platesnio masto susirūpinimą dėl aplinkos,
įskaitant ir savo klientų susirūpinimą, tačiau joms
tai naudinga ir ekonomiškai. Galima nustatyti įvairių gerosios
patirties pavyzdžių, susijusių su netaršiu transporto priemonių
parko valdymu, kurie vykdomi visame pasaulyje. Suomijoje Direktyvoje 2009/33/EB nustatytus
metodus pradėjo taikyti ir privatusis sektorius. Viešojo pirkimo
patarimai, pateikti įgyvendinant Netaršių transporto priemonių
direktyvą, taip pat išplatinti stambiems privatiesiems pirkėjams,
tokiems kaip bendrovių automobilių pirkėjams, o tai svarbu, nes
beveik penktadalį visų Suomijoje parduodamų naujų
automobilių sudaro bendrovių automobiliai. 6. Išvados Dėl
to, kad dauguma valstybių narių vėlavo perkelti Netaršių
transporto priemonių direktyvą į nacionalinę teisę,
šiai dienai patirtis taikant šią direktyvą yra ribota, todėl
buvo sunkumų vertinant jos poveikį šios stebėsenos ataskaitos
tikslais. Padėtį dar labiau apsunkino tai, kad valstybės
narės nėra įpareigotos teikti ataskaitas. Atrodo,
būtina pateikti papildomų rekomendacijų dėl skirtingų
direktyvoje pateikiamų būdų taikymo, kad įsigyjant transporto
priemones būtų atsižvelgiama į energijos suvartojimą,
išmetamo CO2 ir teršalų kiekį. Taip pat reikia paramos
dėl vis dar naujoviško monetizavimo būdo. Tokias rekomendacijas
turėtų teikti valstybės narės, ypatingą
dėmesį skirdamos susijusiems nacionaliniams teisės aktams. Taip
pat reikėtų atsižvelgti į specialius darbuotojų,
atsakingų už susijusių nacionalinių teisės aktų
įgyvendinimą, mokymus. Netaršių
transporto priemonių portalas laikomas naudinga priemone padedant valdžios
institucijoms vykdyti netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių viešuosius pirkimus, taip pat
platinant pagal šią direktyvą įgytą patirtį. Komisija
patobulins Netaršių transporto priemonių portalą, kad jis
atitiktų viešųjų ir privačiųjų pirkėjų
poreikius. Be to, bus pagerintas su portale atliekamu skatinimu vykdyti
centralizuotą netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių pirkimą susijęs
funkcionalumas, įskaitant lengvesnį glaudžių ryšių tarp
susijusių nacionalinių ir regioninių institucijų ES-27
šalyse ir už jų ribų užmezgimą. Tikimasi,
kad tai padės greičiau sukurti netaršių ir efektyviai
energiją vartojančių transporto priemonių rinkos
jėgą, kad pramonė galėtų gauti naudos iš masto
ekonomijos ir pasiūlyti konkurencingesnių gaminių. Direktyvos
2009/33/EB poveikį gali sustiprinti ir didesnis dėmesys privatiems
klientams, atsirandantis po pradinio tikslo pirmiausia tiesiogiai veikti
viešajame sektoriuje, o vėliau įtraukti ir profesinius ir
privačiuosius pirkimus. Įvairūs
suinteresuotieji subjektai, tokie kaip ES pramonės asociacijos,
galėtų parengti rekomendacijas, kaip tai padarė Tarptautinė
viešojo transporto sąjunga (UITP), atitinkamiems savo nariams, kad jie
būtų geriau informuoti apie šią direktyvą. 2012 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo
Europos elektrinio judumo observatorijos (EEO)[10]
veiklą, kuria bus užtikrinta, kad regioninės ir vietos institucijos
nuosekliai rinktų ir skleistų svarbiausius statistinius duomenis apie
elektrinį judumą (elektrines transporto priemones su akumuliatoriais
ir su kuro elementais). EEO turėtų tapti pagrindine Europos
regionų informacijos apie elektrinį judumą platforma. Joje taip pat turėtų būti suteikta
informacija, kaip vietos lygmens viešasis pirkimas veikia Europos
elektrinių transporto priemonių arba elektrinių transporto
priemonių su kuro elementais rinką. 2014 m. numatytoje kitoje
Netaršių transporto priemonių direktyvos peržiūroje Komisija
planuoja išsamiai įvertinti direktyvos pridėtinę vertę.
Atsižvelgdama į tai Komisija gali apsvarstyti galimybę supaprastinti
direktyvos taikymą supaprastinant ją pačią. Tai
galėtų būti atlikta paliekant mažiau galimų būdų
valstybių narių lygmeniu, pvz., dėmesį sutelkiant į
atliktinų skaičiavimų atžvilgiu paprasčiausią
būdą. Taip būtų išvengta galimo vidaus rinkos susiskaidymo
dėl pasirinktų skirtingų technologijų. Tada sugrupuojant
vidaus rinkos paklausą galėtų būti sudarytos geresnės
sąlygos naujoviškų transporto priemonių technologijų masto
ekonomikai. Be to, valstybėms narėms galėtų būti
pradėti taikyti aiškūs įpareigojimai teikti ataskaitas. [1] 2009 m.
balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl
skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias
kelių transporto priemones, OL L 120/5
(http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:120:0005:0012:en:pdf). [2] http://ec.europa.eu/transport/urban/vehicles/directive/directive_en.htm.
[3] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl
subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto
ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo;
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų,
prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos
derinimo. [4] 2007 m.
spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių
transporto viešųjų paslaugų. [5] http://www.cleanvehicle.eu/. [6] COM(2013) 18 final. [7] COM(2013) 17 final. [8] http://www.unece.org/fileadmin/DAM/trans/doc/2001/wp29grpe/TRANS-WP29-GRPE-42-inf02.pdf. [9] COM(2011) 896. [10] http://www.hyer.eu/publications/newsletters/hyer-update-december-2012/hyer-signs-european-electromobility-observatory-contract.