<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62015-0027">
   <Properties>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0027</Property>
      <Property name="Annee">2015</Property>
      <Property name="Formation">C</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="MessInFileNumber">L_Cnc_Mess_Es.xml</Property>
      <Property name="DtFilename">TRA-DT-ES-CONCL-C-0027-2015-201510613-01_00.xml</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="CreatedFrom">Litige</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2">EDICIÓN PROVISIONAL 10/11/2015</Property>
      <Property name="EP_Titre3">DARBINIS VERTIMAS</Property>
      <Property name="EP_Mention">0</Property>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Texto para la publicación</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte">0</Property>
      <Property name="Version"/>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID">-</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="NEW">0</Property>
      <Property name="FileDoc">Document2</Property>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumSuite">1</Property>
      <Property name="LitFilePath">C:\Users\jlrp\AppData\Local\Temp\canevas\Litige.xml</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.8.8 K 4/11/2015 15:36:04</Property>
      <Property name="FootNotes">False</Property>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_DocDeTravail">0</Property>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§112;pos=32093:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">^CONVERSION^grs@TRA-DOC-LT-CONCL-C-0027-2015-201510613-06_90</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2.xml</Property>
      <Property name="watch">O:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_trad\In\</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_PC_TRAD SV2_PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_SV2_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">P:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_pub\In\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINIO ADVOKATO M. CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA – BYLA C-27/15</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">PIZZO IR KT.</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I-14<emphasis role="tab" id="A400000000"/>
         </para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000001"/>
            <emphasis role="tab" id="A400000002"/>I-13</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINIO ADVOKATO</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ‑BORDONA IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000006">pateikta 2016 m. sausio 21 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000007"> –	Originalo kalba: ispanų.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Byla C‑27/15</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">Pippo Pizzo ir kiti</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000010">
               <emphasis role="bold" id="A400000005">prieš</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000011">
               <emphasis role="bold" id="A400000006">CRGT srl</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000012">(<emphasis role="italc" id="A400000007">Consiglio di Giustizia Amministrativa per la Regione siciliana</emphasis> (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000013">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Viešieji pirkimai </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> Direktyva 2004/18 </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> Dalyvavimas konkurse </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> Galimybė remtis kitų įmonių pajėgumais siekiant atitikti būtinus reikalavimus </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> Nesumokėtas mokestis, kuris nebuvo aiškiai numatytas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Konkurso dalyvio pašalinimas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000012">“</phrase>
            </para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <blockquote id="B010000000">
                  <title id="B210000000">
                     <number>1.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000000">Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui suteikiama dar viena galimybė papildyti savo praktiką, susijusią su viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūromis, konkrečiai su Direktyva 2004/18/EB<footnote role="fNote" id="B110000000">
                        <number>2</number>
                        <para style="footnotetext" id="B150000001"> –	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).</para>
                     </footnote>.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000001">
                  <title id="B210000001">
                     <number>2.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000002">Pirma, dar kartą keliamas klausimas dėl to, ar konkurso dalyvis gali remtis trečiųjų asmenų pajėgumais, kad įvykdytų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse sąlygas; tai yra problema, kurią sąlygiškai paprasta išspręsti atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000002">
                  <title id="B210000002">
                     <number>3.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000003">Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia sudėtingesnį klausimą ir siekia išsiaiškinti, ar įmanoma, kad konkrečios dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse sąlygos nebūtų aiškiai nurodytos nei pranešime apie pirkimą, nei specifikacijose, bet jas būtų galima suprasti iš visuotinai taikomų nacionalinės teisės nuostatų.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000003">
                  <title id="B210000003">
                     <number>4.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000004">Dėl antrosios problemos siūlau Teisingumo Teismui aiškiau taikyti savo praktiką, susijusią su būtinybe konkurso bylos medžiagoje aiškiai išdėstyti visas sutarties sudarymo sąlygas. Šiuo tikslu remsiuosi logika, kuri, mano nuomone, būdinga „deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio“ kriterijui, atskleidžiančiam šios teismo praktikos esmę.</para>
               </blockquote>
               <section id="B000000001">
                  <title style="03Titre1" id="B200000000">
                     <number>I –</number>
                     <titlecontent id="B300000000">
                        <emphasis role="bold" id="B400000000">Teisinis pagrindas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000002">
                     <title style="04Titre2" id="B200000001">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000001">
                           <emphasis role="italc" id="B400000001">Sąjungos teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <section id="B000000003">
                        <title style="05Titre3" id="B200000002">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000002">Direktyva 2004/18</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000004">
                           <title id="B210000004">
                              <number>5.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000005">Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nurodyta, kad „perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai“.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000005">
                           <title id="B210000005">
                              <number>6.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000006">Minėtos direktyvos 47 straipsnyje numatyta:</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000007">1.<emphasis role="tab" id="B400000002"/>Ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip bendra taisyklė, gali būti įrodyta vienu arba keliais dokumentais:</para>
                           <blockquote id="B010000006">
                              <para style="15Margeretrait0" id="B150000008">a)<emphasis role="tab" id="B400000003"/>atitinkamomis bankų pažymomis arba, jei reikia, atitinkamos profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;</para>
                           </blockquote>
                           <blockquote id="B010000007">
                              <para style="15Margeretrait0" id="B150000009">b)<emphasis role="tab" id="B400000004"/>pateikiant balansus arba išrašus iš balansų, jei pagal valstybės, kurioje įsisteigęs ūkio subjektas, teisę yra reikalaujama skelbti balansus;</para>
                           </blockquote>
                           <blockquote id="B010000008">
                              <para style="15Margeretrait0" id="B150000010">c)<emphasis role="tab" id="B400000005"/>pažyma apie įmonės bendrą apyvartą ir, jei reikia, esamą apyvartą srityje, kurią apima sutartis &lt;...&gt;.</para>
                           </blockquote>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000011">2.<emphasis role="tab" id="B400000006"/>Prireikus konkrečios sutarties atveju ir kai tai yra tinkama, ūkio subjektas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su šiais subjektais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį reikalingi ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius.</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000012">&lt;...&gt;“</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000009">
                           <title id="B210000006">
                              <number>7.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000013">Pagal Direktyvos 2004/18 48 straipsnį:</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000014">„1.<emphasis role="tab" id="B400000007"/>Ūkio subjektų techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai įvertinami ir patikrinami 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka.</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000015">&lt;...&gt;</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000016">3.<emphasis role="tab" id="B400000008"/>Tam tikrais atvejais ūkio subjektas konkrečios sutarties atveju gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad, vykdant sutartį, tie ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius.</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000017">&lt;...&gt;“</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000004">
                        <title style="05Titre3" id="B200000003">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000003">Direktyva 2014/24/ES<footnote role="fNote" id="B110000001">
                                 <number>3</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000018"> –	2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, p. 65).</para>
                              </footnote>
                           </titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000010">
                           <title id="B210000007">
                              <number>8.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000019">Pagal Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnį:</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000020">„1.<emphasis role="tab" id="B400000009"/> &lt;…&gt; kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir &lt;…&gt; kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. &lt;…&gt; Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius.</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000021">&lt;...&gt;</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000022">Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000023">&lt;...&gt;</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000024">2.<emphasis role="tab" id="B400000010"/>Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.“</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
                  <section id="B000000005">
                     <title style="04Titre2" id="B200000004">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000004">
                           <emphasis role="italc" id="B400000011">Nacionalinė teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <section id="B000000006">
                        <title style="05Titre3" id="B200000005">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000005">2006 m. balandžio 12 d. Įstatyminis dekretas Nr. 163<footnote role="fNote" id="B110000002">
                                 <number>4</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000025"> –	2006 m. balandžio 12 d. Įstatyminis dekretas Nr. 163 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurioms taikomos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, kodekso (<emphasis role="italc" id="B400000012">decreto legislativo n.163 – Codice dei contratti pubblici relativi a lavori, servizi e forniture in attuazione delle direttive 2004/17/CE e 2004/18/CE</emphasis>) (GURI, Nr. 100, paprastasis priedas Nr. 107, 2006 m. gegužės 2 d.), iš dalies pakeistas 2008 m. rugsėjo 11 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 152 (GURI, Nr. 231, paprastasis priedas Nr. 277, 2008 m. spalio 2 d.) (toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 163/2006).</para>
                              </footnote>
                           </titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000011">
                           <title id="B210000008">
                              <number>9.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000026">Įstatyminio dekreto Nr. 163 48 straipsnyje nustatyta:</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000027">„1.<emphasis role="tab" id="B400000013"/>Konkurso dalyvis, vienas ar susijungęs į konsorciumą ar grupę su kitais ūkio subjektais pagal 34 straipsnį viešojo darbų, paslaugų ar prekių pirkimo konkurse, gali būti pripažintas turinčiu ekonominių, finansinių, techninių ir organizacinių pajėgumų, t. y. gauti SOA &lt;...&gt; atestatą, remdamasis kito ūkio subjekto pajėgumais ar kito asmens SOA atestacija.“</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000028">&lt;...&gt;</para>
                           <para style="02AlineaAltA" id="B150000029">6.<emphasis role="tab" id="B400000014"/>Darbams konkurso dalyvis gali remtis tik vienos pagalbinės įmonės pajėgumais dėl kiekvienos konkrečios kvalifikacijos kategorijos. Skelbimu apie konkursą gali būti leidžiama pasinaudoti kelių pagalbinių įmonių pajėgumais atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sumą arba darbų specifiką &lt;…&gt;.“</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000007">
                        <title style="05Titre3" id="B200000006">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000006">2005 m. gruodžio 23 d. Įstatymas Nr. 266<footnote role="fNote" id="B110000003">
                                 <number>5</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000030"> –	2006 m. Finansų įstatymas (<emphasis role="italc" id="B400000015">Legge finanziaria 2006</emphasis>) (GURI, Nr. 302, paprastasis priedas Nr. 211, 2005 m. gruodžio 29 d., toliau – Įstatymas Nr. 266/2005).</para>
                              </footnote>
                           </titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000012">
                           <title id="B210000009">
                              <number>10.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000031">Įstatymo Nr. 266/2005 1 straipsnio 67 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: „viešųjų darbų priežiūros institucija &lt;…&gt; kasmet nustato mokesčio sumą, kurią turėti sumokėti jos prižiūrimi viešieji ir privatūs asmenys, taip pat mokesčių surinkimo tvarką, įskaitant ūkio subjektų pareigą sumokėti mokestį kaip pasiūlymo pateikimo sąlygą vykstant viešojo darbų pirkimo konkurso procedūrai.“</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000008">
                  <title style="03Titre1" id="B200000007">
                     <number>II –</number>
                     <titlecontent id="B300000007">
                        <emphasis role="bold" id="B400000016">Faktinės aplinkybės</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000013">
                     <title id="B210000010">
                        <number>11.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000032">2012 m. lapkričio mėn. <emphasis role="italc" id="B400000017">Autorità Portuale di Messina</emphasis> (Mesinos uostų tarnyba, toliau – Tarnyba) Europos lygiu pradėjo atvirą viešojo pirkimo konkurso procedūrą, skirtą ketveriems metams sudaryti sutartį dėl šiukšlių ir krovinių liekanų laivuose, įplaukiančių į jos administruojamą teritoriją, tvarkymo. Iki tol šią paslaugą teikė bendrovė <emphasis role="italc" id="B400000018">CRGT slr</emphasis> (toliau – CRGT).</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000014">
                     <title id="B210000011">
                        <number>12.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000033">Sutartis buvo sudaryta su laikina įmonių grupe, kurią sudarė bendrovės <emphasis role="italc" id="B400000019">Pippo Pizzo</emphasis> ir <emphasis role="italc" id="B400000020">Onofaro Antonino</emphasis> (toliau kartu – <emphasis role="italc" id="B400000021">Pizzo</emphasis>), po to, kai kitos konkuruojančios įmonės (tarp kurių ir CRGT) buvo pašalintos iš konkurso dėl to, kad <emphasis role="italc" id="B400000022">Autorità di vigilanza dei contratti pubblici</emphasis> (Viešojo pirkimo priežiūros tarnyba, toliau – AVCP) nesumokėjo Įstatyme Nr. 266/2005 numatyto mokesčio, kuris yra atitinkamų jų pasiūlymų priimtinumo sąlyga.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000015">
                     <title id="B210000012">
                        <number>13.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000034">Dėl pašalinimo CRGT pareiškė ieškinį <emphasis role="italc" id="B400000023">Tribunale amministrativo regionale per la Sicilia, Sezzione staccata di Catania, Sala IV</emphasis> (Sicilijos regiono administracinis teismas, Katanijos skyrius, ketvirtoji kolegija, toliau – TAR). <emphasis role="italc" id="B400000024">Pizzo</emphasis> pateikė priešpriešinį ieškinį, jame nurodė, jog CRGT turėjo būti pašalinta dar ir dėl to, kad pateikė tik vieną iš dviejų banko pažymų, reikalaujamų tam, kad būtų įrodytas jos ekonominis ir finansinis pajėgumas.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000016">
                     <title id="B210000013">
                        <number>14.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000035">TAR tenkino CRGT ieškinį, nusprendęs, kad ši bendrovė neturėjo būti pašalinta iš konkurso, nes: a) nei skelbime apie konkursą, nei specifikacijose nebuvo nurodyta, kad turi būti sumokėtas Įstatyme Nr. 266/2005 numatytas mokestis; b) šis mokestis susijęs tik su viešaisiais darbais, bet ne su paslaugų teikimo sutartimis; ir c) pareigos sumokėti šį mokestį taikymas paslaugų teikimo sutartims galimas tik pasirinkus platų Įstatymo Nr. 266/2005 aiškinimą, kuris, remiantis atmetimo sąlygų išsamumo principu, negali pakenkti konkurso dalyviams, nekaltai maniusiems, jog ginčijamas mokestis šiuo atveju neturėjo būti mokamas.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000017">
                     <title id="B210000014">
                        <number>15.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000036">Be to, TAR atmetė <emphasis role="italc" id="B400000025">Pizzo</emphasis> priešpriešinį ieškinį ir nurodė, kad CRGT galėjo remtis, kaip ji ir padarė, pagalbinės įmonės, su kuria šiuo tikslu buvo sudariusi sutartį, ekonominiais ir finansiniais pajėgumais.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000018">
                     <title id="B210000015">
                        <number>16.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000037">
                        <emphasis role="italc" id="B400000026">Pizzo </emphasis>pateikė apeliacinį skundą <emphasis role="italc" id="B400000027">Consiglio di Giustizia Amministrativa per la Regione siciliana</emphasis> (Sicilijos regiono administracinės justicijos taryba, toliau – <emphasis role="italc" id="B400000028">Consiglio</emphasis>) (Italija); CRGT jį ginčijo vėl remdamasi kitais motyvais, kuriuos jau buvo išdėsčiusi ieškinyje ir kurie neturi reikšmės šiai bylai.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000019">
                     <title id="B210000016">
                        <number>17.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000038">Šiomis aplinkybėmis <emphasis role="italc" id="B400000029">Consiglio</emphasis> nusprendė pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000009">
                  <title style="03Titre1" id="B200000008">
                     <number>III –</number>
                     <titlecontent id="B300000008">
                        <emphasis role="bold" id="B400000030">Prejudiciniai klausimai</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000020">
                     <title id="B210000017">
                        <number>18.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000039">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme buvo užregistruotas 2015 m. sausio 22 d., jis suformuluotas taip:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000040">„1.<emphasis role="tab" id="B400000031"/>Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 47 ir 48 straipsniai aiškintini taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės norma, kaip antai apibūdinta Italijos teisės norma, pagal kurią leidžiama fragmentiškai remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais paslaugų srityje, kaip kad nurodyta pirmiau?</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000041">2.<emphasis role="tab" id="B400000032"/>Ar su Europos Sąjungos teisės principais, būtent teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir proporcingumo principais, nesuderinama valstybės narės teisės sistemos taisyklė, pagal kurią leidžiama iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti įmonę, neįvykdžiusią (nes konkurso dokumentuose aiškiai nebuvo nurodyta) pareigos (už kurios neįvykdymą numatyta sankcija – pašalinimas) sumokėti tam tikrą sumą, kad galėtų dalyvauti per minėtą procedūrą, nepaisant to, kad apie tos pareigos egzistavimą negalima aiškiai spręsti iš valstybėje narėje galiojančio įstatymo teksto, tačiau galima suprasti atliekant dvigubą teisinę operaciją, t. y. pirma, plačiai aiškinant tokias tos pačios valstybės narės pozityviosios teisės nuostatas ir, antra, vėliau užpildant imperatyvių nuostatų spragas konkursą reglamentuojančiuose dokumentuose, remiantis tokiu plačiu aiškinimu?“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000021">
                     <title id="B210000018">
                        <number>19.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000042">Dėl pirmojo klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Direktyva 2014/24 galėjo būti apribota galimybė remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant atitikti dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse kriterijus.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000022">
                     <title id="B210000019">
                        <number>20.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000043">Dėl antrojo klausimo <emphasis role="italc" id="B400000033">Consiglio </emphasis>kelia klausimą, ar dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo ir teisinio tikrumo principų, taip pat dėl suinteresuotumo tuo, kad kuo daugiau įmonių dalyvautų per procedūrą, perkančioji organizacija turėtų suteikti atitinkamai įmonei trumpą terminą nesumokėtam mokesčiui sumokėti, ar ne.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000010">
                  <title style="03Titre1" id="B200000009">
                     <number>IV –</number>
                     <titlecontent id="B300000009">
                        <emphasis role="bold" id="B400000034">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių argumentai</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000023">
                     <title id="B210000020">
                        <number>21.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000044">Italijos vyriausybė ir Komisija įstojo į bylą ir pateikė pastabas raštu.</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000011">
                     <title style="04Titre2" id="B200000010">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000010">
                           <emphasis role="italc" id="B400000035">Pirmasis klausimas</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000024">
                        <title id="B210000021">
                           <number>22.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000045">Vyriausybė mano, kad pirmojo klausimo priimtinumas yra abejotinas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neaprašė „faktinių prielaidų“, kuriomis šis klausimas grindžiamas ir nei Teisingumo Teismui, nei šalims nesuteikė priemonių, būtinų pozicijai dėl iškeltos problemos suformuoti.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000025">
                        <title id="B210000022">
                           <number>23.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000046">Italijos vyriausybei nuoroda į Direktyvą 2014/24 yra nesvarbi, nes ši direktyva netaikytina šioje byloje, o jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas dar nepasibaigęs. Bet kuriuo atveju Italijos vyriausybė mano, kad, kalbant apie teisę remtis trečiųjų asmenų pajėgumais, Direktyva 2014/24 nėra mažiau palanki nei Direktyva 2004/18.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000026">
                        <title id="B210000023">
                           <number>24.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000047">Dėl esmės Italijos vyriausybė mano, kad įmanoma išspręsti problemą atsižvelgiant į Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000036">Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000004">
                              <number>6</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000048"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000037">Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino</emphasis>, C‑94/12, EU:C:2013:646, toliau – byla <emphasis role="italc" id="B400000038">Swm Costruzioni</emphasis>.</para>
                           </footnote> išdėstytus principus; minėtas spendimas priimtas byloje, kuri teisiniu požiūriu iš esmės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000027">
                        <title id="B210000024">
                           <number>25.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000049">Taigi Italijos vyriausybė mano, kad nėra jokio Direktyvos 2004/18 ir nacionalinės teisės nuostatų, įtvirtintų Įstatyminio dekreto Nr. 163/2006 49 straipsnyje, nesuderinamumo.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000028">
                        <title id="B210000025">
                           <number>26.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000050">Komisija, kaip ir Italijos vyriausybė, mano, kad atsakymas į pirmąjį klausimą išplaukia iš minėtame Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000039">Swm Costruzioni </emphasis>suformuluotos teismo praktikos. Teisingumo Teismas pripažino, kad ūkio subjektas gali remtis ne tik savo, bet ir vieno arba kelių trečiųjų asmenų pajėgumais siekdamas atitikti perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, kurių jis vienas negalėtų atitikti.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000029">
                        <title id="B210000026">
                           <number>27.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000051">Dėl Direktyvos 2014/24 Komisija taip pat pritaria Italijos vyriausybei ir nurodo, kad šiuo atveju ji netaikoma <emphasis role="italc" id="B400000040">ratione temporis</emphasis>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000030">
                        <title id="B210000027">
                           <number>28.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000052">Taigi Komisija daro išvadą, kad Direktyvos 2004/18/EB 47 ir 48 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama tokia nacionalinės teisės norma, kaip nurodytoji prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000012">
                     <title style="04Titre2" id="B200000011">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000011">
                           <emphasis role="italc" id="B400000041">Antrasis klausimas</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000031">
                        <title id="B210000028">
                           <number>29.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000053">Dėl antrojo klausimo pažymėtina, kad Italijos vyriausybė neįžvelgia jokio sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytų principų pažeidimo. Italijos vyriausybė nurodo, kad Įstatyminio dekreto Nr. 163/2006 46 straipsnio 1<emphasis role="italc" id="B400000042">bis</emphasis> dalyje kaip atmetimo sąlygos nurodytos minėtame dekrete, skelbime apie pirkimą ir „kitose galiojančiose teisės nuostatose“ numatytos sąlygos. Todėl ji laikosi nuomonės, jog tai, kad <emphasis role="italc" id="B400000043">lex specialis </emphasis>nenumatyta, jog viena iš atmetimo sąlygų yra mokesčio AVCP nesumokėjimas, nelaikytina aplinkybe, galinčia pateisinti konkurso dalyvio pareigų neįvykdymą. Konkurso dalyvis privalo žinoti visas taisykles, sudarančias privalomų atmetimo sąlygų visumą, kurios užpildo skelbimo apie viešąjį pirkimą spragas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000032">
                        <title id="B210000029">
                           <number>30.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000054">Be kita ko, Italijos vyriausybė mano, kad konkurso dalyviai negali ištaisyti savo pasiūlymų trūkumų praėjus skelbime apie pirkimą nustatytai datai, nes su pasiūlymu susiję duomenys gali būti taisomi arba papildomi atskirais atvejais taip, kaip nurodyta Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000044">Manova</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000005">
                              <number>7</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000055"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000045">Manova</emphasis>, C‑336/12, EU:C:2013:647, 32 punktas.</para>
                           </footnote>. Perkančioji organizacija gali leisti kandidatams užpildyti tam tikras su subjektyviomis dalyvavimo sąlygomis susijusias spragas, tačiau negali leisti sumokėti nesumokėto mokesčio. Dėl tokio leidimo sumokėti būtų įvykdyta – jau pasibaigus nustatytam galutiniam terminui pasiūlymui pateikti – dalyvavimo sąlyga, kuri nebuvo įvykdyta laiku, ir taip būtų pažeisti vienodo požiūrio, nešališkumo ir skaidrumo principai.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000033">
                        <title id="B210000030">
                           <number>31.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000056">Italijos vyriausybės nuomone, įrodyti, kad konkurso dalyvis iš tikrųjų įvykdė dalyvavimo sąlygą, jam gali būti leista tik tada, jei pareigos neįvykdymas, dėl kurio jam priekaištaujama, yra visiškai formalus (sumokėjimas kitokiu nei priežiūros institucijos reikalaujamu būdu arba įrodymo, kad buvo sumokėta tinkamai ir laiku, nepateikimas).</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000034">
                        <title id="B210000031">
                           <number>32.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000057">Todėl Italijos vyriausybė į antrąjį klausimą siūlo atsakyti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti principai nedraudžia nacionalinės teisės normų, pagal kurias leidžiama iš viešo paslaugų pirkimo procedūros pašalinti konkurso dalyvį, neįvykdžiusį pareigos, kuri aiškiai nenumatyta susijusios valstybės narės įstatyme dėl aptariamos viešųjų pirkimų rūšies, tačiau kurią galima suprasti iš ne kartą pateikto šios valstybės narės tam tikrų nacionalinės teisės nuostatų išaiškinimo, kurį suformulavo šios valstybės narės administracinės institucijos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000035">
                        <title id="B210000032">
                           <number>33.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000058">Komisija savo ruožtu mano, kad antrasis klausimas konkrečiai susijęs su vienodo požiūrio principo ir skaidrumo pareigos išaiškinimu. Jos nuomone, šie principai reiškia, jog perkančioji organizacija privalo aiškiai nurodyti viešojo pirkimo konkurso sąlygas, kad visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai galėtų apie jas žinoti. Be kita ko, Komisija nurodo, kad Direktyvoje 2004/18/EB aiškiai numatyta, kad pašalinimo iš konkurso sąlygos turi būti nurodytos skelbime apie pirkimą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000036">
                        <title id="B210000033">
                           <number>34.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000059">Komisija mano, kad šie reikalavimai laikomi neįvykdytais, kai procedūriniai įsipareigojimai, dėl kurių neįvykdymo pašalinama iš konkurso (šiuo atveju tai yra mokesčio nesumokėjimas nacionalinei administracinei institucijai), nėra aiškiai numatyti nei viešojo pirkimo konkurso dokumentuose, nei pozityviojoje nacionalinėje teisėje, ir juos galima suprasti tik iš plataus tokios teisės aiškinimo, kuriuo remiantis būtų galima užpildyti tokių dokumentų spragas. Komisijos nuomone, tokia situacija ypač nepalanki ne tik nacionaliniams, bet ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams, kurie susiduria su grėsme atsidurti mažiau palankioje padėtyje.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000037">
                        <title id="B210000034">
                           <number>35.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000060">Be to, Komisija mano, kad vienodo požiūrio ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybę įvykdyti ginčijamą mokėjimo pareigą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000013">
                  <title style="03Titre1" id="B200000012">
                     <number>V –</number>
                     <titlecontent id="B300000012">
                        <emphasis role="bold" id="B400000046">Vertinimas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000014">
                     <title style="04Titre2" id="B200000013">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000013">
                           <emphasis role="italc" id="B400000047">Pirmasis klausimas</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000038">
                        <title id="B210000035">
                           <number>36.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000061">Italijos vyriausybė mano, kad šio klausimo priimtinumas abejotinas, tačiau nesiūlo pripažinti jo nepriimtinu. Iš tikrųjų nėra priežasčių iš karto atmesti abejones, kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla dėl to, ar su Direktyvos 2004/18 47 ir 48 straipsniais suderinami nacionaliniai teisės aktai, pagal kuriuos, vykstant viešojo paslaugų pirkimo konkurso procedūrai, ūkio subjektui leidžiama fragmentiškai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant atitikti dalyvavimo per viešojo pirkimo konkurso procedūrą kriterijus.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000039">
                        <title id="B210000036">
                           <number>37.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000062">Pritariu Italijos vyriausybei ir Komisijai, kad šiuo atveju taikytina Teisingumo Teismo praktika, suformuota Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000048">Smw Costruzioni</emphasis>, nes abiejose bylose nagrinėjami iš esmės tapatūs teisės klausimai.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000040">
                        <title id="B210000037">
                           <number>38.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000063">Teisingumo Teismas Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000049">Smw Costruzzioni</emphasis> nusprendė, kad pagal Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį „iš principo nedraudžia[ma] kandidatams remtis kelių kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodant atitiktį minimaliems pajėgumo reikalavimams. <emphasis role="italc" id="B400000050">A fortiori</emphasis> minėtose nuostatose nėra jokio principinio draudimo kandidatams kartu su savo pajėgumais nurodyti ir vieno ar kelių kitų ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai“<footnote role="fNote" id="B110000006">
                              <number>8</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000064"> –	Byla C‑94/12, EU:C:2013:646, 30 punktas.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000041">
                        <title id="B210000038">
                           <number>39.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000065">Teisingumo Teismui kelių ūkio subjektų pajėgumų sumavimas, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, nėra besąlyginis ir yra galimas, „jei [perkančiajai organizacijai] įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai“<footnote role="fNote" id="B110000007">
                              <number>9</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000066"> –	Byla C‑94/12, EU:C:2013:646, 33 punktas.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000042">
                        <title id="B210000039">
                           <number>40.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000067">Tiesa, Teisingumo Teismas neatmeta, kad „yra tokių darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus“<footnote role="fNote" id="B110000008">
                              <number>10</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000068"> –	Byla C‑94/12, EU:C:2013:646, 35 punktas.</para>
                           </footnote>, ir kad tokiu atveju pagrįsta „reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai numatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam proporcingas“<footnote role="fNote" id="B110000009">
                              <number>11</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000069"> –	<emphasis role="italc" id="B400000051">Loc. ult. cit</emphasis>.</para>
                           </footnote>. Vis dėlto Teisingumo Teismas mano, kad „toks atvejis yra išimtinis“<footnote role="fNote" id="B110000010">
                              <number>12</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000070"> –	Byla C‑94/12, EU:C:2013:646, 36 punktas.</para>
                           </footnote>, todėl „Direktyv[oje] 2004/18 draudžiama minėtą reikalavimą nacionalinėje teisėje nustatyti kaip bendrą taisyklę, kaip tai daroma Įstatyminio dekreto Nr. 163/2006 49 straipsnio 6 dalies nuostat[oje]“<footnote role="fNote" id="B110000011">
                              <number>13</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000071"> –	<emphasis role="italc" id="B400000052">Loc. ult. cit</emphasis>.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000043">
                        <title id="B210000040">
                           <number>41.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000072">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į <emphasis role="italc" id="B400000053">Consiglio di Giustizia Amministrativa per la Regione siciliana</emphasis> klausimą galima atsakyti taip, kaip suformuluotas Europos Teisingumo Teismo atsakymas byloje <emphasis role="italc" id="B400000054">Smw Costruzioni</emphasis>. Be to, reikia nurodyti, kaip tai daro Komisija<footnote role="fNote" id="B110000012">
                              <number>14</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000073"> –	Komisijos pastabų 30 punktas.</para>
                           </footnote>, jog nagrinėjama byla nelaikytina išimtiniu atveju, kuris pagal Sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000055">Smw Costruzioni</emphasis> 35 punktą „leistų reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas“, nes nagrinėjamas pajėgumas yra visiškai ekonominio pobūdžio.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000044">
                        <title id="B210000041">
                           <number>42.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000074">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog, be to, kas matyti iš Direktyvos 2004/18, Direktyvoje 2014/24 galėjo būti nustatyti dar didesni galimybės pasinaudoti trečiųjų asmenų pajėgumais tam, kad būtų įvykdyti konkurso kriterijai, apribojimai. Italijos vyriausybė ir Komisija laikosi nuomonės, kad pastaroji direktyva šiuo atveju netaikytina. Šiam vertinimui visiškai pritariu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000045">
                        <title id="B210000042">
                           <number>43.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000075">Pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad Direktyvos 2014/24 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas dar nepasibaigęs (o tai yra pakankamas pagrindas jos netaikyti šioje byloje), tačiau „nurodo nacionalinių teismų pareigą iš visų galimų nacionalinės teisės aiškinimų pasirinkti ir taikyti tik tuos, kurie suderinami su Sąjungos teisės nuostatomis, turimomis būti perkeltomis į nacionalinę teisę“<footnote role="fNote" id="B110000013">
                              <number>15</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000076"> –	Nutarties, kuria teikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, C1 punktas.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000046">
                        <title id="B210000043">
                           <number>44.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000077">Pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės įpareigojamos „nepriimti nuostatų, kurios galėtų smarkiai pakenkti direktyvoje numatytam rezultatui“ per jai perkelti į nacionalinę teisę nustatytą terminą<footnote role="fNote" id="B110000014">
                              <number>16</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000078"> –	Byla <emphasis role="italc" id="B400000056">Inter-Environnement Wallonie</emphasis>, C‑129/96, EU:C:1997:628, 45 punktas.</para>
                           </footnote>, tačiau nacionaliniai teismai neįpareigojami pateikti tokio nacionalinės teisės aiškinimo, visiškai atitinkančio direktyvą, kurios perkėlimo į nacionalinę teisę terminas dar nėra pasibaigęs.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000047">
                        <title id="B210000044">
                           <number>45.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000079">Be to, diskutuotinas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimas, kad galimybė remtis trečiųjų asmenų pajėgumais Direktyvoje 2014/24 ribojama griežčiau nei Direktyvoje 2004/18; tačiau nemanau, kad šį klausimą reikia analizuoti išsamiau, nes jis nesvarbus bylos sprendimui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000048">
                        <title id="B210000045">
                           <number>46.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000080">Todėl manau, kad pagal Direktyvos 2004/18 47 ir 48 straipsnius nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, esant šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, leidžiama fragmentiškai remtis kitų įmonių pajėgumais siekiant atitikti atrankos kriterijus.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000015">
                     <title style="04Titre2" id="B200000014">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000014">
                           <emphasis role="italc" id="B400000057">Antrasis klausimas</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000049">
                        <title id="B210000046">
                           <number>47.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000081">Antrasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas atrodo keblesnis. Tai liudija Italijos vyriausybės ir Komisijos pateiktų nuomonių skirtumai. Pirmoji tvirtina, kad pašalintas ūkio subjektas negalėjo nežinoti ginčijamos pareigos privalomumo (išankstinio mokesčio sumokėjimo AVCP), o antroji mano, kad reikalauti įvykdyti šią pareigą galima tik tada, kai ji aiškiai nurodyta viešojo pirkimo konkurso dokumentuose arba numatyta galiojančioje pozityviojoje teisėje.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000050">
                        <title id="B210000047">
                           <number>48.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000082">Manau, kad iš tikrųjų šios dvi nuomonės yra daug panašesnės, nei galėtų atrodyti. Italijos vyriausybė remiasi ginčijamos pareigos žinojimo, o Komisija remiasi šios pareigos viešumo kriterijumi. Galiausiai tai yra dvi viena kitą papildančios perspektyvos, nes pareigos viešumas leidžia jai būti žinoma, o šios pareigos žinojimas įmanomas (ir reikalaujamas) tik tada, jei apie ją tinkamai paskelbta.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000051">
                        <title id="B210000048">
                           <number>49.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000083">Savo praktikoje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir jas aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus“<footnote role="fNote" id="B110000015">
                              <number>17</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000084"> –	Byla <emphasis role="italc" id="B400000058">Cartiera dell’Adda</emphasis>, C‑42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktas, kuriame nurodomi Sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000059">Komisija /</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000060">CAS Succhi di Frutta</emphasis>, C‑496/99 P, EU:C:2004:236, 108–111 punktai.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000052">
                        <title id="B210000049">
                           <number>50.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000085">„Aiškaus, tikslaus ir nedviprasmiško“ paskelbimo pareiga nustatyta, pirma, vienodo požiūrio principu, pagal kurį „dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos“<footnote role="fNote" id="B110000016">
                              <number>18</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000086"> –	<emphasis role="italc" id="B400000061">Loc. ult. cit</emphasis>.</para>
                           </footnote>, ir, antra, skaidrumo principu, kuriuo siekiama „užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei“<footnote role="fNote" id="B110000017">
                              <number>19</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000087"> –	<emphasis role="italc" id="B400000062">Loc. ult. cit</emphasis>.</para>
                           </footnote>. Šie vienodo požiūrio ir skaidrumo principai yra Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nurodyti „sutarčių sudarymo principai“, kurių turi laikytis perkančiosios organizacijos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000053">
                        <title id="B210000050">
                           <number>51.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000088">Taigi nekyla abejonių, kad konkurso dalyviai turi žinoti viešojo pirkimo konkurso sąlygas, nes tai būtina vadovaujantis elementariais lygybės ir skaidrumo reikalavimais. Tačiau galima diskutuoti, kiek skelbime apie viešąjį pirkimą ir specifikacijose turi būti aiškiai pateiktos <emphasis role="italc" id="B400000063">visos</emphasis> dalyvavimo sąlygos; ar atvirkščiai, tam tikros bendro pobūdžio sąlygos gali būti laikomos žinomomis, nors minėtuose dokumentuose jos nėra aiškiai nurodytos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000054">
                        <title id="B210000051">
                           <number>52.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000089">Kadangi sąlygų paskelbimo pareigos tikslas yra leisti „visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams“ suprasti šių sąlygų reikšmę ir apimtį, manau, būtų nelogiška įpareigoti perkančiąsias organizacijas taip pat patikslinti bendro pobūdžio nuostatose įtvirtintas sąlygas, kurių „deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai“ negali nežinoti. Manau, kad, pavyzdžiui, civilinėje ir komercinėje teisėje įtvirtintas elementarias sąlygas, susijusias su juridinių asmenų ir bendrovių teisnumu, turi žinoti visi ūkio subjektai ir kad nė vienas ūkio subjektas negali reikalauti, kad jos būtų aiškiai ir išsamiai išdėstytos viešojo pirkimo dokumentuose.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000055">
                        <title id="B210000052">
                           <number>53.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000090">Žinoma, gali kilti abejonių dėl kitų, mažiau „akivaizdžių“ arba, kitaip tariant, mažiau „logiškų“ ir „natūralių“ sąlygų, kurių nežinojimas vis dėlto būtų neatleistinas deramai informuoto ir rūpestingo konkurso dalyvio atveju. Manau, kad rūpestingumo ir informuotumo lygis, kurio galima pagrįstai tikėtis iš konkurso dalyvio, yra lemiamas kriterijus, siekiant tinkamai suvokti Direktyvos 2004/18 2 straipsnio esmę ir aiškinti lygybės bei skaidrumo principus, kaip tai šiuo atveju pateikia Bendrasis Teismas<footnote role="fNote" id="B110000018">
                              <number>20</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000091"> –	Be minėtų sprendimų <emphasis role="italc" id="B400000064">Cartiera dell’Adda</emphasis> (C‑42/13, EU:C:2014:2345) ir <emphasis role="italc" id="B400000065">Komisija / CAS Succhi di Frutta</emphasis> (C‑496/99 P, EU:C:2004:236), galima, be kita ko, paminėti bylas <emphasis role="italc" id="B400000066">SIAC Construction</emphasis> (C‑19/00, EU:C:2001:553), <emphasis role="italc" id="B400000067">La Cascina ir kt.</emphasis> (C‑226/04 ir C‑228/04, EU:C:2006:94), <emphasis role="italc" id="B400000068">Manova </emphasis>(C‑336/12, EU:C:2013:647) ir <emphasis role="italc" id="B400000069">eVigilo </emphasis>(C‑538/13, EU:C:2015:166).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000056">
                        <title id="B210000053">
                           <number>54.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000092">Savo rašytinėse pastabose Italijos vyriausybė tvirtino<footnote role="fNote" id="B110000019">
                              <number>21</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000093"> –	66 punktas.</para>
                           </footnote>, kad Įstatyminio dekreto Nr. 163/2006 46 straipsnio 1<emphasis role="italc" id="B400000070">bis </emphasis>dalyje atmetimo kriterijais, be tų, kurie numatyti minėtame dekrete ir skelbime apie pirkimą, laikomi kiti kriterijai, numatyti „kituose galiojančiuose teisės aktuose“. Tarp šių „kitų teisės aktų“ galima rasti susijusių su mokestinėmis visiems konkurso dalyviams bendromis mokėjimo pareigomis, kurių jie privalo laikytis, nes priešingu atveju būtų pašalinti iš viešojo pirkimo konkurso.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000057">
                        <title id="B210000054">
                           <number>55.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000094">Konkrečiai Direktyvos 2004/18 27 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama, kad specifikacijose būtų išsamiai aprašytos visos „valstybėje narėje galiojančios pareigos, susijusios su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbo sauga ir darbo sąlygomis“. Konkurso dalyviai arba kandidatai negali būti atleisti nuo šių pareigų (kurių nežinojimas gali lemti jų pašalinimą) vien dėl to, kad jos aiškiai neišdėstytos viešojo pirkimo konkurso dokumentuose.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000058">
                        <title id="B210000055">
                           <number>56.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000095">Klausimas, ar mokesčio AVCP nesumokėjimas dėl jo ypatybių gali būti kvalifikuojamas kaip mokestinė pareiga plačiąja prasme, turi būti išspręstas Italijos teisėje, kaip ją aiškina jos pačios teismai. Aiškindami Italijos teisę Italijos teismai taip pat turi nustatyti subjektyviąją ir objektyviąją Įstatymo Nr. 266/2005 1 straipsnio 65 ir 67 dalių, susijusių su mokesčiu, dėl kurio nesumokėjimo CRGT buvo pašalinta iš viešojo pirkimo konkurso, apimtį ir patvirtinti arba paneigti šių nuostatų išaiškinimą, pateiktą institucijos, kuriai atitinkamas mokestis yra skirtas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000059">
                        <title id="B210000056">
                           <number>57.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000096">Manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų veltis į, mano nuomone, visiškai vidaus pobūdžio ginčus, skirtus nustatyti, ar Italijos administracinės arba teisminės institucijos Įstatymo Nr. 266/2005 nuostatas aiškino daugiau ar mažiau plačiai. Jeigu, kaip matyti iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, AVCP kelis kartus Įstatymą Nr. 266/2005 aiškino taip, kad pareiga mokėti mokestį galioja ir paslaugų sutartims, ir <emphasis role="italc" id="B400000071">Consiglio di Stato</emphasis>, kaip teisminė institucija, tarianti paskutinį žodį aiškinant nacionalinę teisę, šią nuomonę patvirtino, reikia vadovautis tokiu aiškinimu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000060">
                        <title id="B210000057">
                           <number>58.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000097">Šie argumentai taikytini eliminuojamajam nesumokėto mokesčio poveikiui. Atsižvelgiant į bylos medžiagą pažymėtina, kad ir AVCP, ir teisminės institucijos, kurios vadovavosi šiuo kriterijumi, nusprendė, kad imperatyviose normose, bet ne viešojo pirkimo konkurso dokumentuose, numatytos pareigos sumokėti šį mokestį neįvykdymas neišvengiamai lemia pašalinimą iš viešojo pirkimo konkurso.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000061">
                        <title id="B210000058">
                           <number>59.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000098">Visa tai rodo, kad aiškinimas, lėmęs Įstatymo Nr. 266/2005 1 straipsnio 65 ir 67 dalių taikymą paslaugų sutartims, buvo pateiktas praktikoje, kurios kompetentinga administracinė institucija, t. y. AVCP, laikėsi mažiausiai nuo 2008 m. Atrodo, kad aukščiausioji nacionalinė teisminė institucija tokį aiškinimą patvirtino savo praktikoje, kurios pradžia šiame procese nebuvo nurodyta. Bet kuriuo atveju logiška manyti, kad kalbama apie praktiką, kurią AVCP nuolat taikė visiems viešųjų pirkimų konkursams, susijusiems su paslaugų sutartimis (Italijos vyriausybė nurodo kelis tokio pobūdžio sprendimus, kuriuos AVCP priėmė per kelerius metus iš eilės). Galiausiai galima manyti, kad iš nagrinėjamos konkurso procedūros pašalintas ūkio subjektas (CRGT), anksčiau teikęs paslaugas, dėl kurių teikimo surengtas viešojo pirkimo konkursas, žinojo arba galėjo žinoti šią teismo praktiką.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000062">
                        <title id="B210000059">
                           <number>60.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000099">Taigi, atsižvelgiant į šias išlygas, manytina, kad kalbama apie pašalinimo kriterijų, kuris nenumatytas nei skelbime apie pirkimą, nei specifikacijose, tačiau apie jį galima žinoti iš nusistovėjusio ir teismų patvirtinto teisės nuostatos aiškinimo. Pagal aiškinimą, kurio laikėsi AVCP ir kurį patvirtino teismai, nepriimtinais laikomi pasiūlymai, pateikti nesumokėjus šio mokesčio.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000063">
                        <title id="B210000060">
                           <number>61.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000100">Pripažįstu, kad galima manyti, jog ši sąlyga yra sunkiai identifikuojama, nes reikalavimas ją įvykdyti iš principo nesuderinamas su Teisingumo Teismo praktika šioje srityje. Vis dėlto manau, kad būtų galima argumentuoti kitaip, jei remtumėmės „deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio kriterijumi“, net jeigu, kaip paaiškinsiu vėliau, Teisingumo Teismas nėra tas, kuris gali tai padaryti geriausiai.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000064">
                        <title id="B210000061">
                           <number>62.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000101">Iš tikrųjų tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nustatyti, ar konkretaus atvejo aplinkybėmis pašalintas konkurso dalyvis galėjo nežinoti Įstatymo Nr. 266/2005 aiškinimo ir jo taikymo tokios rūšies viešojo pirkimo konkursams praktikos, kurią patvirtina nusistovėjusi administracinė praktika, pagal kurią mokestį AVCP reikalaujama sumokėti ir paslaugų sutarčių atveju. Šiuo tikslu būtų naudinga, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrintų, ar pašalintas konkurso dalyvis dalyvavo viešojo pirkimo konkursuose, kuriems būdingos tokios pačios sąlygos ir kuriuose ginčijamą pareigą buvo reikalaujama įvykdyti remiantis AVCP taikomu Įstatymo Nr. 266/2005 išaiškinimu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000065">
                        <title id="B210000062">
                           <number>63.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000102">Pagaliau teismas turi nustatyti, ar AVCP ir <emphasis role="italc" id="B400000072">Consiglio di Stato </emphasis>praktika yra pakankamai žinoma įmonių, dalyvaujančių viešojo pirkimo konkursuose, sektoriuje, kad būtų galima manyti, jog jos negalėjo nežinoti rūpestingas ir informuotas konkurso dalyvis.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000066">
                        <title id="B210000063">
                           <number>64.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000103">Šis teiginys lemia kitą tvirtinimą, kuris, mano nuomone, svarbus kalbant apie vienodo požiūrio principą. Jei būtų konstatuota, kad paprastai dauguma konkurso dalyvių žino AVCP praktiką, todėl moka ginčijamą mokestį, konkretaus konkurso dalyvio atleidimas nuo šios pareigos būtų laikytinas diskriminacija.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000067">
                        <title id="B210000064">
                           <number>65.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000104">Kaip pažymėjo Komisija<footnote role="fNote" id="B110000020">
                              <number>22</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000105"> –	Komisijos pastabų 38 punktas <emphasis role="italc" id="B400000073">in fine</emphasis>.</para>
                           </footnote>, reikalavimas įvykdyti tokią sąlygą, kaip nagrinėjamoji, gali būti ypač nepalankus kitose valstybėse narėse įsisteigusiems konkurso dalyviams, kurių žinių apie nacionalinę teisę ir jos autentišką aiškinimą lygis negali būti lyginamas su nacionalinių konkurso dalyvių žinių lygiu. Deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio kriterijus, kuris yra esminis mano siūlomam sprendimui, leidžia apeiti šį sunkumą, nes informuotumo ir rūpestingumo lygis kiekvienu atveju turi būti priderinamas prie atitinkamo konkurso dalyvio ypatybių, taigi šiuo atveju nežinojimas, kuris negali būti atleistinas CRGT, gali būti laikomas atleistinu kitoje valstybėje narėje įsteigtam konkurso dalyviui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000068">
                        <title id="B210000065">
                           <number>66.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000106">Galiausiai reikia išnagrinėti galimybę vėliau įvykdyti Įstatyme Nr. 266/2005 numatytą pareigą sumokėti mokestį, kuri nebuvo įvykdyta. Šiuo klausimu pritariu Komisijai ir manau, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažintų, jog deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis galėjo nežinoti apie šios pareigos buvimą, perkančioji organizacija turėtų suteikti pašalintam konkurso dalyviui pakankamą terminą neįvykdytai pareigai įvykdyti. Ši pasekmė <emphasis role="italc" id="B400000074">sensu contrario </emphasis>išplaukia iš Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią perkančioji organizacija neturi sutikti „su kokiais nors trūkumų, kurie remiantis aiškiomis konkurso dokumentų nuostatomis lemia asmens pašalinimą, ištaisymais“<footnote role="fNote" id="B110000021">
                              <number>23</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000107"> –	Byla <emphasis role="italc" id="B400000075">Cartiera del’Adda</emphasis>, C‑42/13, EU:C:2014:2345, 46 punktas.</para>
                           </footnote>. Taip būtų būtent tada, kai neįvykdoma pareiga, apie kurią negalima sužinoti iš „aiškių viešojo pirkimo konkurso dokumentų nuostatų“.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000069">
                        <title id="B210000066">
                           <number>67.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000108">Taigi pagal Sąjungos teisę nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią leidžiama iš viešojo pirkimo konkurso procedūros pašalinti konkurso dalyvį, neįvykdžiusį mokestinės pareigos, jeigu ši pareiga aiškiai nenurodyta nei skelbime apie viešąjį pirkimą, nei specifikacijose, tačiau apie ją galima sužinoti iš nusistovėjusio ir teismų patvirtinto taikytinos nacionalinės teisės normos išaiškinimo, ir jeigu šio išaiškinimo negali nežinoti deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas. Jeigu pripažįstama, kad šios pareigos nežinojimas nėra neatleistinas, perkančioji organizacija turi suteikti pašalintam konkurso dalyviui pakankamą terminą trūkumui ištaisyti.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="03Titre1" id="C200000000">
                  <number>VI –</number>
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>68.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus:</para>
                  <blockquote id="C010000001">
                     <para style="15Margeretrait0" id="C150000001">1.<emphasis role="tab" id="C400000001"/>2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 47 ir 48 straipsniai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią teikiant paslaugas leidžiama fragmentiškai remtis kitų įmonių pajėgumais, kaip kad nurodyta pirmiau.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="C010000002">
                     <para style="15Margeretrait0" id="C150000002">2.<emphasis role="tab" id="C400000002"/>Sąjungos teisės principai, konkrečiai vienodo požiūrio ir skaidrumo principai, nedraudžia nacionalinės teisės normos, pagal kurią leidžiama iš viešojo pirkimo konkurso pašalinti konkurso dalyvį, neįvykdžiusį mokestinės pareigos, jeigu ši pareiga aiškiai nenurodyta nei skelbime apie viešąjį pirkimą, nei specifikacijose, tačiau apie ją galima sužinoti iš nusistovėjusio ir teismų patvirtinto taikytinos nacionalinės teisės normos išaiškinimo, ir jeigu šio išaiškinimo negali nežinoti deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas. Jeigu pripažįstama, kad šios pareigos nežinojimas nėra neatleistinas, perkančioji organizacija turi suteikti pašalintam konkurso dalyviui pakankamą terminą trūkumui ištaisyti.</para>
                  </blockquote>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>