Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Graikijos 2012 m. nacionalinės reformų programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[3],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)       2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)       2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[4], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką;

(3)       2011 m. liepos 12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Graikijos 2011 m. nacionalinės reformų programos;

(4)       2011 m. lapkričio 23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“;

(5)       2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(6)       2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas;

(7)       2012 m. balandžio 12 d. Graikija pateikė savo 2012 m. nacionalinę reformų programą ir neišsamią informaciją apie savo biudžeto planus. Graikijos valdžios institucijos raginamos pateikti visą standartinių lentelių rinkinį, kurio reikalaujama pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį;

(8)       2012 m. vasario 21 d. Euro grupė susitarė dėl Graikijai skirtos antrosios ekonominio koregavimo programos. Įgyvendinus Susitarimo memorandume dėl specialių ekonominės politikos sąlygų nustatytas ekonominės politikos kryptys, Graikijos valstybės skolą iki 2020 m. bus galima sumažinti iki 117 % BVP. Susitarta, kad iki 2014 m. viešasis sektorius programos finansavimui skirs 130 mlrd. EUR (neįskaitant sumų, kurias įsipareigota skirti pagal pirmąją finansavimo programą);

(9)       mokėjimo dalys išmokamos atsižvelgiant į kiekybinių įgyvendinimo kriterijų tenkinimą ir teigiamą pažangos, susijusios su 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendime 2011/734/ES (iš dalies pakeistame 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. kovo 13 d.) bei 2012 m. kovo 14 d. pasirašytame Susitarimo memorandume dėl specialių ekonominės politikos sąlygų išdėstytų politikos kriterijų įgyvendinimu, įvertinimą;

(10)     2012 m. kovo 19 d. EFSF pagal naująją finansavimo programą išmokėjo Graikijai pirmosios dalies (14,5 mlrd. EUR) pirmąją išmoką (5,9 mlrd. EUR). Be to, 1,6 mlrd. EUR Graikija gavo iš TVF. Iki 2012 m. gegužės mėn. pagal pirmąją ir antrąją programas Graikija gavo 147,5 mlrd. EUR oficialaus finansavimo lėšų;

(11)     2010–2011 m. Graikija iš dalies padarė pažangą siekdama koregavimo programoje nustatytų plataus užmojo tikslų. Juos įgyvendinti kliudė keletas veiksnių: politinis nestabilumas, socialiniai neramumai ir administracinių gebėjimų problemos, be to, nuosmukis iš esmės buvo daug didesnis, nei numatyta iš pradžių. Nebuvo įgyvendinti svarbūs fiskaliniai tikslai, todėl 2010–2011 m. priimtos papildomos konsolidavimo priemonės. Tačiau Graikijai pavyko iš esmės sumažinti valdžios sektoriaus deficitą – nuo 15,8 % BVP 2009 m. iki 9,1 % BVP 2011 m.;

(12)     2012 m. balandžio 18 d. Komisija priėmė komunikatą „Graikijos ekonomikos augimo skatinimas“, kuriame, išdėstant ekonomikos augimo, investavimo ir socialinio atsinaujinimo pagrindus, pabrėžiamas teigiamas ekonominio koregavimo programos poveikis, kurį gali užtikrinti visapusiškas ir veiksmingas jos įgyvendinimas. Šiame komunikate primenama, kad Graikija gali remtis savo naryste ES ir euro zonoje ir gauti konkrečios paramos. Jame pabrėžiama, kad antrojoje ekonominio koregavimo programoje nurodytomis reformomis siekiama atkurti Graikijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir sukurti teisingesnę visuomenę. Komunikate nurodyta, kad Graikijai suteikiama didžiulė finansinė parama ir pabrėžiamas Graikijos partnerių, ypač Komisijos, pasiryžimas rasti būdų maksimizuoti pirminių priemonių poveikį greitai imantis veiksmų ir teikiant ES paramą;

(13)     Graikijos gebėjimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač socialiai orientuotų tikslų, paveikė ekonominė krizė ir vėlesnės fiskalinio konsolidavimo priemonės. Vis dėlto struktūrinės reformos, pirmiausia darbo rinkos ir kai kurių sektorių liberalizavimas, taip pat daugelis priemonių, kurių imtasi verslo aplinkai pagerinti, padės remti konkurenciją, skatinti našumą, didinti užimtumą ir mažinti gamybos sąnaudas – taip vidutinės trukmės laikotarpiu būtų didinamas užimtumas, mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis. Net ir ekonominės krizės sąlygomis Graikija toliau siekė strategijoje „Europa 2020“ nustatytų aplinkos tikslų;

(14)     vykdomas struktūrinių fondų strateginis perprogramavimas, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo užimtumo ir konkurencijos (ypač MVĮ) paramai. Naujosiomis priemonėmis remiami šių sričių veiksmai: užimtumo paso, mokymo ir profesinių kvalifikacijų, galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) gauti finansavimą;

(15)     Graikija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami įsipareigojimai yra susiję su užimtumo didinimu, konkurencingumo gerinimu ir viešųjų finansų stabilumo didinimu,

REKOMENDUOJA Graikijai:

Įgyvendinti priemones, išdėstytas 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendime 2011/734/ES, iš dalies pakeistame 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. kovo 13 d., ir 2012 m. kovo 14 d. pasirašytame Susitarimo memorandume dėl specialių ekonominės politikos sąlygų.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               COM(2012) 307 final.

[3]               P7_TA(2012) 0048 ir P7_TA(2012) 0047.

[4]               2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/238/ES.