(1)

2019 m. birželio 7 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamų Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų (toliau – stiklo pluošto armatūra, SPA).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina 71 % viso produkto Sąjungoje, vardu 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Europos stiklo pluošto gamintojų asociacija (toliau – APFE arba skundo pateikėjas).

(4)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė papildomų įrodymų dėl atitinkamų subsidijų, iš kurių ne visos buvo įtrauktos į pranešimą apie inicijavimą. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį nusprendė įtraukti šias subsidijas į vykdomą tyrimą ir atitinkamai iš dalies pakeisti pranešimą apie inicijavimą.

(5)

2020 m. vasario 12 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriuo pranešimas apie inicijavimą iš dalies pakeistas (3). Todėl į bylos medžiagą įtrauktas atitinkamas raštas, o Egipto Vyriausybė buvo pakviesta dalyvauti konsultacijose dėl šių papildomų subsidijų.

(6)

2020 m. kovo 7 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/379 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) į Sąjungą importuojamai Egipto kilmės stiklo pluošto armatūrai (SPA) nustatė laikinuosius kompensacinius muitus.

(7)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Remdamasi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (žr. 4 konstatuojamąją dalį), Komisija Egipto Vyriausybei, eksportuojančiam gamintojui ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė prašymą pateikti informaciją.

(9)

Prašymas pateikti informaciją Egipto Vyriausybei buvo nusiųstas siekiant visapusiškai ištirti eksportuojančiam gamintojui naudos suteikusį Egipto ir Kinijos Vyriausybių bendradarbiavimą. Atsižvelgdama į Kinijos Vyriausybės įsitraukimą ir glaudų bendradarbiavimą su Egipto Vyriausybe subsidijuojant Egipto kilmės SPA (toliau – tiriamasis produktas), Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė šiame tyrime yra suinteresuotoji šalis ir persiuntė jai Egipto Vyriausybei išsiųstą prašymą pateikti informaciją bei pakvietė bendradarbiauti per tyrimą. Tačiau Kinijos Vyriausybė į Komisijos kvietimą neatsakė ir tyrimo suinteresuotąja šalimi neužsiregistravo.

(10)

Po pranešimo, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą, paskelbimo gavusi prašymą pateikti informaciją, Egipto Vyriausybė pirmiausia pažymėjo, kad iš jos negali būti prašoma pateikti informaciją arba koordinuoti jos jurisdikcijai nepriklausančių Vyriausybės arba privačiojo sektoriaus subjektų atsakymus.

(11)

Antra, Egipto Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad Komisijos prašoma informacija Egipto Vyriausybės jurisdikcijai nepriklauso. Pasak Egipto Vyriausybės, paprašiusi pateikti informaciją, kuri tyrimui nėra būtina, Komisija užkrovė Egipto Vyriausybei nepagrįstą naštą.

(12)

Trečia, Egipto Vyriausybė nurodė, kad Komisija faktiškai įtraukia Kinijos Liaudies Respubliką (toliau – KLR arba Kinija) į šį tyrimą, tačiau prieš inicijuodama tyrimą nekviečia jos dalyvauti konsultacijose.

(13)

Ketvirta, Egipto Vyriausybė pažymėjo, kad pagal pagrindinį antisubsidijų reglamentą subsidija yra laikoma suteikta tik tada, jeigu „kilmės arba eksportuojančios valstybės Vyriausybė skyrė finansinį indėlį“. Egipto Vyriausybė pažymėjo, kad pranešime, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą, nurodytos KLR Vyriausybės (toliau – Kinijos Vyriausybė) esą suteiktos subsidijos. Dėl to pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą, Komisija pažeidė pagrindinį antisubsidijų reglamentą, nes į tyrimą įtraukė finansinius įnašus, kurių pagal ES teisę subsidijomis laikyti negalima.

(14)

Galiausiai Egipto Vyriausybė nurodė, kad prašymas pateikti informaciją iš esmės yra pradinis klausimynas, kurį reikėjo išsiųsti Kinijos Vyriausybei. Todėl, skyrusi 15, o ne 30 dienų atsakymui pateikti, Komisija pažeidė Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 12.1.1 straipsnį ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(15)

Komisija su Egipto Vyriausybės pozicija nesutiko. Dėl nepriklausymo Egipto Vyriausybės jurisdikcijai ir Kinijos Vyriausybės, kaip eksporto šalies Vyriausybės, de facto įtraukimo į tyrimą Komisija mano, kad Komisijos tiriamos subsidijos suteiktos Egipto ir Kinijos Vyriausybėms bendradarbiaujant. Todėl subsidijas galima priskirti Egiptui, nes Egipto Vyriausybė Kinijos Vyriausybės priemones pripažino ir patvirtino kaip savo pačios priemones. Išsamios išvados šiuo klausimu yra išdėstytos šio reglamento 3.2.2 skirsnyje.

(16)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Egipto Vyriausybės prašė pateikti informaciją apie bendrą Kinijos bankų sektoriaus teisinę bazę ir apie Kinijos finansų įstaigas, nes Egipto Vyriausybė šiame tyrime yra suinteresuotoji Vyriausybė ir, kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnyje, subsidijas galima priskirti Egipto Vyriausybei. Taigi prašyta informacija buvo būtina, kad Komisija galėtų nustatyti, ar vykdomas subsidijavimas.

(17)

Be to, Komisija tiesiogiai suteikė galimybę Kinijos Vyriausybei užsiregistruoti suinteresuotąja šalimi ir pateikti prašytą informaciją minėtais klausimais tiesiogiai. Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse, Egipto ir Kinijos Vyriausybės sukūrė trijų administracinių lygmenų valdymo mechanizmą. Jis numatytas KLR prekybos ministerijos ir Sueco kanalo ekonominės zonos bendrosios administracijos 2016 m. susitarimo dėl Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos 8 straipsnyje. Šis mechanizmas sukurtas, inter alia, klausimams, kurie gali turėti įtakos bendradarbiavimo zonos veikimui (taip pat ir kompensacinių muitų nustatymo iš tos zonos eksportuojamoms prekėms), spręsti.

(18)

Todėl, net jei tam tikros prašytos informacijos Egipto Vyriausybė neturėjo, Komisija mano, kad Egipto Vyriausybė turėjo visas būtinas priemones prašomai informacijai iš Kinijos Vyriausybės gauti.

(19)

Komisija taip pat nesutiko su tuo, kaip Egipto Vyriausybė vertina prašymą pateikti informaciją. Prašymas pateikti informaciją išsiųstas keliais mėnesiais vėliau negu Egipto Vyriausybei skirtas pradinis klausimynas. Prašymas pateikti informaciją išsiųstas tam, kad Komisija galėtų surinkti papildomus duomenis, kurie tapo reikalingi, atsižvelgiant į per tyrimą Komisijos surinktus papildomus įrodymus. Dėl šio aspekto Komisija pažymėjo, kad Egipto Vyriausybė pradinį klausimyną jau buvo gavusi ir kad jam užpildyti buvo skirtos 37 dienos.

(20)

Komisija taip pat pažymėjo, kad prašyme pateikti informaciją iš esmės prašyta informacijos tik apie kitas per tyrimą nustatytas susijusias subsidijas ir kad prašytos informacijos lygmens ir kiekio jokiu būdu negalima lyginti su pradiniame klausimyne prašyta pateikti informacija. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad visas laikotarpis (įskaitant prašymą pratęsti terminą), per kurį Egipto Vyriausybė turėjo atsakyti į šį papildomą prašymą pateikti informaciją, buvo 22 dienos, nors jau buvo pasiektas pakankamai vėlyvas tyrimo etapas.

(21)

Taigi, palyginusi laiką, skirtą Egipto Vyriausybei atsakyti į prašymą pateikti išsamią informaciją pradiniame klausimyne, su laiku, per kurį turėjo būti patenkintas prašymas pateikti papildomą informaciją, Komisija laikėsi nuomonės, kad Egipto Vyriausybei buvo skirta pakankamai laiko.

(22)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šie Egipto Vyriausybės argumentai buvo atmesti.

(23)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai (toliau – pirminis faktų atskleidimas), Egipto Vyriausybė ir Egipto eksportuojantis gamintojas raštu išdėstė savo pozicijas dėl preliminarių išvadų.

(24)

Egipto Vyriausybei ir Egipto eksportuojančiam gamintojui suteikta galimybė būti išklausytiems.

(25)

Egipto Vyriausybei taip pat surengtas klausymas, kuriame dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(26)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir išsamiai jas aptarė šiame reglamente.

(27)

Dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir dėl priemonių, kurių buvo imtasi kovojant su šiuo protrūkiu (5), Komisija negalėjo patikrinti Egipto eksportuojančio gamintojo ir Egipto Vyriausybės pateiktų duomenų. Kadangi šios aplinkybės susiklostė labai vėlyvu tyrimo etapu ir kitos išeities nebebuvo (pvz., surengti nuotolinį posėdį ir pateiktą informaciją patikrinti nuotoliniu būdu pagal kitus patikimus šaltinius, kaip nurodyta Komisijos šiuo klausimu paskelbtame pranešime dėl COVID-19), Komisija apskaičiuodama subsidiją išimties tvarka rėmėsi šių šalių pateikta informacija, patikrinta pagal visą turimą informaciją.

(28)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamai Egipto kilmės SPA (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(29)

Po galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė, „Jushi Group“, skundo pateikėjai ir Europos SPA naudotojų ir platintojų grupė pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę dėl galutinių išvadų.

(30)

Šalims, kurios prašė suteikti galimybę būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta. Po galutinio faktų atskleidimo Komisijos tarnybos surengė klausymus su Egipto Vyriausybe ir „Jushi Group“.

(31)

Komisija išnagrinėjo ir išsamiai aptarė suinteresuotųjų šalių po galutinio faktų atskleidimo pateiktas pastabas ir jas aptarė šiame reglamente.

(32)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 27 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(33)

Kadangi jokių pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 44 ir 48 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(34)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą, pranešime, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą, atsakymuose į Komisijos klausimyną ir į prašymą pateikti papildomą informaciją pateikta informacija, buvo tiriamas įtariamas subsidijavimas Egipto Vyriausybės subsidijomis, t. y.:

(35)

Įtariamas subsidijavimas Egipte buvo teikiamas bendrovei, veikiančiai Kinijos ir Egipto įsteigtoje Sueco EPB zonoje. Zona apima 7,4 km2 teritoriją, kurią sudaro 1,34 km2 pradinė teritorija ir 6 km2 išplėsta teritorija.

(36)

Šią specialiąją ekonominę zoną Kinija ir Egiptas įsteigė dar XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Tuo metu tuometinis Egipto prezidentas lankėsi Kinijos specialiosiose ekonominėse zonose ir išreiškė norą pasinaudoti Kinijos specialiųjų zonų pavyzdžiu ir panašią struktūrą sukurti Egipte. Dėl to 1997 m. Kinijos ir Egipto Ministrai Pirmininkai pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį abi šalys „susitaria bendradarbiauti kuriant laisvąją ekonominę zoną šiaurinėje Sueco kanalo dalyje, Kinijai dalijantis specialiųjų ekonominių zonų steigimo patirtimi, dalyvaujant su zona susijusių tyrimų modernizavimo veikloje ir skatinant atitinkamą Kinijos verslo sektorių prisidėti prie projektų, kurie bus vykdomi šioje zonoje“ (6).

(37)

Rengdamasi sudaryti šį susitarimą Kinija paskyrė Tiandzino savivaldybėje įsteigtą valstybės valdomą įmonę „Tianjin Teda Investment Holding Co., Ltd.“ (toliau – „Tianjin TEDA“) vykdyti šią užduotį Kinijos vardu. „Tianjin TEDA“ ėmė bendradarbiauti su Egipto Sueco kanalo administracija, Egipto nacionaliniu banku ir dar keturiomis Egipto valstybės valdomomis įmonėmis ir drauge įsteigė Egipto ir Kinijos bendrąją įmonę (toliau – Egipto ir Kinijos bendroji įmonė), kad ji įkurtų ir įrengtų ekonominę zoną. Kinijai priklausė 10 %, o Egiptui – 90 % Kinijos ir Egipto bendrosios įmonės akcijų. 1998 m. Sueco gubernatorius perdavė atitinkamą žemės sklypą, esantį Sueco zonos šiaurės vakarų įlankoje, Egipto ir Kinijos bendrajai įmonei. Tačiau po to kelerius metus projekto įgyvendinimas į priekį pasistūmėjo nedaug (7).

(38)

2002 m. Egipto Vyriausybė platesnę 20 km2 teritoriją, kurioje buvo Sueco EPB zona, t. y. Sueco ekonominės zonos šiaurės vakarų įlanką, oficialiai priskyrė specialiajai ekonominei zonai (toliau – SEZ) (8). Todėl Egipto įstatymo Nr. 83/2002 dėl specialiųjų ekonominių zonų (toliau – Įstatymas Nr. 83/2002) nuostatos dabar taip pat taikomos Sueco EPB zonai.

(39)

Naujas postūmis atsirado 2006 m., kai Kinija nusprendė toliau skatinti Kinijos bendroves investuoti užsienyje pagal „Go Global“ politiką. Dėl to Kinijos prekybos ministerija pasiūlė steigti vadinamąsias „užsienio prekybos ir bendradarbiavimo zonas“, o Sueco EPB zona tapo viena iš pirmųjų 18 oficialiai patvirtintų zonų (9). 2006 m. Pekine vykusiame Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumo aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos Prezidentas Hu Jintao paskelbė, kad „per artimiausius trejus metus Afrikos valstybėse bus įsteigta nuo trijų iki penkių užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonų“ (10).

(40)

2007 m. Prekybos ministerija surengė konkursą, kad atrinktų vystytojus, kurie įrengtų antrajai grupei priskirtas oficialiai patvirtintas užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo zonas. Konkursą dėl Sueco EPB zonos laimėjo „Tianjin TEDA“. 2008 m. spalio mėn. „Tianjin TEDA“ kartu su Kinijos ir Afrikos plėtros fondu įsteigė bendrąją įmonę „China-Africa TEDA Investment Co., Ltd.“ (toliau – „China-Africa TEDA“), kuri turėjo būti pagrindinis Kinijos investicijų subjektas bendradarbiavimo zonoje. „China-Africa TEDA“ susivienijo su Egipto ir Kinijos bendrąja įmone ir įsteigė naują bendrovę – „Egypt TEDA Investment Co.“ (toliau – „Egypt TEDA“) Sueco EPB zonos Egipte plėtrai skatinti. Šį kartą Kinijai priklausė 80 %, o Egiptui (atstovaujamam Egipto ir Kinijos bendrosios įmonės) 20 % akcijų. 2008 m., oficialiai įsteigus bendrovę, darbai zonoje sėmė sparčiai vykti. 2009 m. lapkričio 7 d. abiejų šalių Ministrai Pirmininkai iškilmingai patvirtino pradinę teritoriją ir Sueco EPB zoną paskelbė svarbiu abiejų šalių ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo projektu (11). Iki 2011 m. pabaigos pradinės teritorijos infrastruktūra buvo baigta kurti (12).

(41)

2012 m., po Egipte kilusių pilietinių neramumų, Prezidentas M. Morsi nuvyko oficialaus vizito į Kiniją. Per šį vizitą kalbėdamas apie zoną vadino ją pagrindiniu abiejų šalių dvišalio bendradarbiavimo projektu ir išreiškė viltį, kad vis daugiau Kinijos įmonių per šią zoną ir ateityje vykdysimus projektus investuos Egipte, taigi dalyvaus Egipto atkūrimo programoje (13).

(42)

2013 m. „Egypt TEDA“ ir Egipto valdžios institucijos pasirašė sutartį dėl teritorijos išplėtimo 6 km2. Nuo 2013 m. užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo zonos, tokios kaip Sueco EPB zona, toliau buvo plėtojamos pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą. Todėl kitose šalyse esantys parkai tapo svarbia Kinijos bendrovių investavimo užsienyje priemone. Dėl to, ypač nuo 2013 m., Sueco EPB zona buvo įtraukta beveik į visus svarbius abiejų šalių Vyriausybių bendradarbiavimo dokumentus (14).

(43)

2014 m. Egiptas pradėjo įgyvendinti Sueco kanalo koridoriaus plėtros planą. Pagal šį planą 2015 m. SEZ buvo oficialiai įtraukta į platesnę Sueco kanalo ekonominę zoną (toliau – Sueco kanalo zona), apimančią visą 461 km2 Sueco kanalo teritoriją. Pagal Įstatymą Nr. 83/2002 ir jo dalinius pakeitimus visa teritorija dabar laikoma specialiąja ekonomine zona (15).

(44)

2015 m. gruodžio mėn. Prezidentas A. F. Sisi nuvyko vizito į Kiniją, per kurį paskelbė, kad Egiptas priima Prezidento Xi Jinpingo pasiūlymą bendradarbiauti pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą ir toliau plėtoti projektus Egipte. 2016 m. sausio 21 d. abu prezidentai iškilmingai patvirtino Sueco EPB zonos plėtros projektą, pagal kurį numatyta teritoriją išplėsti 6 km2. Per Prezidento Xi Jinpingo oficialų vizitą Egipte abi Vyriausybės 2016 m. sausio 21 d. pasirašė Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijos ir Egipto Arabų Respublikos Sueco kanalo ekonominės zonos bendrosios administracijos susitarimą dėl Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas). Bendradarbiavimo susitarime išsamiau paaiškinta Sueco EPB zonos svarba ir teisinis statusas (16).

(45)

Pagrindinis Bendradarbiavimo susitarimo tikslas buvo aiškiai raštu apibrėžti šio bendradarbiavimo tvarką, oficialiai įtvirtinti, kad bendradarbiaujama pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, taip pat įtvirtinti Kinijos Vyriausybės paramą užsienyje veikiančioms bendrovėms. Tačiau daugiau duomenų apie Bendradarbiavimo susitarimo rengimo darbus nebuvo pateikta, nors Komisija konkrečiai to prašė.

(46)

Pagal Bendradarbiavimo susitarimą abi Vyriausybės kartu plėtoja Sueco EPB zoną. Jos tai daro pagal atitinkamas nacionalines strategijas (Kinija – pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, Egiptas – pagal Sueco kanalo koridoriaus plėtros planą). Tuo tikslu Egipto Vyriausybė suteikia žemės sklypą, darbo jėgą, tam tikrų mokesčių lengvatų, o zonoje veikiančios Kinijos bendrovės vykdo gamybą naudodamos savo išteklius, jų veiklai vadovauja jų vadovai. Kad būtų padengtos Egiptui trūkstamos lėšos, Kinijos Vyriausybė taip pat remia šį projektą skirdama reikalingus finansinius išteklius bendrovei „Egypt TEDA“ ir Sueco EPB zonoje veikiančioms Kinijos įmonėms.

(47)

Sueco EPB zonoje veikiantis SPA gamintojas, „Jushi Egypt“, įsteigtas pagal Egipto įstatymus. Bendrovę įsteigė Kinijos patronuojančioji bendrovė „Jushi Group“. SPA gamintojo patronuojančioji bendrovė priklauso valstybės valdomo turto Priežiūros ir administravimo komisijai (toliau – Turto administravimo komisija). Patronuojamajai bendrovei Egipte steigti ji gavo atitinkamų Kinijos valdžios institucijų patvirtinimą (17). Patronuojamoji bendrovė yra finansuojama iš Kinijos gaunamomis lėšomis, naudoja iš Kinijos importuojamas žaliavas ir įrangą, jai vadovauja vadovai kinai, joje naudojamasi Kinijoje sukaupta praktine patirtimi. Bendrovė Egipte gamina SPA, kuri iš Sueco EPB zonos yra eksportuojama į ES.

(48)

Siekdamos užtikrinti sklandų pirmiau paminėto Bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą, abi Vyriausybės taip pat sukūrė trijų lygmenų konsultacijų mechanizmą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pirmuoju tarpvyriausybinių konsultacijų lygmeniu Egipto Arabų Respublikos Sueco kanalo ekonominės zonos bendroji administracija ir Kinijos Liaudies Respublikos Tiandzino savivaldybės Prekybos komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Kinijos ir Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos sukūrimo. Antruoju lygmeniu buvo sukurtas Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo valdymo komitetas, kuriam pavesta užtikrinti techninio lygmens diskusijas tarp Kinijos Tiandzino savivaldybės kompetentingų administracinių departamentų ir Egipto Sueco kanalo ekonominės zonos bendrosios administracijos atitinkamų kompetentingų departamentų. Reguliarūs šių komisijų posėdžiai vyko nuo 2017 m. Trečiuoju lygmeniu „Egypt TEDA“ ir atitinkami Egipto subjektai praneša apie problemas ir sunkumus, kurių kyla pirmiau paminėtais Vyriausybiniais lygmenimis.

(49)

Klausimyne, prašyme pateikti informaciją ir per tikrinamąjį vizitą Komisija prašė Egipto Vyriausybės pateikti tam tikrą informaciją apie Egipte įkurtą Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zoną. Šiuose prašymuose pateikti informaciją, be kitų klausimų, prašyta pateikti informaciją apie teisinę ir institucinę sistemą, taip pat apie Kinijos ir Egipto pasirašytus tarpvyriausybinius susitarimus.

(50)

Ypač pažymėtina, kad iš dalies pakeitusi pranešimą apie inicijavimą, Komisija paprašė Egipto Vyriausybės pateikti informacijos apie Sueco EPB zonos veiklą ir jos teisinį pagrindą, ypač apie Egipto ir Kinijos Vyriausybių bendradarbiavimą kuriant ir formuojant Sueco EPB zonos verslo aplinką, galinčią pritraukti investuotojų iš Kinijos. Komisija taip pat paprašė pateikti informacijos apie tai, kaip „Egypt TEDA Investment Company“, TEDA kontroliuojančioji bendrovė ir Egipto bei Kinijos bendra darbo grupė kontroliuoja ir administruoja Sueco EPB zoną, ir informacijos apie Kinijos ir Afrikos plėtros fondo vaidmenį Kinijos užsienio investicijų srityje. Be to, Komisija taip pat paklausė Egipto Vyriausybės apie Kinijos Prekybos ministerijos Sueco EPB zonai suteiktą užsienio ekonominės ir bendradarbiavimo zonos statusą.

(51)

Atsakydama į pateiktus klausimus Egipto Vyriausybė pateikė tik dalį prašytos informacijos, o į didžiąją dalį klausimų neatsakė.

(52)

Egipto Vyriausybė pateikė informacijos apie Sueco EPB zonos veiklos teisinį pagrindą – Egipto ir Kinijos Vyriausybių tarptautines sutartis, kurios yra teisinis šių vyriausių tarpusavio bendradarbiavimo pagrindas siekiant sukurti palankias sąlygas Sueco EPB zonoje įsteigtoms bendrovėms, tokioms kaip eksportuojantis gamintojas.

(53)

Tačiau Komisija vis tiek negavo informacijos apie įvairius susitarimus, susitarimo memorandumus arba kitus Kinijos ir Egipto Vyriausybių pasirašytus dokumentus dėl Sueco EPB zonos. Pavyzdžiui, Komisija viešuose šaltiniuose aptiko nuorodų į 2016 m. KLR ir Egipto Arabų Respublikos visapusiškos strateginės partnerystės stiprinimo penkerių metų įgyvendinimo gaires.

(54)

Be to, 2017 m. balandžio mėn. oficialiai sudarytas „China-Egypt TEDA“ Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos jungtinis valdymo komitetas. 2017 m. liepos mėn. buvo sudarytas Tarpvyriausybinis koordinavimo komitetas ir įvyko pirmasis jo bendras posėdis. Komisija negavo rašytinių dokumentų apie pagal šiuos įvairius konsultacijų mechanizmus vykusius posėdžius, išskyrus informaciją apie vieną Administravimo komisijos sušauktą posėdį.

(55)

Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(56)

Todėl Komisija pranešė Egipto Vyriausybei, kad, nagrinėjant įtariamą Sueco EPB zonoje įsteigtų bendrovių subsidijavimą ir jo mastą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalimi, jai gali tekti remtis turimais faktais. Egipto Vyriausybė paprieštaravo ir pabrėžė, kad ji su Komisija visapusiškai bendradarbiavo. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad tiksli informacija apie dviejų Vyriausybių bendradarbiavimą kuriant ir administruojant Sueco EPB zoną, kaip paaiškinta šio reglamento 3.2.2 skirsnyje, teisiniam šio atvejo vertinimui turi esminės svarbos. Deja, po atitinkamo patikrinimo Komisija gavo tik kai kuriuos svarbius dokumentus ir tų dokumentų autentiškumo patikrinti negalėjo. Komisija taip pat negalėjo pratęsti diskusijos su Egipto Vyriausybe apie reikšmingus aspektus, kurie būtų padėję suprasti abiejų Vyriausybių bendradarbiavimo minėtoje zonoje mastą ir intensyvumą.

(57)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pritaikė pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir rėmėsi apie šiuos aspektus turimais faktais.

(58)

Sueco EPB zonos valdymo srityje Egipto ir Kinijos Vyriausybės glaudžiai bendradarbiauja, o šis bendradarbiavimas pirmiausia pasireiškia tuo, kad eksportuojančios šalies teritorijoje buvo įsteigta Egipto ir Kinijos bendroji įmonė. Egipto ir Kinijos Vyriausybės sutelkė savo išteklius, kad sukurtų Sueco EPB zonoje įsteigtam SPA gamintojui palankias sąlygas, o bendrovei tos sąlygos yra naudingos. Tokiu glaudžiu bendradarbiavimu sutelkti ištekliai padeda siekti bendro tikslo ir iš jų remiamas bendras naudos gavėjas – „Jushi Egypt“.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą yra laikoma, kad subsidija yra teikiama, jeigu kilmės arba eksportuojančios valstybės Vyriausybė skyrė finansinį įnašą. SKP susitarimo 1.1 straipsnio a punkto 1 papunktyje taip pat pažymėta, kad subsidija yra laikoma teikiama, jeigu „Vyriausybė arba bet kuri valstybinė institucija yra suteikusi finansinį įnašą“.

(60)

Egipto Vyriausybė suteikė bendrovei „Jushi Egypt“ žemės sklypą ir keletą mokesčių lengvatų. Taigi, šias subsidijas administravo ir suteikė tiesiogiai Egipto Vyriausybė.

(61)

Tačiau nuo pat susitarimo memorandumo sudarymo 1997 m. Egipto Vyriausybė aktyviai stengėsi remti zoną ne tik tiesiogiai (suteikdama žemės sklypą ir mokesčių lengvatas), bet ir netiesiogiai (susitardama su Kinijos Vyriausybe dėl pagalbos plėtojant Sueco EPB zoną Egipto teritorijoje). Pagal Susitarimo memorandumo sąlygas Egipto Vyriausybė iš tikrųjų specialiai skatino „atitinkamą Kinijos verslo sektorių prisidėti prie projektų, kurie bus vykdomi šioje zonoje“. Po Prezidento M. Morsi vizito į Kiniją 2012 m. rugpjūčio mėn. Sueco EPB zonai „skirtas precedento neturintis Egipto Vyriausybės dėmesys ir parama“ (18). Pagal 2016 m. Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnį abi sutarties šalys susitarė plėtoti zoną „pagal <...> esamus abiejų šalių įstatymus ir kitus teisės aktus“.

(62)

Teisės akto, kuriuo įgyvendinamas Bendradarbiavimo susitarimas, 1 straipsnyje taip pat nurodyta, kad „pagal daugiašalius ir dvišalius susitarimus ir pagal esamus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos yra pasirašiusios arba kuriuos taiko Kinijos Liaudies Respublika ir Egipto Arabų Respublika, įsteigiamas Valdymo komitetas [atsakingas už Bendradarbiavimo zonoje vykdomo kasdienio darbo koordinavimą ir administravimą]“. Pagal Bendradarbiavimo susitarimo 4 straipsnį abi šalys pasižada „remti Bendradarbiavimo zonos įrengimą ir padėti ją įrengti, sukurti palankesnes sąlygas verslui ir Bendradarbiavimo zonos veiklai“. Tuo tikslu Egiptas sutiko, kad Kinija šiai zonai suteiktų „užsienio prekybos ir bendradarbiavimo zonos“ statusą.

(63)

Bendradarbiavimo susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje Kinija patvirtino, kad aptariama zona „turi teisę į atitinkamą Kinijos Vyriausybės politinę paramą ir palankesnes sąlygas, kurios yra taikomos užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoms“. Be to, pagal Bendradarbiavimo susitarimo 5 straipsnį Kinijos Vyriausybė specialiai įsipareigojo „remti“ šią zoną ir tuo tikslu, be kitų dalykų, „skatinti atitinkamas finansų įstaigas teikti finansines priemones“ zonoje veikiančioms bendrovėms ir vykdomoms investicijoms.

(64)

Taip pat pažymėtina, kad pagal Bendradarbiavimo susitarimo dėl Kinijos ir Egipto ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos valdymo komiteto sukūrimo 2 straipsnio IV dalį valdymo komitetui pavedama „dėti visas pastangas, kad būtų sklandžiai įgyvendinta visa skatinamoji politika pagal Kinijos ir Egipto įstatymus ir kitus teisės aktus“, o pagal 2 straipsnio V dalį pavedama „koordinuoti atitinkamų finansų įstaigų veiklą, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, bankų įstaigas, draudimo institucijas ir įvairius fondus, kurie teikia kreditinę paramą Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms, ir sudaryti toms įstaigoms palankesnes sąlygas, taip pat padėti Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms ieškoti galimybių pasinaudoti įvairesniais finansavimo kanalais“. Pagal to paties susitarimo 7 straipsnį Egipto ir Kinijos Vyriausybės įsipareigojo užtikrinti, kad visi esami arba būsimi įstatymai, kuriuose nustatomos palankesnės sąlygos negu bendradarbiavimo susitarime, bus viršesni už bendradarbiavimo susitarimą. Kinijos Vyriausybės lengvatinis finansavimas, teiktas zonoje veikiančiam SPA gamintojui, buvo suteiktas dėl šių įsipareigojimų ir tą finansavimą reikėtų vertinti būtent taip.

(65)

Suvienydamos jėgas Egipto ir Kinijos Vyriausybės siekė keleto tikslų.

(66)

Kaip nurodyta aukščiausiu politiniu lygmeniu (19), Egipto Vyriausybė siekė pritraukti Kinijos investicijas, praktinę patirtį ir kapitalą, kad galėtų skatinti Sueco kanalo ekonominės zonos ekonominę plėtrą ir kurti darbo vietas. Pagal Egipto ateities ilgalaikį planą iki 2022 m., kurį 2013 m. lapkričio mėn. paskelbė Egipto Planavimo departamentas, Sueco EPB zonai teks svarbus vaidmuo modernizuojant Egipto pramonę, per eksportą uždirbant pajamų užsienio valiuta, kuriant apmokestinimo sistemą ir sprendžiant nedarbo klausimą (20).

(67)

Kinijos motyvai buvo kitokie. Kalbant apie pačias bendroves, Egipte tam tikros sąlygos joms yra palankesnės – mažesnės darbo sąnaudos, trumpesni pristatymo į pagrindines rinkas, tokias kaip ES, terminai. Be to, kaip paminėta 2014 m. „Jushi Group“ išleistame obligacijų prospekte, „dėl prekybos apsaugos kliūčių Kinijos eksportuojamo stiklo puošto rinkos kainos nepalankiai padidėjo, o tai padarė neigiamą poveikį „Jushi Group“ stiklo pluošto eksportui. <...> po „Jushi Egyptian Glass Fiber Co., Ltd.“ įsteigimo 2013 m. visų trijų regionų (21) produkto paklausą patenkins „Jushi Egypt“. Pirmiau minėti trys regionai bendrovės „Jushi Egypt“ produktams netaikys antidempingo muitų, tad antidempingo politikos poveikis bendrovių grupei „Jushi Group“ labai sumažės. Pagal „Jushi Egypt“ preliminarios stiklo pluošto produktų kainodaros, taikomos pirmiau paminėtų trijų regionų vartotojams, principus yra numatoma su vartotojais dalytis dėl mažesnio tarifo gaunama nauda, taip pat numatoma, kad emitentas pasinaudos galimybe sutaupyti išlaidų, susijusių su antidempingo muitais ir produktų siuntimu.“ Iš tikrųjų, nuo 2011 m. (22) ir nuo 2014 m. pabaigos (23) Kinijos kilmės SPA importui Europos Sąjungoje buvo taikomas antidempingo ir kompensacinis muitas, o ES yra vienas iš „trijų regionų“, minimų obligacijų prospekte.

(68)

Kinijos Vyriausybės požiūriu, pagal Prekybos ministerijos 13-ąjį užsienio prekybos plėtros penkmečio planą viena iš pagrindinių užduočių yra stiprinti prekybos bendradarbiavimą su kitomis šalimis pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą ir taip skatinti bei plėsti, be kitų dalykų, aukštųjų technologijų produktų, koks yra SPA, eksportą. Plane nurodoma: „Stabilizuoti pranašių produktų, pavyzdžiui, darbui imlių produktų, eksportą į pirmiau minėtas šalis, pasinaudoti galimybėmis įrengti infrastruktūrą tose šalyse, plėsti didelės apimties visiškai sukomplektuotos įrangos technologijų, standartų ir paslaugų eksportą. Prisitaikyti prie pertvarkos tendencijų, modernizuoti tų šalių pramonę, spartinti elektromechaninių ir aukštųjų technologijų produktų eksportą. <...> Intensyvinti plėtrą besiformuojančiose rinkose ir, išsamiai apsvarsčius ekonomikos mastą, augimo spartą, išteklių panaudojimą, rizikos laipsnį ir kitus veiksnius, pradinei plėtrai pasirinkti keletą besiformuojančių rinkų. Plėsti pažangios techninės įrangos eksportą, skatinti aukštos kokybės, aukštos klasės ir lyginamąjį pranašumą turinčių pramonės sričių ir produktų eksportą“. Prie priemonių, kuriomis numatyta vykdyti šias užduotis, priskirtas „valstybinio lygmens ekonominės ir technologinės plėtros zonų ir įvairių parkų kūrimas“.

(69)

Kaip nurodyta viename straipsnyje, „laikantis Vyriausybės departamentų gairių pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, taip pat laikantis priimančiosios šalies aukščiausio lygmens strategijos, užsienio bendradarbiavimo zonos tapo priemone įgyvendinti Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą ir bendradarbiauti tarptautinių gamybos pajėgumų srityje“ (24).

(70)

Taigi, užsienio zonose Kinija siekia keleto strateginių tikslų. Pirma, jos galėtų padėti padidinti Kinijoje pagamintų mašinų ir įrangos paklausą. Antra, gamybą vykdydamos užsienyje ir eksportuodamos produktus į Europą arba Šiaurės Ameriką Kinijos bendrovės įgytų galimybę išvengti prekybos trukdžių ir kliūčių, kurios yra nustatomos eksportui iš Kinijos. Trečia, jos galėtų padėti Kinijai paskatinti savo pačios vidaus restruktūrizavimą ir pakelti vertės grandinę savo šalyje į aukštesnį lygmenį (25).

(71)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Egipto Vyriausybė tikėjosi, kad Kinija finansuos glaudų bendradarbiavimą Sueco EPB zonoje, ir tą finansavimą vertino palankiai, nes siekė paskatinti vieno iš skurdžiausių regionų vystymąsi. Kinijos Vyriausybė tikėjosi, kad Kinijos bendrovėms atsiras galimybė veikti už Kinijos ribų, plėsti eksportą pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą (ir jos galbūt išvengs prekybos apsaugos priemonių).

(72)

Atsižvelgdama į tai, Komisija laikosi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte pavartotą sąvoką „Vyriausybė skyrė“ reikėtų suprasti kaip žyminčią ne tik tiesiogiai Egipto Vyriausybės vykdomas priemones, bet ir Kinijos Vyriausybės priemones, kurias, remiantis žinomais faktais, galima priskirti Egipto Vyriausybei.

(73)

Kaip nurodė Apeliacinis komitetas JAV benzino byloje (26), PPO teisės negalima aiškinti atskirai nuo bendrosios tarptautinės teisės. Ypač pažymėtina, kad bendrieji tarptautinės teisės principai sudaro PPO teisinės sistemos dalį, tad PPO teisinė sistema nėra atskira sistema (27). Pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo 3.2 straipsnį ir Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31 straipsnio 3 dalies c punktą vertinant sutarties sąlygų kontekstą reikia atsižvelgti į „visas šalių tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautinės teisės normas“.

(74)

Šios teisės normos apima tarptautinės paprotinės teisės normas (28), o šios normos pagal savo pobūdį yra privalomos visiems PPO nariams, įskaitant Egiptą, Kiniją ir Europos Sąjungą. Svarbią tarptautinės paprotinės teisės šaką sudaro teisės normos dėl valstybės atsakomybės. Šias teisės normas kodifikavo Tarptautinės teisės komisija, vadovaudamasi pagal JT chartijos 13 straipsnio 1 dalies a punkte suteiktus įgaliojimus (TTK straipsniai dėl valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus) (29).

(75)

Tarptautinės teisės komisijos straipsnių normos aktualios ir pagal Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31 straipsnio 3 dalies c punktą, nes jose išdėstytos priskyrimo sąvokos aiškinimo gairės, t. y. aiškinama, kada tam tikrus veiksmus arba neveikimą galima priskirti vienai valstybei, net jeigu tie veiksmai arba neveikimas neišplaukia iš tos valstybės tiesiogiai. Šiuo atveju priskyrimo sąvoka yra aktuali aiškinant sąvoką „Vyriausybė skyrė“, pavartotą SKP susitarimo 1.1 straipsnio a dalies 1 punkte, ypač kai reikia teisingai priskirti su subsidijomis susijusį elgesį dviem valstybėms bendradarbiaujant, kaip yra nagrinėjamuoju atveju (30).

(76)

Todėl aiškinant SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto pradžioje pavartotą sąvoką „Vyriausybė skyrė“ galima remtis Tarptautinės teisės komisijos straipsniais ir elgseną (subsidijos suteikimą) priskirti Egipto Vyriausybei net ir tais atvejais, kai finansinį įnašą suteikė ne tiesiogiai Egipto Vyriausybė.

(77)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Tarptautinės teisės komisijos straipsnių 11 straipsnyje, visų pirma, yra nurodyta, kad „elgsena, kuri valstybei pagal ankstesnius straipsnius nėra priskirtina, pagal tarptautinės teisės normas vis tiek laikoma tos valstybės veiksmais, jeigu valstybė atitinkamą elgseną pripažįsta ir priima kaip savo pačios“. Tarptautinės teisės komisijos straipsnių 11 straipsnio komentare paaiškinama, kad „šio principo [kai veiksmas priskiriamas valstybei tuo pagrindu, kad valstybė tam tikrą elgseną pripažįsta ir priima] taikymo atvejų galima rasti teismų sprendimuose ir valstybių praktikoje“ (31). To paties komentaro 6 konstatuojamojoje dalyje yra primenama, kad valstybė turi „identifikuoti atitinkamą elgseną ir pripažinti ją kaip savo pačios“.

(78)

Nuo pat projekto pradžios 1997 m. Egipto Vyriausybė Kinijos bendrovei „Jushi Egypt“ skiriamą finansavimą įtraukė į savo pačios toje zonoje vykdomą politiką. Prezidentas M. Morsi per vizitą Kinijoje 2012 m. rugpjūčio mėn. viešai palankiai įvertino Kinijos investicijas ir kapitalą, o Egipto planavimo departamentas 2013 m. lapkričio mėn. pripažino, kad Kinijos finansavimas, skiriamas Sueco EPB zonai, turės didelę reikšmę Egipto pramonės modernizavimui. Per kitą 2014 m. gruodžio mėn. surengtą vizitą į Kiniją Prezidentas A. F. Sisi „pažymėjo, kad Prezidento Xi Jinpingo pasiūlymas dėl Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos sukūrimo yra reikšminga Egipto gaivinimo galimybe ir Egiptas pasirengęs aktyviai joje dalyvauti ir ją remti. Egiptas nori bendradarbiauti su Kinija plėtojant Sueco kanalo koridoriaus, Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos ir kitus projektus bei pritraukti Kinijos bendrovių investicijas į Egiptą“ (32).

(79)

Kinijos Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos duomenys yra vieši. 2015 m. gegužės 13 d. Valstybės tarybos gairių dėl tarptautinės gamybos pajėgumų ir bendradarbiavimo įrangos gamybos srityje skatinimo 30–36 straipsniuose yra išvardyta visa politinė parama, kurią gali gauti visos veiklą užsienyje pradedančios vykdyti bendrovės. Tarp šios paramos priemonių – fiskalinės ir mokestinės paramos politikos priemonės, lengvatinės paskolos, finansinė parama teikiant sindikuotas paskolas, eksporto kreditai, projektų finansavimas, kapitalo investicijos ir, galiausiai, eksporto kredito draudimas. Šio dokumento 31 straipsnyje minimos „lengvatinės paskolos“, kurių paskirtis – „padėti bendrovėms dalyvauti didelės apimties visiškai sukomplektuotos įrangos eksporte, sudaryti sutartis dėl projektų ir didelio masto investicijų projektų“. Kaip Komisija neseniai nustatė kitoje byloje (33), įgyvendindami šią politiką bankai praktiškai suteikė nemažai lengvatinio finansavimo, o pagal Gairių 35 straipsnį sukurta speciali iniciatyva – Šilko kelio fondas.

(80)

Kadangi Egipto prezidentai, be abejonių, žinojo, kad pagal Kinijos Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą lengvatinio finansavimo ir kitų finansinių priemonių forma skiriama daug valstybinio finansavimo, akivaizdu, kad tokia finansinė Kinijos Vyriausybės parama buvo pripažinta ir priimta aukščiausiu politiniu lygiu, nes kartu su Kinija buvo įsteigta Sueco EPB zona.

(81)

Tai, kad Egiptas pripažino ir priėmė Kinijos lengvatinį finansavimą, patvirtina ir 2016 m. Bendradarbiavimo susitarimo tekstas. Kaip nustatyta Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnyje, Egiptas konkrečiai sutiko, kad Kinija gali Sueco EPB zonoje veikiantiems veiklos vykdytojams arba toje zonoje vykdomai veiklai taikyti savo įstatymus. Tuo tikslu Egipto Vyriausybė taip pat sutiko, kad Kinija Sueco EPB zonai pagal savo įstatymus suteiktų „užsienio investicijų teritorijos“ statusą. Kadangi „užsienio investicijų teritorijos“ yra 66 konstatuojamojoje dalyje minėtos Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos priemonė ir kadangi pagal šią iniciatyvą viena iš naudojamų priemonių yra lengvatinis finansavimas, dėl tokio zonos klasifikavimo Bendradarbiavimo susitarimo 4 straipsnyje, kuriame Kinija taip pat patvirtino, kad atitinkama zona „turi teisę gauti atitinkamą Kinijos Vyriausybės užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoms teikiamą politinę paramą ir lengvatas“, „Jushi Egypt“ įgijo teisę prašyti lengvatinės paskolos iš Kinijos politiką vykdančių bankų ir prašyti taikyti lengvatines eksporto draudimo sąlygas. Egiptas taip pat sutiko su 5 straipsniu, kuriame numatyta, kad Kinijos Vyriausybė taip pat remia bendradarbiavimo zoną „skatindama atitinkamas finansų įstaigas teikti finansavimą <...> Bendradarbiavimo zonoje vykdomiems investicijų projektams, kurie atitinka skolinimo sąlygas ir paskolos naudojimo reikalavimus“. Kaip jau išsiaiškinta per ankstesnį tyrimą, Kinijos lengvatinis finansavimas yra administruojamas ne pagal aiškiai apibrėžtas finansavimo programas ir ne pagal griežtus tinkamumo kriterijus. Toks finansavimas veikiau teikiamas keletui skatinamų pramonės sričių, kurios nustatomos aukščiausiu lygmeniu (34). Tai, kad po abiejų prezidentų susitarimo ir 5 straipsnyje numatyto „paskatinimo“ Egipte įsteigta Sueco EPB zona buvo paskelbta Kinijos bendrovių užsienio investicijų teritorija, visiškai atitinka įprastą Kinijos taikomą modelį, pagal kurį Kinijos politiką vykdantys bankai pradeda teikti lengvatinį finansavimą.

(82)

Taigi, Kinijos lengvatinės priemonės, taikomos Egipte įsteigtiems Kinijos subjektams, buvo „identifikuotos“ ir Egiptas jas taikė kaip „savo pačios“.

(83)

Be to, Egipto pareigūnai nuolat dalyvavo 45 konstatuojamojoje dalyje paminėtame trijų lygmenų įgyvendinimo mechanizme. Įgyvendinimo mechanizmo paskirtis, nustatyta įgyvendinimo susitarimo 2 straipsnio V dalyje, – „koordinuoti atitinkamas finansų įstaigas, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, bankų įstaigas, draudimo institucijas ir įvairius fondus, kurie teikia kreditinę paramą Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms, ir sudaryti toms įstaigoms palankesnes sąlygas, taip pat padėti Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms ieškoti galimybių pasinaudoti įvairesniais finansavimo kanalais“. To paties dokumento 2 straipsnio 4 dalyje pareigūnams pavedama „dėti visas pastangas, kad būtų sklandžiai įgyvendinta visa Kinijos ir Egipto įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinta skatinamoji politika“. Taip įtvirtintas bendras Egipto ir Kinijos susitarimas, kad Kinija teikia lėšas ne rinkos įkainiais, kuriuos bendrovei „Jushi Egypt“ taikytų tarptautinės rinkos investuotojai, bet aktyviai siūlo valstybės iniciatyvas, kitaip tariant, suteikia lengvatų arba privilegijų.

(84)

Įgyvendindamas šią nuostatą Egiptas taip pat parodė, kad visapusiškai pritaria tam, kad Kinija teiktų lengvatinį finansavimą zonoje veikiančiam SPA gamintojui. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant šį esminį tyrimo aspektą Egipto Vyriausybė iš dalies nebendradarbiavo, Komisija daugiau duomenų apie tai surinkti negalėjo, tačiau iš surinktų įrodymų matyti, kad abi Vyriausybės bendradarbiavo, kaip nurodyta pirmiau, ir kūrė palankias sąlygas zonoje įsteigtam SPA eksportuojančiam gamintojui.

(85)

Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Kinijos valstybinių institucijų finansinį įnašą, lengvatinio finansavimo forma suteiktą „Jushi Egypt“, galima priskirti Egipto Vyriausybei, tai yra kilmės šalies arba eksporto šalies Vyriausybei, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte. Iš turimų įrodymų matyti, kad Egipto Vyriausybė leido Kinijos Vyriausybei teikti paramą, skiriamą lengvatinio finansavimo forma, zonoje įsteigtam SPA gamintojui, taip vykdant įsipareigojimus plėtoti ir remti zonoje vykdomą ekonominę veiklą.

(86)

Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat pažymėjo, kad galimybė Vyriausybėms teikti finansinius įnašus netiesiogiai per privačias įstaigas nėra numatyta nei pagrindiniame reglamente, nei SKP sutartyje (35). Iš tikrųjų, tais atvejais, kai Vyriausybės patiki arba nurodo privačioms įstaigoms elgtis tam tikru būdu, pagrindinis klausimas yra tai, ar tarp Vyriausybės veiksmo ir privataus subjekto elgesio egzistuoja „įrodomas ryšys“ (36). Šiuo atveju ryšys tarp Kinijos aktyvių veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant suteikti sutartą finansinę paramą eksportuojančiam SPA gamintojui, ir Egipto Vyriausybės yra aiškus ir konkretus.

(87)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad lengvatinis finansavimas, kurį Kinijos Vyriausybė suteikė zonoje įsteigtam eksportuojančiam SPA gamintojui, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i punktą prilygsta Egipto Vyriausybės finansiniam įnašui (37).

(88)

Paskui Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį yra laikytina, kad pirmiau paminėtais Egipto Vyriausybei priskirtinais finansiniais įnašais bendrovei „Jushi Egypt“ buvo suteikta naudos. Komisija priminė, kad ši bendrovė veikia Egipte ir yra įsteigta pagal Egipto įstatymus. Taigi, iš esmės buvo tikslinga nagrinėti, ar finansavimo gavėja finansavimą gavo geresnėmis sąlygomis, negu būtų gavusi Egipto finansų rinkoje. Komisija tai patikrino ir įsitikino, kad sąlygos buvo daug geresnės.

(89)

Tačiau Komisija taip pat atsižvelgė į išskirtines šio atvejo aplinkybes. Kaip pažymėta 44 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinis eksportuojančio gamintojo savininkas yra Turto administravimo komisija. Kinijos valstybinės institucijos po derybų ir po atitinkamų dokumentų pasirašymo Kinijoje suteikė lengvatinį finansavimą, o finansavimo gavėjai tą finansavimą tiesiogiai arba netiesiogiai gavo iš savo patronuojančiosios bendrovės, esančios Kinijoje (bendrovių tarpusavio paskolos). Be to, kaip nurodyta Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnyje, Egipto Vyriausybė sutiko, kad tie subjektai gautų lengvatinę paramą, taigi sutiko, kad pagal Kinijos įstatymus, t. y. pagal Kinijos sąlygas, būtų suteiktos pigios paskolos. Kinijos valstybinės institucijos šį finansavimą suteikė pagal Bendradarbiavimo susitarimo 5 straipsnį ir laikydamosi Kinijos vykdomos lengvatinio finansavimo politikos. Kaip paaiškinta šio reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje, tomis Bendradarbiavimo susitarimo nuostatomis kodifikuota anksčiau susiformavusi praktika.

(90)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priimdama ir pripažindama Kinijos valstybinių institucijų finansinius įnašus, suteiktus „Jushi Egypt“, Egipto Vyriausybė kartu priėmė ir pripažino jais suteiktą naudą. Komisija nustatė lengvatinio finansavimo rinkos įkainius ir atitinkamai apskaičiavo naudos dydį. Komisija pažymėjo, kad šiuo pagrįstu metodu apskaičiuota subsidija buvo mažesnė, negu taikant hipotetinį Egipto lyginamąjį standartą.

(91)

Dėl trečiojo punkto, t. y. dėl konkretumo, pažymėtina, kad Komisija išnagrinėjo, ar subsidijos buvo konkrečios, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2–4 dalis.

(92)

Pripažindama ir priimdama subsidijas Egipto Vyriausybė tapo lengvatinio finansavimo subsidijas suteikusia institucija. Ypač pažymėtina, kad Egipto Vyriausybė pripažino ir priėmė užsienio investicijų teritorijos statusą, kurį Kinijos Vyriausybė suteikė Sueco EPB zonai pagal Bendradarbiavimo susitarimo 4 straipsnį, ir visapusiškai sutiko, kad to statuso būtų laikomasi, taip pat sutiko, kad, inter alia, Kinijos Vyriausybė pagal jį skirtų lengvatinį finansavimą.

(93)

Subsidijomis gali naudotis tik bendrovė „Jushi Egypt“, nes ji veikia Sueco kanalo zonoje (Sueco EPB zona sudaro jos dalį). Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos suteiktos tam tikrame geografiniame regione, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, o pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2–4 dalis šios subsidijos patenka į jas suteikusios institucijos jurisdikciją.

(94)

Apibendrindama Komisija padarė išvadą, kad abi subsidijos, kurias Sueco EPB zonoje veikiančioms bendrovėms Egiptas suteikė tiesiogiai (žemės sklypas, mokesčių lengvatos), taip pat subsidijos, kurios buvo suteiktos netiesiogiai, Kinijos Vyriausybės suteikto lengvatinio finansavimo forma, pagal pagrindinio reglamento 2–4 straipsnius yra kompensuotinos subsidijos. Kadangi Egipto Vyriausybė pripažino ir priėmė Kinijos Vyriausybės priemones kaip savo pačios, pavyzdžiui, pasirašydama Bendradarbiavimo susitarimą, glaudžiai bendradarbiaudama ir dalyvaudama įvairaus lygmens bendradarbiavimo mechanizmuose, šios kompensuotinos subsidijos yra priskirtinos Egiptui. Finansiniais įnašais taip pat buvo suteikta nauda ir tie įnašai buvo konkretūs. Komisija toliau išsamiau išnagrinėja visas atitinkamas subsidijas.

(95)

Po galutinio faktų atskleidimo (38) Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas užginčijo šiuos nustatytus faktus pateikdami penkis argumentus. Pirma, pagal tarptautinę teisę buvo neįmanoma Egipto Vyriausybei priskirti Kinijos Vyriausybės suverenių aktų. Antra, Komisija nepaisė savo pagrindinio reglamento, pagal kurį subsidiją teikianti institucija turi būti kilmės šalies arba eksporto šalies teritorijoje, o ne už jos, esantis subjektas. Trečia, Kinijos aktų priskyrimas Egiptui taip pat pažeidė PPO teisę, kurios negalima aiškinti atsižvelgiant į TTK straipsnių dėl valstybių atsakomybės 11 straipsnį. Ketvirta, TTK straipsnių 11 straipsnis nagrinėjamiems faktams net nebuvo taikomas. Penkta, „Jushi“ skirti finansiniai įnašai neatitiko pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nustatytų konkretumo reikalavimų.

(96)

Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas pateikdami pirmąjį argumentą pabrėžė suverenumo principą tarptautinėje teisėje. Jų nuomone, veiksmas valstybei gali būti priskirtas tik tada, kai tas veiksmas atliekamas turint tos valstybės įgaliojimus. Todėl subjektų, kuriems suteikti Kinijos valdžios įgaliojimai, aktai priskirtini tik Kinijos valstybei.

(97)

Komisija tą tvirtinimą atmetė. Pagal suverenios lygybės tarptautinėje teisėje principą, įtvirtintą JT Chartijos 2 straipsnio 1 dalyje, draudžiama, kad viena valstybė vykdytų savo įgaliojimus kitos valstybės teritorijoje prieš teritorinės valstybės valią. Tačiau valstybės gali savo teritorijoje leisti kitai valstybei imtis veiksmų. Tuomet kviečiamosios valstybės veiksmai priimančiosios valstybės teritorijoje gali būti priskirtini priimančiajai valstybei. Pavyzdžiui, ši taisyklė tiesiogiai išplaukia iš 1974 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 3314 (XXIX) dėl agresijos apibrėžties, kuri plačiai laikoma tarptautinės paprotinės teisės kodifikavimu. Pagal tos rezoliucijos 3 straipsnio f dalį vienos valstybės agresija kitos valstybės atžvilgiu apibrėžiama ne tik kaip tiesioginės atakos per valstybės organus, bet ir kaip „valstybės veiksmas leisti savo teritoriją, kurią ji skyrė kitos valstybės dispozicijai, naudoti tai kitai valstybei vykdyti agresijos veiksmą trečiosios valstybės atžvilgiu“. Akivaizdu, kad jei Kuba būtų leidusi Sovietų Sąjungai 1962 m. Kubos teritorijoje užpulti Jungtines Valstijas Rusijos raketomis, šis leidimas būtų lėmęs tarptautinę Kubos atsakomybę už agresijos veiksmus prieš Jungtines Valstijas. Todėl tarptautinėje teisėje pripažįstama galimybė kviečiamos valstybės veiksmus priskirti priimančiajai valstybei ir net už tai skirti sankcijas priimančiajai valstybei, jei kviečiamos valstybės veiksmai kenkia trečiajai valstybei.

(98)

Antra, Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Kinijos Vyriausybės elgsenos niekaip negalima priskirti Egiptui pagal ES pagrindinį reglamentą. „Vyriausybės“ apibrėžtis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą yra aiškiai susijusi su subsidiją teikiančios institucijos teritorija. Toje nuostatoje žodžiu „teritorijoje“ buvo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir jo negalima aiškinti neatsižvelgiant į PPO ar tarptautinę teisę.

(99)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte nustatyta: „Vyriausybė – Vyriausybė ar bet kuri valstybinė institucija, esanti kilmės valstybės ar eksportuojančios valstybės teritorijoje“. Komisija sutiko, kad ši nuostata apima Vyriausybės, iš kurios teritorijos subsidijuojami produktai yra eksportuojami į Europos Sąjungą, veiksmą. Šis atvejis yra būtent toks. Nagrinėjamasis produktas gaminamas Egipte ir iš Egipto eksportuojamas į Europos Sąjungą. Egipto Vyriausybė, kaip subsidiją teikianti institucija, yra įsikūrusi Egipto teritorijoje.

(100)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte nekalbama apie atskirą klausimą, kokius veiksmus Vyriausybė gali leisti savo teritorijoje ir pripažinti kaip savus. Kaip ir sąvoka „valstybinė institucija“, sąvoka „Vyriausybė“ gali būti aiškinama atsižvelgiant į jos kontekstą bei objektą ir tikslą. Taigi veiksmai, priskirtini kilmės arba eksportuojančios šalies Vyriausybei, gali būti ne tik veiksmai, kuriuos tiesiogiai vykdo tokia Vyriausybė, bet ir veiksmai, priskirtini tokiai Vyriausybei. Tai taip pat patvirtinama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su „Vyriausybės“ finansiniu įnašu. Dėl tų pačių priežasčių Egipto Vyriausybės argumentai, susiję su keliomis SKP sutarties nuostatomis (pvz., 1.1 straipsnio a dalies 1 punktas, 13 straipsnis, 18.1 straipsnio a dalis ir 63 išnaša), nėra naudingi. Nors tiesa, kad pagrindinis reglamentas „turi būti aiškinamas kiek įmanoma atsižvelgiant į atitinkamas SKP sutarties nuostatas“ (39), šios nuostatos neprieštarauja teiginiui, kad kita valstybė gali suteikti finansinį įnašą, kurį teritorinė Vyriausybė pripažįsta ir priima kaip savo pačios.

(101)

Todėl antrasis tvirtinimas dėl tariamai griežtos teritoriškumo sąvokos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą ir SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punktą buvo atmestas.

(102)

Trečiasis prieštaravimas buvo susijęs su TTK straipsnių dėl valstybių atsakomybės svarba šiuo atžvilgiu. Egipto Vyriausybės ir eksportuojančio gamintojo nuomone, nėra įgaliojimų remtis TTK straipsnių 11 straipsniu, nes Apeliacinis komitetas byloje US – Anti-Dumping and Countervailing Duties (China) (40) rėmėsi tik 4, 5 ir 8 straipsniais.

(103)

Komisija tą tvirtinimą atmetė. Nėra pagrindo teigti, kad tik tam tikri tarptautinės paprotinės teisės principai, įtvirtinti TTK straipsnių dėl valstybių atsakomybės 4, 5 ar 8 straipsniuose, yra svarbūs aiškinant PPO taisykles, o kiti – ne. PPO apeliacinis komitetas visada taikė bendrosios paprotinės teisės sąvokas, kurios buvo svarbios vertinant nagrinėjamus faktus. Be priskyrimo taisyklių, estoppel ar sąžiningumo principai taip pat yra, pavyzdžiui, PPO teisinės sistemos dalis. Šiuo atveju Egipto Vyriausybė neginčijo faktinių aplinkybių, kad ji pakvietė teikti, pripažino ir padėjo įgyvendinti Kinijos lengvatinį finansavimą Egipte veikiančioms bendrovėms. Šiuo tikslu galima remtis TTK straipsnių 11 straipsnio, kuris taip pat nurodytas tarptautinių investicijų teismų praktikoje, aiškinamosiomis gairėmis (41). Todėl TTK straipsnių 11 straipsnis yra svarbi tarptautinės teisės norma, kaip apibrėžta Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31 straipsnio 3 dalies c punkte, aiškinant SKP sutartyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės“.

(104)

Pagal ketvirtąjį prieštaravimą TTK straipsnių 11 straipsnis nagrinėjamiems faktams netaikomas. Pagal šį straipsnį valstybė gali prisiimti atsakomybę kaip teises perimanti valstybė po žemės įsigijimo. Vyriausybė taip pat gali pripažinti, kad privatus jos piliečių elgesys yra jos pačios elgesys. Tačiau šiame straipsnyje nenumatyta, kad valstybė priimtų užsienio valstybės aktus kaip savus.

(105)

Komisija taip pat paneigė šį prieštaravimą. TTK straipsnių 11 straipsnio pavadinimas yra „elgsena, kurią valstybė pripažįsta ir priima kaip savo pačios“, neatsižvelgiant į pirminio veiksmo vykdytoją. Ši taisyklė tiesiogiai išplaukia iš 1974 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 3314 (XXIX) dėl agresijos apibrėžties, kuri plačiai laikoma tarptautinės paprotinės teisės kodifikavimu. Pagal tos rezoliucijos 3 straipsnio f dalį vienos valstybės agresija kitos valstybės atžvilgiu apibrėžiama ne tik kaip tiesioginės atakos per valstybės organus, bet ir kaip „valstybės veiksmas leisti savo teritoriją, kurią ji skyrė kitos valstybės dispozicijai, naudoti tai kitai valstybei vykdyti agresijos veiksmą trečiosios valstybės atžvilgiu“.

(106)

Be JT Generalinės Asamblėjos patvirtinimo 1974 m. Rezoliucijoje 3314 (XXIX) (žr. 97 konstatuojamąją dalį), Tarptautinis Teisingumo Teismas taip pat patvirtino valstybių laisvę priimti kitų šalių veiksmus kaip savo pačių (42). Todėl remiantis tarptautine praktika negalima paremti Egipto nuomonės, kad priskyrimas pagal TTK straipsnių 11 straipsnį apsiriboja teritorinio paveldėjimo atvejais arba tuo, kad Vyriausybė pripažįsta ir priima privačius neteisėtus veiksmus valstybės teritorijoje.

(107)

Penktuoju prieštaravimu Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas teigė, kad Kinijos Vyriausybės finansiniai įnašai subjektams Egipte nebuvo konkretūs. Jie nurodė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią finansinio įnašo gavėjas turi priklausyti „subsidiją suteikusios valdžios institucijos jurisdikcijai“. Jų nuomone, formuluotė „subsidiją suteikusi valdžios institucija“ nereiškia „pripažįstanti ir priimanti institucija“. Be to, ankstesniuose tyrimuose Kinijos subjektams subsidiją teikianti institucija visada buvo Kinijos Vyriausybė. Egipto Vyriausybė padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybės finansinis įnašas negali būti konkretus, nes „Egipte įsikūrusios įmonės nepriklauso Kinijos jurisdikcijai“.

(108)

Komisija pakartojo mananti, kad Egipto Vyriausybė yra subsidiją teikianti institucija, nes ji priėmė ir pripažino Kinijos lengvatinį skolinimą. Kadangi „Jushi Egypt“ veikia specialiojoje ekonominėje zonoje, šios bendrovės taip pat priklausė Egipto Vyriausybės jurisdikcijai. Ši finansinė parama taip pat buvo konkrečiai skirta tik šioje zonoje veikiančioms bendrovėms, taigi konkrečiai taikoma.

(109)

NET jei būtų reikėję įrodyti, kad Kinijos Vyriausybė naudojosi jurisdikcija šių bendrovių atžvilgiu prieš tai, kai Egipto Vyriausybė galėjo priimti Kinijos elgesį kaip savo, quod non, rezultatas nesikeistų. Pasirašydama Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį Egipto Vyriausybė sutiko, kad zonoje veikiančios bendrovės gaus „atitinkamą politinę paramą ir pagalbą, kurią Kinijos Vyriausybė teikia užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoms“, ir kad zona bus plėtojama pagal „abiejų šalių“ įstatymus. Todėl Egipto Vyriausybė ne tik naudojosi savo teritorine jurisdikcija, bet ir leido Kinijai teikti konkrečią pagalbą tik toms bendrovėms, kurios yra įsikūrusios „užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonose“. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(110)

Galiausiai Komisija dar kartą patvirtino savo išvadą, kad Egipto Vyriausybė pripažino ir priėmė kaip savo pačios paramą kapitalo investicijoms, paskolas „Jushi Egypt“ ir žemės skyrimą „TEDA Egypt“, todėl teikė konkrečias subsidijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2–4 straipsniuose.

(111)

Kaip paminėta šio reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusiuntė Egipto Vyriausybei prašymą pateikti informaciją, kad galėtų visapusiškai ištirti Egipto ir Kinijos Vyriausybių bendradarbiavimą, kuriuo eksportuojančiam gamintojui suteikta nauda.

(112)

Ypač pažymėtina, kad dalis prašomos pateikti informacijos buvo susijusi su Kinijos valstybės valdomų finansų įstaigų elgsena, ypač jų kaip valstybinių institucijų elgsena, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte, skaitomame kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir remiantis atitinkama PPO teismo praktika dėl paskolų, teikiamų eksportuojantiems gamintojams pagal Kinijos ir Egipto Vyriausybių bendradarbiavimo susitarimus.

(113)

Tuo tikslu Komisija paprašė Egipto Vyriausybės pateikti Kinijos finansų sektoriaus apžvalgą, informaciją apie politiką vykdančių bankų CDB ir EXIM vaidmenį suteikiant paskolas arba eksporto kreditus bendrovių grupei „Jushi Group“. Komisija paprašė Egipto Vyriausybės tiesiogiai arba per Kinijos Vyriausybę persiųsti prašymo pateikti informaciją A priedą minėtiems bankams.

(114)

Egipto Vyriausybė nepateikė jokios prašytos informacijos ir tvirtino, kad ji neturi jokios informacijos apie Kinijoje esančius subjektus ir Kinijoje taikytinas teisės normas, taip pat neturi jurisdikcijos prašyti tokios informacijos. Egipto Vyriausybės nuomone, prašydama tokios informacijos iš Egipto Vyriausybės Komisija pažeidė Egipto Vyriausybės teisę į gynybą ir valstybės suverenumo principą.

(115)

Komisija su tokia pozicija nesutiko. Kaip minėta, Egipto ir Kinijos Vyriausybės nusprendė bendradarbiauti ir drauge sukurti Sueco EPB zoną, Kinijos Vyriausybės subsidijos galėtų būti priskirtos Egipto Vyriausybei. Komisija taip pat pažymėjo, kad Egipto ir Kinijos Vyriausybės pagal KLR prekybos ministerijos ir Sueco kanalo ekonominės zonos bendrosios administracijos 2016 m. susitarimo dėl Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos 8 straipsnį kartu sukūrė trijų administracinių lygmenų valdymo mechanizmą. Šioje nuostatoje nurodoma pareiga bendradarbiauti sprendžiant klausimus, turinčius įtakos zonos veikimui (tai gali apimti atvejus, kai trečiosios šalys iš tos zonos eksportuojamiems produktams nustato kompensacinius muitus). Šis mechanizmas suteikė Egipto Vyriausybei galimybę surinkti prašytą informaciją iš Kinijos Vyriausybės. Komisija taip pat mano, kad pagal tarptautinę teisę (1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnis) Kinijos Vyriausybė būtų turėjusi sąžiningai įvykdyti savo įsipareigojimus Egipto Vyriausybei ir patenkinti iš Egipto Vyriausybės gautą prašymą pateikti informaciją.

(116)

Todėl, Komisijos nuomone, Egipto Vyriausybė galėjo gauti prašytą informaciją iš Kinijos Vyriausybės, tačiau to nepadarė. NET jei kai kurią prašomą informaciją galėjo pateikti tik Kinijos Vyriausybė, Komisija mano, kad dėl Egipto ir Kinijos Vyriausybių nebendradarbiavimo šiuo klausimu Komisija savo išvadas dėl šio tyrimo aspekto galėjo padaryti tik remdamasi turima informacija. Nei Egipto Vyriausybė, nei kuri nors suinteresuotoji šalis (įskaitant Kinijos Vyriausybę) neginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo vertinimą (bet tik tų faktų teisinį kvalifikavimą).

(117)

Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(118)

Atsižvelgdama į Egipto ir Kinijos Vyriausybių nebendradarbiavimą, kaip paaiškinta 3.2.1. skirsnyje, Komisija, vertindama bankų EXIM ir CDB, kaip valstybinių institucijų, elgseną, rėmėsi pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis.

(119)

Šiuo atžvilgiu tai, ar valstybės valdoma įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (43): „Svarbiau tai, ar subjektas yra įgaliotas vykdyti Vyriausybės funkcijas, o ne tai, kaip šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi Vyriausybės įgaliojimus arba kad jam tokie įgaliojimai suteikti, ypač jei tie įrodymai patvirtina, kad tokia praktika yra pastovi ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, jog subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais“.

(120)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias valstybės valdomų bankų akcijas ir oficialius Vyriausybės kontrolės požymius tuose bankuose. Komisija taip pat analizavo, ar kontrolė buvo reikšminga. Tuo tikslu Komisijai teko remtis vien turimais faktais, nes Egipto Vyriausybė ir valstybės valdomi bankai atsisakė pateikti kokius nors įrodymus.

(121)

Dėl nuosavybės ir oficialių Kinijos Vyriausybės vykdomos kontrolės požymių pažymėtina, kad per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (44) Komisija nustatė, kad bankas EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą Pranešimą dėl Kinijos eksporto ir importo banko įsteigimo ir pagal banko EXIM įstatus. Pagal banko EXIM įstatus banko vadovybę tiesiogiai skiria valstybė. Stebėtojų tarybą skiria Valstybės taryba, remdamasi Pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų laikinosiomis taisyklėmis (Valstybės tarybos dekretas Nr. 282) ir kitais įstatymais ir teisės aktais; stebėtojų taryba atskaitinga Valstybės tarybai.

(122)

Įstatuose taip pat paminėta, kad banko EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujantį ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad bankas EXIM įgyvendintų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias užduotis. Partijos vadovybė dalyvauja visose banko valdymo srityse. Įstatuose taip pat nustatyta, kad bankas EXIM siekia remti užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, tarpvalstybines investicijas, Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, bendradarbiavimą tarptautinių pajėgumų ir įrangos gamybos srityse. Vykdydamas veiklą jis teikia trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas, kurios yra tvirtinamos vadovaujantis valstybės užsienio prekybos ir investavimo užsienyje politika, pavyzdžiui, teikia eksporto kreditus, importo kreditus, paskolas inžineriniams darbams užsienyje, paskolas užsienio investicijoms, Kinijos Vyriausybės užsienio pagalbos paskolas ir paskolas eksporto pirkėjams.

(123)

Be to, kaip nurodyta banko EXIM interneto svetainėje (45), EXIM yra valstybės įsteigtas, valstybės valdomas politiką vykdantis nepriklausomo juridinio asmens statusą turintis bankas. Šiam bankui tiesiogiai vadovauja Valstybės taryba ir jam yra pavesta remti Kinijos užsienio prekybą, investicijas ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą.

(124)

Dėl CDB pažymėtina, kad per ankstesnius antisubsidijų tyrimus Komisija nustatė, kad visas bankas yra valdomas valstybės (46). Kadangi priešingos informacijos apie CDB pateikta nebuvo, Komisija tos pačios išvados laikėsi ir šiame tyrime.

(125)

Komisija taip pat paprašė pateikti informacijos apie tai, ar Kinijos Vyriausybė vykdė reikšmingą valstybės valdomo banko veiklos kontrolę, kai bankas vykdė skolinimo politiką, vertino riziką ir teikė paskolas SPA pramonei. Kadangi Egipto Vyriausybė bendradarbiavo nepakankamai, Komisija rėmėsi patikimiausiais turimais faktais, ypač vieša informacija bei per ankstesnius antisubsidijų tyrimus padarytomis išvadomis (47).

(126)

Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:

(127)

Peržiūrėjusi minėtus reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į Kinijos Vyriausybės pramonės politikos tikslus. Komisija taip nustatė dėl toliau nurodytų priežasčių.

(128)

Banko EXIM įgaliojimai įgyvendinti viešąją politiką nustatyti pranešime dėl Kinijos eksporto ir importo banko įsteigimo ir banko įstatuose.

(129)

Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje nurodyta, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą, vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam padaliniui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo kaip juridinio asmens turtą“, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė nustato viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus.

(130)

Be to, Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnyje nurodyta, kad: „[remdamiesi] valstybės politika, atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, taip siekdami skatinti tam tikrų pramonės šakų augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą.“

(131)

Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms taip pat nurodoma teikti kreditinę paramą būtent „skatinamiems“ projektams. Sprendimo Nr. 40 III skyriuje minimas Pramonės restruktūrizavimo žinynas, kurį sudaro trijų rūšių gairės – gairės dėl skatinamų, ribojamų ir nevykdomų projektų. Sprendimo XVII straipsnyje nurodyta: „jeigu investicijų projektas priklauso skatinamų projektų grupei, jis išnagrinėjamas, patvirtinamas ir įtraukiamas į registrą pagal atitinkamas nacionalines investicijų taisykles; visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kredito principus; savo reikmėms importuojama įranga, kurios vertė atitinka visą investicijos sumą, išskyrus prekes, kurios yra įtrauktos į Finansų ministerijos parengtą Pagal vidaus investicijų projektus importuojamų prekių, kurioms lengvatos netaikomos, sąrašą (iš dalies pakeistą 2000 m.), gali būti atleistos nuo importo mokesčio ir su importu susijusio pridėtinės vertės mokesčio, nebent yra priimtos naujos taisyklės dėl investicijų projektų, kuriems lengvatos netaikomos, turinio. Kita lengvatinė politika, taikoma skatinamiems pramonės projektams, įgyvendinama laikantis atitinkamų nacionalinių taisyklių“.

(132)

Sąrašai pateikti Pramonės restruktūrizavimo žinyno (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (48) dalyje „I kategorija. Skatinami projektai“: „XII. Statybinės medžiagos: <...> 6. Bešarmio stiklo pluošto krosnių, skirtų vielos tempimui ir didelio atsparumo stiklo pluošto ir produktų gamybai, galinčių per metus pagaminti 50 000 tonų produktų, technologinė plėtra ir gamyba“.

(133)

Taigi, su SPA gamyba susiję projektai patenka į skatinamų projektų kategoriją.

(134)

Todėl Sprendimas Nr. 40 patvirtina anksčiau padarytą išvadą dėl Bankininkystės įstatymo, kad bankai teikdami lengvatinius kreditus vykdo Vyriausybės įgaliojimus. Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijai (CBIRC) suteikti platūs įgaliojimai tvirtinti visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) visus valdymo aspektus, pavyzdžiui (49):

(135)

Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios Kinijos Vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai turėjo laikytis. Todėl Kinijos Vyriausybė, vykdydama reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės valdomo banko veiklos kontrolę, kai tas bankas teikė paskolas SPA pramonei, vadovavosi šia normine sistema.

(136)

Bankų EXIM ir CDB paskoloms, kurios buvo suteiktos „Jushi Egypt“, buvo taikomi ne tik bendrieji teisės aktai, bet ir toliau nurodytos teisinės nuostatos.

(137)

„China-Africa TEDA“ ir bankas EXIM 2009 m. lapkričio 6 d. pasirašė strateginį bendradarbiavimo susitarimo memorandumą, kuriame susitarta įgyvendinti iš viso iki 6 mlrd. Kinijos ženminbi juanių (toliau – CNY) priemonių paketą, skirtą bendram strateginiam bendradarbiavimui užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo zonose vykdyti.

(138)

2009 m. lapkričio 7 d. šešios Afrikos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos, tarp jų – Sueco EPB zona, pasirašė Kinijos užsienio (Afrikos) ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonų ir Kinijos ir Afrikos plėtros fondo (KAPF – banko CDB patronuojamosios bendrovės) jungtinio susitikimo paktą.

(139)

2013 m. Prekybos ministerija paskelbė Pranešimą dėl aspektų, susijusių su Kinijos plėtros banko parama užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonų steigimui ir plėtrai. Pranešime nurodyta, kad Prekybos ministerija ir bankas CDB „teiks politinę paramą investicijoms ir finansuos įmones, įskaitant įmones, kurios pradeda veikti tinkamumo kriterijus atitinkančiose bendradarbiavimo zonose“. Bankas CDB „išaiškins pagrindines bendradarbiavimo zonų prioritetinio finansavimo sąlygas pagal Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos reikalavimus“ ir „atrankiai rems statybos ir bendradarbiavimo projektus, kuriems Prekybos ministerija kartu su šalių, kuriose įsteigtos bendradarbiavimo zonos, Vyriausybėmis skyrė daug dėmesio“.

(140)

2016 m. Kinijos ir Egipto bendradarbiavimo susitarimo 4 straipsnyje nurodyta, kad „Kinijos Vyriausybė bendradarbiavimo zonai suteikia Kinijos užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos statusą. Bendradarbiavimo zona <...> turi teisę į atitinkamą Kinijos Vyriausybės politinę paramą ir palankesnes sąlygas, kurios yra taikomos užsienio ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoms“. 5 straipsnyje taip pat nurodyta, kad Kinijos Vyriausybė remia bendradarbiavimo zoną „skatindama atitinkamas finansų įstaigas teikti finansavimą <...> Bendradarbiavimo zonoje vykdomiems investicijų projektams, kurie atitinka skolinimo sąlygas ir paskolos naudojimo reikalavimus“.

(141)

Bendradarbiavimo susitarimo dėl Kinijos ir Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos valdymo komiteto sukūrimo, kuriuo įgyvendinamas pirmiau paminėtas susitarimas, 2 straipsnio IV dalyje nurodyta, kad atitinkamų Tiandzino Liaudies Vyriausybės ir Sueco kanalo ekonominės zonos bendrosios administracijos departamentų sudarytas valdymo komitetas deda „visas pastangas, kad būtų sklandžiai įgyvendinta visa skatinamoji politika pagal Kinijos ir Egipto įstatymus ir kitus teisės aktus“, o 2 straipsnio V dalyje papildoma, kad jam pavedama „koordinuoti atitinkamas finansų įstaigas, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, bankų įstaigas, draudimo institucijas ir įvairius fondus, kurie teikia kreditinę paramą Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms, ir sudaryti toms įstaigoms palankesnes sąlygas, taip pat padėti Bendradarbiavimo zonai ir joje įsteigtoms bendrovėms ieškoti galimybių pasinaudoti įvairesniais finansavimo kanalais“.

(142)

Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės valdomos finansų įstaigos, įskaitant bankus EXIM ir CDB, įgyvendino pirmiau išdėstytus teisės aktus SPA sektoriuje vykdydamos Vyriausybės funkcijas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir pagal atitinkamą PPO teismo praktiką tai yra valstybinės institucijos.

(143)

Atsižvelgdama į išvadas, padarytas pirmiau išdėstytose konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė remtis turimais faktais ir pagal juos įvertinti, ar šie valstybės valdomi bankai gali būti laikomi valstybinėmis institucijomis.

(144)

Per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (50) Komisija nustatė, kad toliau nurodyti bankai, teikę paskolas per tuos tyrimus nagrinėtų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklauso valstybei arba valstybiniams juridiniams asmenims. Šie bankai yra: „China Development Bank“, „China Construction Bank“, „Industrial and Commercial Bank of China“, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Postal Savings Bank“, „China Merchants Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Industrial Bank“, „Shenyang Rural Commercial Bank“, „Bank of Shanghai“, „Ningbo Bank“, „China CITIC Bank“, „China Guangfa Bank“, „China Bohai Bank“, „Huaxia Bank“, „Hankou Bank“, „Hubei Bank“, „Huishang Bank“, „Dongying Bank“, „Bank of Tianjin“, „Bank of Kunlun“, „Shanghai Rural Commercial Bank“, „China Industrial International Trust Limited“, „Daye Trust Co., Ltd.“, „Sinotruk Finance Co., Ltd.“ Kadangi priešingos informacijos nebuvo pateikta, Komisija tos pačios išvados laikėsi ir šiame tyrime.

(145)

Kadangi iš aptariamų finansų įstaigų konkrečios priešingos informacijos negauta, Komisija, remdamasi oficialiais rodikliais ir atsižvelgdama į 3.3.1.2 skirsnyje nurodytas priežastis, taip pat nustatė, kad Kinijos Vyriausybė šiose įstaigose turi nuosavybės ir kontrolės teisių. Tiksliau, remiantis turimais faktais paaiškėjo, kad valstybės valdomų bankų vadovus ir stebėtojus skiria Kinijos Vyriausybė ir jie yra atskaitingi Kinijos Vyriausybei taip, kaip banke EXIM.

(146)

Dėl reikšmingos kontrolės vykdymo Komisija laikėsi nuomonės, kad 3.3.1.2 skirsnyje aptarta norminė sistema jiems galioja taip pat. Kadangi priešingų įrodymų nėra, remiantis turimais faktais, išvada dėl konkrečių kreditingumo įvertinimo įrodymų neturėjimo šioms finansų įstaigoms galioja vienodai, taigi šio reglamento 3.3.1.2 skirsnyje išdėstyta norminės sistemos taikymo analizė joms taip pat galioja vienodai.

(147)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiti valstybės valdomi bankai, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, laikytini valstybinėmis institucijomis.

(148)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės valdomos finansų įstaigos, kurios teikė paskolas arba finansinės nuomos paslaugas eksportuojančiam gamintojui arba jo grupei, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, yra laikytinos valstybinėmis institucijomis.

(149)

Be to, net jei valstybės valdomos finansų įstaigos nebūtų laikomos valstybinėmis institucijomis, Komisija nustatė, kad dėl 131–133 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad Kinijos Vyriausybės pavedimu ir nurodymu jos atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veiksmai bet kuriuo atveju būtų priskiriami Kinijos Vyriausybei.

(150)

Komisija vėliau išnagrinėjo likusias finansų įstaigas. Remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus nustatytais faktais (51) ir viešai prieinama informacija, buvo padaryta išvada, kad „China Minsheng Bank“, „Sumitomo Mitsui Banking (China) Co., Ltd.“, „Standard Chartered Bank“, „Ping An Bank“ yra privačios finansų įstaigos. Komisija analizavo, ar Kinijos Vyriausybė pavedė arba nurodė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas SPA sektoriui.

(151)

PPO apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimas“ – tai atsakomybės perdavimas privačiam subjektui Vyriausybės sprendimu, o „nurodymas“ – Vyriausybės veiksmai, kuriais ji naudojasi savo galiomis prieš privatų subjektą (52). Abiem atvejais Vyriausybė naudojasi privačiu subjektu kaip finansinio įnašo tarpininku ir „dauguma atvejų tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma“ (53). Kartu pagal iv dalį nariai negali nustatyti kompensacinių priemonių produktams, „kai Vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus“ (54) arba kai Vyriausybės įsikišimas „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu“ (55). Priešingai, pavedimas arba nurodymas reiškia „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“ (56).

(152)

Komisija pažymėjo, kad 3.3.1.2 skirsnyje nurodyta pramonės sektoriui taikoma norminė sistema galioja visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs CBIRC įsakymai aprėpia visus Kinijos finansuojamus ir užsienio investicijų bankus, kuriuos valdo CBIRC.

(153)

Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos, Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su SPA pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CBIRC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti Vyriausybės politiką ir teikti SPA pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(154)

Be to, norminė sistema, taikoma visiems Kinijos bankams, yra daug platesnė ir apima ne tik 106 konstatuojamojoje dalyje nurodytas taisykles dėl CBIRC.

(155)

Dėl reikšmingos kontrolės vykdymo Komisija laikėsi nuomonės, kad 3.3.1.2 skirsnyje aptarta norminė sistema jiems galioja taip pat. Kadangi priešingų įrodymų nėra, remiantis turimais faktais, išvada dėl konkrečių kreditingumo įvertinimo įrodymų neturėjimo joms galioja taip pat kaip bendradarbiaujančiam valstybės valdomam bankui, taigi šio reglamento 3.3.1.2 skirsnyje išdėstyta norminės sistemos taikymo analizė joms galioja taip pat.

(156)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiti valstybės valdomi bankai, teikiantys paskolas „Jushi Egypt“, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, laikytini valstybinėmis institucijomis.

(157)

Per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (57) Komisija, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo paskelbtu tyrimu (58), kuriame parodyti tarptautinės ir Kinijos kredito reitingų sistemų skirtumai, taip pat remdamasi išvadomis, padarytomis dėl atrinktų ir per tyrimą nagrinėtų bendrovių, nustatė, kad Kinijos bendrovėms suteikti vidaus kredito reitingai yra nepatikimi. Iš tiesų, TVF teigimu, vietos reitingų agentūros daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų suteikė AA–AAA reitingus. Šių reitingų negalima lyginti su kitose rinkose, kaip antai ES arba JAV, suteikiamais reitingais. Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokį aukščiausią reitingą turi mažiau nei 2 % įmonių. Tad Kinijos kredito reitingų agentūros yra itin linkusios priskirti aukščiausius reitingų skalės įvertinimus. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir yra linkusios grupuoti obligacijas, kurioms būdinga labai skirtinga įsipareigojimų neįvykdymo rizika, į vieną didelę reitingo kategoriją (59).

(158)

Be to, užsienio reitingų agentūros, pavyzdžiui, „Standard and Poor’s“, „Moody’s“, vertindamos užsienyje išleistų Kinijos obligacijų reitingus paprastai taiko didesnį reitingą, palyginti su emitento baziniu kredito reitingu, taip atsižvelgdamos į įmonės strateginę svarbą Kinijos Vyriausybei ir visų netiesioginių garantijų reikšmingumą (60). Pavyzdžiui, reitingų agentūra „Fitch“ atitinkamais atvejais aiškiai nurodo, kad tokios garantijos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių Kinijos bendrovių kredito reitingus (61).

(159)

Remdamasi viešai prieinama informacija, Komisija nustatė, kad, pirma, valstybė gali daryti tam tikrą įtaką kredito reitingų rinkai. Remiantis dviem 2016 m. paskelbtais tyrimais, Kinijos rinkoje veikė apie 12 kredito reitingų agentūrų, kurių dauguma yra valdomos valstybės. Apskritai Kinijoje 60 % visų reitinguojamų įmonių obligacijų reitingą yra nustačiusi kuri nors valstybės valdoma kredito reitingų agentūra (62).

(160)

Per ankstesnius tyrimus (63) Kinijos Vyriausybė patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu Kinijos obligacijų rinkoje veikė 12 kredito reitingų agentūrų, įskaitant 10 vietos reitingų agentūrų, kaip antai „Global Credit Rating Co. Ltd.“, „Shanghai Brilliance Credit Rating & Investors Service Co. Ltd.“, „Golden Credit Rating International Co. Ltd.“, „China Chengxin Securities Rating Co. Ltd.“, „Pengyuan Credit Rating Co. Ltd.“, „Shanghai Fareast Credit Rating Co. Ltd.“, „China Bond Rating Co. Ltd.“, „China Securities Index Co. Ltd.“, „Shanghai Credit Information Services Co. Ltd.“, ir 2 Kinijos ir užsienio jungtinio kapitalo kredito reitingų agentūros, kaip antai „China Lianhe Credit Rating Co. Ltd.“ ir „China Chengxin International Credit Rating Co. Ltd.“ Kadangi priešingos informacijos negauta, Komisija laikėsi nuomonės, kad padėtis nepasikeitė.

(161)

Antra, į Kinijos kredito reitingų rinką laisvai patekti neįmanoma. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūras, prieš joms pradedant vykdyti veiklą, turi patvirtinti Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija (CSRC) arba Kinijos liaudies bankas (64). 2017 m. viduryje Kinijos liaudies bankas paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms tam tikromis sąlygomis bus leidžiama skirti kredito reitingus dalyje vidaus obligacijų rinkos. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu jokiai užsienio kredito reitingų agentūrai to daryti dar nebuvo leista (65). Vis dėlto per tą laiką užsienio agentūros įsteigė bendrąsias įmones su kai kuriomis vietos kredito reitingų agentūromis, kurios teikia kredito reitingus vidaus rinkoje leidžiamoms obligacijoms. Tačiau tie reitingai suteikiami pagal Kinijos reitingų skales, tad, kaip paaiškinta pirmiau, faktiškai su tarptautiniais reitingais jų lyginti negalima.

(162)

Galiausiai pažymėtina, kad Komisijos išvadas patvirtina paties Kinijos Liaudies banko neseniai atliktas tyrimas, nes tyrimo ataskaitos išvadose nurodyta: „jeigu užsienio obligacijoms suteikiamas tarptautinis investicinis BBB arba aukštesnis reitingas, obligacijų vidaus investicinis reitingas gali būti AA ir didesnis, atsižvelgiant į tai, kad vidutiniai vidaus reitingai ir tarptautiniai reitingai skiriasi 6 arba daugiau pakopų“ (66).

(163)

Atsižvelgdama į šio reglamento 137–142 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Todėl net ir tais atvejais, kai Kinijos reitingų agentūra eksportuojančio gamintojo bendrovei ar jo grupei suteikė gerą kredito reitingą, Komisija darė išvadą, kad tie reitingai nėra patikimi. Šiuos reitingus iškreipė ir politikos tikslai skatinti strategines pramonės sritis, tokias kaip SPA.

(164)

Kaip pažymėta šio reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės vertinant Egipte įsteigtą subsidijos gavėją būtų tikslinga užduoti klausimą, ar jam taikytos geresnės sąlygos negu Egipto finansų rinkoje. Komisija šį aspektą išnagrinėjo ir patvirtino, kad taikant panašias Egipto kredito palūkanų normas (17,8 %) (67), subsidijavimas būtų didesnis. Tačiau, atsižvelgdama į 86 konstatuojamojoje dalyje nurodytas išskirtines aplinkybes, Komisija kompensuotinos subsidijos dydį skaičiavo atsižvelgdama į tai, kad subsidijos gavėjai gavo lengvatinį finansavimą iš Kinijos. Skaičiuodama subsidijos dydį Komisija įvertino gavėjui per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(165)

Komisija nusprendė nustatyti bankų EXIM ir CDB lengvatinių paskolų rinkos normas ir palyginti jas su hipotetinėmis Kinijos rinkos investuotojams taikomomis lyginamosiomis normomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punkte. Dėl nepakankamo bendradarbiavimo šis (šie) bankas (bankai) daugiau duomenų nepateikė. Todėl Komisija nusprendė taikyti tą pačią skaičiavimo metodiką, kurią taikė kitoms užsienio valiuta Kinijos finansų įstaigų Kinijos Liaudies Respublikoje teiktoms paskoloms, ir pridėjo su investicija Egipte susijusios rizikos priedą.

(166)

Komisija pirmiausia apskaičiavo bendrovės „Jushi Egypt“ finansinę padėtį atitinkantį kredito reitingą. Komisija pažymėjo, kad įvairioms CNBM grupės bendrovėms Kinijos kredito reitingų agentūra suteikė reitingus nuo AA- iki AA +. Atsižvelgdama į 137–143 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas.

(167)

Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad bendra grupės „Jushi Group“ finansinė padėtis atitinka BB reitingą, t. y. aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu“. Atsižvelgdama į tai, kad yra teikiami atnaujinamieji kreditai, Komisija padarė išvadą, kad rinkos lyginamąjį standartą tikslingiau būtų nustatyti pagal JAV B (o ne BB) įmonių obligacijas.

(168)

Taigi, atsižvelgiant į kitas užsienio valiuta Kinijos finansų įstaigų Kinijos Liaudies Respublikoje suteiktas paskolas, tinkamam lyginamajam standartui nustatyti buvo naudotos JAV doleriais išleistos B reitingo įmonių obligacijos. Tuo laikotarpiu, kai buvo teikiamos paskolos, šalyje, kurioje įsteigta „Jushi Egypt“, vyko pilietiniai, politiniai neramumai ir teroristų išpuoliai, taigi kredito rizika skyrėsi nuo Kinijos bendrovių patiriamos rizikos, susijusios su šalyje susiklosčiusiomis išorės sąlygų nulemtomis aplinkybėmis. Tam, kad būtų atsižvelgta į šalies rizikos įtaką rinkos normai, prie lyginamosios normos Komisija pridėjo priemoką.

(169)

Su šalies rizika susijęs priedas buvo nustatytas remiantis EBPO parengta eksporto kreditams taikoma šalių rizikos klasifikacija ir atitinkamu EBPO nustatytu minimaliu priedo dydžiu (68). Banko EXIM paskolų šalies rizika buvo įvertinta 2,37 %, CDB paskolų šalies rizika –2,44 %.

(170)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ tvirtino, kad apskaičiuodama paskolų teikiamą naudą Komisija turėjo remtis dviem Egipto banko 2013 ir 2016 m. bendrovei pateiktais pasiūlymais. Komisija peržiūrėjo tuos pasiūlymus, tačiau nusprendė, kad tai nėra tipiški panašios komercinės paskolos, kurią įmonė iš tikrųjų galėjo gauti rinkoje, pasiūlymai.

(171)

Komisija nustatė, kad pasiūlymuose nėra jokio bendrovei siūlomo faktinio finansinio produkto aprašymo, tik apskritai nurodyta palūkanų norma už „kreditų“ teikimą. Todėl Komisija negali nustatyti, ar pasiūlymas iš tikrųjų yra susijęs su pačia paskola, ar su kitais finansiniais produktais, pavyzdžiui, kredito linijos atidarymu, prekybos finansavimu (akredityvais, įsakomaisiais vekseliais, faktoringu ir t. t.). NET jei būtų manoma, kad pasiūlymas yra susijęs su paskola, trūksta kitos svarbios informacijos, pavyzdžiui, apie tariamos banko siūlomos paskolos trukmę ir siūlomų kreditų mastą (t. y. didžiausią sumą, kurią bankas būtų pasiruošęs skirti bendrovei). Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad CDB ir EXIM suteiktos paskolos buvo ilgalaikės paskolos dideliems ilgalaikio turto projektams, sudarančios kelis šimtus milijonų USD. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad ji negali naudotis „Jushi Egypt“ nurodytu pakaitiniu kintamuoju.

(172)

Galiausiai Komisija pastebėjo, kad net jei Komisija atsižvelgtų į bendrovės pateiktą lyginamąjį dydį, naudos skaičiavimas iš esmės nesikeistų, nes siūloma Egipto banko norma atitiko bazinę normą, kurią Komisija nustatė lyginamajam dydžiui, atitinkančiam paskolą USD, kurią Kinijos bankas suteikė vidaus (Kinijos) BB reitingą turinčiam pirkėjui. Taigi tos paskolos patvirtino, kad „Jushi Egypt“ iš tiesų naudojasi mažesnėmis palūkanų normomis, palyginti su rinkos lyginamaisiais dydžiais. Todėl bendrovės tvirtinimas buvo atmestas.

(173)

Nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos „Jushi“ (Kinija) suteikė bendrovei „Jushi Egypt“ keletą bendrovių tarpusavio paskolų. Paskolų vertė sudarė iš viso apie 281,5 mln. USD.

(174)

Tačiau Komisija nustatė, kad pati „Jushi“ (Kinija) šias bendrovių tarpusavio paskolas suteikė naudodamasi Kinijos finansų įstaigų suteiktu išorės finansavimu. Kitaip tariant, vietoj to, kad „Jushi Egypt“ gautų paskolas tiesiogiai iš Kinijos bankų, „Jushi“ (Kinija) gavo lengvatinį finansavimą iš tų įstaigų, o vėliau dėl tų paskolų gautą naudą perdavė gamybos veiklai vykdyti Egipte (bendrovei „Jushi Egypt“). EXIM ir CDB tiesiogiai suteiktų paskolų nepakako, kad būtų padengta visa gamybos veiklai Sueco EPB zonoje plėtoti trūkstama išorės finansavimo suma. Taigi, buvo reikalingas papildomas netiesioginis finansavimas bendrovių tarpusavio paskolomis. Komisijai nepavyko nustatyti konkrečios banko paskolos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su Egipte vykdomu projektu. Tačiau 2014 m. „Jushi“ (Kinija), siekdama pagerinti savo skolos struktūrą, išleido obligacijas įvairioms bankų paskoloms pakeisti. Šios obligacijos, kurių prospekte ne kartą minimas kapitalo poreikis projektams Egipte vykdyti, patvirtina, kad bendrovei „Jushi“ (Kinija) buvo reikalinga išorės finansinė pagalba, kad bendrovė galėtų vykdyti gamybos veiklą Egipte. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad aptariamos lengvatinės paskolos, kurios buvo suteiktos per „Jushi“ (Kinija), yra priskirtinos Egipto Vyriausybei taip, kaip tiesioginės paskolos, kurias „Jushi Egypt“ suteikė Kinijos finansų įstaigos.

(175)

Kadangi visas šias paskolas iš esmės galima prilyginti paskoloms, kurias Kinijos Vyriausybė suteikė Kinijos bendrovei, o ši vėliau jas perdavė gamybos veiklai vykdyti kitoje šalyje, Komisija nusprendė visas šias paskolas laikyti kitomis Kinijos vidaus paskolomis Kinijos SPA gamintojui. Tokiomis aplinkybėmis, kaip paminėta šio reglamento 128 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad visos Kinijos valstybės valdomos finansų įstaigos, kurios teikė paskolas „Jushi“ (Kinija) ir „Jushi Egypt“, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir pagal PPO teismo praktiką laikytinos valstybinėmis institucijomis.

(176)

Komisija vėliau apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nominalioji palūkanų norma, kurią „Jushi“ (Kinija) taikė bendrovei „Jushi Egypt“, buvo 7,5 %. Tačiau jokiam bendrovei „Jushi“ (Kinija) skirtam finansavimui nebuvo taikyta tokia didelė palūkanų norma. Iš tikrųjų, vidutinė palūkanų norma, kurią tiriamuoju laikotarpiu turėjo mokėti „Jushi“ (Kinija), buvo maždaug 4 %. Komisija palygino vidutinę palūkanų normą, kurią „Jushi“ (Kinija) tiriamuoju laikotarpiu mokėjo už likusią bendrovių tarpusavio paskolą, su suma, kurią bendrovė būtų turėjusi mokėti už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą.

(177)

Kad būtų atsižvelgta į bankams tenkančią didesnę riziką, susijusią su atnaujinamaisiais kreditais, Komisija nusprendė rizikos reitingą reitingų skalėje sumažinti viena pakopa ir rinkos lyginamajam standartui nustatyti naudoti JAV B (o ne BB) įmonių obligacijas.

(178)

Iš visų šiame skirsnyje aprašytų finansavimo elementų yra akivaizdu, kad „Jushi“ (Kinija) visą naudą, kurią gavo dėl iš Kinijos finansų įstaigų gauto lengvatinio finansavimo, perdavė bendrovei „Jushi Egypt“. Dėl visų šių priežasčių tokiu būdu apskaičiuota nauda buvo priskirta „Jushi Egypt“.

(179)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ teigė, kad Komisija neturėjo sumažinti „Jushi Egypt“ kredito reitingo nuo AA iki B remdamasi tuo, kad „Jushi Egypt“ negrąžino skolos savo patronuojančiajai bendrovei laikydamasi terminų arba kad kai kuriais atvejais „Jushi Egypt“ patronuojančioji bendrovė grąžino paskolas jos vardu. Tai, kad „Jushi Egypt“ įmonių grupė nusprendė, jog kitam grupės subjektui būtų geriau padengti išlaidas, kad būtų išsaugotas pinigų srautas kitame subjekte, nereiškia, kad šis kitas subjektas nebūtų įvykdęs savo įsipareigojimo, jeigu šis įsipareigojimas būtų buvęs bankui.

(180)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad nerado jokios išorės šalies „Jushi Egypt“ suteikto kredito reitingo ir kad „Jushi Egypt“ taip pat nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu. Taigi, „Jushi Egypt“ niekada neturėjo „AA“ kredito reitingo kaip atskaitos taško. Todėl Komisija turėjo nustatyti „Jushi Egypt“ kredito reitingą remdamasi byloje turimais faktais. Atsižvelgdama į didelę bendrovių tarpusavio paskolų iš patronuojančiosios bendrovės sumą ir į tai, kad „Jushi Group“ veikė kaip CDB ir EXIM paskolų garantas, Komisija nustatė, kad „Jushi Egypt“ kredito reitingas buvo glaudžiai susijęs su jos patronuojančiosios bendrovės reitingu, kuriai, kaip minėta 168 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatytas BB reitingas. Taigi šis BB kredito reitingas buvo Komisijos atspirties taškas.

(181)

Antra, kaip paaiškinta 178 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę sumažinti vienu punktu, t. y. iš BB į B, nes bendrovė per kelerius metus nepadengė įsipareigojimų. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad nors CDB ir EXIM suteiktos paskolos buvo grąžintos pagal grafiką, bendri bendrovės įsipareigojimai per kelerius metus iš tikrųjų didėjo. Taigi „Jushi Egypt“ išorės skolą pakeitė grupės vidaus skola, tačiau pati nevykdė savo įsipareigojimų bankams. Priešingai nei teigia „Jushi Egypt“, taip pat yra požymių, kad bendrovė nebūtų galėjusi įvykdyti savo įsipareigojimų, jei visi jos skolininkai būtų buvę išorės bankai. Pavyzdžiui, nors bendrovė 2015 ir 2016 m. veikė nuostolingai, o 2016 m. turėjo neigiamą nuosavą kapitalą, ji vis dar atliko didelius kapitalo grąžinimus CDB, iš viso 54 mln. USD (apie 546 mln. EGP) tais metais. Taigi bendrovė nebūtų galėjusi vykdyti savo išorės įsipareigojimų be patronuojančiosios bendrovės finansinės paramos.

(182)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus.

(183)

Visos nustatytos subsidijos sietos su visa bendrovės apyvarta. Tuomet subsidijos suma buvo priskirta Sąjungoje parduoto nagrinėjamojo produkto apyvartai.

(184)

Nustatytos subsidijų sumos, kurias Kinijos politiką vykdantys bankai suteikė lengvatinio finansavimo forma tiesiogiai arba per patronuojančiąją bendrovę „Jushi“ (Kinija) bendrovei „Jushi Egypt“, sudarė 6,46 %.

(185)

Be tiesioginių paskolų ir bendrovių tarpusavio paskolų, „Jushi Egypt“ savo finansinius poreikius reikėjo tenkinti ir didinant kapitalą.

(186)

Per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta, kad Kinijos bendrovių grupių patronuojančiosios įmonės gavo nemažas subsidijas, kad galėtų paremti užsienio investicijas pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, taip pat nustatyta, kad subsidijos buvo suteiktos dotacijų, lengvatinio finansavimo ir kapitalo injekcijų forma. Būtent toks atvejis neseniai nustatytas per padangų antisubsidijų tyrimą (tyrime dėl padangų) (69).

—

2016 m. gruodžio 26 d. Prekybos ministerijos paskelbtas 13-asis užsienio prekybos plėtros penkmečio planas;

—

2015 m. paskelbtos Valstybės tarybos gairės dėl tarptautinės gamybos pajėgumų ir bendradarbiavimo įrangos gamybos srityje skatinimo;

—

Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos 2016–2020 m. statybinių medžiagų pramonės plėtros planas, GXBG [2016] Nr. 315;

—

13-asis Pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės penkmečio planas;

—

2015 m. liepos 7 d. Valstybės tarybos dokumentas „Pagaminta Kinijoje 2025“.

(187)

8 konstatuojamojoje dalyje nurodytame prašyme pateikti informaciją Komisija prašė informacijos iš „Jushi Group“, be kitų dalykų, apie kapitalo struktūros pokyčius, įskaitant informaciją apie kapitalo padidinimus, akcininkų teisių pokyčius, „Jushi Egypt“ ir kitas bendrovių grupei „Jushi Group“ (pati ši grupė yra bendrovių grupės „China National Building Materials Group“ („CNBM Group“) dalis) tiesiogiai ir netiesiogiai priklausančias patronuojančiąsias bendroves.

(188)

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad „China National Building Material Co. Ltd.“ (CNBM) yra Kinijos valstybės valdoma įmonė, kurios (41,27 % akcijų) tiesioginė ir netiesioginė savininkė yra „China National Building Material Group Co., Ltd.“ patronuojančioji įmonė, o ši, savo ruožtu, visiškai priklauso Turto administravimo komisijai. CNBM yra didžiausia akcininkė – jai priklauso 26,97 % bendrovės „China Jushi Co., Ltd.“ (toliau – „China Jushi“), kuri yra vienintelė „Jushi Egypt“ akcininkė, akcijų (70).

(189)

Iš pradžių „Jushi Egypt“ pateikė labai nedaug informacijos apie tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiąsias bendroves.

(190)

Dėl to 2020 m. kovo 18 d. Komisija išsiuntė „Jushi Egypt“ raštą, kuriame nurodė, kokios informacijos trūksta, ir pranešė, kad gali būti taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatos. Be kitų dalykų, „Jushi Group“ nepateikė prašytos informacijos apie tai, kodėl keitėsi kapitalo struktūra, taip pat nepateikė informacijos apie tai, kaip buvo finansuotas „Jushi Egypt“, „Jushi Group“, „China Jushi Co. Ltd.“ ir CNBM kapitalo padidinimas.

(191)

Savo atsakyme į raštą „Jushi Egypt“ pateikė kai kurią trūkstamą informaciją, ypač apie tai, kaip kapitalo struktūros pokyčiai atsispindėjo įvairių grupės bendrovių finansinėje atskaitomybėje. Tačiau vietoj informacijos apie Vyriausybinių ir nevyriausybinių subjektų (pvz. valstybės valdomų komercinių bankų) dalyvavimą tebuvo pateikti teiginiai, be juos patvirtinančių įrodymų, o informacijos apie pokyčius ir finansinių duomenų buvo pateikta labai nedaug.

(192)

Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, didelė CNBM dalis priklauso valstybei. Be to, remiantis CNBM interneto svetainėje viešai skelbiama informacija (71), visi CNBM valdymo grupės nariai užima partines pareigas, pavyzdžiui, partijos komiteto sekretoriaus, partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo arba partijos komiteto nuolatinio nario. Be to, CNMB vykdomasis direktorius ir partijos komiteto nuolatinis narys Cao Jianglinas nuo 2002 m. taip pat eina „China Jushi“ pirmininko pareigas (72). Todėl teiginys, kad visus sprendimus, susijusius su atitinkamų bendrovių kapitalo padidinimu, nepriklausomai priėmė atitinkama direktorių valdyba, nedalyvaujant Vyriausybei ar kitiems nevyriausybiniams subjektams, nėra įtikinamas, atsižvelgiant į valstybės nuosavybę ir vadovų partines pareigybes.

(193)

Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(194)

Todėl Komisija nusprendė, kad darydama išvadas dėl „Jushi Group“, „China Jushi Co. Ltd.“ ir CNBM ji turi iš dalies remtis turimais faktais.

(195)

Per tiriamąjį laikotarpį „Jushi Egypt“ naudojosi CNBM, valstybės kontroliuojamo subjekto, kapitalo injekcijomis, ypač apmokėto kapitalo injekcijomis, suteikta dotacija.

(196)

2012 m. bendrovei „Jushi Egypt“ finansuoti buvo skirtas reikšmingas 42,6 mln. USD akcininkų įnašas. Nuo to laiko iki tiriamojo laikotarpio pabaigos „Jushi Egypt“ kapitalas reikšmingai padidėjo iki 162 mln. USD. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje „Jushi Egypt“ kapitalas buvo maždaug keturis kartus didesnis negu 2012 m.

(197)

„Jushi Egypt“ visiškai priklauso bendrovių grupei „Jushi Group“, o ši – „China Jushi“. Pagrindinė „China Jushi“ akcininkė yra CNBM kontroliuojančioji bendrovė, kuriai nuo 2010 m. visą laiką priklausė daugiau negu 25 % jos akcijų.

(198)

Tuo pačiu metu, kai buvo didinamas „Jushi Egypt“ kapitalas, panašiu mastu padidėjo CNBM dalyvavimas bendrovės „China Jushi“ kapitalo struktūroje. Tiksliau, nuo 2011 m. iki 2018 m. pabaigos CNBM padidino savo kapitalo įnašą į „China Jushi“ šešis kartus – nuo 190 mln. CNY (30,2 mln. USD) 2011 m. iki 944 mln. CNY (140,9 mln. USD) 2018 m.

(199)

Panašaus pobūdžio ir dydžio kapitalo didinimo tendencija užfiksuota ir bendrovėje „Jushi Egypt“, ir bendrovėje „China Jushi“, o tai yra ryškus požymis, kad CNBM telkė lėšas tam, kad galėtų per „China Jushi“ tiriamuoju laikotarpiu padidinti „Jushi Egypt“ kapitalą.

(200)

Be apmokėto kapitalo įnašų CNBM nemažai lėšų bendrovei „China Jushi“ ir bendrovių grupei „Jushi Group“ pervedė per kito pobūdžio kapitalo sąskaitas.

(201)

Siekdama nustatyti pervedimų pobūdį ir tai, kokiomis aplinkybėmis atitinkamose bendrovėse atsirado kapitalo nuosavybės, Komisija stengėsi gauti atitinkamą informaciją iš CNBM. Tačiau, kaip paaiškinta 3.3.3.2 skirsnyje, „Jushi Egypt“ per tyrimą bendradarbiavo ne visada ir nepateikė reikalingos informacijos. Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji vadovavosi pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis ir darydama išvadas turėjo iš dalies remtis turimais faktais. Visų pirma, Komisija turėjo remdamasi turimais faktais nustatyti bendrovės CNBM bendrovei „Jushi Egypt“ per, be kitų kanalų, „China Jushi“ suteikto kapitalo finansavimo šaltinį.

(202)

Tai nagrinėdama Komisija nustatė, kad CNBM buvo akivaizdžiai įsipareigojusi investuoti užsienyje į skatinamos pramonės sritis. Šiuo atžvilgiu CNBM savo metinėje ataskaitoje, interneto svetainėje ir gamyklose reklamuojasi, kad yra „aktyvi Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos dalyvė“. Pavyzdžiui, ji nurodo, kad „įgyvendino 312 cemento projektų 75-iose šalyse ir regionuose visame pasaulyje, daugiau kaip 60 stiklo pluošto projektų, 33 investicijų projektus, pastatė 5 sandėlius užsienyje, valdė 14 užsienio statybinių medžiagų prekybos centrų tinklų ir daugiau negu 30 gamyklų visame pasaulyje“ (73).

(203)

Konkrečiau kalbant apie SPA, 2012 m. CNBM Egipte įsteigė Kinijos eksportuojančio gamintojo „Jushi“ patronuojamąją bendrovę „Jushi Egypt“, gaminančią SPA. Vėlesniais metais buvo įgyvendinta keletas svarbių investicinių projektų „Jushi Egypt“ gamybos pajėgumams išplėsti.

(204)

„Jushi Group“ užsienyje – Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Indijoje, Singapūre, Japonijoje, JAV ir Honkonge – įsteigė keletą gamybos ir prekybos patronuojamųjų bendrovių. 2016 m. CNBM grupė sutelkė daugiau kaip 5 mlrd. CNY (747,38 mln. USD) savo globalizacijos strategijai įgyvendinti pagal 13-ąjį penkmečio planą (2016–2020 m.), įskaitant pirmiau paminėtus projektus Egipte, ir sutelkė 300 mln. USD investiciją į JAV veikiančią gamyklą gamybai vykdyti nuo 2018 m. (74). Indijoje iki 2020 m. vidurio planuojama sukurti 100 000 tonų gamybos pajėgumų infrastruktūrą.

(205)

Visi šie užsienio projektai atitinka bendresnius Kinijos investavimo užsienyje politikos siekius. Šiuo atžvilgiu CNBM pirmininkas Song Zhipingas pateikė tokį pavyzdį: „Bendrovės „Jushi“ pasirašyta sutartimi dėl JAV projekto pasiektas vienas iš Kinijos bendrovės „Jushi“ globalizacijos strateginės plėtros tikslų ir tai yra itin svarbus iki šiol žengtas žingsnis siekiant aukštesnių tikslų. Šis etapas yra labai reikšmingas CNBM ir net visos Kinijos statybinių medžiagų pramonės globalizacijai“.

(206)

Taip pat pažymėtina, kad SPA yra viena iš pramonės sričių, kurios yra skatinamos pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ (75), tad šiai pramonės sričiai gali būti skiriamas nemažas valstybės finansavimas. Iniciatyvai „Pagaminta Kinijoje 2025“, taigi netiesiogiai ir SPA pramonei, remti buvo sukurta keletas fondų: Nacionalinis integrinių grandynų fondas, Pažangios gamybos fondas ir Investicijų į besivystančias pramonės sritis fondas (76).

(207)

SPA dažnai priskiriamas prie kategorijos „naujos medžiagos“. Iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairėse (77) išskirti 10 strateginių sektorių, kuriuos Kinijos Vyriausybė laiko pagrindiniais pramonės sektoriais. Veiksmų gairių 9 skirsnyje aprašytos naujos medžiagos ir jų pakategorės, įskaitant pažangiąsias pagrindines medžiagas (9.1 dalis), pagrindines strategines medžiagas (9.2 dalis), įskaitant didelio atsparumo pluoštus ir jų kompozitus, ir naująsias energetines medžiagas (78). Taigi, naujoms medžiagoms yra teikiama parama pagal dokumente išvardytus paramos mechanizmus, tarp jų – Finansinės paramos politikos, Fiskalinės ir mokesčių politikos, Valstybės tarybos priežiūros ir paramos mechanizmus (79).

(208)

Dėl šių pagrindinių pramonės sričių iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ plano 3.9 skyriuje yra atskirai paminėta, kad Kinija:

(209)

Per kitą pokalbį Song Zhipingas paminėjo, kad, žvelgiant iš įmonės perspektyvos, CNBM ypač daug dėmesio skiria nacionalinei politikai, susijusiai su Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva, ir kad ši iniciatyva „Kinijos statybinių medžiagų bendrovių grupei iš tiesų yra tik kartą pasitaikanti galimybė“. Jis taip pat pažymėjo, kad investavimas užsienyje yra susijęs su finansiniu bendradarbiavimu ir kad jis bus galima tik tada, jeigu „mes suvienysime finansinius išteklius, valstybių fondų bendradarbiavimą, kreditus pirkėjams, finansinės nuomos paslaugas ir kitus metodus bei investuodami užsienyje užtikrinsime tarpusavio bendradarbiavimą“. Tęsdamas mintį Song Zhipingas taip pat pažymėjo, kad „su tarptautiniais pajėgumais susijęs bendradarbiavimas turi būti derinamas su nacionaline politika, vykdoma pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, ypač su šalies finansine politika. Anksčiau mes vykdėme paprastus investicinius projektus, lėšas skolinomės ir skolinome investicijoms, tačiau tokia veikla nebus masiška. Norėčiau pritaikyti modelį, panašų į tą, kurį taiko Kinijos „Guoxin Holdings“, kai bendrovių indėlis sudaro 10 %, o valstybės užsienio valiutos indėlis – 90 procentų. Mums reikia pakeisti mūsų ankstesnę priklausomybę nuo paskolų ir ieškoti naujų verslo finansavimo ir organizavimo modelių. Manau, kad turėtume visapusiškai išnaudoti dabartinius tvirtus šalies finansinius pranašumus, stiprinti investicijų į statybines medžiagas fondų pozicijas, sutelkti daugiau kapitalo investicijoms, remti statybinių medžiagų bendrovių veiklos plėtrą pasaulyje“.

(210)

Kaip matyti iš Valstybės tarybos Turto administravimo komisijos direktoriaus Xiao Yaqingo pranešimo, skaityto per CNBM surengtą konferenciją, Kinijos Vyriausybė šią viziją palaiko: „centrinės įmonės yra esminė nacionalinės ekonomikos ašis ir jas reikėtų aktyviai integruoti į Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos nacionalinę strategiją, išnaudoti pranašius gamybos pajėgumus, pabrėžti pagrindines sritis, skatinti bendradarbiavimą tarptautinių gamybos pajėgumų ir įrangos srityje. Jos imasi vadovaujamo vaidmens kuriant naują šalies investavimo užsienyje vizitinę kortelę <...>. Pastaraisiais metais „China Building Materials“ ir „China Materials Group“ suaktyvino investavimą užsienyje ir pasiekė išskirtinių rezultatų, pertvarkė grupę, kad galėtų tapti itin svarbios Kinijos statybinių medžiagų pramonės veiklos tarptautinimo lydere <...>. Po reorganizavimo naujosios bendrovės pradinių investicinių projektų, kuriuos ji planuoja įgyvendinti Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse, vertė sieks daugiau kaip 90 mlrd. juanių“ (80).

(211)

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad „China National Building Materials“ (CNBM) yra Kinijos valstybės valdoma įmonė, kurios (41,27 % akcijų) tiesioginė ir netiesioginė savininkė yra CNBM patronuojančioji įmonė, o ši, savo ruožtu, visiškai priklauso Turto administravimo komisijai. CNBM priklauso 26,97 % bendrovės „China Jushi Co., Ltd“, kuri yra vienintelė „Jushi“ akcininkė, akcijų (81).

(212)

Taigi, „CNBM Building“ yra Kinijos valstybės valdoma įmonė, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso CNBM patronuojančiajai įmonei, o ši, savo ruožtu, visiškai priklauso Turto administravimo komisijai. Turto administravimo komisija yra pagrindinė institucija, per kurią Kinijos Vyriausybė keliais būdais kontroliuoja valstybės valdomas įmones ir taip įgyvendina Vyriausybės politiką bei planus užuot verslo veikloje vadovavusis rinkos logika (82). Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, tačiau nekeičiant išvados dėl to, kad CNBM pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį yra laikytina valstybine institucija, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamojo produkto gamybos ir eksporto srityje CNBM ir „Jushi Group“ iš esmės vykdo pramonės ir Vyriausybės politiką, įskaitant politiką, kuri yra vykdoma pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, taip pat investavimo užsienyje politiką.

(213)

Būtent tokiame kontekste CNBM gavo Vyriausybės finansinį įnašą šiai politikai įgyvendinti ir savo investicijoms Egipte, kurios buvo skirtos nagrinėjamajam produktui gaminti, finansuoti. Kadangi „Jushi Egypt“ šiuo atžvilgiu bendradarbiavo ne visada, Komisija negalėjo nustatyti faktinio finansavimo šaltinio ir nuodugniai pagrįsti, ar šį finansinį įnašą suteikė Turto administravimo komisija, ar Šilko kelio fondas, įsteigtas Sausumos ir jūrų kelių strategijai įgyvendinti. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį remdamasi turimais faktais Komisija padarė išvadą, kad ir Turto administravimo komisija (83), ir Šilko kelio fondas (84), kai teikia finansinį įnašą įmonei CNBM, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b punktą yra laikytini valstybinėmis institucijomis. Bet kuriuo atveju, net jei Turto administravimo komisija ir Šilko kelio fondas nebūtų valstybinės institucijos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies iv punktą būtų laikoma, kad Vyriausybė jiems pavedė ir nurodė vykdyti Vyriausybės politiką ir funkcijas (85).

(214)

Be to, dėl nepakankamo bendradarbiavimo remdamasi visais pirmiau išdėstytais įrodymais dėl projektų, vykdomų už Kinijos ribų, įskaitant Egiptą, finansavimo pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, taip pat remdamasi tyrime dėl padangų padarytomis išvadomis, Komisija padarė išvadą, kad CNBM gavo finansinį įnašą, kuris buvo suteiktas dotacijų forma, ir vėliau panaudojo jį tolesniems kapitalo įnašams, kad padidintų „Jushi Egypt“ kapitalą, naudojamą jos veiklai Egipte.

(215)

Kadangi CNBM papildomų įrodymų nepateikė, Komisija, remdamasi viešai prieinamais faktais, nusprendė keliskart iš eilės vykdytus „Jushi Egypt“ kapitalo padidinimus laikyti kompensuotina subsidija, nes tai buvo valstybės remiamos kapitalo injekcijos, kuriomis buvo siekiama sukurti ir plėsti CNBM gamybos infrastruktūrą Egipte. Tokia parama taip pat patektų į Kinijos ir Egipto Bendradarbiavimo susitarimo dėl Sueco EPB zonos sukūrimo punktus ir dėl tų pačių priežasčių, kaip paaiškinta šio reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje, ją galima laikyti Egipto parama ir daryti išvadą, kad paramą galima priskirti iš Egipto eksportuojamiems produktams.

(216)

Komisija analizavo, ar Kinijos Vyriausybės per Turto administravimo komisiją ir (arba) per Šilko kelio fondą suteiktu finansiniu įnašu bendrovei „Jushi Egypt“ buvo suteikta nauda. Dar kartą pažymėtina, kad dėl „Jushi Egypt“ nebendradarbiavimo Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 28 straipsniu, turėjo savo išvadas padaryti pagal turimus faktus.

(217)

Pirmiau išdėstytame poskirsnyje nurodytų faktų visuma leido daryti išvadą, kad ir Turto administravimo komisijai, ir Šilko kelio fondui buvo pavesta ir šios institucijos siekė įgyvendinti Vyriausybės politiką ir planus, įskaitant finansinę paramą ir finansavimą, skiriamą skatinamiems sektoriams (tarp jų ir SPA) pagal investavimo užsienyje strategiją. Teikdami finansavimą Turto administravimo komisija ir Šilko kelio fondas laikosi ne rinkos principų ir rinkos dalyviams būdingos elgsenos, bet įgyvendina atitinkamą Vyriausybės politiką. Svarbus pavyzdys, kad jų veikla yra atsieta nuo rinkos, buvo rastas tyrimo dėl padangų medžiagoje – tame tyrime nagrinėtu atveju Šilko kelio fondas suteikė dotaciją grupės patronuojančiajai bendrovei, kad ši galėtų įsigyti patronuojamąją įmonę Europos Sąjungoje. Tyrime dėl padangų Komisija taip pat nustatė, kad tokie projektai vykdyti pagal panašų modelį (86). Taigi būtų pagrįsta daryti prielaidą, kad CNBM, kaip svarbus centrinis valstybinis subjektas, laikosi to paties modelio ir naudojasi tokiomis pačiomis subsidijomis.

(218)

Komisija taip pat pažymėjo, kad lygiagrečiai įvykdyti keli iš eilės „Jushi Egypt“ kapitalo padidinimai, kuriems lėšų skyrė „China Jushi“, beveik atitiko sumą, kurios po lengvatinio finansavimo suteikimo dar trūko Egipte vykdytam investicijų projektui. Kaip paaiškinta šio reglamento 171–174 konstatuojamosiose dalyse, bendrovės CNBM keliskart iš eilės vykdyti „Jushi Group“ ir „China Jushi“ kapitalo padidinimai pagal dydį ir mastą iš esmės atitiko „Jushi Egypt“ kapitalo padidinimus, kurie buvo reikalingi būtent trūkstamam finansavimui padengti. Tai visiškai derėjo su Turto administravimo komisijos ir Šilko kelio fondo veiklos tikslais ir finansavimu.

(219)

Remdamasi surinktais įrodymais ir pagrindinio reglamento 28 straipsniu, Komisija padarė išvadą, kad Turto administravimo komisijos ir (arba) Šilko kelio fondo suteiktu finansiniu įnašu buvo suteikta nauda, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(220)

Kaip paaiškinta 3.3.3.2 skirsnyje, „Jushi Egypt“ pateikė ne visą prašyme pateikti informaciją nurodytą informaciją. Todėl patikrinti patronuojančiosios bendrovės lygmeniu grupės užsienio investicijoms, susijusioms su nagrinėjamuoju produktu, gautas subsidijas ir nustatyti tikslią naudos sumą buvo neįmanoma.

(221)

Tad Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 28 straipsniu, rėmėsi turimais faktais ir Turto administravimo komisijos finansinio įnašo forma arba Šilko kelio fondo dotacijų forma suteiktos subsidijos sumą nustatė pagal juos. Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija nustatė, kad kapitalas buvo vienu metu didinamas įvairiose grupės bendrovėse Kinijoje, o galiausiai tuo pačiu laikotarpiu ir tuo pačiu mastu padidintas ir „Jushi Egypt“ kapitalas. Kadangi CNBM šias lėšas gavo iš Turto administravimo komisijos ir (arba) Šilko kelio fondo ir jos buvo skirtos investicijoms Egipte pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą bei investavimo užsienyje politiką, bendrove buvo tiesiog pasinaudota, kad ji tas lėšas perduotų bendrovei „Jushi Egypt“ pati jomis nesinaudodama, nes tai nebūtų atitikę lėšų paskirties. Tai patvirtina ir tai, kad „Jushi Egypt“ investicijoms Egipte trūkstama finansavimo suma iš esmės sutapo su suma, kuria padidintas kapitalas.

(222)

Siekdama nustatyti, kiek lėšų CNBM perdavė bendrovei „Jushi Egypt“ kapitalo injekcijų pavidalu, Komisija analizavo ir stebėjo susijusių bendrovių, būtent „Jushi Egypt“, „Jushi Group“ ir „China Jushi“ (CNBM yra pagrindinė jų akcininkė) iš eilės vykdytus kapitalo padidinimus.

(223)

Sekdama lėšų pervedimų seką, Komisija nagrinėjo ne tik apmokėtu kapitalo, bet ir kitomis kapitalo priemonėmis vykdytus kapitalo padidinimus. Tiksliau, nustatyta, kad nemažą dalį šių lėšų sudaro tarpinių bendrovių „China Jushi“ ir „Jushi Group“ kapitalo perteklius. Nagrinėdama konkrečiai šias tarpines bendroves, Komisija pastebėjo, kad kai kuriais kapitalo padidinimo atvejais joms buvo pervesta daugiau lėšų, negu jos vėliau užregistravo kaip apmokėtą kapitalą. Taigi bendrovė galėjo naudotis tomis lėšomis nekeisdama, kaip būtų galima tikėtis, bendrovės nuosavybės struktūros. Įvertinusi kapitalo injekcijas apmokėtu kapitalu ir sumas, nustatytas kito pobūdžio kapitalo sąskaitose, pavyzdžiui, kapitalo perviršį, Komisija galėjo nustatyti, kad daugiau kaip 87 % „Jushi Egypt“ kapitalo galima priskirti bendrovei CNBM. Visa gavėjai suteikta nauda pagal šį metodą sudarytų (142,8 mln. USD).

(224)

Tačiau dėl ribotų galimybių gauti išsamesnės informacijos Komisija negalėjo nustatyti tikslios šių lėšų kilmės, taigi, negalėjo pakankamai patikimai nustatyti, ar visas kitose „Jushi Egypt“ kapitalo sąskaitose esančias lėšas perdavė arba pervedė CNBM.

(225)

Todėl Komisija laikėsi atsargesnio metodo ir dėmesį sutelkė tik į apmokėto kapitalo sumų pokyčius, kuriuos įvertinus buvo galima pakankamai patikimai nustatyti, kad jų šaltinis yra CNBM. Tiksliau, Komisija tiesiog atsižvelgė į CNBM apmokėto kapitalo padidinimus nuo 2011 m. ir tuo pačiu metu nuo 2012 m. vykdytus „Jushi Egypt“ kapitalo padidinimus. Tokiu būdu Komisija įvertino, kad 51 % „Jushi Egypt“ kapitalo (arba 81,8 mln. USD) suteikė CNBM panaudodama Turto administravimo komisijos arba Šilko kelio fondo suteiktą finansinį įnašą.

(226)

Kai buvo apskaičiuota visa dotacijų suma, Komisija pagal pagrindinio reglamento 6 ir 7 straipsnius apskaičiavo, kokia nauda buvo suteikta „Jushi Egypt“ per tiriamąjį laikotarpį. Dotacijomis, kurios buvo suteiktos kapitalo padidinimo forma, suteikta nauda turėtų būti priskirta tiriamajam laikotarpiui atsižvelgiant į kapitalo amortizacijos laikotarpį – kapitalas nėra ilgalaikis turtas, todėl jo paskirstymui paprastai būtų taikomos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl priskyrimo.

(227)

Kadangi „Jushi Egypt“ nebendradarbiavo ir į prašymą pateikti informaciją neatsakė, Komisija neturėjo papildomos informacijos apie jokį konkretų susitarimą su Turto administravimo komisija arba Šilko kelio fondu dėl dotacijos, susijusios su kapitalo investicijomis, panaudojimo. Tyrime dėl padangų nagrinėtu atveju Komisija dotacijos sumą amortizavo per septynerių metų laikotarpį, nes šis laikotarpis atitiko vidutinę Šilko kelio fondo investicijų trukmę ir kitos tuo pačiu metu paimtos paskolos tam sandoriui trukmę (87). Tačiau šiuo atveju bendradarbiaujama buvo ne visada ir specialaus akcininkų susitarimo nebuvo, todėl Komisija nusprendė laikytis konservatyvaus požiūrio ir remtis vidutiniu naudingu „Jushi Egypt“ turto laikotarpiu, darydama prielaidą, kad finansavimas buvo panaudotas trūkstamam investicinio projekto finansavimui padengti, t. y. Komisija rėmėsi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, skaitoma kartu su 7 straipsnio 4 dalimi, t. y. tuo, kad pagrįstomis aplinkybėmis galima taikyti kitokį amortizacijos laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija taikė dvylikos metų amortizacijos laikotarpį.

(228)

Visos nustatytos subsidijos sietos su visa bendrovės apyvarta. Tuomet subsidijos suma buvo priskirta Europos Sąjungoje parduoto nagrinėjamojo produkto apyvartai.

(229)

Tokiu būdu apskaičiuota, kad subsidijavimas sudarė 2,01 %.

(230)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog nuosavas kapitalas yra priskirtinas CNBM ir, tiksliau, kad jis gautas ne iš „China Jushi“ ar „Jushi Group“ pelno. Šiuo klausimu bendrovė taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl CNBM nuo 2010 m. kasmet skyrė lėšų „China Jushi“, tačiau kai kuriais iš tų metų lėšos buvo pervestos tik „Jushi Group“ ir „Jushi Egypt“. Be to, ji tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog parama kapitalo investicijoms yra priskirtina kokiai nors valstybinei institucijai, todėl ji negali būti laikoma subsidija. Galiausiai eksportuojantis gamintojas reikalavo, kad, jei Komisija toliau laikysis savo požiūrio, ji turi atskleisti, kodėl ji mano, kad egzistuoja tam tikras paramos kapitalui modelis tarp CNBM bei „China Jushi“ ir tarp „Jushi Group“ bei „Jushi Egypt“.

(231)

Pirma, dėl lėšų kilmės Komisija pažymėjo, kad bendrovė nepateikė jokių papildomų įrodymų tvirtinimui pagrįsti. Vis dėlto Komisija toliau analizavo susijusių bendrovių sąskaitas, kad nustatytų, ar nuosavo kapitalo padidėjimą lėmė jų pelnas. Komisija pastebėjo, kad nė vienas nuosavo kapitalo padidėjimas nebuvo susijęs su pelnu arba nepaskirstytųjų pajamų sąskaitomis. Vis dėlto Komisija nustatė, kad tam tikras „China Jushi“ nuosavo kapitalo didinimas 2012 m. ir 2016 m. galėtų būti priskirtas kapitalo atsargoms. Tačiau bendrovė nepateikė informacijos apie kapitalo atsargų sąskaitų lėšų kilmę. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nepaskirstasis pelnas arba pajamos nėra lėšų, naudojamų „Jushi Egypt“ nuosavam kapitalui didinti nuo 2012 m., šaltinis.

(232)

Antra, dėl momento, kada lėšos buvo pervestos „Jushi Group“ ir „Jushi Egypt“, Komisija pažymėjo, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti ar paaiškinti CNBM nuosavo kapitalo didinimo tvarkaraštį. Komisija taip pat pažymėjo, kad, be kapitalo perkėlimo iš bendrovės į bendrovę laiko skirtumų, didinant nuosavą kapitalą taip pat atsižvelgiama į skirtingus „Jushi Egypt“ kapitalo reikalavimus, susijusius su investicijomis per analizuotą laikotarpį.

(233)

Trečia, dėl to, ar lėšos, kuriomis remiamas kapitalo didinimas, gali būti gautos iš valstybinės institucijos, Komisija 215 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad net jei jos nebūtų gautos iš valstybinės institucijos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies iv punktą būtų laikoma, kad ir SASAC, ir SRF Vyriausybės pavedimu arba nurodymu vykdė Vyriausybės politiką ir funkcijas.

(234)

Galiausiai dėl atskleistų faktų apie tai, kaip buvo nustatytas modelis tarp CNBM paramos „China Jushi“ kapitalui ir „Jushi Group“ bei „Jushi Egypt“, Komisija pažymėjo, kad ši informacija buvo pateikta. 186–231 konstatuojamosiose dalyse išsamiai paaiškinti nustatyti faktai ir subsidijos sumai apskaičiuoti taikyta metodika. Be to, konkrečiai eksportuojančiam gamintojui skirtame faktų atskleidimo dokumente bendrovei buvo pateikta išsami informacija apie Komisijos turimus įrodymus ir atliktą analizę dėl CNBM kapitalo paramos „China Jushi“ ir „Jushi Group“ kapitalo paramos „Jushi Egypt“.

(235)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Komisija atmetė šiuos tvirtinimus.

(236)

Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad Komisija nenustatė naudos dydžio ir turi įrodyti, kodėl kiekvienas nuosavo kapitalo finansavimas neatitinka įprastos investavimo praktikos.

(237)

Komisija priminė, kad tyrimo metu bylos grupė siekė susipažinti su atitinkama CNBM informacija. Tačiau, kaip paaiškinta 3.3.3.2 skirsnyje, atliekant tyrimą nei CNBM, nei „Jushi Group“ visapusiškai nebendradarbiavo ir Komisija, darydama išvadas, turėjo remtis turimais faktais. Be to, 218–221 konstatuojamosiose dalyse aprašyta, kaip nustatyta nauda. Iš esmės paaiškinta, kad teikdamos finansavimą SASAC ir SRF nesilaikė rinkos principų, o siekė įgyvendinti atitinkamą Vyriausybės politiką. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(238)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad negalima laikyti, jog visos CNBM suteiktos lėšos buvo gautos iš valstybinių institucijų, nes CNBM yra biržinė bendrovė, turinti kelias kitas lėšų rinkimo priemones. Todėl Komisija negali daryti išvados, kad visa tariama CNBM kapitalo parama „China Jushi“ yra subsidija. Tad bendrovė teigė, kad nauda negali būti didesnė už tyrime dėl Stiklo pluošto reglamento (88) nustatytą CNBM subsidijų normą Kinijoje, padaugintą iš kapitalo paramos sumos. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad Komisija neteisingai apskaičiavo naudą, nes nemanė, kad CNBM parama kapitalo investicijoms buvo suteikta mainais į akcijas, taigi ir dividendus.

(239)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad bendrovė nepateikė jokių papildomų įrodymų tvirtinimui pagrįsti. Panašiai Komisija priminė, kad atliekant tyrimą nei CNBM, nei „Jushi Group“ visapusiškai nebendradarbiavo ir Komisija, darydama išvadas, turėjo remtis turimais faktais. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad Stiklo pluošto reglamento 3.4 ir 3.8 skirsniuose nustatyta CNBM subsidijų norma buvo pagrįsta paskolomis ir dotacijomis, kurios matomos viešai skelbiamoje CNBM audito ataskaitoje, todėl ji savo išvadas labai apdairiai susiejo tik su tam tikromis subsidijomis pagal konkrečias subsidijavimo schemas, kurias galima lengvai nustatyti ir kurios nėra susijusios su šiame tyrime aptariama subsidijavimo schema. Todėl, jei Komisija padarė klaidą, ji taip elgėsi iš atsargumo.

(240)

Galiausiai Komisija pažymėjo nenagrinėjusi, ar iš CNMB pervestos lėšos buvo pervestos mainais už akcijas. Iš tikrųjų nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad CNMB iš tikrųjų mainais gavo akcijų. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad CNBM gavo finansinius įnašus iš Vyriausybės, kad įgyvendintų jos politiką, ir kad šie finansiniai įnašai buvo gauti dotacijų, kurios vėliau buvo naudojamos kaip kapitalo įnašai „Jushi Egypt“ operacijoms finansuoti, forma.

(241)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(242)

Naudos, kurios būtų suteikta tiekiant elektros energiją už mažesnį nei pakankamą atlygį, nenustatyta, nes Egipte elektros įkainiai nustatomi nacionaliniu lygmeniu, o eksportuojantis gamintojas moka įprastą kainą, kokią moka pramoniniai gamintojai, naudojantys elektros energiją tam tikrame įtampos intervale.

(243)

Naudos, kurios būtų suteikta tiekiant dujas už mažesnį negu pakankamą atlygį, nenustatyta. Dujų įkainiai yra nustatyti tam tikriems pramonės sektoriams, tačiau eksportuojantis gamintojas priklauso likusiai pramoninių naudotojų, kuriems mažesnis įkainis netaikomas, kategorijai. Taigi, konkretumo ir naudos nenustatyta.

(244)

Šios programos teisinis pagrindas:

(245)

Komisija nusiuntė Egipto Vyriausybei „Tianjin TEDA“ skirtą prašymą pateikti informaciją ir paprašė informacijos, būtinos siekiant įvertinti Egipto Vyriausybės arba Kinijos Vyriausybės dalyvavimą kontroliuojant bendrovę. Komisija manė, kad šis prašymas pateikti informaciją yra būtinas atsižvelgiant į bendrovės vaidmenį kuriant ir plėtojant Sueco EPB zoną, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje.

(246)

Atsakydama į prašymą pateikti informacijos, TEDA pateikė tik duomenis apie „Egypt TEDA Investment Co., Ltd.“, kurie jau buvo pateikti atsakant į pirminį klausimyną.

(247)

Tačiau Komisija nustatė, kad apie „Tianjin TEDA“ pateikta labai nedaug informacijos.

(248)

Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(249)

Todėl Komisija pranešė Egipto Vyriausybei, kad, nagrinėjant įtariamą Sueco EPB zonoje įsteigtų bendrovių subsidijavimą ir jo mastą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu, jai gali tekti remtis turimais faktais. Egipto Vyriausybė prieštaravo ir pabrėžė, kad ji visapusiškai bendradarbiavo su Komisija ir negalėjo pateikti informacijos apie jos jurisdikcijai nepriklausančią bendrovę.

(250)

Tačiau Komisija mano, kad apie „Tianjin TEDA“ pateikta informacija yra nepakankama ir kad Egipto Vyriausybė, kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, galėjo pateikti prašomą informaciją.

(251)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pritaikė pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir rėmėsi apie šį aspektą turimais faktais.

(252)

Įstatymo Nr. 83/2002 su pakeitimais, padarytais 2015 m., 5 straipsnyje nustatyta, kad Sueco EPB zonoje „žemės nuosavybė priklauso zonos administracijai“. Nuo 2015 m. visiškos žemės nuosavybės iš bendrosios administracijos įsigyti nebeįmanoma. Šiuo metu bendroji administracija suteikia Pagrindinei vystymo įmonei, Egipto vystymo įmonei, tik uzufrukto teises į žemę. Pagrindinė vystymo įmonė tuomet uzufrukto teisę į žemę konkurso būdu perduoda antrinėms vystymo įmonėms, tokioms kaip TEDA. Antrinės vystymo įmonės galiausiai nuomoja žemę zonoje įsteigtoms bendrovėms.

(253)

Tačiau 2011 m., kai „Jushi Egypt“ pradėjo statyti savo gamyklą, visiškos nuosavybės teises į žemę iš Egipto valdžios institucijų dar buvo galima įsigyti. Tuo metu „Jushi Egypt“ įsigijo žemės sklypą iš „Egypt TEDA“. TEDA, savo ruožtu, šį žemės sklypą įsigijo 1998 m., per anksčiau veikusią bendrovę, kurios veiklą vėliau perėmė, t. y. per Egipto ir Kinijos bendrąją įmonę, iš Sueco gubernijos už itin mažą kainą (mažiau nei 1 USD/m2 ir be konkurso. Įsigijusi žemę 1998 m., TEDA investavo į pagrindinę infrastruktūrą siekdama nenaudojamą dykumos žemės sklypą pritaikyti pramoniniams projektams.

(254)

Nagrinėdama šiuos aspektus Komisija pirmiausia patikrino, ar Egipto ir Kinijos bendroji įmonė ir TEDA pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b punktą laikytinos valstybinėmis institucijomis. Kadangi Egipto Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis turimais faktais. Komisija rinko informaciją apie valstybės nuosavybę ir ieškojo oficialių požymių, rodančių, kad Vyriausybė vykdo šių subjektų kontrolę. Komisija taip pat analizavo, ar kontrolė buvo reikšminga.

(255)

Pirma, Komisija nustatė, kad Egipto ir Kinijos bendroji įmonė buvo susijusi su TEDA ir kad abi jos buvo valdomos valstybės. Iš tikrųjų, kaip paminėta šio reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, „Tianjin TEDA“ yra valstybės valdoma įmonė ir priklauso Tiandzino savivaldybei. Tiandzino savivaldybė kartu su Egipto Sueco kanalo administracija, Egipto nacionaliniu banku ir dar keturiomis Egipto valstybinėmis įmonėmis įsteigė Egipto ir Kinijos bendrąją įmonę, kad ji vystytų ekonominę zoną ir statytų jos infrastruktūrą. Kinijai priklausė 10 %, o Egiptui – 90 % Kinijos ir Egipto bendrosios įmonės akcijų (89). Be to, kaip paminėta 36 konstatuojamojoje dalyje, 2008 m. spalio mėn. „Tianjin TEDA“ kartu su Kinijos ir Afrikos plėtros fondu (Kinijos plėtros banko patronuojamąja įmone) įsteigė bendrąją įmonę – „China-Africa TEDA Investment CO., LTD.“ (toliau – „China-Africa TEDA“), kuri turėjo būti pagrindinis Kinijos investicijų bendradarbiavimo zonoje subjektas. „China-Africa TEDA“ susivienijo su Egipto ir Kinijos bendrąja įmone ir įsteigė naują bendrovę TEDA Sueco EPB zonos Egipte plėtrai skatinti. Šį kartą Kinijai priklausė 80 %, o Egiptui (atstovaujamam Egipto ir Kinijos bendrosios įmonės) 20 % akcijų.

(256)

Komisija taip pat nustatė oficialių požymių, kad valstybė vykdė tų investuotojų kontrolę. Kadangi abu subjektai yra valstybės visiškai valdomos įmonės, Kinijos ir Egipto Vyriausybės oficialiai jas visapusiškai kontroliuoja. Tiksliau pažymėtina, kad, negavusi konkrečios priešingos informacijos, Komisija laikėsi nuomonės, kad aptariamų subjektų vadovus ir stebėtojus skiria valstybė ir kad jie yra atskaitingi valstybei, kaip ir kitose tų šalių valstybės valdomose įmonėse.

(257)

Tai, kad iš pradžių Egipto ir Kinijos bendrajai įmonei žemė buvo parduota už mažiau negu 1 USD/m2, pagal taikytinus teisės aktus tikrai reiškė, kad Egipto Vyriausybė tam skyrė finansinį įnašą (90). Vėliau Egipto ir Kinijos bendroji įmonė perdavė žemę bendrovei TEDA – tai buvo susijusių bendrovių tarpusavio sandoris, įvykdytas už perdavimo kainą tarp tų pačių sandorio dalyvių.

(258)

Galiausiai dėl „Egypt TEDA“ žemės pardavimo bendrovei „Jushi Egypt“ Komisija pažymėjo, kad dauguma, t. y. 75 %, bendrovės „Egypt TEDA“ akcijų priklauso bendrovei „China-Africa TEDA Investment Company“, kuriai priklauso ir dauguma vietų bendrovės TEDA direktorių valdyboje. Pagrindinis „China-Africa TEDA Investment Company“ kontroliuojantis subjektas yra Kinijos plėtros bankas, ir jau nustatyta, kad jis laikytinas valstybine institucija. Be to, pati TEDA taip apibrėžia savo viziją ir misiją: „Vizija – investuoti į tarptautinį Kiniją remiantį pramonės parką ir vykdyti jame veiklą, pirmiausia tai įgyvendinant Egipte, bei plėsti veiklą Afrikoje ir net visame pasaulyje. Misija – skatinti Kinijos įmones investuoti užsienyje, toliau skatinti Kinijos įmonių tarptautinimo procesą“ (91). TEDA savo leidiniuose dažnai mini Prekybos ministerijos ir Tiandzino savivaldybės dėmesį, motyvaciją ir paramą jos vykdomai veiklai.

(259)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nustatė, kad valstybės kontroliuojami subjektai, kurie suteikė žemės bendrovei „Jushi Egypt“, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą, skaitomą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, laikytini valstybinėmis institucijomis. Iš tikrųjų, TEDA veiksmus, įvykdytus Kinijos Vyriausybei juos tiesiogiai kontroliuojant ir Egipto bei Kinijos Vyriausybėms glaudžiai bendradarbiaujant, galima priskirti Egipto Vyriausybei, kaip paaiškinta šio reglamento 3.2.3 skirsnyje, ir galima laikyti, kad jie sudaro dalį Egipte veikiančiam SPA gamintojui paremti suteiktų lengvatų.

(260)

Be to, net jeigu valstybės kontroliuojami subjektai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, remdamasi 219–224 konstatuojamosiose dalyse pateiktais įrodymais, taip pat remdamasi Kinijos ir Egipto Vyriausybių glaudaus bendradarbiavimo įrodymais, Komisija nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį būtų laikoma, kad tiems subjektams Kinijos ir Egipto Vyriausybės pavedė ir nurodė vykdyti funkcijas, kurias paprastai pavedama vykdyti Vyriausybėms. Todėl jų veiksmai bet kuriuo atveju būtų priskiriami Egipto Vyriausybei.

(261)

Po galutinio faktų atskleidimo ir Egipto Vyriausybė, ir eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija negali manyti, jog Kinijos valstybinių institucijų arba privačių institucijų, veikiančių Kinijos Vyriausybės pavedimu arba nurodymu, veiksmai pagal pagrindinį reglamentą yra laikytini subsidijomis, nes šie veiksmai nepriskiriami kilmės arba eksportuojančios šalies Vyriausybei.

(262)

Tačiau, kaip jau minėta 258–262 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad TEDA yra ne tik Kinijos valstybinė institucija, bet ir valstybinė institucija, kurią bendrai kontroliuoja Kinijos ir Egipto Vyriausybės, ir kad veiksmai, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja Kinijos Vyriausybė, gali būti priskirti Egipto Vyriausybei, atsižvelgiant ir į glaudų Kinijos ir Egipto Vyriausybių bendradarbiavimą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad TEDA akcininkai taip pat yra valstybei priklausančios Egipto valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Egipto Sueco kanalo administracija ir Egipto nacionalinis bankas, kuriems atstovaujama TEDA direktorių valdyboje. Tai rodo, kad Egipto Vyriausybė galėjo pripažinti ir priimti TEDA veiksmus. Galiausiai, kaip minėta 263 konstatuojamojoje dalyje, net jei TEDA nebūtų laikoma valstybine institucija, Komisija manė, kad ji veikia Kinijos Vyriausybės ir Egipto Vyriausybės pavedimu arba nurodymu.

(263)

Be to, bendrovei „Jushi Egypt“ žemė buvo suteikta ne tik 2011 m. 2016 m. bendrovė nusipirko gretimą žemės sklypą iš Egipto vystymo bendrovės. Egipto vystymo bendrovė, savo ruožtu, įsigijo dalį žemės sklypo, kuris 1998 m. buvo suteiktas Egipto ir Kinijos bendrajai įmonei. Komisija analizavo, ar Egipto Vyriausybė pavedė arba nurodė (kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje) Egipto vystymo bendrovei suteikti žemę bendrovei „Jushi Egypt“ lengvatinėmis sąlygomis.

(264)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Sueco kanalo zonos valdžios institucijos akivaizdžiai dalyvavo pardavimo bendrovei „Jushi Egypt“ sandoryje. Egipto vystymo bendrovei reikėjo parduoti žemės sklypą, nes ji nebeturėjo pakankamai lėšų žemei toliau vystyti pagal pradinės pirkimo sutarties su Egipto Vyriausybe nuostatas dėl pramonės plėtros. Šiuo atžvilgiu pirkimo sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu „Sueco kanalo specialiosios ekonominės zonos bendroji administracija per šešis mėnesius sutarties nepatvirtina, B šalis („Jushi Egypt“) turi teisę laikyti, kad A šalis (vystymo bendrovė) pažeidė šią sutartį, ir sutartis yra savaime nutraukiama“. Be to, pagal 7 straipsnį „B šalis pateikia rašytinį prašymą Sueco kanalo specialiosios ekonominės zonos bendrajai administracijai dėl B šalies A šalies vardu vykdytino pramonės projekto ir gauna patvirtinimus <...>. Sueco kanalo specialiosios ekonominės zonos bendroji administracija sutinka užregistruoti žemę B šalies vardu, išnagrinėti ir patvirtinti galutinę žemės pardavimo sutartį ir kreiptis dėl žemės sertifikato į notarų biurą B šalies vardu“.

(265)

Taigi, Egipto Vyriausybė pasinaudojo privačiu subjektu kaip tarpininku finansiniam įnašui skirti, o privatus subjektas neturėjo kitos išeities kaip tik parduoti žemę bendrovei „Jushi Egypt“, o kainą ir kitas sąlygas nustatė Egipto Vyriausybė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Egipto vystymo bendrovei valstybė pavedė arba nurodė (kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje), vykdyti Vyriausybės politiką, kuri įtvirtinta ir Bendradarbiavimo susitarime, ir suteikti žemę bendrovei „Jushi Egypt“ už lengvatinę kainą.

(266)

Komisija paprašė Egipto Vyriausybės pateikti statistinę informaciją apie Sueco kanalo zonoje taikytinas žemės kainas, taip pat apie konkurso procedūras, pagal kurias vystymo bendrovės sudaro pirkimo sandorius. Tačiau Egipto Vyriausybė jokios statistinės informacijos arba informacijos apie pirkimo procedūras, taikytas tuo laikotarpiu arba nagrinėjamiems sandoriams, pateikti negalėjo. Egipto Vyriausybė tegalėjo pateikti informaciją apie konkurso procedūras, pagal kurias bendrovei TEDA 2016 m. suteiktos uzufrukto teisės į kitą žemės sklypą.

(267)

Po galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija rėmėsi neteisingais faktais, kad padarytų išvadą, jog „Wadi Degla“ veikė Egipto Vyriausybės pavedimu arba nurodymu. Tiksliau jie tvirtino, kad:

(268)

Dėl pirmojo punkto, remiantis Komisijos turima bendrovės interneto svetainėje pateikta informacija (92), „Wadi Degla“ yra ne vamzdžių ir jungiamųjų detalių gamintoja, o nekilnojamojo turto vystytoja, vykdanti projektus įvairiose vietose, įskaitant Ain Sokhna.

(269)

Dėl antrojo punkto Komisija pripažino, kad „Wadi Degla“, be kita ko, norėjo parduoti savo žemę dėl to, kad jos neišvystė pagal teisinius įsipareigojimus. Tačiau bendrovė taip pat galėjo parduoti savo žemę laisvojoje rinkoje už geresnę kainą. Per tyrimą nustatyta, kad „Jushi“ vadovybė ne tik paaiškino, kodėl „Wadi Degla“ norėjo parduoti savo žemę, bet ir aiškiai nurodė, kad Sueco kanalo ekonominės zonos bendroji administracija dalyvavo derybose dėl pardavimo sandorių, nes sutartį patvirtino Sueco kanalo zonos pirmininkas.

(270)

Šio tyrimo išvados rodo, kad žemės suteikimo ir įsigijimo Sueco kanalo zonoje kainas nustato Egipto valdžios institucijos ir kad Sueco kanalo zonoje taikytinos kainos yra neskaidrios. Žemę lengvatinėmis sąlygomis suteikė valstybinės institucijos arba privatūs subjektai, kuriems pavedimus arba nurodymus davė valstybė.

(271)

Todėl tai, kad Egipto Vyriausybė suteikė žemę už mažesnį negu pakankamą atlygį, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį ir 3 straipsnio 2 dalį reikėtų laikyti subsidija, nes Vyriausybė suteikia prekių, kuriomis bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(272)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, programa yra konkreti, nes už mažesnį nei pakankamą atlygį žemę Sueco EPB zonoje gali gauti tik tam tikroje geografinėje teritorijoje įsteigtos bendrovės.

(273)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu. Gavėjams suteikta nauda įvertinama atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo už žemę faktiškai sumokėtos sumos ir sumos, kurią įprastu atveju būtų reikėję sumokėti pagal lyginamąją rinkos kainą, skirtumą. Nauda, kurią „Jushi Egypt“ gavo pirkdama žemę, apskaičiuota toliau nurodyta tvarka.

(274)

Egipto Vyriausybė negalėjo pateikti informacijos arba statistinių duomenų apie žemės pirkimo kainas. Egipto Vyriausybė pateikė informacijos tik apie sandorius dėl uzufrukto į žemę. Iš tikrųjų, 2016 m. ekspertų komitetas įvertino nekilnojamąjį turtą, kad galėtų sudaryti Sueco kanalo zonos uzufrukto teisių į žemę kainų žemėlapį. Remiantis atliktu tyrimu, buvo nustatyta vidutinė metinė uzufrukto teisės į žemę vertė didesniojoje Sueco kanalo ekonominėje zonoje. Kita vertus, 2016 m. TEDA su Pagrindine vystymo bendrove pasirašė susitarimą dėl uzufrukto teisės į žemę, pagal kurį esama Sueco EPB zonos teritorija išplėsta 6 km2. Komisija padaugino vidutinę metinę Sueco EPB zonos uzufrukto teisės į žemę vertę iš susitarimo dėl uzufrukto teisės į žemę, pasirašyto su TEDA dėl zonos išplėtimo 6 km2, galiojimo trukmės. Komisijos nuomone, vystymo bendrovei bendra nenaudojamos žemės pirkimo vertė buvo būtent tokio dydžio.

(275)

Tada, kad būtų atsižvelgta į išlaidas, kurias vystymo bendrovė patyrė tvarkydama teritoriją, pagal viešai prieinamą informaciją buvo apskaičiuotos TEDA patirtos 1 m2 tenkančios investicijų išlaidos. Remiantis šia informacija (93), išplėstoje 6 km2 teritorijoje buvo numatyta investuoti 230 mln. USD. Taip pat pridėtas vystymo bendrovės pelnas.

(276)

Taip apskaičiuota vystomos teritorijos 1 m2 kaina buvo pritaikyta bendrovės „Jushi Egypt“ įsigytai žemei ir palyginta su „Jushi Egypt“ faktiškai sumokėta kaina. 2011 m. įsigytos žemės atveju 2016 m. pirkimo kaina buvo pakoreguota, atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokyčius. BVP pokyčiai apskaičiuoti pagal TVF paskelbtas 2016 m. infliacijos normas ir Egipto BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais. Prie 2016 m. įsigyto žemės sklypo kainos buvo pridėta papildoma suma, kad būtų atsižvelgta į pirkėjui patogią žemės sklypo geografinę padėtį (greta „Jushi Egypt“ esamos infrastruktūros).

(277)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį dėl subsidijos sumų priskyrimo turtui, kurio nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, subsidijos suma buvo priskirta tiriamajam laikotarpiui pritaikius atitinkamą žinomą Pasaulio banko paskelbtą tiriamojo laikotarpio Egipto skolinimo palūkanų normą, taikomą beprocentėms paskoloms (94).

(278)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ tvirtino, kad nustatydama žemės pardavimo lyginamąjį dydį Komisija padarė keletą klaidų:

(279)

Dėl pirmo punkto, Komisija pripažino, kad visiška nuosavybė skiriasi nuo uzufrukto teisės, tačiau kadangi Egipto Vyriausybė negalėjo pateikti jokios informacijos ar statistinių duomenų apie žemės pirkimo kainas, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai yra geriausia turima informacija lyginamajam dydžiui nustatyti.

(280)

Dėl antro punkto, Komisija priminė, kad minėtą vertinimą sudarė Egipto Vyriausybės užsakytas nepriklausomas tyrimas, kuriame nurodyta tikroji žemės vertė, t. y. kaina, už kurią žemė paprastai turėtų būti parduodama. Tai, kad Egipto Vyriausybė faktiškai nepardavė žemės sklypų šia kaina, neturi įtakos jų tikrajai vertei.

(281)

Dėl trečio punkto, Komisija laikėsi nuomonės, kad uzufrukto vertė paprastai nustatoma kaip pagrindinio turto rinkos vertės (t. y. visos nuosavybės vertės) procentinė dalis, nelygu uzufrukto trukmė, t. y. kuo uzufrukto trukmė ilgesnė, tuo uzufrukto vertė artimesnė visos nuosavybės vertei. Kadangi visos žemės nuosavybės teisės pagal apibrėžtį yra neribotos trukmės, metinę uzufrukto normą padauginus iš 50 metų Komisijos apskaičiuotas lyginamasis dydis visada būtų mažesnis už tikrąją visos nuosavybės vertę. Be to, Komisija pažymėjo, kad konkrečiame 2016 m. TEDA pasirašytos uzufrukto sutarties pavyzdyje visa uzufrukto suma turėjo būti sumokėta kaip vienkartinė išmoka uzufrukto teisės taikymo pradžios dieną. Kadangi faktiškai tokių metinių nuomos mokesčių nebuvo, tvirtinimas netenka galios.

(282)

Dėl ketvirto punkto, Komisija pažymėjo, kad „Jushi Egypt“ iš tiesų įsigijo žemę be pastatų. Tačiau šioje žemėje jau buvo galima naudotis visomis būtinomis komunalinėmis paslaugomis, taip pat keliais ir nuotekų valymo, viešojo apšvietimo, saugumo ir kitomis TEDA teikiamomis paslaugomis. Lengvai pasiekiamoje ir išsivysčiusioje zonoje esančio žemės sklypo kaina negali būti lyginama su tuščio atokiai esančio sklypo kaina. Be to, nekilnojamojo turto vystytojai, kaip antai TEDA, pajamas paprastai gauna parduodami žemę ir nuomodami toje zonoje esančius pastatus ir infrastruktūrą. Jei vystymo sąnaudos nebūtų įskaičiuotos į žemės rinkos kainą, vystytojai visų pirma nebūtų skatinami daryti jokių investicijų.

(283)

Dėl paskutinio punkto Komisija pažymėjo, kad ji pakoregavo 2016 m. kainą remdamasi realia Egipto BVP raida nuo 2011 m. Tai reiškia, kad infliacija, kurią, lėmė EGP nuvertėjimas, palyginti su USD, jau buvo įtraukta į BVP koregavimą. Todėl dėl tolesnių koregavimų, susijusių su valiutos kurso pokyčiais, atsirastų dvigubas skaičiavimas.

(284)

Remiantis išdėstytais argumentais bendrovės tvirtinimai buvo atmesti.

(285)

Visos nustatytos subsidijos sietos su visa bendrovės apyvarta. Tuomet subsidijos suma buvo priskirta Europos Sąjungoje parduoto nagrinėjamojo produkto apyvartai.

(286)

Apskaičiuota, kad subsidija, kurią sudarė žemės suteikimas už mažesnį negu pakankamą atlygį, buvo lygi 2,02 %.

(287)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad 2016 m. speciali mokesčių taisyklė, pagal kurią nuostoliai dėl valiutos kurso laikomi mokesčių nuostoliais, negali būti laikoma subsidija, nes ja nesuteikiama nauda ir ji nėra konkreti. Pirma, kadangi šia mokesčių taisykle buvo siekiama kompensuoti Vyriausybės sukeltus nuostolius, jokios naudos nebuvo suteikta. Antra, kadangi visi subjektai, nukentėję nuo Vyriausybės sukeltų nuostolių, turėjo vienodą galimybę pasinaudoti šia apmokestinimo tvarka, šios schemos negalima laikyti konkrečia.

(288)

Komisija savo negalutinėse išvadose pripažino, kad šis teisės aktas buvo bendrai taikomas visoms Egipto bendrovėms ir kad jo paskirtis buvo kompensuoti neigiamą Egipto valiutos devalvacijos poveikį. Tačiau Komisija taip pat nurodė, kad bendrovės, kurių veikla daugiausia orientuota į eksportą ir kurios beveik visą savo veiklą vykdo užsienio valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriais arba eurais, iš šio teisės akto gavo neproporcingai daug naudos. Iš tiesų šios bendrovės dėl Egipto svaro devalvacijos nepatyrė jokių didelių faktinių nuostolių, nes nuostolius dėl valiutos kurso, susijusius su pirkimo sandoriais ir (arba) įsipareigojimais JAV doleriais, buvo galima kompensuoti dėl valiutos kurso gautu pelnu pagal pardavimo sandorius JAV doleriais. Todėl teisės aktu ne kompensuoti Vyriausybės sukelti nuostoliai, bet veikiau faktiškai sukurta mokesčių lengvata, kuri konkrečiai taikyta to pobūdžio bendrovėms. Todėl Komisija argumentą atmetė.

(289)

Atitinkamai laikinojo reglamento 93–102 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(290)

Po pirminio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas iškėlė įvairių klausimų. Pirma, tai, kad „Jushi Egypt“ PVM grąžinamąsias išmokas iš Egipto Vyriausybės praeityje gavo ne visada laiku ir ne visą sumą (kai bendrovė nepriklausė Sueco kanalo ekonominei zonai), nėra pagrindas teigti, kad pagal apmokestinimo tvarką, kuri bendrovei dabar yra taikoma Sueco kanalo ekonominėje zonoje, tam tikros pajamos buvo negautos.

(291)

Antra, Komisija palygino ginčijamą apmokestinimo tvarką su hipotetine apmokestinimo tvarka, kuri buvo ekstrapoliuota pagal „Jushi Egypt“ padėtį iki jai pradedant veikti Sueco kanalo ekonominėje zonoje, užuot lyginusi ginčijamą apmokestinimo tvarką su Egipto PVM taisyklėmis, taikomomis įrangos ir žaliavų importui.

(292)

Trečia, tikrinamojo vizito metu Komisija nepateikė jokių klausimų Egipto Vyriausybei ir su ja PVM administravimo Egipte neaptarė.

(293)

Ketvirta, Egipto Vyriausybė priminė, kad SKP sutarties 27 straipsnyje reikalaujama, kad besivystančioms šalims, PPO narėms, būtų taikoma speciali diferencijuota tvarka. Todėl Komisija neturėtų bausti už tai, kad Egipto Vyriausybė ne visada turėjo išteklių, kad galėtų laiku grąžinti reikiamą PVM kredito sumą.

(294)

Penkta, Egipto Vyriausybė priminė, kad Komisijos nustatytas subsidijos lyginamasis standartas atitinka bendrovių padėtį prieš joms prisijungiant prie Sueco kanalo ekonominės zonos. Bendrovės, nepatenkančios į Sueco kanalo ekonominę zoną, galiausiai iš Egipto Vyriausybės susigrąžina dalį sumokėto PVM, nors ir ne laiku ir ne visą sumą. Todėl visa įprastu atveju mokėtina PVM suma negali būti laikoma nauda, nes „Jushi Egypt“ dalį šio PVM turėtų susigrąžinti iš Egipto Vyriausybės. Be to, kadangi „Jushi Egypt“ PVM kredito likutis šiuo metu mažėja, nes bendrovė gauna daugiau gautinų PVM sumų, visa įprastu atveju mokėtina PVM suma būtų buvusi iš dalies išskaityta iš gautino PVM. Galiausiai pažymėtina, kad 2020 m. pradžioje PVM sumos, kurias „Jushi Egypt“ turėjo sumokėti už 2017–2018 m. vykdytą importą, buvo sumokėtos ir Egipto Vyriausybė jas išskaičiavo iš „Jushi Egypt“ PVM kredito. Todėl nauda nebeteikiama.

(295)

Galiausiai pažymėtina, kad Komisija teisingai įvertino, jog už išteklius, panaudotus eksportuotiems produktams, importo muitų mokėti nereikėjo, todėl tokią pačią logiką reikėjo taikyti PVM už išteklius, panaudotus eksportuotiems produktams. Vadinasi, kad apskaičiuotų naudą, Komisija turi priskirti mokėtino PVM sumą tiriamajam laikotarpiui pagal tai, koks kiekis medžiagų buvo panaudotas prekėms, kurios buvo parduotos tik vidaus rinkoje, pagaminti.

(296)

Atsakydama į šiuos argumentus, Komisija norėtų paaiškinti, kad ji nesiekia nubausti Egipto Vyriausybės už tai, kad jai trūksta išteklių, ar kritikuoti pačią Egipto PVM sistemą. Komisija taip pat pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu Egipto Vyriausybės argumente paminėtas SKP sutarties 27 straipsnis neturi reikšmės. Svarbiausia nuostata, taikytina kompensacinių muitų procedūroms, yra 27 straipsnio 10 dalis, kurioje kalbama tik apie tam tikras de minimis ribas, o kitos 27 straipsnio nuostatos daugiausia susijusios su besivystančių šalių eksporto subsidijomis. Šiuo atveju Egipto Vyriausybė remiasi 27 straipsniu, kad pateisintų PVM kreditų negrąžinimą mokesčių mokėtojams, kuriems ši nuostata neturi reikšmės.

(297)

Dėl argumento dėl prašymų pateikti informaciją apie PVM sistemą pažymėtina, kad Komisija informacijos apie tai, kaip veikia Egipto PVM sistema, prašė tyrimo pradžioje, klausimyne. Be to, per tikrinamąjį vizitą buvo pateikti bendri klausimai dėl iš eksportuojančių gamintojų surinktų mokesčių sumos. Todėl Komisija manė, kad atlikdama pačios PVM sistemos tyrimą ji gavo pakankamai informacijos.

(298)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad Sueco kanalo zonos bendrovių apmokestinimo PVM tvarka skiriasi. Iš tiesų Sueco kanalo zonos bendrovės neturi mokėti PVM iš anksto (toliau – 1 scenarijus). Tačiau panašioje padėtyje esantys mokesčių mokėtojai, t. y. bendrovės, kurios veikia ne Sueco kanalo zonoje, turi sumokėti PVM iš anksto (toliau – 2 scenarijus). Šiuo etapu nėra svarbu, ar galiausiai PVM turi būti sumokėtas, ar grąžintas. Svarbu tai, kad pagal 1 scenarijų Egipto Vyriausybė iš anksto nesurinks jokių pajamų, o pagal 2 scenarijų Egipto Vyriausybė visais atvejais pajamas surinks iš anksto.

(299)

Pagal atitinkamą Egipto norminę sistemą, sukakus atsiskaitymo terminui, pagal 1 scenarijų bendrovės turės sumokėti galutinę mokėtiną sumą, o pagal 2 scenarijų dalis Egipto Vyriausybės surinktų pajamų bendrovėms grįš (jeigu PVM turės būti grąžintas). Jeigu šis atsiskaitymo procesas bus greitas ir patikimas, tada nauda dėl to, kad pagal 1 scenarijų mokesčio nereikia mokėti iš anksto, prilygs su pinigų srautu susijusiam pranašumui ir bus laikoma, kad ši nauda gaunama tiek laiko, kiek užtruktų mokesčio grąžinimas. Komisija dėl šio aspekto pažymėjo, kad pagal įstatymus atsiskaityti privaloma per 6 mėnesius nuo kredito atsiradimo dienos.

(300)

Tačiau Komisija nustatė, kad Egipte su bendrovėmis, veikiančiomis pagal 2 scenarijų, atsiskaitoma ir atitinkamos lėšos joms grąžinamos, geriausiu atveju, labai pavėluotai ir kad mokesčių grąžinimo kriterijai yra labai neaiškūs. Komisija šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad Egipto Vyriausybė paties šio fakto neginčijo. Su pinigų srautu susijusi nauda Sueco kanalo zonai priklausančioms bendrovėms atsiranda dėl to, kad iki galutinio atsiskaitymo termino, kurio data nėra aiški, (1 scenarijus) Egipto Vyriausybė iš Sueco kanalo zonai priklausančių bendrovių nesurenka jokio PVM, priešingai nei iš Sueco kanalo zonai nepriklausančių bendrovių – iš jų mokesčiai surenkami iš karto, o grąžinami daug vėliau ir to grąžinimo data yra neaiški (2 scenarijus). Todėl, palyginti su bendrovėmis, kurios Sueco kanalo zonai nepriklauso, Sueco kanalo zonai priklausančios bendrovės gauna naudos dėl lengvatinio apmokestinimo PVM. Suma, kurios Egipto Vyriausybė nesurenka iš Sueco kanalo zonai priklausančių bendrovių, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį laikytina negautomis arba nesurinktomis pajamomis.

(301)

Kad būtų dar aiškiau, pažymėtina, kad Komisija nagrinėjo ne tik atitinkamą Egipte galiojančią apmokestinimo PVM sistemą, bet ir eksportuojančių gamintojų padėtį iki jų prisijungimo prie Sueco kanalo zonos ir po to. Iš tiesų, iki prisijungimo prie Sueco kanalo zonos tų bendrovių padėtis tiriamuoju laikotarpiu buvo panaši į Sueco kanalo zonai nepriklausiusių bendrovių padėtį pagal 2 scenarijų. Šiuo atžvilgiu Egipto Vyriausybė neginčijo to, kad iki prisijungimo prie Sueco kanalo zonos „Jushi Egypt“ sukaupė labai didelį PVM kreditą ir kad Egipto Vyriausybė nebuvo pajėgi to kredito grąžinti. Taigi „Jushi Egypt“ PVM kredito būklė, susidariusi prieš bendrovei prisijungiant prie Sueco kanalo zonos, rodo, kad ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtis tiriamuoju laikotarpiu atitiko Sueco kanalo zonai nepriklausančių bendrovių padėtį.

(302)

Dėl penkto klausimo, kurį iškėlė Egipto Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai, pažymėtina, kad galutinė prekių, kurioms taikomas PVM, paskirties vieta ir tai, kad „Jushi Egypt“ ilgainiui galėjo užskaityti kai kurias mokėtinas PVM sumas iš savo pradinio PVM kredito, nekeičia Komisijos išvadų, nes šios užskaitos nedaro poveikio pradiniam nevienodam požiūriui į bendroves, veikiančias zonoje ir už jos ribų, ir bet kuriuo atveju šios užskaitos yra susijusios ne su Egipto Vyriausybės aktyviai mokamomis grąžinamosiomis išmokomos, o veikiau su PVM prievole, kuri atsirado bendrovei.

(303)

Komisija atsižvelgė į tai, kad naujasis PVM įstatymas Egipte buvo priimtas tik prieš pat tiriamąjį laikotarpį ir kad tiriamuoju laikotarpiu įgyvendinimo teisės aktai dar nebuvo iki galo priimti. Atsižvelgdama į šį pereinamąjį etapą, Komisija iš Egipto Vyriausybės argumento suprato, kad PVM grąžinimas gali gerokai užtrukti, nes Egiptas yra besivystanti šalis, joje už naująją sistemą atsakingų administracijos darbuotojų skaičius nėra optimalus, biudžeto lėšų gali trūkti, tad PVM grąžinti per nustatytą laikotarpį gali būti sunku. Todėl, atsižvelgdama į šias išskirtines ir, tikėtina, Egipte laikinai susiklosčiusias aplinkybes, Komisija, apskaičiuodama naudą, gautą dėl atleidimo nuo PVM, nusprendė atsižvelgti tik į su pinigų srautais susijusį eksportuojančio gamintojo įgytą pranašumą. Naudos apskaičiavimo metodika, aprašyta 258 konstatuojamojoje dalyje, buvo atitinkamai pakoreguota.

(304)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nustatė, jog bendrovėms, nepriklausančioms Sueco kanalo zonai, PVM ir kiti mokesčiai buvo grąžinti „geriausiu atveju labai vėluojant“ ir pagal neaiškius kriterijus, ir Egipto Vyriausybė to neginčijo. Jų žiniomis, visus Egipto valdžios institucijoms pateiktus prašymus grąžinti mokesčius vertina ir sprendimus dėl jų priima specialiai tokiems prašymams nagrinėti įsteigtas Vyriausybinis komitetas. Tokiomis sąlygomis ir atsižvelgiant į tai, kad Egipto Vyriausybė pabrėžia, jog Egipto, kaip besivystančios šalies, sistemos toli gražu nėra tobulos, galima daryti pagrįstą išvadą, kad mokesčių grąžinimo procesas yra labai biurokratiškas ir šališkas ir kad laiku mokesčius susigrąžina (jei apskritai juos susigrąžina) tik būtinus politinius ryšius turinčios bendrovės. Skundo pateikėjo teigimu, nekonfidencialioje byloje nėra įrodymų, kad „paprastoms“ bendrovėms (t. y. neturinčioms politinių ryšių) apskritai (arba per pagrįstą laikotarpį) būtų grąžinami PVM ir importo mokesčiai. Tai, kad 2020 m. „Jushi Egypt“ galiausiai susigrąžino importo muitus ir PVM, sumokėtus prieš ją įtraukiant į Sueco kanalo zoną, nėra toks įrodymas, o veikiau patvirtina išvadą, kad tik politiniai ryšiai leidžia bendrovėms susigrąžinti mokesčius. Kitaip tariant, tiek Sueco kanalo zonos neapmokestinimą, tiek „Jushi Egypt“ už laikotarpį iki jos buvimo Sueco kanalo zonoje susigrąžintus mokesčius Komisija turėtų laikyti subsidijomis negautų pajamų forma.

(305)

Šiuo klausimu Komisija pakartojo, kad ji, apskaičiuodama atleidimo nuo PVM lengvatą, nusprendė atsižvelgti tik į su pinigų srautu susijusį eksportuojančio gamintojo įgytą pranašumą, atsižvelgdama į tai, kad naujasis Egipto PVM įstatymas buvo priimtas tik prieš pat tiriamąjį laikotarpį ir kad įgyvendinimo teisės aktai dar nebuvo visiškai priimti tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgdama į šį pereinamąjį etapą, Komisija iš Egipto Vyriausybės argumento suprato, kad PVM grąžinimas gali gerokai užtrukti, nes Egiptas yra besivystanti šalis, joje už naująją sistemą atsakingų administracijos darbuotojų skaičius nėra optimalus, biudžeto lėšų gali trūkti, tad PVM grąžinti per nustatytą laikotarpį gali būti sunku. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(306)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 53–66 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(307)

Kalbant apie negautas pajamas dėl de facto atleidimo nuo PVM, nauda iš pradžių buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visą PVM sumą, kurią įprastu atveju būtų reikėję sumokėti, bet kuri per tiriamąjį laikotarpį už importuotos įrangos pirkimą (per tiriamąjį laikotarpį) nebuvo sumokėta. Tačiau, kaip paminėta 256 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į pastabą dėl pirminio faktų atskleidimo, Komisija nusprendė apskaičiuodama naudą dėl atleidimo nuo PVM atsižvelgti tik į su pinigų srautu susijusį eksportuojančių gamintojų įgytą pranašumą. Naudos apskaičiavimo metodika buvo atitinkamai pakoreguota, todėl nuspręsta, kad su pinigų srautu susijęs pranašumas dėl PVM išskaičiavimo prie pajamų šaltinio yra lygus sumai, kuri būtų gauta Egipte tiriamuoju laikotarpiu galiojusią vidutinę indėlių palūkanų normą (12,03 %) pritaikius PVM sumoms, kurios buvo išskaičiuotos prie pajamų šaltinio už prekes, įsigytas nuo 2017 m.

(308)

Iš dalies pakeista subsidijų suma, nustatyta eksportuojantiems gamintojams dėl šios rūšies subsidijų mašinoms tiriamuoju laikotarpiu, buvo 0,02 % atleidimo nuo PVM atveju ir 0,17 % importo muitų netaikymo atveju.

(309)

Po pirminio faktų atskleidimo Egipto Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad „Jushi Egypt“ 2019 m. pradžioje sumokėjo muitų užstatą. Jie taip pat pateikė papildomų įrodymų, kad už visus 2017 ir 2018 m. muitus buvo atsiskaityta ir muitai buvo sumokėti. Jie taip pat tvirtino, kad net jeigu 2020 m. už mokėtinus muitus nebūtų atsiskaityta, Komisija negalėtų iš besivystančios šalies, kokia yra Egiptas, reikalauti idealaus mokesčių administravimo. Šiuo atžvilgiu Egipto Vyriausybė bendrovei „Jushi Egypt“ ypač uoliai pritaikė sąlyginio apmokestinimo muitu sistemą, nes vartojimo ataskaitos buvo parengtos ir Egipto Vyriausybė pradėjo vykdyti jų stebėseną per kelis mėnesius nuo „Jushi Egypt“ prisijungimo prie Sueco kanalo ekonominės zonos. Po trejų metų Egipto Vyriausybė susigrąžino visus muitus ir mokėtiną PVM iš „Jushi Egypt“. Egipto Vyriausybė tvirtino, kad yra sukūrusi tinkamą sąlyginio apmokestinimo muitu sistemą, užtikrinančią, kad nesusidarytų permokos.

(310)

Pasak Egipto Vyriausybės, pagal Egipto civilinio kodekso 377 straipsnį ir pagal Pinigų teismo nutartį Nr. 915/43 Egipto Vyriausybė importo muitus gali susigrąžinti per 5 metus. Kadangi šis laikotarpis nebuvo pasibaigęs, daryti išvados, kad Egipto Vyriausybė prarado pajamų, negalima, nes Egipto Vyriausybė tebeturėjo teisę susigrąžinti muitus ir, atėjus laikui, tai padarė.

(311)

Taip pat reikėtų pažymėti ir „Jushi Egypt“ teiginius, kad SPA pardavimas šį produktą iš „Jushi Egypt“ pirkusiai bendrovei „Hengshi Egypt“, kuri taip pat yra įsteigta Sueco kanalo zonoje, pagal Egipto įstatymus (kalbant apie žaliavų importo mokesčius) turi būti vertinamas kaip pardavimas eksportui, nes „Hengshi Egypt“ yra įsikūrusi Sueco kanalo ekonominėje zonoje. Be to, „Hengshi Egypt“ nevykdė jokio pardavimo vidaus rinkoje, nes visus produktus eksportavo. Taigi, jeigu „Jushi Egypt“ nebūtų atleista nuo žaliavų importo muito, ji vis tiek nebūtų turėjusi jo mokėti už žaliavas, kurios buvo parduotos vidaus rinkoje bendrovei „Hengshi Egypt“.

(312)

Komisija peržiūrėjo pateiktus įrodymus dėl muitų mokėjimo ir nustatė, kad Egipto Vyriausybė eksportuojančio gamintojo įmonėje 2019 m. pabaigoje dėl Komisijos tyrimo atliko patikrinimą. Dėl šio patikrinimo Egipto Vyriausybė susigrąžino tam tikrą importuotų medžiagų muito mokestį iš bendrovės už 2017, 2018 ir 2019 m. Remdamasi pateiktais įrodymais ir atsižvelgdama į tai, kad dėl kelionių apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, šių naujų įrodymų vietoje patikrinti neįmanoma, Komisija argumentą priėmė ir už importuotas medžiagas mokėtiną muitų sumą, susijusią su tiriamuoju laikotarpiu, atėmė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje.

(313)

Tačiau Komisija nemano, kad šie atsiskaitymai suteikia pagrindo abejoti išvadomis dėl pačios subsidijų schemos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad muitų susigrąžinimą paskatino Komisijos vykdomas tyrimas, o ne pačios Egipto Vyriausybės vykdyta muitų surinkimo stebėsena ir patikrinimas. Egipto Vyriausybė taip pat neneigė, kad tiriamuoju laikotarpiu tokios sistemos dar nebuvo. Dėl to, kad stebėsena ir patikrinimai nebuvo vykdomi laikinai, Komisija pažymėjo, kad „Jushi Egypt“ prie Sueco kanalo zonos prisijungė tik 2017 m., tačiau paskutinį kartą teisės aktai dėl muitų surinkimo buvo keisti dar 2015 m., kai atsakomybė už muitų surinkimą perduota Sueco kanalo zonos bendrajai administracijai. Be to, išsamioje Muitinės ataskaitoje, kurią Egipto Vyriausybė pridėjo savo pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo I priede, patvirtinta, kad apskritai bendra muitų surinkimo teisinė bazė buvo sukurta nuo 2006 m. Taigi Egipto Vyriausybė turėjo apsčiai laiko, kad įdiegtų veikiančią muitų surinkimo sistemą.

(314)

Dėl pardavimo iš bendrovės „Jushi Egypt“ bendrovei „Hengshi Egypt“ Komisija pažymėjo, kad specialiojoje zonoje esančių bendrovių išteklių pardavimui tarpusavyje niekada nebuvo taikomi jokie mokesčiai, taigi iš to matyti, kad Sueco kanalo zona yra specialioji zona ir kad jai būdinga tam tikra specifika, kuria ši zona išsiskiria iš kitų zonų.

(315)

Todėl tai, kad „Hengshi Egypt“ vykdo pardavimą tik eksportui, šiuo atžvilgiu iš esmės neturi reikšmės ir Komisijos išvados dėl to nesikeičia. Egipto Vyriausybės ir eksportuojančio gamintojo argumentai dėl Komisijos išvadų pagrįstumo apskritai ir konkrečiai dėl pardavimo bendrovei „Hengshi Egypt“ buvo atmesti.

(316)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad taip nėra tuo atveju, kai po antisubsidijų tyrimo Vyriausybė nutraukia nustatytos subsidijų schemos taikymą, todėl tos schemos nebegalima naudoti. Skundo pateikėjo teigimu, Egipto Vyriausybė paprasčiausiai surinko lėšų iš „Jushi Egypt“, kad suteiktų jai naudos ES tyrime, tačiau tinkamos mokesčių surinkimo sistemos nesukūrė. Kadangi teisinės sistemos nėra, negalima užtikrinti, kad ir ateityje Egipto Vyriausybė rinks muitus ir PVM iš „Jushi Egypt“suo moto arba kad Egipto Vyriausybė negrąžins „Jushi Egypt“ surinktų lėšų, kai tik Komisija baigs tyrimą. Kitaip tariant, atsižvelgiant į Kinijos ir Egipto bendradarbiavimo susitarimą, Egipto Vyriausybės veiksmai paprasčiausiai atspindi nusistovėjusį ir nuolatinį ad hoc naudos teikimo „Jushi Egypt“ modelį ir jokiu būdu nepateisina kitokio „Jushi Egypt“ gautos naudos vertinimo.

(317)

Dėl šio aspekto Komisija pakartojo peržiūrėjusi dėl sumokėtų muitų pateiktus įrodymus ir, remdamasi pateiktais įrodymais ir atsižvelgdama į tai, kad dėl kelionių apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, šių naujų įrodymų vietoje patikrinti neįmanoma, Komisija argumentą priėmė ir už importuotas medžiagas mokėtiną muitų sumą, susijusią su tiriamuoju laikotarpiu, atėmė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje. Be to, faktiškai neteisinga, kad nėra teisinės sistemos, kaip matyti iš laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje aprašyto teisinio pagrindo. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 78–82 konstatuojamosiose dalyse, teisės aktai šiuo metu įgyvendinami. Galiausiai tvirtinimai, kad Egipto Vyriausybė bendrovei „Jushi Egypt“ grąžins surinktas lėšas, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(318)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ pakartojo tas pačias pastabas dėl atleidimo nuo PVM ir importo muitų apskaičiavimo, nepaisydama Komisijos atskleistos faktinės informacijos ir paaiškinimų. Kadangi pateiktos pastabos jau buvo išnagrinėtos, papildomo paaiškinimo nereikėjo.

(319)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 69–86 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(320)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija pakoregavo skaičiavimo metodiką, kad galėtų apskaičiuoti naudą, gautą dėl de facto atleidimo nuo PVM, kaip paminėta šio reglamento 256 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to buvo laikoma, kad su pinigų srautu susijęs pranašumas dėl PVM išskaičiavimo prie pajamų šaltinio yra lygus sumai, kuri būtų gauta Egipto tiriamojo laikotarpio vidutinę indėlių palūkanų normą (12,03 %) pritaikius PVM sumoms, kurios buvo išskaičiuotos prie pajamų šaltinio už medžiagas, nupirktas nuo 2017 m., proporcingai PVM sumoms, kurios buvo išskaičiuotos prie pajamų šaltinio tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi informacijos apie tai, kiek medžiagų nupirkta iki tiriamojo laikotarpio, nebuvo pateikta, Komisija laikėsi nuomonės, kad šis kiekis būtų lygus kiekiui, nustatytam per tiriamąjį laikotarpį, jį pakoregavus pagal prekių, kurios tarp abiejų laikotarpių buvo parduotos, kainos skirtumus.

(321)

Iš dalies pakeista subsidijų suma, nustatyta eksportuojantiems gamintojams dėl šios rūšies subsidijų medžiagoms tiriamuoju laikotarpiu, buvo 1,08 % atleidimo nuo PVM atveju ir 0,24 % importo muitų netaikymo atveju.

(322)

Galutinės subsidijos, teikiamos pirmiau nurodytomis priemonėmis, normos, išreikštos procentais nuo CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

1 lentelė

Galutinės subsidijos normos

(323)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 106–109 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(324)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 110–112 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(325)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš Egipto eksportuojančio gamintojo „Jushi Egypt“ dėl priverstinio kainų mažinimo.

(326)

„Jushi Egypt“ pažymėjo, kad skaičiuodama priverstinio kainų mažinimo mastą, Komisija iš susijusių pardavimo bendrovių pardavimo kainos, taikytos nepriklausomam Sąjungos pirkėjui, atėmė pardavimo išlaidas ir pagrįstą pelno sumą.

(327)

„Jushi Egypt“ nurodė, kad tokia metodika neatitinka Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-301/16, Jindal Saw Ltd ir Jindal Saw Italia prieš Europos Komisiją („Jindal Saw“), 187 punkto (95).

(328)

Komisija nesutiko su „Jushi Egypt“, kad šiuo atveju svarbus sprendimas Jindal Saw. Sprendime Jindal Saw Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė klaidą atskaičiusi „Jindal“ susijusių importuotojų Sąjungoje pardavimo išlaidas iš pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui, ir neatskaičiusi Sąjungos pramonės susijusių pardavimo subjektų pardavimo išlaidų iš Sąjungos pramonės pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kainų.

(329)

Todėl Teismas laikėsi nuomonės, kad abi kainos nebuvo simetriškai lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu tuo atveju, kai eksportuojantys gamintojai į Sąjungą daugiausia pardavė per susijusius pardavimo subjektus, palyginti su tuo, kaip Sąjungos gamintojai pardavė nagrinėjamąjį produktą.

(330)

Komisija pažymėjo, kad šio atvejo lyginti su Sprendime Jindal nagrinėtu atveju netikslinga, nes atitinkama pardavimo eksportui struktūra buvo kitokia. Didžiąją dalį „Jushi Group“ pardavimo apimties sudaro tiesioginis pardavimas iš Egipto pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, o Sprendime Jindal nagrinėtu atveju beveik visas eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui vykdytas per ES įsteigtus subjektus.

(331)

Iš tikrųjų, šiuo atveju du iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų neturi susijusių pardavimo bendrovių, o trečiasis gamintojas turi centralizuotą pardavimo ir sąskaitų išrašymo sistemą, taikomą produktams, kurie siunčiami tiesiogiai iš gamintojų gamyklų. Todėl Komisija manė, kad šiuo atveju su eksportuojančio gamintojo pardavimo kanalais asimetrijos nėra, tad Sprendimas Jindal netaikytinas. Be to, su „Jushi Group“ susijusių pardavimo subjektų kainų naudojimas neturėtų jokio reikšmingo poveikio kainų poveikio analizei (96).

(332)

Komisija taip pat primena laikinojo reglamento 157 konstatuojamąją dalį, kurioje išdėstyta išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu kaina buvo akivaizdžiai smukdoma. Todėl bet kokiu atveju šis argumentas neturi reikšmės, nes smukdomos kainos fakto savaime pakaktų įrodyti, kad subsidijuotas importas darė neigiamą poveikį kainoms, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje.

(333)

Todėl Komisija patvirtino savo išvadas, išdėstytas laikinojo reglamento 122 ir 123 konstatuojamosiose dalyse, kad dėl importo iš Egipto tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis buvo reikšmingai priverstinai sumažinta, ir pažymėjo, kad bet kuriuo atveju dėl laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje išdėstyto kainos smukdymo fakto šis argumentas netenka reikšmės.

(334)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ pakartojo tas pačias pastabas dėl priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo, nepaisydama Komisijos atskleistos faktinės informacijos ir paaiškinimų. Kadangi pateiktos pastabos jau buvo išnagrinėtos, papildomo paaiškinimo nereikėjo.

(335)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 124–129 konstatuojamąsias dalis.

(336)

Kadangi jokių pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 131–132 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(337)

Kadangi jokių pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(338)

Kadangi pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(339)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 138 ir 139 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(340)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Egypt“ pateikė pastabų dėl laikinajame reglamente pateiktų mikroekonominių rodiklių apskaičiavimo ir paprašė daugiau informacijos apie tai, kaip šie rodikliai buvo apskaičiuoti.

(341)

Komisija nurodė „Jushi Egypt“ laikinojo reglamento 126 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškiai nurodyta, kad mikroekonominiai rodikliai buvo pagrįsti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, patikrintais ir tuomet agreguotais.

(342)

Agregavimu siekta užtikrinti, kad imtis būtų laikoma vienu duomenų šaltiniu, o ne trimis atskirais duomenų šaltiniais, kuomet reikia paaiškinti konkrečioms bendrovėms būdingas tendencijas. Remdamasi suvestiniais duomenimis, Komisija visą imtį galėjo laikyti esant tipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu ir šiuos duomenis naudoti kaip orientyrą visų gamintojų veiklai vertinti.

(343)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 141–142 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(344)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(345)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 146 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(346)

Kadangi jokių pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 149–153 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(347)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 154–161 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl žalos.

(348)

Laikinajame reglamente Komisija padarė pirminę išvadą, kad dėl subsidijuojamo importo iš Egipto Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(349)

Komisija padarė išvadą, kad dėl importo didėjimo tiriamuoju laikotarpiu, subsidijuojamo importo Sąjungos pramonei daromo priverstinio kainų mažinimo poveikio ir Sąjungos pramonės kainų smukdymo Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir jos pelningumas sumažėjo.

(350)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 164 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(351)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 167–171 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(352)

Komisija negavo pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto.

(353)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 174 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(354)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 175–176 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl priežastinio ryšio.

(355)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 185–186 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(356)

Kadangi jokių papildomų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 192 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(357)

Kadangi jokių papildomų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 207 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(358)

Kadangi jokių papildomų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(359)

Kadangi jokių papildomų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–213 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(360)

Kaip paminėta laikinojo reglamento 220 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, nustatė reikalavimą išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu registruoti importuojamą SPA pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5a dalies reikalavimus, o šį reikalavimą įtvirtino paskelbtame Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/199 (97)(toliau – Registracijos reglamentas).

(361)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turi nuspręsti, ar trijų savaičių registracijos laikotarpiu antisubsidinės priemonės turi būti taikomos atgaline data, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras registruotas SPA importas iš Egipto buvo vykdomas.

(362)

Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar muitus galima rinkti trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, išdėstyti pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalyje. Tame straipsnyje nurodyta, kad muitus galima rinkti tik tada, jeigu:

(363)

Komisija mano, kad Registracijos reglamentas atitinka a kriterijų, t. y. kad Egipto kilmės SPA importas buvo užregistruotas pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(364)

Komisija mano, kad, paskelbus laikinąjį reglamentą ir Registracijos reglamentą, importuotojams buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, kaip to reikalaujama pagal b kriterijų.

(365)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija gavo Europos SPA naudotojų ir platintojų pastabas, kuriose teigiama, kad, jų nuomone, tokia galimybė teikti pastabas buvo grindžiama ne Komisijos sprendimu registruoti, o Komisijos pasiūlymu rinkti muitus.

(366)

Nors Komisija sutinka, kad 16 straipsnio 4 dalies b kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad juo šalims šiame etape suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl muitų, taikomų importuojamoms prekėms, registruotoms išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, surinkimo atgaline data, Komisija pažymi atskleidusi visą analizę, kuria pagrindžiamas muitų surinkimas atgaline data, pateikdama visus naujausius duomenis, išdėstytus galutinio faktų atskleidimo 7 skirsnyje. Taigi taip Komisija visoms šalims, įskaitant šiuos naudotojus ir platintojus, suteikė galimybę pateikti pastabas, kaip numatyta minėtoje nuostatoje ir kaip matyti iš 322–326 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų tvirtinimų ir tvirtinimų paneigimų. Todėl Komisija argumentą atmetė.

(367)

Vertindama pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalies c kriterijų Komisija pradėjo analizuoti SPA importo iš Egipto statistinius duomenis, paimtus iš duomenų bazės „Surveillance 2“. Šios analizės tikslas buvo nustatyti, ar registracijos laikotarpiu buvo vykdytas „didelis importas“, kaip nurodyta pagal c kriterijų. Naujausi turimi duomenys yra pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė

SPA importas iš Egipto

(368)

Per trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį iš Egipto iš viso buvo importuota 11 574 tonos SPA. Atsižvelgiant į tai, kad šis laikotarpis yra netipinis ir jo palyginti su kitais laikotarpiais neįmanoma, lygintos savaitės (21 diena padalinta iš 3) ir mėnesiai (daryta prielaida, kad vieną mėnesį sudaro vidutiniškai 4 savaitės). Nors išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpis truko 21 kalendorinę dieną, duomenų bazėje „Surveillance 2“ yra saugoma tik 15 duomenų punktų, tad skaičiavimus atlikti padieniui nebuvo įmanoma.

(369)

2 lentelėje parodyta, kad pagal kiekį nagrinėjamojo produkto importas buvo didelis. Trijų savaičių laikotarpiu iki laikinųjų priemonių nustatymo matyti ryški didėjimo tendencija, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu vykdytu importu, ir tokia pati tendencija tęsėsi nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., t. y. tiriamajam laikotarpiui pasibaigus, iki registracijos.

(370)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu vykdytas importas buvo vidutiniškai daug didesnis už importą tiriamuoju laikotarpiu. Tai patvirtina išvadą, kad importą trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu pagal c kriterijų galima laikyti dideliu.

(371)

Pirmiau pateiktoje 2 lentelėje parodyta, kad po tiriamojo laikotarpio importas dideliais kiekiais buvo vykdomas toliau.

(372)

Komisija taip pat peržiūrėjo duomenų bazėje „Surveillance 2“ saugomus atskirų dienų importo duomenis.

(373)

Iš jų matyti, kad vieną dieną per trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį iš Egipto importuota kiek daugiau negu 3 000 tonų SPA, o šis kiekis yra daug didesnis už tiriamojo laikotarpio vidutinį savaitės importą.

(374)

Tai dar labiau patvirtino išvadą, kad importą trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu pagal c kriterijų galima laikyti dideliu.

(375)

Kitas etapas pagal c kriterijų yra vertinimas, ar importas, kuris jau yra laikomas dideliu, galėjo padaryti „sunkiai atitaisomą žalą“.

(376)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad dėl tiriamuoju laikotarpiu vykdyto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos ir smukdomos. Nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir kaina padarė neigiamą poveikį Sąjungos rinkoje parduotam kiekiui, kainų lygiui ir Sąjungos pramonės užimamai rinkos daliai. Tai labai neigiamai paveikė bendrus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį. Taigi, buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tiriamuoju laikotarpiu patirtą žalą sukėlė nagrinėjamojo produkto importas.

(377)

Kaip parodyta pirmiau pateiktoje 2 lentelėje, SPA importo iš Egipto kaina tiriamajam laikotarpiui pasibaigus, ypač trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, toliau mažėjo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas buvo vykdomas didesne apimtimi ir net mažesnėmis kainomis nei tiriamuoju laikotarpiu, todėl Sąjungos pramonei buvo toliau daroma žala, kurią bus sunku ištaisyti, jei tie muitai nebus surinkti.

(378)

Komisija taip pat nustatė, kad, atsižvelgiant į SPA kiekį, importuotą iš Egipto į Sąjungą per trijų savaičių laikotarpį iki laikinųjų muitų nustatymo, taip pat galima daryti išvadą, kad importuotojai kaupė Egipto SPA atsargas, nes vasario 14 d. jau žinojo, kad kovo 6 d. bus nustatytos laikinosios priemonės.

(379)

Todėl Komisija nusprendė, kad trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu vykdytas importas padarė sunkiai atitaisomą žalą Sąjungos pramonei ir dėl importo kiekio, ir dėl importo kainos.

(380)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas atitinka c kriterijų ir kad pagal d kriterijų tam, kad žala nepasikartotų, šiam importui taikomą muitą reikėtų surinkti atgaline data.

(381)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija gavo SPA importuotojų ir platintojų pastabas, kuriose kvestionuojami keli pirmiau išdėstyto Komisijos vertinimo aspektai.

(382)

Pirma, šie importuotojai ir platintojai nesutiko su tuo, kad importą trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu galima laikyti dideliu. Jų pateiktoje medžiagoje teigiama, kad Komisija turėtų laikyti, jog „didelis importas“ reiškia „staiga smarkiai išaugusį importą“, ir įvairius duomenis lyginti su trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, įskaitant mėnesinio didžiausio importo palyginimą su kitu didžiausiu importu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš pateiktos informacijos matyti, kad tokio padidėjimo nebuvo.

(383)

Antra, jie taip pat teigė, kad Komisija neapibrėžė termino „sunkiai atitaisoma žala“ ir pasiūlė savo apibrėžtį, pagal kurią tai yra „nuolatinė ir nepataisoma žala Sąjungos pramonei“.

(384)

Trečia, importuotojai ir platintojai pažymėjo, kad importo padidėjimas trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu yra lygus 0,4 % metinio Sąjungos suvartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad registracijos laikotarpis yra toks trumpas, tokią tendenciją galima numanyti, todėl į šį aspektą neatsižvelgiama analizuojant, ar žala buvo padaryta.

(385)

Ketvirta, jie taip pat teigė, kad importo kainos pasibaigus tiriamajam laikotarpiui sumažėjo dėl to, kad Sąjungos pramonė, siekdama išlaikyti rinkos dalį, sumažino kainas.

(386)

Penkta, šie importuotojai ir platintojai nesutiko su Komisijos išvada, kad, atsižvelgiant į SPA kiekį, importuotą iš Egipto į Sąjungą per trijų savaičių laikotarpį iki laikinųjų muitų nustatymo, galima manyti, jog importuotojai kaupė Egipto SPA atsargas, nes vasario 14 d. jiems jau buvo pranešta, kad kovo 6 d. bus nustatytos laikinosios priemonės.

(387)

Jie teigė, kad taip nėra, nes gruodžio ir sausio mėn. importuota daug mažiau, todėl importas prieš pat nustatant laikinuosius muitus turėjo kompensuoti ankstesnį mažesnį importą.

(388)

Remiantis šiais jų argumentais, Komisija turėtų apsvarstyti, ar reikia rinkti muitus už registruotą importą, kaip nustatyta 16 straipsnio 4 dalies d punkte.

(389)

Jie paprašė Komisijos apsvarstyti tai, kad, atsižvelgiant į tai, jog registracija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu yra faktiškai privaloma, šio registruoto importo muitų surinkimas taip pat neturėtų būti faktiškai privalomas, priešingu atveju importuotojai ir platintojai netektų galimybės pasinaudoti išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu.

(390)

Šios pastabos nagrinėjamos toliau.

(391)

Dėl pirmojo teiginio Komisija nesutinka su šių šalių pateiktu termino „didelis importas“ aiškinimu, kuris teisiškai nepagrįstas. Pagrindiniame reglamente neminimas importo padidėjimas, jau nekalbant apie tai, kad tai turi būti „didelis importas“, dargi „staiga smarkiai išaugęs“. Kaip matyti 2 lentelėje, Komisija labai išsamiai palygino vidutinius iš Egipto per mėnesį ir per savaitę importuotus kiekius, kad nustatytų, ar importas buvo didelis.

(392)

Kaip paaiškinta 315–317 konstatuojamosiose dalyse, visi duomenys patvirtina, kad šis importas buvo didelis ir augo. Komisija nemato jokios priežasties savo metodiką grįsti išaugusio importo lyginimu su kitu išaugusiu importu. Bet kuriuo atveju tai, kad šios šalys selektyviai išskyrė tam tikrus kilimus ir nuosmukius, neturi jokios įtakos išvadai, kad šiomis aplinkybėmis buvo laikomasi reikalaujamo „didelio importo“ standarto.

(393)

Be to, tai, ar per trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį didelis importas kompensavo mažesnį importą 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., kaip taip pat teigė šios šalys, nėra svarbu, nes pagrindiniame reglamente didelis importas neskirstomas pagal jo priežastis.

(394)

Todėl Komisija nepakeitė savo išvados, kad importas trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu buvo didelis pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalies c punktą. Šį nustatytą faktą toliau patvirtina 402–405 konstatuojamosiose dalyse aprašytos priežastys.

(395)

Dėl antrojo tvirtinimo šios šalys dar kartą pasiūlė pagrindinio reglamento neatitinkančią apibrėžtį. Tuomet savo argumentus jos grindė šiuo neteisingu standartu. Konkrečiai, sunkiai atitaisoma žala, kaip nurodyta pagrindiniame reglamente, negali būti savavališkai aiškinama kaip nuolatinė ir nepataisoma žala. Todėl šis teiginys neturi teisinio pagrindo. Bet kuriuo atveju Komisija 376 konstatuojamojoje dalyje kartu su įvairių žalos vertinimo elementų analize paaiškino, kaip laikyta, kad šis reikalavimas šiuo atveju įvykdytas.

(396)

Be to, trečiasis tvirtinimas dėl importo rinkos dalies ir jo galimo žalingo poveikio Sąjungos pramonei per tokį trumpą laikotarpį kvestionavimas yra klaidinantys.

(397)

Pirma, 0,4 % skaičius, kurį šalys nurodė kaip importo rinkos dalį registracijos laikotarpiu, yra visiškai spekuliacinis, nes byloje nėra informacijos apie ES suvartojimą po tiriamojo laikotarpio. Diskusijos dėlei pasakytina, kad net atsižvelgiant į tai, jog ES suvartojimas po tiriamojo laikotarpio nepasikeitė, kaip teigė šios šalys, o toks teiginys vėlgi yra spekuliatyvaus pobūdžio, importas per trijų savaičių išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį sudarytų 1,12 % ES suvartojimo vien per tą trijų savaičių laikotarpį. Paprastai laikoma, kad tokia rinkos dalis nėra nereikšminga ir gali padaryti žalos per visus metus. Bet kuriuo atveju jau pats 2 lentelėje nurodytas absoliutus importo lygis, kuris yra patikrintas skaičius, tikrai nėra nereikšmingas.

(398)

Todėl teiginys, kad importo apimtis, lygi 1,12 % rinkos dalies tik trijų savaičių laikotarpiu, negali būti laikoma didele ir jos nepakaktų, kad Sąjungos pramonei būtų padaryta žala, aiškiai prieštarauja pagrindiniam reglamentui ir nuosekliai Komisijos praktikai, susijusiai su nereikšmingu importu.

(399)

Antra, Komisija pakartoja savo išvadas, pateiktas 376 konstatuojamojoje dalyje, ir nurodo visus elementus, įrodančius, kad šis didelis importas iš Egipto padarė sunkiai atitaisomos žalos. Ši analizė yra holistinė, pagrįsta visų susijusių įrodymų vertinimu.

(400)

Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad importuoti kiekiai, visų pirma atsižvelgiant į per tokį trumpą laikotarpį importuotą didelį kiekį, absoliučiaisiais ir santykiniais skaičiais buvo pakankamai dideli, kad juos būtų galima laikyti dideliais kiekiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalies c punkte, ir todėl galėjo padaryti sunkiai atitaisomos žalos.

(401)

Dėl ketvirtojo tvirtinimo, kad Sąjungos pramonė mažino kainas, kad išlaikytų rinkos dalį, Komisija nustatė, kad žalą Sąjungos pramonei padarė importas iš Egipto užimdamas Sąjungos pramonei priklausančią rinkos dalį ir taip priversdamas Sąjungos pramonę mažinti kainas, kad ji galėtų konkuruoti, net ir savo pelningumo sąskaita. Todėl Komisija negali pritarti pagrindimui, kad importo kainos sumažėjo dėl Sąjungos gamintojų sumažėjusių kainų, kai iš tiesų ji nustatė, kad subsidijuotas importas buvo kainų smukdymo Sąjungos rinkoje priežastis. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(402)

Galiausiai, kalbant apie penktąjį tvirtinimą, Komisija neturi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su dideliu importu išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, todėl tai, kad importo apimtis prieš pat nustatant laikinuosius muitus turėjo kompensuoti mažesnę importo apimtį gruodžio ir sausio mėnesiais, neturi reikšmės.

(403)

Komisija taip pat nesutinka su šių šalių prielaida, kad registracija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu yra faktiškai privaloma ir kad šio registruoto importo muitų surinkimas taip pat neturėtų būti faktiškai privalomas, taip pat su jų iš to sekančia išvada, kad importuotojai ir platintojai netektų galimybės pasinaudoti išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu. Pirma, registracija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu yra ne „faktiškai“ privaloma, o jai taikomos griežtos sąlygos, išvardytos 16 straipsnio 4 dalyje, remiantis visais išankstinio informacijos atskleidimo metu turimais duomenimis ir įrodymais. Tai buvo patvirtinta praktikoje, kai išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kai šios sąlygos nebuvo įvykdytos, registracija nebuvo vykdoma (98).

(404)

Antra, Komisija puikiai žino, kad atgaline data rinkti muitus, užregistruotus išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, taip pat nėra privaloma, tačiau tai priklauso vien tik nuo to, ar įvykdytos visos atitinkamos pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis naujausiais galutiniame etape turimais duomenimis. Tai taip pat galima patvirtinti praktikoje (99).

(405)

Trečia, Komisija nurodo modernizavimo reglamento (100), kuriuo paskutinį kartą iš dalies keičiamas pagrindinis reglamentas, 4 konstatuojamąją dalį, kurioje pagrindžiamas išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpis ir juo vykdomas registravimas. Toje konstatuojamojoje dalyje tiesiogiai teigiama, kad „siekiant apriboti žymaus importo išaugimo riziką išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, Komisija turėtų vykdyti importo registraciją, kai tai įmanoma“, atsižvelgdama į „susijusios rizikos ir tikimybės, kad šios aplinkybės pakenks priemonių taisomajam poveikiui, prognozių analizę“.

(406)

NET jei registracija šiuo išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu neįmanoma, pavyzdžiui, dėl to, kad neįvykdytos atitinkamos teisinės sąlygos, Komisija pagal tą pačią konstatuojamąją dalį ir pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies penktą pastraipą vėliau turėtų atsižvelgti į papildomą žalą, kurią šiuo laikotarpiu Sąjungos pramonei padarė tolesnis žymus importo augimas.

(407)

Todėl tokiais atvejais muitų surinkimas atgaline data, kuris toli gražu nėra automatinis, priklauso nuo didelio importo išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu arba nuo papildomos žalos, atsiradusios dėl tokio padidėjimo nesant registracijos, taip pat nuo kitų pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalyje išvardytų sąlygų.

(408)

Priešingai, nei teigė šios šalys, modernizavimo reglamentu nustatyto išankstinio informacijos atskleidimo pagrindas ir nauda importuotojams ir platintojams buvo „didesnis skaidrumas ir nuspėjamumas“ šalims, kurioms tyrimas daro poveikį, visų pirma importuotojams (101). Taigi išankstinio informacijos atskleidimo tikslas tikrai nebuvo sudaryti jiems sąlygas labai padidinti importą išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kad būtų įmanoma pasinaudoti paskutine galimybe prieš nustatant muitus, kaip jie teigia. Todėl šis argumentas taip pat atmestas.

(409)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nemato jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti išvadą, kad registruotam importui turėtų būti taikomi muitai.

(410)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 3 dalį atgaline data surinktino muito dydis turėtų atitikti Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/379 nustatytus laikinuosius muitus, nes šiuo reglamentu nustatytas galutinis kompensacinis muitas yra didesnis už laikinąjį muitą.

(411)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir siekiant pašalinti subsidijuojamo importo iš Egipto Sąjungos pramonei padarytą materialinę žalą, reikėtų nustatyti galutinį kompensacinį muitą.

(412)

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad kompensacinio muito dydis neturi viršyti apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos.

(413)

15 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta: „[j]eigu remdamasi visa pateikta informacija Komisija gali padaryti aiškią išvadą, kad priemonių sumos nustatymas pagal trečią pastraipą neatitinka Sąjungos interesų, kompensacinio muito suma turi būti mažesnė, jeigu tokio mažesnio muito pakaktų atitaisyti žalą Sąjungos pramonei“.

(414)

Komisijai tokia informacija nebuvo pateikta, todėl kompensacinių priemonių lygis bus nustatytas remiantis 15 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa.

(415)

Kadangi šiuo atveju galutinės priemonės bus nustatomos pagal apskaičiuotų kompensuotinų subsidijų sumą, žalos skirtumo dydis nebuvo nustatytas.

(416)

Galutinės kompensacinės priemonės Egipto kilmės SPA importui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad galutinis muitas turi atitikti bendrą nustatytų kompensuotinų subsidijų sumą.

(417)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra:

(418)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomos tik importuojamam tų bendrovių pagamintam Egipto kilmės nagrinėjamajam produktui. Importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, kuriuos gamina visos kitos bendrovės, konkrečiai nepaminėtos šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(419)

Pasikeitus bendrovės arba kurio nors iš jos subjektų pavadinimui, bendrovė gali prašyti šias individualias muito normas taikyti toliau. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa svarbi informacija, leidžianti bendrovei įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma individualia muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(420)

Jei dėl pokyčių, atsiradusių po tiriamojo laikotarpio, aplinkybės pasikeistų ilgam, gali būti imamasi reikiamų veiksmų pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(421)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (102) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(422)

Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Komisija turi pati nuspręsti, kokią laikinojo muito dalį galutinai surinkti.

(423)

Atsižvelgiant į šioje byloje padarytas išvadas, sumos, užtikrintos laikinuoju kompensaciniu muitu, kuris buvo nustatytas laikinuoju reglamentu, turėtų būti surinktos galutinai.

(424)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (103) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,