<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-05-202605C121202401980-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0198-24-202510870-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="7/08/2026 11:15:07" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="gh3tP9hDeJxGVBMUfBjfcUexvfiCs6Co42WKeI5hfDIFSxsCQpm2aq4aaMqjWwxeki64C4//iUqZ9dfSIen4puEs4IF9GY+JOp1OPAxDH9E5VOc76ZMy0PxeHLmTUajDsSdF9cD+MVDAr9PUrpKcJk0h7IhYI1zOoGXdR5aZ08M=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="fc3106c1-65b4-49d1-b635-0a31e4be76bf" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0198" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20-10-25 09:26:47" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-11-10T15:59:20Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="6803257f91e5474bacb300096e315b93" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0198" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato N. Emiliou išvada – Byla C‑198/24</div>
      <div id="rId22" style="default">Mr Green</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      NICHOLAS EMILIOU IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. spalio 30 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑198/24
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      TQ
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Mr Green Limited
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas, Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-2">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose – Tarpvalstybinis skolų išieškojimas – Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014 – Blokavimo įsakymo išdavimo procedūros ex parte pobūdis – 11 straipsnis – Tos procedūros metu pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą pasekmės – Blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos – 7 straipsnis – Periculum in mora – Reali rizika, kad be blokavimo įsakymo bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą – Veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant šią sąlygą“<br/>
      
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-4">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą priklauso bylų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), susijusių su Maltoje įsteigtų bendrovių internete siūlomais azartiniais lošimais, serijai. Paprastai šių bendrovių valdomos interneto svetainės yra ne tik prieinamos iš kitų valstybių narių (šiuo atveju Austrijos), bet ir joms skirtos (pagal šių interneto svetainių pavadinimus, jose vartojamą kalbą, reklamą ir pan.). Šios bendrovės teikia paslaugas pagal Maltos lošimų tarnybos remiantis Maltos įstatymais išduotas lošimų licencijas. Vis dėlto jos ne visada turi tikslinių valstybių narių institucijų išduotas licencijas, kad galėtų siūlyti tokius lošimus jų teritorijoje, kaip reikalaujama pagal tų valstybių lošimų taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Labai daug vartotojų tikslinėse valstybėse narėse dalyvauja tokiuose internetiniuose azartiniuose lošimuose, ir daugelis jų pralošia nemažas pinigų sumas. Pastaraisiais metais tokie lošėjai siekė atgauti patirtus nuostolius, kreipdamiesi į vietos teismus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) dėl civilinių bylų iškėlimo Maltos lošimo bendrovėms. Paprastai ieškinyje nurodoma: i) vartotojas atliko statymus azartiniuose lošimuose pagal lošimo sutartį, sudarytą su viena iš šių bendrovių, ir pralošė; ii) kadangi ta bendrovė neturėjo tikslinės valstybės narės valdžios institucijų išduotos licencijos, ši sutartis iš tiesų buvo neteisėta, taigi niekinė pagal „vietos“ sutarčių teisę; iii) vadinasi, bendrovė turi grąžinti šias statymų sumas pagal „vietos“ teisę dėl nepagrįsto praturtėjimo. Akivaizdu, kad Austrijoje ir Vokietijoje buvo išnagrinėta arba šiuo metu nagrinėjama tūkstančiai tokių ieškinių. Taip pat atrodo, kad iki šiol daugeliu atvejų šių valstybių narių teismai ieškinius tenkindavo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nenuostabu, kad Maltos lošimų bendrovės ginčija tokius ieškinius dėl restitucijos. Taip pat šios bendrovės atsisako vykdyti dėl jų priimtus vartotojų gyvenamosios vietos teismų sprendimus, laikydamos juos akivaizdžiai neteisingais. Šios bendrovės tvirtina, kad, kadangi jų paslaugos teikiamos pagal Maltos lošimų licencijas, kurios dažnai leidžia siūlyti azartinius lošimus tiek Maltoje, tiek iš Maltos, jos turi teisę siūlyti tokias paslaugas visoje Europos Sąjungoje pagal SESV 56 straipsnyje įtvirtintą laisvę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šių bendrovių teigimu, kai tikslinės valstybės narės, remdamosi lošėjų apsauga (kaip antai sukčiavimo, priklausomybės prevencija ir su tuo susijusios problemos), taiko prieš jas savo lošimų taisykles ir licencijų reikalavimus, tos valstybės nepagrįstai ir (arba) neproporcingai apriboja jų laisvę teikti paslaugas. Tos pačios bendrovės teigia, kad Maltos lošimų taisyklės ir Maltos lošimų priežiūros institucijos vykdoma priežiūra užtikrina pakankamą lošėjų apsaugą – tai svarbi aplinkybė, kurios nacionaliniai teismai nepripažįsta. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Maltos lošimų bendrovės šiuo atžvilgiu sulaukė Maltos įstatymų leidžiamosios valdžios paramos. Laikydamasis nuomonės, kad tikslinės valstybės narės trukdo šioms bendrovėms laisvai teikti paslaugas pagal SESV 56 straipsnį ir kad „pagal ilgametę Maltos viešąją politiką [skatinama] steigti Maltoje lošimų organizatorius, kurie siūlo vietos ir tarpvalstybinį savo paslaugų teikimą vietos teisės aktus atitinkančiu būdu, siekiant skatinti privatų verslą pagal Maltos Konstitucijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) 18 straipsnį“, įstatymų leidėjas 2023 m. birželio 12 d. priėmė Įstatymo projektą Nr. 55, juo į Maltos lošimų įstatymą buvo įtrauktas naujas 56A straipsnis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>). Jame iš esmės nustatyta, kad Maltos teismai bet kokį ieškinį, kuriuo ginčijamas Maltos bendrovių pagal Maltos lošimų licenciją teikiamų paslaugų teisėtumas, turi pripažinti nepriimtinu. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad bet koks užsienio teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas toks ieškinys, Maltoje nepripažįstamas ir nevykdomas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, šis prašymas yra susijęs su konkrečiu klausimu, ar lošėjas, reiškiantis reikalavimą Maltos lošimų bendrovei dėl restitucijos, gali užsitikrinti būsimą jo vykdymą pagal europinį sąskaitos blokavimo įsakymą (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas) vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 655/2014 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>). Šia laikinąja priemone siekiama užblokuoti lėšas, kurias bendrovė tariamai laiko banko sąskaitose keliose valstybėse narėse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti vieną iš blokavimo įsakymo išdavimo sąlygų (numatytų ESBĮ reglamento 7 straipsnyje), t. y. reikalavimą, kad ieškovas įrodytų „skubų poreikį“ taikyti tokią priemonę (šios sąlygos, kuri paprastai vadinama periculum in mora, Teisingumo Teismas iki šiol nė karto nenagrinėjo). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokius įrodymus šiuo atžvilgiu turi pateikti kreditorius, prašantis taikyti tokią priemonę. Be kita ko, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, ar blokavimo įsakymo išdavimo reikalavimai turi apsiriboti tik įrodymais, patvirtinančiais subjektyvų skolininko ketinimą trukdyti vykdyti reikalavimą, pavyzdžiui, imantis turto iššvaistymo, slėpimo ar perleidimo veiksmų, ar atliekant šį vertinimą galima atsižvelgti ir į objektyvius veiksnius, įskaitant nacionalinio įstatymų leidėjo įsikišimą, kurio pavyzdys yra nagrinėjama byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESBĮ reglamentas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Blokavimo įsakymas yra apsauginė „turto įšaldymo“ priemonė. Tiksliau, pagal ESBĮ reglamento 2 ir 5 straipsnius tokios priemonės „tarpvalstybinėse bylose“ gali prašyti asmuo (ESBĮ reglamente vadinamas „kreditoriumi“), kuris „civilinėse ir komercinėse bylose“ reiškia „piniginį reikalavimą“ kitam asmeniui (reglamente vadinamam „skolininku“), prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, tokio nagrinėjimo metu arba gavęs teismo sprendimą (arba taikos sutartį ar autentišką dokumentą), kuriuo reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų. Įsakymą gali išduoti teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, arba teismas, priėmęs sprendimą dėl bylos esmės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>). Išdavus įsakymą, atitinkama (‑os) finansų įstaiga (‑os) įpareigojama (‑os) „blokuoti“ lėšas, laikomas vienoje ar keliose banko sąskaitose, esančiose kitos valstybės narės teritorijoje, ir taip uždrausti skolininkui arba jo įgaliotiems atstovams disponuoti tokiomis lėšomis, jas perleisti ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti, kad vėliau kreditorius galėtų jomis pasinaudoti įgyvendindamas pagrindinį reikalavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Siekiant užtikrinti greitą įgyvendinimą, blokavimo įsakymas automatiškai (ir be išimčių) vykdomas valstybėje narėje, kurioje yra tikslinė (‑ės) sąskaita (‑os) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Ši Sąjungos teisės priemonė skirta tarpvalstybinio teismo sprendimų vykdymo veiksmingumui pagerinti, taip skatinant vidaus rinkos veikimą ir užtikrinant kreditoriams „veiksmingą teisę kreiptis į teismą“ Europos Sąjungoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESBĮ reglamente nustatytos vienodos taisyklės, reglamentuojančios įvairius klausimus, susijusius su tokio blokavimo įsakymo išdavimu, galiojimu ir galiojimo pabaiga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). Visų pirma reglamento 7 straipsnyje numatytos esminės sąlygos, kuriomis remiantis išduodamas toks įsakymas. Jo 1 dalyje nustatyta, kad „[t]eismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės, procesas nacionaliniuose teismuose ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrovė Mr Green Limited (toliau – Mr Green) interneto svetainėje www.mrgreen.com iš savo registruotos buveinės Maltoje siūlo azartinius lošimus internetu, be kita ko, Austrijoje. Ši bendrovė turi pagal Maltos teisę Maltos lošimų tarnybos išduotą lošimų licenciją. Vis dėlto ji neturi licencijos pagal Austrijos Glücksspielgesetz (Azartinių lošimų įstatymas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. vartotojas TQ, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra Vienoje (Austrija), dalyvavo azartiniuose lošimuose per Mr Green interneto svetainę. Per tą laikotarpį jis atliko statymus ir galiausiai iš viso pralošė 62 878 EUR. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vėliau TQ kreipėsi į Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas) su ieškiniu bendrovei Mr Green dėl restitucijos. TQ teigė, kad, kadangi Mr Green neturėjo licencijos pagal Austrijos azartinių lošimų įstatymą, pagrindinė lošimo sutartis buvo niekinė, o tai reiškia, kad ši bendrovė privalo grąžinti nesėkmingų statymų sumas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Austrijos teismas patenkino ieškinį ir atitinkamai įpareigojo Mr Green grąžinti 62 878 EUR, sumokėti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) atmetė šios bendrovės pateiktą apeliacinį skundą. Abu sprendimai įsiteisėjo ir tapo vykdytini 2022 m. balandžio 13 d. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. vasario 13 d. TQ pateikė Bezirksgericht Innere Stadt Wien (Vienos miesto apylinkės teismas, Austrija) prašymą išduoti blokavimo įsakymą dėl šiais sprendimais patenkinto reikalavimo, nukreiptą į banko sąskaitas, tariamai priklausančias bendrovei Mr Green Airijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Švedijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto periculum in mora reikalavimo TQ iš esmės teigė, kad Mr Green siekė sužlugdyti vykdymo procesą Austrijoje, pervesdama turtą iš šios jurisdikcijos, konkrečiai kalbant, nenustatytą dieną iki 2021 m. vasario 16 d. nutraukdama sutartinius santykius su Dimoco Europe GmbH, mokėjimo paslaugų teikėja, kuri turėjo Mr Green kredito likutį ir kuri, veikdama kaip trečioji skolininkė, iki 2021 m. vasario mėn. pradžios toliau tenkino reikalavimus Mr Green atžvilgiu; egzistavo „reali rizika“ (kaip tai suprantama toje nuostatoje), kad Mr Green imsis panašių veiksmų kitose valstybėse narėse ir visą savo turtą perkels į Maltą. Jei taip atsitiktų, būtų „trukdoma arba [būtų] gerokai sunkiau vėliau įvykdyti“ TQ reikalavimo išieškojimą, kaip tai suprantama toje nuostatoje, nes [iii)] dėl neseniai priimto Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnio tokių reikalavimų Maltos lošimų bendrovei vykdymas Maltoje tapo praktiškai neįmanomas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. vasario 15 d. nutartimi Bezirksgericht Innere Stadt Wien (Vienos miesto apylinkės teismas) atmetė TQ prašymą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įvykdyta ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta periculum in mora sąlyga. Konkrečiai šis teismas laikėsi nuomonės, kad nebuvo „skubaus poreikio“ taikyti tokią priemonę, nes TQ atidėjo savo prašymą dvejiems metams nuo tos dienos, kai teismo sprendimai, kurių vykdymą jis siekė užtikrinti, tapo vykdytini; bet kuriuo atveju, i) veiksmų, kurių 2021 m. ėmėsi Mr Green, nepakako įrodyti, kad egzistuoja „reali rizika“, jog be tokio įsakymo „bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti“ TQ reikalavimą 2024 m., ir ii) nors Prim’Awla tal-Qorti Ċivili (Civilinių bylų teismo Pirmoji kolegija, Malta) atsisakė vykdyti Austrijos teismo sprendimus, remdamasi Maltos lošimų įstatymo 56A straipsniu, nebuvo aišku, ar Maltos aukštesnės instancijos teismai priėmė arba priims tokius pačius sprendimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TQ pateikė apeliacinį skundą dėl šios nutarties Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas). Matydamas, kad sprendimas dėl apeliacinio skundo priklauso nuo tinkamo ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo, šis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-9">
      „Ar [ESBĮ reglamento] 7 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama taip, kad reikia neatsižvelgti į skolininko veiksmus, padarytus prieš trejus metus arba anksčiau, ir (arba) teismo sprendimo vykdymo kliūtis skolininko valstybėje narėje?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė TQ, Mr Green, Belgijos ir Maltos vyriausybės ir Europos Komisija. Šių suinteresuotųjų šalių atstovai dalyvavo 2025 m. birželio 19 d. vykusiame posėdyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas išduoti blokavimo įsakymą, kaip antai TQ pateiktas Austrijos teismams, yra akivaizdžiai priimtinas. Pažymėtina, kad ši situacija patenka į ESBĮ reglamento taikymo sritį. Iš tiesų TQ savo prašymu siekia užtikrinti „piniginio reikalavimo civilinėse ir komercinėse bylose“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>) vykdymą „tarpvalstybinėje [byloje]“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar toks prašymas gali būti laikomas pagrįstu tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje. Kaip nurodyta įvade, tai priklauso nuo to, ar tenkinamos blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos (nustatytos ESBĮ reglamento 7 straipsnyje). Šio teismo iškeltą klausimą šiuo aspektu nagrinėsiu B dalyje. Vis dėlto prieš tai A dalyje aptarsiu Teisingumo Teisme svarstytą preliminarų klausimą dėl optimalaus prejudicinio sprendimo procedūros ir ESBĮ procedūros derinimo būdo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinio sprendimo ir ESBĮ procedūrų derinimo </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint, kad „įšaldymo“ priemonės būtų veiksmingos, jos turi apimti netikėtumo elementą. Banko sąskaitose laikomos lėšos yra labai nepastovus turtas. Nepaklusnus skolininkas, gavęs išankstinį pranešimą apie tai, kad jo sąskaitai taikoma tokia priemonė, galėtų greitai išeikvoti lėšas atlikdamas paprastą elektroninės bankininkystės operaciją anksčiau, nei priemonė gali būti įgyvendinta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamas, kad būtų užtikrintas netikėtumo elementas ir taip išvengta pirma aprašytos rizikos, Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, jog labai svarbu, kad prašymus dėl blokavimo įsakymo nacionaliniai teismai nagrinėtų (ir, priklausomai nuo aplinkybių, išduotų įsakymus) ex parte procese, remdamiesi tik kreditoriaus pateikta informacija ir įrodymais. Kalbant apie šį pirmąjį ESBĮ procedūros etapą (toliau – išdavimo etapas), ESBĮ reglamento 11 straipsnyje nustatyta, kad „[s]kolininkui nepranešama apie prašymą &lt;...&gt; ir jis neišklausomas prieš išduodant įsakymą“. Iš tikrųjų pagal šio reglamento 24, 25 straipsnius ir 28 straipsnio 1 dalį skolininkui pranešama tik po to, kai atitinkamas bankas įvykdo įsakymą. Tada skolininkas pagal reglamento 33 straipsnį turi teisę kreiptis į įsakymą išdavusį teismą dėl įsakymo panaikinimo ir bus išklausytas šiame antrajame ESBĮ procedūros etape (toliau – peržiūros etapas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepaisant to, šioje apskritai gerai apgalvotoje sistemoje kyla sunkumų, kai nacionaliniai teismai, pavyzdžiui, Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas), gauna prašymus išduoti blokavimo įsakymą, tačiau jiems neaišku, kaip aiškinti ESBĮ reglamente nustatytus reikalavimus, įskaitant jo 7 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir jie siekia gauti Teisingumo Teismo išaiškinimą šiuo klausimu, pasinaudodami SESV 267 straipsnyje nustatyta prejudicinio sprendimo procedūra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo logiška, kad nacionaliniai teismai, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo atveju, turėtų norėti gauti tokį išaiškinimą išdavimo etape, prieš priimdami sprendimą dėl blokavimo įsakymo išdavimo (juolab kad pagal ESBĮ reglamento 17 straipsnio 1 dalį jie turi pareigą patikrinti, ar šiuo metu laikomasi šių reikalavimų). Be to, šie teismai turi visišką teisę prašyti prejudicinio sprendimo tokiame etape (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Vis dėlto problema yra ta, kad šiame etape inicijavus prejudicinio sprendimo procedūrą gali būti pažeistas būtinas nagrinėjamo prašymo išduoti blokavimo įsakymą konfidencialumas, ir tai yra nenumatytas procesinių taisyklių, reglamentuojančių prejudicinio sprendimo priėmimą Teisingumo Teisme, padarinys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai priminsiu, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnio pirmą pastraipą, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikia nacionalinis teismas, Teisingumo Teismo kanceliarija apie nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą praneša „[pagrindinės bylos] šalims“. Be to, pagal Statuto 23 straipsnio antrą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 96 straipsnio 1 dalies a punktą tos pačios „šalys“ turi teisę pateikti Teisingumo Teismui pastabas. Kalbant apie nacionalines bylas dėl blokavimo įsakymo pagal ESBĮ reglamentą, sąvoka „pagrindinės bylos šalys“ aiškiai apima skolininką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pastaruoju klausimu žinau, kad, kalbant apie nacionalinio lygmens bylas, paprastai „pagrindinės bylos šalių“ tapatybė nustatoma atsižvelgiant į taikytinas nacionalines proceso taisykles ir, logiška (kadangi tai nacionalinės teisės klausimas), tai daro prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (kaip numatyta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 97 straipsnio 1 dalyje) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Vis dėlto byloms dėl blokavimo įsakymo būdinga tai, kad joms visų pirma taikomos vienodos procesinės taisyklės, nustatytos Sąjungos teisėje, t. y. ESBĮ reglamente. Taigi tų „šalių“ tapatybė nustatoma vadovaujantis šiomis taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šios taisyklės yra Sąjungos teisės dalis, Teisingumo Teismas privalo pateikti vienodą aiškinimą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas visose valstybėse narėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aptariamas taisykles aiškinant sistemiškai matyti, kad skolininkas paprasčiausiai yra atsakovas tokioje byloje, nes pagal ESBĮ reglamento 4 straipsnio 7 punkte pateiktą apibrėžtį jis yra asmuo, „kurio atžvilgiu“ kreditorius siekia gauti blokavimo įsakymą. Tai, kad skolininkas neturi būti informuojamas apie išdavimo etapą (ar išklausomas jo metu) arba kad jam bus leista gintis tik peržiūros etape, šio fakto nekeičia. Iš tiesų šie du etapai turi būti laikomi neatskiriamomis vienos procesinės sistemos, t. y. ESBĮ procedūros, kuri iš esmės apima rungimosi principu pagrįstus kreditoriaus ir skolininko santykius, susijusius su apsaugos priemonės išdavimu, dalimis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apibendrinant galima teigti, kad, nacionaliniam teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikus priėmimo etape, Teisingumo Teismas paprastai turi informuoti skolininką apie šį prašymą ir leisti jam dalyvauti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje. Tai neišvengiamai reiškia, kad skolininkas ne laiku sužino apie nacionaliniame teisme nagrinėjamą prašymą išduoti jo sąskaitos (‑ų) blokavimo įsakymą. Iš tikrųjų šioje byloje taip ir nutiko bendrovei Mr Green.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, ši padėtis yra bloga, nes vėl atsiranda rizika, kurią įstatymų leidėjas siekė sumažinti ESBĮ reglamento 11 straipsniu, t. y. rizika, kad skolininkas paslėps arba iššvaistys prašomą blokuoti turtą anksčiau, nei bus įvykdytas įsakymas. Dėl to prašymą pateikęs kreditorius gali patirti nepataisomą žalą, o tai prieštarautų jo teisei į veiksmingą teisinę gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Be to, būtų pakenkta SESV 267 straipsnyje įtvirtintos sistemos veiksmingumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Iš tiesų Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas nagrinėjamoje byloje galiausiai gali būti mažai naudingas nacionaliniam teismui, ypač jei, atsižvelgiant į šį sprendimą, blokavimo įsakymo išdavimas būtų laikomas teisėtu, tačiau skolininkas per tą laiką nuslėptų ar iššvaistytų savo turtą, todėl prašymas taptų neveiksmingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokia padėtis neturėtų pasikartoti ateityje. Reikia rasti pragmatišką sprendimą, kuriuo i) būtų užtikrinta nacionalinių teismų teisė teikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl ESBĮ reglamente nustatytų reikalavimų (tai taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti vienodą šio dokumento taikymą visoje Europos Sąjungoje) ir kartu ii) išsaugotas ESBĮ reglamento veiksmingumas ir kreditorių interesai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti toks: Teisingumo Teismas (iš naujo) išaiškintų Statuto 23 straipsnį ir Procedūros reglamento 96 straipsnio 1 dalies a punktą taip, kad, nacionaliniam teismui pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl ESBĮ reglamento įsakymo išdavimo stadijoje, skolininkui, nors formaliai jis yra „pagrindinės bylos šalis“, neturėtų būti nei pranešama apie šį prašymą, nei a fortiori suteikiama teisė pateikti Teisingumo Teismui pastabas. Šis požiūris pasižymi iš pirmo žvilgsnio patrauklia „simetriška“ logika: „šalys“ (pavyzdžiui, skolininkas) galėtų dalyvauti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, jei ir tiek, kiek jos gali dalyvauti pagrindinėje byloje. Vis dėlto nemanau, kad toks sprendimas yra įmanomas ar tinkamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdu, kad jis prieštarauja Statuto 23 straipsnio ir Procedūros reglamento 96 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotėms, pagal kurias visoms nacionalinio proceso „šalims“ suteikiama teisė būti informuotoms apie šio proceso metu pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir pateikti Teisingumo Teismui pastabas. Nenumatyta jokia leidžianti nukrypti nuostata dėl tų, kurie nėra informuoti apie pagrindinę bylą ir (arba) neturi teisės atvykti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, primenu, jog Statuto 23 straipsnio ir Procedūros reglamento 96 straipsnio 1 dalies a punkto rengėjai leido „pagrindinės bylos šalims“ dalyvauti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, kad būtų užtikrinta jų teisė būti išklausytoms, kuri yra jų pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (saugomos Chartijos 47 straipsniu) dalis. Iš tiesų Sąjungos teisės išaiškinimas, kurį Teisingumo Teismas pateikia atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, paprastai turi svarbų ar net lemiamą poveikį nacionalinio proceso baigčiai. Išimtis, taikoma „šalims“, kurios išdavimo etape yra skolininkės, būtų abejotina atsižvelgiant į šį tikslą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, nacionaliniu lygmeniu vykstant procesui dėl blokavimo įsakymo, skolininko teisė būti išklausytam tik atidedama (iki įsakymo įgyvendinimo). Skolininkas galiausiai turės galimybę (peržiūros etape) nacionalinį teismą įtikinti, kad iš tikrųjų nebuvo įvykdyti įsakymo išdavimo reikalavimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, jei nacionalinis teismas pateiks prašymą priimti prejudicinį sprendimą išdavimo etape, o skolininkui nebus nei pranešta apie šį prašymą, nei leista pateikti Teisingumo Teismui pastabų, Teisingumo Teismas pateiks privalomą ESBĮ reglamento išaiškinimą, kuriuo, labai tikėtina, kartą ir visiems laikams bus nustatytas prašomo blokavimo įsakymo teisėtumas, o skolininkas neturės jokios galimybės pateikti savo nuomonės šiuo klausimu. Šis išaiškinimas bus privalomas nacionaliniam teismui per likusį ESBĮ procedūros laikotarpį. Jei tas aiškinimas pažeistų skolininko interesus, jis neturėtų realios galimybės nacionaliniame teisme arba Teisingumo Teismo peržiūros etape pateikti argumentų dėl kitokio aiškinimo (išskyrus mažai tikėtiną atvejį, kai įtikintų nacionalinį teisėją pateikti naują prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to paties (‑ių) Sąjungos teisės klausimo (‑ų)). Šiuo atžvilgiu skolininkui nebūtų suteikta teisė būti išklausytam.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, nacionaliniams teismams priimtinesnis požiūris būtų susilaikyti nuo prašymų priimti prejudicinį sprendimą išdavimo etape, o daryti tai, prireikus, tik po galimo blokavimo įsakymo įgyvendinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išdavimo etape nacionalinis teismas neprivalo būti absoliučiai įsitikinęs, kad ESBĮ reglamente nustatytos blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos yra visiškai įvykdytos. Pavyzdžiui, kalbant apie 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, kaip bus paaiškinta toliau, nacionalinis teismas turėtų išduoti įsakymą, jeigu kreditorius pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių realią riziką jo reikalavimo įvykdymui. Šiuo momentu nereikalaujama pateikti visų įrodymų, todėl gali išlikti tam tikras netikrumas. Tas pats principas taikomas ir aiškinant šią sąlygą: jeigu, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl 7 straipsnio 1 dalies, kreditoriaus pateiktas aiškinimas atrodo pagrįstas ir sąlyga iš esmės yra įvykdyta, bet kokias likusias nacionalinio teismo abejones dėl tikslios jos reikšmės reikėtų palikti vėlesniam svarstymui, o blokavimo įsakymą išduoti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų nacionalinio teismo sprendimas, kurį jis priima išdavimo etape, iš esmės yra tik „laikinas“. Išduoto blokavimo įsakymo teisėtumą tas pats nacionalinis teismas iš naujo nagrinės peržiūros etape. Tame etape vyks išsamios inter partes diskusijos dėl šių reikalavimų. Jei per šias diskusijas pasitvirtins nacionaliniam teismui kilusios abejonės, jis turės galimybę pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu, kad gautų tinkamą, abejonių nekeliantį šių reikalavimų išaiškinimą. Tik paskui nacionalinis teismas priims galutinį, išsamų sprendimą dėl blokavimo įsakymo teisėtumo, prireikus atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingas argumentas galėtų būti toks, kad blokavimo įsakymo peržiūros etapas nėra automatinis, o vyksta tik jei skolininkas siekia panaikinti šią priemonę pagal ESBĮ reglamento 33 straipsnį. Nacionalinis teismas, ypač teismas, kuriam taikoma SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taigi turintis pareigą pateikti prejudicinį klausimą dėl Sąjungos teisės, gali pagrįstai nerimauti, kad nepateikdamas prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdavimo etape jis rizikuoja, kad iš jo bus atimta vėlesnė galimybė tai padaryti, jei skolininkas neginčys blokavimo įsakymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, pirma, reikia pažymėti, jog tikimybė, kad skolininkas nesikreips dėl blokavimo įsakymo panaikinimo, yra palyginti nedidelė. Banko sąskaitos įšaldymas paprastai nėra priemonė, kurią skolininkai būtų linkę ignoruoti. Be to, kai išduodamas blokavimo įsakymas, skolininkui perduotame sprendime aiškiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis gali prašyti tą sprendimą panaikinti. Be to, dėl šio dokumento skolininkui tai padaryti tampa kur kas lengviau. Panaikinimo galima prašyti bet kuriuo metu, naudojant paprastą standartinę formą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, mažai tikėtina, kad tuo atveju, jei nacionalinis teismas iš tiesų susirūpintų dėl galimo skolininko pasyvumo, atidus ir kūrybiškas ESBĮ reglamento nuostatų taikymas gali būti veiksminga procesinė priemonė. Pažymėtina, kad pagal to reglamento 35 straipsnio 2 dalį išduodančiajam teismui leidžiama, jei tai leistina pagal nacionalinę proceso teisę, ex officio panaikinti blokavimo įsakymą motyvuojant „pasikeitusiomis aplinkybėmis“. Ši sąvoka ESBĮ reglamente nėra nei apibrėžta, nei apribota ir, mano nuomone, yra pakankamai plati, kad apimtų atvejus, kai Teisingumo Teismas po įsakymo išdavimo pateikia šio reglamento išaiškinimą, kuris turi įtakos priimtos priemonės teisėtumui. Todėl nacionalinis teismas galėtų i) išduoti blokavimo įsakymą, tada ii) pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, siekdamas savo iniciatyva patikrinti įsakymo teisėtumą pagal 35 straipsnio 2 dalį, ir iii) panaikinti arba patvirtinti šią priemonę, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo atsakymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pripažįstu, kad dėl mano siūlomo sprendimo skolininkui gali tekti laukti ilgesnį laikotarpį, atitinkantį prejudicinio sprendimo procedūros trukmę, kai jo sąskaita bus įšaldyta pagal blokavimo įsakymą, o šis galiausiai gali būti grindžiamas Sąjungos teisės aiškinimu, kuris vėliau gali būti pripažintas neteisingu. Vis dėlto Teisingumo Teismas galėtų atsižvelgti į sunkią skolininko padėtį ir teikti pirmenybę prašymams priimti prejudicinį sprendimą dėl ESBĮ reglamento. Be to, išimtiniais atvejais, kai blokavimo įsakymas keltų rimtą grėsmę skolininko galimybėms patenkinti pagrindinius pragyvenimo poreikius, Teisingumo Teismas galėtų taikyti skubaus prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą (PPU) arba bent jau pagreitintą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą (PPA), kurias vykdant įvairiomis priemonėmis procedūros Teisingumo Teisme trukmė sutrumpinama iki vos kelių savaičių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESBĮ reglamento 7 straipsnyje nustatytos esminės blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos. Jos skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar kreditorius iki prašymo pateikimo buvo gavęs vykdomąjį dokumentą, kuriuo reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų pagrindinio reikalavimo sumą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei kreditorius, kaip ir TQ, jau buvo gavęs tokį vykdomąjį raštą, taikoma tik 7 straipsnio 1 dalis. Remiantis šia nuostata, bylą nagrinėjantis teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei „kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę &lt;...&gt;, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar šiomis aplinkybėmis galima atsižvelgti į „skolininko veiksmus, padarytus prieš trejus metus arba anksčiau“ ir „teismo sprendimo vykdymo kliūtis skolininko valstybėje narėje“. Šis kiek specifinis klausimas atspindi aplinkybes, kurias TQ nurodė grįsdamas savo prašymą išduoti blokavimo įsakymą, kaip apibendrinta 15 punkte, būtent: i) 2021 m. Mr Green nutraukė sutartį su Austrijos mokėjimo paslaugų teikėja (Dimoco Europe) ir ii) Maltos įstatymų leidėjas priėmė Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Užuot pateikęs atsakymą, pritaikytą tokioms konkrečioms faktinėms aplinkybėms, Teisingumo Teismas, manau, šį klausimą turėtų nagrinėti bendriau, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau nėra aiškinęs ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies. Taigi, kaip nurodyta tolesniuose skirsniuose, esu įsitikinęs, kad Teisingumo Teismas turėtų pateikti bendrus paaiškinimus dėl 1) šioje nuostatoje nustatytos sąlygos reikšmės ir 2) įrodymų, kuriuos kreditorius gali pateikti siekdamas įrodyti, kad sąlyga yra įvykdyta, rūšių. Šiuo aspektu taip pat reikėtų aptarti aplinkybių, kurias savo klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galimą svarbą. Toks atsakymas ne tik padės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, bet ir sumažins tikimybę, kad kiti teismai ateityje teiks prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl 7 straipsnio 1 dalies.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Skubus poreikis“ išduoti blokavimo įsakymą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pradėsiu nuo to, kas akivaizdu. Kadangi ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į valstybių narių nacionalinę teisę, ši nuostata turi būti aiškinama autonomiškai, užtikrinant vienodą jos taikymą visoje Europos Sąjungoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai išaiškinus, man atrodo, kad, atsižvelgiant į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktus paaiškinimus ir Teisingumo Teisme vykusias diskusijas, reikia išspręsti du tarpusavyje susijusius klausimus dėl ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kurie yra labai svarbūs veiksmingam šiuo teisės aktu nustatytos sistemos veikimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, priešingai, nei teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Mr Green bei Maltos vyriausybė, 7 straipsnio 1 dalyje nenustatytos dvi atskiros sąlygos, t. y. „skubus poreikis“ išduoti blokavimo įsakymą ir „reali rizika“, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą. Iš šios nuostatos formuluotės aiškiai matyti, kad šios sąvokos yra du neatskiriami vienos sąlygos aspektai: kreditorius turi įrodyti, kad priemonė yra „skubiai reikalinga“ „dėl“ (t. y. kaip pasekmė) „realios rizikos“ paskesniam jo reikalavimo vykdymui. Iš esmės tai atspindi periculum in mora („pavojus dėl delsimo“ arba „skubumas“) reikalavimą, būdingą daugeliui teisių gynimo priemonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip šį kartą teisingai mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaip teigė Teisingumo Teismui pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys (išskyrus Belgijos vyriausybę), „reali rizika“, nurodyta ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje, turi būti suprantama kaip rizika, kad skolininkas gali imtis priemonių, pavyzdžiui, turto išskaidymo, paslėpimo ar sunaikinimo arba perleidimo už mažesnę vertę, siekdamas išvengti skolos sumokėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies formuluotė šiuo klausimu yra dviprasmiška. Kaip nurodyta pirma, joje kalbama tik apie „realią riziką“, kad „bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti“ kreditoriaus reikalavimą. Vertinant atskirai, tokios neaiškios sąvokos galėtų apimti ne tik riziką, kad (nepaklusnus) skolininkas imsis priemonių išvengti mokėjimo, bet ir (kaip teigia Belgijos vyriausybė) bet kokią kitą „realią“ grėsmę reikalavimo įvykdymui, pavyzdžiui, riziką, kad (sąžiningas) skolininkas taps nemokus iki išieškojimo momento dėl blogos ar vykdant įprastinę veiklą pablogėjusios finansinės padėties arba dėl to, kad skolininkas turi daug kreditorių, kurių reikalavimus turi patenkinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ESBĮ reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad šios išvados 50 punkte nurodytas siauresnis aiškinimas atspindi teisės aktų leidėjo ketinimą. Konkrečiai kalbant, tos konstatuojamosios dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad blokavimo įsakymas yra pateisinamas tik tuo atveju, jeigu be tokios priemonės gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti paskesnį kreditoriaus reikalavimo vykdymą ar išieškojimą, „nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu“. Ketvirtoje pastraipoje šis požiūris sustiprinamas, aiškiai nurodant, jog „vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių“ arba „vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja“ savaime nėra pakankamas pagrindas išduoti blokavimo įsakymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESBĮ reglamento parengiamieji darbai patvirtina įstatymų leidėjo ketinimus šiuo klausimu. Iš pradžių Komisijos pasiūlymo dėl ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte periculum in mora sąlyga buvo suformuluota plačiai, numatant, kad „&lt;...&gt; gali būti neįmanoma arba gerokai sunkiau vėliau įvykdyti esamą arba būsimą vykdomąjį dokumentą, todėl, kad, be kita ko, esama realios rizikos, kad atsakovas gali išimti, panaudoti kitais tikslais ar perleisti blokuotinoje (‑ose) banko sąskaitoje (‑ose) laikomą turtą“. Per derybas Taryboje kai kurios delegacijos pritarė tam, kad būtų išlaikytas šis platus požiūris. Vis dėlto dauguma delegacijų laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į galimą sunkų blokavimo įsakymo poveikį skolininkui, t. y. į tai, kad juo griežtai apribojama pagrindinė skolininko teisė į nuosavybę ir net gali būti paralyžiuota jo ekonominė veikla, turi būti pasiekta „tinkama pusiausvyra“ tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Todėl buvo sutarta, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja „reali rizika“, kad skolininkas gali mėginti išvengti mokėjimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Atitinkamai buvo suformuluota periculum in mora sąlyga. Po kelių ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalies redakcijų galiausiai buvo nuspręsta, kad i) pati nuostata išliks glausta ir joje bus kalbama tik apie „realią riziką“ vykdymui, o ii) „konkretus išaiškinimas“ dėl šios rizikos pobūdžio bus įtrauktas į konstatuojamąją dalį, kuri galiausiai tapo 14 konstatuojamąja dalimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienintelė sąlyga, atitinkanti tradicinę periculum in mora sąvoką. Atsižvelgiant į šio teisės akto 14 konstatuojamąją dalį, ši nuostata turi būti suprantama taip, kad minėta sąlyga tenkinama, kai kreditorius pateikia pakankamai įrodymų, kad bylą nagrinėjantis teismas įsitikintų, jog blokavimo įsakymas yra būtinas, nes egzistuoja reali rizika, kad jo neišdavus, iki to laiko, kol kreditorius galės įvykdyti esamą ar būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba perleidęs jį už mažesnę vertę, ir dėl to bus sutrukdyta arba bent jau bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kas gali rodyti tokį „skubų poreikį“?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip pabrėžiama ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje, kreditoriui tenka pareiga pateikti „pakankamai įrodymų“ siekiant įtikinti, kad konkrečiu atveju esama „realios rizikos“, kad neišdavus prašomo blokavimo įsakymo, iki to laiko, kai kreditorius galės įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba perleidęs jį už mažesnę vertę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto kreditoriui tenkanti įrodinėjimo pareiga turėtų būti vykdoma laikantis šios išvados 53 punkte nurodytos „tinkamos pusiausvyros“. Viena vertus, priešingai, nei teigia Maltos vyriausybė, negalima reikalauti, kad kreditorius pateiktų visus įrodymus, jog skolininkas ketina išvengti mokėjimo arba šiuo metu bando ar bandys tai padaryti. Tokio reikalavimo dažnai praktiškai nebūtų įmanoma įvykdyti ir tai labai pakenktų ESBĮ reglamento naudingumui. Kita vertus, siekiant išvengti blokavimo įsakymo išdavimo skolininko, kuris neketina vengti mokėjimo, atžvilgiu, kreditoriaus prašymas taip pat negali būti grindžiamas tik spėjimais ar bendrais teiginiais. Mano nuomone, taikant „subalansuotą“ požiūrį turi būti reikalaujama, kad kreditorius nurodytų konkrečių požymių, rodančių pagrįstą tikimybę, kad, neišdavus įsakymo, skolininkas iki galimos priverstinio vykdymo pradžios bus iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba perleidęs jį už mažesnę vertę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESBĮ reglamento 14 konstatuojamosios dalies ketvirtoje pastraipoje pateikiamas aplinkybių, kurios gali būti tokios realios rizikos požymiai, sąrašas. Logiška, kad šiame sąraše visų pirma nurodomi skolininko veiksmai su jo turtu, kurie atrodo „neįprasti“, t. y. neturintys ekonominio ar komercinio pagrindimo, pavyzdžiui, skolininko „iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos“, kurios neatrodo reikalingos „normaliai jo verslo eigai užtikrinti“ arba periodinėms šeimos išlaidoms padengti. Toks elgesys gali sukelti pagrįstą įtarimą, kad skolininkas iš tikrųjų imasi priemonių savo turtui nuslėpti ar išeikvoti. Šis sąrašas bus išsamiai išnagrinėtas toliau. Šiuo metu pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš toje pastraipoje vartojamo žodžio „pavyzdžiui“, sąrašas nėra baigtinis, o tik pavyzdinis. Kaip teisingai pažymi Komisija, bet kuris elementas, kuris atskirai arba kartu su kitais gali rodyti „realią riziką“, kad skolininkas gali mėginti išvengti mokėjimo, gali būti tinkamas įrodymas. Kaip dar aiškiau nurodyta toje pačioje konstatuojamosios dalies pastraipoje, nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi „bendrai vertinti“ visas aplinkybes, kuriomis šiuo atžvilgiu remiasi kreditoriai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje ne Teisingumo Teismas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti tokį „bendrą vertinimą“, remdamasis TQ prašymui pagrįsti pateiktais įrodymais. Vis dėlto, kadangi ši byla yra pirmoji, susijusi su ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, reikia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visus Sąjungos teisės aiškinimo elementus, kurie gali būti naudingi šiam vertinimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pradėsiu nuo ryškiausios aplinkybės, kuria remiasi TQ, t. y. Maltos įstatymų leidėjo priimto Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnio, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime vadina „teismo sprendimo vykdymo kliūtimis skolininko valstybėje narėje“. Mano nuomone, šis elementas, priešingai, nei teigia Mr Green ir Maltos vyriausybė, yra akivaizdžiai svarbus nacionaliniam teismui atliekant „bendrą vertinimą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paprastai vien to, kad skolininkas turi turto kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra vykdomąjį dokumentą kreditoriui išdavęs teismas, arba kad skolininkas perkėlė (arba perkelia) savo turtą iš vienos valstybės narės į kitą, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog esama „realios rizikos“ kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Iš tiesų, neatsižvelgiant į skolininko ketinimus šiuo klausimu, jis paprastai negali taip išvengti mokėjimo. Kreditorius paprastai gali įgyvendinti tą sprendimą kitoje valstybėje narėje beveik taip pat lengvai, kaip ir kilmės valstybėje narėje, remdamasis reglamente „Briuselis Ia“ numatytais mechanizmais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Pagal to reglamento taisykles ir laikantis abipusio pasitikėjimo principo, kuriuo jos grindžiamos, vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas ar autentiškas dokumentas paprastai automatiškai vykdomas visose kitose valstybėse narėse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip teigia Belgijos vyriausybė ir Komisija, yra kitaip, kai valstybė narė priima teisės aktą (šiuo atveju Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnį), kuris įpareigoja jos teismus atsisakyti vykdyti jos teritorijoje užsienio teismo sprendimus, kaip antai sprendimą, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Klausimas, ar Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnis suderinamas su reglamentu „Briuselis Ia“, kuris sukėlė nemažai diskusijų Teisingumo Teisme, nėra svarbus šioje analizėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Svarbu tai, kad šiuo metu Prim’Awla tal-Qorti Ċivili (Civilinių bylų teismo Pirmoji kolegija), atrodo, laikosi šios nuostatos. Apeliaciniai skundai dėl jo sprendimų, kaip pranešama, yra nagrinėjami Qorti tal-Appell (Apeliacinis teismas, Malta), ir jis tinkamu laiku gali priimti kitokį sprendimą. Nepaisant to, faktas lieka faktu: pagal šį įstatymą egzistuoja bent jau pagrįsta galimybė, kad Maltoje bus neįmanoma įvykdyti TQ reikalavimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi atitinkamoje valstybėje narėje skolininkui negali būti taikomos jokios priverstinio vykdymo priemonės, jo ten turimas turtas (o tai, kalbant apie lošimo bendroves, įsteigtas ir veikiančias atitinkamoje valstybėje narėje, tikriausiai reiškia didžiąją jo dalį) yra faktiškai „slepiamas“ nuo kreditoriaus. Be to, nors, kaip teigia Maltos vyriausybė, teisės nuostata, kaip antai, Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnis, neturi įtakos kreditoriaus galimybei vykdyti teismo sprendimą kitose valstybėse narėse, jis, kaip teigia TQ, taip pat skatina skolininką perkelti tose kitose valstybėse narėse galbūt turimą turtą į atitinkamą valstybę narę ir taip jį visiškai „paslėpti“ nuo kreditoriaus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei teigia Mr Green ir Maltos vyriausybė, tai, kad atsižvelgiama į tokį elementą, nekelia abejonių dėl „tinkamos pusiausvyros“ tarp kreditoriaus ir skolininko interesų, kurios siekė įstatymų leidėjas. Nors, kaip minėta, ESBĮ reglamentu siekiama apsaugoti kreditorių ne nuo bet kokios jo reikalavimo patenkinimui kylančios rizikos, o nuo rizikos, kad skolininkas vengs mokėjimo, iš to neišplaukia, kad vertinant šią riziką galima atsižvelgti tik į ankstesnius ar dabartinius skolininko veiksmus. Nors ESBĮ reglamento 14 konstatuojamosios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyti elementai iš esmės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>) logiškai priklauso nuo skolininko elgesio, jie, kaip pažymėta pirma, yra tik iliustratyvūs. Tam, kad būtų pasiektas blokavimo įsakymo tikslas, rizika, kad skolininkas gali vengti mokėjimo, turi būti realiai įvertinta. Vadinasi, reikia atsižvelgti į visus tokios rizikos požymius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip pažymi Komisija, vien tokios aplinkybės negali pakakti norint įrodyti, kad įvykdyta ESBĮ reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta periculum in mora sąlyga. Iš tiesų šiuo atveju negalima pagrįstai abstrakčiai preziumuoti, kad visos Maltos lošimų bendrovės pasinaudos Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnio teikiama galimybe ir „nuslėps“ visą savo turtą Maltoje, kad išvengtų mokėjimo pagal lošėjų, kaip antai TQ, reikalavimus dėl restitucijos. Mano nuomone, tai priklauso nuo kiekvienu konkrečiu atveju „bendrai vertinamų“ kitų elementų, rodančių pagrįstą tikimybę, kad, neišdavus blokavimo įsakymo, suinteresuotoji bendrovė gali taip pasielgti (o tai pateisins lėšų, kurias ši bendrovė galbūt turi kitose valstybėse narėse, „įšaldymą“, siekiant užkirsti kelią šiai rizikai). Atsižvelgdamas į tai, pereinu prie kitų pagrindinės bylos aplinkybių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kaip siūloma ESBĮ reglamento 14 konstatuojamosios dalies ketvirtoje pastraipoje, šiuo atžvilgiu svarbus „skolininko elgesys reaguojant į kreditoriaus reikalavimą“. Šiuo atveju Mr Green aiškiai atsisako vykdyti Austrijos teismų galutinius sprendimus, priimtus TQ naudai, ir yra pagrindo manyti (ypač dėl to, kad Mr Green tai pareiškė Teisingumo Teisme), jog ši bendrovė remsis Maltos lošimų įstatymo 56A straipsniu, kad pasipriešintų šių sprendimų vykdymui Maltoje. Kaip teisingai nurodo Belgijos vyriausybė, tokie elementai, atsižvelgiant į „bendrą vertinimą“, gali padėti įrodyti būtinos „realios rizikos“ buvimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip nurodyta šios konstatuojamosios dalies ketvirtoje pastraipoje, taip pat gali būti svarbus „skolininko turto pobūdis“ ir „skolininko pastarojo meto veiksmai, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu“. Bendrovės, kurios, pavyzdžiui, turi nekilnojamojo turto keliose valstybėse narėse, nebūtinai galės lengvai jį perleisti ir taip visiškai „nuslėpti“ savo įsisteigimo vietos valstybėje narėje. Priešingai, labiau tikėtina, kad taip nutiks, kai kreditoriaus reikalavimas yra susijęs su internetu iš atitinkamos valstybės narės veiklą vykdančia įmone, kuri kitose valstybėse narėse turi nedaug turto arba visai jo neturi. Tokiomis aplinkybėmis šios bendrovės veiksmai dėl šio turto, kaip antai lėšų pervedimas iš banko sąskaitų, kurias bendrovė gali turėti kitose valstybėse narėse, arba tokių banko sąskaitų uždarymas gali būti tokios „nuslėpimo“ rizikos požymiai, jeigu tokie veiksmai atrodo „neįprasti“, t. y. neturi ekonominio arba komercinio pagrindimo. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Panašiai, šioje byloje taip pat svarbu, kad Mr Green nutraukė verslo santykius su mokėjimo paslaugų teikėja (Dimoco Europe) Austrijoje, ir dėl to buvo pervestas bendrovei priklausęs kredito likutis. Visų pirma internetu veiklą vykdančių bendrovių, kurios turi nedaug fizinio turto arba jo neturi tikslinėse valstybėse narėse, mokėjimo paslaugų teikėjos turimas kredito likutis gali būti vienas iš nedaugelio jų turimo turto už jų įsisteigimo valstybės narės ribų dalių. Tiek, kiek tai atrodo „neįprasta“, kaip teigia Komisija, toks santykių nutraukimas gali rodyti platesnę skolininko strategiją nuslėpti visą savo turtą Maltoje. Vis dėlto tarp šių dviejų dalykų turi būti laiko ryšys. Todėl ESBĮ reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodomi bet kokie skolininko „pastarojo meto veiksmai“ su jo turtu. Per daug laike nutolęs veiksmas gali nebereikšti, kad tuo metu, kai vertinamas prašymas išduoti blokavimo įsakymą, rizika išlieka. Vis dėlto tai turi būti nustatyta atsižvelgiant į kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama atliekant „bendrą vertinimą“. Tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į paskutinį klausimą, dėl kurio Teisingumo Teisme kilo daug diskusijų, t. y. dėl TQ prašymo išduoti blokavimo įsakymą pateikimo laiko. Jo reikalavimas tikriausiai atsirado 2019 m. (kai jis dalyvavo Mr Green siūlomuose azartiniuose lošimuose). Mr Green nutraukė sutartį su Dimoco Europe 2021 m. vasario mėn. Austrijos teismų sprendimai, kuriais patenkintas TQ ieškinys, įsiteisėjo ir tapo vykdytini 2022 m. balandžio 13 d., o Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnis buvo priimtas 2023 m. birželio 12 d. Vis dėlto TQ šį prašymą pateikė 2024 m. vasario 13 d. Mr Green ir Maltos vyriausybė teigia, jog vien šiuo vėlavimu pateisinama tai, kad nebūtų išduotas prašomas blokavimo įsakymas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto jokioje ESBĮ reglamento nuostatoje kreditoriui nenustatyta pareiga pateikti prašymą, vos tik kyla „reali rizika“ jo reikalavimo įvykdymui. Svarbu tik tai, ar ši „rizika“ išlieka tuo metu, kai kreditorius pateikia prašymą. Tai, ar jis galėjo pateikti savo prašymą anksčiau, savaime nėra svarbu. Kaip nurodyta anksčiau, tai, kad tam tikri elementai atsirado prieš kelerius metus, nelygu aplinkybės, gali reikšti, kad atitinkama rizika nebeegzistuoja, nes nėra jokios aplinkybės, kuri leistų manyti, kad skolininkas ir toliau imsis priemonių, siekdamas išvengti vykdymo, arba jau ėmėsi tokių priemonių, ir dabar jau per vėlu, kad blokavimo įsakymas būtų veiksmingas. Visgi tai šioje byloje turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Vienos apygardos civilinių bylų teismas, Austrija) pateiktą klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-93" title="page-23">
      2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, 7 straipsnio 1 dalis 
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-23">
      turi būti aiškinama taip, kad joje numatyta sąlyga tenkinama, kai kreditorius pateikia pakankamai įrodymų, įtikinančių bylą nagrinėjantį teismą, kad blokavimo įsakymo „skubiai reikia“, nes esama realios rizikos, kad, nepritaikius šios priemonės, iki to laiko, kol kreditorius galės pateikti vykdyti esamą ar būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba perleidęs jį už mažesnę vertę ir dėl to bus bent gerokai sunkiau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Žr. mano išvadas bylose Wunner (C‑77/24, EU:C:2025:432) ir European Lotto and Betting ir Deutsche Lotto- und Sportwetten (C‑440/23, EU:C:2025:668). Čia pakartosiu kai kurias kontekstines aplinkybes, atspindinčias suinteresuotųjų šalių pareiškimus šiose bylose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Šių teismų jurisdikcija kildinama iš forum actoris taisyklės, nustatytos vartotojų naudai pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1; toliau – reglamentas „Briuselis Ia“) 18 straipsnio 1 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Žr. https://parlament.mt/14th-leg/acts/act-xxi-of-2023/ (paskutinį kartą žiūrėta 2025 m. rugsėjo 7 d.).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Žr. L-Att tal-2023 li jemenda l-Att dwar il-Logħob (2023 m. Lošimų (pakeitimo) įstatymas; Maltos vyriausybės leidinio priedas Nr. 21,071, 2023 m. birželio 16 d., A skirsnis, p. 473). L‑Att dwar il-Logħob (Lošimų įstatymas; Maltos vyriausybės leidinio priedas Nr. 19,991, 2018 m. gegužės 15 d., A skirsnis, p. 509; toliau – Maltos lošimų įstatymas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 189, 2014, p. 59; toliau – ESBĮ reglamentas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Žr. ESBĮ reglamento 6 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Žr. ESBĮ reglamento 4, 5, 7 ir 47 konstatuojamąsias dalis ir 1 straipsnio 1 dalį. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr. ESBĮ reglamento 22 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. ESBĮ reglamento 1–5 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. ESBĮ reglamento 1 straipsnio 1 dalį. Tame reglamente neaptarti procesiniai klausimai paliekami bylą nagrinėjančio teismo šalies nacionalinei teisei (žr. 46 straipsnio 1 dalį).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Pirma, TQ reikalavimas yra „piniginis“, nes juo reikalaujama „sumokėti konkrečią pinigų sumą“ (žr. ESBĮ reglamento 4 straipsnio 5 punktą). Antra, šis ginčas susijęs su „civilinėmis ir komercinėmis bylomis“, nes jis kilo tarp privačių asmenų pagal bendrąsias civilinės teisės normas. Galiausiai netaikoma nė viena iš to reglamento 2 straipsnio 2–4 dalyse išvardytų išimčių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Kadangi banko sąskaitos, kurios turi būti užblokuotos pagal prašomą blokavimo įsakymą, yra kitose valstybėse narėse, o ne toje, kurioje yra prašymą nagrinėjantis teismas (žr. ESBĮ reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą European Superleague Company (C‑333/21, EU:C:2023:1011, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Iki šiol Teisingumo Teismo kanceliarija laikėsi tokio požiūrio. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendime K. H. K. (Sąskaitų blokavimas) (C‑555/18, EU:C:2019:937) skolininkas buvo laikomas pagrindinės bylos šalimi. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendime Starkinvest (C‑291/21, EU:C:2023:299), priešingai, skolininkas nebuvo taip vertinamas. Šitaip nutiko dėl to, kad kiekvienoje tų bylų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai pateikė skirtingą informaciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Palikus šio klausimo sprendimą nacionalinėms proceso taisyklėms pagal ESBĮ reglamento 46 straipsnio 1 dalį, skolininko teisė būti išklausytam Teisingumo Teisme skirtųsi, nelygu valstybė narė, kurioje yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Keliose ESBĮ reglamento nuostatose ir „kreditorius“, ir „skolininkas“ apibūdinami kaip ESBĮ procedūros „šalys“ (žr. 36 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 37 straipsnį). Įdomu tai, kad sąvokos „ieškovas“ ir „atsakovas“ kartu su sąvokomis „kreditorius“ ir „skolininkas“ buvo vartojamos Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo sukūrimo siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (COM(2011) 445 galutinis; toliau – pasiūlymas dėl ESBĮ reglamento). Europos Sąjungos Taryboje pirmenybė buvo teikiama tik vienam terminų rinkiniui, o sąvokos „kreditorius“ ir „skolininkas“ buvo pasirinktos vien todėl, kad jos atrodė platesnės (žr., be kita ko, „Civilinės teisės klausimų darbo grupė (Sąskaitos blokavimo įsakymas)“, dok. 16427/11, 2011 m. lapkričio 7 d., p. 4). Taip pat žr. Cuniberti, G. ir Migliorini, S., The European Account Preservation Order Regulation. A Commentary, Cambridge University Press, Cambridge – New York, 2018, p. 32 ir 278.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. 1991 m. vasario 21 d. Sprendimą Zuckerfabrik Süderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest (C‑143/88 ir C‑92/89, EU:C:1991:65, 17–19 punktai; toliau – Sprendimas Zuckerfabrik).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Ir iš tiesų, kai Teisingumo Teismas gauna prašymus priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus vykdant supaprastintą ex parte nacionalinį procesą (pavyzdžiui, dėl mokėjimo įsakymų išdavimo), atsakovui leidžiama dalyvauti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje (žr. 1971 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Politi (43/71, EU:C:1971:122, Rink. p. 1042 ir 1043), 1998 m. birželio 18 d. Sprendimą Corsica Ferries France (C‑266/96, EU:C:1998:306, 17 punktas) ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą European Superleague Company (C‑333/21, EU:C:2023:1011, 53 ir 54 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Šiuo atveju nekaltinu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo dėl jo sprendimo, nes jis nežinojo ir negalėjo pagrįstai numatyti, kad pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą skolininkas neišvengiamai bus informuotas. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Priešingai, jei kreditoriaus prašymas yra nepagrįstas, prašymą nacionalinis teismas turėtų jį tiesiog atmesti. Tokiu atveju neatrodo, kad būtų būtina kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Atitinkamai žr. ESBĮ reglamento 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir 36 straipsnio 1 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Žr. 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimą K. H. K. (Sąskaitų blokavimas) (C‑555/18, EU:C:2019:937, 40 punktas) ir Silverstri, E., „Article 7: Conditions for issuing a Preservation Order“, Gascón Inchausti, F., ir D’Alessandro, E., (eds.), The European Account Preservation Order: A Commentary on Regulation (EU) no 655/2014, Edward Elgar Publishing, 2022, p. 81 ir 82, 7.05 ir 7.06 punktai. Pagal analogiją žr. Sprendimą Zuckerfabrik (28 punktas). Tiesa, ESBĮ reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog kreditorius turėtų įrodyti, kad „jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą“ (išskirta mano). Vis dėlto, mano nuomone, tai tik atspindi netikslią įstatymų leidėjo formuluotę (žr. Sprendimo Zuckerfabrik 28 ir 33 punktus). Be to, primenu, kad Sąjungos teisės akto konstatuojamosios dalys, nors jomis ir galima paaiškinti dviprasmiškas jo pagrindinių nuostatų dalis (žr., pavyzdžiui, 52 punktą), neturi privalomosios teisinės galios ir jomis neturėtų būti remiamasi aiškinant šias nuostatas jų formuluotei priešinga prasme (žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimą Tyson Parketthandel (C‑134/08, EU:C:2009:229, 16 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. Europos Sąjungos Taryba, Jungtinės Karalystės delegacija Civilinės teisės klausimų darbo grupėje (Sąskaitos blokavimo įsakymas), dok. 13140/12, 2012 m. rugpjūčio 13 d., p. 5 ir 6; Švedijos delegacija Civilinės teisės klausimų darbo grupėje (Sąskaitos blokavimo įsakymas), dok. 13140/12, 2012 m. rugpjūčio 27 d., p. 2; Vokietijos delegacija Civilinės teisės klausimų darbo grupėje (Sąskaitos blokavimo įsakymas), dok. 13140/12, 2012 m. rugpjūčio 28 d., p. 8; Airijos delegacija Civilinės teisės klausimų darbo grupėje (Sąskaitos blokavimo įsakymas), dok. 13140/12, 2012 m. rugsėjo 5 d., p. 4; Suomijos delegacija Civilinės teisės klausimų darbo grupėje (Sąskaitos blokavimo įsakymas), dok. 13140/12, ADD 11, 2012 m. rugsėjo 7 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Žr. Civilinės teisės klausimų darbo grupei (Sąskaitos blokavimo įsakymas) pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą, 2013 m. balandžio 26 d., dok. 8806/13 LIMITE, p. 2–4; Tarybos generalinis sekretoriatas, 2014 m. vasario 6 d., dok. 6215/14, p. 7 ir 21. Taip pat žr. 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Europos Parlamento poziciją, siekiant priimti [ESBĮ reglamentą] (EP-PE_TC1-COD(2011)0204), p. 8 ir 35.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 1994 m. vasario 10 d. Sprendimą Mund &amp; Fester (C‑398/92, EU:C:1994:52, 18–22 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Taigi nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas neturėtų pateikti gairių šiuo klausimu. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Iš tiesų 14 konstatuojamojoje dalyje taip pat kalbama apie „skolininko turto pobūdį“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>)  Ar Maltos lošimų įstatymo 56A straipsnis suderinamas su reglamentu „Briuselis Ia“ ir todėl Maltos lošimų bendrovės pagal ES teisę, – kaip teigia Mr Green ir Maltos vyriausybė, – turi teisę prieštarauti lošėjų reikalavimų dėl restitucijos vykdymui Maltoje, nagrinėjamomis aplinkybėmis nesvarbu. Net jei taip būtų, tokios bendrovės neturėtų teisės vengti mokėjimo pagal tokius reikalavimus visoje Europos Sąjungoje, perkeldamos turtą į atitinkamą valstybę narę. Blokavimo įsakymas gali būti išduodamas siekiant užkirsti kelią šiai rizikai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>)  Dėl to paties požiūrio žr. šios išvados 16 punktą.</p>
</body>
</html>
