Laikina versija

BENDROJO TEISMO (tarpinė kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. rugsėjo 30 d.(*)

„ Sąjungos biudžeto vykdymas – Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 – Bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas – Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2506 – Priemonės Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje – Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 2 straipsnio 2 dalis – Komisijai taikomas draudimas užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su viešojo intereso patikos fondais arba tokių patikos fondų valdomais subjektais – Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis – Pareiga motyvuoti – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Teisė į gynybą – Teisminės kontrolės intensyvumas – Proporcingumas – Teisė veikti neiškraipytoje rinkoje – Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis – Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas “

Byloje T‑133/23

Állatorvostudományi Egyetem, įsteigtas Budapešte (Vengrija), atstovaujamas advokatų V. Łuszcz ir K. Bendzsel-Varga,

ieškovas,

palaikomas

Vengrijos, atstovaujamos M. Fehér,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą E. Rebasti, G. Rugge ir L. Vétillard,

atsakovę,

palaikomą

Europos Parlamento, atstovaujamo R. Crowe ir U. Rösslein,

ir

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz ir D. Drambozova,

įstojusių į bylą šalių,

BENDRASIS TEISMAS (tarpinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai M. J. Costeira, L. Truchot, J. Schwarcz, M. Kancheva, U. Öberg (pranešėjas), P. Zilgalvis, E. Tichy-Fisslberger ir S. Verschuur,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į 2024 m. balandžio 4 d. Nutartį Állatorvostudományi Egyetem / Taryba ir Komisija (T‑133/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:212),

įvykus 2025 m. rugsėjo 10 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Állatorvostudományi Egyetem iš esmės prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 dėl priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje (OL L 325, 2022, p. 94) 2 straipsnio 2 dalį (toliau – ginčijama nuostata), kuria Europos Sąjungos Taryba uždraudė Europos Komisijai tais atvejais, kai ši vykdo Europos Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su viešojo intereso patikos fondais, įsteigtais remiantis közfeladatot ellátó közérdekű vagyonkezelő alapítványokról szóló 2021. évi IX. törvény (2021 m. Įstatymas Nr. IX dėl viešojo intereso patikos fondų, kuriems pavesta teikti viešąsias paslaugas; Magyar Közlöny 2021/75, toliau – Vengrijos įstatymas Nr. IX), arba su tokių viešojo intereso patikos fondų valdomais subjektais.

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovas yra 1787 m. įsteigtas specializuotas veterinarijos universitetas, įsikūręs Budapešte (Vengrija). Iki 2021 m. ieškovas buvo valdomas, kontroliuojamas ir iš dalies finansuojamas Vengrijos valstybės kaip valstybinis universitetas.

3        Vengrijos įstatymo Nr. IX nuostatomis ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo išbrauktas iš valstybės tiesiogiai valdomų ir finansuojamų institucijų sąrašo. Jo steigimo ir valdymo teisės buvo perduotos viešojo intereso patikos fondui. Jis buvo prijungtas prie Marek József Alapítvány (Marek József fondas).

4        2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020, p. 1) 6 straipsnio 4 dalį išsiuntė Vengrijai prašymą pateikti informacijos.

5        Po Vengrijos ir Komisijos susirašinėjimo 2022 m. gruodžio 15 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2022/2506, remdamasi, pirma, 2022 m. rugsėjo 18 d. Komisijos pasiūlymu COM(2022) 485 final dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje (toliau – Komisijos pasiūlymas) ir, antra, 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatu Tarybai COM(2022) 687 final dėl taisomųjų priemonių, apie kurias Vengrija pranešė pagal Reglamentą 2020/2092 dėl Sąjungos biudžeto apsaugos (toliau – Komisijos komunikatas).

6        Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 Taryba, be kita ko, konstatavo, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos, todėl ėmėsi priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje. Šie pažeidimai buvo susiję su viešaisiais pirkimais, baudžiamuoju persekiojimu, interesų konfliktais, kova su korupcija ir viešojo intereso patikos fondais.

7        Taryba priėmė dvi priemones: pirma, Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 2 straipsnio 1 dalimi sustabdė 55 % biudžetinių įsipareigojimų pagal tris sanglaudos politikos programas 2021–2027 m. laikotarpiu ir, antra, ginčijama nuostata uždraudė Komisijai užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su viešojo intereso patikos fondais ir jų valdomais subjektais, kiek tai susiję su Sąjungos finansavimu, įgyvendinamu taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą.

8        Taigi Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 ginčijamoje nuostatoje numatyta, kad „[t]ais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, neužmezgami teisiniais įsipareigojimais grindžiami santykiai su jokiais viešojo intereso patikos fondais, įsteigtais remiantis <...> Vengrijos aktu IX, ir jokiais tokių viešojo intereso patikos fondų valdomais subjektais“. Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506 įsigaliojo 2022 m. gruodžio 16 d.

 Šalių reikalavimai

9        Ieškovas, gavęs Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą prašymą paaiškinti savo reikalavimų apimtį, Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        visų pirma panaikinti ginčijamą nuostatą,

–        subsidiariai – panaikinti ginčijamą nuostatą, kiek ši yra su juo susijusi,

–        priteisti iš Tarybos ir kiekvienos įstojusios į bylą šalies, kuri jam prieštarauja, bylinėjimosi išlaidas.

10      Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11      Vengrija Bendrojo Teismo prašo patenkinti ieškovo ieškinį.

12      Europos Parlamentas prašo Bendrojo Teismo atmesti ieškinį.

 Dėl teisės

 Dėl vykstant procesui pateiktų dokumentų priimtinumo

13      2024 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė Bendrajam Teismui nacionalinės agentūros „Tempus“, atsakingos už tarptautinio bendradarbiavimo programų, visų pirma „Erasmus+“, valdymą, pranešimą apie šios programos stipendijų dydžius (R.1 priedas), 2024 m. rugsėjo 2 d. Komisijos pranešimą, paskelbtą jos interneto svetainės portale „Finansavimas ir konkursai“ kaip „DUK“ (dažnai užduodami klausimai) (R.2 priedas), taip pat ieškovo rektoriaus vyriausiojo patarėjo savideklaraciją, susijusią su stipendijų skyrimu pagal „Erasmus+“ programą (R.3 priedas), siekdamas paneigti Tarybos pastabas, pateiktas triplike.

14      Taryba, palaikoma Komisijos, mano, kad šie įrodymai yra nepriimtini pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

15      Pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

16      Tačiau pateikiant paneigiamuosius įrodymus ir papildant įrodymus po to, kai kita šalis triplike pateikė paneigiamuosius įrodymus, netaikoma Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta teisės praradimo praleidus terminą taisyklė. Iš tiesų ši nuostata susijusi su naujų įrodymų pasiūlymais ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad galima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti anksčiau pateiktus pasiūlymus pateikti įrodymų (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 72 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Monolith Frost / EUIPO – Dovgan (PLOMBIR), T‑830/16, EU:T:2018:941, 21 punktą).

17      Šiuo atveju nagrinėjamais dokumentais atsakoma į naujas triplike pateiktas Tarybos pastabas ir pasiūlymus pateikti įrodymų. Triplike Taryba teigė, kad, nepaisant ieškovo dublike nurodytų sutarties sudarymo ir dotacijos dokumentų, kyla pavojus, kad Sąjungos lėšos nebus tinkamai panaudotos arba kad jos bus pasisavintos dėl ankstesnių viešojo intereso patikos fondų sprendimų. Taigi Taryba patikslino, kad galimi interesų konfliktai šiuose patikos fonduose, pavyzdžiui, kelia pavojų, kad bus kišamasi į studentų atranką pagal programą „Erasmus+“, nustatydama politinį kriterijų, ir pateikė šį teiginį pagrindžiantį straipsnį. Be to, Taryba ginčijo teisės aktų koncentracijų srityje svarbą, kurią ieškovas nurodė dublike. Todėl R.1–R.3 priedai buvo pateikti siekiant atsakyti į šiuos Tarybos argumentus. Taigi jie negali būti pripažinti nepriimtinais dėl to, kad buvo pateikti kartu su prašymu surengti teismo posėdį pažeidžiant Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

18      Šiomis aplinkybėmis Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta teisės praradimo praleidus terminą taisyklė netaikoma nagrinėjamiems pasiūlymams pateikti įrodymų, todėl jie yra priimtini.

 Dėl pagrindo, pateikto pasibaigus rašytinei proceso daliai, priimtinumo 

19      2025 m. gegužės 13 d. vykstant procesui ieškovas pateikė pareiškimą pagal Procedūros reglamento 84 ir 88 straipsnius. Jame jis pirmiausia nurodo pagrindą, grindžiamą SESV 20 ir 21 straipsnių pažeidimu, remdamasis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos pasibaigus rašytinei proceso daliai, t. y. paskelbus 2025 m. sausio 16 d. Sprendimą Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18).

20      Ieškovo teigimu, ieškinio pareiškimo momentu ginčijamos nuostatos poveikis universiteto studentų judumui pagal programą „Erasmus+“ dar nebuvo aiškiai nustatytas, nes jie vis dar galėjo dalyvauti programoje „Erasmus+“, bent iki 2024 m. liepos mėn. pabaigos. Be to, kadangi 2024 m. vasarą vyko Komisijos ir Vengrijos vyriausybės derybos, tik 2024 m. rugsėjo mėn. po to, kai buvo pateiktas dublikas, tapo aišku, kad Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506 taip pat taikomas judumo programai „Erasmus+“.

21      Ieškovas, be kita ko, teigia, kad 2025 m. sausio 16 d. Sprendimas Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18) įrodo, kad ginčijama nuostata nagrinėjamu atveju riboja jo studentų judėjimo laisvę, ir patvirtina jų teisės dalyvauti programoje „Erasmus+“ pripažinimą.

22      Subsidiariai ieškovas teigia, kad jo argumentai, grindžiami 2025 m. sausio 16 d. Sprendimu Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18), bet kuriuo atveju turi būti laikomi papildančiais jo pirmąjį ir antrąjį pagrindus.

23      Taryba, palaikoma Komisijos ir Parlamento, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

24      Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui arba kurios papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijusios (1983 m. gegužės 19 d. Sprendimo Verros / Parlamentas, 306/81, EU:C:1983:143, 9 punktas; taip pat žr. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Intas Pharmaceuticals / EUIPO – Laboratorios Indas (INTAS), T‑380/18, EU:T:2019:782, 26 punktą (nepaskelbtas Rink.) ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškinio pagrindas, grindžiamas SESV 20 ir 21 straipsnių pažeidimu, nebuvo nurodytas ieškinio pareiškimo etape ir negali būti laikomas pirmojo ir antrojo pagrindų, grindžiamų Reglamento 2020/2092, pareigos motyvuoti ir vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principų pažeidimu, papildymu. Todėl tai yra naujas pagrindas, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį.

26      Kiek tai susiję su naujos faktinės aplinkybės buvimu, iš ginčijamos nuostatos aiškiai ir besąlygiškai matyti, kad pagal ją Komisijai draudžiama prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų su viešojo intereso patikos fondais, įsteigtais pagal Vengrijos įstatymą Nr. IX, arba su tokių patikos fondų valdomais subjektais nuo Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 įsigaliojimo dienos. Taigi, net jei įsigaliojus Įgyvendinimo sprendimui 2022/2506 ieškovo darbuotojai, kurie jau naudojosi programa „Erasmus+“, ir toliau ja naudojosi, nuo minėto sprendimo paskelbimo jis žinojo, kad nuo šio sprendimo įsigaliojimo Komisija nebegalėjo su juo prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų, be kita ko, pagal programą „Erasmus+“, ir kad todėl ginčijama nuostata paveiks studentus ir kitus potencialius šios programos gavėjus.

27      Dėl naujos teisinės aplinkybės buvimo reikia priminti, kad vykstant procesui priimtu teismo sprendimu negalima remtis kaip nauja aplinkybe, nes šiame sprendime iš esmės tik pateikiamas Sąjungos teisės išaiškinimas ex tunc (šiuo klausimu žr. 1997 m. vasario 27 d. Sprendimo FFSA ir kt. / Komisija, T‑106/95, EU:T:1997:23, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28      Šiuo klausimu pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas 2025 m. sausio 16 d. Sprendimas Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18), SESV 165 ir 179 straipsniuose jau buvo numatyta, kad švietimo ir mokslinių tyrimų politikos tikslas yra „skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą“ ir sukurti „Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos“.

29      Be to, kaip matyti iš 2025 m. sausio 16 d. Sprendimo Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18) 38–40 punktų, juo tik patvirtinama suformuota jurisprudencija, susijusi su laisvo asmenų judėjimo principo svarba švietimo srityje. Juo labiau, kad tame sprendime Teisingumo Teismas remiasi savo ankstesne jurisprudencija, o tai patvirtina jos susiformavimą.

30      Šiomis aplinkybėmis 2025 m. sausio 16 d. Sprendimas Ministarstvo financija (Erasmus+ stipendija) (C‑277/23, EU:C:2025:18) negali būti laikomas teisine aplinkybe, kuri tapo žinoma vykstant procesui, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

31      Taigi pagrindą, pateiktą pasibaigus rašytinei proceso daliai, reikia atmesti kaip nepriimtiną.

 Dėl ieškinio pagrindų pagrįstumo

32      Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo keturis pagrindus: pirmasis grindžiamas Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies, pareigos motyvuoti ir proporcingumo principo pažeidimu, antrasis – nekaltumo prezumpcijos, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, trečiasis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje, siejamame su SESV 101–108 straipsniais, įtvirtintos teisės veikti neiškraipytoje rinkoje pažeidimu, o ketvirtasis – teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisės į gynybą principų pažeidimu.

33      Pirmajame, antrajame ir ketvirtajame pagrinduose ieškovas subsidiariai pateikia Reglamento 2020/2092 neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, jeigu jis turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama taikyti priemones, skirtas konkrečiai asmenų kategorijai, nenumatant galimybės taikyti individualias išimtis.

34      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją Bendrasis Teismas turi aiškinti ieškovo nurodytus pagrindus, atsižvelgdamas į jų turinį, o ne į kvalifikavimą, ir tada kvalifikuoti ieškinio pagrindus bei argumentus (2024 m. sausio 17 d. Sprendimo Troy Chemical Company ir Troy / Komisija, T‑297/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:13, 48 punktas).

35      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ieškovas iš esmės nurodo septynis pagrindus, grindžiamus, pirma, pareigos motyvuoti pažeidimu, antra, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų bei teisės į gynybą pažeidimu, trečia, Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ketvirta, proporcingumo principo pažeidimu, penkta, teisės veikti neiškraipytoje rinkoje, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje, siejamame su SESV 101–108 straipsniais, pažeidimu, šešta, nekaltumo prezumpcijos, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu ir, septinta, subsidiariai, Reglamento 2020/2092 neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.

 Dėl pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

36      Ieškovas, palaikomas Vengrijos, teigia, kad nei Komisijos pasiūlymas, nei Komisijos komunikatas, nei Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506 nėra pakankamai motyvuoti.

37      Visų pirma ieškovas teigia, kad Komisijos pasiūlymo, Komisijos komunikato ir Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 motyvai neleidžia suprasti, kaip tariama interesų konfliktų rizika daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, nes viešojo intereso patikos fondų valdyba neatlieka jokio vaidmens vykdant biudžetą, kuris įgyvendinamas taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą. Be to, jis tvirtina, kad motyvai neleidžia suprasti priežasčių, dėl kurių ginčijama nuostata susijusi su universitetais, nes nebuvo išnagrinėti finansiniai universiteto ir patikos fondo santykiai, nors šie subjektai turi atskirus biudžetus. Galiausiai jis pabrėžia, kad motyvuose nėra nieko, kas rodytų, jog buvo taikytas realaus ryšio tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir poveikio Sąjungos biudžetui arba rizikos, kad jis bus padarytas, kriterijus.

38      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

39      SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal Sutartis.

40      Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, nes nuo jo priklauso, ar ginčijamas aktas yra teisėtas iš esmės (žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑465/20 P, EU:C:2024:724, 389 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Nepakankamai motyvuotas aktas, kaip tai suprantama pagal formalią pareigą motyvuoti, yra tas, iš kurio negalima suprasti, kodėl, kokiu pagrindu arba dėl kokios priežasties jis buvo priimtas, nors akto motyvai, t. y. priežastys ir pateisinimai, gali būti pakankamai žinomi, suprantami, tačiau nepakankami, kad teisiškai pateisintų aktą, nes jie nėra pagrįsti, svarbūs ir neatitinka taikytinų nuostatų (2024 m. sausio 24 d. Sprendimo Veritas / Komisija, T‑602/22, EU:T:2024:26, 18 punktas).

42      Be to, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti patvirtintos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Nereikalaujama motyvuose tiksliai nurodyti visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka to straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑465/20 P, EU:C:2024:724, 391 ir 392 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

43      Taigi motyvuojant, kaip reikalaujama pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti tikslūs motyvai ir konkretūs įrodymai, kuriais Taryba rėmėsi priimdama ginčijamą nuostatą, būtent kiek tai susiję su šios institucijos nurodytais teisinės valstybės principų pažeidimais ir priežastimis, dėl kurių ji mano, kad šie pažeidimai daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas.

44      Pirmiausia šį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su nepakankamu Komisijos pasiūlymo ir komunikato motyvavimu, reikia atmesti kaip nereikšmingą. Iš tiesų, remiantis šio sprendimo 42 punkte nurodyta jurisprudencija, pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į akto, kurį prašoma panaikinti, tekstą, bet ir į jo kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Vien šis kontekstas, kuriam, be kita ko, priskirtinas atitinkamo akto pasiūlymas, negali pateisinti šio akto panaikinimo, neatsižvelgiant į šiame akte pateiktus motyvus (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 250 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju, nors Komisijos pasiūlymas ir komunikatas yra Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 priėmimo konteksto dalis, vien galimu nepakankamu šių dokumentų motyvavimu savaime ir neatsižvelgiant į paties Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 motyvus negalima pateisinti jo panaikinimo.

45      Be to, reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<...> susirūpinimą kelia tai, kad viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklės netaikomos viešojo intereso patikos fondams ir jų valdomiems subjektams, taip pat nepakankamas šių patikos fondų lėšų valdymo skaidrumas. Tos problemos ir jų pasikartojimas laikui bėgant rodo Vengrijos valdžios institucijų sisteminį nepajėgumą, nesėkmę ar nenorą užkirsti kelią sprendimams, kuriais pažeidžiama taikytina teisė, susijusi su <...> interesų konfliktais, ir taip tinkamai kovoti su korupcijos rizika. Taip pažeidžiami teisinės valstybės principai, visų pirma teisinio tikrumo ir vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principai, ir tai kelia susirūpinimą dėl valdžios padalijimo.“

46      Be to, Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 43 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„[Nepaisant tam tikrų teisės aktų pakeitimų, Vengrijos] reglamentavimo sistema vis dar neužkerta kelio aukščiausio lygio pareigūnams, įskaitant aukščiausiuosius Nacionalinės Asamblėjos ir Vengrijos autonominių organų politinius vadovus, priklausyti viešojo intereso turto valdymo fondų valdyboms <...>. Be to, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Vengrija vėl nustatė galimybę (kaip bendrojo draudimo išimtį) aukščiausiesiems politiniams vadovams dirbti kitą apmokamą darbą, be kita ko, priklausyti viešojo intereso turto valdymo fondų valdyboms. Taryba mano, kad dėl šių priežasčių (kurios išsamiau nurodytos Komisijos komunikate), reglamentavimo sistemos trūkumai kartu su naujais teisės aktų pakeitimais dar labiau padidina interesų konflikto tikimybę, kurią siekta pašalinti taikant taisomąją priemonę, todėl tai yra tinkama siekiant išspręsti pirminius Komisijos iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus.“

47      Galiausiai Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 62 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[K]albant apie nustatytus pažeidimus, susijusius su viešojo intereso patikos fondais, Vengrijos reglamentavimo sistemoje yra trūkumų, kaip nurodyta pirmiau, dėl kurių nebuvo pašalinta interesų konflikto rizika, kurią siekta pašalinti taikant taisomąsias priemones. Atsižvelgiant į tai, kad taisomoji priemonė buvo netinkama, didelė rizika Sąjungos biudžetui išlieka ir geriausiai gali būti pašalinta nustatant draudimą užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su bet kuriais viešojo intereso patikos fondais ar jų valdomais subjektais pagal bet kokią programą, kuriai taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas. <...>“

48      Taigi iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 11, 43 ir 62 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nurodytas teisinės valstybės principų pažeidimas, kuris daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansiniams interesams arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, įvertintas atsižvelgiant į teisinio saugumo principą, vykdomosios valdžios savivalės draudimą ir valdžių padalijimo principą ir nagrinėjamu atveju konkrečiai pasireiškia tuo, kad esama galimų interesų konfliktų.

49      Nurodytas teisinės valstybės principų pažeidimas padarytas esant faktinei situacijai ir galiojant Vengrijos teisės aktams, kuriais aukščiausiesiems pareigūnams, įskaitant aukščiausiuosius politinius vadovus, neužkertamas kelias priklausyti pagal Vengrijos įstatymą Nr. IX įsteigtų viešojo intereso turto valdymo fondų valdyboms. Šį teisinės valstybės principų pažeidimą sunkina tai, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Vengrija suteikė galimybę aukščiausiesiems politiniams vadovams dirbti kitą apmokamą darbą, be kita ko, pagal minėtą įstatymą įsteigtų viešojo intereso turto valdymo fondų valdybose.

50      Iš to matyti, kad Taryba pakankamai detaliai ir išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių buvo priimta ginčijama nuostata.

51      Dėl ieškovo argumento, kad viešojo intereso patikos fondai nedaro jokios įtakos Sąjungos lėšoms tiesiogiai ar netiesiogiai valdant Sąjungos biudžetą, ir kadangi bet kuriuo atveju šias lėšas universitetai gauna tiesiogiai, jį reikia atmesti, nes juo siekiama užginčyti ginčijamos nuostatos pagrįstumą, o ne jos motyvus. Tas pats pasakytina apie ieškovo argumentą, susijusį su realiu ryšiu tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir poveikio Sąjungos biudžetui arba rizikos, kad jis bus padarytas.

52      Todėl ieškinio pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti kaip iš dalies nereikšmingą ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisės į gynybą principų pažeidimu

53      Ieškovas teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes apie jos poveikį jis sužinojo tik ją paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ši nuostata taip pat prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos principui, nes negalima numatyti nei dotacijos sutarties, dėl kurios jau buvo užbaigta atrankos procedūra, pasirašymo sustabdymo, nei metinio dotacijų sutarčių pratęsimo. Be to, ieškovas teigia, kad jo teisės į gynybą nebuvo paisoma dėl to, kad prieš priimant ginčijamą nuostatą nebuvo konsultuotasi su viešojo intereso patikos fondo valdomomis Vengrijos aukštojo mokslo įstaigomis.

54      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

55      Visų pirma, dėl teisinio saugumo principo pažeidimo reikia pažymėti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal šį principą reikalaujama, kad, pirma, teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, jų taikymas būtų nuspėjamas teisės subjektams, visų pirma kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Pagal minėtą principą konkrečiai reikalaujama, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 319 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Vis dėlto šie reikalavimai negali būti suprantami kaip draudžiantys Sąjungos institucijai jos priimto teisės akto nuostatoje pateikti abstrakčią teisės sąvoką ar kaip įpareigojantys, kad tokioje abstrakčioje nuostatoje būtų paminėti įvairūs konkretūs galimo jos taikymo atvejai, jeigu minėta institucija negali iš anksto jų visų nustatyti (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 320 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57      Todėl Sąjungos akto nuostata dėl nepakankamo aiškumo pažeidžia teisinio saugumo principą, tik jeigu ji yra tokia dviprasmiška, kad teisės subjektai negali pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimų abejonių dėl šios nuostatos taikymo srities ar prasmės (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑110/03, EU:C:2005:223, 31 punktą ir 2007 m. gegužės 22 d. Sprendimo Mebrom / Komisija, T‑216/05, EU:T:2007:148, 108 punktą).

58      Nagrinėjamu atveju ginčijamoje nuostatoje numatyta, kad „[t]ais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą <...>, neužmezgami teisiniais įsipareigojimais grindžiami santykiai su jokiais viešojo intereso patikos fondais, įsteigtais remiantis <...> Vengrijos aktu IX, ir jokiais tokių viešojo intereso patikos fondų valdomais subjektais“.

59      Taigi iš ginčijamos nuostatos matyti, kad tai, jog ieškovas yra subjektas, valdomas viešojo intereso patikos fondo, įsteigto remiantis Vengrijos įstatymu Nr. IX, neleidžia Komisijai su juo užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamų santykių tuo atveju, kai vykdomas Sąjungos biudžetas taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą.

60      Šiomis aplinkybėmis ginčijama nuostata yra pakankamai aiški ir tiksli, todėl atitinka teisinio saugumo ir nuspėjamumo reikalavimus.

61      Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai, kad apie ginčijamos nuostatos turinį jis sužinojo tik jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Iš tikrųjų iš šios faktinės aplinkybės nematyti, kad ieškovas negalėjo tiksliai žinoti savo teisių ir pareigų arba kad minėtos nuostatos taikymo nebuvo galima numatyti.

62      Antra, dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo reikia priminti, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kaip kylančiu iš teisinio saugumo principo, suteikta kiekvienam asmeniui, kuriam Sąjungos institucija, suteikdama aiškių garantijų, sukėlė pagrįstų lūkesčių (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 178 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63      Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovas negali teigti turėjęs teisėtų lūkesčių dėl naujo Sąjungos finansavimo, susijusio su Sąjungos biudžeto vykdymu taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą, skyrimo tuo atveju, jei Vengrija pažeistų teisinės valstybės principus. Be to, jis neįrodė, kad gavo tikslių garantijų šiuo klausimu.

64      Trečia, dėl ieškovo nurodyto teisės į gynybą, teisės būti išklausytam ar teisės į tai, kad su juo būtų konsultuojamasi, pažeidimo reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

65      Pirma, dėl klausimo, ar buvo būtina konsultuotis su viešojo intereso patikos fondo valdomomis Vengrijos aukštojo mokslo įstaigomis, iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 5 straipsnio matyti, kad šis sprendimas skirtas Vengrijai. Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 1–9 dalyse nustatyta procedūra, kurios turi laikytis Komisija, ir įvairūs pasikeitimai informacija su atitinkama valstybe nare. Jokia nuostata neįpareigoja Komisijos konsultuotis su kita šalimi nei atitinkama valstybė narė.

66      Antra, teisė būti išklausytam įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte ir apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

67      Teisę būti išklausytam apima teisė į gynybą ir ji yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris turi būti taikomas, net jei nėra specialių teisės normų šiuo klausimu. Pagal šį principą reikalaujama, kad asmenims, kuriems skirti sprendimai, turintys didelį poveikį jų interesams, būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl prieš juos pateiktų įrodymų šiems sprendimams pagrįsti (žr. 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, C‑650/19 P, EU:C:2021:879, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

68      Vis dėlto teisė būti išklausytam, kuria naudojamasi per administracinę procedūrą, susijusią su konkrečiu asmeniu, ir kurios reikia paisyti net ir nesant jokių procedūrą reglamentuojančių teisės normų, negali būti taikoma vykstant procedūrai, per kurią priimama visuotinai taikoma priemonė (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Arysta LifeScience Great Britain / Komisija, C‑259/22 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:513, 50 punktą ir 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Alpharma / Taryba, T‑70/99, EU:T:2002:210, 388 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kaip antai Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506 (šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 4 d. Nutarties Állatorvostudományi Egyetem / Taryba ir Komisija, T‑133/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:208, 41 punktą).

69      Konkrečiai dėl visuotinai taikomų aktų pažymėtina, kad nei jų rengimo procesas, nei patys šie aktai nereikalauja, kad, remiantis bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai teise būti išklausytam, teise, kad būtų konsultuojamasi, ar informavimo teise, būtų užtikrintas asmenų, kuriems šie aktai daro poveikį, dalyvavimas. Kitokia situacija susiklosto tuomet, jei aiški teisės nuostata, nustatanti minėto akto priėmimą, suteikia tokią procesinę teisę asmeniui, kuriam daromas poveikis (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Arysta LifeScience Great Britain / Komisija, C‑259/22 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:513, 51 punktas; taip pat žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Probelte / Komisija, T‑67/18, EU:T:2019:873, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Pagal Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 1–9 dalyse reglamentuojamą atitinkamų Sąjungos biudžeto apsaugos priemonių priėmimo procedūrą numatyta tik pareiga konsultuotis su atitinkama valstybe nare ir nustatyta, kad Komisija ir ši valstybė narė keičiasi įvairia informacija. Beje, ieškovas neginčija, kad šios procedūros buvo tinkamai laikomasi. Nagrinėjamu atveju iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 1, 2, 6 ir 8–10 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad prieš pateikdama savo pasiūlymą Tarybai Komisija palaikė dialogą su Vengrijos valdžios institucijomis.

71      Reikia pridurti, kad Komisija ir Taryba nenurodė atskirų teisinės valstybės principų pažeidimų, sisteminio sukčiavimo ar konkrečių interesų konfliktų, su kuriais būtų susijęs ieškovas ir kurie pateisintų konkrečių priemonių priėmimą pagal Reglamentą 2020/2092, o dėl to būtų buvę privaloma užtikrinti jo teisę būti išklausytam. Vien tai, kad ginčijama nuostata daro poveikį ieškovui, kaip ir kitiems naudos gavėjams, dėl Komisijos ir Tarybos nurodytų šiurkščių sisteminių teisinės valstybės principų pažeidimų, nesuteikia ieškovui tokios konkrečios procesinės teisės.

72      Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovas negali veiksmingai remtis teisės būti išklausytam pažeidimu.

73      Taigi šį pagrindą, kiek jis susijęs su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą, o kiek jis susijęs su teise į gynybą, – kaip nereikšmingą.

 Dėl pagrindo, grindžiamo Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu

74      Ieškovas, palaikomas Vengrijos, teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžiama Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis.

75      Ieškovo teigimu Komisija ir Taryba nepagrindė ginčijamoje nuostatoje nurodytos priemonės priėmimo sąlygų, t. y. teisinės valstybės principų pažeidimo nustatymo, didelės rizikos, kad bus daromas pakankamai tiesioginis poveikis patikimam Sąjungos finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai, ir priežastinio ryšio, be kita ko, realaus ryšio tarp minėto pažeidimo ir tokio neigiamo poveikio arba didelės jo rizikos, buvimo.

76      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

77      Pirmiausia primintina, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnyje nustatytos atitinkamų priemonių priėmimo pagal šį reglamentą sąlygos.

78      Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokių priemonių imamasi tais atvejais, kai pagal to paties reglamento 6 straipsnį nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas.

79      Pagal Reglamento 2020/2092 6 straipsnį Komisija privalo atitinkamai valstybei narei nusiųsti rašytinį pranešimą su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis priežastimis, kuriomis grindė savo išvadas, kad ne tik yra pagrįstų priežasčių manyti, jog šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos įvykdytos (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 338 punktas), bet ir tai, kad pažeidimai daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas; pagal pastarąją sąlygą reikalaujama, kad tarp šių pažeidimų ir tokio poveikio ar didelės poveikio rizikos būtų nustatytas realus ryšys (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 111 ir 147 punktus).

80      Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog pagal Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto poveikio prevenciją reikalaujama, kad konstatuoti teisinės valstybės principų pažeidimai keltų „didelę“ riziką, kad bus daromas poveikis patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba jos finansiniams interesams, todėl Komisija ir Taryba privalo įrodyti, kad šios rizikos atsiradimo tikimybė yra didelė, siejant su Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje nurodytomis situacijomis ar institucijų elgesiu (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 299 punktas).

81      Galiausiai iš Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad teisinės valstybės principų pažeidimai, galintys pateisinti tinkamų priemonių priėmimą pagal šį reglamentą, turi būti susiję su šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a–h punktuose išvardytomis situacijomis ar institucijų elgesiu, jeigu jie svarbūs patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

82      Šiuo klausimu Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punkte aiškiai nurodyta bet kokia kita situacija ir bet koks kitas institucijų elgesys, svarbus patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

83      Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punkte vartojama sąvoka „kito[s] situacijo[s] arba institucijų elges[ys]“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a–g punktus ir 4 straipsnio 1 dalį, taip pat į minėto reglamento 6 straipsnio 1–9 dalyse nurodytus procedūrinius reikalavimus. Teisingumo Teismo teigimu Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punktas nereiškia, kad šioje dalyje pateiktas teisinės valstybės principų pažeidimų sąrašas yra neišsamus, remiantis tuo, kad šios situacijos apibrėžtos abstrakčiai ir bendrai (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 252–255 punktai; šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 178 ir 334 punktus).

84      Taigi iš kartu aiškinamų Reglamento 2020/2092 4 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies matyti, kad siekdamos pateisinti atitinkamų priemonių nustatymą pagal šį reglamentą Taryba ir Komisija turi konkrečiai nustatyti, kad, pirma, yra pagrįstų priežasčių manyti, jog valstybėje narėje buvo pažeistas bent vienas iš šio reglamento 2 straipsnio a punkte nurodytų teisinės valstybės principų, antra, šis pažeidimas yra susijęs su bent viena iš valstybės narės valdžios institucijai priskirtinų situacijų arba bent viena iš minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tokių valdžios institucijų elgesio rūšių, jei tos situacijos ar elgesys yra svarbūs patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai, ir, trečia, šis pažeidimas daro pakankamai tiesioginį poveikį šiam patikimam valdymui arba šių finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas dėl realaus ryšio tarp šių pažeidimų ir tokio poveikio arba didelės jo rizikos (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 288 punktas).

85      Taigi, siekiant nustatyti, ar ginčijama nuostata pažeidžiama Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis, kaip teigia ieškovas, atsižvelgiant į jo pateiktus argumentus reikia išnagrinėti, ar buvo laikomasi Reglamente 2020/2092 ir jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų.

–       Dėl teisminės kontrolės intensyvumo

86      Taryba, palaikoma Komisijos, teigia, kad institucijos turi plačią diskreciją nustatyti priemones, kurias jos laiko tinkamomis siekiant pašalinti teisinės valstybės principų pažeidimus valstybėje narėje.

87      Per teismo posėdį Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į klausimų ir biudžeto priemonių, kuriems nagrinėjamu atveju taikoma teisminė kontrolė, sudėtingumą, tiek jai pačiai, tiek Tarybai turi būti suteikta plati diskrecija atliekant savo vertinimus tokiomis aplinkybėmis, o teisminė kontrolė turi apsiriboti akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.

88      Vis dėlto Taryba ir Komisija per teismo posėdį pripažino, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnyje numatyta teisinės valstybės principų pažeidimo buvimo sąlyga yra teisės klausimas, kuriuo griežtai turi apsiriboti Sąjungos teismo atliekama teisminė kontrolė.

89      Ieškovas, palaikomas Vengrijos, teigia, kad nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas turi atlikti visapusišką teisminę kontrolę.

90      Pirmiausia Bendrasis Teismas primena, kad teisinės valstybės principai, kuriais grindžiama Sąjunga, reiškia, kad nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos negali išvengti to, kad būtų tiriama jų teisės aktų atitiktis SESV, kurioje nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta patikėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui institucijų aktų teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 ir 24 punktus).

91      Vykdydamas šią teisminę kontrolę Sąjungos teismas atlieka visapusišką teisės klausimų kontrolę, kuri apima teisės nuostatų aiškinimą remiantis objektyviais kriterijais ir patikrinimą, ar įvykdytos tokios nuostatos taikymo sąlygos (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Kambodža ir CRF / Komisija, T‑246/19, EU:T:2022:694, 45 punktą).

92      Be to, tais atvejais, kai Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines ekonominio, techninio ir mokslinio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų savo priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, tokios diskrecijos įgyvendinimas negali išvengti teisminės kontrolės. Iš tiesų atlikdamas šią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar įgyvendinant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios institucijos akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų. Tai darydamas Sąjungos teismas negali savo atliekamu ekonominio, mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms Sutartyse patikėta ši užduotis, vertinimo (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 75 ir 76 punktus; 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 55 punktą ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Prancūzija ir Komisija / CWS Powder Coatings ir kt., C‑71/23 P ir C‑82/23 P, EU:C:2025:601, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93      Šiuo klausimu pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus reikšmingus duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Kita vertus, nustatant faktines aplinkybes, kurios ekonominiu, techniniu ar moksliniu požiūriu nėra sudėtingos, Sąjungos teismo vykdoma teisminė kontrolė išlieka visapusiška (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Medac Gesellschaft für klinische Spezialpräparate / Komisija, T‑549/19, EU:T:2020:444, 47 punktą (nepaskelbtas Rink.).

95      Taigi, kaip pažymėta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas nesuteikė Tarybai ir Komisijai neribotos teisės, atsižvelgiant į politinius motyvus, vertinti, ar laikomasi teisinės valstybės principų, ir kiekvieną konstatuotą šių principų pažeidimą bendrai susieti su patikimo Sąjungos lėšų valdymo principu. Iš tiesų jis procedūros pradėjimui nustatė šio sprendimo 77–84 punktuose primintus kriterijus, kuriais užtikrinama, kad šių institucijų atliekami vertinimai neperžengtų Sąjungos teisės taikymo srities ribų ir būtų teisinio, o ne politinio pobūdžio (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 358 punktas).

96      Iš šios jurisprudencijos matyti, kad Komisijos ir Tarybos pareigai remtis konkrečiais įrodymais ir laikytis objektyvumo, nediskriminavimo ir valstybių narių lygybės prieš Sutartis principų tais atvejais, kai jos nagrinėja, ar atitinkamų priemonių numatymas yra pateisinamas, taikoma visapusiška Sąjungos teismo atliekama teisminė kontrolė (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 149 punktą ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 167, 202 ir 286 punktus).

97      Taigi negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju atliekama teisminė kontrolė yra ribota.

–       Dėl teisinės valstybės principų pažeidimų buvimo

98      Ieškovas savo ieškinyje aiškiai nurodo, kad nepateikia jokių argumentų dėl Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies, susijusios su teisinės valstybės principų pažeidimais, pažeidimo.

99      Vis dėlto ieškovas iš tikrųjų ginčija teisinės valstybės principų pažeidimą tiek, kiek jis priekaištauja Komisijai ir Tarybai dėl to, kad jos pakankamai teisiškai neįrodė universitetų apskritai ir konkrečiai jo paties padarytų pažeidimų. Be to, jis pažymi, kad susirūpinimas dėl viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklių taikymo viešojo intereso patikos fondams buvo išspręstas taisomosiomis priemonėmis, apie kurias pranešė Vengrija.

100    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

101    Kaip matyti iš šio sprendimo 84 punkte nurodytos jurisprudencijos, pirmoji biudžeto apsaugos priemonių priėmimo pagal Reglamentą 2020/2092 sąlyga yra tai, kad turi būti nustatytas teisinės valstybės principų, kaip jie apibrėžti šio reglamento 2 straipsnio a punkte, pažeidimas.

102    Pirma, dėl ieškovo argumento, kad susirūpinimas dėl viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklių taikymo viešojo intereso patikos fondams buvo išspręstas taisomosiomis priemonėmis, apie kurias pranešė Vengrija, reikia priminti, kad Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 3 ir 11 konstatuojamosiose dalyse Taryba nurodė, jog Komisijai iš pradžių kilo susirūpinimas dėl viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklių netaikymo viešojo intereso patikos fondams ir jų valdomiems subjektams.

103    Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Vengrijos siūlomomis taisomosiomis priemonėmis, jas visas taikant kartu, iš esmės buvo galima reaguoti į problemas, susijusias su viešųjų pirkimų procedūrų sisteminiais pažeidimais ir trūkumais, interesų konfliktų rizika ir susirūpinimu dėl viešojo intereso patikos fondų.

104    Taigi Bendrasis Teismas iš to padarė išvadą, kad dideli sisteminiai viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai dėl to, kad viešojo intereso patikos fondams ir jų valdomiems subjektams nebuvo taikomos interesų konfliktų ir viešųjų pirkimų taisyklės, buvo pašalinti taisomosiomis priemonėmis, kurių ėmėsi Vengrija. Todėl jos, kiek jos susijusios tik su viešojo intereso patikos fondais, nebėra Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 Tarybos nurodytų teisinės valstybės principų pažeidimų, kuriuos Bendrasis Teismas nagrinėja šioje byloje, objektas.

105    Antra, kalbant apie viešojo intereso patikos fondų valdomų subjektų apskritai arba konkrečiai ieškovo padarytus pažeidimus, reikia pažymėti, kad Reglamentas 2020/2092 apima tiek atskirus, tiek sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus.

106    Iš tiesų Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies a–h punktuose išvardytos situacijos ir institucijų elgesys pavyzdžiui, teisinės valstybės principų pažeidimai, kaip jie suprantami pagal šį reglamentą, apima tiek atskiro, tiek sisteminio pobūdžio situacijas ir elgesį. Be to, Reglamento 2020/2092 15 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad ne tik atskiri teisinės valstybės principų pažeidimai, bet ir pažeidimai, kurie yra plačiai paplitę arba daromi dėl pasikartojančios valdžios institucijų praktikos ar neveikimo arba dėl tokių institucijų patvirtintų bendro pobūdžio priemonių, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams.

107    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jeigu teisinės valstybės principų pažeidimai, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sistemingi, gali taip pat turėti poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai arba kelti didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, Sąjungai negalima priekaištauti dėl to, kad ji imasi šiam patikimam valdymui ir šiems finansiniams interesams apsaugoti būtinų priemonių (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 362 punktą).

108    Nagrinėjamu atveju primintina, kad iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 11, 43 ir 62 konstatuojamųjų dalių matyti, jog teisinės valstybės principų pažeidimas kyla iš faktinių aplinkybių ir Vengrijos teisinio reglamentavimo, kuriuo neužkertamas kelias aukščiausiesiems pareigūnams, įskaitant aukščiausiuosius politinius vadovus, priklausyti viešojo intereso turto valdymo fondų valdyboms, o tai didina galimą interesų konfliktų riziką.

109    Be to, Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 58 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad „nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejai yra susiję su sisteminio pobūdžio pažeidimais“.

110    Šiuo klausimu Komisijos pasiūlymo 128 punkte nurodyta, kad, „[k]albant apie pažeidimų pobūdį, Komisija mano, kad įvertinus pažeidimus, susijusius su <...> viešojo intereso patikos fondų interesų konfliktais, padaryta išvada, kad šie aspektai rodo teisinės valstybės principo, visų pirma Reglamento <...> 2020/2092 3 straipsnio b punkto, pažeidimus, nes jais neužkertamas kelias valdžios institucijų savavališkiems ar neteisėtiems sprendimams, jie neištaisomi ar už juos netaikomos sankcijos ir neužtikrinama, kad nebūtų interesų konfliktų“.

111    Savo pasiūlymo 57 punkte Komisija taip pat konstatavo, kad teisinės valstybės principų pažeidimai, be kita ko, susiję su Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyta situacija, t. y. „kitomis situacijomis <...>, kurios yra susij[usios] su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga“ ir kurioms nagrinėjamu atveju būdinga didesnė interesų konfliktų rizika dėl to, kad aukščiausieji politiniai vadovai priklauso viešojo intereso patikos fondų valdyboms.

112    Be to, Komisijos pasiūlymo 130 punktas suformuluotas taip:

„<...> nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimai yra susiję su svarbiomis Vengrijos viešojo sektoriaus dalimis, t. y. visais viešaisiais subjektais, įgyvendinančiais Sąjungos lėšas ir galinčiais tapti perkančiosiomis organizacijomis, taip pat visais viešojo intereso patikos fondais, kurie, nepaisant to, kad yra privatūs subjektai, siekia viešojo intereso tikslo, pavyzdžiui, švietimo, mokslinių tyrimų, aplinkos, klimato apsaugos ir paveldo apsaugos srityse. Taigi nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimai yra sisteminiai ir plačiai paplitę, todėl laikomi rimtais.“

113    Galiausiai Komisija savo pasiūlymo 142 punkte pažymėjo, kad praktiškai neįmanoma laikyti, kad draudimas vykdant programas, įgyvendinamas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su viešojo intereso patikos fondais ir jų valdomais subjektais turėtų būti taikomas tik kai kuriems viešojo intereso patikos fondams ir jų valdomiems subjektams arba kad būtų galima iš dalies užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su tokiais subjektais.

114    Iš tiesų, kaip matyti iš Komisijos komunikato 70 punkto, dėl to, kad aukščiausio lygio pareigūnai ir politiniai vadovai gali priklausyti viešojo intereso patikos fondų valdyboms, „sukuriama situacija, kuriai susiklosčius [šie] aukščiausieji politiniai vadovai gali dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su viešųjų lėšų išmokėjimu subjektams, kuriuose jie patys dirba ir turi svarbius sprendimų priėmimo įgaliojimus“. Kaip patvirtino Taryba, viešojo intereso patikos fondai dėl įstatymo nulemto jų pobūdžio daro lemiamą įtaką savo valdomiems subjektams ir vykdo lemiamą jų kontrolę, todėl praktiškai abu subjektai yra neatsiejamai susiję kaip vienetas. Vadinasi, priimant bet kokį sprendimą dėl viešojo intereso patikos fondo valdomo subjekto naudojimosi Sąjungos lėšomis kyla interesų konfliktų, susijusių su viešojo intereso patikos fondais, rizika.

115    Taigi iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506, siejamo su Komisijos pasiūlymu ir komunikatu, matyti, jog susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų pažeidimų išreikštas dėl viešojo intereso patikos fondams taikomo teisinio reglamentavimo, visų pirma dėl šių patikos fondų ir jų valdomų subjektų atliekamo lėšų tvarkymo organizavimo, veikimo ir sisteminių skaidrumo trūkumų, o ne dėl atskirų šių fondų ar jų valdomų subjektų, kaip antai ieškovo, padarytų pažeidimų.

116    Todėl, kadangi Tarybos nurodyti teisinės valstybės principų pažeidimai nagrinėjamu atveju yra sisteminio pobūdžio, Komisija ir Taryba neprivalėjo nustatyti kiekvieno atitinkamo subjekto padarytų atskirų teisinės valstybės principų pažeidimų. Iš tiesų dėl tokio aiškinimo būtų neįmanoma priimti priemonių, kuriomis siekiama pašalinti sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus.

117    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad Komisija ir Taryba pagal Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalį, siejamą, be kita ko, su to paties reglamento 3 straipsnio b punktu, pakankamai įrodė teisinės valstybės principų, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio a punktą, pažeidimus. Šie pažeidimai yra susiję su didele galimų interesų konfliktų rizika dėl Vengrijos reglamentavimo sistemos, pagal kurią aukšto rango pareigūnai ir politikai gali dalyvauti Vengrijos įstatymu Nr. IX įsteigtų viešojo intereso patikos fondų valdybose, ir jie yra sisteminio pobūdžio, nes Vengrijai nuolat nepavyksta užkirsti kelio sprendimams, priimamiems pažeidžiant interesų konfliktų srityje taikytiną teisę, nėra galimybių ar noro tai padaryti.

118    Šiomis aplinkybėmis, siekiant priimti ginčijamą nuostatą, išvadai, kad buvo pažeisti teisinės valstybės principai, padaryti nereikėjo įrodyti tokių subjektų, kaip ieškovas, ar juos valdančių patikos fondų padarytų atskirų pažeidimų.

119    Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškovo argumentus, susijusius su teisinės valstybės principų pažeidimais.

–       Dėl reikalavimo, kad būtų pakenkta patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai arba kiltų didelė tokio poveikio rizika

120    Pirma, ieškovas teigia, kad vykdant projektus, kuriems taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, nei Vengrijos viešojo intereso patikos fondai, nei tokių patikos fondų valdomi subjektai nėra subjektai, atsakingi už šių projektų įgyvendinimą. Taigi jie neprivalo skelbti kvietimų teikti pasiūlymus, vertinti pasiūlymų, pasirašyti dotacijų sutarčių, prižiūrėti projektų įgyvendinimo, tikrinti ir vertinti rezultatų, taip pat atlikti patikrinimų ar užtikrinti šių projektų atitiktį. Tai veikiau būtų Komisijos ar kitų įgyvendinančių subjektų atsakomybė.

121    Šiuo klausimu Vengrija teigia, kad per Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 priėmimo procedūrą Komisija niekaip neįrodė, kaip galimų interesų konfliktų buvimas konkrečiai paveikė Sąjungos lėšų naudojimą. Tokių programų, kaip „Erasmus+“ arba „Europos horizontas“, atveju Komisija ex officio prižiūri programų veikimą ir Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą. Taigi Vengrija ginčija tai, kad galima interesų konflikto situacija gali kelti realią riziką Sąjungos lėšoms.

122    Šie argumentai grindžiami klaidinga prielaida. Iš tiesų, priešingai, nei teigia ieškovas, ir Vengrijos viešojo intereso patikos fondams, ir tokių patikos fondų valdomiems subjektams taikoma ginčijama nuostata dėl to, kad jiems gali būti pavesta įgyvendinti projektus taikant netiesioginį valdymą, taip pat kaip šių tiesioginio ar netiesioginio valdymo projektų naudos gavėjams.

123    Šiuo klausimu reikia priminti, kad ginčijama nuostata grindžiama vienos iš Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymu. Šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatyta, kad tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį ar netiesioginį valdymą pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1), 62 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir kai lėšų iš šio biudžeto gavėjas yra viešasis subjektas, Taryba gali uždrausti Komisijai su tuo subjektu užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius. Ieškovas neginčija Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 22 konstatuojamojoje dalyje esančio teiginio, kad viešojo intereso patikos fondai ir jų valdomi subjektai laikomi valdžios subjektais, kurie gali būti tiesioginio ar netiesioginio valdymo projektų naudos gavėjai.

124    Antra, ieškovas teigia, kad viešojo intereso patikos fondai ir šių patikos fondų valdybos nariai negali gauti tiesioginio finansavimo iš Sąjungos, kurį gauna tokių patikos fondų valdomi subjektai.

125    Iš Vengrijos įstatymo Nr. IX 22 straipsnio 4 dalies matyti, kad, atsižvelgiant į Vengrijos aukštojo mokslo įstaigos steigimo aktą, viešojo intereso patikos fondas gali turėti reikšmingus įgaliojimus spręsti šios įstaigos biudžeto, veiklos ir organizacinius klausimus.

126    Viešojo intereso patikos fondų, valdančių Vengrijos aukštojo mokslo įstaigas, įgaliojimai išsamiai reglamentuojami nemzeti felsőoktatásról szóló 2011. évi CCIV. törvény (2011 m. Įstatymas Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo; Magyar Közlöny 2011/165, toliau – Vengrijos įstatymas Nr. CCIV), kuris taikomas visoms Vengrijos aukštojo mokslo įstaigoms. Šio įstatymo 12 ir 73 straipsniuose įtvirtintas kompetencijos pasidalijimas tarp aukštojo mokslo įstaigos valdybos ir valdančiųjų subjektų, t. y. atitinkamu atveju viešojo intereso patikos fondų.

127    Šiuo klausimu Vengrijos įstatymo Nr. CCIV 12 straipsnio 3 dalyje kaip bendroji taisyklė numatyta, kad valdyba, be kita ko, turi patvirtinti aukštojo mokslo įstaigos biudžetą, metines finansines ataskaitas, taip pat organizavimo ir veiklos taisykles.

128    Vengrijos įstatymo Nr. CCIV 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nenurodyta kitaip, su valdančiųjų subjektų kontrole susijusios teisės ir pareigos yra vienodos, neatsižvelgiant į tai, kuris subjektas naudojasi šiomis teisėmis ir vykdo šias pareigas. Iš šio įstatymo 73 straipsnio 3 dalies matyti, kad valdantieji subjektai turi, be kita ko, kompetenciją priimti ir iš dalies pakeisti aukštojo mokslo įstaigos steigimo aktą, taip pat peržiūrėti aukštojo mokslo įstaigos organizavimo ir veiklos taisykles.

129    Galiausiai Vengrijos įstatymo Nr. CCIV 94 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, nukrypstant nuo šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 73 straipsnio 3 dalies, privačios aukštojo mokslo įstaigos steigimo akte, be kita ko, gali būti numatyta, kad valdantysis subjektas tvirtina aukštojo mokslo įstaigos biudžetą, jos metines finansines ataskaitas, taip pat organizavimo ir veiklos taisykles.

130    Iš visų šio sprendimo 125–129 punktuose nurodytų nuostatų matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, Vengrijos įstatymu Nr. IX įsteigti viešojo intereso patikos fondai, taip pat aukšto rango pareigūnai ir politikai, priklausantys šių patikos fondų valdyboms, gali daryti lemiamą įtaką tokių patikos fondų valdomiems subjektams, taigi ir tokių subjektų gaunamam tiesioginiam Sąjungos finansavimui dėl asmeninių ekonominių interesų, prioritetų ar religinės, profesinės, politinės ar šeiminės priklausomybės.

131    Trečia, ieškovas teigia, kad Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 nustatytas interesų konfliktas nesusijęs su Sąjungos ištekliais.

132    Šiuo klausimu Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 43 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad viešojo intereso patikos fondo valdomoms Vengrijos aukštojo mokslo įstaigoms Sąjungos finansavimas neskiriamas dėl interesų konfliktų rizikos, kylančios dėl aukšto rango pareigūnų ir politikų galimybės priklausyti viešojo intereso patikos fondų valdybai.

133    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 matyti, kad aukšto rango pareigūnai ir politikai Vengrijos viešojo intereso patikos fondų valdybose gali daryti lemiamą įtaką jų valdomiems subjektams, taigi ir tokių subjektų gaunamam tiesioginiam Sąjungos finansavimui.

134    Todėl reikia atmesti ieškovo argumentą, kad Taryba neįrodė, jog yra didelė pakankamai tiesioginio pavojaus patikimam Sąjungos finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai rizika.

–       Dėl realaus ir pakankamai tiesioginio ryšio tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir jo poveikio Sąjungos biudžetui buvimo

135    Ieškovo teigimu, Komisija ir Taryba neįrodė realaus ir pakankamai tiesioginio ryšio tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir neigiamo poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai arba didelės tokio poveikio rizikos.

136    Taryba, palaikoma Komisijos, prašo atmesti šį argumentą.

137    Siekiant priimti atitinkamas priemones, pagal Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalį reikalaujama nustatyti, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas. Taigi pagal šią sąlygą reikalaujama, kad tarp šių pažeidimų ir tokio poveikio ar didelės poveikio rizikos būtų nustatytas „realus ryšys“ (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 165 punktas).

138    Iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 58 ir 62 konstatuojamųjų dalių matyti, kad dėl to, jog taisomųjų priemonių, apie kurias pranešė Vengrija, nepakanka sisteminio pobūdžio teisinės valstybės principo pažeidimams pašalinti, išlieka didelė rizika Sąjungos biudžetui, nes šie pažeidimai pakankamai tiesiogiai kelia grėsmę patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

139    Šiuo klausimu Komisijos pasiūlymo 33 punkte nurodyta, kad privatinės teisės subjektų, kuriems valstybė perdavė didelės vertės viešąjį turtą, įsteigimas gali reikšti, kad viešosios šių subjektų veiklos ir valdymo kontrolės nėra.

140    Komisijos pasiūlymo 142 punkte taip pat pažymėta, kad išimtis, leidžianti viešojo intereso patikos fondų valdybų nariams nesilaikyti interesų konfliktų reikalavimų, gali turėti įtakos biudžetams, kuriuos šie subjektai gali įgyvendinti arba valdyti.

141    Be to, Komisijos komunikato 70 punkte nurodyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Vengrijos vėl nustatyta išimtimi, pagal kurią aukščiausiesiems politiniams vadovams leidžiama priklausyti viešojo intereso patikos fondų valdyboms, sukuriama situacija, kai šie aukščiausieji politiniai vadovai gali dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų lėšų išmokėjimo subjektams, kuriems jie patys priklauso ir turi svarbius sprendimų priėmimo įgaliojimus.

142    Galiausiai Komisijos komunikato 154 punkto vi papunktyje nurodyta, kad „išlieka svarbūs rizikos veiksniai, susiję su įvairiais kitais klausimais, būtent: <...> po Komisijos atlikto pasiūlytos taisomosios priemonės vertinimo rugsėjo mėn. toliau palengvinti aukščiausio lygio pareigūnų dalyvavimą viešojo intereso valdymo fondų, kurių paskirtis kompensuoti dideles viešųjų lėšų sumas, valdybose“.

143    Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 138–142 punktuose, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovas yra valdomas viešojo intereso patikos fondo ir kontroliuojamas šio fondo valdybos, kurios narius neribotam terminui skiria vykdomoji valdžia. Taigi sisteminiu požiūriu kyla reali ir didelė rizika, kad priimant sprendimus dėl universitetinių programų ir studijų, taip pat Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų bus daromas tiesioginis politinis poveikis arba jiems paprasčiausiai nebus pritariama dėl tokių priežasčių.

144    Konstatuotina, kad, nesant ginčijamos nuostatos, patikos fondai, kuriuose gali posėdžiauti aukščiausio lygio pareigūnai, įskaitant aukščiausiuosius politinius vadovus, ir tokių patikos fondų valdomi subjektai galėtų gauti išteklių iš Sąjungos biudžeto. Kaip matyti iš šio sprendimo 125 punkto, viešojo intereso patikos fondai gali turėti reikšmingus įgaliojimus spręsti jų valdomų subjektų, kaip antai nagrinėjamu atveju ieškovo, biudžeto, veiklos ir organizacinius klausimus.

145    Be to, esama realios rizikos, kad darbuotojai, dalyvaujantys įgyvendinant iš Sąjungos biudžeto finansuojamus mokslinių tyrimų ir plėtros arba aukštojo mokslo projektus, gali būti atrenkami viešojo intereso patikos fondų valdybos arba universiteto vadovybės politinio suderinimo pagrindu.

146    Taigi įgyvendinant programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“ viešojo intereso patikos fondai gali atlikti tam tikrą vaidmenį išmokant Sąjungos lėšas galutiniams gavėjams. Todėl kyla reali rizika, kad politinio, ekonominio ar asmeninio pobūdžio interesų konfliktai gali trukdyti parenkant minėtus gavėjus.

147    Beje, Taryba teisingai nurodė, kad programos „Erasmus+“ atveju yra reali ir sisteminė rizika, kad interesų konfliktai gali trukdyti paramą gaunančių studentų atrankai, be kita ko, parenkant ir abipusiškumo pagrindu pripažįstant reikalavimus atitinkančias studijas kitose valstybėse narėse, todėl šiame atrankos procese gali būti veiksnių, neapsiribojančių akademinių nuopelnų vertinimu.

148    Taryba taip pat nurodė, o ieškovas ir Vengrija jai iš esmės neprieštaravo, kad, kiek tai susiję su dotacijų įgyvendinimu pagal programą „Europos horizontas“, paslaugų teikėjų atrankai šios programos projektams įgyvendinti per viešųjų pirkimų procedūras, kurios dažnai yra labai svarbios dėl mokslo projektams skiriamo biudžeto, kyla nederamo poveikio rizika. Vengrijos reglamentavimo sistema taip pat turi įtakos darbuotojų įdarbinimui ir kitiems žmogiškųjų išteklių procesams. Atsižvelgdama į plačiai taikomą politinę kontrolę ir interesų konfliktų riziką Taryba patvirtino, kad visiems vidaus procesams, akademinėms procedūroms ir valdymo struktūroms, susijusiems su Sąjungos lėšų naudojimu, gali būti daroma išorės įtaka, o tai gali lemti netinkamą Sąjungos lėšų naudojimą.

149    Sąjungos finansinių interesų apsauga reiškia, kad jos finansiniai ištekliai negali būti naudojami siekiant finansuoti valstybių narių viešojo intereso subjektus, kaip antai patikos fondus ar jų valdomus subjektus, kurių veikimo būdai pažeidžia teisinės valstybės principus.

150    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju Komisija ir Taryba pakankamai teisiškai pagrindė realų ir pakankamai tiesioginį ryšį tarp nurodytų šiurkščių bei sisteminių teisinės valstybės principų pažeidimų ir poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar jos finansinių interesų apsaugai arba didelės tokio poveikio rizikos.

151    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kaip nepagrįstus reikia atmesti argumentus, grindžiamus tuo, kad Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 nenustatytas realus ir pakankamai tiesioginis ryšys tarp teisinės valstybės principų pažeidimo ir jo poveikio Sąjungos biudžetui. Taigi reikia atmesti ir visą ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

152    Ieškovas, palaikomas Vengrijos, teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžiamas proporcingumo principas.

153    Šiuo klausimu ieškovas pateikia aštuonis argumentus. Pirma, kalbant apie projektus, kuriems taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, Komisija turėjo skirtingai įvertinti viešojo intereso patikos fondų ir jų valdomų subjektų padėtį, priklausomai nuo to, ar jie buvo naudos gavėjai, ar subjektai, kuriems pavesta įgyvendinti šiuos projektus. Antra, priimdama Įgyvendinimo sprendimą 2022/2506 Taryba klaidingai rėmėsi viešųjų pirkimų taisyklių taikymo viešojo intereso patikos fondams problema. Trečia, priimta priemonė nėra mažiausiai ribojanti, palyginti su finansavimo rūšimi ir tinkamų finansuoti išlaidų rūšimi. Ketvirta, Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506 kelia abejonių dėl sąžiningų atrankos ir Sąjungos lėšų skyrimo procedūrų veiksmingumo. Penkta, ginčijama nuostata yra neproporcinga siekiamam tikslui. Šešta, Taryba neįtraukė galimybės taikyti individualias išimtis. Septinta, Taryba turėjo individualiai išnagrinėti kiekvieną viešojo intereso patikos fondą ir jo valdomus subjektus. Aštunta, Komisija ir Taryba neišnagrinėjo galimybės nustatyti proporcingą lėšų sumažinimą atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą.

154    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

155    Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 62 konstatuojamojoje dalyje Taryba konstatavo, kad didelė rizika biudžetui, kylanti dėl galimų interesų konfliktų viešojo intereso patikos fonduose, geriausiai gali būti pašalinta priimant ginčijamą nuostatą, t. y. nustatant draudimą Komisijai, kai ji vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį ar netiesioginį valdymą, užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su šiais patikos fondais ar jų valdomais subjektais. Tarybos teigimu, tokia priemonė yra proporcinga tam, kas griežtai būtina siekiant tikslo apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo poveikio, kylančio dėl teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėje narėje, arba tokio poveikio rizikos.

156    Bendrasis Teismas primena, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turi būti proporcingos. Jos nustatomos atsižvelgiant į teisinės valstybės principų pažeidimų faktinį arba galimą poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams. Turi būti deramai atsižvelgiama į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą. Priemonės turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį. Darytina išvada, kad priemonės, kurių imamasi, turi būti griežtai proporcingos nustatytų teisinės valstybės principų pažeidimų poveikiui Sąjungos biudžetui ar jos finansiniams interesams (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 302 punktas).

157    Pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje bei Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 340 punktas; taip pat žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 353 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

158    Pirma, reikia išnagrinėti ginčijamos nuostatos būtinumą ir tinkamumą.

159    Šiuo klausimu ieškovas nepateikė Bendrajam Teismui jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų tai, kad ginčijama nuostata leidžia pasiekti tikslą apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo teisinės valstybės principų pažeidimų.

160    Konkrečiau ieškovas tik tvirtina, kad, kalbant apie projektus, kuriems taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, Komisija turėjo skirtingai įvertinti viešojo intereso patikos fondų ir jų valdomų subjektų padėtį, priklausomai nuo to, ar jie buvo naudos gavėjai, ar subjektai, kuriems pavesta įgyvendinti šiuos projektus.

161    Kaip nurodyta šio sprendimo 122 ir 123 punktuose, šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, nes tiek Vengrijos viešojo intereso patikos fondams, tiek tokių patikos fondų valdomiems subjektams ginčijama nuostata taikoma ne tik dėl to, kad jiems gali būti pavesta įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Sąjungos biudžeto taikant netiesioginį valdymą, bet ir dėl to, kad jie gali būti finansavimo iš Sąjungos biudžeto, skirto projektams įgyvendinti taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą, gavėjai.

162    Be to, ieškovo argumentas, kad priimdama Įgyvendinimo sprendimą 2022/2506 Taryba klaidingai rėmėsi viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių taikymo viešojo intereso patikos fondams problema, yra nereikšmingas. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 104 punkte, šis klausimas Tarybai nebekelia susirūpinimo.

163    Tokiomis aplinkybėmis ieškovo argumentų nepakanka, kad būtų įrodytas ginčijamos nuostatos netinkamumas, ir juos reikia atmesti.

164    Antra, kiek tai susiję su ginčijamos nuostatos griežtu būtinumu, ieškovas teigia, kad priimta priemonė nėra mažiausiai ribojanti. Taigi tam, kad aukštojo mokslo įstaigos negalėtų vykdyti Sąjungos biudžeto, pakaktų uždrausti prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus su aukštojo mokslo įstaigomis, kaip finansavimo įstaigomis, subjektais ar organais, taigi šių įstaigų nepriskirti prie Reglamento 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkto v-vii papunkčiuose nurodytų įstaigų kategorijos.

165    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamoje nuostatoje draudimas užmegzti naujus teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius nustatytas ne tam, kad iš aukštojo mokslo įstaigų būtų atimta galimybė vykdyti Sąjungos biudžetą, bet, kaip matyti iš ginčijamos nuostatos ir Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 22 konstatuojamosios dalies, veikiau tam, kad viešojo intereso patikos fondai ir tokių patikos fondų valdomi subjektai nebebūtų gavėjai arba subjektai, kuriems pavesta įgyvendinti Sąjungos programas, vykdomas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą.

166    Be to, visų pirma, kalbant apie ieškovo argumentą, kad Taryba neįtraukė galimybės taikyti individualias išimtis, iš šio sprendimo 225–228 punktų matyti, kad Reglamente 2020/2092 neatmetama galimybė Tarybai apibrėžti individualias išimtis pagal šias tinkamas priemones. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į teisinės valstybės principų pažeidimų sisteminį pobūdį, kuriuo grindžiamas Įgyvendinimo sprendimas 2022/2506, Sąjungos biudžetas nebūtų veiksmingai apsaugotas individualiomis išimtimis.

167    Be to, dėl ieškovo argumento, kad Taryba turėjo individualiai išnagrinėti kiekvieno viešojo intereso patikos fondo ir jo valdomų subjektų padėtį, iš Reglamento 2020/2092 19 konstatuojamosios dalies matyti, jog „itin svarbu, kad teisinės valstybės principų pažeidimo atveju priimant priemones būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai“, ir kad „Komisija, svarstydama, kokias priemones priimti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams“.

168    Kadangi nagrinėjamu atveju Taryba savo sprendimą grindė galimais sisteminiais teisinės valstybės principų pažeidimais ir Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 neteigiama, kad galutiniai gavėjai ar naudos gavėjai buvo susiję su atskirais teisinės valstybės principų pažeidimais, pavyzdžiui, konkrečiais korupcijos, sukčiavimo ar interesų konfliktų atvejais, minėtas sprendimas išlieka visuotinai taikomas, todėl gali daryti poveikį minėtiems naudos gavėjams ar asmenims, kuriems jis skirtas, ir nagrinėjamu atveju nereikėjo individualiai nagrinėti kiekvieno viešojo intereso patikos fondo ar kiekvieno jo valdomo subjekto.

169    Be to, reikia priminti, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamų priemonių taikymas nedaro neigiamo poveikio valdžios subjektų ar valstybių narių pareigoms įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, visų pirma jų pareigoms galutinių gavėjų arba naudos gavėjų atžvilgiu, jei sprendime dėl priemonių priėmimo nenurodyta kitaip.

170    Nagrinėjamu atveju iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506, siejamo su Komisijos pasiūlymu, matyti, kad buvo atsižvelgta į galimą priemonės poveikį, be kita ko, asmenims, kuriems jis skirtas, ar naudos gavėjams, kaip antai ieškovui.

171    Iš tiesų, pirma, reikia konstatuoti, kad iš penkių Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų priemonių mažiausiai ribojanti, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, yra draudimas prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus. Kitos toje nuostatoje išvardytos priemonės būtų trikdžiusios Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 įsigaliojimo dieną jau vykdytas programas, o tai būtų sukėlę sunkumų ir trečiosioms šalims. Konkrečiai kalbant, ši priemonė leido galutiniams „Erasmus+“ arba „Europos horizontas“ programų gavėjams, net ir priėmus ginčijamą nuostatą, toliau gauti dotacijas, skirtas iki šios nuostatos priėmimo, kol baigsis pagal šias programas pasirašytos sutartys.

172    Antra, Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 63 konstatuojamoji dalis, pagal kurią šis sprendimas nedaro neigiamo poveikio Vengrijos pareigoms, visų pirma galutinių gavėjų arba naudos gavėjų atžvilgiu, įskaitant pareigą atlikti mokėjimus, rodo, kad Taryba atsižvelgė į to sprendimo poveikį galutiniams Sąjungos finansavimo gavėjams ir naudos gavėjams.

173    Be to, kaip matyti iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 62 konstatuojamosios dalies, ginčijama nuostata nedaromas poveikis bendriems Sąjungos programų, kurioms taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, lėšų asignavimams. Konkrečiai tai reiškia, kad Vengrijos universitetai, kurių nevaldo pagal Vengrijos įstatymą Nr. IX įsteigti viešojo intereso patikos fondai, taip pat jų studentai, dėstytojai ir mokslininkai gali gauti Sąjungos finansavimą pagal programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“.

174    Galiausiai dėl ieškovo argumento, kad Komisija ir Taryba neišnagrinėjo galimybės nustatyti proporcingą lėšų sumažinimą, atsižvelgdamos į pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą, reikia pažymėti, kad ginčijama nuostata buvo priimta siekiant pašalinti sisteminio pobūdžio pažeidimus. Taigi proporcingai sumažinus lėšas Sąjungos biudžetas nebūtų veiksmingai apsaugotas.

175    Bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad kiti ieškovo pasiūlyti sprendimai yra mažiau ribojantys, neįrodyta, kad jie leistų pasiekti šio sprendimo 159 punkte nurodytą tikslą, t. y. apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo žalos, kurią gali sukelti teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje, taip veiksmingai, kaip ginčijama nuostata. Taigi neįrodyta, kad ginčijama nuostata akivaizdžiai viršija tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

176    Trečia, kiek tai susiję su ginčijamos nuostatos proporcingumu, ieškovas teigia, kad ši nuostata sukelia finansinių, profesinių ir reputacijos pasekmių, kurios atitinkamoms aukštojo mokslo įstaigoms ilguoju laikotarpiu yra neigiamos.

177    Kaip matyti iš šio sprendimo 171 punkto, iš penkių Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų priemonių, kurios, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, mažiausiai apsunkina ir trikdo vykdomas programas, buvo pareiga neprisiimti naujų teisinių įsipareigojimų. Be to, reikia pažymėti, kad pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalį Taryba neturi plačios diskrecijos pasirinkti priemones, kurios gali būti priimtos pagal šį reglamentą, ir jų taikymo sritį, nes šiame straipsnyje išsamiai išvardytos priemonės, kurios gali būti priimtos.

178    Ginčijama nuostata taip pat nėra neproporcinga, nes, kaip priminta Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 62 konstatuojamojoje dalyje, jos poveikis bendriems lėšų asignavimams ir galutiniams gavėjams ar naudos gavėjams, kurių atžvilgiu Vengrija privalo vykdyti savo pareigas, yra ribotas.

179    Todėl ieškinio pagrindas, grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo teisės veikti neiškraipytoje rinkoje, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje, siejamame su SESV 101–108 straipsniais, pažeidimu

180    Ieškovas teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžiamas Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis, siejamas su SESV 101–108 straipsniais, nes riboja jo teisę vykdyti veiklą neiškraipytoje rinkoje ir laisvą konkurenciją bei neproporcingai kenkia jo konkurencinei padėčiai vykdomuose ar būsimuose projektuose.

181    Ieškovas, be kita ko, teigia, kad bendras bet kokio tiesioginio Sąjungos finansavimo neskyrimas universitetams prilygsta atrankinio pobūdžio pagalbos mechanizmui, nes jo konkurentai gali gauti Sąjungos finansavimą, kurio jis nuo šiol negali gauti, o tai iškraipo konkurenciją. Ginčijama nuostata iškraipoma konkurencija, nes pašalinus Sąjungos finansavimo galimybę sutrikdomas nuopelnais grindžiamas atrankos procesas, kurį vykdo nepriklausomi Komisijos ekspertai, atrankiniu būdu ieškovui neteikiama Sąjungos pagalba, o ieškovui skirtos lėšos skiriamos konkuruojantiems universitetams. Be to, ginčijama nuostata lemia kolektyvinį konkuruojančių universitetų ir partnerių vykdomą boikotą.

182    Taryba ginčija šio pagrindo priimtinumą ir pabrėžia, kad ieškovas nepaaiškina, kodėl ginčijama nuostata gali būti laikoma valstybės pagalba ir kodėl ji yra nesuderinama su vidaus rinka.

183    Kiek tai susiję su ieškinio pagrindo pagrįstumu, Taryba, palaikoma Parlamento ir Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

184    Visų pirma dėl Tarybos nurodyto nepriimtinumo pagrindo primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, kuri procesui Bendrajame Teisme taikoma pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, taip pat šių pagrindų santrauka.

185    Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą ir Procedūros reglamentą ieškovas ieškinyje neprivalo nurodyti straipsnių, kuriais remiasi. Pakanka, kad jame jis išdėstytų faktines aplinkybes, pagrindus ir reikalavimus. Priešingai, tam, kad pagrindas būtų priimtinas, nepakanka nurodyti SESV ar Sąjungos teisės nuostatos. Pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Be to, ši santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, jei įmanoma, nereikalaudamas pateikti kitos patvirtinančios informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad pagrindas būtų priimtinas, būtina, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų bent jau trumpai, tačiau nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste; taip siekiama išvengti situacijos, kai Bendrasis Teismas nepaliktų neišsakytos pozicijos dėl ginčui išspręsti reikšmingo prieštaravimo. Bet koks pagrindas, kuris nėra pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinyje, turi būti laikomas nepriimtinu (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2024 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisė būti kandidatu ir narystė politinėje partijoje), C‑814/21, EU:C:2024:963, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

186    Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas, grindžiamas Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio ir SESV 101–108 straipsnių pažeidimu, atitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą, nes, nors ieškovo pateikti argumentai nėra ypač tikslūs, iš jo rašytinių pastabų matyti, kad jis aiškiai teigia, jog ginčijama nuostata pažeidžia jo teisę veikti neiškraipytoje rinkoje, nes ja ribojama jo teisė vykdyti veiklą neiškraipytoje rinkoje, laisva konkurencija ir daromas neproporcingas poveikis jo konkurencinei padėčiai vykdomuose ar būsimuose projektuose jo konkurentų naudai.

187    Darytina išvada, kad šis pagrindas yra priimtinas.

188    Dėl pagrindo pagrįstumo Bendrasis Teismas primena, kad Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje „Laisvė užsiimti verslu“ nustatyta, jog laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką.

189    Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu suteikiama apsauga visų pirma apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir laisvą konkurenciją (žr. 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 140 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

190    Nagrinėjamu atveju, pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijama nuostata nekeičia laisvės užsiimti verslu esmės. Iš tiesų ši nuostata netrukdo įgyvendinti teisės veikti neiškraipytoje rinkoje, nes pagal ją neatmetama galimybė, kad atitinkami patikos fondai ir subjektai rinkoje gali toliau vykdyti mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą už atlygį.

191    Kaip matyti iš ieškinio A.3 priedo, atitinkančio Komisijos „DUK“, paskelbtą portale „Finansavimas ir kvietimai teikti pasiūlymus“, subjektai, kuriems taikoma ginčijama nuostata, kaip antai ieškovas, nors nebegali gauti Sąjungos lėšų, vis tiek gali dalyvauti atrankoje Sąjungos finansavimui gauti, be kita ko, konsorciume, kaip asocijuotasis partneris, neturintis teisės gauti Sąjungos finansavimo.

192    Antra, ieškovas negali remtis įgyta teise į tai, kad būtų išlaikyta iš Sąjungos biudžeto finansuojama nauda, kuria jis naudojosi tam tikru momentu. Tokiomis aplinkybėmis laikinas finansavimo iš Sąjungos biudžeto sumažinimas sisteminių teisinės valstybės principų pažeidimų atveju negali būti laikomas pagrindinės teisės į laisvę užsiimti verslu pažeidimu ar apribojimu (šiuo klausimu žr. 1979 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Eridania-Zuccherifici nazionali ir Società italiana per l’industria degli zuccheri, 230/78, EU:C:1979:216, 22 punktą).

193    Trečia, reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentas, jog ginčijama nuostata pažeidžiama teisė veikti neiškraipytoje rinkoje, nes ja konkurentams sukuriamas atrankinio pobūdžio pagalbos mechanizmas, grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tiesų ginčijama nuostata negali būti laikoma mechanizmu, patenkančiu į SESV 107 straipsnio taikymo sritį, nes ji susijusi su Sąjungos, o ne valstybės ištekliais, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai valdo Sąjunga, valstybėms narėms neturint diskrecijos.

194    Ketvirta, dėl ieškovo argumento, kad ginčijama nuostata lemia kolektyvinį konkuruojančių universitetų ir partnerių vykdomą boikotą, reikia priminti, kad pagal ginčijamą nuostatą draudimas prisiimti teisinius įsipareigojimus su viešojo intereso patikos fondu ar jo valdomu subjektu nustatomas tik Komisijai, kai ji vykdo Sąjungos biudžetą taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą.

195    Dėl galimo ar potencialaus draudimo užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su viešojo intereso patikos fondu ar jo valdomu subjektu poveikio kitiems sutartiniams santykiams ir bendradarbiavimui su kitais universitetais ar konsorciumais pagal programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“ reikia pažymėti, jog ieškovas neįrodė, kad dėl ginčijamos nuostatos jis galbūt ar potencialiai nebus įtrauktas į bet kokį susitarimą, kvietimą teikti pasiūlymus, konsorciumą ar bet kokį partnerių ar konkurentų bendradarbiavimą. Iš šio sprendimo 191 punkte minėto ieškinio A.3 priedo ir ieškinio A.16 priedo, susijusio su Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos (HADEA) išsiųsto laiško konsorciumo koordinatoriui, atsakingam už „Naujosios ekonomikos ir „blockchain“ technologijos projektų grupę“, matyti, kad ieškovas gali toliau dalyvauti konsorciumuose ir neatrodo, kad jo partneriai būtų pašalinę jį iš visų ankstesnių ir būsimų partnerysčių.

196    Bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad ginčijama nuostata gali turėti netiesioginį poveikį ieškovo santykiams su kitais universitetais ar konsorciumais, reikia konstatuoti, kad ji atitinka pirma primintą bendrojo intereso tikslą ir yra jam proporcinga.

197    Todėl reikia atmesti ieškovo argumentą, kad ginčijama nuostata lemia kolektyvinį boikotą.

198    Penkta, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio formuluotę, laisvei užsiimti verslu gali būti taikomos įvairios viešosios valdžios priemonės, kuriomis dėl bendrojo intereso gali būti ribojamas ekonominės veiklos vykdymas. Šią aplinkybę, be kita ko, atspindi būdas, kaip Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai bei praktika turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į proporcingumo principą pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį (žr. 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 141 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

199    Taigi, net darant prielaidą, kad ginčijama nuostata turi būti laikoma laisvės užsiimti verslu apribojimu, ji, kaip jau buvo konstatuota, yra numatyta įstatymo, yra pateisinama ir proporcinga bendrojo intereso tikslui apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo teisinės valstybės principų pažeidimų pagal Reglamentą 2020/2092.

200    Bet kuriuo atveju, kaip teisingai teigė Taryba, šių priemonių taikymas pagal Reglamentą 2020/2092 nepažeidžia laisvos konkurencijos aukštojo mokslo sektoriuje. Iš tiesų laikinas subjektų pašalinimas iš Sąjungos finansavimo ir programų, kurie dėl sisteminės interesų konfliktų rizikos kelia realią riziką, susijusią su pagrįstu ir teisėtu Sąjungos lėšų naudojimu, priešingai, sustiprina laisvą konkurenciją, nes leidžia užtikrinti, kad kiekvienas iš jų laikytųsi tų pačių taisyklių, visų pirma teisinės valstybės principų.

201    Darytina išvada, kad ginčijama nuostata neribojama teisė veikti neiškraipytoje rinkoje, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje, siejamame su SESV 101–108 straipsniais.

202    Taigi pagrindas, grindžiamas teisės veikti neiškraipytoje rinkoje, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje, siejamame su SESV 101–108 straipsniais, pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo nekaltumo prezumpcijos ir vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principų pažeidimu

203    Ieškovas teigia, kad ginčijama nuostata diskriminuojamos viešojo intereso patikos fondo valdomos Vengrijos aukštojo mokslo įstaigos, tarp kurių jis pats, palyginti su kitomis Vengrijos aukštojo mokslo įstaigomis, kurių teisinė forma skiriasi, su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis kitose valstybėse narėse ir kitais konsorciumo, kuriam jis priklauso, partneriais.

204    Be to, ieškovas teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžiama Pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

205    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija šiuos argumentus.

206    Pirma, dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo reikia priminti, kad Pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio „Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą“ 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.

207    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog Reglamento 2020/2092 tikslas yra apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo pakankamai tiesioginio poveikio jam, kurį sukelia teisinės valstybės principų pažeidimas valstybėje narėje, o ne nubausti už pačius šiuos pažeidimus (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 119 punktas ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 137 punktas).

208    Nagrinėjamu atveju jokia bylos medžiagoje esanti informacija nerodo, kad Komisija teigė, jog ieškovas dalyvavo pažeidžiant teisinės valstybės principus, pavyzdžiui, korupcijos, sisteminio sukčiavimo ar konkrečių interesų konfliktų atvejais, arba kad priimtomis priemonėmis ieškovui buvo uždrausta gauti finansavimą iš esmės siekiant baudžiamojo tikslo.

209    Taigi, kadangi pačiame Įgyvendinimo sprendime 2022/2506 nenumatyta jokia sankcija, jis negali būti laikomas baudžiamuoju kaltinimu (šiuo klausimu žr. 1976 m. birželio 8 d. EŽTT sprendimo Engel ir kiti prieš Nyderlandus, CE:ECHR:1976:0608JUD000510071, 82 punktą ir 2017 m. gegužės 12 d. EŽTT sprendimo Simeonovi prieš Bulgariją, CE:ECHR:2017:0512JUD002198004, 110 punktą).

210    Todėl prieštaravimą, susijusį su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, reikia atmesti kaip nereikšmingą.

211    Antra, dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimo iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal vienodo požiūrio principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas. Skirtingas požiūris yra pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu susijęs su aptariamomis teisės normomis siekiamu teisėtu tikslu ir jei toks skirtingas požiūris yra proporcingas tokiu požiūriu siekiamam tikslui (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Fussl Modestraße Mayr, C‑555/19, EU:C:2021:89, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

212    Skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus jas apibūdinančius elementus. Šiuos elementus reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į akto, kuriame įtvirtintas atitinkamas skirtumas, objektą ir tikslą. Be to, taip pat reikia atsižvelgti į srities, prie kurios priskirtas atitinkamas aktas, principus ir tikslus (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Fussl Modestraße Mayr, C‑555/19, EU:C:2021:89, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

213    Kadangi ieškovas remiasi vienodo požiūrio principo pažeidimu, būtent jis turi tiksliai nurodyti panašias situacijas, kurios, jos nuomone, buvo vertinamos skirtingai, arba skirtingas situacijas, kurios, jo nuomone, buvo vertinamos vienodai (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo Du Pont de Nemours (France) ir kt. / Komisija, T‑31/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:167, 311 punktą).

214    Nagrinėjamu atveju, pirma, ieškovas teigia, kad jis yra nepalankesnėje padėtyje, palyginti su Vengrijos valstybinėmis aukštojo mokslo įstaigomis, kurias valdo ne viešojo intereso patikos fondai, nes joms netaikoma ginčijama nuostata.

215    Šiuo klausimu iš Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 11, 13, 29 ir 43 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Vengrijos reglamentavimo sistema neužkerta kelio aukšto rango pareigūnams ir politikams priklausyti viešojo intereso turto valdymo fondų valdyboms.

216    Būtent ši ypatybė, būdinga teisės aktams, taikomiems viešojo intereso patikos fondams ir jų valdomiems subjektams, buvo pagrindas priimti ginčijamą nuostatą.

217    Ieškovas neįrodė, kad Vengrijos aukštojo mokslo įstaigų, valdomų viešojo intereso patikos fondų, padėtis buvo panaši į Vengrijos aukštojo mokslo įstaigų, priklausančių valstybei arba veikiančių kitokios teisinės formos, padėtį.

218    Antra, dėl ieškovo argumento, kad viešojo intereso patikos fondo valdomos Vengrijos aukštojo mokslo įstaigos, tarp kurių jis pats, yra diskriminuojamos, palyginti su kitų valstybių narių aukštojo mokslo įstaigomis ir konsorciumo, kuriam jis priklauso, partneriais, reikia konstatuoti, kad jis neįrodė, jog galimybė aukšto rango valstybės pareigūnams ir politikams būti viešojo intereso turto valdymo fondų valdybų nariais taip pat egzistavo kitų valstybių narių aukštojo mokslo įstaigų ir konsorciumo, kuriam jis priklauso, partnerių atveju.

219    Taigi ieškovas neįrodė, kad viešojo intereso patikos fondo valdomų Vengrijos aukštojo mokslo įstaigų, tarp kurių jis pats, padėtis buvo panaši į kitų valstybių narių aukštojo mokslo įstaigų ir konsorciumo partnerių, kuriam jis priklauso, padėtį.

220    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieštaravimą, susijusį su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl Reglamento 2020/2092 neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo

221    Subsidiariai ieškovas pateikia Reglamento 2020/2092 neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, jeigu jis turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama taikyti priemones, skirtas konkrečiai asmenų kategorijai, nenumatant galimybės taikyti individualias išimtis. Iš tiesų tai, kad minėtame reglamente nėra individualių išimčių, pažeidžia proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą.

222    Taryba, palaikoma Komisijos ir Parlamento, ginčija šiuos argumentus.

223    Pagal SESV 277 straipsnį bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijamas Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas, šalis gali remtis SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad galėtų Sąjungos teisme remtis to akto netaikytinumu.

224    SESV 277 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, užtikrinantis kiekvienai šaliai teisę netiesiogiai, siekiant, kad būtų panaikintas jai skirtas sprendimas, ginčyti visuotinai taikomų aktų, kuriais grindžiamas toks sprendimas, galiojimą (žr. 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo Komisija / Calhau Correia de Paiva, C‑511/21 P, EU:C:2023:208, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto, kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama suteikti šaliai galimybės ginčyti bet kokio visuotinai taikomo akto taikymą grindžiant bet kurį ieškinį, aktas, kurio neteisėtumu remiamasi, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas atvejui, kuris yra ieškinio dalykas (žr. 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo Komisija / Calhau Correia de Paiva, C‑511/21 P, EU:C:2023:208, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Krajowa Izba Gospodarcza Chłodnictwa i Klimatyzacji / Komisija, T‑126/19, EU:T:2021:360, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su ieškiniais dėl sprendimo panaikinimo, pareikštais dėl sprendimo, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagrįstai galima pateikti dėl visuotinai taikomo akto nuostatų, kuriomis remiantis buvo priimtas šis sprendimas arba kurios tiesiogiai teisiškai su juo susijusios (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo Komisija / Calhau Correia de Paiva, C‑511/21 P, EU:C:2023:208, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

225    Remiantis jurisprudencija, iš Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalies matyti, kad joje išsamiai numatytos „atitinkamos priemonės“, kurių gali būti imtasi ir kurios visos yra susijusios su Sąjungos biudžeto vykdymu (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 135 punktas ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 153 punktas).

226    Pagal Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalį, kuri yra Įgyvendinimo sprendimo 2022/2506 teisinis pagrindas, atitinkamos priemonės, kurias reikia priimti, iš esmės yra mokėjimų, teisinių įsipareigojimų vykdymo, finansavimo dalių išmokėjimo, ekonominio pranašumo pagal garantuojamą priemonę, programų ar įsipareigojimų patvirtinimo sustabdymas, teisinio įsipareigojimo panaikinimas, draudimas prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus arba sudaryti naujus susitarimus, ankstyvas paskolų grąžinimas, ekonominio pranašumo pagal garantuojamą priemonę, įsipareigojimų ar išankstinio finansavimo sumažinimas ir mokėjimo terminų nutraukimas.

227    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 156 punkte, iš Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies matyti, kad atitinkamos priemonės turi būti proporcingos, t. y. neviršyti to, kas griežtai būtina atsižvelgiant į faktinį ar galimą teisinės valstybės principų pažeidimų poveikį Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba jos finansiniams interesams. Taip pat turi būti deramai atsižvelgiama į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą. Iš to darytina išvada, kad priemonės, kurių imamasi, turi būti griežtai proporcingos nustatytų teisinės valstybės principų pažeidimų poveikiui Sąjungos biudžetui arba jos finansinių interesų apsaugai.

228    Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamentą 2020/2092 Komisijai ir Tarybai leidžiama atsižvelgti į teisėtus atitinkamų subjektų interesus, kai jos naudojasi savo diskrecija priimdamos būtinas priemones ir atlieka proporcingumo analizę. Taigi, nors šiame reglamente išsamiai apibrėžtos „atitinkamų priemonių“, kurias gali priimti Taryba, rūšys, jame neatmetama galimybė, kad taikant šias priemones gali būti numatytos individualios ar bendrosios išimtys.

229    Vadinasi reikia atmesti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą kaip nepagrįstą, taigi ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

230    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos pateiktus reikalavimus, išskyrus tas, kurios patirtos nagrinėjant 2024 m. balandžio 4 d. Nutartimi Állatorvostudományi Egyetem / Taryba ir Komisija (T‑133/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:212) atmestą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir kurias turi padengti Taryba.

231    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Vengrija, Parlamentas ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (tarpinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Állatorvostudományi Egyetem padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Europos Sąjungos Tarybos pateiktus reikalavimus, išskyrus tas, kurios patirtos nagrinėjant 2024 m. balandžio 4 d. Nutartimi Állatorvostudományi Egyetem / Taryba ir Komisija (T‑132/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:212) atmestą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir kurias turi padengti Taryba.

3.      Vengrija, Europos Parlamentas ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbtas 2026 m. rugsėjo 30 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.