1

Pateikdamos atitinkamus skundus, Prancūzijos Respublika ir Europos Komisija prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą CWS Powder Coatings ir kt. / Komisija (T‑279/20, T‑283/20 ir T‑288/20, EU:T:2022:725; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikintas 2019 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/217, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas ir ištaisomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, (OL L 44, 2020, p. 1, ir klaidų ištaisymas OL L 214, 2021, p. 72; toliau – ginčijamas reglamentas), kiek tai susiję su miltelių pavidalo titano dioksido, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 1 % dalelių, kurių skersmuo yra ne didesnis kaip 10 μm, suderintu klasifikavimu ir ženklinimu (toliau – ginčijamas klasifikavimas ir ženklinimas).

Teisinis pagrindas

2

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, (OL L 353, 2008, p. 1), iš dalies pakeisto 2019 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1243 (OL L 198, 2019, p. 241), (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008), 1 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

3

Reglamento Nr. 1272/2008 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžtys“ nurodyta:

4

Šio reglamento 3 straipsnyje „Pavojingos cheminės medžiagos bei mišiniai ir pavojingumo klasių specifikacijos“ nustatyta:

5

Minėto reglamento 36 straipsnio „Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimas“ 1 dalyje numatyta:

6

To paties reglamento 37 straipsnis „Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo tvarka“ suformuluotas taip:

7

Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo „Pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai“ 1 dalyje „Klasifikavimo ir ženklinimo bendrieji principai“ esantis 1.1.1 skirsnis „Ekspertų nuomonės ir įrodomosios duomenų galios nustatymo vaidmuo ir taikymas“ suformuluotas taip:

8

Šio I priedo 3 dalyje „Pavojai sveikatai“ esantis 3.6 skirsnis „Kancerogeniškumas“ suformuluotas taip:

Ginčo aplinkybės

9

Faktinės bylos aplinkybės, išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–15 punktuose, gali būti apibendrintos, kaip nurodyta toliau.

10

Titano dioksidas yra neorganinė cheminė medžiaga, sudaryta iš deguonies ir titano, jos molekulinė formulė yra TiO2, ji gali būti randama gamtoje arba pagaminta pramoniniu būdu. Ši cheminė medžiaga dėl savo dažomųjų ir padengiamųjų savybių, ypač balto pigmento forma, naudojama gaminant įvairius produktus, kaip antai dažus, dangos medžiagas, laką, plastiką, laminuotą popierių, kosmetikos produktus, ypač apsaugos nuo saulės priemones, vaistus ar žaislus ir maisto produktus.

11

Ieškovės pirmojoje instancijoje yra titano dioksido gamintojos, importuotojos, tolesnės naudotojos ir tiekėjos.

12

2016 m. gegužės mėn. Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail (Nacionalinė maisto, aplinkos ir darbo saugos agentūra) (ANSES, Prancūzija) pagal Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalį pateikė ECHA dokumentaciją, kurioje siūlė titano dioksidą suderintai klasifikuoti ir ženklinti kaip 1B kategorijos kancerogeną (įkvėpus) (Carc. 1B, H350i).

13

2016 m. gegužės 31 d. ši dokumentacija buvo paskelbta pagal šio reglamento 37 straipsnio 4 dalį. Kelios suinteresuotosios šalys per nustatytą terminą pateikė pastabas.

14

2017 m. rugsėjo 14 d. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (toliau – RVK) priėmė nuomonę dėl titano dioksido (toliau – RVK nuomonė), kurioje padaryta išvada, kad titano dioksido priskyrimas prie 2 kategorijos kancerogenų, nurodant pavojų „H351 (įkvėpus)“, yra pagrįstas.

15

Remdamasi šia nuomone, Komisija parengė deleguotojo reglamento dėl, be kita ko, titano dioksido suderinto klasifikavimo ir ženklinimo projektą, dėl jo nuo 2019 m. sausio 11 d. iki vasario 8 d. buvo vykdomos viešos konsultacijos.

16

2019 m. spalio 4 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1272/2008, visų pirma – nustatomas ginčijamas klasifikavimas ir ženklinimas. Pagal ginčijamo reglamento 3 straipsnį šio klasifikavimo ir ženklinimo daliniai pakeitimai taikomi nuo 2021 m. spalio 1 d.

17

Ginčijamo reglamento I priede nurodyta:

18

Ginčijamo reglamento III priede nurodyta:

Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

19

Bendrojo Teismo kanceliarija 2020 m. gegužės 12 d. gavo CWS Powder Coatings GmbH (toliau – CWS) ieškinį byloje T‑279/20, 2020 m. gegužės 13 d. – Billions Europe Ltd, Cinkarna Metalurško-kemična Industrija Celje d.d. (Cinkarna Celje d.d.), Evonik Operations GmbH, Kronos Titan GmbH, Precheza a.s., Tayca Corp., Tronox Pigments (Holland) BV ir Venator Germany GmbH (toliau kartu – Billions Europe ir kt.) ieškinį byloje T‑283/20 ir 2020 m. gegužės 13 d. – Brillux GmbH & Co. KG ir Daw SE ieškinį byloje T‑288/20; šios ieškovės pirmojoje instancijoje tais trimis ieškiniais siekia, kad ginčijamas reglamentas būtų panaikintas, kiek juo buvo nustatytas ginčijamas klasifikavimas ir ženklinimas.

20

2022 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑279/20, T‑283/20 ir T‑288/20 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas. Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nuspręsta šias bylas ir bylą T‑283/20 sujungti, kad būtų priimtas sprendimas.

21

Skundžiamo sprendimo 20–27 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad įvairūs ieškovių pirmojoje instancijoje pateikti ieškinių pagrindai ir argumentai, kurie sutampa, yra susiję su septyniais priekaištais.

22

To sprendimo 21 punkte Bendrasis Teismas nurodė pirmąjį priekaištą, kurį CWS, Brillux ir Daw pateikė ieškinio sujungtose bylose T‑279/20 ir T‑288/20 antrajame pagrinde, septintojo pagrindo pirmoje ir penktoje dalyse bei aštuntajame pagrinde, Billions Europe ir kt. – argumentuose, pateiktuose įstojimo į tas bylas paaiškinimuose, ir Billions Europe ir kt. – ieškinio byloje T‑283/20 pirmajame pagrinde. Bendrasis Teismas nurodė, jog šis priekaištas grindžiamas tuo, kad nustatant ginčijamą klasifikavimą ir ženklinimą padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų ir neatsižvelgta į Reglamente Nr. 1272/2008 įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos cheminė medžiaga klasifikuojama kaip kancerogenas. Skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šį pirmąjį priekaištą sudaro dvi dalys. Pirma dalis grindžiama akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir šių kriterijų pažeidimu, kiek tai susiję su Heinrich ir kt. (1995) tyrimo (toliau – Heinrich tyrimas), kuriuo grindžiama RVK išvada, priimtinumu ir patikimumu. Antra dalis grindžiama akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir Reglamente Nr. 1272/2008 nustatytų cheminės medžiagos klasifikavimo ir ženklinimo kaip kancerogeno kriterijų pažeidimu, nes ginčijamas klasifikavimas ir ženklinimas nesusiję su chemine medžiaga, pasižyminčia būdinga savybe sukelti vėžį.

23

Skundžiamo sprendimo 50–122 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo šią pirmą dalį. To sprendimo 52 punkte jis šiuo klausimu visų pirma pažymėjo, jog Billions Europe ir kt. ieškinyje byloje T‑283/20 ir įstojimo į sujungtas bylas T‑279/20 ir T‑288/20 paaiškinimuose tvirtina, kad RVK nuomonėje padaryta klaida, nes šis komitetas, siekdamas patikrinti Heinrich tyrimo priimtinumą ir patikimumą ir, be kita ko, tame tyrime pateiktą plaučių perkrovos titano dioksido dalelėmis (toliau – plaučių perkrova) lygį, savo vertinime taikė 4,3 g/cm³ titano dioksido dalelių tankį, pagrįstą metodu, kuris buvo pasiūlytas Morrow tyrimuose (1988 ir 1992 m.) (toliau – Morrow skaičiavimas), o tai, tų ieškovių nuomone, lėmė klaidingą RVK išvadą, kad tas tyrimas atliktas priimtinomis plaučių perkrovos sąlygomis.

24

To sprendimo 78 ir 79 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia atmetė Komisijos argumentą, kad RVK nuomonė nebuvo grindžiama vien Heinrich tyrimu. Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad tas tyrimas „buvo pagrindinis tyrimas, kuriuo remiamasi RVK nuomonėje ir galiausiai ginčijamajame klasifikavime ir ženklinime“.

25

To paties sprendimo 81–122 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo Billions Europe ir kt. argumentą, nurodytą šio sprendimo 23 punkte.

26

Atlikdamas šį nagrinėjimą skundžiamo sprendimo 100–103 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad neatsižvelgdamas į Heinrich tyrime tirtų dalelių požymius, visų pirma į tai, kad jos buvo linkusios aglomeruotis, ir į mažesnį dalelių aglomeratų tankį, dėl kurio jos užėmė daugiau alveolinių makrofagų tūrio, RVK padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, dėl kurios jo išvada tapo nepatikima. To sprendimo 104–120 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisijos ir ECHA argumentai nekėlė abejonių dėl tokios išvados.

27

Galiausiai skundžiamo sprendimo 121 punkte, remdamasis minėtu nagrinėjimu, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas reglamentas, kiek jis susijęs su ginčijamu klasifikavimu ir ženklinimu, yra grindžiamas RVK nuomone ir kad Heinrich tyrimas buvo lemiamas toje nuomonėje suformuluojant pasiūlymą dėl titano dioksido klasifikavimo, o dėl komiteto padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos jo išvada – ja Komisija vadovavosi priimdama ginčijamą reglamentą, – kad to tyrimo rezultatai buvo pakankamai patikimi ir tinkami, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.6.2.2.1 punktą, tapo neįtikinama. Taigi skundžiamo sprendimo 122 punkte jis pritarė pirmojo priekaišto pirmai daliai.

28

Be to, siekdamas „gero teisingumo vykdymo“ ir „kad byloje būtų priimtas galutinis sprendimas“, skundžiamo sprendimo 124–179 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo šio pirmojo priekaišto antrą dalį.

29

Remdamasis motyvais, išdėstytais, visų pirma, skundžiamo sprendimo 157, 158, 160 ir 161 punktuose, Bendrasis Teismas 178 punkte nusprendė, kad šiai antra daliai reikia pritarti.

30

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pagrindo nagrinėti kitų ieškinių pagrindų ir argumentų, pateiktų ieškovių pirmojoje instancijoje, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ginčijamu klasifikavimu ir ženklinimu.

Procesas Teisingumo Teisme ir apeliacinės bylos šalių reikalavimai

31

2023 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑71/23 P ir C‑82/23 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas teismo sprendimas.

Šalių reikalavimai byloje C‑71/23 P

32

Apeliaciniame skunde Prancūzijos Respublika, palaikoma Nyderlandų Karalystės, Švedijos Karalystės, Komisijos ir ECHA, Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

pačiam išnagrinėti ginčą ir atmesti ieškovių pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinius arba, jeigu Teisingumo Teismas mano, kad bylose negalima priimti sprendimo, grąžinti jas Bendrajam Teismui išnagrinėti ir

–

priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.

33

CWS, Brillux, DAW ir Sto SE & Co. KGaA, buvusi Sto AG, (toliau kartu – CWS ir kt.) Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą ir

–

priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

34

Billions Europe ir kt. Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti visą apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba nepagrįstą,

–

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti visą bylą T‑283/20 Bendrajam Teismui, taip pat tam, kad jis išnagrinėtų ieškovių pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinio pirmojo pagrindo argumentus, kurių Bendrasis Teismas neišnagrinėjo skundžiamame sprendime,

–

priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas ir padengti savo bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas, ir

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.

35

ECHA Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

pačiam išnagrinėti ginčą ir atmesti ieškinį arba, jeigu Teisingumo Teismas mano, kad byloje negalima priimti sprendimo, grąžinti ją Bendrajam Teismui išnagrinėti ir

–

priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas arba, jeigu byla grąžinama Bendrajam Teismui, atidėti bylinėjimosi šiame procese išlaidų klausimo nagrinėjimą.

36

Conseil Européen de l’Industrie Chimique – European Chemical Industry Council (Cefic), Conseil Européen de l’Industrie des Peintures, des Encres d’Imprimerie et des Couleurs d’Art (CEPE), British Coatings Federation Ltd (BCF) ir American Coatings Association, Inc. (ACA) (toliau kartu – Cefic ir kt.) Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti visą apeliacinį skundą ir

–

priteisti iš Prancūzijos Respublikos jų patirtas bylinėjimosi šiame procese ir bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

Šalių reikalavimai byloje C‑82/23 P

37

Apeliaciniame skunde Komisija, palaikoma Nyderlandų Karalystės, Švedijos Karalystės ir ECHA, Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

atmesti ieškinio antrąjį pagrindą, septintojo pagrindo pirmą ir penktą dalis ir aštuntąjį pagrindą sujungtose bylose T‑279/20 ir T‑288/20 bei ieškinio pirmąjį pagrindą byloje T‑283/20,

–

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų ieškinio pagrindus, kurių neišnagrinėjo savo sprendime, ir

–

atidėti bylinėjimosi šiame procese išlaidų klausimo nagrinėjimą.

38

Billions Europe ir kt. Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti visą apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba nepagrįstą,

–

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti visą bylą T‑283/20 Bendrajam Teismui, taip pat tam, kad jis išnagrinėtų ieškovių pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinio pirmojo pagrindo argumentus, kurių Bendrasis Teismas neišnagrinėjo skundžiamame sprendime,

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir pirmojoje instancijoje išlaidas.

39

CWS ir kt. Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą ir

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

40

ECHA Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

atmesti ieškinio antrąjį pagrindą, septintojo pagrindo pirmą ir penktą dalis ir aštuntąjį pagrindą sujungtose bylose T‑279/20 ir T‑288/20 bei ieškinio pirmąjį pagrindą byloje T‑283/20,

–

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad išnagrinėtų ieškinio pagrindus, kurių jis neišnagrinėjo savo sprendime, ir

–

atidėti bylinėjimosi šiame procese išlaidų klausimo nagrinėjimą.

41

Cefic ir kt. Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti visą apeliacinį skundą ir

–

priteisti iš Prancūzijos Respublikos jų patirtas bylinėjimosi šiame procese ir bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

42

Po to, kai generalinė advokatė pateikė išvadą, 2025 m. kovo 14 d. raštu Billions Europe ir kt. pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

43

Prašymą jos grindžia tuo, kad, pirma, Teisingumo Teismas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą šiose sujungtose bylose, nes išvados grindžiamos klaidingomis faktinėmis prielaidomis ir klaidinančiomis hipotezėmis ir, antra, tuo, kad minėtų išvadų 100 punkte pateiktas naujas argumentas dėl RVK pareigos motyvuoti pažeidimo, kurį Teisingumo Teismas turėtų iškelti ex officio, kai šis argumentas bus šalių aptartas.

44

Pagal procedūros reglamento 83 straipsnį išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus šią proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio suinteresuotosios šalys nepateikė nuomonės.

45

Dėl Billions Europe ir kt. pateikto pirmojo motyvo, kuriuo jos grindžia prašymą, reikia pažymėti, kad galiausiai juo siekiama galimybės šioms šalims pateikti savo argumentus, atsakant į generalinės advokatės išvadas, kurios, jų nuomone, grindžiamos klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, galinčiu suklaidinti Teisingumo Teismą.

46

Užtenka priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Teisingumo Teismo procedūros reglamente tokios galimybės suinteresuotiesiems asmenims nenumatyta. Pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai pateikia motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis privalo dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei ši išvada, nei ją grindžiantys motyvai. Taigi suinteresuotosios šalies nesutikimas su minėta išvada, nesvarbu, kokius klausimus generalinis advokatas joje nagrinėja, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės dalies atnaujinimą (šiuo klausimu žr. 2024 m. vasario 8 d. Sprendimo Pilatus Bank / ECB, C‑750/21 P, EU:C:2024:124, 27 ir 28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

47

Be to, klausimai, dėl kurių Billions Europe ir kt. norėtų turėti galimybę pateikti papildomų argumentų, buvo išsamiai šalių aptarti tiek rašytinės proceso dalies metu, tiek 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje.

48

Dėl išvadų 100 punkto reikia pažymėti, kad tame punkte generalinė advokatė pateikė savo nuomonę dėl posėdyje ieškovių pirmojoje instancijoje iškelto argumento, kad RVK nuomonė kai kuriais aspektais yra neaiški. Nors ji nurodė, kad supranta šį argumentą, nepaprašė Teisingumo Teismo ex officio pateikti pagrindą, susijusį su RVK pareigos motyvuoti pažeidimu, bet, atvirkščiai, nusprendė, kad šį argumentą reikia atmesti, nes jis susijęs su tos nuomonės motyvavimu ir savaime nėra pagrindas daryti tokią išvadą, kokią padarė tos šalys, t. y. kad RVK neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes.

49

Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas, išklausęs generalinės advokatės nuomonę, mano, kad turi visus būtinus duomenis, kad galėtų priimti sprendimą dėl apeliacinių skundų, ir kad bylų nebūtina nagrinėti remiantis argumentu, kurio šalys neaptarė.

50

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį reikia atmesti.

Dėl apeliacinių skundų

51

Grįsdama apeliacinį skundą byloje C‑71/23 P Prancūzijos Respublika nurodo keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas tariamai padarytomis klaidomis Bendrojo Teismo sprendimo 78 punkte pateiktame vertinime, pagal kurį Heinrich tyrimas yra „lemiamas“ tyrimas, kuriuo grindžiama RVK nuomonė; šis pagrindas suskirstytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje tvirtinama, kad Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus, o antrojoje – kad padaryta teisės klaida, nes jis nesilaikė Reglamente Nr. 1272/2008 nustatytų kancerogeninių cheminių medžiagų klasifikavimo principų. Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas peržengė savo teisminės kontrolės ribas, nes to sprendimo 100–103 punktuose pakeitė RVK vertinimą savuoju, kiek tai susiję su tankio nustatymu pagal Morrow skaičiavimo metodą. Pateikdama trečiąjį pagrindą Prancūzijos Respublika teigia, jog Bendrojo Teismo išvada, kad titano dioksidas neturi savybės sukelti vėžį, pateikta minėto sprendimo 157 ir 158 punktuose, yra nepakankamai motyvuota. Pateikdama ketvirtąjį pagrindą ji teigia, kad šioje išvadoje yra teisės klaida, nes ji grindžiama klaidingu sąvokos „medžiaga, pasižyminti būdinga savybe sukelti vėžį“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.6.2.2.1 punktą, aiškinimu.

52

Grįsdama apeliacinį skundą byloje C‑82/23 P Komisija nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus, kai nusprendė, kad RVK ir Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, vertindami Heinrich tyrimo patikimumą ir priimtinumą; šį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis grindžiama tuo pačiu Bendrojo Teismo vertinimu, kaip tas, kurį nurodė Prancūzijos Respublika, pateikdama pirmąjį pagrindą. Antra dalis grindžiama skundžiamo sprendimo 120 punkte pateikta išvada, kad Morrow skaičiavimas buvo „lemiamas“ pagrindžiant RVK vertinimą, susijusį su to tyrimo patikimumu ir priimtinumu. Antrasis ir trečiasis pagrindai iš esmės grindžiami tais pačiais priekaištais kaip, atitinkamai, Prancūzijos Respublikos antrasis ir ketvirtasis pagrindai.

53

Atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C‑71/23 P ECHA, remdamasi Prancūzijos Respublikos pateiktu apeliacinio skundo antruoju pagrindu, pateikia dvi papildomas jo dalis; ši agentūra iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas viršijo savo įgaliojimus, atlikdamas vertinimą, nurodytą apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ir Komisijos apeliacinio skundo byloje C‑82/23 P pirmojo pagrindo antroje dalyje. Be to, šiame atsiliepime ECHA remiasi pagrindu, grindžiamu tuo, kad Bendrasis Teismas peržengė savo teisminės kontrolės ribas, nes sprendė dėl Heinrich tyrime stebėtų navikų priežasčių. Atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C‑82/23 P ECHA taip pat iš esmės remiasi šiomis dviem papildomomis pagrindo dalimis ir šiuo nauju pagrindu.

Dėl ECHA abiejose sujungtose bylose savarankiškai pateiktų ieškinio pagrindų ir pagrindų dalių priimtinumo

Šalių argumentai

54

ECHA teigia, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją kitos apeliacinio proceso šalys gali savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą kelti naujus teisės klausimus.

55

Triplike CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. teigia, kad ECHA atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nepriimtinas, nes jame pateikiami papildomi pagrindai ir argumentai, kuriuos ši agentūra pateikė savarankiškai, nors jie nėra susiję su apeliacinių skundų patenkinimu arba atmetimu, kaip reikalaujama pagal Procedūros reglamento 174 straipsnį, ir jie gali būti pateikti tik pagal šio reglamento 176 ir 178 straipsnius pateikiant priešpriešinį apeliacinį skundą.

Teisingumo Teismo vertinimas

56

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 174 straipsnį atsiliepimu į apeliacinį skundą reikalaujama apeliacinį skundą visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti. Be to, pagal šio reglamento 172 ir 176 straipsnius atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalys atskiru dokumentu, kuris skiriasi nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą, gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą, kuriuo pagal šio reglamento 178 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies antrą sakinį turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą remiantis pagrindais ir teisiniais argumentais, kurie turi skirtis nuo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų pagrindų ir argumentų.

57

Remiantis šiomis kartu aiškinamomis nuostatomis darytina išvada, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reikalaujama panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą remiantis pagrindais, kurie yra kitokie nei apeliacinio skundo pagrindai ir atskiri nuo jų, nes tokie pagrindai gali būti pateikti tik priešpriešiniame apeliaciniame skunde (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip aiškiai matyti iš ECHA atsiliepimo į apeliacinį skundą, dviem papildomomis antrojo pagrindo dalimis ir nauju pagrindu, kuriuos ši agentūra pateikia šio sprendimo 53 punkte nurodytame atsiliepime į apeliacinį skundą, prašymas panaikinti skundžiamą sprendimą grindžiamas pagrindais, kurie yra kitokie nei nurodytieji abiejuose apeliaciniuose skunduose ir nuo jų atskiri, todėl Teisingumo Teismas gali juos nagrinėti tik gavęs galimą priešpriešinį apeliacinį skundą.

59

1999 m. vasario 11 d. Sprendimas Antillean Rice Mills ir kt. / Komisija (C‑390/95 P, EU:C:1999:66, 20–23 punktai), kuriuo ECHA rėmėsi atsiliepime į apeliacinį skundą, negali paneigti šios išvados, nes tame sprendime Teisingumo Teismas rėmėsi ankstesne savo Procedūros reglamento redakcija, kurioje buvo nuostatos, leidžiančios bylos šalims Bendrajame Teisme pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame remtis apeliaciniame skunde nenurodytais pagrindais, tačiau nebuvo numatyta šių šalių galimybė pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą.

60

Vadinasi, šias dvi papildomas pagrindo dalis ir šį naują pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtinus.

Dėl dviejų apeliacinių skundų pirmųjų pagrindų, grindžiamų įrodymų iškraipymu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas laikė Heinrich tyrimą ir Morrow skaičiavimą „lemiamais“ pateikiant RVK nuomonę

Dėl pirmųjų pagrindų pirmų dalių, grindžiamų įrodymų iškraipymu, nes Bendrasis Teismas laikė Heinrich tyrimą „lemiamu“ pateikiant RVK nuomonę

–

Šalių argumentai

61

Prancūzijos Respublika, palaikoma ECHA, tvirtina, jog Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad RVK nuomonė buvo grindžiama vieninteliu Heinrich tyrimu.

62

Ji mano, kad skundžiamo sprendimo 78 punkte Heinrich tyrimą pavadinęs „lemiamu tyrimu“, Bendrasis Teismas nusprendė, kad RVK nuomonė buvo pagrįsta vien tik šiuo tyrimu. Ji remiasi to sprendimo 67 punktu, kuriame Bendrasis Teismas nurodė, kad reikia išnagrinėti, ar pats Heinrich tyrimas buvo lemiamas ginčijamam klasifikavimui ir ženklinimui, „nes priešingu atveju [ieškovių pirmojoje instancijoje] argumentai, kuriais siekiama ginčyti šio tyrimo patikimumą ir priimtinumą, turi būti atmesti kaip neveiksmingi“.

63

Vis dėlto minėto sprendimo 74, 76 ir 77 punktuose Bendrasis Teismas pats konstatavo, pirma, kad, anot RVK, Lee ir kt. tyrimas (1985 m.) (toliau – Lee tyrimas) ir Heinrich tyrimas buvo „pagrindiniai kancerogeniškumo (įkvėpus) tyrimai“, antra, kad iš šių dviejų tyrimų komitetas „iš esmės“ savo pasiūlymą dėl titano dioksido klasifikavimo grindė Heinrich tyrimu, nes Lee tyrimas „pats savaime [nebuvo] lemiamas ar pakankamas“ grindžiant tą pasiūlymą, ir, trečia, kad, „be šių dviejų pagrindinių tyrimų, RVK nuomonėje [buvo] minimi kiti tyrimai, tačiau jis juos nurodo tik siekdamas paremti ar papildyti Heinrich tyrimo rezultatus“. Taigi iš šių duomenų matyti, kad Heinrich tyrimas nebuvo vienintelis „pagrindinis tyrimas“, kuriuo rėmėsi RVK, ir kad kiti tyrimai, net jeigu šis komitetas į juos atsižvelgė tik kaip į papildomus, vis tiek prisidėjo prie minėto komiteto mokslinio vertinimo. Taigi manydamas, kad Heinrich tyrimas buvo „lemiamas tyrimas“ teikiant RVK nuomonę, Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai įvertino jam pateiktus įrodymus ir juos iškraipė.

64

Komisija, palaikoma Švedijos Karalystės, taip pat teigia, kad tokį vertinimą lėmė iškraipyti įrodymai; konkrečiau, ji teigia, visų pirma, kad iš RVK nuomonės aiškiai matyti, jog šis komitetas nustatė duomenų įrodomąją vertę ir rėmėsi visa informacija, kuri buvo laikoma svarbia titano dioksido keliamam pavojui įvertinti, ir nelaikė Heinrich tyrimo „lemiamu“ pagal Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 1.1.1.3 ir 3.6.2.1 punktus.

65

CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. teigia, kad Prancūzijos Respublika ir Komisija savo pateiktais argumentais iš tikrųjų siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų įrodymus, todėl jie yra nepriimtini. Be to, šios šalys ginčija tų argumentų pagrįstumą.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

66

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas paduodamas tik dėl teisės klausimų. Taigi Bendrasis Teismas vienintelis turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti jam pateiktas reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Tų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (2020 m. spalio 15 d. Sprendimo Deza / Komisija, C‑813/18 P, EU:C:2020:832, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

67

Toks iškraipymas yra, kai, nesant naujų įrodymų, paaiškėja, kad esamų įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas. Vis dėlto toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų ir nebūtina atlikti faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo. Be to, jei apeliantas teigia, jog Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, jis privalo aiškiai nurodyti, kokie įrodymai buvo iškraipyti, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių mano, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus (2020 m. spalio 15 d. Sprendimo Deza / Komisija, C‑813/18 P, EU:C:2020:832, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Šiuo atveju, kiek tai susiję su tų pagrindų dalių priimtinumu, kurį ginčija CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt., reikia pažymėti, kad apeliantės tvirtina, jog, atsižvelgiant į paties Bendrojo Teismo nurodytus RVK nuomonės elementus; jo išvada, kad Heinrich tyrimas yra „lemiamas tyrimas“, kuriuo pagrįstas komiteto pasiūlytas titano dioksido klasifikavimas, yra akivaizdžiai klaidinga ir tuos elementus iškraipo. Taigi šiais argumentais nesiekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo vertintų RVK nuomonę; jais siekiama, kad jis patikrintų, ar išvada, kurią Bendrasis Teismas dėl tos nuomonės padarė remdamasis savo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra akivaizdžiai nesuderinama su tomis aplinkybėmis, o tai priklauso jo kompetencijai. Be to, ieškovės tiksliai nurodo tos nuomonės dalis, kurios, jų nuomone, buvo iškraipytos, ir pakankamai išsamiai išdėsto Bendrojo Teismo tariamai padarytas nagrinėjimo klaidas. Taigi jų argumentai yra priimtini.

69

Visų pirma, dėl Prancūzijos Respublikos argumentų reikia iš karto pažymėti, kad jie grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo 78 punkto aiškinimu, pagal kurį tame 78 punkte Heinrich tyrimą pavadinęs „lemiamu tyrimu“, Bendrasis Teismas esą norėjo nustatyti, kad RVK nuomonė buvo pagrįsta vien tik šiuo tyrimu.

70

Iš tiesų, kaip aiškiai matyti tiek iš minėto 78 punkto visumos, tiek iš to sprendimo 67–77 punktų, iš kurių padaryta išvada pateikta tame pačiame 78 punkte, Heinrich tyrimo pripažinimą „lemiamu“ reikia suprasti taip: Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog šis tyrimas pats savaime buvo lemiamas RVK pateikiant pasiūlymą dėl titano dioksido klasifikavimo, o kiti tyrimai ir moksliniai įrodymai, įskaitant Lee tyrimą, į kuriuos šis komitetas atsižvelgė, buvo tik papildomi, nes minėtas komitetas nusprendė, kad vien jų neužtenka tam pasiūlymui pagrįsti.

71

Vadinasi, Prancūzijos Respublikos argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

72

Antra, dėl Komisijos argumentų reikia pažymėti, kad, priešingai nei, atrodo, ji mano, tai, kad RVK nustatė duomenų įrodomąją vertę ir rėmėsi visa informacija, kuri buvo laikoma svarbia vertinant titano dioksido keliamus pavojus, savaime nėra nesuderinama su Bendrojo Teismo išvada, kad Heinrich tyrimas buvo „lemiamas“ klasifikuojant šią medžiagą.

73

Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 1.1.1.3 punkte nustatyta: „[į]rodomosios duomenų galios nustatymas reiškia, kad atsižvelgiama kartu paėmus į visą turimą informaciją, turinčią įtakos pavojaus nustatymui“. Taigi „[t]aikant įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą apibendrinami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai“. Be to, pagal šio I priedo 3.6.2.1 punkto nuostatas, šiame punkte esančioje 3.6.1 lentelėje nurodyta, kad medžiagos priskyrimas prie 2 kategorijos, t. y. prie medžiagų, kurios yra įtariami žmonių kancerogenai, kategorijos, turi būti pagrįstas įrodymais, gautais iš tyrimų su žmonėmis ir (arba) gyvūnais, kurie nėra pakankamai įtikinami, kad medžiaga būtų priskirta prie 1A arba 1B kategorijos, t. y. kaip žinomo arba numanomo kancerogeno, ir jį atliekant reikia atsižvelgti į įrodymų tvirtumą ir kitus aspektus. Galiausiai, pagal minėto I priedo 3.6.2.2.1 punktą, medžiaga priskiriama prie kancerogenų, taip pat ir 2 kategorijos, remiantis įrodymais, gautais atliekant patikimus ir priimtinus tyrimus.

74

Taigi, atlikdamas tokį vertinimą, ypač vertindamas tyrimų, į kuriuos atsižvelgta, „patikimumą ir priimtinumą“ bei iš tų tyrimų gautų duomenų „įrodomąją galią“, RVK gali tam tikriems duomenims suteikti didesnę svarbą nei kitiems, siekdamas nuspręsti, ar būtinas medžiagos suderintas klasifikavimas ir ženklinimas kaip žmogaus kancerogeno.

75

Be to, Komisija neteigia, kad skundžiamo sprendimo 70–77 punktuose Bendrojo Teismo konstatuotos aplinkybės, kuriomis remdamasis jis padarė išvadą, kad Heinrich tyrimas buvo „lemiamas“ pateikiant RVK išvadas, yra iškraipyti faktai.

76

Pirma, to sprendimo 70 punkte teigiama, kad RVK manė, jog Lee ir Heinrich tyrimai, kuriuose vieninteliuose buvo konstatuotas auglių vystymasis paveikus titano dioksidu, buvo, anot RVK, „pagrindiniai kancerogeniškumo tyrimai (įkvėpus)“.

77

Antra, minėto sprendimo 74 ir 75 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad iš šio komiteto atlikto Lee ir Heinrich tyrimų palyginimo matyti, kad Lee tyrimas neturėjo turėti „lemiamos reikšmės“ klasifikuojant titano dioksidą, nes atliekant šį tyrimą patiriamo poveikio sąlygos buvo perteklinės, o Heinrich tyrimo atveju taip nebuvo, nes pastarojo tyrimo rezultatai buvo „pakankamai patikimi, reikšmingi ir tinkami siekiant įvertinti galimą [titano dioksido] kancerogeninį poveikį“. Taigi, kaip nurodyta to sprendimo 76 punkte, iš dviejų tyrimų, kurie, minėto komiteto nuomone, buvo pagrindiniai kancerogeniškumo (įkvėpus) tyrimai, jis nusprendė, kad Heinrich tyrimas yra svarbesnis už Lee tyrimą, nes pastarasis pats savaime nėra lemiamas ar pakankamas grindžiant pasiūlymą dėl titano dioksido klasifikavimo.

78

Trečia, nors, taikydamas įrodomosios galios nustatymo metodą, RVK atsižvelgė ne tik į toksinio poveikio (įkvėpus) žiurkėms tyrimus, bet ir, kaip nurodo Komisija, remdamasi konkrečiomis atitinkamomis RVK nuomonės dalimis, į kitus tyrimus ir turimą informaciją, Bendrasis Teismas netvirtino, kad šis komitetas į visus tuos duomenis neatsižvelgė. Vis dėlto sprendimo 77 punkte jis nurodo, kad RVK nuomonėje minimi kiti tyrimai, tačiau jis juos nurodo tik siekdamas „paremti ar papildyti Heinrich tyrimo rezultatus“.

79

Reikia konstatuoti, jog, kai remdamasis visa šia RVK nuomonės analize padarė išvadą, kad Heinrich tyrimas buvo „lemiamas“ formuluojant šią nuomonę, taigi galiausiai ir atliekant minėtą nuomonę atitinkantį titano dioksido suderintą klasifikavimą ir ženklinimą, Bendrasis Teismas minėtos nuomonės neiškraipė.

80

Vadinasi, Komisijos argumentus ir, atitinkamai, visas pirmųjų pagrindų pirmas dalis reikia atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies byloje C‑71/23 P, grindžiamos teisės klaida, nes Bendrasis Teismas pažeidė Reglamente Nr. 1272/2008 nustatytus kancerogeninių medžiagų klasifikavimo principus

–

Šalių argumentai

81

Prancūzijos Respublika, palaikoma Švedijos Karalystės ir ECHA, tvirtina, kad Heinrich tyrimą laikydamas „lemiamu“ Bendrasis Teismas dėl šios aplinkybės atmetė visus kitus RVK pateiktus duomenis ir taip pažeidė Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 1.1.1.3 ir 3.6.2.1 punktuose nustatytus principus, susijusius su duomenų įrodomosios galios nustatymu. Iš tiesų, nors atliekant tokį nustatymą tam tikri duomenys galėtų turėti didesnę reikšmę nei kiti, iš šių nuostatų būtų matyti, kad būtent jų bendras aiškinimas gali pagrįsti mokslinį vertinimą. Be to, sąvokos „lemiamas tyrimas“, skirtos atliekant duomenų įrodomosios vertės nustatymu pagrįstą mokslinį vertinimą naudojamam tyrimui apibūdinti, nėra nei taikytinuose teisės aktuose, nei jurisprudencijoje.

82

CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. ginčija šių argumentų pagrįstumą.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

83

Pirma, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 72–74 punktų ir kaip, beje, pripažino pati Prancūzijos Respublika, Reglamento Nr. 1272/2008 I priede įtvirtintiems duomenų įrodomosios galios nustatymo principams neprieštarauja tai, kad RVK tam tikriems duomenims suteikia didesnę svarbą nei kitiems, kai sprendžia, ar būtina atlikti cheminės medžiagos suderintą klasifikavimą ir ženklinimą kaip kancerogeno žmogui.

84

Antra, iš šio sprendimo 70 punkto matyti, kad, priešingai nei teigia Prancūzijos Respublika, kai Heinrich tyrimą pavadino „lemiamu tyrimu“ Bendrasis Teismas dėl to „neatmetė“ visų kitų RVK pateiktų duomenų.

85

Taigi pirmojo pagrindo antrą dalį byloje C‑71/23 P reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies byloje C‑82/23 P, grindžiamos įrodymų iškraipymu, nes Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Morrow skaičiavimas buvo „lemiamas“ patvirtinant RVK vertinimą dėl Heinrich tyrimo patikimumo ir priimtinumo

–

Šalių argumentai

86

Komisija, palaikoma Švedijos Karalystės, tvirtina, kad iš RVK nuomonės aiškiai matyti, kad, priešingai nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 120 punkte, Morrow skaičiavimas nebuvo „lemiamas“ patvirtinant šio komiteto vertinimą dėl Heinrich tyrime nustatyto priimtino plaučių perkrovos lygio, taigi ir šio tyrimo patikimumą bei priimtinumą.

87

Ši institucija teigia, kad RVK naudojo „aptakią“ formuluotę apibūdindamas šio skaičiavimo naudojimą, ir nurodo, kad jis „galėtų prisidėti prie konstruktyvios diskusijos dėl termino „perkrova“, nors „tai gali būti ne visuotinai pripažinta sąvoka“. Be to, iš RVK nuomonės aiškiai matyti, kad šis komitetas vertinimą dėl priimtino plaučių perkrovos lygio grindė kitais duomenimis, pavyzdžiui, pusinio pašalinimo iš plaučių trukme, kuri siekė maždaug vienų metų laikotarpį, rekomenduojamą atitinkamame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairių dokumente, „palyginti mažu“ 10 mg/m3 poveikio lygiu, titano dioksido dalelių vidutiniu aerodinaminiu skersmeniu (VAS), artimu Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.1.2.3.2 punkte rekomenduojamam verčių intervalui, ir išoriniu Heinrich tyrimo patvirtinimu, gautu atlikus kitą mokslinį tyrimą. Vis dėlto nė vienas iš RVK pateiktų duomenų savaime nebuvo „lemiamas“. Galiausiai, skundžiamo sprendimo 112 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Komisijos ir ECHA argumentams, kuriais pabrėžiama, kad RVK taip pat rėmėsi šiais duomenimis, „prieštarauja“ jo nuomonė.

88

CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. nurodo, kad ši dalis yra nepriimtina, nes ja siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų įrodymus. Be to, jos ginčija šiai daliai pagrįsti pateiktų argumentų pagrįstumą.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

89

Dėl šios dalies priimtinumo reikia pažymėti, kad jai pagrįsti pateiktais argumentais Komisija siekia įrodyti, jog Bendrojo Teismo vertinimas, kad Morrow skaičiavimas buvo „lemiamas“ grindžiant RVK nuomonėje pateiktą išvadą, jog Heinrich tyrime nustatyta plaučių perkrova pateko į priimtiną intervalą, akivaizdžiai prieštarauja pačios šios nuomonės tekstui, iš kurio aiškiai matyti, kad tos išvados buvo pagrįstos ir kitais duomenimis ir kad nė vienas iš minėtoje nuomonėje pateiktų duomenų nebuvo „lemiamas“. Vadinasi, priešingai nei teigia CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt., šie argumentai yra skirti ne tam, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų RVK nuomonę, o tam, kad konstatuotų, jog Bendrasis Teismas ją iškraipė. Taigi ši dalis yra priimtina.

90

Nagrinėjant iš esmės reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 112 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisijos ir ECHA argumentai, „kad RVK Heinrich tyrimo vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant ne tik į [Morrow skaičiavimą], o gal net visai į jį neatsižvelgiant“, prieštarauja RVK nuomonei, o to sprendimo 113–119 punktuose išdėstė tokį vertinimą pagrindžiančias priežastis.

91

Visų pirma, minėto sprendimo 113 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad RVK nurodė kelis veiksnius, susijusius su poveikio sąlygomis atliekant Lee ir Heinrich tyrimus, kaip antai plaučių perkrovos pusinio pašalinimo laiką ir poveikio lygį, išmatuotą atsižvelgiant į cheminės medžiagos dozę ir koncentraciją, ir savo nuomonės skyriuje „Bendroji išvada“ padarė išvadą, kad atliekant Lee tyrimą sudarytos pernelyg didelio poveikio sąlygos paneigia šio tyrimo rezultatus klasifikavimo tikslais ir kad Heinrich tyrimo rezultatai yra pakankamai patikimi, reikšmingi ir tinkami vertinant galimą titano dioksido kancerogeninį pavojų. Be to, Bendrasis Teismas nurodė, kad, konkrečiai kalbant apie Lee tyrimą, RVK nurodė pernelyg didelės plaučių perkrovos pusinio pašalinimo laiką esant maksimaliam 250 mg/m³ poveikio lygiui ir, kiek tai susiję su Heinrich tyrimu, pažymėjo, kad 10 mg/m³ poveikio lygis buvo santykinai mažas.

92

To paties sprendimo 114 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad prieidamas prie šios bendros išvados RVK taip pat priminė, jog Lee tyrime išmatuota plaučių perkrova nepateko į priimtiną intervalą, nes dėl jos beveik visiškai sutriko dalelių šalinimo mechanizmai, o Heinrich tyrime, kuriame plaučių perkrova pateko į priimtiną intervalą, taip nebuvo. To sprendimo 115 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad remdamasis būtent Morrow skaičiavimu tas komitetas grindė išvadas plaučių perkrovos lygio, išmatuoto atliekant Lee ir Heinrich tyrimus, priimtinumo klausimu. To sprendimo 116 punkte jis iš to padarė išvadą, kad remdamasis ne pusinio plaučių perkrovos pašalinimo laiku ir doze, taip pat titano dioksido dalelių koncentracija RVK padarė išvadas dėl atliekant Heinrich tyrimą išmatuoto plaučių perkrovos lygio, taigi ir dėl šio tyrimo rezultatų priimtinumo.

93

Iš Komisijos nurodytų RVK nuomonės dalių aiškiai matyti, kad, lygindamas Lee ir Heinrich tyrimus, kurie šios nuomonės tekste įvardyti kaip „pagrindiniai kancerogeniškumo tyrimai“ atliekant titano dioksido klasifikavimą, šis komitetas siekė įvertinti, ar atliekant tuodu tyrimus nustatytas žiurkių plaučių perkrovos lygis yra priimtinas, remdamasis Morrow skaičiavimu. Taigi, nors, kaip teigia Komisija, minėtas komitetas vartojo aptakią formuluotę, leidžiančią manyti, kad šio skaičiavimo naudojimas gali būti diskutuotinas, tiesa yra ta, kad, kaip nustatė Bendrasis Teismas, tik remdamasis šiuo skaičiavimu jis padarė išvadą, jog plaučių perkrovos lygis atliekant Heinrich tyrimą pateko į priimtiną intervalą, o atliekant Lee tyrimą – ne.

94

Žinoma, kaip matyti iš minėtos nuomonės dalies „Bendroji išvada“, cituotos skundžiamo sprendimo 113 ir 114 punktuose, RVK rėmėsi ne tik rezultatais, gautais taikant Morrow skaičiavimą, kiek tai susiję su priimtinu plaučių perkrovos lygiu, kai nusprendė, pirma, kad atliekant Lee tyrimą patiriamo poveikio sąlygos buvo perteklinės ir dėl to šio tyrimo rezultatai negalėjo būti naudojami priskiriant titano dioksidą prie kancerogeninių medžiagų kategorijos, ir, antra, kad Heinrich tyrimo rezultatai buvo patikimi, tinkami ir atitinka Gebel ir kt. tyrimo (2012 m.), susijusio su kitų cheminių medžiagų, vadinamų „mažo toksiškumo mažai tirpių dalelių“, kancerogeniniu poveikiu (įkvėpus) žiurkei, rezultatus.

95

Iš šios RVK nuomonės dalies taip pat aiškiai matyti, kad plaučių perkrovos lygio priimtinumo įvertinimas, remiantis Morrow skaičiavimu, atliko lemiamą vaidmenį prieinant prie išvados, kad Heinrich tyrimas buvo pakankamai patikimas ir priimtinas, todėl skundžiamo sprendimo 120 punkte šį skaičiavimą įvardydamas kaip „lemiamą“ pagrindžiant RVK išvadas šiuo klausimu, Bendrasis Teismas neatliko akivaizdžiai klaidingo įrodymų vertinimo.

96

Vadinasi, pirmojo pagrindo antrą dalį byloje C‑82/23 P reikia atmesti kaip nepagrįstą.

97

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuos dviejų apeliacinių skundų pirmuosius pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl antrųjų pagrindų, grindžiamų tuo, kad Bendrasis Teismas peržengė savo teisminės kontrolės ribas, nes RVK vertinimą pakeitė savuoju, kiek tai susiję su dalelių tankio nustatymu atliekant Morrow skaičiavimą

Šalių argumentai

98

Antraisiais pagrindais Prancūzijos Respublika ir Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 100, 102 ir 103 punktuose Bendrasis Teismas, pakeisdamas RVK ir Komisijos vertinimus savuoju ir taip viršydamas savo teisminės kontrolės ribas, padarė teisės klaidą.

99

Apeliančių teigimu, kai Bendrasis Teismas konstatavo, kad norėdamas taikyti Morrow skaičiavimą RVK turėjo taikyti mažesnį nei savo naudotą 4,3 g/cm3 titano dioksido dalelių tankį ir kad atlikdamas šį skaičiavimą jis veikiau turėjo remtis nanometrinių titano dioksido dalelių aglomeratų tankiu, Bendrasis Teismas pažeidė RVK ir Komisijos diskreciją.

100

Grįsdamos šiuos pagrindus jos teigia, pirma, kad, priešingai nei Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 100 punkte, RVK išnagrinėjo duomenis, būtinus dalelių tankiui nustatyti, visų pirma tai, kad dėl savo nanometrinio dydžio titano dioksido dalelės buvo linkusios aglomeruotis.

101

Antra, jos teigia, kad savo mokslinės ekspertizės srityje RVK galėjo teisėtai laikyti tinkama naudoti 4,3 g/cm3 „standartinę“ dalelių tankio vertę.

102

Taigi, Prancūzijos Respublikos nuomone, RVK galėjo atsižvelgti į tai, kad egzistuoja dalelių nusėdimo plaučiuose reiškiniai. Be to, negalima daryti prielaidos, kad dalelių aglomeratų tankis buvo 1,6 g/cm3. Komisija tvirtina, kad Heinrich tyrime nebuvo nurodytas tiriamų titano dioksido dalelių tankis, aglomeracijos apimtis ir jų suspaudimas.

103

Trečia, apeliantės teigia, kad nusprendęs, jog padaryta akivaizdi vertinimo klaida dėl to, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 100 ir 102 punktų, RVK rėmėsi tankio verte, atitinkančia titano dioksido dalelių, o ne šių dalelių aglomeratų tankį, Bendrasis Teismas išreiškė nuomonę dėl RVK mokslinės išvados, kurią šis padarė remdamasis turėtais duomenimis, o tokios nuomonės pareiškimas nepriklauso jo kompetencijai.

104

Palaikydamos apeliacinių skundų antruosius pagrindus Švedijos Karalystė ir ECHA pabrėžia, kad dalelių aglomeracijos, ypač plaučių aplinkoje, klausimas yra ypač sudėtingas mokslinis klausimas, kuris nepriklauso Bendrojo Teismo kompetencijai.

105

CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. ginčija apeliančių ir Švedijos Karalystės bei ECHA argumentų pagrįstumą.

Teisingumo Teismo vertinimas

106

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Europos Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad atsižvelgdamos į jas nustatytų savo priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, todėl Sąjungos teismo vykdoma kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar įgyvendinant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios institucijos akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo atliekamu mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Nickel Institute, C‑14/10, EU:C:2011:503, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2023 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Chemours Netherlands / ECHA, C‑293/22 P, EU:C:2023:847, 134 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

107

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra konkrečiau nusprendęs, kad Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir taikymo srities, bet ir iš dalies nustatant bazinius duomenis. Vis dėlto vykdant tokią teisminę kontrolę, net jeigu ji ribota, reikalaujama, kad nagrinėjamą aktą priėmusios Sąjungos institucijos Sąjungos teisme galėtų įrodyti, jog priėmė aktą veiksmingai naudodamosi diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus situacijai, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes (2023 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Chemours Netherlands / ECHA, C‑293/22 P, EU:C:2023:847, 135 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

108

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Billions Europe ir kt. Bendrajame Teisme nurodė, kad RVK ir Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes, taikydamas Morrow skaičiavimą Lee ir Heinrich tyrimams, siekdamas įvertinti šių tyrimų patikimumą ir priimtinumą, RVK nustatė titano dioksido dalelių tankį 4,3 g/cm3, nors turėjo atsižvelgti į „P25“ tipo titano dioksido nanometrinių dalelių aglomeratų tankį, kuris, remiantis šių šalių paminėtais moksliniais tyrimais, buvo 1,6 g/cm3.

109

Atsakydamos Komisija ir ECHA teigė, kad RVK pagrįstai atsižvelgė ne į titano dioksido nanometrinių dalelių aglomeratų tankį, o į šios medžiagos dalelių tankį, nes Heinrich tyrime nebuvo nurodytas nei tiriamų dalelių tankis, nei tų dalelių aglomeracijos apimtis ir suspaudimo laipsnis, ir kad tokiomis aplinkybėmis RVK buvo tinkama atsižvelgti į standartinę, t. y. mokslo bendruomenės nustatytą referencinę titano dioksido dalelių tankio vertę.

110

Skundžiamo sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „nepriklausomai nuo atsakymo į klausimą, kokio tikslumo buvo tankio vertė, į kurią taikydamas [Morrow skaičiavimą] turėjo atsižvelgti RVK – klausimas, kur[io] bet kuriuo atveju [jam nereikia] išnagrinėti, – [ieškovių pirmojoje instancijoje] argumentuose pirmiausia keliamas klausimas, ar RVK padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, susijusią su pasiremtu tankio tipu“.

111

Tokiomis aplinkybėmis to sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „Heinrich tyrime nebuvo nurodyta nei apie tirtų titano dioksido dalelių tankį, nei apie aglomeracijos apimtį ar apie jų suspaudimo laipsnį“, vis dėlto, „remdamasis 4,3 g/cm³ dalelių tankiu, vadinasi, didesniu tankiu negu titano dioksido nanometrinių dalelių aglomeratų tankis <…>[,] RVK neatsižvelgė į visas reikšmingas šios bylos aplinkybes“. Bendrojo Teismo teigimu, reikėjo atsižvelgti būtent į „Heinrich tyrime tirtų dalelių požymius, visų pirma jų nanometrinį dydį ir „P25“ tipą, į tai, kad šios dalelės buvo linkusios aglomeruotis, kad dalelių aglomeratų tankis buvo mažesnis už dalelių tankį, todėl alveolinių makrofagų tūrinė apkrova dalelių aglomeratais buvo didesnė“.

112

Minėto sprendimo 103 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „RVK neatsižvelgė į visus veiksnius, kurie yra svarbūs atliekant [Morrow skaičiavimą]“, kai neatsižvelgė į to paties sprendimo 100 punkte nurodytas aplinkybes, „todėl padarė akivaizdžią vertinimo klaidą“. Be to, tame pačiame punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad „[d]ėl [RVK] klaidos šio skaičiavimo taikymo [Heinrich] tyrime rezultatas, taigi, ir RVK išvada, pagal kuriuos plaučių apkrova minėtame tyrime buvo priimtina ir minėto tyrimo rezultatai buvo pakankamai patikimi, reikšmingi ir tinkami, vertinant galimą titano dioksido kancerogeninį pavojingumą <…>, buvo akivaizdžiai klaidingi“.

113

Iš šio sprendimo 110–112 punktuose primintų Bendrojo Teismo svarstymų matyti, kad, kaip generalinė advokatė iš esmės nurodė išvados 95 punkte, jis nusprendė, kad taikydamas Morrow skaičiavimą RVK padarė klaidą, kai atsižvelgė į standartinę titano dioksido dalelių tankio vertę, ir kad tokiomis aplinkybėmis turėjo būti taikoma mažesnė tankio vertė, atitinkanti nanometrinių dalelių aglomeratų tankio vertę.

114

Vis dėlto, atlikdamas šį vertinimą, Bendrasis Teismas ne tik patikrino, ar RVK tinkamai atsižvelgė į visas atitinkamas aplinkybes, į kurias jis turėjo atsižvelgti pagal turimas mokslo žinias, visų pirma, šiuo atveju, kaip pats šis komitetas konstatavo savo nuomonėje, į „P 25“ tipo nanometrinių dalelių, tokių kaip stebėtos atliekant Heinrich tyrimą, polinkį sudaryti aglomeratus, kurių tankis mažesnis nei pačių dalelių tankis.

115

Iš tiesų, nors skundžiamo sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, kaip tvirtino Komisija ir ECHA, o Billions Europe ir kt. to neginčijo, Heinrich tyrime nebuvo pateikta duomenų nei apie tirtų titano dioksido dalelių tankį, nei apie aglomeracijos apimtį ar apie jų suspaudimo laipsnį, jis nusprendė, kad bet kuriuo atveju RVK nustatyta titano dioksido dalelių tankio standartinė vertė nebuvo tinkama, nes ta vertė „buvo didesnė“ už aglomeratų tankio vertę.

116

Tokiomis aplinkybėmis, kai, kaip matyti iš paties Bendrojo Teismo konstatuotų faktų, nebuvo duomenų, leidžiančių patikimai nustatyti, kokia tankio vertė yra tinkama Heinrich tyrime taikant Morrow skaičiavimą, jis neturėjo teisės pats spręsti RVK taikytos titano dioksido dalelių tankio vertės tinkamumo, atsižvelgiant į šių dalelių aglomeracijos reiškinį, klausimo, nes šis klausimas reikalavo atlikti mokslinį vertinimą ir galiausiai pakeisti kompetentingų institucijų išvadas šiuo klausimu savosiomis.

117

Vis dėlto, remiantis suformuota jurisprudencija, jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, tačiau šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus (2019 m. sausio 23 d. Sprendimo Deza / ECHA, C‑419/17 P, EU:C:2019:52, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

118

Šiuo klausimu, kaip priminta šio sprendimo 107 punkte, net ir tais atvejais, kai Sąjungos institucijos turi diskreciją, kuri tam tikru mastu taikoma ir duomenų, kuriais remiantis priimamas jų kompetencijai priklausantis aktas, nustatymui, Sąjungos teismo vykdoma to akto kontrolė reikalauja, kad šios institucijos galėtų įrodyti, jog atitinkamas aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant šia diskrecija ir, visų pirma, kad jos atsižvelgė į visus svarbius duomenis ir aplinkybes, susijusius su situacija, kurią šiuo aktu buvo siekiama reglamentuoti.

119

Šiuo atveju užtenka pažymėti, kad, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 98 punkte, savo nuomonėje RVK nustatė, kad nanometrinio dydžio pirminės dalelės, kaip antai tirtos Heinrich tyrime, yra linkusios aglomeruotis. Vis dėlto, kaip pabrėžta tame pačiame 98 punkte, tokią išvadą RVK padarė tik „dėl aerozolių, t. y. ore esančių dalelių“, nenurodydamas galimos sąsajos su tankiu, naudojamu taikant Morrow skaičiavimą.

120

Vis dėlto apeliantės ir jų poziciją palaikančios kitos šalys neginčija, kad, kaip iš esmės pažymėjo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 101 punkte, šis titano dioksido dalelių aglomeracijos reiškinys galėjo turėti įtakos nustatant jų tankio vertę ir, atitinkamai, taikant Morrow skaičiavimą nagrinėjamiems tyrimams, kadangi ši vertė buvo vienas iš skaičiavimo parametrų. Taigi atlikdamas šį skaičiavimą RVK turėjo atsižvelgti į šį parametrą.

121

Vis dėlto, nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 99 punkte konstatavo, kad šalys neginčijo, jog titano dioksido dalelių aglomeratų tankis yra mažesnis už pirminių dalelių tankį, iš to sprendimo motyvų matyti, kad RVK nuomonėje nebuvo jokių duomenų, kurie būtų leidę Bendrajam Teismui padaryti išvadą, kad šis komitetas veiksmingai pasinaudojo savo diskrecija ir tinkamai atsižvelgė į minėtą aglomeracijos reiškinį, kai nusprendė, kad, nepaisant šio tankio skirtumo, reikia taikyti vertę, atitinkančią titano dioksido pirminių dalelių standartinę vertę.

122

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, nepaisant kompetentingų Sąjungos institucijų turimos plačios diskrecijos, Sąjungos teismas turi kompetenciją tikrinti, ar jos neignoravo reikšmingų patikimo tyrimo duomenų, į kuriuos atsižvelgus bendras įrodymų, kuriuos jos galėjo turėti, vertinimas būtų pakitęs taip, kad galutinis sprendimas, priimtas ginčijamame akte, taptų neįtikinamas (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 9 d. Sprendimą PlasticsEurope / ECHA, C‑119/21 P, EU:C:2023:180, 52 punktą).

123

Taigi Komisijos ir ECHA nurodyti neaiškumai dėl titano dioksido dalelių aglomeracijos reiškinio ir tankio, vertinant Heinrich tyrimą, negalėjo atleisti RVK nuo pareigos įvertinti šį reiškinį ir jo galimą poveikį dalelių tankio vertei, kuri turi būti nustatyta šiam tyrimui taikant Morrow skaičiavimą, remiantis patikimiausiais ir naujausiais moksliniais tyrimais, siekiant užtikrinti, kad galiausiai pasirinkta tankio vertė yra tinkama. Tokie neaiškumai taip pat negalėjo užkirsti kelio Bendrajam Teismui, gavusiam moksliniais tyrimais pagrįstą prieštaravimą dėl tokio pasirinkimo, patikrinti, ar šis komitetas įvykdė tą pareigą.

124

Dėl Komisijos ir ECHA argumento, kad siekiama palengvinti Lee ir Heinrich tyrimų palyginimą ir išvengti neaiškumo veiksnio įtraukimo į jį, šios šalys nei Bendrajame Teisme, nei Teisingumo Teisme nepaaiškino, kaip pasirinkta kitokia nei standartinė titano dioksido dalelių tankio vertė galėjo pakenkti šių dviejų tyrimų palyginimo patikimumui, net jeigu pasirinkta tankio vertė būtų labiau suderinama su turimais iš Heinrich tyrimo gautais duomenimis.

125

Iš išdėstytų motyvų matyti, kad, nors Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog šiuo atveju turėjo įvertinti, ar Morrow skaičiavimui RVK pasirinkta titano dioksido dalelių standartinė tankio vertė buvo tinkama, jis nepadarė teisės klaidos nusprendęs, kad RVK atsižvelgė ne į visas svarbias aplinkybes, kai skaičiavo plaučių perkrovą, kad tuo skaičiavimu remdamasis galėtų įvertinti Heinrich tyrimą.

126

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia atmesti apeliacinių skundų antruosius pagrindus.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų byloje C‑71/23 P ir trečiojo pagrindo byloje C‑82/23 P, grindžiamų motyvavimo trūkumu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad titano dioksidas nėra „medžiaga, pasižyminti būdinga savybe sukelti vėžį“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.6.2.2.1 punktą

Šalių argumentai

127

Pateikdama trečiąjį pagrindą Prancūzijos Respublika teigia, kad skundžiamo sprendimo 157 ir 158 punktai yra nepakankamai motyvuoti. Šiuo atžvilgiu Prancūzijos Respublika pažymi, jog to sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „vienas iš svarbiausių pastebėto toksiškumo veiksnių“ buvo įkvepiamų dalelių kiekis, ir remdamasis tik šia aplinkybe padarė išvadą, kad titano dioksido dalelių kancerogeninio veikimo būdas nesusijęs su šios medžiagos būdingomis savybėmis sukelti vėžį. Kad galėtų padaryti tokią išvadą, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti visus „svarbiausius pastebėto toksiškumo veiksnius“, o ne tik vieną iš jų.

128

Prancūzijos Respublika, pateikdama ketvirtąjį pagrindą, ir Komisija –trečiąjį pagrindą, palaikomos Švedijos Karalystės ir ECHA, teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neteisingai aiškino medžiagos „būdingų savybių“ sąvoką, atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 1272/2008 struktūrą ir tikslus.

129

Prancūzijos Respublika teigia, pirma, kad Bendrojo Teismo motyvai, visų pirma to sprendimo 158 punktas, grindžiami prielaida, kad cheminė medžiaga, kurios kancerogeniškumas pasireiškia įkvėpus tam tikrą dalelių kiekį, negali būti laikoma pasižyminčia būdinga savybe sukelti vėžį. Ši prielaida yra dirbtinė ir klaidinga. Be to, toks argumentavimas neatitinka Reglamento Nr. 1272/2008 1 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Galiausiai, skundžiamo sprendimo 141 punktas grindžiamas klaidingu 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Nickel Institute (C‑14/10, EU:C:2011:503) aiškinimu.

130

Komisija trečiojo pagrindo pirmoje dalyje teigia, kad Bendrojo Teismo sprendimo 135–142 punktuose aiškinant sąvoką „būdingos savybės“ nepakankamai atsižvelgiama į Reglamento Nr. 1272/2008 kontekstą ir tikslą, taip pat pažeidžiamas atsargumo principas. Laikantis tokio kontekstinio ir teleologinio aiškinimo reikėtų pripažinti, kad medžiagos cheminės sudėties nebūtinai užtenka norint nustatyti jos būdingas savybes, dėl kurių ji gali būti klasifikuojama kaip pavojinga cheminė medžiaga. Visų pirma, atitinkamos cheminės medžiagos pateikimo rinkai specifinė forma arba fizinis pavidalas patys gali turėti tokių savybių, dėl kurių toks klasifikavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti visapusišką naudotojų apsaugą. Toks būtų atvejis šioje byloje, atsižvelgiant į titano dioksido biopersistenciją ir mažą tirpumą. Be to, ši institucija teigia, kad neatsižvelgimas į cheminės medžiagos kancerogeninį poveikį atliekant jos suderintą klasifikavimą ir ženklinimą riboja informacijos apie ją teikimą ir naudotojų galimybę imtis tinkamų atsargumo priemonių, taip pat trukdo taikyti kitus teisės aktus, pagrįstus rizikos vertinimu.

131

Be to, Komisija ginčija skundžiamo sprendimo 166 punkte Bendrojo Teismo pateikto skirtumo tarp Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatų, taikomų savarankiškam klasifikavimui, ir nuostatų, taikomų suderintam klasifikavimui ir ženklinimui, svarbą.

132

Trečiojo pagrindo antroje dalyje Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 157–160 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai supainiojo įkvėptų dalelių kiekio ir titano dioksido dalelių kancerogeninio poveikio būdo svarbą su sąvoka „būdingos savybės“, kuri šiuo atveju reiškia nagrinėjamos medžiagos formą, biopersistenciją ir mažą tirpumą. Taigi, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 3.6.1.1 punktą.

133

CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. ginčija šių argumentų pagrįstumą.

Teisingumo Teismo vertinimas

134

Remiantis suformuota jurisprudencija, dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti argumentai negali lemti šio sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Laboratoire Pareva / Komisija, C‑702/21 P, EU:C:2022:870, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

135

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas patenkino ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, susijusiomis su Heinrich tyrimo priimtinumu ir patikimumu. Vis dėlto minėto sprendimo 123 punkte jis nurodė, kad „siekiant gero teisingumo vykdymo“ ieškinio nagrinėjimą reikia tęsti ir priimti sprendimą dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos tuo, kad ginčijamas klasifikavimas ir ženklinimas netaikomi medžiagai, pasižyminčiai būdinga savybe sukelti vėžį, „kad byloje būtų priimtas galutinis sprendimas“.

136

Taigi trečiasis ir ketvirtasis pagrindai byloje C‑71/23 P ir trečiasis pagrindas byloje C‑82/23 P, kuriais ginčijami Bendrojo Teismo argumentai, pateikti nagrinėjant tą antrą dalį, yra nukreipti prieš perteklinius skundžiamo sprendimo motyvus ir todėl turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

137

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuos du apeliacinius skundus reikia atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

138

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

139

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

140

Šiuo atveju CWS ir kt. ir Billions Europe ir kt. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Prancūzijos Respublikos ir Komisijos, o šios pralaimėjo bylą, taigi joms turi būti nurodyta padengti ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir CWS ir kt. bei Billions Europe ir kt. bylinėjimosi išlaidas, patirtas atitinkamai nagrinėjant bylą C‑71/23 P ir bylą C‑82/23 P.

141

Pagal to paties reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu pirmojoje instancijoje į bylą įstojusi šalis dalyvauja apeliaciniame procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

142

Šiuo atveju reikia nustatyti, kad Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė, ECHA ir Cefic ir kt. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti apeliacinius skundus.

2.

Prancūzijos Respublika, be savo išlaidų, padengia ir CWS Powder Coatings GmbH, Brillux GmbH & Co. KG, Daw SE, Billions Europe Ltd, Cinkarna Metalurško-kemična Industrija Celje d.d. (Cinkarna Celje d.d.), Evonik Operations GmbH, Kronos Titan GmbH, Precheza a.s., Tayca Corp., Tronox Pigments (Holland) BV, Venator Germany GmbH ir Sto SE & Co. KGaA patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje C‑71/23 P.

3.

Europos Komisija, be savo išlaidų, padengia ir CWS Powder Coatings GmbH, Brillux GmbH & Co. KG, Daw SE, Billions Europe Ltd, Cinkarna Metalurško-kemična Industrija Celje d.d. (Cinkarna Celje d.d.), Evonik Operations GmbH, Kronos Titan GmbH, Precheza a.s., Tayca Corp., Tronox Pigments (Holland) BV, Venator Germany GmbH ir Sto SE & Co. KGaA patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje C‑82/23 P.

4.

Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Conseil Européen de l’Industrie Chimique – European Chemical Industry Council (Cefic), Conseil Européen de l’Industrie des Peintures, des Encres d’Imprimerie et des Couleurs d’Art (CEPE), British Coatings Federation Ltd (BCF) ir American Coatings Association, Inc. (ACA) padengia savo išlaidas.