[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 31.8.2009

KOM(2009) 441 galutinis

2009/0121 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos Susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, sudarymo (Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Šiame komunikate Komisija Tarybai pateikia persvarstytą pasiūlymą dėl Sprendimo, kuriuo Bendrija įgaliojama sudaryti susitarimą, kuriuo nustatomos jos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, sąlygos.

2. Bendrijai prisijungti prie sutarties leidžiama pagal COTIF su pakeitimais, padarytais Vilniaus protokolu, 38 straipsnį, kuriame nustatyta, kad prie sutarties gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos.

3. 2003 m. kovo 28 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su COTIF susitariančiosiomis šalimis ir susitarti dėl Bendrijos prisijungimo prie sutarties. Tarybos sprendime buvo pateikti derybų nurodymai ir Bendrijos prisijungimo prie COTIF instrukcijos.

4. Nors pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) susitarimo sąlygų patvirtinimo pateiktas 2003 m.[1], Bendrija negalėjo prisijungti prie COTIF, kol nebuvo įsigaliojęs Vilniaus protokolas – kad jis įsigaliotų, jį turėjo ratifikuoti OTIF valstybės narės. COTIF su Vilniaus protokolu padarytais pakeitimais įsigaliojo 2006 m. liepos mėn.

5. 2003 m. lapkričio 17 d. 2003 metų Komisijos pasiūlymas dėl Europos bendrijos prisijungimo prie COTIF perduotas Tarybai ir Europos Parlamentui. 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamentas pateikė palankią nuomonę: pasiūlymo nepakeitė ir pritarė jam po pirmojo svarstymo. Tačiau buvo nuspręsta, kad OTIF turėtų Bendrijai išsamiau paaiškinti vieną konkretų klausimą ir pateikti dėl jo garantijas. Darėsi vis akivaizdžiau, kad taikant COTIF 3 straipsnio 2 dalį, kurios tikslas – užtikrinti atitinkamų Bendrijos ir OTIF teisinių sistemų atitiktį, tos atitikties nebūtų galima tinkamai užtikrinti. Atlikus teisinę COTIF ir jos priedų peržiūrą nustatyta nemažai Bendrijos teisyno ir COTIF neatitikimų, susijusių ir su COTIF jurisdikcijos taisyklėmis (12 ir 28 straipsniai), ir su kai kurių priedų (E, F ir G) taisyklėmis.

6. Valstybėms narėms buvo gerai žinoma apie tokį nesutapimą, ir po oficialaus Komisijos pasiūlymo pagal COTIF 42 straipsnį valstybės narės pateikė pareiškimus, kad minėtų COTIF priedų netaikys. Dėl tokių pareiškimų šių priedų nuostatos negalėjo būti taikomos pareiškimus pateikusiose šalyse. Taip buvo pašalinta tikimybė, kad sprendžiant šiuose prieduose nurodytus klausimus bus pažeisti Bendrijos teisės aktai, tačiau kartu padarytas ir kitoks poveikis: nebuvo galima taikyti ir tokių taisyklių, kurios neprieštarauja Bendrijos teisės aktams.

7. Siekdama apsaugoti Europos bendrijos teisinę sistemą, Bendrija pasiūlė į susitarimą įtraukti atitinkamą nuostatą (atsiejimo sąlygą) ir taip išvengti teisinių COTIF ir galiojančių bei būsimų Bendrijos teisės aktų neatitikimo.

8. 2007 m. balandžio 19 d. Komisijos tarpžinybinė Bendrijos užsienio reikalų kompetencijos grupė apsvarstė bendruosius Bendrijos prisijungimo klausimus. Ji nusprendė, kad toliau tinkamiausia būtų imtis šių veiksmų:

- Komisija turėtų susitarti su OTIF dėl tipinės atsiejimo sąlygos įtraukimo į Bendrijos prisijungimo prie COTIF susitarimą.

- Valstybės narės turėtų ir toliau taikyti savo pareiškimus dėl COTIF priedų (E, F ir G) netaikymo. Valstybės narės, kurios ratifikavo 1999 m. Vilniaus protokolą, bet dar nepateikė pareiškimo dėl šių priedų netaikymo, turėtų būti įpareigotos tai padaryti.

- Prisijungdama prie COTIF Bendrija turėtų pateikti pareiškimus dėl COTIF priedų (E, F ir G) netaikymo.

- Minėtieji pareiškimai (valstybių narių ir Bendrijos pareiškimai) turėtų būti atsiimti, kai bus pašalinti teisiniai abiejų teisinių sistemų neatitikimai.

9. Ši koncepcija aptarta Taryboje 2007 m., todėl buvo galima iš naujo pradėti derybas su OTIF, visų pirma dėl tinkamos atsiejimo sąlygos. Kartu imtasi spręsti EB ir OTIF teisinių sistemų teisinio neatitikimo klausimą. Šis darbas baigtas 2008 m.

10. 2009 m. gegužės ir birželio mėn. vyko Komisijos ir OTIF derybos, kurių rezultatas – priede pateiktas bendro susitarimo projektas. Kadangi dabar COTIF jau galioja, Europos bendrija gali prie jos prisijungti. Europos bendrijos teisės ir COTIF suderinamumo klausimai iš esmės išspręsti: būtini COTIF pakeitimai pateikti atitinkamam OTIF komitetui, kuris juos priėmė 2009 m. birželio 23, 24 ir 25 d. Šie pakeitimai įsigalios praėjus 12 mėnesių nuo OTIF pranešimo apie juos savo valstybėms narėms.

11. Todėl pridedamu susitarimu, parengtu atsižvelgus į visus aptartuosius aspektus, įgyvendinami Tarybos įgaliojime nustatyti įpareigojimai, o Europos bendrijai atveriamos naujos galimybės siekti savo tikslo – plėsti Bendrijos geležinkelių erdvę ir suteikti daugiau galimybių plėtoti geležinkelių rinką.

12. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir remdamasi nustatytomis procedūromis Komisija:

- atsiima pasiūlymą dėl 2003 m. priimto Sprendimo, kuriuo Bendrija įgaliojama sudaryti susitarimą, kuriuo nustatomos jos prisijungimo prie Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties sąlygos (COM (2003) 696 galutinis, 2003 11 17);

- siūlo Tarybai priimti pridedamą sprendimą;

- skiria šį komunikatą Tarybai.

- 2009/0121 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos Susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, sudarymo (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį ir 300 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3],

kadangi:

(1) Geležinkelių sąveikos Bendrijoje ir tarp Bendrijos ir kaimyninių šalių kūrimas – tai viena iš pagrindinių transporto politikos dalių, kuria visų pirma siekiama užtikrinti geresnę įvairių transporto rūšių pusiausvyrą.

(2) Tose srityse, kurioms taikoma 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF, angl. Convention concerning International Carriage by Rail ) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – COTIF), Europos bendrija turi išimtinę kompetenciją arba su valstybėmis narėmis bendrą kompetenciją.

(3) Pagal COTIF su pakeitimais, padarytais Vilniaus protokolu, 38 straipsnį Europos bendrija gali prisijungti prie COTIF, kad galėtų naudotis savo kompetencija.

(4) Bendrijos vardu Komisija su COTIF susitariančiosiomis šalimis susitarė dėl susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie COTIF.

(5) Kadangi keli tam tikrų COTIF priedų ir Bendrijos teisės aktų nuostatų prieštaravimai dar nepašalinti, prisijungdama prie COTIF Europos bendrija turėtų pagal COTIF 42 straipsnį pateikti pareiškimą dėl COTIF E, F ir G priedų netaikymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Susitarimas dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, Bendrijos vardu patvirtinamas šiomis sąlygomis:

- prisijungdama prie sutarties Bendrija pateikia pareiškimą dėl naudojimosi savo kompetencija,

- prisijungdama prie sutarties Bendrija pateikia pareiškimą dėl COTIF E, F ir G priedų netaikymo.

2. Susitarimo tekstas ir 1 dalyje minimi pareiškimai pridedami prie šio sprendimo kaip priedai.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti susitarimą, kad taip būtų išreikštas Bendrijos sutikimas būti jo susaistyta, padaryti susijusius pareiškimus ir deponuoti patvirtinimo dokumentą Bendrijos vardu.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

1 PRIEDAS SUSITARIMAS DĖL EUROPOS BENDRIJOS PRISIJUNGIMO PRIE 1980 M. GEGUŽĖS 9 D. TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1999 M. BIRŽELIO 3 D. VILNIAUS PROTOKOLU

TARPTAUTINIO VEžIMO GELEžINKELIAIS TARPVYRIAUSYBINė ORGANIZACIJA

IR

EUROPOS BENDRIJA,

atsižvelgdamos į 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – Sutartis), ypač į jos 38 straipsnį,

atsižvelgdamos į Europos bendrijos steigimo sutartyje Europos bendrijai nustatytus įpareigojimus tam tikrose srityse, kurioms taikoma Sutartis,

kadangi pagal Sutartį įsteigta Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinė organizacija (OTIF, angl. Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail ), kurios buveinė yra Berne,

kadangi Europos bendrijos prisijungimo prie Sutarties tikslas – padėti OTIF siekti populiarinti, gerinti ir lengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą techniniu ir teisiniu atžvilgiais,

kadangi, remiantis Sutarties 3 straipsniu, valstybėms narėms, kurios taip pat yra Europos Bendrijų narės arba Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalys, taikomi Sutartyje nustatyti tarptautinio bendradarbiavimo įpareigojimai nėra viršesni už jų, kaip Europos Bendrijų narių arba Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalių, įpareigojimus,

kadangi toms Sutarties nuostatoms, kurios susijusios su Europos bendrijos kompetencija, būtina įtraukti atsiejimo sąlygą ir taip nurodyti, kad Europos bendrijos valstybės narės negali vadovautis Sutartyje nustatytomis teisėmis ir įpareigojimais ir tiesiogiai juos taikyti tarpusavyje,

kadangi visa Sutartis taikoma tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir kitų sutarties Šalių,

kadangi tam, kad Europos bendrija prisijungtų prie Sutarties, būtina aiškiai nustatyti Sutarties nuostatų taikymo Europos bendrijai ir jos valstybėms narėms taisykles,

kadangi Europos bendrijos prisijungimo prie Sutarties sąlygos turi būti tokios, kad Bendrija, taikydama Sutartį, galėtų naudotis valstybių narių jai perduota kompetencija,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Europos bendrija prisijungia prie Sutarties šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis, vadovaudamasi Sutarties 38 straipsniu.

2 straipsnis

Jeigu yra Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių konkretų dalyką ir taikytinų konkrečiam atvejui, Europos bendrijai priklausiančios Sutarties Susitariančiosios Šalys tarpusavio santykiuose taikys Bendrijos taisykles, nepažeisdamos Sutarties dalyko ir tikslo, taip pat netrukdydamos taikyti ją visą kitoms Sutarties Susitariančiosioms Šalims.

3 straipsnis

Atsižvelgiant į šio Susitarimo nuostatas, Sutarties nuostatos suprantamos kaip apimančios ir Europos bendriją atsižvelgiant į jos kompetenciją, o įvairūs terminai, vartojami Sutarties Susitariančiosioms Šalims ir jų atstovams įvardyti, turi būti suprantami atitinkamai.

4 straipsnis

Europos bendrija nemoka įnašų į OTIF biudžetą ir nedalyvauja priimant sprendimus dėl biudžeto.

5 straipsnis

1. Nepažeidžiant galimybės naudotis jos balsavimo teisėmis pagal 6 straipsnį, Europos bendrija turi teisę būti atstovaujama ir dalyvauti visų OTIF įstaigų, kuriose bet kuri jos valstybė narė turi teisę būti atstovaujama kaip Susitariančioji Šalis ir kuriose gali būti sprendžiami jos kompetencijai priklausantys klausimai, veikloje.Europos bendrija negali būti Administracinio komiteto narė. Ji gali būti kviečiama į šio komiteto posėdžius, kai komitetas pageidauja pasikonsultuoti su ja į darbotvarkę įtrauktais bendro intereso klausimais.

2. Europos bendrijai atstovaus Europos Komisija. Europos Komisija jai atstovauti gali įgalioti vieną ar kelias Bendrijos valstybes nares.

6 straipsnis

1. Priimant sprendimus Europos bendrijos išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais Europos bendrija naudosis savo valstybių narių balsavimo teisėmis pagal Sutartį.

2. Priimant sprendimus tais klausimais, kurie priskirti bendrai Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijai, balsuoja Europos bendrija arba jos valstybės narės.

3. Remiantis Sutarties 26 straipsnio 7 dalimi Europos bendrija turi tiek pat balsų, kiek jos narės, kurios taip pat yra OTIF valstybės narės. Jei balsuoja Europos bendrija, jos valstybės narės nebalsuoja.

4. Europos bendrija kiekvienu konkrečiu atveju praneša kitoms Sutarties Susitariančiosioms Šalims apie atvejus, kai, svarstant įvairius Generalinės Asamblėjos ir kitų svarstymo organų darbotvarkės punktus, ji naudosis 1–3 dalyse numatytomis balsavimo teisėmis. Šis įpareigojimas galioja ir kai sprendimai priimami susirašinėjimo būdu. Ši informacija turi būti perduota iš anksto, kad OTIF Generalinis sekretoriatas galėtų perduoti ją kartu su posėdžio dokumentais arba kad sprendimą būtų galima priimti susirašinėjimo būdu.

7 straipsnis

Bendrijos kompetencija bendrai nusakoma rašytiniame pareiškime, kurį Europos bendrija pateikia sudarydama šį Susitarimą. Prireikus šis pareiškimas gali būti keičiamas Europos bendrijai apie tai pranešant OTIF. Šiuo pareiškimu nepakeičiami ir jokiu būdu neapribojami klausimai, kurie gali būti nurodyti pranešimuose apie Bendrijos kompetenciją, kuriuos reikia pateikti, kol OTIF nepriėmė sprendimo oficialiai balsuodama arba kitu būdu.

8 straipsnis

Visiems ginčams, kylantiems tarp šio Prisijungimo susitarimo Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo, taikymo ar įgyvendinimo, įskaitant jo buvimą, galiojimą ir nutraukimą, taikoma Sutarties V antraštinė dalis.

9 straipsnis

Šis Susitarimas įsigalioja pirmo mėnesio po to, kai Susitariančiosios Šalys pasirašė Susitarimą, pirmą dieną. Šiuo atveju Sutarties 34 straipsnio 2 dalis netaikoma.

10 straipsnis

Šio Susitarimo galiojimo laikas neribojamas.

Jeigu visos OTIF valstybės narės, kurios yra Europos bendrijos narės, denonsuoja Sutartį, laikoma, kad Europos bendrija pranešė apie denonsavimą ir denonsavo šį Susitarimą tuo metu, kai paskutinė Europos bendrijos valstybė narė, turinti denonsuoti Sutartį, pranešė apie denonsavimą pagal Sutarties 41 straipsnį.

11 straipsnis

Sutarties Susitariančiosios Šalys, kurios nėra Europos bendrijos valstybės narės ir kurios taiko atitinkamus Europos bendrijos teisės aktus pagal savo tarptautinius susitarimus su Europos bendrija, pritarus Sutarties depozitarui gali įtraukti individualius pareiškimus dėl savo teisių ir įpareigojimų išlaikymo pagal susitarimus su Europos bendrija, COTIF ir susijusias taisykles.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai, tinkamai pateikę visus įgaliojimus, pasirašė šį Susitarimą.

PASIRAŠYTAS … m. (metai) … (mėnuo) … d. …………..(kur) dviem egzemplioriais anglų kalba, kurių vieną turi saugoti OTIF, o kitą – Europos bendrija. Už galutinio Susitarimo vertimą ir platinimą atsako atitinkamos Susitariančiųjų Šalių institucijos.

Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) vardu | Europos bendrijos vardu |

2 PRIEDAS EUROPOS BENDRIJOS PAREIŠKIMAS DĖL NAUDOJIMOSI KOMPETENCIJA

Geležinkelių sektoriuje pagal EB sutarties 70, 71 straipsnius, 80 straipsnio 1 dalį ir 156 straipsnį Europos bendrija dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis.

EB sutarties V antraštinėje dalyje nustatoma bendroji Europos bendrijos transporto politika, o XV antraštinėje dalyje nustatoma, kad Europos bendrija padeda kurti ir plėtoti transeuropinius tinklus transporto srityje.

Konkrečiai EB sutarties V antraštinės dalies 71 straipsnyje numatyta, kad Europos bendrija gali nustatyti:

- bendras taisykles, taikomas tarptautiniam susisiekimui, vykdomam į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba vykdomam per vienos ar kelių valstybių narių teritoriją;

- sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai valstybėje narėje gali teikti susisiekimo paslaugas;

- priemones transporto saugumui gerinti;

- kitas atitinkamas nuostatas.

Dėl transeuropinių tinklų EB sutarties XV antraštinės dalies 155 straipsnyje nustatyta, kad Europos bendrija:

- nustato gaires, kuriose nurodomi transeuropinių tinklų srityje numatytų priemonių tikslai, prioritetai ir bendros kryptys; šiose gairėse nustatomi bendrų interesų projektai;

- įgyvendina priemones, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti tinklų sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje;

- gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus, nustatytus pirmojoje įtraukoje nurodytose gairėse, visų pirma tuo tikslu vykdyti ekonominio pagrįstumo tyrimus, teikti paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas; Bendrija taip pat gali prisidėti prie valstybėse narėse įgyvendinamų konkrečių transporto infrastruktūros projektų finansavimo per Sanglaudos fondą.

Remdamasi šiomis dviem nuostatomis Europos bendrija priėmė daug geležinkelių transporto srities teisinių priemonių.

Pagal Europos bendrijos teisę Europos bendrija turi išimtinę kompetenciją spręsti geležinkelių transporto reikalus tais atvejais, kai 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – Sutartis), arba kitos pagal ją priimtos teisinės priemonės daro poveikį šioms galiojančioms Bendrijos taisyklėms.

Europos bendrijos valstybės narės neturi kompetencijos spręsti Sutartyje reglamentuojamų klausimų, kuriuos spręsti Europos bendrija turi išimtinę kompetenciją.

Jeigu yra Bendrijos taisyklių, kurioms Sutartis arba kitos pagal ją priimtos teisinės priemonės neturi poveikio, Europos bendrija ir valstybės narės turi bendrą kompetenciją spręsti su Sutartimi susijusius klausimus.

Susijusių Bendrijos priemonių, galiojančių šio Susitarimo pasirašymo metu, sąrašas pateikiamas priedėlyje. Šiuose dokumentuose numatyta Bendrijos kompetencija turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno dokumento nuostatas, ypač į tai, kiek tomis nuostatomis nustatomos bendros taisyklės. Bendrijos kompetencija nuolatos keičiasi. Remiantis Sutartimi, kompetentingos institucijos gali priimti sprendimus, kuriais apibrėžiamos Europos bendrijos kompetencijos ribos. Todėl Europos bendrija pasilieka teisę atitinkamai keisti šį pareiškimą, nors tai nėra būtina sąlyga, kad ji galėtų naudotis savo kompetencija, kai sprendžiami su Sutartimi susiję klausimai.

2 PRIEDO PRIEDĖLIS

BENDRIJOS PRIEMONĖS, SUSIJUSIOS SU SUTARTYJE APTARIAMAIS KLAUSIMAIS

Ligi šiol Bendrija naudojosi savo kompetencija inter alia taikydama šias Bendrijos priemones:

EKONOMIKĄ IR PATEKIMĄ Į RINKĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

- Reglamentas Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį (OL L 532, 1960 8 16, p. 1121).

- 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, 1991 8 24, p. 25).

- 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL L 143, 1995 6 27, p. 70).

- 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/12/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 75, 2001 3 15, p. 1).

- 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL L 75, 2001 3 15, p. 26).

- 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, 2001 3 15, p. 29).

- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/51/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 164, 2004 4 30, p. 164-172 ir OL L 220, 2004 6 21, p. 58-60).

- 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

- 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 44).

- SĄVEIKĄ IR SAUGĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

- 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6).

- 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 110, 2001 4 20, p. 1).

- 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 25).

- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 164, 2004 4 30, p. 44-113 ir OL L 220, 2004 6 21, p. 16 -39).

- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 164, 2004 4 30, p. 114-163 ir OL L 220, 2004 6 21, p. 40-57).

- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantis Europos geležinkelio agentūrą (OL L 164, 2004 4 30, p. 1-43 ir OL L 220, 2006 6 21, p. 3-14).

- 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

- 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija) (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

- 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

- 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/49/EEB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 345, 2008 12 23, p. 62).

- 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1335/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentą) (OL L 354, 2008 12 31, p. 51).

SU VIEŠĄJA PASLAUGA SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

- 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

3 PRIEDAS

EUROPOS BENDRIJOS PAREIŠKIMAS PAGAL COTIF 42 STRAIPSNĮ

Kol bus pašalinti tam tikri Bendrijos teisės aktų ir tam tikrų COTIF taisyklių teisiniai neatitikimai, Europos bendrija visa apimtimi netaikys šių COTIF priedų:

1. Vienodosios infrastruktūros naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarties taisyklės (CUI – Sutarties E priedas).

2. Vienodosios techninių standartų tvirtinimo ir vienodų techninių normų, taikomų geležinkelio priemonėms, kurias ketinama naudoti tarptautiniam susisiekimui, priėmimo taisyklės (APTU – Sutarties F priedas).

3. Vienodosios tarptautiniam susisiekimui naudojamų geležinkelio priemonių techninio priėmimo taisyklės (ATMF – Sutarties G priedas).

TARYBOS, VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS VIDAUS SUSITARIMAI DĖL BENDRIJOS IR JOS VALSTYBIŲ NARIŲ DALYVAVIMO POSĖDŽIUOSE, RENGIAMUOSE PAGAL 1999 M. TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTĮ

Atsižvelgdamos į EB sutartimi ir Europos Teisingumo Teismo praktika grindžiamą reikalavimą, kad tarptautinio masto atstovavimas Europos bendrijai ir jos valstybėms narėms būtų vieningas ir tarptautinių prievolių vykdymo etape,

Taryba, valstybės narės ir Komisija susitaria dėl šių vidaus susitarimų:

1. POBŪDIS IR APIMTIS

1.1. Šiame dokumente išdėstomi vidaus susitarimai, kurių Taryba, valstybės narės ir Komisija laikosi rengdamos posėdžius pagal 1999 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį (toliau – Sutartis). Šie vidaus susitarimai bus taikomi visiems Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) rengiamiems posėdžiams, susijusiems su Sutarties taikymu.

2. KOMPETENCIJA PAGRĮSTAS UŽDUOČIŲ PASKIRSTYMAS

2.1. Siekdama parengti suderintas pozicijas valstybių narių kompetencijai priklausančiais geležinkelių transporto klausimais, pirmininkaujanti valstybė narė prieš kiekvieną 1 dalyje nurodytą posėdį, per jį ir po jo savo iniciatyva arba Komisijos ar vienos iš valstybių narių prašymu sušaukia ES valstybių narių delegacijų derinimo posėdžius. Pirmininkaujanti valstybė narė pristatys šias suderintas pozicijas.

2.2. Komisija Bendrijos vardu pristatys Bendrijos pozicijas dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių klausimų, pirmiausia susijusių su:

- EB sutarties V antraštinės dalies 71 straipsniu,

- EB sutarties XV antraštinės dalies 155 straipsniu,

- kitais išimtinai arba pirmiausia Bendrijos kompetencijai priklausiančiais klausimais pagal EB sutarties V arba XV antraštinę dalį,

- visų pirma Bendrijos priemonėmis, susijusiomis su klausimais, kurie reglamentuojami Sutartyje ir išsamiai aprašyti Susitarimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Sutarties 2 priedo priedėlyje.

2.3. Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija susitars, kuri iš jų Bendrijos ir jos valstybių narių vardu padarys pareiškimą tais atvejais, kai atitinkama kompetencija yra neatsiejamai susijusi. Komisija pristatys bendrąją poziciją, jei atitinkamas klausimas daugiau priklauso Bendrijos kompetencijai, o pirmininkaujanti valstybė narė pristatys bendrąją poziciją, jei atitinkamas klausimas daugiau priklauso valstybių narių kompetencijai.

3. POZICIJŲ NUSTATYMAS IR DERINIMO PROCEDŪRA

3.1. Visos Bendrijos ir jos valstybių narių pozicijos OTIF posėdžiuose bus tinkamai derinamos.

Savo kompetencijos klausimais valstybės narės sieks parengti suderintas pozicijas. Pareiškimų dėl pozicijų projektai valstybėms narėms bus pateikti iš anksto.

Komisijos pasiūlymai dėl Bendrijos pozicijų ir Bendrijos ir jos valstybių narių bendrų pozicijų bus aptariami pagal atitinkamas Bendrijos geležinkelių direktyvas įsteigtame atitinkamame komitete, t. y.

- Pavojingų krovinių vežimo komitete – tais atvejais, kai aptariami su Sutarties RID priedu susiję klausimai; jeigu šie klausimai daro poveikį geležinkelių sąveikai arba pagal Direktyvą 2004/49/EB plėtojamai bendrai saugos koncepcijai, Bendrijos pozicija, kurią reikėtų priimti, turėtų būti suderinta su Geležinkelių sąveikos ir saugos komitetu.

- Bendrijos geležinkelių plėtros klausimų komitete – tais atvejais, kai aptariami klausimai, susiję su Sutarties CIV, CIM, CUV, CUI priedais, ir kitos OTIF parengtos bendros teisės sistemos.

- Geležinkelių sąveikos ir saugos komitete – tais atvejais, kai aptariami klausimai, susiję su Sutarties APTU ir ATMF priedais.

Komisija ir valstybės narės derinimo posėdžiuose dės visas pastangas, kad būtų nustatyta sutarimu pagrįsta pozicija.

3.2. Sprendžiant pavojingų krovinių vežimo veiklos klausimus, Europos bendrijai RID ekspertų komitete atstovauja Europos Komisija, o techniniais klausimais jai padeda valstybių narių ir (arba) Europos geležinkelių agentūros ekspertai, arba prireikus Europos bendrija įgalioja valstybes nares jai atstovauti.

3.3. Komisija praneša atitinkamam komitetui apie kiekvieno OTIF posėdžio darbotvarkės punktus, kuriuos aptariant, jos manymu, turėtų dalyvauti Bendrijos arba Bendrijos ir jos valstybių narių atstovai.

3.4. Jei turi būti balsuojama dėl darbotvarkės punktų, Komisija pateiks savo nuomonę dėl to, ar balsuoti turėtų Bendrija, ar atskiros valstybės narės.

3.5. Dėl pareigų vykdymo ir susitarimų, kaip atstovauti ir balsuoti dėl kiekvieno darbotvarkės punkto, kuris patenka į išimtinę Bendrijos kompetenciją, bus sprendžiama 3.1 punkte nurodytų komitetų rengiamuose derinimo posėdžiuose.

3.6. Prireikus derinimo posėdžiai gali vykti ten, kur vyksta posėdis.

4. PASISAKYMAS

4.1. Jei pirmininkaujančiai valstybei narei 1 punkte nurodytuose posėdžiuose nėra atstovaujama, Bendrijos ir jos valstybių narių poziciją, kuri per derinimo procesą buvo priimta 2.1 punkte ir atitinkamai 2.3 punkte nurodytais klausimais, išdėsto atstovaujamos valstybės narės, kuri pirmininkavimo ES rotacijos principu sąraše yra pirmoji, atstovas.

5. BALSAVIMAS

5.1. Komisija Europos bendrijos vardu naudosis Bendrijos balsavimo teisėmis remdamasi Bendrijos pozicija ar bendrosiomis pozicijomis, kurios buvo priimtos per derinimo procesą 2.2 punkte ir atitinkamai 2.3 punkte nurodytais klausimais.

Gali būti susitarta, kad tais atvejais, kai Komisija Bendrijai neatstovauja, balsuodama dėl šių klausimų pirmininkaujanti valstybė narė pasinaudos Bendrijos balsavimo teisėmis, remdamasi bendrosiomis pozicijomis.

5.2. Valstybės narės naudosis savo balsavimo teisėmis balsuodamos tik dėl klausimų, nurodytų 2.1 punkte ir atitinkamai 2.3 punkte, remdamosi suderintomis arba bendrosiomis pozicijomis, priimtomis per derinimo procesą. 6. PASISAKYMAS IR BALSAVIMAS ESANT NESUTARIMUI

6.1. Jeigu kuriame nors iš 3.1 punkte nurodytų trijų komitetų aptariami klausimai lieka neišspręsti, tokie klausimai nedelsiant perduodami svarstyti Nuolatinių atstovų komitetui. Jeigu Komisija ir valstybės narės nesusitaria dėl tų klausimų, valstybės narės ir Komisija vengia priimti kokią nors poziciją arba balsuoti taip, kad būtų padaryta žala Bendrijos teisynui.

6.2. 6.1 punkte nurodyti sprendimai nedaro poveikio atitinkamai Bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijai.

[1] COM (2003) 696, 2003 11 17.

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].