1.   JSPK sudaro Šalių atstovai ministrų ir (arba) vyresniųjų pareigūnų lygmeniu.

2.   ES atstovams JSPK vadovauja Europos Sąjungos delegacijos Gajanoje (arba už Gajaną atsakingos delegacijos) vadovas, šie atstovai yra Europos Komisijos atstovai ir jų yra ne daugiau kaip 10.

3.   Gajanos atstovams, kurių yra ne daugiau kaip 10, JSPK vadovauja gamtos išteklių ministras ir šiems atstovams priklauso Miškų reikalų komisaras, Gamtos išteklių ministerijos, Finansų ministerijos, Prekybos ministerijos, Darbo ministerijos, Amerikos indėnų reikalų ministerijos pareigūnai, o prireikus – bet kurios kitos ministerijos ar vyriausybinės institucijos ir Miškininkystės komisijos atstovai.

4.   Kiekviena Šalis raštu praneša sekretoriatui (nurodytam 7 straipsnyje) savo atstovų JSPK vardus, pavardes, kontaktinius duomenis ir pareigas. Laikoma, kad atstovai turi įgaliojimą atstovauti Šaliai iki tos dienos, kurią Šalis praneša sekretoriatui apie naują atstovą.

1.   Gajanos nacionaliniai suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, vietos ir tarptautinėms NVO, privačiajam sektoriui ir čiabuviams (toliau – suinteresuotiesiems subjektams atstovaujantys stebėtojai), kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti JSPK ir JSPK techninio komiteto posėdžiuose, išskyrus posėdžius, kuriuose pirmininkai leidžia dalyvauti tik Šalių atstovams.

2.   Sekretoriatas prašo atitinkamų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, vietos ir tarptautinėms NVO, privačiajam sektoriui ir čiabuvių tautoms, pagal savo atitinkamas procedūras dvejų metų laikotarpiui paskirti / išrinkti savo stebėtojus ir pakaitinius stebėtojus į JSPK ir JSPK techninį komitetą, kaip nurodyta toliau:

3.   Suinteresuotųjų subjektų organizacijos sekretoriatui raštu praneša savo paskirtų / išrinktų stebėtojų ir pakaitinių stebėtojų sekretoriate vardus, pavardes, organizaciją ir kontaktinius duomenis. Suinteresuotieji subjektai taip pat su sekretoriatu pasidalija informacija apie stebėtojų atrankos procedūrą.

4.   Dokumentus, susijusius su konkrečiais darbotvarkės klausimais, suinteresuotiesiems subjektams atstovaujantys stebėtojai sekretoriatui gali pateikti likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms iki JSPK posėdžio. Jei sekretoriatas patvirtina pateiktų dokumentų aktualumą ir pridėtinę vertę, jis juos pažymi „Informacijos tikslais“ ir išplatina Šalių atstovams.

5.   Stebėtojai neturi balsavimo teisių ir jokio vaidmens priimant sprendimus ir rekomendacijas, kuriuos turi priimti JSPK arba vienas iš jo organų.

1.   JSPK vykdyti pareigas padeda komitetas, sudarytas iš Šalių atstovų pareigūnų lygmeniu (toliau – JSPK techninis komitetas).

2.   JSPK techninis komitetas (toliau – techninis komitetas) rengia JSPK posėdžius ir svarstymus, kai tikslinga, įgyvendina JSPK sprendimus ir apskritai užtikrina JSPK tęstinumą ir tinkamą Susitarimo veikimą. Komitetas svarsto visus JSPK jam perduotus klausimus ir visus kitus klausimus, kurie gali iškilti praktiškai įgyvendinant Susitarimą.

3.   Techniniam komitetui bendrai pirmininkauja Europos Sąjungos delegacijos Gajanoje (arba už Gajaną atsakingos delegacijos) bendradarbiavimo skyriaus vadovas ir Miškų reikalų komisaras arba jų paskirti asmenys.

4.   ES atstovai techniniame komitete yra Europos Sąjungos delegacijos Gajanoje ir Europos Komisijos pareigūnai.

5.   Gajanos atstovai techniniame komitete yra pareigūnai iš:

6.   Techninis komitetas posėdžiauja reguliariai ir bent prieš kiekvieną JSPK posėdį.

7.   Jei Techninis komitetas posėdžiauja atskirai nuo JSPK posėdžio, tarpininkas parengia bendrą protokolą, kuriame apibendrinamos diskusijos, o pirmininkai jį pasirašo. Sekretoriatas protokolą perduoda JSPK pirmininkams.

8.   JSPK sekretoriatas techniniam komitetui teikia administracinę paramą.

9.   Šias darbo tvarkos taisykles mutatis mutandis taiko techninis komitetas.

10.   Techninis komitetas neturi įgaliojimų priimti sprendimus, tačiau gali teikti savo rekomendacijas JSPK.

1.   Pagal Susitarimo V priedo 3.11 straipsnį Šalys atitinkamai gali įsteigti JSPK pakomitečius dirbti konkrečiose su Susitarimo įgyvendinimu susijusiose srityse. JSPK nustato tokių pakomitečių tikslą, sudėtį, trukmę, užduotis ir darbo metodus. Šalys paskiria savo atstovus į pakomitečius ir informuoja sekretoriatą. Visa susijusi kiekvieno pakomitečio kontaktinių asmenų korespondencija, dokumentai ir pranešimai taip pat perduodami sekretoriatui.

2.   Kiekviename eiliniame posėdyje JSPK gauna kiekvieno pakomitečio veiklos ir pažangos ataskaitas, įskaitant rekomendacijas JSPK atlikti peržiūrą ir imtis tinkamų veiksmų.

3.   Jei JSPK nesusitarė kitaip, pakomitečiai mutatis mutandis taiko šias darbo tvarkos taisykles.

4.   Pakomitečiai neturi įgaliojimų priimti sprendimus, tačiau gali teikti rekomendacijas JSPK.

1.   Pirmininkai gali kviesti ekspertus ad hoc pagrindu dalyvauti techninio komiteto ir (arba) JSPK bei pakomitečių posėdžiuose, kad jie pateiktų informaciją konkrečiais klausimais; ekspertai kviečiami dalyvauti tik tose posėdžio dalyse, kuriose aptariami tokie konkretūs klausimai.

2.   Pirmininkai gali susitarti kviesti su Susitarimo įgyvendinimu susijusius subjektus (toliau – įgyvendinimo subjektai) ad hoc pagrindu dalyvauti JSPK techninio komiteto ir (arba) JSPK posėdžiuose, taip pat pakomitečių posėdžiuose ar jų dalyse, kad jie pateiktų informaciją ir naujausius faktus, taip pat gautų rekomendacijų ir patarimų dėl savo veiklos ir indėlio įgyvendinant Susitarimą ir siekiant jo tikslų.

1.   Europos Sąjungos delegacijos Gajanoje pareigūnas ir Gajanos miškininkystės komisijos pareigūnas kartu atlieka JSPK sekretoriato (toliau – sekretoriatas) funkcijas. Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai pareigūno, kuris yra sekretoriato narys, vardą, pavardę, funkcijas / pareigas ir kontaktinius duomenis. Laikoma, kad toks pareigūnas eina Šaliai atstovaujančio sekretoriato nario pareigas iki tos dienos, kurią Šalis praneša kitai Šaliai apie naują sekretoriato narį.

2.   Sekretoriatas teikia administracinę paramą JSPK ir techniniam komitetui, taip pat visiems JSPK įsteigtiems pakomitečiams.

3.   Vykdyti užduotis sekretoriatui padeda 8 straipsnyje nurodytas tarpininkas.

1.   JSPK naudojasi nepriklausomo ir nešališko asmens paslaugomis, kad palengvintų Šalių, taip pat Šalių ir suinteresuotųjų subjektų bendravimą, dialogą ir diskusijas dėl Susitarimo įgyvendinimo (toliau – tarpininkas).

2.   Tarpininko užduotys:

3.   Tarpininkas veikia vadovaujamas ir prižiūrimas sekretoriato, kuris visą laiką yra informuojamas apie tarpininko veiklą.

1.   Šalių atstovai, atsakingi už oficialius pranešimus apie Susitarimo įgyvendinimą, yra Europos Sąjungos delegacijos Gajanoje (arba už Gajaną atsakingos delegacijos) vadovas ir už finansus atsakingas ministras (Gajanos vardu), kaip nustatyta Susitarimo 22 straipsnio 1 dalyje.

2.   Visa JSPK skirta korespondencija adresuojama sekretoriatui. Sekretoriatas informuos, kaip galima teikti informaciją, pavyzdžiui, raštu, el. paštu ir kt.

3.   Sekretoriatas užtikrina, kad JSPK skirta korespondencija būtų persiųsta pirmininkams ir, kai tinkama, išplatinta kaip 9 straipsnyje nurodyti dokumentai Šalių atstovams. Sekretoriatas siunčia bet kurio iš pirmininkų korespondenciją gavėjams, ją numeruoja ir, kai tinkama, išplatina kitai Šaliai.

4.   Abi Šalys visus aktualius dokumentus sekretoriatui išsiunčia likus ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki kito JSPK posėdžio.

1.   JSPK posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus, kaip numatyta Susitarimo 20 straipsnio 4 dalyje, arba bet kurios iš Šalių prašymu.

2.   Išimties tvarka ir jei Šalys sutinka, JSPK, techninio komiteto ir pakomitečių posėdžiai gali būti rengiami virtualiai / vaizdo konferencijos priemonėmis.

3.   Kiekvieną JSPK posėdį sekretoriatas sušaukia Šalių sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Sekretoriatas pranešimą apie šaukiamą posėdį Šalių atstovams pateikia ne vėliau kaip likus 28 kalendorinėms dienoms iki posėdžio pradžios, nebent Šalys susitaria kitaip.

4.   Apie numatomą posėdyje dalyvausiančių delegacijų sudėtį Šalys praneša JSPK sekretoriatui ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki posėdžio pradžios.

1.   Kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę rengia sekretoriatas, remdamasis Šalių pateiktais pasiūlymais. Kartu su susijusiais dokumentais ji perduodama pirmininkams ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai iki posėdžio dienos.

2.   Preliminarios darbotvarkės papildymus arba pakeitimus sekretoriatas turi gauti ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki posėdžio pradžios su sąlyga, kad sekretoriatas kartu su prašymu dėl papildymų ar pakeitimų taip pat gauna visus susijusius patvirtinamuosius dokumentus.

3.   Darbotvarkę JSPK priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Šalims susitarus, į darbotvarkę gali būti įtraukta kitų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į preliminarią darbotvarkę.

4.   Siekdamas atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes, sekretoriatas gali sutrumpinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus, jeigu pirmininkai tam pritaria.

1.   Visų posėdžių protokolų projektus rengia tarpininkas.

2.   Protokole paprastai apibendrinamas kiekvienas darbotvarkės punktas ir, kai taikytina, nurodoma:

3.   Be to, protokole pateikiamas susirinkimo dalyvių sąrašas.

4.   Posėdžio pabaigoje pirmininkai protokolą patvirtina ir pasirašo (neoficialus dokumentas). Sekretoriatas Šalims pateikia vieną šių autentiškų dokumentų originalą.

5.   JSPK techninis komitetas, sušaukiamas nepriklausomai nuo JSPK, parengia savo protokolą, kuriame apibendrinamos diskusijos dėl kiekvieno jo darbotvarkės punkto. Šios diskusijos bus įtrauktos į atitinkamus JSPK posėdžius.

Neoficialus dokumentas skelbiamas viešai.

1.   JSPK gali priimti sprendimus ir (arba) rekomendacijas dėl visų klausimų, jei tai numatyta Susitarime. Kaip numatyta Susitarimo 20 straipsnio 2 dalyje, sprendimai ir rekomendacijos priimami bendru sutarimu.

2.   Sprendimai ir (arba) rekomendacijos Šalims yra privalomi ir įsigalioja užbaigus atitinkamas kiekvienos Šalies vidaus procedūras.

3.   Laikotarpiu tarp posėdžių sprendimus ar rekomendacijas JSPK gali priimti laikydamasis rašytinės procedūros, jei Šalys taip susitaria. Rašytinė procedūra yra Šalių keitimasis raštais. Pirmininkams suteikiami įgaliojimai keistis tokiais raštais ir patvirtinti susitarimą dėl bet kokio sprendimo, jei būtina. Rašytinei procedūrai taikomas ne ilgesnis kaip 21 kalendorinės dienos terminas, per kurį kita Šalis turi pranešti apie visas išlygas ar pakeitimus, kurias nori padaryti.

Per 21 dieną nuo informacijos apie rašytinę procedūrą gavimo Šalis gali raštu paprašyti kitos Šalies pasiūlymą aptarti kitame JSPK posėdyje. Gavus tokį prašymą rašytinė procedūra automatiškai sustabdoma.

Pasiūlymas, dėl kurio per rašytinei procedūrai nustatytą laikotarpį nebuvo pareikšta jokių išlygų, laikomas priimtu JSPK.

Priimti pasiūlymai įrašomi į kito JSPK posėdžio neoficialų dokumentą.

4.   JSPK sprendimų ir rekomendacijų antraštė yra atitinkamai „Sprendimas“ arba „Rekomendacija“, po antrašte nurodomas eilės numeris, priėmimo data ir pateikiamas dalyko aprašymas. Kiekviename sprendime nurodoma jo įsigaliojimo data.

5.   Siekiant patvirtinti JSPK priimtų sprendimų ir rekomendacijų autentiškumą, abiem Šalims pateikiama po JSPK pirmininkų pasirašytą autentišką kopiją.

1.   Oficiali JSPK darbo kalba – anglų kalba.

2.   Jei nenusprendžiama kitaip, JSPK savo svarstymus rengia vadovaudamasis anglų kalba parengtais dokumentais ir pasiūlymais.

1.   Jeigu nenusprendžiama kitaip, JSPK posėdžiai nėra vieši.

2.   Kai Šalis JSPK, techniniam komitetui ir pakomitečiams pateikia informaciją, kuri pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus laikoma konfidencialia, Šalys tą informaciją laiko konfidencialia.

3.   Kiekviena Šalis gali nuspręsti, ar skelbti JSPK sprendimus ir rekomendacijas savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.

1.   Kiekviena Šalis padengia visas dėl dalyvavimo JSPK, techninio komiteto ir pakomitečių posėdžiuose patirtas personalo, kelionių, gyvenimo ir pašto bei telekomunikacijų išlaidas.

2.   Šalys siekia tolygiai pasidalyti su posėdžių organizavimu ir dokumentų dauginimu susijusias išlaidas. Šiuo klausimu bus surengtos Šalių ad hoc diskusijos.

1.   Šalis gali bet kuriuo metu raštu paprašyti, kad Šalys pradėtų tarpininkavimo procedūrą. Prašyme pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų aiškiai išdėstomas rūpimas klausimas ir skundą teikiančios Šalies motyvai. Jei Šalis prašo pradėti tarpininkavimo procedūrą pagal 1 dalį, kita Šalis šį prašymą apsvarsto ir atsako raštu per septynias dienas nuo prašymo gavimo. Jei tai nepadaroma, prašymas dėl tarpininkavimo laikomas atmestu.

2.   Jei Šalys susitaria prašyti tarpininkavimo pagal Susitarimo 25 straipsnio 4 dalį, jos kartu pasirenka mediatorių tarpininkavimo procedūros pradžioje, tačiau ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo atsakymo į prašymo dėl tarpininkavimo gavimo. To nepadarius Šalys gali kartu paprašyti, kad mediatorių per 7 dienas paskirtų Nuolatinio arbitražo teismo generalinis sekretorius.

3.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, mediatorius negali būti kurios nors iš Šalių pilietis. Mediatorius nepriklausomai ir nešališkai padeda Šalims siekti draugiško jų ginčo sprendimo. Mediatorius vadovaujasi objektyvumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, be kita ko, atsižvelgdamas į Šalių teises bei pareigas ir ginčo aplinkybes, įskaitant bet kokią ankstesnę Šalių tarpusavio praktiką. Mediatorius tarpininkavimo procedūrą gali vykdyti taip, kaip jam atrodo tinkama, kartu atsižvelgdamas į atvejo aplinkybes, galimus Šalių pageidavimus, įskaitant bet kokį Šalies prašymą, kad mediatorius išklausytų žodinius pareiškimus, ir bet kokį ypatingą poreikį išspręsti ginčą greitai.

4.   Mediatorius gali rengti Šalių susitikimus, su jomis konsultuotis bendrai ar individualiai, prašyti atitinkamų ekspertų ir suinteresuotųjų šalių pagalbos arba konsultacijų ir teikti papildomą Šalių prašomą pagalbą.

5.   Mediatorius savo nuomonę Šalims turėtų pateikti per 45 kalendorines dienas nuo jo paskyrimo. Šalys gali apsvarstyti prašymą skirti papildomo laiko, jei tam yra pakankamai pagrindo.

6.   Atsižvelgdamos į mediatoriaus pateiktą nuomonę, Šalys siekia rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie mediatoriaus nuomonę dienos. Kol nesusitariama galutinai, Šalys gali svarstyti galimus tarpinius sprendimus.

7.   Sprendimą gali priimti JSPK. Užuot sušaukusios JSPK, Šalys gali nuspręsti taikyti rašytinę procedūrą pagal šio priedo 15 straipsnio 3 dalį. Abiem pusėms priimtini sprendimai skelbiami viešai, nebent Šalys nuspręstų kitaip. Tačiau visuomenei skirtoje versijoje negali būti informacijos, kurią viena iš Šalių laiko konfidencialia.

8.   Mediatorius Šalims raštu pateikia faktinės ataskaitos projektą, kuriame trumpai apžvelgiamas nagrinėjamas klausimas ir abiem pusėms priimtinas sprendimas, kuris yra galutinis procedūros rezultatas, taip pat nurodomi galimi tarpiniai sprendimai. Mediatorius Šalims suteikia galimybę per 15 dienų pateikti pastabų dėl ataskaitos projekto. Apsvarstęs per šį terminą Šalių pateiktas pastabas mediatorius per 15 dienų joms raštu pateikia galutinę faktinę ataskaitą. Faktinėje ataskaitoje negali būti pateikiama jokių Susitarimo išaiškinimų.

9.   Procedūra baigiama:

10.   Jei Šalys susitaria dėl sprendimo, kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių jam įgyvendinti per nustatytą laikotarpį. Abiem pusėms priimtiną sprendimą įgyvendinanti Šalis per nustatytą laikotarpį kitai Šaliai raštu praneša apie bet kokius veiksmus ar priemones, kurių imtasi tam sprendimui įgyvendinti.

11.   Šalys sieks tolygiai pasidalyti išlaidas, susijusias su tarpininkavimo procedūra. Šiuo klausimu bus surengtos Šalių ad hoc diskusijos.

1.   Jei viena iš Šalių pageidauja iš dalies pakeisti Susitarimo priedų nuostatas, ji apie tai praneša JSPK ir tuo tikslu pateikia atitinkamą pasiūlymą.

2.   JSPK gali prašyti JSPK techninio komiteto apsvarstyti pasiūlymą, pareikšti nuomonę ir pateikti pasiūlymų. JSPK gali įsteigti pakomitetį, kuris padėtų JSPK techniniam komitetui atlikti šį darbą.

3.   JSPK, remdamasis vienos Šalies pasiūlymu ir atsižvelgdamas į JSPK techninio komiteto nuomones ir pasiūlymus, gali priimti sprendimą, kuriuo priedai iš dalies keičiami pagal Susitarimo 27 straipsnio 3 dalį ir šių taisyklių 14 straipsnį.

1.   Šia arbitražo tvarka papildomas ir paaiškinamas Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Gajanos Kooperacinės Respublikos (toliau – Gajana) savanoriškos partnerystės susitarimas (toliau – Susitarimas), ypač jo 26 straipsnis.

2.   Šia arbitražo tvarka siekiama sudaryti sąlygas Sąjungai ir Gajanai (toliau – Šalys) taikant arbitražo mechanizmą spręsti ginčus, kurių gali kilti tarp Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo.

1.   Arbitražo komisija taiko Susitarimą, kaip jis aiškinamas pagal Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, ir kitas su ginču susijusias ir tarp Šalių taikomas tarptautinės teisės sutartis, taisykles ir principus.

2.   Nepaisant 1 dalies, jei arbitražui perduotame ginče kyla klausimas dėl Susitarimo nuostatos, apibrėžtos darant nuorodą į Šalies nacionalinės teisės nuostatą, aiškinimo ir taikymo, arbitražo komisija gali atsižvelgti į tos Šalies nacionalinę teisę. Tai darydama arbitražo komisija vadovaujasi vyraujančiu tos Šalies teismų ar institucijų nacionalinės teisės aiškinimu. Arbitražo komisijos pateiktas nacionalinės teisės aiškinimas tos Šalies teismams ar institucijoms nėra privalomas.

1.   Visi arbitražo komisijos prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai tuo pačiu metu siunčiami abiem Šalims, o, kai aktualu ir tinkama, – ir Tarptautiniam biurui.

Visi arbitražo komisijai teikiami Šalies prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai nukopijuojami ir siunčiami kitai Šaliai, o, kai aktualu ir tinkama, – tuo pačiu metu ir Tarptautiniam biurui.

Visi vienos Šalies kitai Šaliai teikiami prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai nukopijuojami ir siunčiami arbitražo komisijai, o, kai aktualu ir tinkama, – tuo pačiu metu ir Tarptautiniam biurui.

2.   Visi pranešimai pagal 1 dalį apie prašymą, pranešimą, rašytinį pareiškimą ar kitą dokumentą siunčiami el. paštu arba, jei tinkama, bet kokiomis kitomis ryšio priemonėmis, kurias naudojant yra numatytas išsiunčiamų dokumentų registravimas. Jei neįrodyta kitaip, toks pranešimas laikomas įteiktu jo išsiuntimo dieną.

3.   Vadovaujantis Susitarimo 22 straipsniu, visi pranešimai adresuojami Gajanos finansų ministrui (Gajanos atveju) ir Sąjungos delegacijos Gajanoje vadovui (Sąjungos atveju).

4.   Prašyme, pranešime, rašytiniame pareiškime ar kitame su arbitražo komisijos procedūromis susijusiame dokumente rastos smulkios korektūros klaidos gali būti ištaisytos atsiunčiant naują dokumentą, kuriame pakeitimai aiškiai nurodyti.

5.   Jeigu paskutinė diena, kurią galima įteikti dokumentą, sutampa su valstybine švente Gajanoje arba Sąjungoje, laikotarpis, per kurį galima įteikti dokumentą, baigiasi pirmą kitą darbo dieną.

1.   Atsižvelgdamos į 5 dalį, Šalys paskiria po vieną arbitrą. Taip paskirti du arbitrai pasirenka trečią arbitrą, kuris pirmininkaus arbitražo komisijai.

2.   Jeigu per 30 dienų nuo Šalies ieškovės pranešimo apie arbitro paskyrimą gavimo atsakovė nepraneša Šaliai ieškovei apie savo paskirtą arbitrą, Šalis ieškovė gali prašyti, kad antrąjį arbitrą paskirtų Tarptautinis biuras. NAT skiriančioji institucija antrąjį arbitrą paskiria kuo greičiau.

3.   Jeigu per 30 dienų nuo antrojo arbitro paskyrimo abu arbitrai nesusitaria dėl trečiojo arbitro pasirinkimo, bet kuri Šalis, atsižvelgdama į 5 dalį, gali prašyti Tarptautinio biuro paskirti trečiąjį arbitrą pagal taikytinas NAT taisykles. NAT skiriančioji institucija trečiąjį arbitrą paskiria kuo greičiau. Skirdama arbitrą, NAT skiriančioji institucija laikosi toliau nurodytos sąrašo procedūros:

4.   Skirdamos arbitrus, Šalys ir NAT skiriančioji institucija gali pasirinkti asmenis, kurie yra Nuolatinio arbitražo teismo nariai.

5.   Skirdamos arbitrus, Šalys ir NAT skiriančioji institucija nesirenka asmenų, kurie yra Sąjungos institucijų pareigūnai arba tarnautojai, Sąjungos valstybės narės vyriausybės arba Gajanos Vyriausybės nariai.

1.   Arbitrai yra nepriklausomi ir nešališki, dirba individualiai ir nevykdo jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų.

2.   Kai į asmenį kreipiamasi dėl galimo jo paskyrimo arbitru, jis Šalims ir NAT skiriančiajai institucijai praneša apie visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo ar nepriklausomumo. Arbitras nuo paskyrimo momento ir per visą arbitražo procedūrą nedelsdamas praneša Šalims, Tarptautiniam biurui ir kitiems arbitrams apie visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo ar nepriklausomumo.

3.   Arbitrai turi imunitetą nuo jurisdikcijos Sąjungoje ir Gajanoje dėl veiksmų ar neveikimo, susijusių su arbitražo procedūra.

1.   Arbitražo komisija nesusitinka ar nesusisiekia su viena iš Šalių, jeigu nedalyvauja kita Šalis.

2.   Arbitras su viena Šalimi arba abiem Šalimis neaptarinėja jokio su procedūros dalyku susijusio aspekto, jeigu nedalyvauja kiti arbitrai.

1.   Arbitrui mirus arba atsistatydinus arbitražo procedūros metu, pavaduojantis arbitras skiriamas arba pasirenkamas vadovaujantis 6 straipsnyje numatyta tvarka, kuri yra taikoma pavaduojančio arbitro paskyrimo ar pasirinkimo atveju.

2.   Jei arbitras nesiima veiksmų arba de jure ar de facto negali atlikti savo funkcijų, taikoma 11 straipsnyje nustatyta arbitro nušalinimo ir pakeitimo procedūra.

3.   Jeigu vienas arbitras pakeičiamas kitu, procedūra atnaujinama nuo to etapo, kuriuo pakeistas arbitras nustoja eiti savo pareigas, nebent arbitražo komisija nusprendžia kitaip.

1.   Bet kuri Šalis gali reikalauti nušalinti arbitrą, jei yra aplinkybių, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo ar nepriklausomumo.

2.   Šalis gali reikalauti nušalinti jos paskirtą arbitrą tik dėl priežasčių, apie kurias ji sužino po paskyrimo.

3.   Šalis, ketinanti reikalauti nušalinti arbitrą, pranešimą apie tokį reikalavimą išsiunčia per 30 dienų nuo pranešimo apie to arbitro paskyrimą gavimo dienos arba per 30 dienų nuo tos dienos, kai Šalis sužino aplinkybės, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl arbitro nešališkumo ar nepriklausomumo.

4.   Pranešimas apie reikalavimą nušalinti siunčiamas kitai Šaliai, arbitrui, kurį reikalaujama nušalinti, kitiems arbitražo komisijos nariams ir Tarptautiniam biurui. Pranešime apie reikalavimą nušalinti išdėstomos tokio reikalavimo priežastys.

5.   Šaliai pareikalavus nušalinti arbitrą, kita Šalis tokiam reikalavimui gali pritarti. Arbitras, kurį reikalaujama nušalinti, taip pat gali pasitraukti iš pareigų. Tai nereiškia, kad sutinkama dėl nušalinimo pagrįstumo.

6.   Jeigu per 15 dienų nuo pranešimo apie reikalavimą nušalinti kita Šalis nesutinka su reikalavimu nušalinti arba arbitras, kurį reikalaujama nušalinti, nesitraukia iš pareigų, nušalinimo reikalaujanti Šalis gali nuspręsti tęsti procedūrą. Tokiu atveju per 30 dienų nuo pranešimo apie reikalavimą nušalinti ji kreipiasi į NAT skiriančiąją instituciją, kad ši priimtų sprendimą dėl nušalinimo.

7.   Priimdama sprendimą dėl nušalinimo, NAT skiriančioji institucija gali nurodyti tokio sprendimo priežastis, nebent Šalys susitartų, kad priežastys nenurodomos. Jeigu NAT skiriančioji institucija pritaria nušalinimui, pavaduojantis arbitras skiriamas arba pasirenkamas vadovaujantis 6 straipsnyje numatyta tvarka, kuri yra taikoma pavaduojančio arbitro paskyrimo ar pasirinkimo atveju.

1.   Arbitražo komisija arbitražo procedūrą vykdo taip, kaip jai atrodo tinkama, su sąlyga, kad Šalims taikomos vienodos sąlygos ir kad kiekvienai Šaliai būtų suteikta pagrįsta galimybė bet kuriuo tinkamu procedūros etapu pateikti savo argumentus. Arbitražo komisija savo nuožiūra procedūrą vykdo taip, kad būtų išvengta nereikalingo delsimo ir išlaidų ir būtų užtikrintas sąžiningas ir veiksmingas ginčo sprendimo procesas.

2.   Arbitražo komisijos sprendimas yra galutinis ir privalomas Sąjungai ir Gajanai.

3.   Laikydamosi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimų, Sąjunga ir Gajana viešai paskelbia visus arbitražo komisijos sprendimus.

1.   Arbitražo vieta yra Haga, nebent susitariama kitaip.

2.   Arbitražo komisija gali susirinkti bet kurioje vietoje, kurią ji laiko tinkama prekėms, kitai nuosavybei ar dokumentams patikrinti. Šalys informuojamos apie tai laiku, kad galėtų dalyvauti tokio patikrinimo metu.

1.   Kiekviena Šalis ir arbitražo komisija konfidencialia laiko informaciją, kurią kita Šalis pateikė arbitražo komisijai ir nurodė ją esant konfidencialią. Kai Šalis arbitražo komisijai pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame yra konfidencialios informacijos, ji taip pat per 15 dienų pateikia pareiškimą, kuriame nėra konfidencialios informacijos ir kuris gali būti skelbiamas viešai.

2.   Jokia šių arbitražo procedūros taisyklių netrukdo Šaliai savo pozicijos atskleisti viešai. Kol procedūra nebaigta, Šalis neatskleidžia jokios informacijos, kurią kita Šalis nurodė esant konfidencialią.

3.   Jei Šalies pareiškimuose ir argumentuose yra konfidencialios informacijos, arbitražo komisija renkasi uždaruose posėdžiuose. Jei posėdžiaujama uždarai, Šalys užtikrina arbitrų komisijos posėdžių konfidencialumą.

1.   Pirmininkaujantis arbitras pirmininkauja visiems arbitražo komisijos posėdžiams. Arbitražo komisija gali įgalioti pirmininkaujantį arbitrą priimti administracinius ir procedūrinius sprendimus.

2.   Arbitražo komisija vykdo savo veiklą bet kokiomis priemonėmis, be kita ko, telefonu, e. paštu, taip pat naudojantis faksimiliniu ar kompiuteriniu ryšiu.

3.   Arbitražo komisijos svarstymuose dalyvauja tik arbitrai, tačiau arbitražo komisija gali leisti, kad tokiuose svarstymuose dalyvautų ir arbitrų padėjėjai.

4.   Visų sprendimų ar ataskaitų rengimas yra išskirtinė arbitražo komisijos pareiga, kuri negali būti perleidžiama.

5.   Jei arbitražo komisija mano, kad reikia pakeisti jos procedūroms taikomus terminus arba atlikti kitus procedūrinius ar administracinius koregavimus, ji, pasikonsultavusi su Šalimis, raštu informuoja jas apie pakeitimo ar koregavimo priežastis ir reikiamą naują terminą ar koregavimą.

1.   Sudaryta arbitražo komisija, paprašiusi Šalis pareikšti savo nuomonę, kuo greičiau nustato preliminarų arbitražo procedūros tvarkaraštį. Arbitražo komisija, paprašiusi Šalis pareikšti savo nuomonę, gali bet kuriuo metu šį laikotarpį pratęsti arba sutrumpinti.

2.   Per 10 dienų nuo arbitražo komisijos sudarymo bet kuri Šalis gali pateikti pagrįstą prašymą pripažinti bylą skubia. Tokiu atveju arbitražo komisija, atsižvelgdama į tokį prašymą, sprendimą priima per 15 dienų nuo tokio prašymo gavimo.

1.   Per 30 dienų nuo arbitražo komisijos sudarymo Šalys susitinka su arbitražo komisija, kad išspręstų tokius klausimus, kuriuos, Šalių arba arbitražo komisijos nuomone, reikia išspręsti, kaip antai:

2.   Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo komisijos įgaliojimai yra šie:

1.   Laikydamasis organizaciniame posėdyje nustatyto tvarkaraščio ir pasikonsultavęs su Šalimis ir kitais arbitrais, arbitražo komisijos pirmininkas informuoja Šalis apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Laikantis 6 dalies nuostatų, tą informaciją Šalis, kurios teritorijoje vyksta posėdis, paskelbia viešai.

2.   Jei Šalys taip susitaria, arbitražo komisija gali sušaukti papildomų posėdžių.

3.   Visi arbitrai dalyvauja viso posėdžio metu.

4.   Neatsižvelgiant į tai, ar posėdis viešas, ar ne, jame gali dalyvauti toliau nurodyti asmenys (tam būtinas išankstinis Šalių sutikimas):

5.   Ne vėliau kaip 7 dienos iki posėdžio dienos kiekviena Šalis arbitražo komisijai ir kitai Šaliai perduoda asmenų, kurie posėdyje tos Šalies vardu pateiks žodinių argumentų ar paaiškinimų, ir kitų atstovų ar patarėjų, kurie dalyvaus posėdyje, pavardžių sąrašą.

6.   Arbitražo komisijos posėdžiai yra vieši, jei arbitražo komisija savo iniciatyva arba bet kurios Šalies prašymu nenusprendžia kitaip.

7.   Konsultuodamasi su Šalimis arbitražo komisija priima sprendimą dėl atitinkamų logistinių priemonių ir procedūrų, skirtų užtikrinti, kad vieši posėdžiai būtų rengiami tinkamai. Tos logistinės priemonės ir procedūros gali apimti tiesioginę transliaciją internetu arba vidinės televizijos sistemas.

8.   Užtikrindama, kad Šalies ieškovės ir atsakovės argumentams ir priešiniams argumentams pateikti būtų skirta tiek pat laiko, arbitražo komisija posėdžius rengia toliau nurodyta tvarka.

Argumentai

Priešiniai argumentai

9.   Arbitražo komisija gali pateikti klausimus bet kuriai Šaliai arba liudytojui bet kuriuo posėdžio metu.

10.   Arbitražo komisija pasirūpina, kad posėdžio protokolas būtų parengtas ir įteiktas Šalims per septynias dienas po posėdžio. Šalys gali pateikti pastabų dėl protokolo, o arbitražo komisija gali į tas pastabas atsižvelgti.

11.   Per 10 dienų nuo posėdžio dienos kiekviena Šalis gali pateikti papildomą rašytinį pareiškimą dėl bet kuriuo posėdžio metu kilusio klausimo.

1.   Jei viena iš Šalių, kuriai pagal šias arbitražo procedūros taisykles apie posėdį buvo pranešta tinkamai, į posėdį neatvyksta ir nenurodo pagrįstų tokio neatvykimo priežasčių, arbitražo komisija gali vykdyti arbitražo procedūrą.

2.   Jeigu viena iš Šalių, kurios tinkamai reikalaujama pateikti dokumentinius įrodymus, per nustatytą laikotarpį to nepadaro ir nenurodo pagrįstų tokio nepateikimo priežasčių, arbitražo komisija gali priimti sprendimą vadovaudamasi turimais įrodymais.

1.   Arbitražo komisija bet kuriuo procedūros metu gali vienai ar abiem Šalims pateikti klausimų raštu. Visų vienai Šaliai pateiktų klausimų kopija pateikiama ir kitai Šaliai.

2.   Atsakymo į arbitražo komisijos pateiktus klausimus kopiją kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai. Kita Šalis turi galimybę per septynias dienas nuo tos kopijos gavimo raštu pateikti pastabas dėl kitos Šalies atsakymų.

1.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo komisija gali priimti Šalies fizinių asmenų, kurie nuolat gyvena Šalyje arba yra jos piliečiai, arba Šalies teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų, kurie yra nepriklausomi nuo Gajanos Vyriausybės ir nuo Sąjungos institucijų bei įstaigų, savo iniciatyva teikiamus rašytinius pareiškimus, jeigu:

2.   Pareiškimai įteikiami Šalims pastaboms pateikti. Savo pastabas arbitražo komisijai Šalys pateikti per 15 dienų nuo pareiškimų gavimo.

3.   Arbitražo komisija savo sprendime išvardija visus gautus pareiškimus pagal 1 dalį. Arbitražo komisija neprivalo savo ataskaitoje atsižvelgti į tuose pareiškimuose pateiktus argumentus.

4.   Jeigu arbitražo komisija nusprendžia savo ataskaitoje atsižvelgti į tokiuose pareiškimuose pateiktus argumentus, ji atsižvelgia ir į visas Šalių pastabas, pateiktas pagal 2 dalį.

1.   Arbitražo komisija gali paskirti vieną ar daugiau ekspertų, kurie jai raštu teiktų informaciją konkrečiais klausimais, kuriuos turi nustatyti arbitražo komisija. Arbitražo komisijos ekspertui suteikti įgaliojimai kaip kopija perduodama Šalims.

2.   Gavusi eksperto ataskaitą, arbitražo komisija perduoda jo kopijas Šalims; Šalims suteikiama galimybė raštu pareikšti savo nuomonę apie eksperto ataskaitą. Šalis turi teisę nagrinėti bet kurį dokumentą, kuriuo ekspertas remiasi savo ataskaitoje.

3.   Bet kurios Šalies prašymu, pateikus ataskaitą, ekspertas gali būti išklausytas posėdyje, kuriame Šalys turi galimybę apklausti ekspertą. Posėdyje bet kuri Šalis gali kviesti ekspertus-liudininkus, kurie patvirtintų aptariamus dalykus.

1.   Sprendimas išdėstomas raštu ir jame pateikiami nustatyti faktai, atitinkamų šio Susitarimo nuostatų taikomumas ir nustatytų faktų bei išvadų pagrindimas.

2.   Sprendimą pasirašo arbitrai, jame nurodoma jo priėmimo data ir arbitražo vieta. Jei kuris nors iš arbitrų nepasirašo, sprendime nurodoma priežastis, dėl kurios nėra parašo (-ų).

1.   Per 30 dienų nuo sprendimo gavimo bet kuri Šalis, apie tai pranešusi kitai Šaliai ir NAT skiriančiajai institucijai, gali prašyti arbitražo komisijos sprendimą išaiškinti.

2.   Išaiškinimas pateikiamas raštu per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Išaiškinimas yra sprendimo dalis ir prireikus taikomos 15 ir 25 straipsnių nuostatos.

1.   Per 30 dienų nuo sprendimo gavimo bet kuri Šalis, pranešusi kitai Šaliai ir Nuolatinio arbitražo teismo skiriančiajai institucijai, gali prašyti arbitražo komisijos ištaisyti bet kokias sprendime nustatytas skaičiavimo, rašytines ar spausdinimo arba panašaus pobūdžio klaidas. Tačiau arbitražo komisija per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą pataisymus gali atlikti ir savo iniciatyva.

2.   Visi taisymai atliekami raštu ir yra sprendimo dalis ir prireikus taikomos 15 ir 25 straipsnių nuostatos.

1.   Per 30 dienų nuo sprendimo gavimo bet kuri Šalis, apie tai pranešusi kitai Šaliai ir NAT skiriančiajai institucijai, gali prašyti arbitražo komisijos priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti per arbitražo procedūrą, bet nebuvo įtraukti į sprendimą.

2.   Jei arbitražo komisija nusprendžia, kad prašymas priimti papildomą sprendimą yra pagrįstas, ir mano, kad tai gali būti ištaisyta be papildomo nagrinėjimo ar įrodymų, papildomą sprendimą ji priima per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos.

3.   Jei priimamas papildomas sprendimas, atitinkamai taikomi 15 ir 25 straipsniai.

1.   Šalys imasi visų priemonių, būtinų arbitražo komisijos sprendimui įvykdyti gera valia. Šalys per 10 dienų nuo pranešimo apie arbitražo komisijos sprendimą susitaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo komisijos sprendimui įvykdyti. Jei Šalys nesutaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo komisijos sprendimui įvykdyti, bet kuri Šalis raštu paprašo pirminės arbitražo komisijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį ir tuo pačiu metu apie tai praneša kitai Šaliai. Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas abipusiu Sąjungos ir Gajanos sutarimu.

2.   Jei Šalys nesutaria dėl kurios nors priemonės suderinamumo su arbitražo komisijos sprendimu, Šalis gali raštu paprašyti arbitražo komisijos šiuo klausimu priimti sprendimą. Arbitražo komisija apie savo sprendimą praneša per 90 dienų nuo prašymo pateikimo arba per 45 dienas, jei atvejis skubus.

Jeigu pirminė arbitražo komisija negali iš naujo susirinkti apsvarstyti prašymą arba jeigu tokiame svarstyme negali dalyvauti kai kurie iš arbitrų, vadovaujantis 6 straipsniu sudaroma nauja arbitražo komisija. Pranešimo apie sprendimą terminas yra 60 dienų nuo naujos arbitražo komisijos sudarymo dienos.

3.   Jeigu arbitražo komisija nusprendžia, kad Šalis nevykdo arbitražo komisijos sprendimo, ji nustato tai Šaliai naują sprendimo vykdymo terminą.

Jeigu Šalis ir toliau nesilaiko arbitražo komisijos sprendimo, kita Šalis, pranešusi apie tai nesilaikančiai Šaliai, gali sustabdyti Susitarimo taikymą pagal Susitarimo 28 straipsnį. Bet koks sustabdymas turi būti proporcingas atitinkamam įsipareigojimų nevykdymui, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą bei atitinkamas teises ir į tai, ar sustabdymas yra grindžiamas tuo, kad Šalis ir toliau nesilaiko arbitražo komisijos sprendimo.

Bet koks sustabdymas yra laikinas ir taikomas tik tol, kol Šalis įvykdo arbitražo komisijos sprendimą arba kol Šalys susitaria ginčą išspręsti kitaip.

4.   Šalis praneša Jungtiniam stebėsenos ir peržiūros komitetui (toliau – JSPK) ir kitai Šaliai apie visas priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo komisijos sprendimui įvykdyti, ir apie savo prašymą nutraukti kitos Šalies taikomą sustabdymą.

5.   Jeigu Šalys per 45 dienas nuo pranešimo pateikimo nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešta, atsakovė laikosi arbitražo komisijos sprendimo, bet kuri Šalis gali raštu paprašyti pirminės arbitražo komisijos šiuo klausimu priimti sprendimą. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai.

Jeigu pirminė arbitražo komisija negali iš naujo susirinkti apsvarstyti prašymą arba jeigu tokiame svarstyme negali dalyvauti kai kurie iš arbitrų, vadovaujantis 6 straipsniu sudaroma nauja arbitražo komisija. Arbitražo komisijos sprendimas Šalims ir JSPK pranešamas per 75 dienas nuo prašymo pateikimo.

6.   Jeigu pirminė arbitražo komisija ar kai kurie iš jos arbitrų negali iš naujo susirinkti, kad apsvarstytų prašymą pagal 2 dalį, vadovaujantis 6 straipsniu sudaroma nauja arbitražo komisija. Tuo atveju pranešimo apie naujos arbitražo komisijos sprendimą laikotarpis yra 90 dienų nuo naujos arbitražo komisijos sudarymo dienos.

1.   Jei prieš priimant sprendimą Šalys susitaria dėl ginčo sprendimo, arbitražo komisija arba priima sprendimą nutraukti arbitražo procedūrą, arba, jei to prašo abi Šalys ir tam pritaria arbitražo komisija, ginčo sprendimą užregistruoja kaip arbitražo sprendimą Šalių sutartomis sąlygomis. Arbitražo komisija neprivalo motyvuoti sprendimo sutartomis sąlygomis.

2.   Jei prieš priimant sprendimą arbitražo procedūros tęsti neįmanoma arba ji netenka prasmės dėl bet kurios kitos nei 1 dalyje nurodytos priežasties, arbitražo komisija praneša Šalims apie savo ketinimą priimti nutartį, nebent kuri nors Šalis nurodo pagrįstą prieštaravimo priežastį. Tada Šalys pradeda konsultacijas, kad išspręstų ginčą.

1.   Arbitražo komisija savo sprendime nustato arbitražo išlaidas. Terminas „išlaidos“ apima tik:

2.   Arbitražo išlaidas iš esmės padengia pralaimėjusi Šalis. Tačiau arbitražo komisija gali padalyti tokias išlaidas abiem Šalims, jei, jos nuomone, toks padalinimas būtų pagrįstas atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

3.   Arbitražo komisija negali imti jokių papildomų mokesčių už savo sprendimo aiškinimą, taisymą ar papildymą.

1.   Sudaryta arbitražo komisija gali reikalauti, kad kiekviena Šalis sumokėtų vienodą užstatą, kuris laikomas 31 straipsnyje nurodytų išlaidų avansiniu apmokėjimu.

2.   Arbitražo procedūros metu arbitražo komisija gali prašyti Šalių papildomo užstato.

3.   Jei per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos visa reikalaujamo užstato suma nesumokama, arbitražo komisija praneša Šalims, kad viena iš jų sumokėtų reikalaujamą sumą. Jei toks užstatas nesumokamas, arbitražo komisija gali nurodyti arbitražo procedūrą sustabdyti arba nutraukti.

4.   Priėmus sprendimą, arbitražo komisija atlieka Šalių užstatų apskaitą ir nepanaudotą likutį grąžina Šalims.