<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-179/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0179</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:731">EU:C:2021:731</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>19</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>19</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato p. pikamäe išvada – Byla C-179/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Fondul proprietatea</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Priit Pikamäe Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20210909">2021 m. rugsėjo 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C-179/20</P><P>Fondul Proprietatea SA</P><P>prieš</P><P>Guvernul României,</P><P>likviduojamą SC Complexul Energetic Hunedoara SA,</P><P>Compania Naţională de Transport al Energiei Electrice <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Transelectrica<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> SA,</P><P>SC Complexul Energetic Oltenia SA,</P><P>dalyvaujant:</P><P>Ministerul Economiei, Energiei şi Mediului de Afaceri</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel Bucureşti</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės</KEYWORD><KEYWORD>Laisva trečiųjų asmenų prieiga prie sistemų</KEYWORD><KEYWORD>Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai</KEYWORD><KEYWORD>Tiekimo saugumas</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2009/72/EB</KEYWORD><KEYWORD>Užtikrinta prieiga prie elektros tinklų</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2009/28/EB</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Ar valstybė narė gali suteikti užtikrintą prieigą prie perdavimo ir paskirstymo sistemų tam tikriems elektros energijos gamintojams, naudojantiems neatsinaujinančius energijos išteklius?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Būtent šis klausimas – vienas iš tų, dėl kurių pateiktas <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismo prašymu bus nagrinėjamas šioje išvadoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Sprendime, kuris bus priimtas, Teisingumo Teismas, be kita ko, turės galimybę pareikšti nuomonę dėl valstybių narių pareigos suteikti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams garantuojamą prieigą prie tinklų apimties ir dėl garantuojamos prieigos suteikimo tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams poveikio tokios prieigos neturinčių gamintojų galimybei naudotis tinklais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2009/28/EB</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/28/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="140" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="2009">OL L 140, 2009, p. 16</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 60 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Svarbu elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių suteikti pirmenybinę ir garantuotą prieigą siekiant integruoti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką laikantis Direktyvos 2003/54/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="2003">OL L 176, 2003, p. 37</REF.DOC.OJ>, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211).</P></NOTE> 11 straipsnio 2 dalies ir toliau plėtojant 11 straipsnio 3 dalį. Reikalavimai, susiję su tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymu bei operatyvia kontrole ir valdymu, gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinio tinklo ir jo veikimo ypatybes. Pirmenybinė prieiga prie tinklo elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams užtikrina, kad jie galės parduoti ir perduoti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių pagal sujungimo taisykles bet kuriuo metu, kai bus galima naudotis ištekliumi. Jeigu elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių yra integruota į vidaus rinką, garantuota prieiga užtikrina, kad visai parduotai ir paremtai elektros energijai bus suteikta prieiga prie tinklo, sudarant sąlygas pasinaudoti kuo didesniu kiekiu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių iš įrenginių, sujungtų su tinklu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos remti ar nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo reikalavimus. Kitose sistemose elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių fiksuota kaina paprastai nustatoma kartu sistemos operatoriui nustatant pirkimo įpareigojimą. Tokiu atveju pirmenybinė prieiga jau būna suteikta.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šios direktyvos 16 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 2 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>valstybės narės taip pat arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema, arba užtikrina prieigą prie sistemos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>valstybės narės užtikrina, kad tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia saugus nacionalinės elektros energijos sistemos veikimas ir remiantis skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais, pirmenybę teikia gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2009/72/EB</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20090713">2009 m. liepos 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="211" PAGE.FIRST="55" DATE.PUB="2009">OL L 211, 2009, p. 55</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 3 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas ir vartotojų apsauga<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 2 ir 14 dalyse numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>2.</NO.PARAG><ALINEA>Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma į jos 86 straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą bei energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymą bei įgyvendinti aplinkosaugos tikslus ir tikslus, susijusius su energija iš atsinaujinančių išteklių, kaip nurodyta šioje dalyje, valstybės narės gali pradėti įgyvendinti ilgalaikį planavimą, atsižvelgdamos į galimybę, kad trečiosios šalys gali pageidauti prieigos prie sistemos.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.014"><NO.PARAG>14.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 7, 8, 32 ir (arba) 34 straipsnių nuostatų, jeigu šių nuostatų taikymas teisiškai ar faktiškai trukdytų vykdyti elektros energijos įmonėms nustatytus įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas ir jeigu tai nedarys tokio poveikio prekybos plėtrai, kuris prieštarautų Bendrijos interesams. Bendrijos interesai, laikantis šios direktyvos ir Sutarties 86 straipsnio, apima, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, konkurenciją, susijusią su reikalavimus atitinkančiais vartotojais.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 15 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Dispečerinis valdymas ir balansavimas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="015.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Nepažeidžiant sutartinių elektros energijos tiekimo įpareigojimų, įskaitant konkurso sąlygose numatytus įpareigojimus, perdavimo sistemos operatorius, kai jis privalo atlikti tokią funkciją, yra atsakingas už jo teritorijoje esančių gamybos įrenginių dispečerinį valdymą ir jungiamųjų linijų su kitomis sistemomis naudojimo nustatymą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Gamybos įrenginių dispečerinis valdymas ir jungiamųjų linijų naudojimas nustatomi remiantis kriterijais, kuriuos patvirtina kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos ir kurie turi būti objektyvūs, paskelbti ir taikomi nediskriminaciniu būdu, užtikrinant tinkamą elektros energijos vidaus rinkos veikimą. Kriterijuose atsižvelgiama į elektros energijos, kuri tiekiama iš turimų gamybos įrenginių ar jungiamųjų linijų, ekonominę pirmumo teisę bei į techninius sistemos apribojimus.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybė narė reikalauja, kad sistemos operatoriai gamybos įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, dispečerinį valdymą vykdytų atsižvelgdami į Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnį. Be to, ji gali reikalauti, kad sistemos operatorius, vykdydamas gamybos įrenginių dispečerinį valdymą, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, kurie gamina bendrą šilumos ir elektros energiją.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybė narė, siekdama užtikrinti tiekimo saugumą, gali nustatyti, kad pirmenybė būtų teikiama gamybos įrenginių, kuriems naudojami vietiniai pirminiai energijos šaltiniai neviršijant<?PAGE NO="4"?> 15 % visos pirminės energijos kiekio, reikalingo atitinkamoje valstybėje narėje suvartojamai elektros energijai pagaminti per kalendorinius metus, valdymui.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 32 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Trečiosios šalies prieiga prie sistemos<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="032.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendinta paskelbtais tarifais grindžiama sistema, suteikianti trečiosioms šalims prieigą prie perdavimo ir skirstymo sistemų ir taikoma visiems reikalavimus atitinkantiems vartotojams, bei kad ši sistema būtų taikoma objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų. Valstybės narės užtikrina, kad tie tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų patvirtinti pagal 37 straipsnį iki jų įsigaliojimo ir kad tie tarifai (jei patvirtinamos tik metodikos – metodikos) būtų paskelbti iki jų įsigaliojimo.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="032.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Privaloma pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis, visų pirma atsižvelgiant į 3 straipsnį ir remiantis objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Rumunijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Siekdama perkelti Direktyvą 2009/72 į savo teisę Rumunija priėmė kelis teisės aktus, tarp jų – <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Legea nr. 123/2012 a energiei electrice și a gazelor naturale</HT> (Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymas Nr. 123/2012) (<HT TYPE="ITALIC">Monitorul Oficial al României</HT>, <DATE ISO="20120716">2012 m. liepos 16 d.</DATE> Nr. 485) (toliau – Įstatymas Nr. 123/2012) ir, taikant šį įstatymą, <DATE ISO="20130403">2013 m. balandžio 3 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Hotărârea Guvernului nr. 138/2013 privind adoptarea unor măsuri pentru siguranța alimentării cu energie electrică</HT> (Rumunijos vyriausybės nutarimas Nr. 138/2013 dėl elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių patvirtinimo) (<HT TYPE="ITALIC">Monitorul Oficial al României</HT>, <DATE ISO="20130408">2013 m. balandžio 8 d.</DATE>, Nr. 196) (toliau – Sprendimas Nr. 138/2013).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Energetikos programa<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> 3 dalyje buvo nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Dėl priežasčių, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumu, vyriausybės sprendimu gali būti suteikta garantuota prieiga prie elektros energijos tinklų elektros energijai, pagamintai elektrinėse, kuriose naudojamas šalyje pagamintas kuras, tačiau tik tokiam kiekiui per metus, kuris atitinka pirminės energijos kiekį, neviršijantį 15 % viso lygiaverčio kuro kiekio, būtino galutinį valstybės suvartojimą atitinkančiam elektros energijos kiekiui pagaminti.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Sprendimo Nr. 138/2013 1 straipsnyje buvo numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Mintijos termofikacinės elektrinės, priklausančios bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Societatea Comercială Complexul Energetic Hunedoara SA</HT>, pagamintai elektros energijai suteikiama garantuojama prieiga prie elektros energijos tinklų, taip užtikrinant jos tęstinį veikimą ir ne mažesnę kaip 200 MW vidutinę elektros galią.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Tuo pačiu klausimu minėto sprendimo 2 straipsnyje buvo nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Societatea Comercială Complexul Energetic Oltenia SA</HT> pagamintai elektros energijai suteikiama garantuojama prieiga prie elektros energijos tinklų, taip užtikrinant jos tęstinį veikimą ir ne mažesnę kaip 500 MW vidutinę elektros galią.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Sprendimo 138/2013 3 straipsnyje buvo nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/><HT TYPE="ITALIC">Compania Națională de Transport al Energiei Electrice</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/><HT TYPE="ITALIC">Transelectrica<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> SA</HT>, kaip perdavimo sistemos operatorė, privalo užtikrinti, kad 1 ir 2 straipsniuose nurodytų termofikacinių elektrinių pagaminta elektros energija pirmiausia būtų naudojama <HT TYPE="ITALIC">Autoritatea Națională de Reglementare în Domeniul Energiei</HT> (Nacionalinė energetikos reguliavimo institucija, ANRE) priimtose taisyklėse numatytomis sąlygomis.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Sprendimo Nr. 138/2013 4 straipsnyje buvo numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Siekiant išlaikyti nacionalinės elektros sistemos saugumo lygį <HT TYPE="ITALIC">Societatea Comercială Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> privalo pagal [ANRE] priimtas taisykles teikti perdavimo sistemos operatoriui ne mažesnės kaip 400 MW elektros galios papildomas paslaugas.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>.</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Ta pačia tema minėto sprendimo 5 straipsnyje buvo nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Siekiant išlaikyti nacionalinės elektros sistemos saugumo lygį, <HT TYPE="ITALIC">Societatea Comercială Complexul Energetic Oltenia SA</HT> privalo pagal [ANRE] priimtas taisykles teikti perdavimo sistemos operatoriui ne mažesnės kaip 600 MW elektros galios papildomas paslaugas.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Sprendimo Nr. 138/2013 6 straipsnyje buvo numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>šiame sprendime numatytos priemonės taikomos nuo <DATE ISO="20130415">2013 m. balandžio 15 d.</DATE> iki <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE><QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Vyriausybės nutarimu Nr. 941/2014 Sprendimo Nr. 138/2013 1, 3 ir 4 straipsniuose numatytų priemonių taikymas bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> buvo pratęstas iki <DATE ISO="20171231">2017 m. gruodžio 31 d.</DATE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas pagrindinėje byloje ir prejudicinis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> yra dvi elektros energiją gaminančios bendrovės, naudojančios neatsinaujinančiuos energijos išteklius. Rumunijos teisės aktuose, kuriuos ką tik nurodžiau, buvo nustatytos trys joms taikytinos priemonės, kurias galima apibendrinti taip:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>dispečerinio valdymo metu bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT> yra Rumunijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė.</P></NOTE> teikia pirmenybę Mintijos termofikacinės elektrinės, priklausančios <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT>, ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> pagamintai elektros energijai (Sprendimo Nr. 138/2013 3 straipsnis)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Man atrodo, kad Sprendimo Nr. 138/2013 3 straipsnyje nenustatyta jokio elektros energijos kiekio, kurią pirmenybės tvarka valdo <HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT>, apribojimo, nes Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta 15 % riba taikoma tik garantuotos prieigos mechanizmui. Vis dėlto gali būti, kad elektros energijos, kuri buvo pagaminta Sprendimo Nr. 138/2013 3 straipsnyje nurodytais gamybos įrenginiais ir kuriai buvo taikomas pirmenybinis dispečerinis valdymas, kiekis neviršijo Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 4 dalyje nustatytos 15 % ribos.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>užtikrinama prieiga prie minėtų termofikacinių elektrinių pagamintos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų, garantuojant nuolatinį jų veikimą ir pasiekiant ne mažesnę kaip 200 MW ir 500 MW vidutinę elektros galią (Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalis ir Sprendimo Nr. 138/2013 1 ir 2 straipsniai, toliau – nagrinėjama priemonė),</P></ITEM><?PAGE NO="6"?><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> privalo teikti bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT> ne mažesnės kaip 400 MW ir 600 MW elektros galios papildomas paslaugas (Sprendimo Nr. 138/2013 4 ir 5 straipsniai).</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Elektros energiją gaminančios bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Hidroelectrica SA</HT>, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, akcininkė <HT TYPE="ITALIC">Fondul Proprietatea SA</HT> mano, jog dėl to, kad Rumunija ėmėsi šių priemonių, patyrė žalą nes, jos nuomone, šios priemonės yra valstybės pagalba <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT>, kurias abi ji laiko savo konkurentėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Siekdama apsaugoti savo interesus bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Fondul Proprietatea</HT> pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas) dėl Sprendimo Nr. 138/2013 panaikinimo. <DATE ISO="20150310">2015 m. kovo 10 d.</DATE> sprendimu šis teismas atmetė jos skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Tada ieškovė pateikė kasacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Înalta Curte de Casație și Justiție – Secția de Contencios Administrativ și Fiscal</HT> (Aukščiausiojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo administracinių ir mokestinių bylų kolegija, Rumunija). <DATE ISO="20180522">2018 m. gegužės 22 d.</DATE> sprendimu šis teismas iš dalies panaikino skundžiamą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas) neišnagrinėjo visų ieškovės nurodytų neteisėtumo pagrindų. Todėl <HT TYPE="ITALIC">Înalta Curte de Casație și Justiție</HT> (Aukščiausiasis kasacinis ir Teisingumo Teismas) nurodė bylos šalims kreiptis į <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas), kad jis išnagrinėtų visus minėtus motyvus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Nagrinėdamas sugrąžintą ieškinį dėl panaikinimo <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas), į kurį kreipėsi ieškovė, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>1.</NO.P><TXT>SESV 107 straipsnis ir 108 straipsnio 3 dalis: ar Rumunijos valstybės priimtu teisės aktu, kuriame dviem bendrovėms, kurių kapitalo didžioji dalis priklauso valstybei, numatyta:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>suteikti pirmenybinę prieigą prie dispečerinio valdymo ir nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą iš tų bendrovių pirkti papildomas paslaugas; ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>suteikti garantuotą prieigą prie elektros tinklų tų dviejų bendrovių pagamintai elektros energijai ir taip užtikrinti jų tęstinę veiklą,</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>buvo suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, t. y. priemonė, kurią finansuoja valstybė arba kuri finansuojama iš valstybės išteklių ir kuri yra atrankiojo pobūdžio ir gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą? Jeigu atsakymas teigiamas, ar apie šią valstybės pagalbą reikia pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Direktyvos [2009/72/EB] 15 straipsnio 4 dalis: ar tai, kad Rumunijos valstybė suteikia garantuotą prieigą prie elektros tinklo dviem bendrovėms, kurių kapitalo didžioji dalis priklauso valstybei, ir taip užtikrina jų tęstinę veiklą, atitinka [šios direktyvos] 15 straipsnio 4 dalies nuostatas?<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Dėl šių klausimų rašytines pastabas pateikė <HT TYPE="ITALIC">Fondul Proprietatea</HT>, <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> ir Europos Komisija.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20210602">2021 m. birželio 2 d.</DATE> įvykusį posėdį <HT TYPE="ITALIC">Fondul Proprietatea</HT> ir Komisija pateikė žodines pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Kaip jau buvo nurodyta, Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus nagrinėjamas tik antrasis klausimas.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos dėl sąvokų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>pirmenybinis dispečerinis valdymas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>užtikrinta prieiga<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kad direktyvų 2009/28 ir 2009/72 nuostatose nėra sąvokų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>pirmenybinis dispečerinis valdymas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>garantuota prieiga<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> apibrėžties, man atrodo būtina jas pateikti.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>pirmenybinis dispečerinis valdymas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Kaip numatyta Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 1 dalyje, perdavimo sistemos operatorius turi vykdyti gamybos įrenginių dispečerinį valdymą. Šiuo atžvilgiu sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>dispečerinis valdymas<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> gali būti apibrėžta, kaip Teisingumo Teismas nurodė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT>, kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>veiksmai, kuriais sistemos operatorius <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>valdo<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> reikiamą pajėgumą turinčius ir jo teritorijoje esančius gamybos įrenginius, atsižvelgdamas į poreikius, kad visada būtų užtikrinta elektros energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra sistemoje ir taip garantuojamas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 2 dalį tokiu atveju gamybos įrenginių dispečerinis valdymas vyksta remiantis kriterijais, kurie turi būti objektyvūs, paskelbti ir taikomi nediskriminuojant, visų pirma laikantis ekonominio pirmumo tvarkos. Šiuo atžvilgiu ekonominė pirmumo teisė apibrėžiama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>elektros energijos tiekimo šaltinių klasifikavimas pagal ekonominius kriterijus<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Direktyvos 2009/72 2 straipsnis.</P></NOTE>. Kalbant konkrečiai, gamybos įrenginių dispečerinis valdymas iš principo vyksta pradedant vertinti nuo mažiausios kainos pasiūlymo ir tęsiant didėjančia tvarka, kol bus patenkinta visa paklausa<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0087">87</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Vis dėlto teisės aktų leidėjas pritaikė mano ką tik aprašytą dispečerinį valdymą, įtraukdamas sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>pirmenybinis dispečerinis valdymas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>. Pirmenybinio dispečerinio valdymo metu perdavimo sistemos operatorius gamybos įrenginius valdo remdamasis kitais kriterijais nei ekonominė pirmumo teisė. Iš tikrųjų praėjus tam tikram laikui po to, kai buvo priimta Direktyva 2009/72, teisės aktų leidėjas pirmenybinį dispečerinį valdymą (pirmenybinį skirstymą) apibrėžė taip: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>elektrinių energijos skirstymas remiantis kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas savarankiško skirstymo modelio atveju, o centrinio skirstymo modelio atveju – elektrinių energijos skirstymas remiantis dar ir kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas bei tinklo apribojimai, suteikiant pirmenybę tam tikrų gamybos technologijų elektros energijos skirstymui<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20190605">2019 m. birželio 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="54" DATE.PUB="2019">OL L 158, 2019, p. 54</REF.DOC.OJ>) 2 straipsnio 20 punktas.</P></NOTE>. Nagrinėjamu atveju pagal Direktyvą 2009/72 pirmenybinis dispečerinis valdymas taikomas dviejų kategorijų gamybos įrenginiams.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Pirma, pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies c punktą, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės privalo teikti pirmenybę gamybos įrenginiams, kuriuose naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Gamybos įrenginių, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pirmenybinis valdymas buvo numatytas dar direktyvose, kurios buvo priimtos prieš Direktyvą 2009/72 (<DATE ISO="19961219">1996 m. gruodžio 19 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="027" PAGE.FIRST="20" DATE.PUB="1997">OL L 27, 1997, p. 20</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 176) 8 straipsnio 3 dalyje, tapusioje Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 3 dalimi). Be to, šis dispečerinis valdymas taip pat naudingas gamintojams, kurių gamybos įrenginiuose kartu gaminama ir šiluma, ir elektros energija (Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 3 dalis).</P></NOTE>. Šis pirmenybinis valdymas, grindžiamas aplinkos apsaugos pagrindais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. Direktyvos 96/92 28 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>, yra tam tikra šių įrenginių rėmimo priemonė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>Energijos vidaus rinkos sukūrimas<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, KOM(2001) 125 galutinis, p. 25.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Antra, vadovaudamosi Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės gali teikti pirmenybę gamybos įrenginiams, kuriuose naudojami vietiniai pirminiai energijos ištekliai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Pirmenybės teikimas gamybos įrenginiams, naudojantiems vietinius pirminės energijos išteklius, buvo numatytas ir direktyvose, priimtose anksčiau nei Direktyva 2009/72 (Direktyvos 96/92 8 straipsnio 4 dalis, vėliau – Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 4 dalis).</P></NOTE>. Tačiau šis pirmenybinis dispečerinis valdymas, grindžiamas tiekimo saugumo siekiais, vis dėlto neturi viršyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>15 % visos pirminės energijos kiekio, reikalingo atitinkamoje valstybėje narėje suvartojamai elektros energijai pagaminti per kalendorinius metus<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>garantuota prieiga<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> 2 dalies b punktą valstybės narės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema arba užtikrina prieigą prie sistemos<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Direktyva 2009/28 pakeitė <DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="283" PAGE.FIRST="33" DATE.PUB="2001">OL L 283, 2001, p. 33</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 1 t., p. 349). Pagal Direktyvos 2001/77 7 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>Tinklo sistemos klausimai<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> 1 dalį valstybės narės turėjo galimybę suteikti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams pirmenybę naudotis elektros tinklų sistema.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Vis dėlto šioje nuostatoje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>garantuota prieiga<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> neapibrėžta ir joje nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę siekiant nustatyti jos prasmę ir apimtį. Todėl, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, ši sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tiktai į jos formuluotę, bet ir į nuostatos kontekstą bei į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abcur</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑544/13 ir C‑545/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:481">EU:C:2015:481</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Garantuotos prieigos funkcija, jos įgyvendinimo pasekmės ir ja siekiamas tikslas yra nurodyti Direktyvos 2009/28 60 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią konstatuojamąją dalį garantuotos prieigos tikslas – užtikrinti, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>kad visai parduotai ir paremtai elektros energijai bus suteikta prieiga prie tinklo<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>. Atsižvelgiant į garantuotos prieigos funkciją, ją suteikiant neišvengiamai siekiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>pasinaudoti kuo didesniu kiekiu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių [gaunamu] iš įrenginių, sujungtų su tinklu<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>. Galiausiai Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>integruoti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> ir plėsti gamybos įrenginių, kuriuose naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, pirmenybinį dispečerinį valdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Galiausiai negalima paneigti, kad dėl medžiagos, kuri padėtų suvokti sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>garantuota prieiga<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, retumo tikrai netampa lengviau ją suprasti. Vis dėlto, nors nagrinėjant prejudicinį klausimą nebūtina tiksliau apibrėžti šios sąvokos, manau, kad garantuota prieiga, kaip ji aprašyta<?PAGE NO="9"?> Direktyvos 2009/28 60 konstatuojamojoje dalyje, yra priemonė užtikrinti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams prieigą prie tinklo sistemų, kad jie galėtų perduoti parduotą elektros energiją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Prejudicinio klausimo performulavimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad priimdama Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo Nr. 138/2013 1 ir 2 straipsnius Rumunija suteikė garantuotą prieigą prie tinklo sistemų neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Vis dėlto Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalies formuluotė gali lemti tam tikrą nesusipratimą atskiriant garantuotą prieigą ir pirmenybinį dispečerinį valdymą, nes pagal šią nuostatą garantuota prieiga suteikiama, jeigu įvykdomos Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 4 dalyje numatyto pirmenybinio dispečerinio valdymo sąlygos. Iš tikrųjų pagal Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalį garantuota prieiga prie tinklų sistemų galėjo būti suteikta tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>elektros energijai, pagamintai elektrinėse, kuriose naudojamas šalyje pagamintas kuras, tačiau tik tokiam kiekiui per metus, kuris atitinka pirminės energijos kiekį, neviršijantį 15 % viso lygiaverčio kuro kiekio, būtino galutinį valstybės suvartojimą atitinkančiam elektros energijos kiekiui pagaminti<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Vis dėlto Sprendime Nr. 138/2013 garantuota prieiga (1 ir 2 straipsniai) aiškiai atskirta nuo pirmenybinio dispečerinio valdymo (3 straipsnis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Beje, Rumunijos Vyriausybė <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas) teigė, kad Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalies tikslas – perkelti Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 4 dalyje numatytą pirmenybinį valdymą į nacionalinę teisę. Man atrodo, kad dėl šios aplinkybės formuluodamas savo antrąjį klausimą dėl Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalyje numatytos garantuotos prieigos suderinamumo su Sąjungos teise prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi šios direktyvos 15 straipsnio 4 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Vis dėlto nemanau, kad Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 4 dalis yra svarbiausia nuostata norint atsakyti į klausimą, kuris iš esmės pateiktas siekiant išsiaiškinti, ar valstybė narė gali suteikti garantuotą prieigą prie tinklų tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams. Iš tikrųjų ši direktyvos nuostata susijusi tik su tam tikrų gamybos įrenginių, kuriuose naudojami vietiniai pirminės energijos ištekliai, pirmenybiniu dispečeriniu valdymu tam tikromis sąlygomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Pažymiu, kad vienintelė garantuotą prieigą reglamentuojanti nuostata yra Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktas. Vis dėlto, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, valstybių narių pareiga suteikti garantuotą prieigą prie tinklų sistemos įgyvendinama tik tiekiant iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją (toliau – žalioji elektros energija). Taigi man atrodo būtina nustatyti, ar pagal šį straipsnį tokia prieiga suteikiama tik žaliajai elektros energijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Be to, man atrodo, kad, suteikiant Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą garantuotą prieigą prie tinklų sistemos, Direktyvos 2009/72 32 straipsnyje nurodytos trečiųjų šalių prieigos prie tinklų sistemos taisyklės pritaikomos tik iš dalies ir tik žaliajai elektros energijai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Iš tiesų Direktyvos 2009/72 32 straipsnyje, konkrečiai – jo 1 dalyje įtvirtintas laisvos trečiųjų šalių prieigos prie sistemos principas neatsiejamas nuo valstybėms narėms nustatyto draudimo nustatyti naudotojus diskriminuojančias prieigos prie sistemos taisykles. Kadangi garantuota prieiga yra priemonė užtikrinti atitinkamą teisę turinčių gamintojų prieigą prie tinklų sistemos, kad jie galėtų perduoti parduotą elektros energiją, ji tikrai daro poveikį tokios prieigos neturinčių gamintojų galimybei naudotis ta pačia sistema. Manau, kad dėl šio poveikio Rumunijos teisėje numatytą garantuotą prieigą reikia nagrinėti remiantis Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Man atrodo, kad toliau nagrinėjant šią temą taip pat būtina patikrinti, ar tokia garantuota prieiga, kokia numatyta Rumunijos teisėje, negalima pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalis. Iš tikrųjų iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad garantuotos prieigos suteikimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme buvo grindžiamas būtinybe užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą. Kai tokiu pagrindimu buvo remiamasi Teisingumo Teisme, jis visada buvo nagrinėjamas remiantis Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalimis, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama tam tikromis sąlygomis apriboti laisvą trečiųjų šalių prieigą prie tos pačios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų tinklų sistemų, kai taikant šią nuostatą kyla grėsmė, jog ji sutrukdys elektros energijos sektoriaus įmonėms vykdyti su viešosios paslaugos teikimu susijusius įsipareigojimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Manau, kad šiomis aplinkybėmis siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakymą, kuris būtų naudingas sprendžiant ginčą, būtina performuluoti Teisingumo Teismui pateiktą antrąjį klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">T-Systems Magyarország</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑263/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:373">EU:C:2020:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taigi siūlau antrą klausimą performuluoti taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Ar Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punkto ir Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalių bei 32 straipsnio 1 dalies nuostatas reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos šioje byloje, pagal kurias, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, garantuota prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų suteikiama tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamintojams?<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Performuluoto prejudicinio klausimo analizė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Kaip jau nurodyta, bandysiu nustatyti, ar pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą garantuota prieiga prie tinklų turi būti suteikiama tiktai žaliajai elektros energijai. Paskui išnagrinėsiu Rumunijos teisėje numatytą garantuotos prieigos prie sistemų apribojimą, susijusį su Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu trečiųjų šalių laisvos prieigos prie sistemos principu ir galimu jo pagrindimu tos pačios direktyvos 3 straipsnio 2 ir 14 dalimis.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl garantuotos prieigos prie tinklų sistemos suteikimo iš neatsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektrai suderinamumo su Direktyvoje 2009/28 numatyta garantuota prieiga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>valstybės narės taip pat arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema[,] arba užtikrina prieigą prie sistemos<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>. Siekdamas nustatyti, ar<?PAGE NO="11"?> formuluodamas šią nuostatą Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino užtikrinti garantuotą prieigą prie tinklų sistemos tiktai žaliajai elektros energijai, pateiksiu šios nuostatos pažodinį ir teleologinį išaiškinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20140910">2014 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ben Alaya</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑491/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2187">EU:C:2014:2187</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Manau, kad atlikus šią analizę reikės pripažinti, jog garantuotos prieigos suteikimas tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamybos įrenginiams tam tikromis sąlygomis yra suderinamas su Direktyva 2009/28.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl pažodinio aiškinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą išaiškinęs pažodžiui, negaliu padaryti išvados, kad valstybėms narėms draudžiama suteikti garantuotą prieigą prie sistemos tam tikriems gamybos įrenginiams, kuriuose naudojami neatsinaujinantieji energijos ištekliai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punkto versijoje prancūzų kalba nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>les États membres prévoient, en outre, soit un accès prioritaire, soit un accès garanti au réseau pour l’électricité produite à partir de sources d’énergie renouvelables<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>. Pagal tos pačios nuostatos versiją anglų kalba: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>Member States shall also provide for either priority access or guaranteed access to the grid-system of electricity produced from renewable energy sources<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>. Galiausiai šios nuostatos versijoje estų kalba nurodyta, kad valstybės narės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>sätestavad ka taastuvatest energiaallikatest toodetud elektrienergia kas eelistatud või tagatud juurdepääsu võrgusüsteemile<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Taigi kiekvienoje iš šių versijų nurodyta tam tikra pareiga, kurią vykdydamos valstybės narės turi suteikti žaliajai elektros energijai pirmenybinę arba garantuotą prieigą prie tinklų sistemos, bet neprivalo tokios prieigos suteikti vien šiai elektrai. Kitaip tariant, nė viena iš nagrinėtų Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punkto kalbinių versijų nėra pagrindas daryti išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas uždraudė valstybėms narėms suteikti garantuotą prieigą prie tinklų kitiems gamybos įrenginiams nei tie, kuriuose naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl teleologinio aiškinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Atliekant teleologinį nagrinėjamos nuostatos išaiškinimą, reikia pažymėti, kad perdavimo ir skirstymo tinklų pajėgumai yra iš esmės riboti. Taigi šiais tinklais nebūtinai galima perduoti visą elektros energiją, kuri pagaminama arba gali būti pagaminama naudojant atitinkamus įrenginius<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Beje, tokia situacija yra numatyta Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Kalbant apie Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą, pažymėtina, kad iš šios direktyvos 60 konstatuojamosios dalies matyti, jog suteikiant garantuotą prieigą prie tinklų sistemos visų pirma siekiama, panaudojant maksimalų žaliosios elektros energijos kiekį, įtraukti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką. Taigi darau išvadą, kad sistemos operatoriai priskiria gamintojams, kuriems suteikiama garantuota prieiga, tam tikrus perdavimo pajėgumus, atitinkančius galimą panaudoti žaliosios elektros energijos kiekį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Manau, kad, pirma, dėl iš esmės riboto perdavimo ir paskirstymo sistemų pajėgumo ir, antra, dėl pajėgumų priskyrimo remiantis garantuota prieiga, garantuotos prieigos prie tinklų sistemos suteikimas iš neatsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai tik tam tikromis aplinkybėmis gali nulemti žaliajai elektros energijai suteiktos garantuotos prieigos neužtikrinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Pavyzdžiui, jei viena valstybė narė suteiktų garantuotą prieigą prie savo tinklų sistemos visiems su ja sujungtiems gamybos įrenginiams, faktiškai šia prieiga nepasinaudotų nė vienas gamintojas. Taigi šiuo atveju tokią prieigą suteikusi valstybė narė pažeistų pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą prisiimtus įsipareigojimus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad šios aplinkybės neturi būti aiškinamos taip, kad pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą visais atvejais draudžiama suteikti garantuotą prieigą prie tinklų tam tikriems atsinaujinančių energijos išteklių nenaudojantiems gamintojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų norint pasiekti šia nuostata siekiamą tikslą naudojant maksimalų žaliosios elektros energijos kiekį įtraukti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką, nebūtina laikytis nuostatos, kad pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą draudžiama suteikti garantuotą prieigą prie tinklų sistemos atsinaujinančių energijos išteklių nenaudojantiems gamintojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Be to, tokiam aiškinimui būdingas tam tikras radikalumas, kuris man atrodo nesuderinamas su didele valstybių narių diskrecija šioje srityje. Iš tiesų Teisingumo Teismas mano, kad priimdamas Direktyvą 2009/28 Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė išsamiai suderinti nacionalinių paramos žaliosios energijos gamybai schemų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20140701">2014 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ålands Vindkraft</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑573/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2037">EU:C:2014:2037</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">L.E.G.O</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑242/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:804">EU:C:2018:804</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 53 ir paskesni punktai).</P></NOTE>. Be to, šis aiškinimas atitinka bendresnę Teisingumo Teismo išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>Sąjungos teisės aktuose nenumatytas visiškas teisės aktų suderinimas aplinkos srityje<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20110721">2011 m. liepos 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Azienda Agro-Zootecnica Franchini ir Eolica di Altamura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑2/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:502">EU:C:2011:502</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Todėl manau, kad valstybės narės turi didelę diskreciją įgyvendinti šią priemonę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">L.E.G.O</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑242/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:804">EU:C:2018:804</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Dėl visų šių priežasčių aš, kaip ir Komisija, manau, kad valstybės narės garantuotos prieigos prie tinklų sistemos suteikimas neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamintojams yra suderinamas su Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytu įpareigojimu tol, kol užtikrinama žaliosios elektros energijos gamintojams suteikta garantuota prieiga. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar žaliosios elektros energijos gamintojams iš tikrųjų buvo suteikta šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta garantuota prieiga prie tinklų sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Manau, kad Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktas buvo perkeltas į Įstatymo Nr. 123/2012 70 straipsnio a punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl garantuotos prieigos prie tinklų sistemos užtikrinimo tam tikriems gamybos įrenginiams suderinamumo su Direktyvoje 2009/72 įtvirtintomis prieigos taisyklėmis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Nagrinėdamas nacionalinių priemonių suderinamumą su direktyvose dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Direktyva 2009/72 pakeitė Direktyvą 2003/54, kuria buvo pakeista Direktyva 96/92.</P></NOTE> numatytomis trečiųjų šalių prieigos prie tinklų sistemų taisyklėmis Teisingumo Teismas nustatė specialią minėtą prieigą reglamentuojančių nuostatų deriniu grindžiamą analizės sistemą, kurią aš pristatysiu, o vėliau stengsiuosi jos laikytis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvos trečiųjų šalių prieigos prie tinklų sistemų principą Teisingumo Teismas pripažino <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>esmine priemone<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, reikalinga, kad būtų užbaigtas elektros energijos vidaus rinkos kūrimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191017">2019 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Elektrorazpredelenie Yug</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:868">EU:C:2019:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Dėl šio principo svarbos jis linkęs manyti, kad bet koks valstybės narės nustatytas apribojimas leidžiamas tik tais atvejais, kai pagal Direktyvą 2009/72 gali būti taikomos išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su tokiomis išimtimis ar nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, Teisingumo Teismas nagrinėja Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalis tiek, kiek pagal jas valstybėms narėms leidžiama tam tikromis sąlygomis apriboti laisvą trečiųjų šalių prieigą prie šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų sistemų, jeigu taikant šią nuostatą kyla grėsmė, kad elektros energiją tiekiančios įmonės, kurioms priklauso gamybos įrenginiai, vykdo su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kurie gali būti susiję su tiekimo saugumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Kadangi kartu nagrinėjant nacionalinių priemonių suderinamumą su Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 bei 14 dalimis kiekvienu atveju reikia patikrinti jų proporcingumą, tokį patikrinimą Teisingumo Teismas atlieka analizės pabaigoje, mano nuomone, siekdamas išvengti bet kokio nereikalingo pakartojimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalies</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Laisvos trečiųjų šalių prieigos prie tinklų sistemų principas buvo pradėtas formuluoti priėmus Direktyvą 96/92<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr. Direktyvos 96/92 16 straipsnį ir su juo susijusią jurisprudenciją (<DATE ISO="20050607">2005 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VEMW ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑17/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:362">EU:C:2005:362</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vėliau šis principas, kuris nuolat persvarstomas, buvo įtvirtintas direktyvose dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. Direktyvos 2003/54 20 straipsnį ir <DATE ISO="20190605">2019 m. birželio 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="125" DATE.PUB="2019">OL L 158, 2019, p. 125</REF.DOC.OJ>), 6 straipsnį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>kad būtų įgyvendinta paskelbtais tarifais grindžiama sistema, suteikianti trečiosioms šalims prieigą prie perdavimo ir skirstymo sistemų<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nuolat laikosi nuomonės, kad ši teisė yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>viena iš esminių priemonių, kurias valstybės narės privalo įgyvendinti, kad būtų užbaigtas elektros energijos vidaus rinkos kūrimas<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191017">2019 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Elektrorazpredelenie Yug</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:868">EU:C:2019:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Be to, pagal šį principą valstybėms narėms draudžiama suteikti trečiosioms šalims prieigą prie sistemos diskriminuojančiomis sąlygomis. Iš tikrųjų Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjama prieigos sistema turi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>taikoma objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><HT TYPE="ITALIC">Hidroelectrica</HT> turi teisę nebūti diskriminuojama pagal Direktyvos 2009/72 32 straipsnį (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Teisingumo Teismas valstybėms narėms nustatytą draudimą<?PAGE NO="14"?> diskriminuoti trečiąsias šalis lygina su minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendresnio pobūdžio nuostata<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20050607">2005 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VEMW ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑17/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:362">EU:C:2005:362</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Nors jame nagrinėta Direktyva 96/92, jos 3 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo klausimu yra tapati Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 daliai.</P></NOTE>, pagal kurią valstybės narės negali diskriminuoti elektros energijos įmonių jų teisių ir įsipareigojimų atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Iš to jis padarė išvadą, kad šios nuostatos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>ypatinga bendro lygybės principo išraiška<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><DATE ISO="20050607">2005 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VEMW ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑17/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:362">EU:C:2005:362</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, o pagal šį principą reikalaujama, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="20181128">2018 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solvay Chimica Italia ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑262/17, C‑263/17 ir C‑273/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:961">EU:C:2018:961</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Taigi reikia kelti klausimą dėl skirtingo požiūrio nagrinėjamoje byloje buvimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju pagal Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo Nr. 138/2013 1 ir 2 straipsnius bendrovėms <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> buvo užtikrinta mažiausiai 700 MW galios prieiga prie tinklų sistemos. Vien remiantis šiuo teiginiu galima daryti išvadą, kad laikomasi nevienodo požiūrio prieigą prie aptariamų tinklų turinčių ir neatsinaujinančius energijos išteklius naudojusių elektros energijos gamintojų nenaudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Priešingai, nei teigia Komisija, nemanau, kad būtina nuodugniau apibrėžti dėl mano ką tik nustatyto skirtingo požiūrio nukentėjusių gamybos įrenginių kategorijas. Visų pirma, jeigu nagrinėjama priemonė būtų taikoma visiems elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriuose naudojamas vietinis kuras, taip pat būčiau konstatavęs nevienodą požiūrį, nes energijos išteklių degumas ir geografinė kilmė nėra Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti diferencijavimo kriterijai; beje, šioje nuostatoje nėra nustatyta jokio kriterijaus. Be to, kaip toliau nurodysiu nagrinėdamas Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalis, reikia konstatuoti, kad esama kitų gamybos įrenginių, kurie gali būti naudojami teikiant tas pačias paslaugas kaip ir gamybos įrenginiai, kuriems taikoma nagrinėjama priemonė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju vien nustatyti šį skirtingą požiūrį nepakanka, kad nagrinėjamą priemonę būtų galima kvalifikuoti kaip diskriminuojančią, nes ja siekiama teisėto tikslo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Dėl tokio galimo skirtingo požiūrio pagrindimo reikia pažymėti, kad garantuotos prieigos prie elektros energijos, kurią gamina šalyje pagamintą kurą naudojančios elektrinės, suteikimas dėl priežasčių, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumu, yra grindžiamas Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalimi. Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tokį pateisinimą nurodė šalys, kurios teigia, kad Rumunijos teisėje numatyta garantuota prieiga atitinka Sąjungos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Manau, kad nekyla jokių abejonių, jog nagrinėjama priemone siekiamas tikslas, t. y. elektros energijos tiekimo Rumunijoje saugumas, yra teisėtas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primenu, kad pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms leidžiama nustatyti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus, susijusius su elektros gamybos įrenginių aprūpinimo saugumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Taip pat žr. Direktyvos 2009/72 46 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Be to, dėl SESV nuostatų, konkrečiai dėl jos 36 straipsnio, pažymėsiu, kad Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, jog energijos tiekimo saugumo užtikrinimas gali būti priskiriamas prie visuomenės saugumo priežasčių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20200917">2020 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hidroelectrica</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑648/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:723">EU:C:2020:723</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Vis dėlto vien rėmimosi teisėtu tikslu nepakanka, kad skirtingas požiūris nebūtų laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>diskriminuojančiu<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>. Iš tikrųjų dar reikia, kad minėtą skirtingą požiūrį būtų galima pateisinti nagrinėjamu tikslu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>t. y. ar iš esmės jis grindžiamas objektyviu, pagrįstu ir siekiamam tikslui proporcingu kriterijumi<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Vis dėlto atsižvelgdamas į pirma primintą analizės sistemą savo argumentus dėl proporcingumo principo laikymosi išdėstysiu paskesniame savo išvados etape.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalių</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kaip jau minėjau, valstybėms narėms yra palikta diskrecija imtis reikiamų priemonių, kad būtų sukurta trečiųjų šalių prieigos sistema, nėra pagrindas joms netaikyti Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laisvos prieigos prie tinklų sistemos principo, išskyrus atvejus, kai direktyvoje numatomos išimtys arba nukrypti leidžiančios nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Taigi pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 14 dalį valstybėms narėms leidžiama netaikyti šios direktyvos 32 straipsnio nuostatų, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>jeigu šių nuostatų taikymas teisiškai ar faktiškai trukdytų vykdyti elektros energijos įmonėms nustatytus įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas ir jeigu tai nedarys tokio poveikio prekybos plėtrai, kuris prieštarautų Bendrijos interesams<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Pratęsiant šią nuostatą, Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visiškai atsižvelgdamos į EB 86 straipsnį (dabar – SESV 106 straipsnis) valstybės narės elektros energijos gamintojams gali nustatyti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus, kurie gali būti susiję su tiekimo saugumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0087">87</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi šiuos įpareigojimus reikia suprasti kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>viešąsias intervencijos į šios rinkos veikimą priemones, kuriomis tam, kad būtų įgyvendintas bendrasis ekonominis interesas, elektros energijos sektoriaus įmonės įpareigojamos minėtoje rinkoje veikti pagal viešosios valdžios institucijų nustatytus kriterijus<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Engie Cartagena</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑523/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1129">EU:C:2019:1129</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Vis dėlto viešųjų paslaugų įpareigojimai, kuriuos valstybė narė gali nustatyti elektros energijos įmonėms, yra apibrėžti. Iš tikrųjų Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie įpareigojimai turi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Siekdamas atsižvelgti į SESV 106 straipsnį Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, jog su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, kuriuos įmonėms leidžiama nustatyti pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalį, turi atitikti proporcingumo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Iš visų šių nuostatų darau išvadą, kad valstybės narės gali nustatyti gamintojams viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus, susijusius su tiekimo saugumu, net jei šių įpareigojimų vykdymas kliudytų trečiosioms šalims laisvai naudotis tinklų sistemomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši valstybėms narėms palikta galimybė nėra neribota, nes nacionalinės priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, priimtos dėl bendros ekonominės svarbos, bet kuriuo atveju negali daryti tokio poveikio prekybos plėtrai, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Be to, kartu su šiomis priemonėmis nustatomi įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami. Visų pirma, nustatant viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus, Sąjungos gamintojams turi būti užtikrinama vienoda prieiga prie nacionalinių vartotojų. Galiausiai tie patys įpareigojimai turi atitikti proporcingumo principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Nors <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas) turi patikrinti, ar šioje byloje nagrinėjama priemone, pirma, iš tikrųjų nustatomi su viešąja paslauga susiję įpareigojimai ir, antra, ar ji atitinka visus pirma nurodytus reikalavimus, Teisingumo Teismas galės jam pateikti visus paaiškinimus, reikalingus norint tai padaryti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Be to, turiu su tam tikra nuostaba pažymėti, kad šalys, kurios tvirtina, jog nagrinėjama priemonė atitinka Sąjungos teisę, remiasi tiekimo saugumu, bet nė viena iš jų nesiremia Direktyvos 2009/72 3 straipsniu, todėl nenurodo priežasčių, dėl kurių mano, kad Rumunijos teisėje numatyta garantuota prieiga atitinka šioje nuostatoje išdėstytus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Dėl nagrinėjamiems gamybos įrenginiams taikomų viešųjų paslaugų įpareigojimų buvimo nemanau, kad Rumunijos teisėje numatyta garantuota prieiga priskirtina prie tokių įpareigojimų. Iš tikrųjų garantuota prieiga prie tinklų sistemos neriboja gamintojų, kuriems ši prieiga suteikiama elektros rinkoje, veikimo laisvės. Atvirkščiai, asmenys, kuriems suteikiama tokia prieiga, gauna realios ekonominės naudos, nes jiems užtikrinama, kad parduota elektros energija bus perduota.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Be to, man neaiški Rumunijos vyriausybės taikoma procedūra ir priežastys, dėl kurių ji pasitelkė nagrinėjamus gamybos įrenginius. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su diskriminaciniu nagrinėjamos priemonės pobūdžiu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar yra kitų gamintojų, galinčių vykdyti tokius pat su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kokie nurodyti Sprendime Nr. 138/2013<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Kalbant apie reikalavimą, kad nustatant viešųjų paslaugų įpareigojimus Sąjungos elektros energijos įmonėms turi būti užtikrinta vienoda prieiga prie nacionalinių vartotojų, pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, garantuota prieiga yra priemonė užtikrinti tokią teisę turintiems gamintojams prieigą prie tinklų sistemos, kad būtų galima perduoti parduotą elektros energiją.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į, pirma, ribotus perdavimo ir paskirstymo sistemų pajėgumus ir, antra, pajėgumų, prie kurių suteikiama garantuota prieiga, priskyrimą, darau išvadą, kad dėl taip suteiktų pajėgumų sumažėja galimybė perduoti elektros energiją, pagamintą panaudojant įrenginius, kuriems tokia prieiga netaikoma. Taigi šie gamintojai negali visiškai ar iš dalies įvykdyti sudarytų sandorių. Kitaip tariant, jei suteikta garantuota prieiga nėra nepakankamo tinklų pajėgumo priežastis, dėl tokios prieigos jis gali tapti dar svarbesnis įrenginiams, kuriems ji netaikoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymiu, kad nagrinėjamu atveju pagal Įstatymo Nr. 123/2012 5 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo Nr. 138/2013 1 ir 2 straipsnius gamybos įrenginiams buvo užtikrinta ne mažiau kaip 700 MW galios prieiga prie elektros tinklų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjama priemone, bent jau potencialiai ir iš dalies, buvo sutrukdyta gamintojams, kuriems ji netaikoma, vykdyti sudarytus sandorius, todėl ji galėjo daryti neigiamą poveikį Sąjungos elektros energijos gamintojų vienodai prieigai prie nacionalinių vartotojų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Jeigu Teisingumo Teismas pritartų šioms pastaboms, reikėtų konstatuoti, kad nagrinėjama priemonė yra nesuderinama su Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 ir 14 dalimis ir 32 straipsnio 1 dalimi. Jeigu vis dėlto taip nebūtų, toliau išdėstytuose argumentuose aptarsiu nagrinėjamos priemonės suderinamumą su reikšmingomis nuostatomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Nagrinėdamas, kiek reikia atsižvelgti į SESV 106 straipsnį, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatomi su viešąja paslauga susiję įpareigojimai, turi atitikti proporcingumo principą ir dėl to <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>turi užtikrinti jais siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ENEL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:861">EU:C:2011:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl proporcingumo principo laikymosi</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Kaip <HT TYPE="ITALIC">Ministerul Economiei, Energiei și Mediului de Afaceri</HT> (Ekonomikos, energetikos ir verslo ministerija, Rumunija) nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nagrinėjama priemonė buvo priimta taikant pirmenybinį dispečerinį valdymą ir pareigą teikti papildomas paslaugas, siekiant sutelkti gamybos pajėgumus, kurie yra reikalingi dėl daugelio priežasčių, tačiau visi kelia grėsmę elektros energijos tiekimo Rumunijoje saugumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų reikėjo sutelkti gamybos pajėgumus, kuriuose naudojami neatsinaujinantys energijos ištekliai, siekiant, pirma, patenkinti paklausą vartojimo piko metu, antra, turėti įrenginių, galinčių pakeisti įrenginius, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, jeigu pirmojo šaltinio neliktų, ir, trečia, galiausiai reaguoti į tikėtiną tarpvalstybinės prekybos masto augimą įgyvendinant projektą 4M MC<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>The 4M Market coupling is the day ahead electricity trading platform of the CEE region<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> (Sterpu, V. <HT TYPE="ITALIC">The analysis of 4M MC electricity market</HT>“, Erasmus University Rotterdam, 2018, p. 8 (https://thesis.EUR.nl/pub/44746/Sterpu-V.-447658-.pdf).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Nagrinėjant proporcingumą, pirmiausia reikia patikrinti, ar naudojant šią priemonę galima pasiekti tikslą sutelkti gamybos pajėgumus. Dėl to man kyla klausimas, kodėl tiek Sprendime Nr. 138/2013, tiek nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Rumunijos teisėje numatant tokią garantuotą prieigą buvo užtikrintas gamybos įrenginių, kuriems ji buvo suteikta, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>tęstinis veikimas<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>. Mano nuomone, garantuota prieiga savaime negalima užtikrinti nuolatinio gamybos įrenginio veikimo, nes tai yra tik prieigos prie tinklų sistemos garantija. Mano<?PAGE NO="18"?> nuomone, dėl toliau nurodytų priežasčių būtų teisingiau manyti, kad nuolatinį <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia</HT> įrenginių veikimą nulėmė Rumunijos teisėje numatytas pirmenybinis dispečerinis valdymas ir garantuota prieiga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Be šio pirmojo mechanizmo, kurį sudaro pirmenybinis dispečerinis valdymas ir garantuota prieiga, buvo sukurtas antrasis, kuriuo, mano nuomone, siekta to paties tikslo: buvo nustatytas <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia SA</HT> įpareigojimas teikti bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT> ne mažesnės kaip <FT TYPE="NUMBER">1000</FT> MW elektros galios papildomas paslaugas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Visų pirma, taikant pirmenybinį dispečerinį valdymą, bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Transelectrica</HT> galėjo valdyti <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Hunedoara</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">SC Complexul Energetic Oltenia</HT> įrenginius, neatsižvelgiant į ekonomikos pirmumo tvarką. Be to, suteikiant garantuotą prieigą tiems įrenginiams buvo užtikrinta, kad pirmenybės tvarka pagaminta ir dispečerių skirstoma elektros energija galėtų patekti į tinklų sistemą, net jeigu dėl jų esamų pajėgumų tikriausiai to nebūtų galima padaryti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėsiu, kad garantuotos prieigos vertė priklauso nuo perdavimo ir skirstymo tinklų sistemos pajėgumo. Taigi, jeigu perdavimo ir skirstymo tinklų sistemos pajėgumai struktūriškai nepakankami, garantuotos prieigos užtikrinimas gamybos įrenginiams, kuriems ji suteikiama, dar vertingesnis. Priešingu atveju garantuota prieiga prie tinklų sistemos netenka prasmės, nes jos pajėgumai yra didesni už į tinklus patenkančios elektros energijos kiekį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Neabejoju, kad, iš dalies užtikrinant tęstinį gamybos įrenginių, kuriems suteikiama prieiga, veikimą, garantuota prieiga padėjo sutelkti gamybos pajėgumus, leidžiančius užtikrinti valstybės narės, kaip antai Rumunijos, apsirūpinimo elektros energija saugumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Kaip jau minėta šioje išvadoje, Direktyvos 2009/28 60 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad garantuota prieiga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>sudar[o] sąlygas pasinaudoti kuo didesniu kiekiu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių iš įrenginių, sujungtų su tinklu<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Antra, reikia išnagrinėti klausimą, ar nagrinėjama priemonė gali būti laikoma būtina tikslui sukurti gamybos pajėgumus pasiekti. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar dėl garantuotos prieigos nebuvimo gali kilti pavojus, kad gamybos įrenginiai, kuriems ji buvo suteikta, galėtų, pirma, vykdyti su viešosios paslaugos teikimu susijusius įpareigojimus ir, antra, išsiaiškinti, ar šių pareigų nebuvo galima vykdyti kitomis priemonėmis, kuriomis nebūtų pažeista teisė į prieigą prie tinklo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">citiworks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:298">ECLI:EU:C:2008:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Dėl rizikos, kad gamintojams gali būti kliudoma vykdyti su viešosios paslaugos teikimu susijusius įpareigojimus, manau, kad jeigu jiems nebūtų taikoma nagrinėjama priemonė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų kelti klausimą dėl perdavimo ir skirstymo sistemų pajėgumo ir, kalbant konkrečiau, dėl jų struktūrinio pakankamumo ar nepakankamumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Kalbant apie kitas priemones, kuriomis nepažeidžiama teisė gauti prieigą prie tinklų ir galima vykdyti su viešąja paslauga susijusius įpareigojimus, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas galėtų naudingai remtis savo jurisprudencija, pagal kurią, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>nors valstybė narė, kuri remiasi 90 straipsnio 2 dalimi, tikrai turi įrodyti, kad šioje nuostatoje numatytos sąlygos yra įvykdytos, dėl šios įrodinėjimo pareigos negalima reikalauti, kad ši valstybė narė, nuodugniai nurodydama priežastis, dėl kurių, jeigu inkriminuojamos priemonės būtų panaikintos, jos požiūriu, kiltų grėsmė bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimui priimtinomis ekonominėmis sąlygomis, nueitų dar toliau, siekdama įrodyti, kad nėra jokios įsivaizduojamos ar hipotetinės priemonės, kuria naudojantis būtų galima užtikrinti minėtų užduočių vykdymą tomis pačiomis sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑159/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:501">EU:C:1997:501</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Galiausiai manau, kad į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad valstybė narė gali suteikti garantuotą prieigą prie sistemų tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamintojams, kad užtikrintų elektros tiekimo saugumą, jeigu, pirma, atsinaujinančių išteklių energijai užtikrinama pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą suteikiama prieiga prie tinklų sistemos ir, antra, jeigu įvykdomi Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, o jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustato, kad tiems patiems elektros energijos gamintojams yra nustatyti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, – šios direktyvos 3 straipsnio 2 ir 14 dalyse nurodyti reikalavimai, taip pat jeigu pagal šias taisykles neviršijama tai, kas būtina jomis siekiamam tikslui įgyvendinti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel București</HT> (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktą antrą performuluotą prejudicinį klausimą:</TXT><P><DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios [d]irektyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, 16 straipsnio 2 dalies b punktas ir <DATE ISO="20090713">2009 m. liepos 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 3 straipsnio 2 ir 14 dalys bei 32 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama šioje byloje, pagal kurią garantuota prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų suteikiama tam tikriems neatsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamintojams, siekiant užtikrinti elektros tiekimo saugumą, jeigu atsinaujinančių išteklių energijai užtikrinama pagal Direktyvos 2009/28 16 straipsnio 2 dalies b punktą suteikta prieiga prie tinklų sistemos, įvykdomi Direktyvos 2009/72 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, o jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustato, kad tiems patiems elektros energijos gamintojams yra nustatyti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, – šios direktyvos 3 straipsnio 2 ir 14 dalyse nurodyti reikalavimai, taip pat, jeigu šiomis taisyklėmis neviršijama tai, kas būtina jomis siekiamam tikslui įgyvendinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ši sąlyga tenkinama pagrindinėje byloje.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>