02011R0691 — LT — 20.02.2022 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2011 2011 m. liepos 6 d. dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (OL L 192 2011.7.22, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 538/2014 2014 m. balandžio 16 d. |
L 158 |
113 |
27.5.2014 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/125 2021 m. lapkričio 19 d. |
L 20 |
40 |
31.1.2022 |
|
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2011
2011 m. liepos 6 d.
dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų
(Tekstas svarbus EEE)
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema siekiant, kad aplinkos ekonominės sąskaitos taptų ESS 95 paralelinėmis sąskaitomis, nustatant aplinkos ekonominėms sąskaitoms rengti skirtus metodologijas, bendruosius standartus, terminų apibrėžtis, klasifikatorius ir apskaitos taisykles.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Taikant šį reglamentą vartojamos tokios terminų apibrėžtys:
|
1) |
į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas; |
|
2) |
su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis), ir kuris ESS 95 yra priskiriamas mokesčiams; |
|
3) |
šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos (ŠŪ-MSS) – nuoseklus duomenų apie medžiagų sąnaudas nacionaliniuose ūkiuose medžiagų atsargų pokyčius ūkyje ir medžiagų sąnaudas kituose ūkyje ar aplinkoje rinkimas; |
|
4) |
aplinkos apsaugos išlaidos – ekonominiai ištekliai, kuriuos vienetai rezidentai skiria aplinkos apsaugai. Aplinkos apsaugai priskiriama bet kokia veikla ir veiksmai, kuriais pirmiausia siekiama užkirsti kelią taršai ir bet kokiam kitam aplinkos blogėjimui, juos mažinti ir pašalinti. Ta veikla ir veiksmai apima visas priemones, kurių imamasi siekiant atkurti aplinką po to, kai ji buvo pabloginta. Šis terminas neapima veiklos, kuria, nepaisant naudos aplinkai, pirmiausia tenkinami techniniai poreikiai ar vidiniai įmonės ar kitos institucijos higienos ar saugos ir saugumo reikalavimai; |
|
5) |
aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektorius – nacionaliniame ūkyje vykdoma gamybos veikla, kuria sukuriami aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai (aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos). Aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai – aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 4 punkte, ir išteklių valdymo tikslais pagaminti produktai. Išteklių valdymas apima gamtos išteklių atsargų išsaugojimą, priežiūrą ir gerinimą, todėl apima ir apsaugą nuo tų išteklių išeikvojimo; |
|
6) |
fizinių energijos srautų sąskaitos – nuoseklus duomenų apie fizinius energijos srautus, patenkančius į nacionalinį ūkį, cirkuliuojančius ūkyje ir patenkančius į kitus ūkius arba į aplinką, rengimas. |
3 straipsnis
Moduliai
Aplinkos ekonominės sąskaitos, kurios turi būti parengtos pagal 1 straipsnyje nurodytą bendrą sistemą, skirstomos į šiuos modulius:
į orą išmetamų teršalų sąskaitų modulis, kaip nustatyta I priede;
su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį modulis, kaip nustatyta II priede;
šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų modulis, kaip nustatyta III priede;
aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų modulis, kaip nustatyta IV priede;
aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sąskaitų modulis, kaip nustatyta V priede;
fizinių energijos srautų sąskaitų modulis, kaip nustatyta VI priede.
Kiekviename priede pateikiama ši informacija:
sąskaitų rengimo tikslai;
sąskaitų aprėptis;
rodiklių, pagal kuriuos turi būti renkami ir perduodami duomenys, sąrašas;
pirmieji ataskaitiniai metai, sąskaitų rengimo ir duomenų perdavimo dažnumas bei terminai;
ataskaitos lentelės;
ilgiausia 8 straipsnyje nurodytų pereinamųjų laikotarpių, per kuriuos Komisija gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, trukmė.
Kai būtina atsižvelgti į aplinkos, ekonomikos ir technikos pokyčius, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 9 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant:
pateikti metodinių nurodymų; ir
atnaujinti 1 dalyje nurodytus priedus 2 dalies c–e punktuose nurodytos informacijos atžvilgiu.
Naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams nebūtų nustatyta didelė papildoma administracinė našta.
Tokiais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ar respondentams neturi būti užkraunama didelė papildoma našta. Parengdama ir vėliau atnaujindama pirmoje pastraipoje nurodytus sąrašus, Komisija tinkamai pagrindžia savo veiksmus, atitinkamais atvejais pasinaudodama sąnaudų efektyvumo tyrimų, kurie apimtų respondentams tenkančios naštos ir gamybos sąnaudų įvertinimą, srities ekspertų pagalba.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4 straipsnis
Bandomieji tyrimai
5 straipsnis
Duomenų rinkimas
Valstybės narės reikalingus duomenis renka taikydamos administracinio supaprastinimo principą ir naudodamosi toliau nurodytais įvairiais šaltiniais:
tyrimais;
statistinio apskaičiavimo procedūromis tais atvejais, kai nebuvo stebimi kai kurie visų vienetų rodikliai;
administraciniais šaltiniais.
6 straipsnis
Duomenų perdavimas Komisijai (Eurostatui)
7 straipsnis
Kokybės vertinimas
8 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
9 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
10 straipsnis
Ataskaita ir peržiūra
Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė duomenų rinkimo metodai, valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams tenkanti administracinė našta, taip pat tų statistinių duomenų įgyvendinamumas ir efektyvumas.
Prireikus ir atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalyje paminėtus rezultatus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai:
11 straipsnis
Komitetas
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Į ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ SĄSKAITŲ MODULIS
1 Skirsnis
TIKSLAI
Į orą išmetamų teršalų sąskaitose duomenys apie į orą išmetamus teršalus nurodomi ir pateikiami nacionalinių sąskaitų sistemas atitinkančiu būdu. Nacionaliniai duomenys apie į orą išmetamus teršalus suskirstomi pagal ekonominės veiklos, kurią vykdant išmetami teršalai, rūšis, kaip apibrėžta ESS 95. Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.
Šiame priede nurodoma, kokius išmetamųjų teršalų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti. Tie duomenys bus rengiami taip, kad būtų susieti pramonės įmonėms ir namų ūkiams vykdant ekonominę gamybinę bei vartojimo veiklą išmetami teršalai. Duomenys apie tiesiogiai išmetamus teršalus, apie kuriuos pranešta pagal šį reglamentą, bus susiejami su ekonominių sąnaudų ir produkcijos lentelėmis, pasiūlos ir naudojimo lentelėmis ir duomenimis apie namų ūkių vartojimą, kurie jau pateikti Komisijai (Eurostatui) teikiant ataskaitą dėl ESS 95.
2 Skirsnis
APRĖPTIS
Į orą išmetamų teršalų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ir ESS 95; jos taip pat yra pagrįstos gyvenamosios vietos principu.
Pagal ESS 95 gyvenamosios vietos terminas grindžiamas šiuo principu: šalies vienetu rezidentu laikomas vienetas, kurio ekonominių interesų centras yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienerius metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą.
Į orą išmetamų teršalų sąskaitose nurodomi duomenys apie teršalus, išmetamus visų vienetų rezidentų veiklos metu, neatsižvelgiant į teršalų atsiradimo vietovę.
Išmetamųjų teršalų sąskaitose nurodomi likutinių dujinių ir kietųjų dalelių medžiagų, susidarančių šalyje vykdomos ekonominės veiklos metu ir išmetamų į atmosferą, srautai. Šiame reglamente terminas „atmosfera“ - aplinkos sistemos dalis. Sistemos riba yra susijusi su riba tarp nacionalinio ūkio (kaip ekonominės sistemos dalies) ir atmosferos (kaip aplinkos sistemos dalies). Peržengus sistemos ribą, į orą išmestos medžiagos tampa žmogaus nebekontroliuojamos, patenka į natūralius medžiagų atsinaujinimo ciklus ir gali sukelti kelių rūšių poveikį aplinkai.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia statistinius duomenis apie šiuos į orą išmetamus teršalus:
|
Pavadinimas |
Simbolis |
Apskaitos vienetas |
|
Anglies dioksidas, išskyrus išsiskiriantį iš biomasės |
CO2 |
1 000 tonų (Gg) |
|
Anglies dioksidas iš biomasės |
Biomasės CO2 |
1 000 tonų (Gg) |
|
Azoto suboksidas |
N2O |
tonos (Mg) |
|
Metanas |
CH4 |
tonos (Mg) |
|
Perfluorangliavandeniliai |
PFC |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
|
Hidrofluorangliavandeniliai |
HFC |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
|
Sieros heksafluoridas ir azoto trifluoridas |
SF6; NF3 |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
|
Azoto oksidai |
NOX |
tonos (Mg), NO2 ekvivalentai |
|
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai |
NMVOC |
tonos (Mg) |
|
Anglies monoksidas |
CO |
tonos (Mg) |
|
Kietosios dalelės < 10 μm |
PM10 |
tonos (Mg) |
|
Kietosios dalelės < 2,5 μm |
PM2,5 |
tonos (Mg) |
|
Sieros oksidai |
SOX |
tonos (Mg), SO2 ekvivalentai |
|
Amoniakas |
NH3 |
tonos (Mg) |
Visi duomenys nurodomi dešimtųjų tikslumu.
4 Skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendras ES–27 įvertis. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodytų terminų, įvertis.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra šio reglamento įsigaliojimo metai.
5. Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2008 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis.
6. Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n-4, n-3, n-2, n-1 ir n-tųjų metų duomenis (n – ataskaitiniai metai).
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
1. Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio duomenys rengiami pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis), kuris visiškai atitinka ESS 95. Be to, rengiami šie duomenys:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas hierarchinis klasifikatorius:
Į orą išmetami teršalai pagal veiklos rūšis – NACE 2 red. (A*64)
Namų ūkių į orą išmetami teršalai
Jungiamieji duomenys
Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio atžvilgiu – bendros į orą išmetamų teršalų sąskaitos (gamybos veikla + namų ūkiai)
Išskyrus nacionalinius rezidentus užsienyje:
Įskaitant nerezidentus šalies teritorijoje:
sausumos transportas;
vandens transportas;
oro transportas.
Kiti pakeitimai ir statistinis neatitikimas.
6 Skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai po pirmojo duomenų perdavimo termino.
II PRIEDAS
SU APLINKA SUSIJUSIŲ MOKESČIŲ PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠĮ MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Su aplinka susijusių mokesčių statistikoje registruojami ir pateikiami duomenys pagal mokesčius mokančius subjektus tokiu būdu, kuris visiškai atitinka pagal ESS 95 pateiktus duomenis. Registruojamos nacionalinių ekonomikų su aplinka susijusios mokestinės įplaukos pagal ekonominės veiklos rūšį. Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.
Šiame priede nurodoma, kokius duomenis apie su aplinka susijusias mokestines įplaukas pagal ekonominės veiklos rūšį valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
Rengiant su aplinka susijusių mokesčių statistiką galima tiesiogiai pasinaudoti mokesčių statistika ir valstybės finansų statistika, tačiau būtų naudinga, jeigu įmanoma, naudotis pagal ESS 95 teikiamais duomenimis apie mokesčius.
Su aplinka susijusių mokesčių statistika turi būti grindžiama sumomis, patvirtintomis įvertinimu ir deklaracijomis arba grynųjų pinigų gavimo kvitais, siekiant užtikrinti suderinamumą su ESS 95 ir gerinti palyginamumą tarptautiniu mastu.
ESS 95 taip pat nurodoma informacija, kurios pramonės šakos ir sektoriai moka mokesčius. Pagal ESS 95 pateiktą informaciją apie mokesčius galima rasti institucinių sektorių sąskaitose bei pasiūlos ir naudojimo lentelėse.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Su aplinka susijusiems mokesčiams taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip pagal ESS 95, ir juos sudaro privalomi neatlygintini mokėjimai grynaisiais pinigais arba natūra, kuriuos nustato valdžios sektorius arba Sąjungos institucijos.
Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 95 kategorijoms:
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia su aplinka susijusių mokesčių statistiką pagal šiuos rodiklius:
Be to, valstybės narės kaip atskirą rodiklį turi pateikti valdžios sektoriaus mokestinių pajamų, įtraukiamų į Europos sąskaitų sistemos sąskaitas dėl dalyvavimo ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, duomenis.
Valstybės narės kaip atskirą rodiklį taip pat turi pateikti kitų su aplinka susijusių mokesčių, įtraukiamų į energijos, transporto, taršos ar išteklių mokesčių visumą ir taikomų degalų išmetamo anglies dioksido kiekiui (kiti CO2 mokesčiai), duomenis.
Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 27 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n – 4, n – 3, n – 2, n – 1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2016 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
Kiekvieno iš 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami pagal minėtus mokesčius mokančius subjektus.
Duomenys apie gamintojus suskirstomi pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis, kaip nurodyta ESS 95).
Duomenys apie vartotojus skirstomi į:
Jeigu mokestis negali būti priskirtas kuriai nors iš pirmiau nurodytų veiklos rūšių grupių, duomenys pateikiami kaip nepriskirti.
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
III PRIEDAS
ŠALIES ŪKIO MEDŽIAGŲ SRAUTŲ SĄSKAITŲ (ŠŪ-MSS) MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Į ŠŪ-MSS įtraukiamos visos kietosios, dujinės ir skystosios medžiagos, išskyrus oro ir vandens srautus, kurios matuojamos masės vienetais per metus. Kaip ir nacionalinių sąskaitų sistemos, ŠŪ-MSS paskirtis yra dvejopa. Išsamūs duomenys apie medžiagų srautus gali būti naudojami kaip gausi praktinė duomenų bazė atliekant daugelį analitinių tyrimų. Jie taip pat naudojami įvairiems šalių ekonomikai skirtiems šalies ūkio medžiagų srautų rodikliams rengti.
Šiame priede nurodoma, kokius ŠŪ-MSS skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Atsargų ir srautų atskyrimas yra pagrindinis medžiagų srautų sistemos principas. Apskritai, srautas – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis per laiko tarpą, o atsargos – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis tam tikru metu. ŠŪ-MSS yra srauto sąvoka. Jomis matuojami medžiagų sąnaudų ir produkcijos srautai bei atsargų pokyčiai ūkyje masės vienetais per metus.
ŠŪ-MSS atitinka nacionalinių sąskaitų sistemos principus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos principą. Jose nurodomi medžiagų srautai, susiję su visų nacionalinio ūkio vienetų rezidentų veikla, nepaisant jų geografinės padėties.
ŠŪ-MSS sistemoje yra du medžiagų srautų, kertančių sistemos ribas, tipai:
Medžiagų srautai tarp nacionalini ūkio ir jo gamtinės aplinkos. Tai medžiagų (t. y. žalių, grynų ar neapdorotų) gavyba iš gamtinės aplinkos ir medžiagų (dažnai vadinamų atliekomis) šalinimas šioje aplinkoje.
Medžiagų srautai tarp šalies ūkio ir kitų pasaulio šalių ūkio. Tai apima importą ir eksportą.
Į ŠŪ-MSS įtraukiami šias sistemų ribas kertantys srautai, taip pat žmonių sukurtų atsargų papildymai. Visi kiti šalies ūkio medžiagų srautai ŠŪ-MSS nenurodomi. Tai reiškia, kad ŠŪ-MSS sistemoje nacionalinis ūkis laikomas visuma ir, pavyzdžiui, produktų pristatymas iš vieno sektoriaus į kitą nėra aprašomas. Taip pat neįtraukiami ir natūralūs srautai gamtinėje aplinkoje.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Kai taikytina, valstybės narės rengia 5 skirsnyje nurodytų rodiklių statistiką, skirtą ŠŪ-MSS.
1. Vidaus gavyba (VG) – metinis kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų (išskyrus orą ir vandenį), gautų iš gamtinės aplinkos ir skirtų naudoti ekonominėje veikloje, kiekis.
2. Fizinis importas ir eksportas – visi importuoti arba eksportuoti pagrindiniai produktai masės vienetais. Parduodami pagrindiniai produktai – prekės bet kuriame apdorojimo proceso etape: nuo žaliavų iki galutinio produkto.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2021 ataskaitinių metų.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 27 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2021 m.
5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n – 4, n – 3, n – 2, n – 1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2017 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
Rengiami toliau pateiktose lentelėse nurodytų rodiklių duomenys, išreikšti masės vienetais.
A lentelė. Vidaus gavyba
Biomasė
Augalai (išskyrus pašarinius augalus)
Javai
Šakniavaisiai, gumbavaisiai
Cukriniai runkeliai
Ankštiniai augalai
Riešutai
Aliejiniai augalai
Daržovės
Vaisiai
Pluoštiniai augalai
Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai
Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
Augalų liekanos (naudojamos)
Šiaudai
Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)
Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)
Nuganymo biomasė
Mediena
Mediena (pramoninė apvalioji mediena)
Medienos kuras ir kita gavyba
Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas
Laukinių žuvų žvejyba
Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai
Medžioklė ir rinkimas
Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)
Geležies
Spalvotųjų metalų
Vario
Nikelio
Švino
Cinko
Alavo
Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų
Boksito ir kitų rūšių aliuminio
Urano ir torio
Kitų spalvotųjų metalų
Nemetalinės naudingosios iškasenos
Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)
Kreida ir dolomitas
Skalūnai
Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti
Druska
Klintis ir gipsas
Molis ir kaolinas
Smėlis ir žvyras
Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos
Iš žemės išgaunamos medžiagos (įskaitant gruntą), jei jos naudojamos (neprivaloma)
Iškastiniai energijos ištekliai
Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos
Lignitas (rusvosios anglys)
Akmens anglis
Naftos skalūnai ir bituminis smėlis
Durpės
Skystos ir dujinės energijos žaliavos
Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)
Gamtinės dujos
B lentelė (importas – bendra prekybos apimtis) ir D lentelė (eksportas – bendra prekybos apimtis)
Biomasė
Augalai (išskyrus pašarinius augalus)
Javai
Šakniavaisiai, gumbavaisiai
Cukriniai runkeliai
Ankštiniai augalai
Riešutai
Aliejiniai augalai
Daržovės
Vaisiai
Pluoštiniai augalai
Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai
Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
Augalų liekanos (naudojamos)
Šiaudai
Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)
Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)
Mediena
Mediena (pramoninė apvalioji mediena)
Medienos kuras ir kita gavyba
Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas
Laukinių žuvų žvejyba
Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai
Gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)
Gyvi gyvūnai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)
Mėsa ir mėsos produktai
Pieno produktai, paukščių kiaušiniai ir medus
Kiti gyvūniniai produktai (gyvūniniai pluoštai, oda, kailis, išdirbta oda ir kt.)
Produktai, daugiausia pagaminti iš biomasės
Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)
Geležies
Spalvotųjų metalų
Vario
Nikelio
Švino
Cinko
Alavo
Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų
Boksito ir kitų rūšių aliuminio
Urano ir torio
Kitų spalvotųjų metalų
Produktai, daugiausia pagaminti iš metalo
Nemetalinės naudingosios iškasenos
Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)
Kreida ir dolomitas
Skalūnai
Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti
Druska
Klintis ir gipsas
Molis ir kaolinas
Smėlis ir žvyras
Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos
Produktai, daugiausia pagaminti iš nemetalinių naudingųjų iškasenų
Iškastiniai energijos ištekliai
Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos
Lignitas (rusvosios anglys)
Akmens anglis
Naftos skalūnai ir bituminis smėlis
Durpės
Skystos ir dujinės energijos žaliavos
Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)
Gamtinės dujos
Pakrautas (arba įsipiltas) kuras (importas: vienetų rezidentų užsienyje; eksportas: vienetų nerezidentų šalies teritorijoje)
Kuras sausumos transportui
Kuras vandens transportui
Kuras oro transportui
Produktai, daugiausia pagaminti iš iškastinio kuro
Kiti produktai
Galutiniam apdorojimui ir šalinimui skirtos atliekos
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
IV PRIEDAS
APLINKOS APSAUGOS IŠLAIDŲ SĄSKAITŲ MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitose pateikiami duomenys apie išlaidas aplinkos apsaugai, t. y. ekonominius išteklius, kuriuos vienetai rezidentai skiria aplinkos apsaugai, o tų duomenų pateikimo būdas turi būti suderintas su pagal ESS teikiamais duomenimis. Tokios sąskaitos leidžia parengti informaciją apie nacionalines aplinkos apsaugos išlaidas, kurios apibrėžiamos kaip vienetų rezidentų aplinkos apsaugos paslaugų panaudojimo, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo aplinkos apsaugos veiklai ir pervedimų aplinkos apsaugai, kurie nėra atsitiktinis pirmesnių straipsnių rodiklis, suma, atėmus finansavimą likusio pasaulio sektoriaus lėšomis.
Rengiant aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas reikėtų naudotis esama nacionalinių sąskaitų informacija (gamybos ir pajamų formavimo sąskaitomis, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo pagal NACE, išteklių ir panaudojimo lentelėmis, duomenimis, grindžiamais valstybės funkcijų klasifikatoriumi), verslo struktūros statistika, verslo registrais ir kitais šaltiniais.
Šiame priede apibrėžiama, kokius duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų tikslais.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ir ESS, o aplinkos apsaugos išlaidų duomenys jose skirstomi pagal pagrindinę, antrinę ir pagalbinę veiklą. Įtraukiami šie sektoriai:
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas, remdamosi šiais pagal ESS apibrėžtais rodikliais:
Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 28 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2018 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
1. 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys suskirstomi pagal:
Valstybės narės, kurių vienos ar kelių iš šių pagal NACE suskirstytų veiklos rūšių visa apyvartos suma arba įdarbintų asmenų skaičius yra mažesnis nei 1 % bendrojo Sąjungos rodiklio, neprivalo teikti pagal tas NACE veiklos rūšis suskirstytų duomenų.
2. 1 punkte nurodytos CEPA kategorijos:
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
V PRIEDAS
APLINKOSAUGINIŲ IR APLINKAI PALANKIŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SEKTORIAUS SĄSKAITŲ MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Rengiant aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų statistiką renkami ir teikiami nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai, duomenys, o šių duomenų pateikimo būdas turi būti suderintas su pagal ESS teikiamais duomenimis.
Aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos turėtų būti rengiamos naudojantis iš nacionalinių sąskaitų, struktūrinės verslo statistikos, verslo registrų ir kitų šaltinių jau gauta informacija.
Šiame priede nurodoma, kokius aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriui taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ESS, ir jį sudaro visos tos sistemos ribose sukuriamos aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos. ESS gamyba apibrėžiama kaip veikla, vykdoma instituciniam vienetui prižiūrint ir prisiimant atsakomybę, kurios metu darbas, kapitalas, prekės ir paslaugos panaudojamos prekėms ir paslaugoms kurti.
Aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos skirstomos į šias kategorijas: specifinės aplinkosauginės ir aplinkai palankios paslaugos, tik su aplinka susijusiems tikslams skirti produktai (susiję produktai), pritaikytosios prekės ir aplinkos technologijos.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus statistiką pagal šiuos rodiklius:
Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų, išskyrus užimtumo rodiklio duomenis, kurie nurodomi „visos darbo dienos ekvivalentais“.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 22 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 28 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2018 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
1. 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami kryžmiškai suskirstyti pagal:
2. 1 punkte nurodytos CEPA kategorijos atitinka IV priede nurodytas kategorijas. 1 punkte nurodytos CReMA kategorijos yra šios:
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
VI PRIEDAS
FIZINIŲ ENERGIJOS SRAUTŲ SĄSKAITŲ MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Fizinių energijos srautų sąskaitose pateikiami teradžauliais išreikšti fizinių energijos srautų duomenys, o jų pateikimo būdas turi visiškai atitikti ESS. Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi su nacionalinių ūkių vienetų rezidentų ekonomine veikla susiję energijos duomenys, suskirstyti pagal ekonominės veiklos rūšis. Jose nurodomas gamtinių energijos sąnaudų, energetikos produktų ir energetinių liekanų ištekliai ir panaudojimas. Ekonominė veikla apima gamybą, vartojimą ir kaupimą.
Šiame priede nurodoma, kokius fizinių energijos srautų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Fizinių energijos srautų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ESS ir jos taip pat yra grindžiamos gyvenamosios vietos (buveinės) principu.
Pagal ESS šalies vienetu rezidentu laikomas vienetas, kurio ekonominių interesų centras yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienus metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą.
Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi dėl visų vienetų rezidentų veiklos atsiradę fiziniai energijos srautai, neatsižvelgiant į faktinę jų atsiradimo geografinę vietovę.
Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi fiziniai energijos srautai iš aplinkos į ūkį, ūkyje ir iš ūkio atgal į aplinką.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia fizinių energijos srautų sąskaitas pagal šiuos rodiklius:
gamtinės energijos sąnaudos;
energetikos produktai;
energetinės liekanos,
Visi duomenys pateikiami teradžauliais.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
2. Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.
3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 28 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2015 m.
5. Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2014 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų metinius duomenis.
6. Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n-tųjų metų duomenis, kai n metai yra ataskaitiniai metai. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2014 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
1. Teikiami šie 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys fiziniais vienetais:
2. Energijos srautų išteklių ir panaudojimo lentelių (įskaitant su išmetamaisiais teršalais susijusius srautus) eilučių ir skilčių struktūra vienoda.
3. Skiltyse nurodoma fizinių srautų kilmė (ištekliai) arba paskirtis (panaudojimas). Skiltys suskirstomos į penkias kategorijas:
4. Eilutėse nurodomos fizinių srautų rūšys pagal 3 skirsnio pirmoje įtraukoje nurodytas kategorijas.
5. Gamtinės energijos sąnaudos, energetikos produktai ir energetinės liekanos klasifikuojami taip:
6. Gyvenamosios vietos (buveinės) principu grindžiamo rodiklio ir teritoriškumo principu grindžiamo rodiklio sąsaja nurodoma visam nacionaliniam ūkiui (neskirstant pagal veiklos rūšis) ir gaunama taip:
visas vienetų rezidentų energijos panaudojimas
vienetų rezidentų energijos panaudojimas užsienyje
nerezidentų energijos panaudojimas šalies teritorijoje
statistiniai skirtumai
bendrasis vidaus energijos suvartojimas (grindžiamas teritorija).
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
( 1 ) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).
( 2 ) Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija
( 3 ) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija