<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI>3Direktyvos 97/7 9, 11, 13, 14 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:(9)<...> derantis dėl nuotolinių sutarčių naudojamos viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių; <...> dėl nuolatinio ryšio priemonių tobulėjimo neįmanoma sudaryti jų išsamaus sąrašo, tačiau būtina apibrėžti principus, kurie galiotų net ir toms ryšio priemonėms, kurios dar nėra plačiai naudojamos;<...>
(11)<...> naudojant nuotolinio ryšio priemones neturi sumažėti vartotojui teikiamos informacijos apimtis; <...> nesvarbu kokios ryšio priemonės yra naudojamos, turi būti apibrėžta vartotojui siųstina informacija; <...><...>
(13)<...> elektroninėmis technologijomis platinama informacija iš esmės yra trumpalaikė, nes nėra gaunama išliekamojo pavidalo [patvariojoje laikmenoje]; <...> vartotojas turi tinkamu laiku gauti visą sėkmingam sutarties vykdymui būtiną informaciją raštu;(14)<...> prieš sudarydami sutartį vartotojai iš esmės neturi galimybių pamatyti prekių ir įvertinti teikiamų paslaugų pobūdžio [savybių]; <...> jeigu direktyvoje nenurodyta priešingai, turi būti numatyta teisė atsisakyti sutarties; <...><...>
(22)<...> naudodamasis naujomis technologijomis vartotojas negali kontroliuoti naudojamų ryšio priemonių; <...> būtina nurodyti, kad įrodinėjimo pareiga tenka tiekėjui. <...>
4Direktyvos 4 straipsnyje Išankstinė informacija numatyta:1.Prieš sudarant bet kokią nuotolinės prekybos sutartį, vartotojui suteikiama tokia informacija:
- a)tiekėjo tapatybė, o jeigu sudaroma sutartis, pagal kurią reikalaujama išankstinio apmokėjimo, – ir adresas;
- b)pagrindinės prekių ar paslaugų ypatybės [savybės];
- c)prekių ar paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius;
- d)jei reikia, pristatymo kaina;
- e)mokėjimo, pristatymo arba atlikimo tvarka;
- f)sutarties atsisakymo teisės galiojimas [buvimas], išskyrus 6 straipsnio 3 dalyje minimus atvejus;
<...>
2.Šio straipsnio 1 dalyje minima informacija, kurios komerciniai ketinimai [komercinis tikslas] turi būti aiškiai išreikšti [matomas], yra perduodama aiškiai ir suprantamai bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į verslo sandorių sąžiningumo principus ir į valstybių narių teisės aktuose apibrėžtų asmenų, pvz., nepilnamečių, negalinčių išreikšti savo sutikimo, apsaugos principus.<...>
5Šios direktyvos 5 straipsnyje Informacijos patvirtinimas raštu įtvirtinta:1.Vartotojui raštu ar kita jam tinkama ir prieinama ilgalaike forma turi būti patvirtinta [vartotojas raštu ar kitoje jam tinkamoje ir prieinamoje patvariojoje laikmenoje turi gauti] 4 straipsnio 1 dalies nuo a iki f punktuose minima informacija [minimą informaciją]. Jeigu informacija raštu arba kita jam tinkama ir prieinama ilgalaike forma [kitoje jam tinkamoje ir prieinamoje patvariojoje laikmenoje] nebuvo pateikta vartotojui iki sutarties sudarymo, ji patvirtinama tinkamu metu vykdant sutartį, o jeigu prekių nenumatyta siųsti trečiosioms šalims – jas pristatant.Bet kokiu atveju turi būti suteikta tokia informacija:
informacija raštu apie pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties sąlygas ir tvarką pagal 6 straipsnį, įskaitant 6 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje minimus atvejus,
tiekėjo komercinės įmonės buveinės adresas, kuriuo vartotojas galėtų siųsti skundus,
informacija apie prekių priežiūros paslaugas ir garantijas,
neterminuotų arba ilgiau nei vieneriems metams sudarytų sutarčių nutraukimo pasekmės.
2.Šio straipsnio 1 dalis netaikoma nuotoliniu ryšiu teikiamoms proginėms paslaugoms, už kurias pateikia sąskaitas nuotolinio ryšio priemonių operatorius. Bet kokiu atveju vartotojams turi būti praneštas tiekėjo komercinės įmonės buveinės adresas, kuriuo jie galėtų siųsti skundus.
6Direktyvos 97/7 6 straipsnyje Sutarties atsisakymo teisė nurodyta:1.Kiekviena nuotolinės prekybos sutartis numato mažiausiai septynių darbo dienų terminą, per kurį vartotojas gali atsisakyti sutarties, nenurodydamas priežasties, ir jam nebūtų [neturi būti] taikoma nuobauda. <…><…>3.Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, vartotojas negali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties atsisakymo teise dėl tokių sutarčių:
paslaugų teikimo sutarčių, su vartotojo sutikimu pradėtų vykdyti dar nesibaigus šio straipsnio 1 dalyje minimam septynių darbo dienų terminui,
<…>
7Direktyvos 97/7 14 straipsnyje Minimalios sąlygos numatyta, kad valstybės narės, siekdamos geriau apsaugoti vartotojus, šios direktyvos taikymo srityje gali priimti ar toliau taikyti griežtesnes nuostatas, neprieštaraujančias Sutarčiai, ir kad tokiomis nuostatomis, atsižvelgiant į Sutartį, dėl bendrų interesų gali būti draudžiama pagal nuotolinės prekybos sutartis parduoti tam tikras prekes arba paslaugas, ypač medicinos produktus, tų valstybių teritorijoje.8Pagal 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 321), 2 straipsnio f punktą patvarioji laikmena – tai priemonė, kuri įgalina vartotoją saugoti jam asmeniškai skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ateityje ir kad nepakitusią saugomą informaciją būtų galima atgaminti.9Remiantis 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 330) 2 straipsnio 12 punktu, patvarioji laikmena yra bet kokia priemonė, kuri leidžia klientui jam asmeniškai skirtą informaciją išsaugoti taip, kad ji būtų prieinama ateityje tiek laiko, kiek reikia atitinkamos informacijos paskirčiai, ir kuri leidžia atgaminti saugomą informaciją jos nepakeičiant.102008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66), 3 straipsnio m punkte patvarioji laikmena apibrėžta kaip bet kuri priemonė, kuri suteikia galimybę vartotojui jam asmeniškai skirtą informaciją saugoti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima saugomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.112011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, p. 64), nuo 2014 m. birželio 13 d. panaikinama Direktyva 97/7, kaip numatyta jos 31 straipsnyje. Pagal Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 10 punktą patvarioji laikmena – tai priemonė, kuri leidžia vartotojui ar prekiautojui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią.<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Austrijos teisė</HT></P></TI>12Direktyva 97/7 į nacionalinę teisę perkelta 1979 m. kovo 8 d. Konsumentenschutzgesetz (BGB1. 140/1997; toliau – Vartotojų apsaugos įstatymas) (pagrindinei bylai taikytina redakcija).13Pagal Vartotojų apsaugos įstatymo 5c straipsnio 1 dalį:Vartotojas laiku, prieš pateikdamas užsakymą, turi gauti tokią informaciją:
- 1)tiekėjo vardas (įmonės pavadinimas) ir adresas;
- 2)esminės prekių ar paslaugų savybės;
- 3)prekių ar paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius;
- 4)jei reikia, pristatymo kaina;
- 5)mokėjimo, pristatymo arba atlikimo tvarka;
- 6)sutarties atsisakymo teisės buvimas, išskyrus 5f straipsnyje minimus atvejus.
<…>
14Vartotojų apsaugos įstatymo 5d straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:1)Vartotojas laiku, vykdant sutartį, o prekių, kurios nėra skirtos tretiesiems asmenims tiekti, – vėliausiai prekių tiekimo momentu, turi gauti patvirtinimą raštu, kuriame būtų išvardyta [Vartotojų teisių apsaugos įstatymo] 5c straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodyta informacija, nebent ši informacija jam jau buvo pateikta raštu iki sutarties sudarymo. Informacijos patvirtinimui raštu prilyginamas patvirtinimas vartotojui prieinamoje patvariojoje laikmenoje.2)Be to, vartotojui laiku raštu ar jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje turi būti pateikta tokia informacija:
- 1)informacija apie pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties sąlygas ir tvarką, kaip numatyta 5e straipsnyje, įskaitant 5f straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus;
- 2)tiekėjo įmonės buveinės adresas, kuriuo vartotojas prireikus galėtų siųsti skundus;
- 3)informacija apie prekių priežiūros paslaugas ir garantijas;
- 4)neterminuotų arba ilgiau nei vieniems metams sudarytų sutarčių nutraukimo pasekmės.
15Vartotojų apsaugos įstatymo 5e straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta:1.Vartotojas gali nutraukti nuotolinės prekybos sutartį arba atšaukti nuotoliniu būdu pateiktą užsakymą per 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą. Pakanka, kad pranešimas apie atsisakymą būtų išsiųstas prieš pasibaigiant šiam terminui.2.Atsisakymo terminas yra septynios darbo dienos, šeštadienis nelaikomas darbo diena. Prekių tiekimo sutarčių atveju atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vartotojas jas gauna, o paslaugų teikimo atveju – nuo sutarties sudarymo dienos.3.Jei įmonė neįvykdė pareigos informuoti pagal 5d straipsnio 1 ir 2 dalis, teisė atsisakyti sutarties gali būti įgyvendinta per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytų datų. Jeigu per šį terminą įmonė įvykdo įsipareigojimus, 2 dalyje numatytas teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ji pateikė informaciją.
16Remiantis vartotojų apsaugos įstatymo 5f straipsnio 1 dalimi vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties tuo atveju, kai paslaugų teikimo sutartis vartotojui sutikus pradėdama vykdyti nepasibaigus septynioms darbo dienoms po sutarties sudarymo.