<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2021-10-202110C106201905980-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0598-19-202102812-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="11/05/2021 10:36:16" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="ZjfVa+xFv6bUaYak3B3XItyWyjbxusId6glXIC8YiDFi38BDdAj36krq6aYMfa1grlRt/Uc2HPrfsZVbuvVykNzT8sLsSBcPZuO9uA0eckpvAzWtov5Vedd62uMSFifmpvpuQXb/a7Bk9jvspZbYrEpwFmxoFnesuP4Z/eJu35A=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0598" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2019" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 19/04/2021 14:30:28" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="8e95fdffb9554ee2a054240e9ccf881a" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0598" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato E. Tanchev išvada – Byla C‑598/19</div>
      <div id="rId21" style="default">Conacee</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      EVGENI TANCHEV IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2021 m. balandžio 29 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑598/19
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Confederación Nacional de Centros Especiales de Empleo (CONACEE)
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Diputación Foral de Guipúzcoa,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      Federación Empresarial Española de Asociaciones de Centros Especiales de Empleo (Feacem)
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-9" title="page-1">
      (Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-10" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – 18 ir 20 straipsniai – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose teisė dalyvauti tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose rezervuota socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams – Papildomos direktyvoje nenumatytos sąlygos“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma išaiškinti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų 2014/24/ES (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 20 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar valstybės narės, naudodamosi Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje numatyta galimybe teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose rezervuoti tam tikriems veiklos vykdytojams, turi leisti viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems toje nuostatoje numatytus kriterijus, ar jos gali labiau apriboti ekonominės veiklos vykdytojų, kurie gali dalyvauti ir teikti pasiūlymus dėl atitinkamų sutarčių, grupę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Padariau išvadą, kad valstybės narės iš tiesų gali apibrėžti ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems leidžiama dalyvauti, grupę, nustatydamos kriterijus, kurie yra siauresni už Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatytus, mano vertinimu, būtiniausius reikalavimus. Vis dėlto, jei valstybė narė nusprendžia nustatyti tokius kriterijus, ji turi laikytis direktyvos nuostatų, įskaitant 18 straipsnį „Pirkimų principai“, tai pat bendrai taikomų Sąjungos viešųjų pirkimų teisės reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 1 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-3">
      „Valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų [viešojo pirkimo] sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Vis dėlto atvejams, kai viešosios [viešojo pirkimo] sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-4">
      „Strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“), viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudotinų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Tuo tikslu reikėtų persvarstyti ir modernizuoti viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal [Direktyvą 2004/17/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>)] ir [Direktyvą 2004/18/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>)], kad būtų padidintas viešųjų išlaidų efektyvumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir kad perkantiesiems subjektams būtų suteikta galimybė geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekiant bendrų visuomenės tikslų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 36 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      „Užimtumas ir profesija padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbūs elementai, užtikrinantys visiems lygias galimybes. Šiuo požiūriu gali būti svarbus globojamų darbo grupių vaidmuo. Taip pat gali būti svarbios ir kitos socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių integraciją ar reintegraciją. Tačiau tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali nepajėgti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad viešųjų [viešojo pirkimo] sutarčių arba tam tikrų jų pirkimo dalių skyrimo procedūrose galėtų dalyvauti tik tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės, arba numatyti, kad tam tikros sutartys bus vykdomos tik pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad šioje direktyvoje „viešosios [viešojo pirkimo] sutartys“ – tai „atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kurių objektas – darbų vykdymas, produktų tiekimas ar paslaugų teikimas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 10 punktą „ekonominės veiklos vykdytojas“ – tai „bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba viešasis subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti produktus ar teikti paslaugas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje „Pirkimų principai“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-5">
      „1. Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-5">
      Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje „Rezervuotos sutartys“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-5">
      „1. Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 20 straipsnis į Ispanijos nacionalinę teisę buvo perkeltas 2017 m. lapkričio 8 d. Ley 9/2017 de contratos del sector público (Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymas 9/2017; toliau – Įstatymas 9/2017) ketvirtąja papildoma nuostata, joje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      „1. Ministrų Tarybos ar autonominių regionų kompetentingos įstaigos ar vietos valdžios institucijų sprendimu nustatomi minimalūs procentiniai dydžiai, parodantys kiek teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl tam tikrų sutarčių arba jų dalių sudarymo rezervuojama socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams bei integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms &lt;…&gt;, atitinkantiems [atitinkamuose] teisės aktuose nustatytus tinkamumo kriterijus, arba minimalūs šių sutarčių vykdymo globojamų darbo grupių užimtumo programose procentiniai dydžiai, su sąlyga, kad specialių užimtumo centrų, integracijos į darbo rinką socialinių priemonių ar programų darbuotojų, kurie yra neįgalūs ar kurie yra socialinėje atskirtyje, procentas yra toks, koks numatytas atitinkamuose teisės aktuose, ir bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 30 %.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      Šiame Ministrų Tarybos ar kompetentingos autonominių regionų ar vietos valdžios institucijų įstaigos sprendime nustatomi būtiniausi reikalavimai, kad būtų užtikrintas ankstesnės pastraipos nuostatų laikymasis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-6">
      2. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į šią nuostatą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-6">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įstatymo 9/2017 keturioliktoje galutinėje nuostatoje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-6">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-6">
      4. Socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai – tai centrai, atitinkantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kuriuos daugiau kaip 50 % tiesiogiai arba netiesiogiai remia ir jų akcijas nuosavybės teise turi vienas ar daugiau viešų ar privačių subjektų, kurie nesiekia pelno arba kurių socialinis pobūdis yra nurodytas jų įstatuose, neatsižvelgiant į tai, ar tie subjektai yra asociacijos, fondai, viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, socialinės iniciatyvos kooperatyvai ar kiti socialinės ekonomikos subjektai, taip pat, kai jų kapitalo dalis tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam iš pirma nurodytų subjektų &lt;…&gt; su sąlyga, kad jų įstatuose ar akcininkų nutarimuose įsipareigojama visą pelną investuoti siekiant kurti darbo vietas neįgaliesiems ir didinti jų konkurencingumą bei socialinę ekonominę veiklą, visais atvejais paliekant galimybę nuspręsti, ar pelną reinvestuoti į patį specialų užimtumo centrą, ar į kitus socialinės iniciatyvos specialius užimtumo centrus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčas pagrindinėje byloje kilo dėl 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo (toliau – 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas), kuriuo Consejo de Gobierno de la Diputación Foral de Guipúzcoa (Gipuskoa regioninės tarybos valdančioji taryba, Ispanija) patvirtino savo perkančiosioms organizacijoms skirtus nurodymus. Tie nurodymai susiję su teisės dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose rezervavimu, numatytos Ispanijos teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyva 2014/24.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškinį pagrindinėje byloje pareiškė Confederación Nacional de Centros Especiales de Empleo (Nacionalinė specialių darbo centrų konfederacija; toliau – CONACEE) – Ispanijos specialiems užimtumo centrams atstovaujanti asociacija. Jai priklauso, be kitų kategorijų, „antrepreneriniai“ specialūs užimtumo centrai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, pagal anksčiau galiojusį Ispanijos įstatymą Ispanijos specialiems užimtumo centrams buvo leidžiama dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra pelno nesiekiantys, ar antrepreneriniai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>). Ši padėtis pasikeitė priėmus Įstatymą 9/2017.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įstatyme 9/2017 numatyta nauja vadinamųjų „socialinės iniciatyvos specialių užimtumo centrų“ kategorija ir šiems centrams rezervuota teisė dalyvauti 20 straipsnyje numatytose viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be ankstesniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti specialūs užimtumo centrai, kad būtų tokiais laikomi, socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai dar turi būti organizuoti kaip pelno nesiekiantys subjektai arba atitikti tam tikrus nuosavybės reikalavimus, be to, gautą pelną jie turi reinvestuoti į savo arba panašaus socialinės iniciatyvos specialaus užimtumo centro veiklą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CONACEE nuomone, nustačius šiuos papildomus reikalavimus didelė dalis Ispanijos specialių užimtumo centrų neturi teisės dalyvauti Ispanijos rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, nors jie atitinka Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis CONACEE dėl 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo pareiškė ieškinį Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas), jame ginčijo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, iš esmės teigdama, kad naujoji Ispanijoje galiojanti tvarka prieštarauja Sąjungos teisei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių, ar naujoji tvarka yra suderinama su Sąjungos teise, o ypač su Direktyvos 2014/24 20 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-7">
      „Ar Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatytos rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose taikymo sritis ratione personae negali būti apibrėžta taip, jog į ją nepatenka įmonės ar ekonominės veiklos vykdytojai, kurie atitinka sąlygą, kad ne mažiau nei 30 % jų darbuotojų būtų neįgalieji, ir kurių tikslas ar uždavinys – šių asmenų socialinė ir profesinė integracija, nustatant papildomus su minėtų subjektų steigimu, pobūdžiu ir tikslais, jų veikla ar investicijomis susijusius ar kitus reikalavimus?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė CONACEE, Gipuskoa provincijos taryba, Ispanijos Karalystė ir Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Buvo prašoma surengti teismo posėdį, tačiau šis prašymas netenkintas. Teisingumo Teismas suinteresuotiesiems asmenims, nurodytiems Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje, pateikė du klausimus, prašydamas į juos atsakyti raštu; į tuos klausimus CONACEE, Gipuskoa provincijos taryba, Ispanijos Karalystė ir Komisija atsakė raštu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo paaiškinti, ar pagal minėtos direktyvos nuostatas ar kitas taikytinas Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normas valstybėms narėms draudžiama įmonėms ar ekonominės veiklos vykdytojams, kurie gali dalyvauti 20 straipsnyje numatytose rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, be tame straipsnyje numatytų apribojimų, nustatyti kitus papildomus apribojimus ar reikalavimus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ypač, bet ne vien, kyla klausimų dėl „su minėtų subjektų steigimu, pobūdžiu ir tikslais, jų veikla ar investicijomis susij[usių] &lt;…&gt; reikalavim[ų]“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priėjau prie išvados, kad geriau laikytis nuomonės, jog Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatyti būtiniausi reikalavimai leidžiamiems dalyviams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>), kurių laikymąsi turi užtikrinti valstybės narės, jeigu jos nusprendžia pasinaudoti galimybe pagal tą straipsnį rezervuoti sutartis, ir kad ta nuostata savaime valstybėms narėms neužkertamas kelias nei bendrai, nei dėl konkrečių viešojo pirkimo procedūrų ar atskirų jų dalių nustatyti leidžiamiems dalyviams papildomų reikalavimų ar apribojimų. Vis dėlto valstybės narės, naudodamosi 20 straipsnyje numatyta galimybe rezervuoti sutartis, privalo laikytis Direktyvos 2014/24 normų ir bendrųjų Sąjungos teisės normų, taikomų viešiesiems pirkimams; šiuo atveju – būtent direktyvos 18 straipsnio ir vienodo požiūrio bei proporcingumo principų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 4 straipsnyje numatyta, kad ji taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė yra lygi tame straipsnyje nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Pirkimams, kurie vertės ribų neatitinka, tos direktyvos nuostatos netaikomos; vis dėlto tie pirkimai turi atitikti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytus principus, visų pirma – nuostatas dėl laisvo judėjimo ir iš jų kylančius principus, įskaitant vienodo požiūrio, tarpusavio pripažinimo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši byla susijusi tik su viešaisiais pirkimais, kurie patenka į Direktyvos 2014/24 taikymo sritį. Be to, reikia pažymėti, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės yra susijusios tik su Ispanijos subjektais ir kad tos aplinkybės, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi priimti sprendimą, nėra tarpvalstybinio pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnį valstybės narės gali rezervuoti „teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose“ globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurie siekia tam tikrų specialių „pagrindin[ių] tiksl[ų]“, arba gali numatyti, kad aptariamos sutartys būtų „vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas“. Šiai galimybei taikoma sąlyga, kad „ne mažiau kaip 30 %“ tų darbo grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų būtų „neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanija šia galimybe pasinaudojo ir priėmė su specialiais užimtumo centrais susijusius teisės aktus, kuriuose nustatyti papildomi apribojimai ekonominės veiklos vykdytojams, norintiems dalyvauti Ispanijos pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose; juos pagrindinėje byloje ginčija CONACEE. Tuose teisės aktuose iš esmės numatyta, kad atitinkami subjektai ar asmenys turi nesiekti pelno ir įsipareigoti visą gautą pelną reinvestuoti į patį specialų užimtumo centrą arba į kitą panašų specialų užimtumo centrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanija taip pat nustatė procentiniu dydžiu išreikštą reikalavimą dėl specialiuose užimtumo centruose turinčių dirbti nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kuris yra kur kas didesnis (70 %) nei Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatyta mažiausia riba (30 %). Ši riba pagrindinėje byloje neginčijama; greičiausiai dėl to, kad CONACEE nariai tą kriterijų faktiškai atitinka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitos valstybės narės taip pat priėmė teisės aktus, juose dalyviams, kuriems leidžiama dalyvauti pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, nustatyti griežtesni apribojimai nei tie, kurie išplaukia iš Direktyvos 2014/24 teksto (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybių narių diskrecija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatyti leidžiamiems dalyviams taikomi kriterijai, kurie turi būti įvykdyti, jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia pasinaudoti galimybe savo pirkimų procedūrose naudoti pagal 20 straipsnį rezervuotas sutartis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). 20 straipsnio 1 dalyje reikalaujama: i) kad leidžiami tų rezervuotų viešojo pirkimo procedūrų dalyviai priklausytų vienai iš dviejų skirtingų kategorijų, t. y. arba „globojamoms darbo grupėms“, arba „ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija“; arba ii) kad „sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas“. Teisingumo Teismo nagrinėjama byla susijusi tik su „globojam[ų] darbo grup[ių] ir ekonominės veiklos vykdytoj[ų], kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija“, kategorija ir galimu papildomų dalyvavimo reikalavimų (be tų reikalavimų, kurie aiškiai nustatyti direktyvoje) tai ekonominės veiklos vykdytojų grupei nustatymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas reikalavimas, kad ne mažiau kaip 30 % leidžiamų dalyvių darbuotojų būtų neįgalieji ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės, naudodamosi 20 straipsnyje numatyta galimybe, kvietime dalyvauti konkurse pateiktų aiškią nuorodą į tą straipsnį. Šioje byloje šis reikalavimas nenagrinėjamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CONACEE iš esmės teigia, kad Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje išsamiai nurodyti reikalavimai, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai turi atitikti, kad galėtų dalyvauti pagal tą nuostatą rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, ir kad ekonominės veiklos vykdytojams, kurie tuos kriterijus atitinka, negalima neleisti dalyvauti nustatant papildomus reikalavimus, kaip antai nagrinėjamame Ispanijos teisės akte nustatytus reikalavimus nesiekti pelno ir jį reinvestuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija iš esmės teigia, kad valstybės narės, savo nacionalinės teisės aktuose nustatydamos, kaip reikia suprasti sąvoką „ekonominės veiklos vykdytoja[i], kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija“, naudojasi didele diskrecija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Su Komisijos analize negaliu sutikti. Pagal suformuotą jurisprudenciją iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę ir lygybės principo matyti, kad tuo atveju, kai Sąjungos teisės nuostatoje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kuri leistų nustatyti jos reikšmę ir taikymo sritį, ji visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai. Aiškinant būtina atsižvelgti ne tik į šios nuostatos tekstą, bet ir į jos kontekstą bei atitinkamu teisės aktu siekiamą tikslą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nemanau, kad valstybės narės naudojasi didele diskrecija, nustatydamos Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje vartojamų sąvokų reikšmę. Manau, kad tos sąvokos turi būti aiškinamos vienodai. Taigi diskrecija, kuria valstybės narės gali naudotis, kai įgyvendina Direktyvos 2014/24 20 straipsnį, nėra diskrecija taikyti kiekvienos jų nustatytą direktyvos sąvokų apibrėžtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje numatytus reikalavimus galima suprasti kaip būtiniausius reikalavimus, kuriuos valstybė narė privalo taikyti leidžiamiems dalyviams, kad valstybė narė teisėtai naudotųsi pagal 20 straipsnį rezervuotomis viešojo pirkimo procedūromis, arba, kaip teigia CONACEE – kaip išsamiai apibrėžtus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojus valstybės narės turi laikyti leidžiamais dalyviais, jei nusprendžia taikyti pagal 20 straipsnį rezervuotas viešojo pirkimo procedūras.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip paaiškinsiu toliau, Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus geriausia suprasti kaip būtiniausius reikalavimus, leidžiančius valstybėms narėms nustatyti papildomus apribojimus ir susiaurinti dalyvių, kuriems leidžiama dalyvauti pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, grupę atsižvelgiant į kitose Direktyvos 2014/24 nuostatose ar kitose taikomose Sąjungos pirkimų teisės nuostatose nustatytus apribojimus. Taigi valstybių narių galimybė nustatyti papildomus reikalavimus leidžiamiems dalyviams gali būti ribojama ne pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnį, bet pagal tos direktyvos 18 straipsnį ir vienodo požiūrio bei proporcingumo principus, taip pat draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Direktyvos 2014/24 20 straipsnio tekste tiesiogiai nereikalaujama, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie atitinka to straipsnio reikalavimus, būtų leidžiama dalyvauti bet kurioje nurodytoje valstybės narės viešojo pirkimo procedūroje dėl pagal 20 straipsnį rezervuotų sutarčių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje valstybei narei suteikiama galimybė, kuria ji gali nuspręsti pasinaudoti arba nepasinaudoti, ir nustatytos sąlygos, kurių valstybės narės turi laikytis, jei nusprendžia pasinaudoti galimybe pagal tą straipsnį. Tose sąlygose abstrakčiai nurodyta, kokių rūšių įmonėms ar ekonominės veiklos vykdytojams valstybės narės gali rezervuoti pirkimo procedūras, ir nustatytas minimalus tose įmonėse ar tiems ekonominės veiklos vykdytojams dirbančių neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų procentas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip nurodyta Direktyvos 2014/24 36 konstatuojamojoje dalyje ir Direktyvos 2004/18 28 konstatuojamojoje dalyje, Direktyvos 2014/24 20 straipsnio ir anksčiau galiojusios nuostatos, t. y. Direktyvos 2004/18 19 straipsnio, įtraukimo į tas direktyvas loginis pagrindimas vertintinas atsižvelgiant į tikslą „užtikrin[ti] visiems lygias galimybes“, kurio „pagrindiniai elementai“ yra užimtumas ir profesija. Taigi Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje (ir anksčiau galiojusioje nuostatoje – Direktyvos 2004/18 19 straipsnyje) valstybėms narėms leidžiama siekti socialinės ir užimtumo politikos tikslų taikant viešojo pirkimo priemones.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybės narės turi didelę diskreciją ne tik pasirinkti siekti konkretaus socialinės ir užimtumo politikos tikslo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>), bet ir nustatyti priemones, kurios būtų tinkamos jį pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Atsižvelgdamas į Direktyvos 2014/24 20 straipsnio loginį pagrindimą manau, kad leidžiamų dalyvių apibrėžtis visų pirma yra socialinės ir užimtumo politikos klausimas, dėl kurio valstybės narės turi didelę diskreciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat reikia pažymėti, kad, nors 20 straipsnis, kaip bendrosios viešojo pirkimo procedūrų tvarkos pagal Direktyvą 2014/24 išimtis, turėtų būti aiškinamas siaurai, manau, kad šis aiškinimo principas logiškai turėtų būti taikomas įprastų pirkimo procedūrų išimties apimčiai dėl apimamos rinkos dalies (pagrindinėje byloje tai neginčijama ir bet kuriuo atveju tam netaikomi jokie aiškūs Direktyvoje 2014/24 numatyti apribojimai, su kuriais būtų siejamas griežtas ar siauras išimties aiškinimas) ir išimties išsamumui, kiek tai susiję su taisyklių, netaikomų pirkimo procedūroms, kurias apima išimtis, taikymo apimtimi. Jis neturėtų būtų taikomas taip, kad būtų reikalaujama kuo platesnio dalyvių, kuriems leidžiama dalyvauti bet kurioje nurodytoje pagal 20 straipsnį rezervuotoje pirkimo procedūroje, rato. Kai viešųjų pirkimų rinkos dalis atskiriama nuo įprastos rinkos ir rezervuojama nekonkurencingais laikomiems ekonominės veiklos vykdytojams dėl jų teikiamos reikšmingos visuomeninės naudos, neįžvelgiu jokios realios naudos rinkos ekonomikos, konkurencijos ar vienodo požiūrio principams reikalaujant, kad nekonkurencingais laikytinų leidžiamų dalyvių ratas būtų apibrėžtas kuo plačiau. Manau, kad rinkos ekonomikos požiūriu yra svarbi išimties apimtis, o naudos gavėjų rato apibrėžimas turėtų būti vertinamas kaip socialinės ir užimtumo politikos, kurios atveju valstybės narės turi didelę diskreciją, klausimas ir priemonė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad Direktyvos 2014/24 pažodinis ir teleologinis aiškinimas pagrindžia išvadą, kad pagal tą straipsnį valstybės narės neprivalo savo pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose leisti dalyvauti bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, atitinkančiam tame straipsnyje nustatytus kriterijus. Vis dėlto bet kokie papildomi apribojimai turi atitikti Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir bet kurias kitas taikytinas Sąjungos viešųjų pirkimų teisės nuostatas ar principus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai matyti ir iš Direktyvos 2014/24 20 straipsnio, ir anksčiau galiojusios nuostatos – Direktyvos 2004/18 19 straipsnio, kuriuo į viešųjų pirkimų direktyvas buvo įtraukta sąvoka „rezervuotos sutartys“, priėmimo aplinkybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje ir toje anksčiau galiojusioje nuostatoje valstybėms narėms leidžiama arba buvo leidžiama rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų sutarčių ar tam tikrų jų dalių sudarymo procedūrose dėl to, kad atitinkamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali neįstengti laimėti konkursų įprastomis konkurencijos sąlygomis, o tai grindžiama prielaida, kad samdyti galutinius numatytus pagal 20 straipsnį rezervuotų pirkimo procedūrų naudos gavėjus, t. y. neįgaliuosius ir nepalankioje padėtyje esančius asmenis, kurių socialinė ir profesinė integracija turi būti pagrindinis ekonominės veiklos vykdytojų tikslas, kad atitinkama valstybė narė juos laikytų leidžiamais dalyviais, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams yra arba gali būti ekonomiškai nenaudinga tiek, kad iš jų negalima tikėtis, jog jie galės konkuruoti įprastomis rinkos sąlygomis. Taigi valstybės narės, laikydamosi tam tikrų apsaugos priemonių ir apribojimų, gali sukurti apsaugotą viešojo pirkimo sutarčių erdvę, kurioje tokie veiklos vykdytojai konkuruoja tik su kitais veiklos vykdytojais, kurių aplinkybės panašios.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atskirai vertinant Direktyvos 2014/24 20 straipsnį matyti, kad tikrai ar bent apytiksliai vienodas sąlygas tiems subjektams galima sudaryti tik papildant tai, kas toje direktyvos nuostatoje numatyta abstrakčiai. Pripažinus, kad tie ekonominės veiklos vykdytojai dėl jų reikšmingo visuomeninio įnašo gali neturėti galimybių konkuruoti įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat reikia pripažinti, kad sąvokos „neįgalieji ir nepalankioje padėtyje esantys“ apima labai įvairias žmonių grupes ir kad kiekvienam iš tų grupių pogrupių priklausančių asmenų gebėjimai ir galimas produktyvumas labai skirsis. Taigi ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis palengvinti, pavyzdžiui, su ilgalaikiu nedarbu susiduriančio asmens integraciją, susidurs su labai skirtingais sunkumais, palyginti su ekonominės veiklos vykdytoju, siekiančiu palengvinti asmens, kuris turi nuolatinę negalią, pavyzdžiui, dėl aklumo, integraciją. Atsižvelgdamas į tai ir į Direktyvos 2014/24 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą „užtikrin[ti] visiems lygias galimybes“ manau, Direktyvos 2014/24 20 straipsnio tikslo geriausiai siekiama leidžiant valstybėms narėms nustatyti išsamesnius dalyvavimo pagal 20 straipsnį rezervuotuose viešojo pirkimo procedūrose reikalavimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai tampa dar aiškiau, kai Direktyvos 2014/24 20 straipsnis analizuojamas atsižvelgiant į anksčiau galiojusią nuostatą, Direktyvos 2004/18 19 straipsnį. Direktyvos 2004/18 19 straipsnyje buvo nustatyti kur kas griežtesni reikalavimai dėl dalyvių, kuriems leidžiama dalyvauti rezervuotose pirkimo procedūrose, darbuotojų; pagal tuos reikalavimus dauguma darbuotojų turėjo būti „asmenys su negalia, dėl savo negalios pobūdžio arba rimtumo negalintys dirbti įprastomis sąlygomis“, taigi buvo nustatyta kur kas aukštesnė riba ir dėl minimalaus neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų procento, ir dėl tų asmenų nepalankios padėties rimtumo ir pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje 2004/24 išplečiant pagal 20 straipsnį rezervuotų sutarčių taikymo sritį ratione personae Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas tikrai nebuvo organizuoti „lenktynes dėl žemesnių standartų“, kai socialinės įmonės, kuriose dirba mažesnis procentas mažiau paveiktų asmenų, kaip numatyta pagal naujesnius, paprastesnius reikalavimus, nukonkuruotų socialines įmones, atitinkančias griežtesnius reikalavimus, galiojusius pagal ankstesnį teisės aktą dėl pagal 20 straipsnį rezervuotų viešojo pirkimo procedūrų. Vis dėlto atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 36 konstatuojamosios dalies ir Direktyvos 2004/18 28 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintą prielaidą, kurioje nurodytas sutarčių rezervavimo loginis pagrindimas, t. y. kad atitinkami veiklos vykdytojai gali neturėti galimybių konkuruoti įprastomis rinkos sąlygomis, rezultatai, kurių galima tikėtis, jeigu bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, kurio darbuotojai yra tik 30 % mažiau paveiktų asmenų, būtų leidžiama vienodomis sąlygomis konkuruoti su veiklos vykdytojais, atitinkančiais ankstesnius, kur kas griežtesnius reikalavimus, būtų tokie: pastarieji ekonominės veiklos vykdytojai būtų priversti atleisti iš darbo mažiausiai produktyvius darbuotojus, kuriems galbūt labiausiai reikia pagalbos, iki 30 % ribos, arba susidurti su perspektyva jiems skirtas rezervuotas viešojo pirkimo procedūras pralaimėti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie prisiima kur kas mažesnę socialinę atsakomybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad pagal šią analizę draudžiama, kad valstybės narės savo nuožiūra neleistų ekonominės veiklos vykdytojams dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagal 20 straipsnį, ir ji nedaro poveikio išvadai, ar draudimas antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams en bloc dalyvauti Ispanijos pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose yra teisėtas. Šį klausimą reikėtų nagrinėti iš esmės atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje nustatytus standartus ir principus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybių narių diskrecijos ribos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galimybė taikyti Direktyvos 2014/24 18 straipsnį</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybės narės neturi laisvės savo nuožiūra nustatyti reikalavimus leidžiamiems pagal 20 straipsnį rezervuotų viešojo pirkimo procedūrų dalyviams. Priešingai, pagal 20 straipsnį rezervuotoms viešojo pirkimo procedūroms toliau taikomos Direktyvos 2014/24 nuostatos, įskaitant 18 straipsnį, todėl bet kokie nustatyti papildomi reikalavimai turi atitikti 18 straipsnį ir jame numatytus principus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši išvada pagrįsta Direktyvos 2014/24 20 straipsnio tekstu, kuriame nieko nenurodyta apie tai, kad rezervuotoms sutartims kitos direktyvos nuostatos turėtų būti netaikomos, ir tuo, kad tas straipsnis yra I antraštinės dalies II skyriuje „Bendrosios taisyklės“, o ne I antraštinės dalies I skyriaus 3 skirsnyje „Išimtys“, kurioje paprastai turėtų būti nuostata, numatanti direktyvos taikymo išimtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš nuostatos, galiojusios prieš įsigaliojant Direktyvos 2014/24 20 straipsniui, t. y. Direktyvos 2004/18 19 straipsnio genezės, matyti, kad nebuvo numatyta, jog rezervuotoms viešojo pirkimo procedūroms kitos tos direktyvos nuostatos netaikomos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/18 19 straipsnis, kuriuo, kartu su Direktyvos 2004/17 28 straipsniu, Sąjungos pirkimų teisėje buvo numatyta sąvoka „rezervuotos sutartys“, nebuvo įtrauktas į Komisijos pirminį tos direktyvos projektą. Tas straipsnis atsirado dėl 2001 m. birželio 29 d. Europos Parlamento Pramonės, mokslo tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės dėl siūlomos direktyvos 9 pakeitimo, kuriame iš pradžių buvo numatyta, kad „viešojo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartys“, skirtos „globojamų darbo grupių sistemoms“, apskritai nepatenka į Direktyvos 2004/18 taikymo sritį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siūlomas pakeitimas buvo kelis kartus pakeistas ir buvo nurodytos įvairios skirtingų siūlomų nuostatos versijų priežastys, kol jos galutinė forma buvo įtvirtinta Direktyvos 2004/18 19 straipsnyje. Komisijos komentare dėl 2002 m. gegužės 6 d. pakeistame pasiūlyme (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>) siūlomos nuostatos versijos paaiškinta, kad „rezervavimas nereiškia visų kitų viešosioms [viešojo pirkimo] sutartims taikomų direktyvos nuostatų taikymo išimties“. Tai taip pat matyti iš priimtos Direktyvos 2004/18 teksto, kuriame nenurodyta, kad nagrinėjamoms sutartims Direktyva 2004/18 netaikoma (kaip iš pradžių buvo numatyta siūlomame pakeitime), tačiau tik numatyta, kad teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl tų sutarčių gali būti rezervuota toms darbo grupėms. Iš įvairių teisėkūros proceso, per kurį buvo priimta galutinė Direktyvos 2004/18 19 straipsnio redakcija, etapų taip pat matyti aiškus teisės aktų leidėjo ketinimas, kad dėl rezervuotų sutarčių toliau turėtų būti užtikrinama Sąjungos masto konkurencija atsižvelgiant į likusias Direktyvos 2004/18 nuostatas ir „atitinkamas Sutarties normas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš skirtinguose teisėkūros proceso etapuose nurodytų įvairių šios naujos nuostatos ir 28 konstatuojamosios dalies įtraukimo į galutinę direktyvos redakciją priežasčių matyti, kad Direktyvos 2004/18 18 straipsnio raison d’être buvo tai, kad atitinkamos darbo grupės ir užimtumo programos gali neturėti galimybės „laimėti konkursų įprastomis rinkos sąlygomis“. Toje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tos darbo grupės ir įdarbinimo programos „prisideda integruojant arba reintegruojant žmones su negalia į darbo rinką“. Šiuo klausimu joje taip pat nurodyta, kad „užimtumas ir profesija yra svarbiausi elementai, užtikrinantys lygias galimybes visiems“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Direktyvos 2004/18 19 straipsnio ir tos direktyvos 28 konstatuojamosios dalies genezės matyti, kad tos nuostatos tikslas buvo leisti valstybėms narėms taikyti rezervuotas viešojo pirkimo procedūras, siekiant užtikrinti tam tikriems leidžiamiems dalyviams galimybes sudaryti sutartis, kurių jie negalėtų sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis, ir kad tokio palankesnio požiūrio pagrindimas buvo tikslas veiksmingai prisidėti prie galutinių numatytų naudos gavėjų pagal sistemą, t. y. Direktyvos 2004/18 19 straipsnyje nurodytų „asmen[ų] su negalia, dėl savo negalios pobūdžio arba rimtumo negalin[čių] dirbti įprastomis sąlygomis“, integracijos ar reintegracijos. Šis tikslas buvo aukštesnio lygio tikslo „užtikrin[ti] lygias galimybes visiems“ dalis. Rezervuotos sutartys turėjo būti naudojamos laikantis visų kitų Direktyvos 2004/18 nuostatų, konkrečiai numatant tarpvalstybinę konkurenciją dėl rezervuotų sutarčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje 2014/24 numatyti keli rezervuotoms sutartims taikomos tvarkos pakeitimai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Taigi Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje pakartotinai nurodyta ir išplėsta valstybių narių galimybė rezervuoti teisę dalyvauti sudarant viešojo pirkimo sutartis tam tikriems veiklos vykdytojams, kuri joms iš pradžių buvo suteikta pagal Direktyvos 2004/18 19 straipsnį. Palyginti su Direktyvos 2004/18 19 straipsniu, Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje reikšmingai išplėsta veiklos vykdytojų, kurie gali būti laikomi leidžiamais viešojo pirkimo procedūrų dėl rezervuotų sutarčių dalyviais, grupė. Tačiau iš šių pakeitimų nematyti jokio Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimo nustatyti, kad pagal 20 straipsnį rezervuotoms viešojo pirkimo procedūroms nebūtų taikomos likusios Direktyvos 2014/24 nuostatos, ar ketinimo sumažinti atskirų leidžiamų dalyvių prisiimamą socialinę atsakomybę. Tos nuostatos taikymo sritis ratione personae tiesiog išplečiama leidžiant daugiau veiklos vykdytojų laikyti leidžiamais dalyviais, tikriausiai siekiant plačiau taikyti šią socialinės ir užimtumo politikos priemonę, kad naudos turėtų didesnė, plačiau apibrėžta ir gausesnė galutinių naudos gavėjų grupė (dirbantys neįgalieji ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pačios Direktyvos 2014/24 genezės galima gauti gana mažai informacijos apie taip, kaip aiškinti 20 straipsnį. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėje dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 896 final) pasiūlė tam tikrus pakeitimus, kurie nebuvo priimti, įskaitant reikalavimą, kad „socialinio pobūdžio įmones ir ūkio subjektus, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgalių arba nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų integracija, „turi skatinti ir kontroliuoti visų pirma ne pelno siekiantys subjektai“, nes tai, jo nuomone, dar labiau pateisintų tokią lengvatinę galimybę gauti vyriausybės paramą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrosios pastabos dėl Direktyvos 2014/24 18 straipsnio</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus privalo vertinti vienodai ir jų nediskriminuodamos ir turi vadovautis „proporcingumo principu“. Toje nuostatoje iš esmės pakartoti vienodo požiūrio ir proporcingumo principai, kurie būtų taikomi net nesant pirma nurodytos nuostatos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad „[p]irkimai negali būti parengti siekiant &lt;…&gt; dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams“. Nors pagrindinės bylos aplinkybės yra susijusios tik su Ispanijos subjektais, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Direktyvą 2014/24 vienodo požiūrio į konkurso dalyvius, proporcingumo ir neiškraipytos konkurencijos principai taip pat taikomi vidaus situacijoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje Ispanijoje priėmė teisės aktą, pagal kurį didelei tam tikro sektoriaus daliai, t. y. antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams, en bloc neleidžiama dalyvauti tos valstybės narės pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose. Pagal tą teisės aktą tos sutartys rezervuojamos išimtinai kitam specialių užimtumo centrų pogrupiui, t. y. vadinamiesiems socialinės iniciatyvos specialiems darbo centrams, ir reikšminga viešojo pirkimo sutarčių dalis atidedama pagal 20 straipsnį rezervuotoms viešojo pirkimo procedūroms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl to kyla akivaizdžių klausimų dėl vienodo požiūrio ir proporcingumo principų bei draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją paisymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 18 straipsnis ir vienodo požiūrio principas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas priskiriamas prie pagrindinių Sąjungos teisės principų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>), kurių valstybės narės turi laikytis, jei taiko Sąjungos teisę. Pagal tą principą, kuris yra viena iš pagrindinių teisių, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>), reikalaujama, kad panašios ar palyginamos situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Vienodo požiūrio principas, kaip bendrasis Sąjungos teisės principas, taikomas valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisės aktus. Todėl jos turi, kiek įmanoma, šiuos teisės aktus taikyti taip, kad nepažeistų iš Sąjungos teisės sistemos kylančių pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos viešųjų pirkimų teisės srityje vienodo požiūrio principas buvo konkrečiai išreikštas vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principu, pagal kurį reikalaujama, kad jiems būtų sudarytos vienodos galimybės suformuluoti savo pasiūlymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). Kaip generalinis advokatas Y. Bot pažymėjo savo išvadoje byloje Wall (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>), vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo tikslas – skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių. Šis principas įpareigoja užtikrinti objektyvų pasiūlymų palyginimą ir yra taikomas visose procedūros stadijose. Kitaip tariant, visi galimi konkurso dalyviai turi žinoti žaidimo taisykles, kurios visiems turi būti taikomos vienodai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi neleisti vienai potencialių konkurso dalyvių grupei dalyvauti valstybės narės pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose kitos konkurso dalyvių grupės naudai, kaip yra Ispanijoje, socialinės iniciatyvos specialių užimtumo centrų naudai nesuteikiant galimybės tose procedūrose dalyvauti antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams, galima tik tuo atveju, jeigu tų dviejų potencialių konkurso dalyvių grupių situacijos nėra panašios ar palyginamos, arba jeigu toks skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Patikrinti, ar antreprenerinių specialių užimtumo centrų ir socialinės iniciatyvos specialių užimtumo centrų situacijos yra panašios ar palyginamos ir (arba) ar skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagrindinės bylos faktinių aplinkybių. Atrodo, kad antrepreneriniai specialūs užimtumo centrai anksčiau atliko ir dabar atlieka tas pačias visuomenines funkcijas, kurias privalo atlikti socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai. Taigi, prima facie nėra nepagrįsta manyti, kad dėl gebėjimo vykdyti socialinės ir profesinės neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracijos rėmimo funkciją šių dviejų specialių užimtumo centrų grupių situacija yra panaši ar palyginama. Kartu pažymėtina, kad yra antreprenerinių specialių užimtumo centrų ir socialinės iniciatyvos specialių užimtumo centrų organizavimo skirtumų, visų pirma susijusių su tuo, kad pastarieji yra pelno nesiekiantys, ir su reikalavimu reinvestuoti pelną, kuriais tikriausiai būtų galima pagrįsti išvadą, kad dviejų subjektų grupių situacijos nėra panašios ar palyginamos arba kad skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas. Galiausiai, norint tai nustatyti, reikia aiškinti taikomą Ispanijos teisę, o tai turi padaryti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 18 straipsnis ir proporcingumo principas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip Teisingumo Teismas nurodė savo jurisprudencijoje, su viešojo pirkimo procedūromis susijusių nacionalinės teisės aktų tikslas yra užtikrinti vienodą požiūrį į pirkimo dalyvius. Todėl pagal proporcingumo principą tokie teisės aktai neturi viršyti to, kas būtina tam numatytam tikslui pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/24 20 straipsnis ir globojamojo užimtumo teikėjų naudai atidedamos viešojo pirkimo procedūrų rezervuotos sutartys, tie teisės aktai turi bent du tikslus: vienodas konkurso dalyvių vertinimas, kaip nurodyta pirmesniame šios išvados punkte, taip pat socialinės ir užimtumo politika, užtikrinant, kad rezervuotas sutartis būtų galima sudaryti su globojamojo užimtumo teikėjais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip ir dėl vienodo požiūrio principo, būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagrindinės bylos faktinių aplinkybių, privalo patikrinti, ar papildomų reikalavimų nustatymas iš tiesų yra tinkamas būdas pasiekti valstybės narės siekiamus teisėtus tikslus, susijusius su kuo didesniu neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracijos ar reintegracijos socialinių tikslų užtikrinimu, ir, jei taip, ar tais reikalavimais viršijama tai, kas būtina tiems tikslams pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, reikalavimai, kad pagal 20 straipsnį rezervuotos viešojo pirkimo procedūros dalyviai turi būti organizuoti kaip pelno nesiekiantys subjektai, arba turi jiems priklausyti, ir kad jie privalo reinvestuoti vykdant pagal 20 straipsnį rezervuotas sutartis gautą pelną, gali būti laikomos tinkamomis priemonėmis siekiant teisėto neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinės ir profesinės reintegracijos tikslo. Abu šie reikalavimai yra susiję su 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad pagrindinis leidžiamų ekonominės veiklos vykdytojų (išskyrus globojamas darbo grupes) tikslas turi būti „socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija“. Vienas iš pelno siekiančio subjekto tikslų paprastai yra gauti pelno jo savininkams. Iš esmės nėra nepagrįsta manyti, kad dėl to mažiau dėmesio skiriama socialiniam tikslui. Taigi reikalavimu dėl pelno nesiekiančio subjekto statuso ar reikalavimu, kad galutinis leidžiamo dalyvio savininkas būtų pelno nesiekiantis subjektas, siekiama teisėto tikslo. Reikalavimas, kad pelnas būtų reinvestuotas į tą pačią ar panašią socialinę įmonę, kurios tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, dar akivaizdžiau padeda siekti to tikslo, o atsižvelgiant į viešųjų lėšų perdavimą, kaip numatyta pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose (tos nuostatos loginis pagrindas – tai, kad leidžiami dalyviai gali nepajėgti konkuruoti įprastomis kainos ir (arba) kokybės sąlygomis, reiškia kad perkančiosios organizacijos greičiausiai permokės už pirkinius pagal 20 straipsnį rezervuotas viešojo pirkimo procedūras), susijusį pelną reinvestuoti galiausiai siekiant atitinkamų socialinių tikslų yra ypač tinkama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos teisės akte nustatytu reikalavimu dėl 70 % darbuotojų taip pat aiškiai prisidedama prie galutinio pagal 20 straipsnį rezervuotų viešojo pirkimo procedūrų tikslo, t. y. „socialin[ės] ir profesin[ės] neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų &lt;…&gt; integracij[os] ar reintegracij[os] (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad tie reikalavimai yra tinkami norimam tikslui pasiekti. Vis dėlto reikalavimu dėl konkrečios specialių užimtumo centrų teisinės formos (turi būti pelno nesiekiantis subjektas) ar atitikties nagrinėjamiems nuosavybės reikalavimams viršijama tai, kas būtina tiems tikslams pasiekti. Sudėtinga suprasti, kaip dideliam ekonominės veiklos vykdytojų, kurie siekė, siekia ir ketina siekti būtent tų socialinių tikslų ir kurie rėmė, remia ir ketina remti būtent tą populiacijos segmentą, pogrupiui neleidžiant dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose vien dėl tų ekonominės veiklos vykdytojų ar jų galutinių savininkų teisinės formos nebūtų viršijama tai, kas būtina siekiant užtikrinti, kad bus pasiektas teisėtas socialinės ir profesinės neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracijos ar reintegracijos tikslas. Tai a fortiori taikoma, jeigu laikomasi reikalavimo reinvestuoti pelną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad reikalavimai dėl ekonominės veiklos vykdytojų, kurie laikomi valstybės narės pagal 20 straipsnį rezervuotų viešojo pirkimo procedūrų leidžiamais dalyviais, teisinės formos ar nuosavybės, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjami Ispanijoje taikomi reikalavimai, yra nesuderinami su proporcingumo principu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/24 18 straipsnis ir draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nustatyta Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pirkimai negali būti parengti siekiant dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdu, kad nagrinėjamame Ispanijos teisės akte socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams sudaromos palankesnės sąlygos, o antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams – nepalankios sąlygos. Taip pat akivaizdu, kad tai padaryta sąmoningai. Vis dėlto pagal Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą draudžiamas ne bet koks sąmoningas palankių ar nepalankių sąlygų sudarymas. Draudimas taikomas tik tuo atveju, kai yra ketinimas sudaryti „nederamai“ palankias ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas dar nėra išaiškinęs sąvokos „nederamas“ (arba „dirbtinis“) pagal Direktyvos 2014/24 18 straipsnį reikšmės. Vis dėlto tam tikras gaires dėl tų sąvokų aiškinimo galima įžvelgti iš vienodo požiūrio ir proporcingumo principų. Nors vienodo požiūrio ir dirbtinai nesumažintos konkurencijos sąvokos aiškiai skiriasi, palankių arba nepalankių sąlygų sudarymas kai kuriems ekonominės veiklos vykdytojams kitų atžvilgiu reiškia skirtingą požiūrį. Sunku įsivaizduoti palankių ar nepalankių sąlygų sudarymą, kuris būtų „nederamas“ ir kartu „objektyviai pagrįstas“, ar atvirkščiai, todėl atrodo, kad šios dvi atskiros sąvokos turi bent iš dalies sutapti. Be to, kiek tai susiję su dirbtinai sumažintos konkurencijos ir proporcingumo principo ryšiu, sunku įsivaizduoti palankių ar nepalankių sąlygų sudarymą kai kuriems ekonominės veiklos vykdytojams kitų atžvilgiu, kuriuo būtų „deramai“ viršijama tai, kas būtina siekiamiems teisėtiems tikslams pasiekti. Taigi atrodytų, kad dirbtinai sumažinta konkurencija taip pat iš dalies sutampa su proporcingumo principo pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvoką „dirbtinis konkurencijos sumažinimas“ galbūt norėtųsi apibrėžti vien atsižvelgiant į pirmesniame punkte nurodytus du principus. Vis dėlto 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją būtų nereikalingas, jei būtų taikomas tik tam elgesiui, kuris jau draudžiamas pagal vienodo požiūrio ir proporcingumo principus. Todėl manau, kad draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją reikia suprasti plačiau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau nurodžiau šios išvados 74 punkte dėl proporcingumo principo analizės, konkurencijos sumažinimas, kurį lemia tai, kad antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams neleidžiama dalyvauti Ispanijos pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, neatrodo proporcingas teisėtam tikslui, kiek tai susiję su reikalavimu, kad atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų teisinė forma būtų pelno nesiekiantys subjektai ar kad jie visiškai arba iš dalies priklausytų pelno nesiekiantiems subjektams. Nepaisant tikslios draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją taikymo apimties, manau, kad šis reikalavimas jį pažeidžia. Vis dėlto galiausiai būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar jo nagrinėjamoje byloje yra ketinimas nederamai sudaryti palankias ir (arba) nepalankias sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl reikalavimo reinvestuoti pelną manau, kad šį reikalavimą galima suprasti taip, kad juo dirbtinai sumažinama konkurencija, net jeigu sutinkama su mano analize, kad šis reikalavimas gali atitikti vienodo požiūrio ir proporcingumo kriterijus. Jei reikalavimas nustatomas ne tik siekiant teisėto tikslo skatinti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją, bet kartu jis sąmoningai numatytas tam, kad vienai potencialių konkurso dalyvių grupei būtų naudingesnis nei kitai dėl priežasčių, nesusijusių su siekiamu teisėtu tikslu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>), manau, kad tai turėtų būti laikoma nederamu palankių ir nepalankių sąlygų sudarymu atitinkamoms grupėms ir dirbtiniu konkurencijos sumažinimu. Ar taip yra nagrinėjamu atveju, turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-124" title="page-23">
      Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 20 straipsnį nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį teisei dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl pagal tą straipsnį rezervuotų sutarčių taikomos ne tik tame straipsnyje nurodytos sąlygos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-125" title="page-23">
      Vis dėlto tokios papildomos sąlygos turi atitikti visus taikytinus Sąjungos teisės reikalavimus, įskaitant Direktyvos 2014/24 18 straipsnį ir vienodo požiūrio bei proporcingumo principus, ir jomis negali būti dirbtinai sumažinama konkurencija.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-126" title="page-23">
      Atsižvelgiant į tai, prima facie atrodo, kad sąlyga, jog viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių gali dalyvauti tik ekonominės veiklos vykdytojai, kurie yra pelno nesiekiantys subjektai arba kurie tokiems subjektams visiškai arba iš dalies priklauso, viršijama tai, kas būtina teisėtam tikslui skatinti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją pasiekti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-127" title="page-23">
      Prima facie atrodo, kad didelei ekonominės veiklos vykdytojų grupei neleidžiant dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl priežasčių, nesusijusių su teisėtu tikslu skatinti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją, yra dirbtinai mažinama konkurencija.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 94, 2014, p. 65.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132; klaidų ištaisymas OL L 339, 2014, p. 14).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) CONACE nurodo 2015 m. rugsėjo 9 d. Ley estatal 31/2015 por la que se modifica y actualiza la normativa en materia de autoempleo y se adoptan medidas de fomento y promoción del trabajo autónomo y de la economía social (Nacionalinis įstatymas 31/2015, kuriuo iš dalies keičiamos ir atnaujinamos savarankiško darbo taisyklės ir priimamos priemonės savarankiškam darbui ir socialinei ekonomikai skatinti).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Kad būtų patogiau, viešojo pirkimo procedūras dėl sutarčių, rezervuotas pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnį, vadinsiu „pagal 20 straipsnį rezervuotomis viešojo pirkimo procedūromis“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Įmones ir ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems valstybė narė leidžia dalyvauti jos pagal 20 straipsnį rezervuotose viešojo pirkimo procedūrose, vadinsiu leidžiamais dalyviais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Vertės ribų dydžiai kas dvejus metus peržiūrimi pagal Direktyvos 2014/24 6 straipsnį. Viešojo pirkimo sutartims, kurias sudaro veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose vykdančios perkančiosios organizacijos ir kurios apima šią veiklą, įprastai taikoma Direktyva 2014/25, o ne Direktyva 2014/24. 4 straipsnio d punkte numatyta kur kas didesnė vertės riba, taikoma tam tikrų nurodytų „socialinių ir kitų specialių paslaugų“ viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju. Toms sutartims taikoma specialioji pirkimo procedūra, numatyta Direktyvos 2014/24 III antraštinės dalies I skyriuje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2014/24 1 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Komisija savo pastabų 16 punkte kaip pavyzdį nurodo, kad Prancūzijoje, Čekijos Respublikoje ir Kroatijoje nustatyti griežtesni reikalavimai dėl neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų procento ir kad Čekijos Respublikoje šiuo atžvilgiu įkaičiuojami tik neįgalieji, bet ne kiti nepalankioje padėtyje esantys asmenys.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Patogumo sumetimais per pagal 20 straipsnį rezervuotas viešojo pirkimo procedūras dalyvių sudarytas sutartis vadinsiu pagal 20 straipsnį rezervuotomis sutartimis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Komisijos pastabų 14 punktas: „&lt;…&gt; [L]es États membres sont en droit de préciser dans leur législation ce qu’il convient d’entendre par „opérateurs économiques dont l’objet principal est l’intégration sociale et professionnelle de personnes handicapées ou défavorisées“ („Valstybės narės savo teisės aktuose turi teisę apibrėžti, kas yra tie ekonominės veiklos vykdytojai, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija“).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 2020 m. birželio 4 d. Sprendimas Remondis (C‑429/19, EU:C:2020:436, 24 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Tai atitinka Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą nustatyti, kad valstybės narės pagal 20 straipsnį rezervuotas viešojo pirkimo procedūras gali taikyti pasirinktinai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Bedi (C‑312/17, EU:C:2018:734, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Direktyva 2014/24 buvo priimta kartu su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014, p. 243); pastarųjų dviejų direktyvų atitinkamai 24 ir 38 straipsniai yra beveik identiški Direktyvos 2014/24 20 straipsniui; Direktyva 2004/18 buvo priimta kartu su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19); pastarosios direktyvos 28 straipsnis beveik identiškas Direktyvos 2004/18 19 straipsniui.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Teisės ir vidaus rinkos komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (COM(2000) 275 – C5-0367/2000–2000/0115(COD)), pateikta adresu https://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A5-2001-0378+0+DOC+XML+V0//EN (pastarąjį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 23 d.).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, COM(2002) 236 final – 2000/0115(COD), 36 pakeitimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, pradinė 9 pakeitimo redakciją ir vėlesnį A. P. Vallelersundi 29 kompromisinio pakeitimo pagrindimą, nurodytą šios išvados 20 išnašoje. Direktyvos 2004/18 19 straipsnio genezės aprašymą galima rasti Jan M. Hebly European Public Procurement – Legislative History of the ‘Classic’ Directive 2004/18/EC, p. 603 ir paskesni.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr. A. P. Vallelersundi 29 kompromisinio pakeitimo, kuriame siūlomas tekstas pakeičiamas taip, kad vietoje išimties dėl globojamoms darbo grupėms ir sistemoms skirtų sutarčių numatyta sutarčių rezervavimo tiems subjektams sąvoka, pagrindimą: „Taip pat reikia užtikrinti, kad tokios sutartys &lt;…&gt; galėtų būti skiriamos tokioms darbo grupėms bet kurioje [Sąjungos] vietoje, ir kad jos netaptų dar viena priemone teikti pirmenybę regiono ar vietos konkurso dalyviams“. Šis požiūris netiesiogiai išlaikytas Komisijos komentare dėl Pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, (COM(2002) 236 final – 2000/0115(COD), OL C 203 E, 2002, p. 210), 36 pakeitimo: „Su pakeitimu galima sutikti, jei jis būtų pakeistas siekiant išsamiau paaiškinti, kad rezervavimas nereiškia visų kitų direktyvos nuostatų, taikytinų viešosioms sutartims, taikymo išimties“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Be Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje, taip pat III antraštinės dalies „Specialiosios pirkimo procedūros“ I skyriuje „Socialinės ir kitos specialios paslaugos“ (74–77 straipsniai) numatytų pakeitimų, joje taip pat numatyta kita rezervuotų sutarčių dėl tam tikrų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų rūšis. Ta tvarka yra atskira ir skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų nuostatų, tačiau gali būti, kad Ispanijos teisės aktų leidėjas, Ispanijos teisės akte numatydamas reikalavimą reinvestuoti pelną, rėmėsi 77 straipsnio 2 dalies b punktu kaip pavyzdžiu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (COM(2011) 895 final – 2011/0439 (COD), Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 896 final – 2011/0438 (COD) ir Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo (COM(2011) 897 final – 2011/0437 (COD) (OL C 191, 2012, p. 84) 4.10 ir 4.11 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Šia nuostata išplėsta anksčiau galiojusi nuostata, Direktyvos 2004/18 2 straipsnis, kuriame buvo numatyti tik vienodo ir nediskriminacinio ekonominės veiklos vykdytojų vertinimo bei skaidrumo principai, tačiau proporcingumo principas nebuvo nurodytas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Szpunar išvadą byloje Grupo Hospitalario Quirón (C‑552/13, EU:C:2015:394, 40 ir paskesni punktai) dėl Direktyvos 2004/18 23 straipsnio 2 dalies dėl vienodų sąlygų visiems dalyviams sudarymo ir nepateisinamų kliūčių konkurencijai nebuvimo techninėse specifikacijose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 1977 m. spalio 19 d. Sprendimas Ruckdeschel ir kt. (117/76 ir 16/77, EU:C:1977:160, 7 punktas); 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimas Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt. (C‑127/07, EU:C:2008:728, 23 punktas); 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt. (C‑336/19, EU:C:2020:1031, 85 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Rodríguez Caballero (C‑442/00, EU:C:2002:752, 32 punktas) ir 2008 m. sausio 17 d. Sprendimas Velasco Navarro (C‑246/06, EU:C:2008:19, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 1986 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Klensch ir kt. (201/85 ir 202/85, EU:C:1986:439, 9 punktas); 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Rodríguez Caballero (C‑442/00, EU:C:2002:752, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt. (C‑336/19, EU:C:2020:1031, 85 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Rodríguez Caballero (C‑442/00, EU:C:2002:752, 30 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje Wall (C‑91/08, EU:C:2009:659, 35 ir 36 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Pizzo (C‑27/15, EU:C:2016:404, 36 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) C‑91/08, EU:C:2009/659, 38 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 8 d. Sprendimą Lloyd’s of London (C‑144/17, EU:C:2018:78, 32 punktas); 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimą Lavorgna (C‑309/18, EU:C:2019:350, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Tim (C‑395/18, EU:C:2020:58, 45 punktas); 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimą T-Systems Magyarország (C‑263/19, EU:C:2020:373, 71 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Direktyvos 2014/24 36 konstatuojamoji dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Tokios priežastys, pavyzdžiui, gali būti susijusios su ideologiniais ar politiniais siekiais teikti pirmenybę tos pačios grupės ar formos įmonėms kitų atžvilgiu.</p>
</body>
</html>
