(1)

Pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Lenkija 2004 m. spalio 8 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, pranešė apie restruktūrizavimo pagalbos priemones, suteiktas bendrovei Stocznia Gdańsk - Grupa Stoczni Gdynia S.A. („Gdansko laivų statykla“). Lenkija Komisiją informavo apie šias priemones, siekdama teisinio tikrumo, kad tos priemonės suteiktos prieš stojimą ir dėl to nėra nauja pagalba, kurią Komisija būtų galėjusi tirti pagal EB sutarties 88 straipsnį. Jei Komisija nustatytų, kad šios priemonės yra nauja pagalba, Lenkija pageidavo, kad jos būtų patvirtintos kaip restruktūrizavimo pagalba. Lenkija Komisijai pateikė 2004 m. kovo mėn. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą (atnaujintą). Šis atvejis užregistruotas kaip N 438/04.

(2)

2004 m. lapkričio 11 d. raštu Komisija paprašė Lenkijos pateikti papildomą informaciją dėl bylos N 438/04, ir Lenkija į tą prašymą atsakė 2005 m. sausio 17 d. raštu, užregistruotu 2005 m. sausio 21 d.

(3)

Pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 punkto nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio procedūros Lenkija 2004 m. balandžio 29 d. pranešė Komisijai apie restruktūrizavimo priemones, skirtas Stocznia Gdynia S.A. (Gdynės laivų statykla), kuri tuo metu buvo patronuojančioji Gdansko laivų statyklos bendrovė. Byla užregistruota kaip PL 34/04. 2004 m. gegužės 19 d. raštu Komisija paprašė Lenkijos pateikti tam tikrus trūkstamus dokumentus. Dokumentai pateikti 2004 m. birželio 16 d. Komisija 2004 m. liepos 30 d., spalio 8 d., lapkričio 23 d. ir 2005 m. kovo 4 d. raštais paprašė pateikti daugiau informacijos, Lenkija į tuos raštus atsakė atitinkamai 2004 m. rugsėjo 3 d. raštu, užregistruotu 2004 m. rugsėjo 7 d., 2004 m. lapkričio 10 d. raštu, užregistruotu 2004 m. lapkričio 15 d., 2005 m. vasario 17 d. raštu, užregistruotu 2005 m. vasario 21 d., 2005 m. kovo 30 d. raštu, užregistruotu 2005 m. balandžio 1 d., ir 2005 m. balandžio 18 d. raštu, užregistruotu 2005 m. balandžio 20 d.

(4)

2005 m. vasario 8 d. raštu, užregistruotu 2005 m. vasario 9 d., Lenkija sutiko sujungti abi bylas (N 438/04 ir PL 34/04), nes jos susijusios su dviem bendrovėmis, kurios priklauso tai pačiai grupei – Gdynės laivų statyklos grupei. Vėliau pateikta informacija, susijusi su byla PL 34/04, laikyta susijusi ir su byla N 438/04.

(5)

2005 m. balandžio 22 d. rašte, užregistruotame tą pačią dieną, Lenkija sutiko, kad Komisija laikytų 2004 m. balandžio 29 d. bylos PL 34/04 pranešimą pranešimu pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį apie visas priemones, kurios bus pripažintos nauja pagalba. Bylai suteiktas naujas numeris N 194/05.

(6)

2005 m. birželio 1 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonių, nagrinėjamų bylose N 438/04 ir N 194/05, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2), ir paragino Lenkiją bei suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(7)

Po to, kai buvo pratęstas terminas pastaboms pateikti (2005 m. rugpjūčio 9 d. raštas) Lenkija pateikė savo pastabas 2005 m. rugsėjo 2 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 5 d.

(8)

Gdynės laivų statyklos grupė pateikė pastabas 2005 m. spalio 10 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 14 d. Pastabas taip pat pateikė Ray Car Carriers (2005 m. spalio 7 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 10 d.), Danijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje (2005 m. spalio 7 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 11 d.), Danijos laivybos pramonės asociacija Danish Maritime (2005 m. spalio 7 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną), profesinė sąjunga Solidarność (2005 m. spalio 7 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 10 d.) ir Lenkijos laivų statytojų sąjunga (2005 m. spalio 10 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 11 d.).

(9)

Komisija pateikė tas pastabas Lenkijai 2005 m. spalio 26 d. ir gruodžio 12 d. raštais (3). Lenkija į Gdynės laivų statyklos grupės pateiktas pastabas atsakė 2006 m. sausio 16 d. raštu, užregistruotu 2006 m. sausio 18 d. Dėl kitų pastabų, kurias pateikė kiti tretieji asmenys, Lenkija komentarų nepateikė.

(10)

Komisija paprašė išorės konsultantą įvertinti 2004 m. kovo mėn. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą (atnaujintą). 2005 m. gruodžio mėn. konsultantas Komisijai pateikė ataskaitą.

(11)

2006 m. sausio 13 d. raštu Komisija paprašė Lenkijos pateikti informaciją apie naujausius Gdansko laivų statyklos ir visos Gdynės laivų statyklos grupės restruktūrizavimo strategijos pakeitimus. Lenkija atsakė 2006 m. vasario 20 d. raštu, užregistruotu 2006 m. vasario 22 d., o 2006 m. vasario 22 d. įvyko Komisijos, Lenkijos valdžios institucijų ir Gdynės laivų statyklos atstovų susitikimas. Lenkija pareiškė, kad 2004 m. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planas nebegalioja ir kad ji priėmė naują Gdansko laivų statyklos grupės restruktūrizavimo strategiją, pagal kurią Gdansko laivų statyklą numatyta atskirti nuo Gdynės laivų statyklos grupės ir privatizuoti. Be to, Lenkija pranešė, kad iš dalies pakeistas restruktūrizavimo planas Komisijai bus pateiktas iki 2006 m. birželio 30 d.

(12)

Po šio susitikimo Komisija 2006 m. kovo 8 d. nusiuntė Lenkijai raštą, į kurį Lenkija atsakė 2006 m. kovo 13 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, kuriame pateikė Gdansko laivų statyklos privatizavimo grafiką. Papildomą informaciją apie privatizavimo procesą Lenkija pateikė 2006 m. kovo 29 d. raštu, užregistruotu 2006 m. kovo 30 d. Komisija 2006 m. kovo 30 d. raštu paprašė tolesnės informacijos, į jį Lenkija atsakė 2006 m. balandžio 19 d. raštu, užregistruotu 2006 m. balandžio 20 d.

(13)

2006 m. balandžio 6 d. raštu, užregistruotu 2006 m. balandžio 10 d., Lenkija pateikė pirmąjį dokumento „Lenkijos laivų statybos (jūrinių laivų statyklų) sektoriaus 2006–2010 m. strategija“ projektą. Komisija pateikė pastabas 2006 m. balandžio 12 d. ir balandžio 28 d. raštais. Dokumentą Lenkijos Vyriausybė galutinai patvirtino 2006 m. rugpjūčio 31 d., Komisijai jis buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 1 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(14)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Gdynės laivų statyklos grupė pateikė Komisijai 2005 m. rugsėjo 30 d.„Gdansko laivų statyklos – Gdynės laivų statyklos grupės vertinimo ataskaitą“.

(15)

2006 m. gegužės 26 d. raštu, užregistruotu 2006 m. gegužės 30 d., Lenkija pateikė tolesnę informaciją apie vykstantį privatizavimo procesą, pridėdama sąrašą tų bendrovių, kurios pareiškė pradinį susidomėjimą įsigyti Gdansko laivų statyklą, ir tų bendrovių, kurios pateikė pradinius pasiūlymus. 2006 m. liepos 13 d. raštu, užregistruotu 2006 m. liepos 17 d., Lenkija pateikė tolesnę informaciją apie vykstantį privatizavimo procesą, pranešdama Komisijai, kad dvi bendrovės pateikė pradinius pasiūlymus įsigyti Gdansko laivų statyklos akcijas, ir pridėdama lyginamąją abiejų pasiūlymų analizę, kurią parengė patarėjas privatizavimo klausimais.

(16)

2006 m. birželio 9 d. Gdansko laivų statykla pateikė Komisijai pirmąjį pakeisto restruktūrizavimo plano projektą. Komisijos atstovai apsilankė laivų statykloje 2006 m. birželio 14 d. ir pateikė pradinių pastabų dėl pakeisto restruktūrizavimo plano. Komisijos išorės konsultantas savo pastabas pateikė 2006 m. liepos mėn. ataskaitoje. Galiausiai Komisija pateikė pastabas apie pakeisto restruktūrizavimo plano trūkumus 2006 m. liepos 17 d. raštu.

(17)

Lenkija pateikė papildomas pastabas dėl pakeisto restruktūrizavimo plano 2006 m. liepos 13 d. raštu, užregistruotu 2006 m. liepos 17 d.

(18)

Komisijos ir Lenkijos valdžios institucijų atstovai kelis kartus dalyvavo susitikimuose, skirtuose privatizavimo procesui ir pakeisto restruktūrizavimo plano atnaujinimui parengti: 2006 m. sausio 31 d., vasario 22 d. ir gegužės 10 d. Briuselyje ir 2006 m. birželio 13 d. Gdansko laivų statyklos buveinėje.

(19)

Į Komisijos 2006 m. liepos 17 d. raštą Lenkija atsakė 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštu, užregistruotu 2006 m. rugsėjo 1 d.

(20)

2006 m. rugsėjo 4 d. Komisijai pateikta galutinė pakeisto laivų statyklos restruktūrizavimo plano 2006 m. rugpjūčio mėn. redakcija, pavadinta „Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimas. Nauja redakcija“.

(21)

2006 m. rugsėjo 12 d. raštu, užregistruotu 2006 m. rugsėjo 13 d., Lenkija pateikė tolesnę informaciją apie Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo procesą, visų pirma informaciją apie Gdansko laivų statyklos ir Gdynės laivų statyklos grupės kapitalo atskyrimo proceso užbaigimą. Daugumą Gdansko laivų statyklos akcijų perėmė valstybei priklausanti Pramonės plėtros agentūra ir jos filialai. Papildoma informacija pateikta 2006 m. rugsėjo 26 d. raštu.

(22)

Lenkija pranešė apie papildomą naują pagalbą Gdansko laivų statyklai 2006 m. lapkričio 21 d. raštu, užregistruotu 2006 m. lapkričio 27 d.

(23)

2006 m. gruodžio 7 d. surengtas Komisijos ir Lenkijos ekonomikos reikalų ministro susitikimas, kuriame Lenkijos valdžios institucijos įsipareigojo privatizuoti laivų statyklą siekiant padidinti galimybes atkurti jos gyvybingumą ir užtikrinti pakankamą nuosavą indėlį į restruktūrizavimą. Lenkija patvirtino šį įsipareigojimą 2006 m. gruodžio 27 d. raštu, užregistruotu 2007 m. sausio 4 d., pridėdama Lenkijos ministrų tarybos 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo priimtas dokumentas, pavadintas „Informacija apie esamą laivų statybos pramonės padėtį“. Tada Lenkijos valdžios institucijų 2007 m. sausio 5 d. rašte buvo patvirtintas įsipareigojimas privatizuoti laivų statyklą iki 2008 m. birželio 30 d. Lenkija paprašė Komisijos pradėti derybas dėl kompensuojamųjų priemonių.

(24)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisija kartu su išorės konsultantu apsilankė laivų statykloje turėdami tikslą surinkti faktus ir duomenis, reikalingus kompensuojamosioms priemonėms įvertinti. 2007 m. sausio 16 d. Komisijos išorės konsultantas pateikė esamų laivų statyklos gamybos pajėgumų vertinimo ataskaitą.

(25)

Į 2006 m. gruodžio 27 d. raštą Komisija atsakė 2007 m. sausio 29 d. raštu, kuriame paprašė, kad Lenkija iki 2007 m. vasario mėn. pabaigos pateiktų pasiūlymus dėl kompensuojamųjų priemonių, kurios turi būti taikomos Gdansko laivų statyklos atžvilgiu.

(26)

2007 m. vasario 28 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, Lenkija įsipareigojo privatizuoti Gdansko laivų statyklą iki 2007 m. pabaigos ir pateikė pasiūlymą dėl kompensuojamųjų priemonių.

(27)

Tuo pagrindu 2007 m. kovo 15 d. buvo surengtas Komisijos, Lenkijos valdžios institucijų ir laivų statyklos atstovų techninis susitikimas, daugiausia skirtas kompensuojamųjų priemonių klausimams, taip pat ir vykdomam privatizavimo procesui. Komisija ir Lenkijos valdžios institucijos susitarė, kad Komisija tiesiogiai dalyvaus diskusijose su Gdansko laivų statykla dėl techninių klausimų, kad surinktų visą informaciją, kuri reikalinga Komisijai Lenkijos siūlomoms kompensuojamosioms priemonėms įvertinti.

(28)

2007 m. kovo 29 d. raštu Gdansko laivų statyklai Komisija paprašė techninės informacijos apie laivų statyklos pajėgumus. 2007 m. balandžio 19 d. raštu, užregistruotu 2007 m. gegužės 3 d., laivų statykla atsakė į minėtą prašymą. Kadangi pateiktos informacijos nepakako, 2007 m. gegužės 10 d. raštu Komisija paprašė pateikti daugiau informacijos, į kurį laivų statykla atsakė 2007 m. gegužės 31 d. raštu., užregistruotu 2007 m. birželio 7 d. Komisija 2007 m. birželio 14 d. raštu paprašė Lenkijos pateikti daugiau paaiškinimų ir nurodė, kad, jei visa prašoma informacija nebus pateikta, Komisija gali priimti sprendimą pagal 1999 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (4), nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 10 straipsnio 3 dalį (įsakymas pateikti informaciją). Lenkija atsakė 2007 m. birželio 22 d. raštu, užregistruotu 2007 m. birželio 26 d. Kadangi šis atsakymas buvo nepakankamas, Komisija 2007 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį.

(29)

2007 m. gegužės 29 d. raštu Komisija paprašė išsamios informacijos apie naujausius pasikeitimus, susijusius su privatizavimo procesu, o vėliau 2007 m. birželio 6 d raštu tą prašymą pakartojo. Lenkija atsakė į tuos prašymus 2007 m. birželio 22 d. raštu, užregistruotu 2007 m. birželio 25 d., vėliau – 2007 m. birželio 28 d. raštu Komisijai paprašius tolesnės informacijos – papildė tą informaciją 2007 m. liepos 11 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną. 2007 m. liepos 31 d. raštu Komisija paprašė daugiau informacijos apie privatizavimo procesą ir planuojamas kompensuojamąsias priemones.

(30)

Lenkija pateikė informaciją apie planuojamas kompensuojamąsias priemones 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu, užregistruotu 2007 m. rugpjūčio 21 d. Daugiau informacijos apie kompensuojamąsias priemones pateikta 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir 2007 m. rugsėjo 4 d. raštu, užregistruotu 2007 m. rugsėjo 10 d. Komisija atsakė 2007 m. spalio 3 d. raštu.

(31)

Nuo 2007 m. liepos mėn. Komisija ir Lenkijos valdžios institucijos intensyviai susirašinėjo Gdansko laivų statyklos privatizavimo proceso klausimais. Komisija paprašė informacijos apie privatizavimo procesą, nusiuntusi raštus 2007 m. liepos 30 d., rugpjūčio 13 d., spalio 3 d., lapkričio 30 d. ir 2008 m. sausio 17 d. Lenkijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2007 m. rugpjūčio 21 d. raštu, užregistruotu 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 24 d. raštu, užregistruotu 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 23 d. raštu, užregistruotu 2007 m. spalio 24 d., ir 2007 m. spalio 25 d. raštu, užregistruotu 2007 m. spalio 29 d.2007 m. gruodžio 19 d. raštu, užregistruotu 2007 m. gruodžio 20 d., Lenkija pranešė, kad ISD Polska perims laivų statyklos akcijas, taigi ir bendrovės kontrolę. Papildomą informaciją 2008 m. sausio 25 d. el. laišku pateikė naujoji Gdansko laivų statyklos savininkė ISD Polska.

(32)

Kartu Komisija 2007 m. birželio 14 d. nusiuntė raštą Lenkijos valdžios institucijoms, prašydama pateikti papildomą informaciją apie valstybės pagalbą, kurią gavo Gdansko laivų statykla po to, kai buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra. Lenkijos valdžios institucijos atsakė 2007 m. liepos 11 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną. 2007 m. lapkričio 13 d. raštu Komisija paprašė tolesnių paaiškinimų. Lenkija atsakė 2008 m. sausio 9 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(33)

2008 m. sausio 24 d., įvykus Lenkijos valdžios institucijų, naujosios Gdansko laivų statyklos daugumos dalies savininkės ISD Polska ir Komisijos susitikimui, pradėtos techninės diskusijos dėl naujos daugumos dalies savininkės laivų statyklos restruktūrizavimo planų. Lenkijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2008 m. sausio 25 d. raštu, užregistruotu 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. sausio 30 d. ir vasario 4 d. raštais, užregistruotais tomis pačiomis dienomis. Daugiau informacijos pateikta 2008 m. vasario 14 d. raštu, užregistruotu 2008 m. vasario 19 d., vasario 15 ir 21 d. raštais, užregistruotais 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. vasario 26 d. raštu, užregistruotu 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 10 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir 2008 m. balandžio 10 ir 11 d. raštais, užregistruotais 2008 m. balandžio 17 d. Komisija atsakė 2008 m. sausio 30 d., vasario 14 d., vasario 25 d. ir vasario 28 d. raštais. 2008 m. vasario 11 d. ir kovo 18 d. įvyko susitikimai, kuriuose dalyvavo Lenkijos valdžios institucijos, ISD Polska ir Komisijos atstovai.

(34)

2008 m. balandžio 22 d. Komisiją dar kartą paragino Lenkiją pateikti išsamų laivų statyklos restruktūrizavimo plano projektą. Tame rašte Komisija nurodė, kad tuo atveju, jei nebus pateikta prašoma informacija, Komisija gali priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį. Išsiuntusi šį raštą Komisija iš laivų statyklos gavo informaciją 2008 m. balandžio 23 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir 2008 m. balandžio 25 d. raštu, užregistruotu 2008 m. balandžio 29 d.2008 m. balandžio 30 d. raštu Komisija pakartojo savo prašymą pateikti informaciją. Lenkija pateikė papildomą informaciją 2008 m. gegužės 12 d. raštu, užregistruotu 2008 m. gegužės 13 d., o ISD Polska pateikė papildomą informaciją 2008 m. gegužės 9 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, 2008 m. gegužės 16 d. raštu, užregistruotu 2008 m. gegužės 26 d., ir 2008 m. gegužės 26 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(35)

Kadangi Lenkija nepateikė visos informacijos, kurios prašė Komisija, 2005 m. gegužės 23 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį. Lenkija atsakė 2008 m. birželio 26 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(36)

Lenkija pateikė tolesnę informaciją 2008 m. liepos 1 ir 2 d. raštais, užregistruotais 2008 m. liepos 3 d.2008 m. liepos 4 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Lenkija pateikė 2008 m. liepos 7 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, 2008 m. liepos 8 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir 2008 m. liepos 8 d. raštu, užregistruotu 2008 m. liepos 9 d. Lenkija pateikė daugiau informacijos 2008 m. liepos 10 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir liepos 10 d. raštu, užregistruotu liepos 11 d., 2008 m. liepos 11 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, 2008 m. liepos 16 d. raštu, užregistruotu liepos 17 d., 2008 m. liepos 17 d. raštu, užregistruotu 2008 m. liepos 18 d., 2008 m. liepos 18 d. raštu, užregistruotu 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. liepos 21 d., 2008 m. liepos 28 d., 2008 m. rugpjūčio 4 d., 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. rugpjūčio 20 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d., 2008 m. rugpjūčio 25 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 8 d., 2008 m. rugsėjo 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 10 d. raštais, užregistruotais jų pateikimo dienomis.

(37)

2008 m. rugsėjo 12 d. Lenkija pateikė persvarstytą bendrą Gdansko laivų statyklos ir Gdynės laivų statyklos restruktūrizavimo planą. Tolesnę informaciją Lenkija pateikė 2008 m. rugsėjo 16, 17, 19, 23, 25, 26 d., spalio 1, 2 ir 3 d. raštais, užregistruotais jų pateikimo dienomis. Tolesnę informaciją Lenkija pateikė 2008 m. spalio 6 d. raštu, užregistruotu 2008 m. spalio 7 d., ir 2008 m. spalio 22 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną. 2008 m. lapkričio 3 d. rašte, užregistruotame 2008 m. lapkričio 4 d., Lenkija teigė, kad pateiks atskirą Gdansko laivų statyklos planą. Lapkričio 4 d. raštu, užregistruotu 2008 m. lapkričio 5 d., Lenkijos valdžios institucijos pateikė neišsamų Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo plano projektą.

(38)

2008 m. lapkričio 6 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą dėl Gdynės laivų statyklos (5), kuriame nustatė, kad ISD Polska parengtas Gdynės laivų statyklos ir Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planas nedera su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(39)

2008 m. gruodžio 8 d. Lenkija pateikė atskirą Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą. Tolesnė informacija pateikta 2008 m. gruodžio 11 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(40)

2008 m. gruodžio 23 d. raštu, užregistruotu 2008 m. sausio 12 d., ir 2009 m. vasario 13 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, Komisija užregistravo tolesnę informaciją, kurią Lenkija pateikė 2009 m. sausio 30 d. ir vasario 20 d. raštais, užregistruotais jų pateikimo dienomis.

(41)

2009 m. balandžio 8 d. raštu Komisija paprašė tolesnių paaiškinimų. Lenkija papildomą informaciją pateikė 2009 m. balandžio 16 ir 28 d. raštais, užregistruotais jų pateikimo dienomis.

(42)

2009 m. gegužės 8 d. Lenkija pateikė persvarstytą Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą. Planas užregistruotas tą pačią dieną. Lenkija tolesnių paaiškinimų pateikė 2009 m. gegužės 21 d., 2009 m. birželio 1 d. ir 2009 m. birželio 5 d. raštais, užregistruotais jų pateikimo dieną.

(43)

Pagalbos gavėja yra Stocznia Gdańsk S.A (Gdansko laivų statykla). Bendrovė veikia Gdansko, Gdynės ir Sopoto regione, kuris yra šiaurinėje Lenkijos dalyje.

(44)

Gdansko laivų statyklos veikla – jūrų laivų statymas ir kita su laivų statyba susijusi veikla, pavyzdžiui, laivų dalių ir plieno dalių gamyba, taip pat įvairios pagalbinės paslaugos.

(45)

Gdansko laivų statykla bankrutavo 1996 m., o 1998 m. jos turtą įsigijo didžiausia Lenkijos laivų statykla – Gdynės laivų statykla, esanti maždaug už 20 km nuo Gdansko laivų statyklos. Laivų statykla pervadinta į Gdansko laivų statyklos ir Gdynės laivų statyklos grupę. Nuo tada Gdynės laivų statykla sudarė sutartis, pirko medžiagas ir organizavo Gdansko laivų statyklos produkcijos finansavimą. Nors Gdansko laivų statykla tapo labai priklausoma nuo patronuojančiosios įmonės, 2006 m. Lenkijos valdžios institucijos Vyriausybės strategijoje nustatė, kad laivų statyklos turi būti atskirtos. 2006 m. rugpjūčio mėn. per skolų pakeitimo akcijomis sandorį daugumą Gdansko laivų statyklos akcijų perėmė valstybinė Pramonės plėtros agentūra (toliau – PPA) ir jos patronuojamoji įmonė Centrala Zaopatrzenia Hutnictwa. Po šio sandorio Gdansko laivų statykla atskirta nuo Gdynės laivų statyklos.

(46)

2006 m. gruodžio mėn. įsipareigojusios privatizuoti Gdansko laivų statyklą ir padidinti galimybes atkurti jos gyvybingumą, Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. rugsėjo 17 d. paskelbė konkursą dėl naujai išleisto Gdansko laivų statyklos akcijų pasirašymo pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimą. ISD Polska, Ukrainos plieno gamintojo Donbas patronuojamoji įmonė ir Gdansko laivų statyklos mažumos dalies akcininkė, 2007 m. lapkričio mėn. pateikė pasiūlymą dėl naujų akcijų pirkimo. Nuo 2008 m. sausio mėn. ISD Polska yra Gdansko laivų statyklos daugumos dalies akcininkė. Nuo 2008 m. birželio mėn. ISD Polska turi 83,6 % akcijų, o likusios akcijos priklauso PPA. Akcinis kapitalas yra lygus 405 mln. Lenkijos zlotų (PLN).

(47)

Gdansko laivų statykla nuomojasi tris stapelius, kurių bendras pajėgumas yra maždaug 160 000 CGT (remiantis įmonės skaičiais). Įmonė gamino daugiausia konteinerinius laivus, biriųjų krovinių laivus, sekcijas, blokus ir korpusus pagrindinei įmonei – Gdynios laivų statyklai ir kitoms įmonėms. Po privatizavimo 2007 ir 2008 m. laivų statykla ėmė daugiausia gaminti mažų specializuotų laivų korpusus ir iš dalies įrengtus korpusus. Be to, laivų statykla gamina blokus ir sekcijas kitoms laivų statykloms ir plieno konstrukcijas įvairioms pramonės ir statybos įmonėms.

(48)

2006 m. pabaigoje laivų statykloje dirbo 2 893 darbuotojai, iš jų 60 % tiesiogiai dalyvavo gamyboje. 2008 m. darbo jėga sumažinta iki 2 235, t. y. 23 %.

(49)

Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimas pradėtas 1998 m., tuoj pat po to, kai paskelbtas bankrotas ir jos turtą perėmė Gdynės laivų statykla. Remiantis Lenkijos valdžios institucijų pateikta informacija, Gdynės laivų statyklos grupė (kuriai Gdansko laivų statykla priklausė iki 2006 m. rugpjūčio mėn.) sunkumų pirmą kartą pradėjo patirti 2002 m. Iš tikrųjų, po 1996 m. bankroto Gdansko laivų statykla pirmą kartą pelną gavo pirmąjį 2002 m. pusmetį, o vėliau ėmė patirti didelių nuostolių. Grupės problemos natūraliai palietė ir Gdansko laivų statyklą. Didelių finansinių sunkumų atsirado dėl išorės veiksnių, prie jų priskirta konkurencija Azijoje, zloto stiprėjimas dolerio atžvilgiu, sunkumai, susiję su laivų statybos finansavimu dėl Stocznia Szczecin Porta Holding S.A. problemų, ir ožinio krano virtimas Gdynės laivų statykloje per smarkią audrą 1999 m. Kiti veiksniai buvo daugiau vidinio pobūdžio. Dėl pastangų užpildyti užsakymų portfelį, ypač padidėjus gamybos potencialui, kai 1998 m. buvo įsigyta Gdansko laivų statykla, Gdynės laivų statykloje buvo priimti keli valdymo sprendimai, kurie pasirodė esą sudėtingi. Gdynės laivų statykla prisiėmė projektavimo, technologinę, finansinę ir prekybos riziką (kylančią dėl naujų gaminių, prototipų, laivų statyklai nuostolingų naujų laivų – skirtų smulkiems daiktams vežti, cheminių medžiagų laivų, ro-ro tipo laivų, cheminių medžiagų ir dujų tanklaivių, biriųjų krovinių ir produktų laivų – statybos). Nepatenkinamas buvo ir tempas, kuriuo laivų statykla mažino veiklos sąnaudas.

(50)

Dėl grupės finansinių sunkumų atsirado skolų – neapmokėti viešieji teisiniai ir civiliniai teisiniai įsipareigojimai, neišmokėti atlyginimai darbuotojams, pradėjo trūkti medžiagų, lėtėti gamybos procesai, didėti išlaidos (darbo jėgos sąnaudos, baudos), buvo vėluojama vykdyti sutartis.

(51)

Pateikti tokie duomenys apie laivų statyklos gamybos veiklą.

1   lentelė

Gdansko laivų statyklos gamybos veikla

(52)

Sprendime pradėti oficialų tyrimą Komisija nusprendė, kad dalis priemonių, išvardytų sprendimo II priedo A dalyje, buvo skirtos Gdansko laivų statyklai iki 2004 m. gegužės 1 d., ir pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 punktą nebuvo taikomos po įstojimo dienos, dėl to jos nebus tiriamos atliekant procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje. Taigi šis sprendimas toms priemonėms netaikomas. Tačiau į jas turi būti atsižvelgta nagrinėjant priemonių, suteiktų po įstojimo dienos, derėjimą su bendrąja rinka.

(53)

Komisija taip pat konstatavo, kad kai kurios priemonės, skirtos Gdansko laivų statyklai, yra nauja pagalba, nes jos buvo suteiktos po Lenkijos įstojimo į ES dienos, t. y. 2004 m. gegužės 1 d., arba dar nebuvo suteiktos sprendimo priėmimo dieną. Komisija tas priemones išvardijo sprendimo II priedo B dalyje.

(54)

Iš esmės, dėl priemonių, išvardytų sprendimo II priedo B dalyje, Komisija pateikė argumentus, kad iki Lenkijos įstojimo į ES dienos nebuvo priimtas teisiškai saistantis sprendimas dėl tų priemonių, tačiau pripažino, kad tuo metu buvo imtasi tam tikrų pradinių žingsnių, kad toks sprendimas būtų priimtas.

(55)

Kalbant apie viešosios skolos restruktūrizavimą pagal 5a skyriaus procedūrą, pagrįstą 2002 m. spalio 30 d. Įstatymu dėl valstybės pagalbos įmonėms, turinčioms ypatingos svarbos darbo rinkai, su pakeitimais (6) (sprendimo II priedo B dalies 10–16 priemonės), Komisija konstatavo, kad sprendimas dėl restruktūrizavimo, kurį priėmė PPA, valstybės agentūros, atsakingos už procedūros įgyvendinimą pagal 5a skyrių, pirmininkas, yra teisiškai saistantis sprendimas suteikti pagalbą. Tačiau šioje byloje toks sprendimas dėl restruktūrizavimo nebuvo priimtas iki įstojimo dienos (7). 2004 m. balandžio 30 d. PPA pirmininko sprendimas, kuriuo patvirtintas 2004 m. kovo mėn. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planas, neatitiko procedūrinių ir pagrindinių reikalavimų, kad jį būtų galima laikyti sprendimu dėl restruktūrizavimo, taigi jis nėra teisiškai saistantis sprendimas suteikti pagalbą.

(56)

Dėl palūkanų, skaičiuojamų už neapmokėtus viešuosius teisinius įsipareigojimus, Komisija priėmė Lenkijos paaiškinimus, kad palūkanos, kurių pobūdis yra pagalbinis, nurašomos automatiškai kartu su pagrindiniu įsipareigojimu, tam nereikia priimti atskiro sprendimo.

(57)

Nagrinėdama kelias priemones, išvardytas kaip 17–22 priemonės sprendimo II priedo B dalyje, Komisija nerado jokių įrodymų, kad būtų egzistavę teisiškai saistantys aktai. Šios priemonės buvo susijusios su viešųjų įsipareigojimų restruktūrizavimu remiantis kitais teisės aktais, o ne minėtu 2002 m. spalio 30 d. įstatymu. Kalbant apie garantiją, nurodytą kaip 23 priemonė sprendimo II priedo B dalyje, Komisija pirmiausia tai susiejo su pagrindiniu Lenkijos pateiktu argumentu, kad ta priemonė buvo įtraukta į 2004 m. kovo mėn. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą, kurį patvirtino laivų statyklos stebėtojų taryba, kurioje buvo ir Iždo atstovų.

(58)

Komisija, be kita ko, mano, kad stebėtojų tarybai, nesant kitų būtinų veiksmų, kurių turi imtis akcininkai, nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą, dėl kurio akcininkai patirtų finansinių padarinių. Komisija taip pat nustatė, kad net darant prielaidą, jog stebėtojų taryba buvo įgaliota priimti tokius sprendimus akcininkų vardu ir paisant jų interesų, vis tiek nebūtų aišku, ar toks sprendimas reikštų palankų Iždo įsipareigojimą suteikti valstybės pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad įprastomis aplinkybėmis neįmanoma suderinti veiksmų, kurių imasi valstybė rinkos dalyvio atžvilgiu, ir veiksmų, kurių valstybė imasi įgyvendindama įvairius viešuosius tikslus.

(59)

Komisija taip pat pažymėjo, kad pateiktas pranešimas apie sprendimo II priedo B dalies 24 ir 25 priemones (skolos panaikinimas ir kapitalo injekcija) kaip alternatyvas, nes Gdynės laivų statykla negalėjo įvykdyti planuotos kapitalo injekcijos į Gdansko laivų statyklą; taigi buvo aišku, kad tos priemonės nesuteiktos iki stojimo ir kad jos yra nauja planuota pagalba.

(60)

Be to, Komisija pažymėjo, kad Gdynės laivų statyklos grupė pasinaudojo gamybos garantijomis, kurias suteikė Lenkijos eksporto kreditų agentūra Eksporto kreditų draudimo korporacija. Komisijai kilo abejonių dėl šių garantijų komercinio pobūdžio, nes jos suteiktos vykdant nekomercinę Eksporto kreditų draudimo korporacijos veiklą (su Iždo garantijomis). Kadangi grupė patyrė finansinių sunkumų, Komisijai kilo abejonių, ar už garantiją mokamų mokesčių tarifai tinkamai atspindėjo esamą riziką ir ar Eksporto kreditų draudimo korporacijos reikalaujamas užtikrinimas buvo pakankamas.

(61)

Nustačiusi, kad kelios Gdansko laivų statyklai skirtos pagalbos priemonės buvo nauja pagalba, Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar buvo įvykdyta kuri nors iš tokios pagalbos patvirtinimo kaip restruktūrizavimo pagalbos sąlygų.

(62)

Komisija pažymi, kad pati Gdansko laivų statykla nepateikė pastabų dėl sprendimo pradėti oficialų tyrimą. Tačiau jos patronuojančiosios įmonės pateiktose pastabose kalbama ir apie Komisijos išvadas dėl jos kompetencijos imtis veiksmų dėl sprendimo II priedo B dalyje išvardytų priemonių, taip pat apie Komisijos abejones dėl šios pagalbos derėjimo.

(63)

Kalbant apie viešųjų įsipareigojimų restruktūrizavimą pagal 5a skyriaus procedūrą, Gdynės laivų statyklos grupė teigė, kad pagalba suteikta sprendimu dėl restruktūrizavimo, kurį priėmė PPA pirmininkas. Tačiau Gdynės laivų statyklos grupė, kaip ir Lenkija pradiniame Komisijos tyrimo etape, tvirtino, kad sprendimą dėl Gdansko laivų statyklos PPA pirmininkas priėmė iki Lenkijos įstojimo į ES – 2004 m. balandžio 30 d.

(64)

Gdynės laivų statykla teigė, kad visų atskirų viešųjų kreditorių sutikimas restruktūrizuoti įsipareigojimus pagal 5a skyriaus procedūrą ir buvo pagalbos suteikimas dar iki Lenkijos įstojimo į ES dienos (8).

(65)

Dėl palūkanų už neįvykdytus viešuosius teisinius įsipareigojimus, restruktūrizuojamus pagal 5a skyriaus procedūrą, Gdynės laivų statykla teigė, kad 2003 m. birželio 30 d. nebuvo priskaičiuotos jokios palūkanos už vėlavimą (priešingai, negu teigė Lenkija pirmajame Komisijos vykdomo oficialaus tyrimo etape).

(66)

Gdynės laivų statykla pateikė pastabų ir dėl kitų sprendimo dalykų. Visų pirma ji teigė, kad laivų pagaminimo garantijos, kurias laivų statyklai suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija, nebuvo valstybės pagalba. Gdynės laivų statyklos grupė tvirtino, kad Eksporto kredito draudimo korporacija garantijų sistema yra finansavimosi sistema, pagal kurią – žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos – priemonės, gautos už laivą, viršija patirtą riziką ir faktiškai išmokėtas sumas. Gdynės laivų statyklos grupė aprašė sąlygas, kuriomis Eksporto kredito draudimo korporacija suteikė tas garantijas (tarifus ir reikalaujamo užstato rūšį).

(67)

Dėl reikalavimo apriboti pagalbą iki būtinojo minimumo pagalbos gavėja teigė, kad pagalbos suma buvo apribota iki griežto minimumo ir kad būtų buvę pagrįsta skirti didesnę pagalbą, jeigu ji būtų prieinama. Be to, Gdynės laivų statyklos grupė teigė, kad net jeigu Komisija restruktūrizavimo išlaidas apibrėžtų siaurai (neįtrauktų į jas laivų statyklos veiklos vykdymo išlaidų), tokių išlaidų finansavimo iš savųjų išteklių, nesusijusių su valstybės pagalba, elementas ir taip siektų apie 30 %, o tai užtikrintų atitiktį 1999 m restruktūrizavimo pagalbos gairėms (9).

(68)

Gdynės laivų statyklos grupė taip pat teigė, kad valstybės pagalba grupei neiškraipo konkurencijos Europoje, tvirtindama, kad tikrąją grėsmę Europos laivų statykloms kelia Tolimųjų Rytų laivų statyklos. Pagalbos gavėja pripažino, kad konteineriniai laivai statomi ir kitose Europos laivų statyklose, daugiausia – Vokietijos, tačiau teigė, kad tie laivai skiriasi projektinių ir techninių savybių atžvilgiu.

(69)

Danija ir organizacija Danish Maritime parėmė Komisiją, siekiančią užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų teikiama pagal galiojančias teisės nuostatas. Jos pažymėjo, kad dėl stiprios konkurencijos pasaulinėje laivų statybos rinkoje dalis Danijos laivų statyklų uždarytos arba atsidūrė ties bankroto riba, tačiau jos negavo jokios valstybės pagalbos. Be to, jos pabrėžė, kad Danijos laivų statyklų siūlomi gaminiai panašūs į tuos, kuriuos siūlo Lenkijos laivų statyklos, dėl to visos nesąžiningos konkurencijos apraiškos gali turėti neigiamos įtakos Danijos laivų statykloms. Danija paprašė Komisijos, kad ji pareikalautų iš Gdansko laivų statyklos sumažinti gamybos pajėgumus, kad naudojantis valstybės pagalba nebūtų dar labiau didinami pertekliniai gamybos pajėgumai pasaulyje.

(70)

Bendrovė Ray Car Carriers, kuri yra didžiausia Gdynės laivų statyklos grupės klientė, o kartu ir Gdansko laivų statyklos patronuojančiosios įmonės mažumos dalies akcininkė, pabrėžė Gdansko laivų statyklos reikšmę savo veiklai, pažymėdama sutartis, kuriomis ji susijusi su laivų statykla.

(71)

Profesinė sąjunga Solidarność pažymėjo vis blogėjančią laivų statyklos padėtį, tuo pagrįsdama skubaus restruktūrizavimo poreikį. Profesinė sąjunga aprašė pasirinktas restruktūrizavimo priemones, kurių jau ėmėsi laivų statykla, ir išreiškė įsitikinimą, kad laivų statykla, pasinaudodama turimomis technologijomis ir pasitelkusi savo darbuotojus, prisidės prie kitų pelningų Europos laivų statyklų. Todėl valstybės pagalba reikalinga restruktūrizavimo planui įgyvendinti.

(72)

Lenkijos darbdavių sąjunga Forum Okrętowe paaiškino priežastis, lėmusias sunkią laivų statyklos padėtį, ir pareiškė remianti laivų statyklos restruktūrizavimo procesą bei tuo tikslu reikalingą valstybės pagalbą.

(73)

Kaip ir Gdynės laivų statyklos grupė, Lenkija pateikė pastabų dėl aspektų, susijusių ir su Komisijos kompetencija, ir su pagalbos derėjimu su bendrąja rinka.

(74)

Dėl viešosios skolos restruktūrizavimo pagal 5a skyriaus procedūrą Lenkija nepateikė jokių papildomų argumentų. Tačiau atsakydama į Gdynės laivų statyklos grupės pastabas Lenkija nesutiko su tuo, kaip grupė interpretavo Lenkijos teisės nuostatas.

(75)

Kalbant apie sprendimo II priedo B dalyje išvardytas priemones, Lenkija neprieštaravo Komisijos išvadoms, pateiktoms sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(76)

Kalbėdama apie naujos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka Lenkija užtikrino, kad 2004 m. kovo mėn. restruktūrizavimo planas yra tvirtas ekonominis pagrindas laivų statyklos restruktūrizavimo procesui įgyvendinti. Nors Lenkija pripažino, kad restruktūrizavimo procesas vyksta turint ribotų finansinių išteklių, ji teigė, kad tai jau pagerino laivų statyklos finansinę padėtį. Be to, Lenkijos valdžios institucijos glaustai apibūdino restruktūrizavimo priemones, įtrauktas į 2004 m. kovo mėn. restruktūrizavimo planą, norėdamos parodyti, kad restruktūrizavimo procesas nebuvo vien tik finansinis restruktūrizavimas. Lenkija gynė į 2004 m. kovo mėn. restruktūrizavimo planą įtrauktas kompensuojamąsias priemones, taikytas Gdynės laivų statyklos grupės lygmeniu. Dėl reikalavimo apriboti pagalbą iki būtinojo minimumo Lenkija užtikrino, kad pagalba nenaudojama kitais tikslais, o tik restruktūrizavimui, ir teigė, kad pagalbos dydis buvo 31 %, t. y. bendrųjų restruktūrizavimo išlaidų, įskaitant veiklos išlaidas, procentinė pagalbos dalis. Lenkija teigė, kad planuota Gdynės laivų statyklos kapitalo injekcija Gdansko laivų statyklai, sutartyse numatytų kainų persvarstymas ir sukauptas pelnas bei teigiamas piniginių įplaukų, kurių ateityje gaus laivų statyklą, saldo ir turėtų būti laikoma „nuosavu įnašu“.

(77)

Lenkijos valdžios institucijos pridėjo išsamų Eksporto kredito draudimo korporacijos taikomos garantijų sistemos veikimo aprašymą ir teigė, kad tos garantijos suteiktos rinkos sąlygomis ir todėl nėra valstybės pagalba.

(78)

Toliau glaustai pateikiama Komisijos vykdoma tyrimo procedūra ir įvykiai, buvę tos procedūros metu.

(79)

Atsakydamos į Komisijos sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą Lenkijos valdžios institucijos 2005 m. rudenį pateikė dvejopus paaiškinimus: pirma, išreikšdamos abejonių dėl Komisijos kompetencijos imtis veiksmų dėl priemonių, kurios Komisijos sprendime nurodytos kaip nauja pagalba; antra, teigdamos, kad net jeigu minėtos priemonės yra nauja pagalba, jos, kaip restruktūrizavimo pagalba, suderinamos su bendrąja rinka. Gdynės laivų statyklos grupės reakcija į Komisijos sprendimą buvo panaši. Tai aprašyta pirmiau.

(80)

Savo pozicijai dėl pagalbos suderinamumo paremti Lenkija rėmėsi 2004 m. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planu, pateiktu Komisijai 2004 m. spalio mėn., dėl kurio Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą – ir dėl patikimumo, ir dėl veiksmingumo. Tačiau Komisija nuodugniai išnagrinėjo 2004 m. restruktūrizavimo planą ir paprašė išorės konsultanto pagalbos. Komisija konstatavo, kad 2004 m. restruktūrizavimo planas neatitinka nė vienos iš restruktūrizavimo pagalbai patvirtinti reikalingų sąlygų, nustatytų atitinkamose gairėse. Per susitikimą, įvykusį 2006 m. vasario 22 d., Komisija paaiškino Lenkijos valdžios institucijoms pagrindines savo abejones. Komisija atkreipė dėmesį ir į svarbiausius 2004 m. restruktūrizavimo plano trūkumus: mažą investicijų lygį, mažą numatomą našumą, dideles gamybos išlaidas, visų pirma – bendrąsias, ir nepakankamą laivų statyklos savosios bazės stiprinimą. Laivų statyklai suteiktą pagalbą reikėjo laikyti veiklos pagalba paremiant skolų restruktūrizavimą ir tęsiant laivų statyklos veiklą.

(81)

2005 m. gruodžio mėn. Komisija iš viešai prieinamų šaltinių (10) sužinojo, kad įsteigta Korporacja Polskie Stocznia (KPS) – kapitalo grupė, atstovaujanti valstybės kapitalui ir turinti tikslą integruoti tris pagrindines Lenkijos laivų statyklas – Gdynės, Gdansko ir Ščecino – į vieną struktūrą (toliau – konsolidavimo planas). Pagrindinis KPS vaidmuo – užtikrinti tų laivų statyklų veiklos finansavimą. Nė viename tyrimo etape – nei prieš sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą priėmimą, nei po jo – Lenkija nepranešė Komisijai apie konsolidavimo planą.

(82)

Tuo pačiu metu Komisija iš spaudos pranešimų sužinojo apie vykstančias derybas dėl Gdynės laivų statyklos ir Gdansko laivų statyklos pardavimo strateginiams investuotojams ir apie tų bendrovių, kurios anksčiau veikė vienoje grupėje, atskyrimą. 2006 m. sausio 13 d. Komisija pareikalavo paaiškinti tikrąją Lenkijos valdžios institucijų strategiją, taikomą Gdynės laivų statyklos grupės atžvilgiu.

(83)

Lenkija atsakė 2006 m. vasario 20 d. raštu, paaiškindama, kad anksčiau konsolidavimo planas iš tikrųjų buvo svarstomas, tačiau jo atsisakyta, ir pranešė, kad netrukus bus parengta nauja Lenkijos laivų statybos sektoriaus restruktūrizavimo strategija.

(84)

2006 m. vasario 22 d. susitikime ir 2006 m. kovo 13 d. raštu Lenkijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad 2004 m. restruktūrizavimo planas jau paseno ir jį reikia iš dalies pakeisti. Lenkijos valdžios institucijos įsipareigojo iki 2006 m. birželio mėn. pateikti atnaujintą restruktūrizavimo planą. Jos pateikė ir svarbiausias naujosios strategijos, numatomos taikyti Lenkijos laivų statybos sektoriuje, prielaidas. Pirma, Gdansko laivų statykla turėjo būti kuo greičiau atskirta nuo Gdynės laivų statyklos grupės. Antra, Vyriausybė turėjo leisti į Gdansko laivų statyklą įsilieti privačiam kapitalui, kad būtų įgyvendintas ilgalaikis tikslas – visiškas laivų statyklų privatizavimas.

(85)

2006 m. birželio 9 d. Komisija gavo pirmąjį 2006 m. restruktūrizavimo plano projektą. Po apsilankymo laivų statykloje ir gavusi išorės konsultanto išvadą Komisija 2006 m. birželio 14 d. per apsilankymą įmonėje, o vėliau 2006 m. liepos 17 d. raštu išreiškė didelių nuogąstavimų dėl to projekto, nurodydama, kad restruktūrizavimo planas atrodo neįmanomas įgyvendinti ir greičiausiai būtų neįmanoma ilgalaikį laivų statyklos gyvybingumą atkurti nederamai neiškreipiant konkurencijos. Komisija pažymėjo, kad neatrodo, jog restruktūrizavimo strategija būtų pagrįsta nuodugnia įvairios laivų statyklos veiklos pelningumo praeityje analize, vietoj to strategijoje atsižvelgiama į tariamą didelę laivų statybos veiklos plėtrą, kad nebuvo realių perspektyvų finansuoti restruktūrizavimą iš išteklių be valstybės pagalbos ir, galiausiai, kad, atsižvelgiant į ekspansyvų pobūdį, plane aiškiai nesilaikoma kompensuojamųjų priemonių reikalavimo. Atkreipdama dėmesį į tai, kad viskas siejama su laivų statybos finansavimo garantijomis, teikiamomis Eksporto kredito draudimo korporacijos, kuri yra valstybės agentūra, Komisija perspėjo laivų statyklą ir Lenkijos valdžios institucijas, kad tos garantijos yra valstybės pagalba.

(86)

Neatsižvelgdama į tuos perspėjimus Lenkija galiausiai pateikė 2006 m. restruktūrizavimo planą pavėlavusi du mėnesius – 2006 m. rugsėjo mėn., ir jis iš esmės nesiskyrė nuo pirmojo varianto.

(87)

2006 m. rugpjūčio mėn. per skolų pakeitimo akcijomis sandorį daugumą Gdansko laivų statyklos akcijų perėmė valstybinė PPA ir jos patronuojamoji įmonė Centrala Zaopatrzenia Hutnictwa (Gdynės laivų statyklos akcijos Gdansko laivų statykloje panaudotos kaip paskolos, kurią Gdynės laivų statyklai suteikė PPA ir kurios dalis tapo mokėtina 2006 m. birželio mėn., užtikrinimas). Taigi Gdansko laivų statykla buvo atskirta nuo Gdynės laivų statyklos grupės.

(88)

Per susitikimą, įvykusį 2006 m. gruodžio 7 d., o vėliau ir 2007 m. sausio 29 d. raštu Komisija paaiškino Lenkijos valdžios institucijoms, kad atlikus pradinį tyrimą nustatyta, jog 2006 m. Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planas neatitinka nė vienos iš sąlygų, reikalingų restruktūrizavimo pagalbai patvirtinti pagal galiojančias gaires.

(89)

Per tą susitikimą Lenkijos valdžios institucijos pareiškė, kad ketina privatizuoti Gdynės laivų statyklą. Lenkija pranešė, kad privatizavimo procesą ketinama baigti iki 2007 m birželio mėn. 2007 m. vasario 28 d. raštu Lenkija įsipareigojo Gdansko laivų statyklą privatizuoti iki 2007 m. pabaigos. Prieš parengdama privatizavimo dokumentus Lenkija paprašė Komisijos pareikšti savo poziciją dėl būtinųjų kompensuojamųjų priemonių, kurios turi būti taikomos Gdansko laivų statyklos atžvilgiu, kad galėtų pateikti tinkamą informaciją galimiems investuotojams.

(90)

Vėlesnius mėnesius Gdansko laivų statyklos vadovybė vedė derybas su įvairiais galimais investuotojais, siekdama laivų statyklai rasti strateginį investuotoją, kuris įsigytų naujai išleistų įmonės akcijų ir taip suteiktų restruktūrizavimo procesui reikalingų lėšų ir perimtų įmonės kontrolę.

(91)

2006 m. gruodžio mėn. susitarusi su Lenkijos valdžios institucijomis, Komisija pradėjo intensyvias diskusijas su Lenkijos valdžios institucijomis ir Gdansko laivų statykla, siekdama nustatyti būtinas kompensuojamąsias priemones. 2007 m. vasario 28 d. raštu Lenkija įsipareigojo uždaryti Gdansko laivų statyklos stapelį po to, kai bus įvykdyti užsakymai pagal sudarytas sutartis, t. y. nuo 2010 m. sausio mėn.

(92)

Komisija paprašė Gdansko laivų statyklos pateikti informaciją, kad galėtų nustatyti, ar šis pasiūlymas yra tikra kompensuojamoji priemonė. Kadangi pateikta informacija buvo neišsami ir neįrodė, kad laivų statyklai Lenkijos siūlomos kompensuojamosios priemonės yra pakankamos, Komisija 2007 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį, kuriuo reikalaujama, kad Lenkija pateiktų informaciją, kuri būtina kompensuojamųjų priemonių Gdansko laivų statykloje klausimui išspręsti.

(93)

Lenkijos valdžios institucijos atsakė 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu, tvirtindamos, kad nėra galimybių uždaryti daugiau kaip vieną stapelį, nes tai neleistų atkurti laivų statyklos ilgalaikio gyvybingumo. Tačiau šiai pozicijai paremti pateiktas tyrimas buvo pagrįstas prielaida, kad jokios restruktūrizavimo ar reguliuojamosios priemonės nebus įgyvendinamos uždarius stapelius. Lenkijos pateiktoje medžiagoje taip pat teigiama, kad būsimas laivų statyklos savininkas gali svarstyti įsigyti naują objektą, naudojamą laivams į vandenį nuleisti, atsižvelgiant į tai, kad laivų statyklos naudojami stapeliai išsinuomoti iš trečiųjų šalių. Todėl 2007 m. spalio 3 d. rašte Komisija pažymėjo, kad būtinų kompensuojamųjų priemonių klausimas liko neišspręstas ir kad Lenkija turėtų tinkamai informuoti galimus investuotojus, kurie domisi Gdansko laivų statyklos įsigijimu, apie valstybės pagalbą, kurią gavo po to, kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, ir apie poreikį parengti įtikinamą restruktūrizavimo planą, pagrįstą patvirtintomis tikromis kompensuojamosiomis priemonėmis. Lenkijos valdžios institucijos taip pat pasiūlė, kad su nauju laivų statyklos savininku būtų susitarta dėl būtinų kompensuojamųjų priemonių įgyvendinimo masto ir metodo.

(94)

Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. rugsėjo mėn. paskelbė konkursą dėl naujai išleisto Gdansko laivų statyklos akcijų pasirašymo pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimą. ISD Polska, Ukrainos plieno gamintojo Donbas patronuojamoji įmonė ir Gdansko laivų statyklos mažumos dalies akcininkė, 2007 m. lapkričio mėn. pateikė pasiūlymą dėl naujų akcijų pirkimo. Šias naujai pasirašytas akcijas 2008 m. sausio mėn. užregistravo kompetentingas teismas. ISD Polska taip pat įsigijo beveik visas esamas Gdansko laivų statyklos akcijas iš Gdynės laivų statyklos, PPA ir jos patronuojamosios įmonės Cenzin. Nuo 2008 m. sausio mėn. ISD Polska priklauso 79 % Gdansko laivų statyklos akcijų. 2008 m. balandžio mėn. ISD Polska patronuojančioji įmonė įsteigė naują patronuojamąją įmonę ISD Stocznia. Vėliau ISD Polska Gdansko laivų statyklos akcijas perdavė ISD Stocznia, kuri tapo oficialia Gdansko laivų statyklos savininke.

(95)

2008 m. sausio 24 d. įvyko pirmasis Lenkijos valdžios institucijų, Komisijos ir naujos daugumos dalies Gdansko laivų statyklos savininkės ISD Polska susitikimas. Vėliau vyko intensyvios techninės diskusijos dėl naujos daugumos dalies savininkės planų restruktūrizuoti laivų statyklą. 2008 m. vasario 11 d. ir kovo 18 d. įvyko papildomi Lenkijos valdžios institucijų, ISD Polska atstovų ir Komisijos susitikimai.

(96)

Atsakydama į Komisijos prašymus pateikti informaciją Lenkija pateikė kelis dokumentus, kuriuose neišsamiai pristatomos alternatyvios ISD Polska strategijos, susijusios su valstybės pagalbos tyrimu.

(97)

Pirmiausia Komisija gavo glaustą dokumentą, kuriame pateikiami keli ISD Polska nustatytos laivų statyklos restruktūrizavimo strategijos bruožai ir remiamasi prielaida, kad valstybės pagalba (20 mln. EUR, ISD Polska nuomone) bus grąžinta. ISD Polska tariamai tuo rėmėsi priimdama sprendimą įsigyti laivų statyklą. Vėliau 2008 m. kovo 18 d. susitikime ISD Polska teigė, kad ši alternatyva nebebuvo svarstoma, nes grąžintina valstybės pagalba buvo didesnė, negu iš pradžių apskaičiavo ISD Polska.

(98)

Antra, Komisija gavo verslo plano, kuriame numatyta imtis restruktūrizavimo pagal gaires, projektą. Pagal šį antrąjį scenarijų laivų statyklos veikla būtų trejopa: laivų statyba, kaip pagrindinė veikla, vėjo jėgainių gamyba ir plieno konstrukcijų gamyba. Kalbant apie laivų statyklos pajėgumą, plane numatyta veikla, vykdytina trijuose esamuose stapeliuose iki 2012 m.; nuo 2013 m. jie bus pakeisti nauju plūduriuojančiu doku. Verslo plano projekte numatyta 183 mln. EUR investicija.

(99)

Trečia, Komisija iš ISD Polska gavo trumpą analizę, iš kurios tariamai matyti, kad dėl skubaus dviejų stapelių uždarymo ir našumo apribojimo nuo 2013 m. negalėtų būti atkurtas laivų statyklos gyvybingumas.

(100)

Negali būti laikoma, kad bent viename iš minėtų dokumentų, kuriuos pateikė Lenkijos valdžios institucijos, pateikiamas išsamus ir rišlus restruktūrizavimo planas, kaip reikalaujama gairėse.

(101)

2008 m. balandžio 22 d. Komisiją dar kartą paragino Lenkiją pateikti išsamaus laivų statyklos restruktūrizavimo plano projektą. Kadangi laikyta, kad pateikta informacija neišsami, 2008 m. gegužės 23 d. Komisija priėmė sprendimą (11) pagal Rglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį, kuriuo reikalaujama, kad Lenkija pateiktų visus dokumentus, informaciją ir duomenis, būtinus siekiant įvertinti, ar Gdansko laivų statykloje bus atkurtas gyvybingumas ir, jei taip, kada; taip pat ar bus įgyvendinamos pakankamos kompensuojamosios priemonės, ar valstybės pagalba bus apribota iki būtino minimumo ir koks bus nuosavas įnašas, į kurį neįeitų valstybės pagalba, kaip reikalaujama gairėse, t. y. įvertinti, ar restruktūrizavimo pagalba Gdansko laivų statyklai derės su bendrąją rinka. Prašoma informacija turėjo būti pateikta iki 2008 m. birželio 26 d.

(102)

Per 2008 m. birželio 10 d. susitikimą paaiškėjo, kad Lenkijos valdžios institucijos ėmėsi intensyvių derybų su bendrove ISD Polska ir Gdansko laivų statykla dėl galimo Gdynės laivų statyklos pirkimo ir abiejų laivų statyklų sujungimo. Lenkija pasiūlė kompensuojamąsias priemones, kurios turėjo būti įgyvendinamos sujungtose laivų statyklose, ir nurodė, kad naujas investuotojas pareikalavo papildomos valstybės pagalbos, iškeldamas tai kaip savo dalyvavimo Gdynės laivų statyklos privatizavimo procese sąlygą. Lenkija taip pat pranešė Komisijai, kad bendrovė ISD Polska rengė bendrą restruktūrizavimo planą abiem laivų statykloms, kuris turėjo būti pateiktas Komisijai iki 2008 m. birželio 26 d. pagal įsakymą pateikti informaciją.

(103)

Lenkijos valdžios institucijų prašymu Komisija pranešė Lenkijai ir bendrovei ISD Polska per 2008 m. birželio 10 d. susitikimą, o vėliau ir per 2008 m. birželio 13 d. susitikimą, kad turi būti įvykdytos tam tikros pradinės sąlygos, jeigu ISD Polska įsigytų Gdynės laivų statyklą ketindama plėtoti bendrą veiklą su Gdansko laivų statykla. Tos sąlygos buvo tokios: bendrovė ISD Polska turėtų pateikti bendrą abiejų laivų statyklų restruktūrizavimo planą iki 2008 m. birželio 26 d., bendrovė ISD Polska turėtų užtikrinti pakankamą restruktūrizavimo išlaidų finansavimą ir taikyti tikras kompensuojamąsias priemones pagal taikytinų gairių nuostatas. Komisija nurodė, kad bendrovės ISD Polska pasiūlytas nuosavas įnašas restruktūrizavimo išlaidoms padengti yra nepakankamas, atsižvelgiant į valstybės pagalbos, kurią laivų statykla gavo praeityje ir kurios ISD Polska reikalauja privatizavimo tikslais, dydį.

(104)

2008 m. birželio 26 d. Komisija gavo 2008 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plano projektą, kurį parengė bendrovė ISD Polska, pavadintą Naujosios Gdansko ir Gdynės laivų statyklos restruktūrizavimo planu; plane aprašyta bendra Gdansko laivų statyklos ir Gdynės laivų statyklos restruktūrizavimo strategija (toliau – bendras restruktūrizavimo planas (ISD).

(105)

2008 m. rugsėjo 12 d. Lenkija pateikė galutinį Naujosios Gdansko ir Gdynės laivų statyklos restruktūrizavimo planą, parengtą bendrovės ISD Polska (toliau – rugsėjo 12 d. bendras restruktūrizavimo planas), kuris iš esmės buvo atnaujintas 2008 m. birželio 26 d. bendras restruktūrizavimo planas.

(106)

2008 m. lapkričio 6 d. Komisija baigė Gdynės laivų statyklai skirtos restruktūrizavimo pagalbos tyrimą ir nustatė, kad pagalba laivų statyklai nedera su bendrąją rinka ir nurodė tą pagalbą susigrąžinti (12). Šiame sprendime Komisija atmetė rugsėjo 12 d. bendrą restruktūrizavimo planą, nes nebuvo įrodyta, kad pagal tą planą būtų atkurtas ilgalaikis vienoje grupėje veikiančių dviejų laivų statyklų gyvybingumas, kad pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir kad būtų pasirūpinta, kad priemonėmis būtų ribojamas konkurencijos iškreipimas dėl suteiktos pagalbos.

(107)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija gavo kito Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo plano, kurį parengė ISD Polska, projektą. Po intensyvaus Komisijos, Lenkijos valdžios institucijų ir ISD Polska susirašinėjimo, 2009 m. gegužės 8 d. Komisija gavo galutinį Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planą pavadinimu „Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo planas. Pataisyta 2008 m. gruodžio 5 d. plano redakcija“ (2009 m. restruktūrizavimo planas).

(108)

2009 m. restruktūrizavimo plane primenama, kad 2006 m. restruktūrizavimo planu negebėta atkurti laivų statyklos gyvybingumą ir nurodomos priežastys, dėl kurių laivų statykla dabar patiria finansinių sunkumų. Plane pabrėžiama, kad dėl 2006 m. neįgyvendinto laivų statyklos privatizavimo negauta lėšų laivų statyklos kapitalui padidinti iki tokio lygio, kad galima būtų imtis restruktūrizavimo. Plane nurodyti ir makroekonominiai veiksniai – zloto vertės didėjimas JAV dolerio atžvilgiu, plieno kainų augimas, taip pat išoriniai veiksniai, prie kurių priskiriamas kvalifikuotų darbuotojų išvykimas iš laivų statyklos, daug pravaikštų, prastas organizavimas ir mažas produktyvumas.

(109)

Planas pagrįstas prielaida, kad laivų statyklos veikla bus išskaidyta. Manoma, kad bendrovė kasmet perdirbs maždaug [… daugiau kaip 100] (*2) tūkst. tonų plieno: [… maždaug 15 %] tonų laivų statybai, [… maždaug 40 %] tonų vėjo jėgainių gamybai ir [… maždaug 45 %] tonų plieno konstrukcijų gamybai.

(110)

Kalbant apie laivų statybos veiklą, ISD Polska orientuosis į specialių atviros jūros laivų ir seisminių laivų iš dalies įrengtų korpusų rinkos segmentą.

(111)

Rinkos analizė paremta lyginimu su kitų Europos laivų statyklų gamybos portfeliais ir Gdansko laivų statyklos patirtimi. Pagal planą laivų statykla turėtų orientuotis į seisminių ir iš dalies įrengtų atviros jūros laivų gamybą ir veikti kaip kitų laivų statyklų subrangovė. 2009 m. restruktūrizavimo plane aprašoma ankstesnė Gdansko laivų statyklos patirtis, įgyta gaminant atviros jūros laivų korpusus, ir aiškinama, kad laivų statykla turi tokio tipo laivų užsakymų.

(112)

Pagal planuojamą gamybos portfelį kasmet bus pagaminama iki […] korpusų ar laivų. Laivų statykla planuoja sudaryti ilgalaikius bendradarbiavimo susitarimus su laivų statyklomis, kurių specializacija – atviros jūros laivų segmentas, ir gaminti užbaigtų laivų dalis toms laivų statykloms.

(113)

Kalbant apie veiklą, nesusijusią su laivų statyba, ISD Polska ketina pradėti gaminti vėjo jėgaines ir plieno konstrukcijas. Pagal planą vėjo jėgainių gamyba turi būti pradėta 2012 m., pagaminant […] vėjo jėgainių, o nuo 2015 m. gaminamų vėjo jėgainių (80 m aukščio) skaičius padidėtų iki […].

(114)

Plane numatyta gaminti įvairių rūšių plieno konstrukcijas (pvz., kranų strėles, surenkamąsias dalis, kėlimo įrenginius, statybai skirtas plieno konstrukcijas), jų gamyba išaugtų nuo [… daugiau kaip 10 000] tonų 2008 m. iki [… daugiau kaip 50 000] tonų nuo 2013 m. (13)

(115)

Restruktūrizavimo plane aprašytos bendrovės ISD Polska (arba kitų bendrovių, priklausančių grupei Donbas) turimos pažangiosios plieno konstrukcijų gamybos technologijos (angl. know-how). Kai kurių rūšių gamybą ketinama perkelti iš Huta Częstochowa į Gdansko laivų statyklą. Plane pateikiami rinkos tyrimo, kurį atliko nepriklausomas konsultantas, rezultatai rengiantis plėtoti plieno konstrukcijų segmentą Gdansko laivų statykloje po to, kai 2007 m. pradžioje dalį akcijų perims bendrovė ISD Polska. Minėti tyrimų rezultatai rodo augimą plieno konstrukcijų segmente Europoje, o ypač – Lenkijoje (pavyzdžiui, dėl infrastruktūros plėtros, įgyvendinamos naudojantis struktūrinių fondų lėšomis). Plane aiškinama, kad Gdansko laivų statykla turi potencialą plėtoti plieno konstrukcijų veiklą atsižvelgiant į numatomą plieno konstrukcijų rinkos augimą, gerą laivų statyklos padėtį prie jūros, leidžiančią naudotis pigiu transportu, ir ISD Polska grupės įgytą patirtį.

(116)

ISD Polska plieno struktūras Gdansko laivų statykloje pradėjo gaminti tuoj pat po to, kai perėmė laivų statyklą. 2008 m. laivų statykla pardavė maždaug [...daugiau kaip 10] tūkst. tonų plieno konstrukcijų, daugiausia vėjo jėgainių dalių.

(117)

2009 m. restruktūrizavimo plane yra ir įvairių prognozių dėl plieno konstrukcijų gamybos apimties, tai parodyta toliau pateikiamoje 2 lentelėje.

2   lentelė

Planuojama plieno konstrukcijų gamyba tonomis (2009 m. restruktūrizavimo planas)

(118)

2009 m. restruktūrizavimo plane pažymėta, kad laivų statyklos gamybai naudojamas turtas gerokai suprastėjo, o jo lygis atitinka būklę, buvusią Europos laivų statyklose praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Planuojamos investicijos sudaro [… mažiau kaip 100] mln. PLN laivų statybai ir [… maždaug 200] mln. PLN su laivų statyba nesusijusiai gamybai ([…] mln. PLN vėjo jėgainėms ir […] mln. PLN plieno konstrukcijoms).

(119).

Investicijos į laivų statybą bus įgyvendinamos 2009–2011 m. Pagrindinės sudedamosios dalys (14) yra investicijos į naują laivų nuleidimo infrastruktūrą, skardos pjovimo, perdirbimo ir vėdinimo vietas. Tos investicijos kartu su organizaciniais pakeitimais turėtų lemti našumo padidėjimą – nuo 45 darb. val./CGT iki siekiamo 27 darb. val./CGT (15).

(120)

Pagrindiniai organizaciniai poreikiai susiję su tokiomis sritimis: pardavimo (sutarčių), medžiagų ir paslaugų pirkimo, projektavimo galimybių, gamybos, žmogiškųjų išteklių ir informacijos technologijų.

(121)

2009 m. restruktūrizavimo plane numatyta sukurti planavimo centrą, kurio užduotis būtų veiksmingai planuoti gamybą visais laivų statyklos organizacijos lygmenimis. Centro paskirtis – pašalinti planavimo proceso, grafikų planavimo, biudžeto nustatymo ir gamybos stebėsenos proceso trūkumus.

(122)

Dėl sutarčių sudarymo – bendrovė ISD Polska ketina taikyti indeksavimo išlygą, kuri laivų statyklai padėtų apsisaugoti nuo medžiagų įsigijimo ir atlyginimų išlaidų didėjimo, nes riziką turėtų prisiimti statomo laivo savininkas. Laivų statykla taip pat planuoja sumažinti baudas už vėluojantį surinkimą. Laivų statykla turi parengti naują sutarties pavyzdį. Prie restruktūrizavimo plano pridėtos ištraukos iš kai kurių sutarčių, sudarytų dėl laivų statybos, siekiant parodyti, kad laivų statykla pajėgi derėtis dėl indeksavimo išlygų, apsaugančių nuo plieno kainų svyravimo rizikos.

(123)

Siekdama apsisaugoti nuo valiutų kurso svyravimo rizikos laivų statykla ketina įdiegti būtinas priemones po to, kai nustatys išlaidas ir pajamas, dėl kurių atsiranda valiutų rizika, ir apibrėždama leistinas tokios rizikos ribas. Restruktūrizavimo plane siūloma spręsti su tokia rizika susijusius klausimus remiantis keturiais ramsčiais: į riziką turi būti atsižvelgta rengiant laivų statyklos strategiją (apibrėžiama toleruotina rizika, rizikos valdymas), pritaikyta organizacinė struktūra, naudojamos informacijos technologijos ir taikomi įvairūs rizikos ribojimo metodai (įprasta rizikos apribojimo politika (angl. hedging), į sutartis įtraukiamos išlygos dėl indeksavimo, įsigyjamos finansinės priemonės – valiutų pasirinkimo sandoriai ir ateities sandoriai (angl. forward)). Plane išsamiau aprašoma siūloma apsaugos nuo valiutų rizikos politika. Plane nurodytos trys apsaugos priemonės, kuriomis turėtų pasinaudoti laivų statykla (įprasta rizikos ribojimo politika, ateities sandoriai ir valiutų pasirinkimo sandoriai), pateikiami valiutų rizikos galimo poveikio ligšioliniam užsakymų portfeliui apskaičiavimai iki 2012 m. ir tuo pagrindu apskaičiuotos apsaugos priemonių išlaidos. Pagal planą bendrovė ISD Polska kreipėsi į kelis bankus, kurie tam, kad parengtų apsaugos priemonių pasiūlymą, pareikalavo, kad bendrovė pateiktų tinkamą apsaugos strategiją. Pagal planą tokia strategija turi būti parengta per pirmuosius šešis restruktūrizavimo mėnesius.

(124)

Gamybos srityje siekiama įveikti sunkumus, susijusius su neefektyvia logistika dėl ilgų atstumų tarp surenkamųjų dalių vietos ir laivo surinkimo įrenginių. Plane siūloma keisti laivų statyklos išdėstymą ir persvarstyti laivų statybos technologiją. Siekdama sutrumpinti laivo gamybos ciklą laivų statykla užtikrins optimizuotą medžiagų tiekimą ir sklandų gamybos procesą, o potencialios darbo jėgos rezervai susidarys dėl cikliško laivų statybos produkcijos, vykdomos lankstesniame plieno konstrukcijų sektoriuje, pobūdžio.

(125)

Medžiagų pirkimo ir valdymo srityje pagrindinis tikslas yra sumažinti išlaidas. Restruktūrizavimo priemonės apima vienos darnios medžiagų duomenų bazės tvarkymą, pirkimą pagal gamybos planą, pagrindų susitarimų ir elektroninių aukcionų įgyvendinimą siekiant sutaupyti, atsargų valdymą, medžiagų pirkimą renkantis iš bent trijų pasiūlymų, bendradarbiavimą perkant kartu su Huta Częstochowa ir kt.

(126)

Informacijos technologijų srityje laivų statykla planuoja priimti į darbą ir parengti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, išplėsti turimų informacijos technologijų naudojimo sritį ir jas modernizuoti ir sukurti laivų statykloje vieną IT sistemą, bendrą visiems arba beveik visiems organizaciniams padaliniams.

(127)

Užimtumo srityje siekiama įveikti sunkumus, susijusius su didele darbuotojų kaita ir dažnu neatvykimu į darbą. Bendrovė ISD Polska ketina bendradarbiauti su vietine darbuotojų atrankos įmone. Plane numatyti vidaus veiksmai – išplėtoti karjeros siekimo sistemas, įdiegti motyvacinę darbo užmokesčio sistemą (viršvalandžių valdymo, darbuotojų vertinimo, neatvykimų į darbą kontrolės ir atlyginimų sistemą, pagrįstą užduotimis ir geru jų įvykdymu per nustatytą terminą), taip pat plėtoti įmonės tapatybę. Plane teigiama, kad dalis darbuotojų turės būti atleisti.

(128)

2008 m. pabaigoje bendrovėje dirbo 2 235 asmenys. Kitaip tariant, atleisti 658 darbuotojai – 2006 m. pabaigoje darbuotojų buvo 2 893.

(129)

Plane numatyta, kad iki 2011 m. pabaigos tiesiogiai gamybos srityje dirbančių darbuotojų skaičius bus sumažintas […], o administracijos darbuotojų ir kitų pagal nuolatines sutartis dirbančių asmenų – […]. Kita vertus, bendrovė planuoja laipsniškai didinti užimtumą su laivų statyba nesusijusiose srityse: maždaug […] (2013 m.) vėjo jėgainių gamybos srityje ir maždaug […] (2013 m.) plieno konstrukcijų srityje. Taigi bendrovės darbuotojų skaičius būtų sumažintas […]. Planuojamas užimtumo rodiklis laivų statybos srityje yra [… mažiau kaip 1 500] darbuotojų.

(130)

Atnaujintame plane pateikiami užimtumo restruktūrizavimo išlaidų bei rezultatų apskaičiavimai.

(131)

Be to, projektavimo veiklos srityje plane numatyta racionalizuoti projektavimo biuro darbą ir geriau susieti jį su gamybos procesu. Plane teigiama, kad projektavimo biurui bus nupirkta papildomų priemonių ir sistemų; tačiau dėl laivų statybos plane teigiama, kad bus įgyvendinti standartizuoti projektai, taip sumažinant naujų projektų kūrimo išlaidas.

(132)

Plane glaustai ir apibendrintai aprašyti ir pageidaujami minėtų priemonių rezultatai organizacinio restruktūrizavimo srityje, jie pateikiami skaitinėmis vertėmis ir apibendrinti konstatuojant, kad našumo padidėjimas, kuris bus pasiektas naudojantis tomis priemonėmis, bus apie 12 darbo. val./CGT (16).

(133)

Dėl finansų restruktūrizavimo plane numatyta nauja valstybės pagalba, kurios forma – 46,7 mln. PLN kapitalo injekcija ir 103,3 mln. PLN paskola. Iš viso nauja pagalba sudarytų 150 mln. PLN (nominalioji vertė).

(134)

Bendrame 2009 m. restruktūrizavimo plane nurodyta anksčiau (iki 2004 m. gegužės 1 d.) Gdansko laivų statyklos patirtų restruktūrizavimo išlaidų vertė yra 405 mln. PLN. Planuojamos investicijos sudaro [… maždaug 300] mln. PLN. Plane numatyta, kad susikaupusios 95,3 mln. PLN viešosios skolos ir susikaupę […] mln. PLN civiliniai įsipareigojimai bus padengti. Laukiama, kad užimtumo restruktūrizavimo išlaidos bus […] mln. PLN. Manoma, kad […] mln. PLN reikės siekiant subalansuoti laivų statyklos finansus (padengti ankstesnius nuostolius, užtikrinti pakankamą likvidumą ir kapitalą). Iš viso restruktūrizavimo išlaidų turėtų būti [… daugiau kaip 1 000] mln. PLN.

(135)

Plane numatyta, kad [… maždaug 500] mln. bus finansuojama iš išteklių, į kuriuos neįeis valstybės pagalba, t. y. iš nuosavo įnašo. Į šią sumą įtraukta 305 mln. PLN suma, kurią sudaro bendrovės ISD Polska daroma kapitalo injekcija (jau užregistruota ir sumokėta), […] mln. PLN iš perteklinio turto pardavimo ar nuomos ir […] mln. PLN iš investicinės paskolos, kuri turi būti gauta rinkoje ir skirta investicijoms į veiklą, nesusijusią su laivų statyba, finansuoti.

(136)

Kalbant apie pajamas iš turto pardavimo ir nuomos, laivų statykla planuoja parduoti savo akcijas įmonėje Kuznia Gdańsk ([…] % akcijų). Laivų statykla pradėjo derybas su galimais pirkėjais ir gavo pasiūlymą dėl akcijų, į kurį atsižvelgta restruktūrizavimo plane. Pasiūlyta […] mln. PLN suma. Be to, laivų statykla planuoja išnuomoti turtą kaimyninėms bendradarbiaujančioms įmonėms ir apskaičiuota (remiantis esamomis nuomos sutartimis), kad iš žemės nuomos (2009–2012 m.) bus gauta […] mln. PLN, o iš gamybos infrastruktūros nuomos (2009–2012 m.) – […] mln. PLN.

(137)

Kalbant apie […] mln. PLN investicinę paskolą vėjo jėgainių gamybos plėtrai, ši veiklos sritis teks specialios paskirties įmonei.

(138)

Siekdamos įrodyti, kad vėjo jėgainių gamyba pritrauks išorės kapitalo, Lenkijos valdžios institucijos pateikė 2009 m. birželio 1 d. dviejų bankų sąlyginius įsipareigojimus suteikti įmonei ISD Stocznia finansavimą šiam projektui. Peržiūrėję vėjo jėgainių gamybos verslo planą bankai pareiškė, kad, jų nuomone, finansinės prielaidos, kuriomis pagrįstas verslo planas, atspindi esamas rinkos sąlygas, kad vėjo jėgainių projektas turi didelį potencialą ir kad jiems projektas atrodo gyvybingas ir pelningas.

(139)

Bankų įsipareigojimai suteikti finansavimą vėjo jėgainių projektui būtų įgyvendinami tik įvykdžius šias sąlygas: a) gavus teigiamą Komisijos sprendimą dėl Gdansko laivų statyklos 2009 m. restruktūrizavimo plano, b) ISD Stocznia gavus visus administracinius leidimus, būtinus siekiant įgyvendinti vėjo jėgainių projektą, c) gavus užtikrinimą, kurio forma – Gdansko laivų statyklai paskirtos teritorijos įkeitimas ir d) gavus teigiamą banko skolinimo komiteto ir valdybos sprendimą dėl projekto finansavimo. Vienas iš bankų pasakė, kad yra pasirengęs finansuoti iki […] mln. PLN, kitas – kad yra pasirengęs suteikti iki […] mln. PLN, t. y. iš viso […] mln. PLN. Be to, Lenkijos valdžios institucijos pateikė abiejų bankų susitarimą su ISD Stocznia, kuriame bankai pareiškė, kad yra pasirengę suteikti konsorciumui kreditą arba du lygiagrečius kreditus projektui finansuoti. Bankai patvirtino, kad jų finansavimas bus teikiamas vyraujančiomis rinkos sąlygomis ir be jokių valstybės garantijų.

(140)

Plano finansinės prognozės pagrįstos tokiomis prielaidomis, kurios daugiausia pagrįstos išorės ekspertų atliktais vertinimais.

(141)

2009 m. restruktūrizavimo plane išdėstytos prielaidos, kuriomis pagrįstos finansinės prognozės, pateiktos 3 lentelėje.

3   lentelė

Prielaidos, kuriomis pagrįstos 2009 m. restruktūrizavimo plane pateiktos prognozės

(142)

Prielaidos, susijusios su vartotojų kainų pokyčiu ir metiniu vidutiniu WIBOR 3M lygiu, buvo pagrįstos 2009 m. vasario 6 d.Global Insight prognoze (17). Kalbant apie valiutų kursus, remiantis Goldman Sachs ataskaita parengtoje prognozėje numatyta, kad per ateinančius ketverius metus PLN euro atžvilgiu pabrangs iki 3,25 PLN/EUR lygio.

(143)

Plane numatyta, kad atlyginimai laivų statybos srityje didės. Tikėtasi, kad atlyginimai 2009 m. bus [… maždaug 15 %] didesni, palyginti su 2007 m. Vėlesniais metais numatytas […] % per metus atlyginimų padidėjimas. Restruktūrizavimo plane pažymima, kad dėl finansų krizės ir kitų dviejų Lenkijos laivų statyklų (Ščecino ir Gdynės) likvidavimo darbuotojų finansiniai lūkesčiai sumažėjo ir todėl atrodo pagrįsta manyti, kad atlyginimų padidėjimas per ateinančius kelis metus bus kuklus.

(144)

Finansinės prognozės pagrįstos prielaida, kad laivų statybos veikla, t. y. 6 iš dalies įrengtų atviros jūros laivų pristatymas kasmet, duos 30 % laivų statyklos pajamų. Numatytos pajamos pagrįstos kainomis, dėl kurių susitarta jau pasirašytose laivų statyklos sutartyse, ketinimo raštuose ir kituose rinkos dokumentuose. Plane teigiama, kad iš laivų statybos gaunamos pajamos 2009 m. bus [… daugiau kaip 300] mln. PLN, o 2011–2015 m. – [… maždaug 300] mln. PLN per metus. Laivų statykla tikisi uždirbti pelną per visą restruktūrizavimo laikotarpį ([…] mln. PLN 2009 m., […] mln. PLN 2010 m., […] mln. PLN 2011 m. ir daugiau kaip […] mln. PLN per vėlesnius metus). Plane prognozuojamas teigiamas grynųjų pinigų srautas nuo 2009 m. ir apskaičiuota, kad bendra grynoji dabartinė laivų statybos veiklos vertė 2009–2018 m., taip pat atsižvelgiant į likutinę šios investicijos vertę, yra [… nuo 400 iki 500] mln. PLN. Laukiama, kad vidinė grąžos norma yra [… daugiau kaip 20 %].

(145)

Restruktūrizavimo plane teigiama, kad gamyba bus pradėta 2012 m. pagaminant […] jėgainių, vėliau pagamintų jėgainių skaičius padidės iki […] 2013 m., […] 2014 m. ir planinio […] jėgainių pajėgumo 2015 m.

(146)

Plane teigiama, kad pajamos iš vėjo jėgainių gamybos 2012 m. bus […] mln. PLN, vėlesniais metais, nuo 2015 m., jos didės iki lygio, aukštesnio kaip […] mln. PLN. Įmonė pateikė įrodymų, kad laivų statykla gebės įsigyti reikiamų medžiagų iš ISD grupės eurais nurodytomis kainomis. Kadangi medžiagos sudarys […] % vėjo jėgainių gamybos išlaidų, nemanoma, kad šiai veiklai reikia papildomos apsaugos nuo valiutų kursų rizikos politikos.

(147)

Apskaičiuota grynoji dabartinė vėjo jėgainių verslo vertė – [… daugiau kaip 200] mln. PLN, o vidinė grąžos norma – [… maždaug 20] % (2009–2018 m.).

(148)

Plane numatytas reikšmingas pajamų iš plieno konstrukcijų verslo padidėjimas – nuo […] mln. PLN 2009 m. iki […] mln. PLN 2010 m., […] mln. PLN 2011 m., […] mln. PLN 2012 m. ir maždaug […] mln. PLN vėlesniais kitais metais. Laukiama, kad bendroji marža padidės nuo […] % 2009 m. iki daugiau kaip […] % 2013 m. Plane ši prielaida pagrindžiama darant nuorodą į įmonės ISD Polska turimas pažangiosios plieno konstrukcijų gamybos technologijas ir patirtį. Nepaisant to, plane taip pat pažymėta, kad numatytos maržos yra tik konservatyvus apskaičiavimas ir jos mažesnės už tas, kurias ISD Polska pasiekė 2008 m. (18) Apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra [… maždaug 200] mln. PLN 2009–2018 m., o vidinė grąžos norma – [… daugiau kaip 50] % (kasmet). Tokia aukšta vidinė grąžos norma gaunama dėl to, kad skaičiuojant neatsižvelgta į investicijas, kurias ligi šiol padarė ISD Polska (visų pirma 305 mln. PLN kapitalo injekcija į Gdansko laivų statyklą), apskaičiavimai pagrįsti tik pajamomis iš plieno konstrukcijų gamybos nuo 2009 m. Be to, įmonė tvirtina, kad tokia aukšta vidinės grąžos norma susidaro dėl laivų statyklos ir ISD grupės sąveikos, dėl kurios net su ribotomis investicijomis gali būti užtikrintos didelės pajamos iš laivų statyklos turto.

(149)

Įmonė pateikė įrodymų, kad laivų statykla gebės įsigyti reikiamų medžiagų iš ISD grupės eurais nurodytomis kainomis. Kadangi medžiagos sudarys […] % vėjo jėgainių gamybos išlaidų, nemanoma, kad šiai veiklai reikia papildomos apsaugos nuo valiutų kursų rizikos politikos.

(150)

Laukiamas grąžos laikotarpis yra […] metai (nominaliosiomis vertėmis) ir […] metai diskontuota išraiška. Pagal plano finansines prognozes diskontuota grąža (atsižvelgiant į laikui bėgant kintančią pinigų vertę) bus pasiekta praėjus […] metų nuo investuotojo atėjimo, t. y. 2017 m. Atliekant tokius apskaičiavimus atsižvelgiama tik į investuotojo finansinę padėtį ([…] mln. PLN: 305 mln. PLN kapitalo injekcija ir […] mln. PLN esamoms akcijoms įsigyti).

(151)

Apskaičiuota grynoji dabartinė viso projekto vertė – maždaug [… daugiau kaip 800] mln. PLN 2009–2018 m., o vidinė grąžos norma – [… daugiau kaip 20] %.

(152)

ISD Polska nurodo, kad šie finansiniai rezultatai labai patrauklūs investuotojams. Projektu sukuriama ISD grupės sąveika. Visų šių Gdansko laivų statyklos rūšių veikla paskatins įmonės Huta Czestochowa gaminių paklausą. Tokia vertikali integracija leis tiksliau prognozuoti paklausą įmonėje Huta Czestochowa ir kartu bus naudinga Gdansko laivų statyklai, kuriais bus garantuotas reguliarus medžiagų, įskaitant netgi tam tikras laivų statyboje naudojamas surenkamąsias dalis, pagamintas įmonėje Huta Czestochowa, tiekimas.

(153)

2009 m. restruktūrizavimo plane pateikiama jautrumo analizė, kurioje nagrinėjamas pagrindinių prielaidų, kuriomis pagrįstas 10 metų EBIDTA ir 10 metų sukauptas pelnas, tam tikrų pakeitimų poveikis. Visų pirma plane iliustruojamos finansinės šių rizikos veiksnių pasekmės:

Bet kurių šių veiksnių materializacija pailgintų grąžos laikotarpį nuo […] metų, numatytų pagrindiniame scenarijuje, iki […] metų. Įmonė tvirtina, kad šis rezultatas rodo, kad planas apsaugotas nuo kintančių rinkos sąlygų. Visuose scenarijuose grynoji dabartinė projekto vertė tebėra patraukli.

(154)

Siekiant apriboti konkurencijos iškreipimą dėl suteiktos pagalbos, 2009 m. restruktūrizavimo plane numatyta įgyvendinti šias priemones. Pirma, laivų statykla uždarys du iš trijų dabar naudojamų stapelių, kurie yra gamyboje naudojamas turtas laivams nuleisti ir nėra susiję su laivų statybos veikla. Laivų statykla jau nutraukė B5 stapelio (nuo 2009 m. liepos 1 d.) ir B3 stapelio (nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuomos sutartį.

(155)

Antra, laivų statykla įsipareigojo nenaudoti daugiau negu vieno nuleidimo įrenginio. Jei laivų statykla nusipirks ar kitaip įsigis (pvz., išsinuomos) kitą nuleidimo įrenginį, ji pašalins stapelį B1 iš gamybos proceso (t. y. esant tokia padėčiai, kokia susidaro sprendimo priėmimo metu, nutrauks nuomos sutartį su stapelio B1 savininku). Bet kokios kitos nuleidimo įrangos, kurią naudos laivų statykla, pajėgumas bus ne didesnis kaip maždaug 100 000 CGT.

(156)

Galiausiai, laivų statykla įsipareigojo dešimt metų nuo šio sprendimo priėmimo laikytis metinio gamybos apribojimo iki 100 000 CGT.

(157)

Pasak Lenkijos valdžios institucijų, nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gdansko laivų statyklai skirta nemažai valstybės pagalbos priemonių, kurios išvardytos toliau 4 lentelėje (žr. po 174 konstatuojamosios dalies).

(158)

4 lentelėje nurodoma pagalba, suteikta po 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Lenkijos įstojimo į ES dienos. Apie beveik visas tas priemones Lenkija pranešė 2007 m. liepos 13 d. ir 2008 m. sausio 9 d. raštais. Atnaujintas tų priemonių sąrašas pridėtas prie 2009 m. restruktūrizavimo plano (12 priedas). Sąraše pateikiamos kelios priemonės, aprašytos sprendimo pradėti oficialų tyrimą I priedo B dalyje.

(159)

Lenkija pateikė papildomų paaiškinimų dėl mokėtinų sumų restruktūrizavimo pagal 5a skyriaus procedūrą. Lenkijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad laivų statykla perleido operatoriui (19) turtą, kurio vertė yra mažiausiai 31,6 % operatoriui ARP Sp. z o.o. (20) perleistų įsipareigojimų vertės. Todėl Lenkija mano, kad pagalbos elementas sudaro 68,4 % nominaliosios operatoriui perleistų įsipareigojimų vertės. 4 lentelėje nurodyta ta nominalioji vertė.

(160)

Iždo suteikta garantija, kuri 4 lentelėje nurodoma kaip 16 priemonė, oficialiai suteikta Gdynės laivų statyklos grupei, bet laivų gamybai Gdansko laivų statykloje. Lenkijos valdžios institucijos pateikė šią informaciją savo 2007 m. liepos 13 d. rašte. Be to, į informaciją dėl valstybės pagalbos Gdansko laivų statyklai, pateiktą 2009 m. restruktūrizavimo plane, įtraukta Iždo garantija. Paskola su Iždo garantija suteikta taikant LIBOR 3M + 100 bazinių punktų, ir garantijos suteikimo metu Lenkijos valdžios institucijos laikė, kad įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra 60 %. Iždo suteiktos garantijos buvo užtikrintos laivų statyklos pateiktu neužpildytu indosamentu ir notariniu aktu, kuriame laivų statykla išreiškė sutikimą, kad iš jos turto būtų išieškota suma, atitinkanti 120 % garantijos vertės. Iždo nustatytas garantijos tarifas buvo 0,4 % garantuojamos sumos.

(161)

4 lentelėje pateikta 17 priemonė yra garantija, kurią Gdansko laivų statyklai suteiktam NORD/LB Bank Polska S.A restruktūrizavimo kreditui suteikė IDA. Garantija suteikta laikantis 2005 m. rugpjūčio 17 d. susitarimo. Lenkijos valdžios institucijų 2008 m. sausio 9 d. pateiktoje medžiagoje teigiama, kad ši priemonė į sprendimo pradėti procedūrą II priedo A dalį buvo įtraukta kaip priemonė Nr. 7, t. y. ji buvo viena iš priemonių, suteiktų iki stojimo ir netaikomų po įstojimo. Tačiau Komisija pabrėžia, kad garantijos susitarimas buvo pasirašytas 2005 m. rugpjūčio 17 d., Lenkijai jau įstojus į ES. Be to, 2009 m. restruktūrizavimo plano priede garantija pristatoma kaip viena iš valstybės pagalbos priemonių.

(162)

4 lentelėje išvardytos paskolos, kurias suteikė KPS laivų statyklos apyvartiniam kapitalui finansuoti. 2007 m. liepos 11 d. ir 2008 m. sausio 9 d. raštais Lenkija teigė, kad tos paskolos nėra valstybės pagalba, nes palūkanos atitiko riziką, susijusią su projektu, kuriam įgyvendinti jos suteiktos.

(163)

2005–2006 m. suteiktoms paskolos KPS taikė palūkanų normą nuo 9,70 % iki 11,62 %. Be to, KPS ėmė vienkartinį mokestį, kuris buvo nuo 0,1 iki 0,4 %. Anot Lenkijos valdžios institucijų, KPS reikalavo paskolų užtikrinimo – sutikimo dėl išieškojimo, sutarties dėl skolos perleidimo, besąlygiško pasižadėjimo sumokėti, neužpildyto indosamento arba turto dalims nustatomo užstato (21).

(164)

KPS įsteigta 2004 m., tai bendrovė, visiškai kontroliuojama PPA, vykdanti PPA rizikos kapitalo fondo funkcijas. Iš pradžių jos užduotis buvo konsoliduoti tris didžiausias Lenkijos laivų statyklas, tačiau 2006 m. to projekto buvo atsisakyta. Pagal Lenkijos 2006 m. pateiktą informaciją (22) KPS turėjo būti finansuojama skiriant PPA kapitalo injekciją, įnašu (kitų bendrovių akcijomis), kurį įmokėtų PPA, ir skiriant atnaujinamąjį banko kreditą su PPA garantija, kuris specialiai būtų skirtas laivų statyklų finansavimui paremti. Pagal informaciją, pateikiamą Lenkijos Vyriausybės interneto svetainėje, KPS turėjo remti ir laivų statybos veiklą Lenkijoje leisdama obligacijas su visiška PPA garantija. Iš esmės dokumente „2006–2010 m. Lenkijos laivų statybos sektoriaus strategija (gamybinės jūrinių laivų statyklos)“ (23) patvirtinta, kad KPS turėjo uždirbti lėšų, už maždaug 100 mln. USD išleisdama skolos vertybinių popierių, užtikrintų laivų pramonei restruktūrizuoti skirtu turtu – fondais, perkeltais iš Iždo į PPA.

(165)

4 lentelėje taip pat pateikiami Gdansko laivų statyklos nepadengti viešieji teisiniai įsipareigojimai, kuriuos Lenkijos valdžios institucijos nurodė savo pateiktoje medžiagoje ir 2009 m. restruktūrizavimo plano priede. Lenkija tame rašte patvirtino, kad Gdansko laivų statykla nedengia savo viešųjų teisinių įsipareigojimų reguliariai.

(166)

Gdansko laivų statykla taip pat gavo paskolų garantijas iš Eksporto kredito draudimo korporacijos (toliau – paskolų garantijos arba gamybos garantijos). Garantijų, kurias gavo laivų statykla, sąrašą Lenkija pateikė 2007 m. liepos 11 d. rašte. Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad nors tos garantijos oficialiai suteiktos Gdynės laivų statyklos grupei, jos panaudotos laivų gamybai Gdansko laivų statykloje. Iš viso po 2004 m. gegužės 1 d. Gdansko laivų statykla iš Eksporto kredito draudimo korporacijos gavo 20 garantijų, kurių bendra nominalioji vertė yra 346 372 107,33 PLN.

(167)

Ūdingas šio laivų statybos pramonės sektoriaus bruožas yra tai, kad laivų statyklos paprastai nepajėgia gauti pakankamo apyvartinio kapitalo laivams statyti ir naudojasi išorės finansavimu – skolintu kapitalu (kreditais, kurie skiriami gamybai) arba laivų savininkų paskolomis, kurios skiriamos kaip išankstinis gamybos finansavimas. Laivo savininkai paprastai sumoka 80 % laivo kainos suteikdami paskolas, išmokamas tam tikrais lemiamais momentais, kai pasiekiama statybos pažanga, o likusius 20 % sumoka atsiimdami laivą. Tad laivų savininkų dalyvavimas finansuojant statybą yra esminis dalykas. Paskolų garantijomis, kurias laivų statyklai suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija, turėjo būti užtikrinamos laivų savininkų teikiamos paskolos tuo atveju, jeigu atsirastų rizika, kad laivų statykla nepateiks laivo.

(168)

Iš įvairios informacijos, kurią Lenkija pateikė apie Eksporto kredito draudimo korporacijos (24) garantijų sistemos veikimą, matyti, kad garantijos laivų statyklai buvo teikiamos toliau aprašomu būdu. Iš pradžių buvo pasirašoma sutartis su laivo savininku, į kurią paprastai buvo įtraukiama sąlyga, kad laivų statykla tam tikru metu pateiktų įrodymą, kad laivo statybos finansavimą garantuos Eksporto kredito draudimo korporacija. Vėliau Eksporto kredito draudimo korporacija priimdavo sprendimą, kuriuo įsipareigodavo užtikrinti viso laivo statybos finansavimą suteikdama paskolų garantijas. Vėliau sudaromose individualiose sutartyse Eksporto kredito draudimo korporacija suteikdavo atskirų paskolų garantijas (paprastai keturias). Eksporto kredito draudimo korporacija prisiimama rizika, kad laivų statykla neįvykdys savo įsipareigojimo pastatyti laivo, paprastai atitikdavo 80 % visos pirkimo kainos, t. y. visą laivo savininko paskolų, išmokėtų prieš atsiimant laivą, vertę. Tas dalyvavimas buvo žinomas tuo metu, kai Eksporto kredito draudimo korporacija priimdavo sprendimus, kuriais užtikrindavo laivo savininkų teikiamą laivo finansavimą. Garantija pasibaigdavo laivo pristatymo dieną.

(169)

Eksporto kredito draudimo korporacijos veikla įvairi (25), ją iš esmės galima suskirstyti į komercinę veiklą ir veiklą, vykdomą Iždo vardu ir garantuojamą Iždo. Veiklai, vykdomai Iždo vardu, buvo skirta atskira banko sąskaita Interes Narodowy („Nacionalinis interesas“). Gdynės laivų statyklos grupei suteiktos garantijos, įskaitant ir tas, kurios teko Gdansko laivų statyklai, įeina į Iždo garantuojamos veiklos sritį.

(170)

Lenkijos pateikta informacija rodo, kad Eksporto kredito draudimo korporacija teikė paskolų garantijas, imdama įvairaus tarifo garantijos mokesčius, kurių dydis priklausė nuo garantijos vertės. Garantijos mokesčio tarifas yra 2 % metinės palūkanos, jei garantijos vertė ne didesnė kaip 35 mln. PLN, ir 1 %, jei garantija viršija 35 mln. PLN. Eksporto kredito draudimo korporacija reikalaudavo garantijos užtikrinimo – perleisti nuosavybės teises į laivą, statomą laivą ir jo statybai naudojamas medžiagas.

(171)

Iš 4 lentelės matyti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gdansko laivų statyklai buvo suteikta pagalba, kurios bendra nominalioji vertė yra 405 030 629,80 PLN (apie 90 mln. EUR).

(172)

Plane numatyta nauja valstybės pagalba, kurios forma – 46,7 mln. PLN kapitalo injekcija ir 103,3 mln. PLN paskola. Iš viso nauja pagalba sudarytų 150 mln. PLN (nominalioji vertė).

(173)

Be to, 2009 m. restruktūrizavimo plane numatyta, kad iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos Gdansko laivų statykla iš Eksporto kredito draudimo korporacijos ir toliau gaus garantijas, kurių vertė maždaug 180 mln. PLN kasmet. Numatyta, kad garantijų tarifai, kiek tai įmanoma, atitiks garantijos schemą, patvirtintą Komisijos kaip schema be valstybės pagalbos elemento (26). Pagal šią schemą mokesčio tarifas įmonei, kuri priklauso didžiausios rizikos kategorijai, bet dar atitinka reikalavimus garantijoms pagal schemą gauti, yra […] % per metus suteikiant garantiją mažiau kaip dvejiems metams, ir […] % per metus suteikiant garantiją daugiau kaip dvejiems metams.

(174)

Apskritai galima teigti, kad nominalioji visų restruktūrizavimo pagalbos priemonių vertė yra 555 030 629,80 PLN (405 mln. PLN pagalbos jau suteikta, 150 mln. PLN dar planuojama suteikti), o nominalioji Eksporto kredito draudimo korporacijos garantijų vertė yra maždaug 526 mln. PLN (nominalioji išraiška, 346 mln. PLN yra jau suteiktų garantijų vertė, o 180 mln. PLN – didžiausia metinė Eksporto kredito draudimo korporacijos rizika dėl tų garantijų).

4   lentelė

Valstybės pagalba, suteikta Gdansko laivų statyklai po 2004 m. gegužės 1 d., remiantis Lenkijos valdžios institucijų ir ISD Polska pateikta informacija, PLN.

(175)

Stojimo sutarties IV priedo 3 punkte aprašomos pereinamojo laikotarpio procedūros. Jame nustatytas teisinis pagrindas, taikomas vertinant pagalbos programas ir individualias pagalbos priemones, įgyvendintas naujoje valstybėje narėje iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos ir taikomas po įstojimo dienos.

(176)

Pagalbos priemonių, taikytų iki įstojimo dienos ir nebetaikomų po tos dienos, Komisija negali vertinti nei remdamasi pereinamojo laikotarpio procedūra, nei procedūromis, nustatytomis EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(177)

Tačiau, kita vertus, priemones, kurios nebuvo taikytos iki įstojimo dienos, Komisija vertins kaip pagalbą, apie kurią buvo pranešta, arba neteisėtą pagalbą, suteiktą pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(178)

Nustatant laiką, kada pagalbos priemonės buvo taikytos, kriterijus yra teisiškai saistantis dokumentas, pagal kurį kompetentingos tos valstybės valdžios institucijos įsipareigoja suteikti pagalbą (27). Tai, ar administracinis aktas yra teisiškai saistantis dokumentas, nustato nacionaliniai įstatymai. Tačiau Komisijai turi būti suteikta galimybė peržiūrėti tuos administracinius aktus, ypač abejotinais atvejais ir tada, kai vertinama remiantis tų aktų forma ir turiniu, siekiant nustatyti, ar jie galėjo sužadinti pagrįstus pagalbos gavėjo lūkesčius, kuriuos įgyvendinti jis galėtų siekti Lenkijos teisme. Galimybė susipažinti su nacionaliniais administraciniais aktais Komisijai yra būtina, kad įgyvendintų išimtinę savo kompetenciją patvirtindama bendrojo draudimo taikyti valstybės pagalbą išimtis priemonių, kurias Lenkija taikė po 2004 m. gegužės 1 d., atžvilgiu.

(179)

Pagalbos priemonės laikomos taikytomis po įstojimo dienos, jeigu jos buvo skirtos iki įstojimo dienos, tačiau po įstojimo dėl to gali būti skirta papildoma pagalba arba padidėti jau gauta pagalba, t. y. jeigu konkretus ekonominis valstybės dalyvavimas nežinomas nei tą dieną, kai pagalbos priemonė buvo suteikta, nei įstojimo dieną.

(180)

Savo sprendime pradėti oficialų tyrimą Komisija, remdamasi Lenkijos pateikta informacija, konstatavo, kad kelios priemonės, apie kurias Komisijai buvo pranešta 2004 m. spalio 8 d., iš tikrųjų yra nauja pagalba, – nesuderinama su teisės nuostatomis arba apie kurią pranešta, – nes jos buvo suteiktos po 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Lenkijos įstojimo į ES dienos. Pastabos, kurias pateikė Lenkija ir tretieji asmenys po sprendimo pradėti oficialų tyrimą, negalėjo pakeisti tokios Komisijos išvados. Visų pirma, Komisija mano, kad jos kompetencijai priklauso vertinti priemonių, išvardytų sprendimo pradėti oficialų tyrimą II priedo B dalyje, suderinamumą su bendrąja rinka, ir priimti sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių priemonių atsisakyta (23–25 priemonės sprendimo pradėti oficialų tyrimą II priedo B dalyje).

(181)

Toliau šiame sprendime Komisija pateikia priežastis, dėl kurių ji negali sutikti su Lenkijos ir suinteresuotųjų šalių argumentais.

(182)

Komisija sutinka su Gdynės laivų statyklos grupės pastaba, kad įvykis, dėl kurio iš dalies nurašyti viešieji teisiniai įsipareigojimai pagal 5a skyriaus procedūrą, buvo tai, kad PPA pirmininkas priėmė restruktūrizavimo sprendimą. Tačiau Komisija negali sutikti su teiginiu, kad tas sprendimas priimtas 2004 m. balandžio 30 d., t. y. iki Lenkijos įstojimo į ES. Komisija pagrindė savo poziciją dėl šio dalyko sprendime pradėti oficialų tyrimą, ir nei Lenkija, nei Gdynės laivų statykla dėl to nepateikė jokių tolesnių pastabų. Komisija pakartoja, kad 2004 m. balandžio 30 d. sprendimas buvo tik 2004 m. kovo mėn. restruktūrizavimo planą patvirtinantis sprendimas, o ne sprendimas dėl viešųjų teisinių įsipareigojimų restruktūrizavimo pagal 5a skyriaus procedūrą. PPA pirmininkas negalėjo priimti išsamaus sprendimo dėl restruktūrizavimo iki įstojimo dienos, nes tuo metu jis neturėjo pagal 5a skyriaus procedūrą reikalaujamų būtinų sutikimų, gautų iš visų viešųjų teisinių įsipareigojimų kreditorių ar operatoriaus. Komisija nurodo, kad PPA pirmininkas apie tai sužinojo tada, kai savo 2004 m. balandžio 30 d. sprendime nurodė, kad būtina priimti kitą sprendimą viešųjų teisinių įsipareigojimų restruktūrizavimui užbaigti pagal 5a skyriaus procedūrą, ir tada, kai priėmė galutinį sprendimą dėl restruktūrizavimo 2004 m. gruodžio 30 d., t. y. po Lenkijos įstojimo į ES dienos.

(183)

Komisija negali sutikti su Gdynės laivų statyklos grupės argumentu, kad visų viešųjų teisinių įsipareigojimų kreditorių, dalyvaujančių jiems mokėtinų sumų restruktūrizavimo pagal 5a skyriaus procedūrą procese, sutikimai buvo teisiškai saistantis aktas, reikalaujamas pagal Lenkijos įstatymus. Iš esmės Gdynės laivų statykla teigė, kad 5a skyrius nebuvo detalaus teisės nuostatos pobūdžio (lex specialis) kitų teisės nuostatų, leidžiančių restruktūrizuoti viešuosius teisinius įsipareigojimus, atžvilgiu ir kad PPA pirmininko vaidmuo buvo vadovauti restruktūrizavimo procesui ir palengvinti jį, o ne imtis veiksmų, kuriuos turi atlikti atitinkami viešųjų teisinių įsipareigojimų kreditoriai atskirų įsipareigojimų atžvilgiu. Komisija mano, kad toks Lenkijos teisės nuostatų interpretavimas neatitinka visų pozicijų, kurias Lenkija buvo išreiškusi iki šiol, taip pat ir su paties 5a skyriaus turiniu bei logika. Iš tiesų, kaip teigė Gdynės laivų statyklos grupė, 2002 m. spalio 30 d. įstatymas „nedraudžia restruktūrizavimą vykdančioms institucijoms priimti sprendimą dėl nurašymo, jeigu tai leidžia bendrosios teisės nuostatos“. Tačiau jeigu prie to bus prieita, tada toms mokėtinoms sumoms netaikytina procedūra pagal 5a straipsnį su visais palankiais dalykais, kurie iš jos kyla: reikalavimų atitikimas siekiant gauti paskolą iš PPA, visų vykdomų išieškojimo procesų sustabdymas, bankroto proceso sustabdymas ir neskaičiuojamos palūkanos už mokėtinas sumas.

(184)

Komisija negali sutikti su Gdynės laivų statyklos grupės argumentu, kad palūkanos už įsipareigojimus, restruktūrizuotinus pagal 5a skyriaus procedūrą, nebuvo skaičiuojamos po 2006 m. birželio 30 d. Tokiam Lenkijos teisės aktų interpretavimui nepritarė ir Lenkija.

(185)

Komisija negali sutikti su Lenkijos argumentu, kad tos priemonės de facto suteiktos remiantis tuo, kad visos dalyvaujančios kompetentingos institucijos pateikė žodines deklaracijas per susitikimą su Vyriausybine Lenkijos laivų statyklų restruktūrizavimo reikalų darbo grupe (laivų statybos pramonės reikalų grupe). Tokios galimos deklaracijos buvo tik žodinio pobūdžio, ir kad jos galėtų būti pagrindas atsirasti pagrįstiems lūkesčiams pagal Lenkijos teisės nuostatas, aiškiai reikėjo imtis tolesnių vykdomųjų priemonių.

(186)

Galiausiai Komisija konstatuoja, kad nei Lenkija, nei Gdynės laivų statyklos grupė nepateikė prieštaravimų dėl Komisijos išvados, kurioje ji nustatė, kad 24–25 priemonės, išvardytos sprendimo pradėti oficialų tyrimą II priedo B dalyje, yra nauja pagalba, taigi priklauso Komisijos kompetencijai pagal EB sutarties 88 straipsnį.

(187)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(188)

Komisija konstatuoja, kad visa pagalba, apibūdinta 105–170 konstatuojamosiose dalyse ir 4 lentelėje, yra suteikta valstybės arba iš jos valstybinių išteklių ir skirta palaikyti vienai konkrečiai įmonei, taigi yra atrankos pobūdžio.

(189)

Gdansko laivų statykla yra didelė Europos laivų statykla ir pagrindinė konkurentė laivų statybos rinkoje. Po 2004 m. gegužės 1 d. laivų statykla toliau statė konteinerinius laivus ir labiausiai konkuravo su Vokietijos ir Danijos laivų statykloms, tai pripažino ir Lenkija, ir Gdynės laivų statykla, be to, tai pažymėjo Danija ir Danijos laivų statyklų asociacija savo pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą. 2006 m. pabaigoje konteineriniai laivai sudarė 26 % Europos laivų statyklų užsakymų portfelio (28). Laivų statykla gamina plieno konstrukcijas, blokus ir sekcijas, taigi konkuruoja su daugeliu kitų įmonių, veikdama kaip kitų užbaigtus laivus statančių laivų statyklų subrangovė. Per paskutinius dvejus metus laivų statykla pradėjo gaminti atviros jūros laivus, o tai yra segmentas, kuriame aktyviai veikia kitos Europos laivų statyklos, pvz., Norvegijos.

(190)

Dėl Gdansko laivų statyklai nuolatos teikiamų dotacijų, pavyzdžiui, atidėto viešųjų įsipareigojimų sumų išieškojimo, gamybos garantijų, taip pat daugybės kapitalo injekcijų ir paskolų, laivų statykla galėjo sudaryti sutartis reikiamai nesusipažinusi ir neapsisaugojusi nuo rizikos, susijusios su tomis sutartimis. Priešingu atveju jos konkurentai būtų galėję perimti visą tą rinkos dalį arba bent jos dalį.

(191)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad valstybės pagalba, suteikta Gdansko laivų statyklai, darė poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(192)

Komisija taip pat turi nustatyti, ar dėl suteiktų priemonių Gdansko laivų statykla gavo nepagrįstą naudą ir taip buvo ar galėjo būti iškraipyta konkurencija.

(193)

Komisija mano, kad Gdansko laivų statykla iškreipė konkurenciją, nes dėl priklausomybės nuo valstybės pagalbos laivų statykla ėmėsi veiksmų, nesuderinamų su konkurencijos taisyklėmis, pavyzdžiui, nustatydama kainas, mažesnes už gamybos sąnaudas, ir nepatyrė pasekmių, kurias paprastai užtraukia tokie veiksmai, t. y. nebuvo pašalinta iš rinkos.

(194)

Komisija taip pat konstatuoja, kad pagrindinius ilgai trunkančius Gdansko laivų statyklos sunkumus lėmė jos sudaromos sutartys, dėl kurių laivų statykla patyrė nuostolių nuolatos stiprėjant zlotui, palyginti su JAV doleriu, kuris tebėra pagrindinė valiuta laivų statybos pramonėje, taip pat ir visame pasaulyje augančios plieno skardos kainos. Šie išorės veiksniai buvo nurodyti kaip pagrindinė grėsmė laivų statyklos veiklai jau 2003 m. rugpjūčio mėn. restruktūrizavimo plane, o vėliau ir pataisytoje jo 2004 m. kovo mėn. versijoje bei naujame 2006 m. restruktūrizavimo plane ir galiausiai 2009 m. restruktūrizavimo plane.

(195)

Nors laivų statyklos vadovybė žinojo apie tą grėsmę, laivų statykla ir toliau sudarė sutartis nesiimdama priemonių, kurios būtų galėjusios sušvelninti padarinius. Tokia veiklos vykdymo praktika buvo taikoma ir toliau, beprecedenčio laivų statybos rinkos ekonominio pagyvėjimo laikotarpiu, 2004–2008 m., kai laivų statybos kainos pasiekė iki šiol dar nebuvusias aukštumas. Dėl tokios valdymo praktikos laivų statyklai pavyko išlaikyti savo veiklą ir užimtumą, tačiau patiriant didžiulių nuostolių laivų statyklos nuolatinės gamybos srityje.

(196)

Taigi Komisija mano, kad visa Gdansko laivų statyklai suteikta pagalba, aprašyta 105–170 konstatuojamosiose dalyse, iškreiptų konkurenciją laivų statybos rinkoje arba galėtų ją iškraipyti.

(197)

Komisija konstatuoja, kad Lenkijos valdžios institucijos neprieštaravo, kad priemonės, dėl kurių priimtas šis sprendimas, pripažintos valstybės pagalba, išskyrus du atvejus. Pirma, jos teigė, kad paskolos, kurias Gdansko laivų statyklai suteikė KPS, nėra valstybės pagalba. Antra, jos abejoja dėl garantijų, kurių suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija, buvimo pagalba, nes teigta, kad tos garantijos atitinka privataus subjekto, veikiančio rinkos sąlygomis, principą. Be to, Lenkijos valdžios institucijos nepranešė apie viešųjų teisinių įsipareigojimų sumų išieškojimo atidėjimą ilgam laikui, kaip apie atskirą valstybės pagalbos priemonę.

(198)

Komisija toliau paaiškins, kodėl mano, kad šios trys priemonės yra konkurenciją iškreipiantis pranašumas.

(199)

Pagal Teismo praktiką (29) tai, kad, kad mokėtinų viešųjų teisinių įsipareigojimų sumų išieškojimas atidedamas ilgam laikui, jau savaime gali būti valstybės pagalba. Lenkijos valdžios institucijų (30) pateikta informacija aiškiai rodo, kad Gdansko laivų statykla yra labai įsiskolinusi už viešuosius teisinius įsipareigojimus, ir tos skolos siekia bent 2004 m. Tie įsipareigojimai išvardyti 4 lentelėje kaip 18 ir 19 priemonės. Kaip paaiškino Lenkijos valdžios institucijos (31), dėl sunkios finansinės padėties, po 2004 m. gegužės 1 d. laivų statykla savo viešuosius teisinius įsipareigojimus apmokėdavo tik epizodiškai, jų mokėjimas buvo nuolatos atidedamas be jokio oficialaus atitinkamų viešųjų kreditorių priimto sprendimo.

(200)

2009 m. restruktūrizavimo plane teigiama, kad susikaupę viešieji teisiniai įsipareigojimai bus padengti 2009 m. rugsėjo mėn., po to, kai laivų statykla gaus naują valstybės pagalbą. Tai reiškia, kad praktiškai nuo 2004 m. susikaupusių viešųjų teisinių įsipareigojimų apmokėjimas atidedamas neribotam arba neapibrėžtam laikui ir kad jie bus mokami tik priešokiais, kai tai leis piniginių laivų statyklos lėšų srautai, o visiškai padengti gali būti tik gavus papildomą valstybės pagalbą. Komisija mano, kad nė vienas kreditorius, kuris vadovaujasi rinkos ekonomikos taisyklėmis, nesutiktų, kad jam mokėtinų sumų grąžinimas būtų taip neribotai atidėliojamas. Be to, po laivų statyklos privatizavimo ir 305 mln. PLN ISD Polska kapitalo injekcijos, Lenkijos valdžios institucijos nesiėmė priemonių, kad užtikrintų įsipareigojimų padengimą. Lenkijos valdžios institucijų pateiktoje informacijos nėra jokių prielaidų, kad viešieji kreditoriai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų siekdami išieškoti mokėtinas viešųjų teisinių įsipareigojimų sumas iš Gdansko laivų statyklos, visų pirma vykdomojo proceso būdu arba taikydami bankroto teisės nuostatas. Dėl to Komisija konstatuoja, kad dėl mokėtinų sumų išieškojimo atidėjimo ilgam laikui pagalbos gavėja gavo naudos, kurios nebūtų gavusi nė iš vieno kreditoriaus, kuris vadovaujasi rinkos ekonomikos taisyklėmis, todėl tai yra valstybės pagalba, artima paskolai (beprocentei).

(201)

Pagal 2009 m. restruktūrizavimo planą bendra neišieškotų viešųjų įsipareigojimų suma yra 63 013 631 PLN. Tačiau remiantis Lenkijos valdžios institucijų 2008 m. sausio 9 d. rašte pateikta informacija, susikaupę Gdansko laivų statyklos viešieji įsipareigojimai yra 90 245 096,76 PLN (įskaitant iki to laiko susikaupusias palūkanas). Be to, restruktūrizavimo išlaidas išreiškiant skaičiais, 2009 m. restruktūrizavimo plane nurodyta, kad laivų statykla turės padengti 95 354 830,90 PLN susikaupusių viešųjų įsipareigojimų. Remdamasi tuo Komisija mano, kad bendra neišieškotų viešųjų įsipareigojimų vertė su palūkanomis yra 95 354 830,90 PLN; ta suma nurodyta 4 lentelėje.

(202)

Dėl pagalbos, suteiktos KPS paskolų apyvartiniam kapitalui finansuoti, Komisija negali sutikti su Lenkijos argumentu, kad tose paskolose nebuvo valstybės pagalbos elemento. Komisija konstatuoja, kad palūkanos, kurias taikė KPS, buvo apie 400 bazinių punktų padidinta pamatinė palūkanų norma. Komisija atkreipia dėmesį ir į tai, kad finansinė Gdansko laivų statyklos padėtis kelerius metus buvo labai nestabili, ji patyrė didelių nuostolių ir sukaupė skolų. Gdansko laivų statykla nebūtų galėjusi rasti lėšų savo gamybos veiklai finansuoti iš jokio kito išorės šaltinio. Jos apyvartinis kapitalas buvo finansuojamas iš paskolų, kurias visiškai garantavo Eksporto kredito draudimo korporacija, iš paskolų, visiškai garantuojamų Iždo, ir iš KPS suteiktų paskolų. Todėl nepanašu, kad KPS taikyta palūkanų norma tinkamai atspindėjo jos patiriamą riziką. Nors KPS ir Iždas reikalavo užstatų, tačiau tų užstatų vertė kelia abejonių. Mažai tikėtina, kad KPS nebūtų galėjusi gauti pirmosios eilės užstatų laivų statyklos turtu. Lenkija nė karto nepateikė išsamios informacijos, kuri leistų Komisijai nustatyti tikrąją reikalaujamų užstatų vertę.

(203)

Be to, Komisija pažymi, kad KPS įsteigta kaip valstybės kontroliuojamas fondas siekiant valstybinės politikos tikslų, o jo finansavimą visiškai užtikrino arba garantavo valstybė tarpininkaujant PPA. Kaip nurodyta dokumente „2006–2010 m. Lenkijos laivų statybos sektoriaus strategija (gamybinės jūrinių laivų statyklos)“, KPS „įsteigta organizuoti laivų statyklų gamybos finansavimą iki to laiko, kai jas perims privatūs investuotojai“. Strategija, kuria siekiama ne tik ekonominių, bet ir visuomeninių bei makroekonominių tikslų (32), KPS suteikiami įvairūs įgaliojimai, kaip ir PPA, Iždui ir kitomis kompetentingoms valstybės institucijoms. Finansiniai KPS ryšiai su PPA ir Iždu yra aiškūs, o KPS veikiau buvo įrankis perduoti lėšoms, kurios iš valstybės biudžeto buvo skiriamos Lenkijos laivų statykloms, įskaitant Gdansko laivų statyklą.

(204)

Galiausiai, Komisija pažymi, kad rašte, kuriuo pranešama apie 2009 m. restruktūrizavimo planą, Lenkijos valdžios institucijos pripažįsta, kad KPS paskolos yra valstybės pagalba.

(205)

Atsižvelgdama į tuos veiksnius Komisija konstatuoja, kad KPS, suteikdama Gdansko laivų statyklai apyvartinį kreditą, neveikė kaip privatus investuotojas. Todėl tos paskolos, išvardytos 4 lentelėje, yra valstybės pagalba.

(206)

Pirma, Komisija konstatuoja, kad Eksporto kredito draudimo korporacijos suteiktos gamybos garantijos oficialiai suteiktos Gdynės laivų statyklos grupei. Nepaisant to, tam tikras skaičius tų garantijų panaudota išskirtinai finansuoti laivų statybą Gdansko laivų statykloje, kuri tuo metu buvo patronuojamoji Gdynės laivų statyklos grupės įmonė. Būtent dėl tų garantijų Gdansko laivų statykla galėjo pasirašyti naujų sutarčių ir tęsti laivų statybos veiklą.

(207)

Savo pastabose, pateiktose Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialų tyrimą, Lenkija teigė, kad garantijos, kurias Gdynės laivų statyklos grupei suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija, nėra valstybės pagalba. Komisija negali sutikti su tokiu teiginiu.

(208)

Pirma, Komisija primena, kad Eksporto kredito draudimo korporacijos suteiktos paskolų garantijos buvo garantuotos Iždo ir tvarkomos atskiroje banko sąskaitoje, pavadintoje Interes Narodowy. Jeigu toje sąskaitoje nebūtų finansinių lėšų, Eksporto kredito draudimo korporacija galėtų gauti paskolą iš Iždo arba pasinaudoti Iždo kreditų garantijomis. Privatus subjektas, veikiantis rinkos sąlygomis, negalėtų pasikliauti tokiu užstatu.

(209)

Antra, Komisija primena savo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Nr. 105/07 (33), kurioje patvirtino schemą, pagal kurią Eksporto kredito draudimo korporacija įgyvendina Iždo garantuojamo eksporto draudimo programą, jeigu tos garantijos nelaikomos valstybės pagalba. Be kitų priemonių, dabar ši schema taikoma ir tos rūšies gamybos garantijoms, kurias Gdansko laivų statykla gavo pastaruosius kelerius metus. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad čia aiškiai išskiriamos (34) sunkumų patiriančios įmonės pagal Bendrijos gaires dėl valstybės teikiamos įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos (35). Pagrindinis šios schemos bruožas yra tai, kad mokesčiai už garantiją nustatomi įvertinus riziką. Pavyzdžiui, mokesčio tarifas įmonei, kuri priklauso didžiausios rizikos kategorijai, yra […] % per metus suteikiant garantiją mažiau kaip dvejiems metams, ir […] % per metus suteikiant garantiją daugiau kaip dvejiems metams. Pagrindinis tarifas yra 2,8 % per metus. Palyginimui: garantijas, teikiamas Gdansko laivų statyklai, Eksporto kredito draudimo korporacija padidino mainais už 2 % per metus mokesčio tarifą, jeigu garantija neviršijo 35 mln. PLN, ir 1 % per metus tarifą, jei garantija viršijo tą sumą.

(210)

Tad akivaizdu, kad Gdansko laivų statykla, sunkumų patirianti įmonė, neatitinka reikalavimų, kad jai būtų galima taikyti pirmiau aprašytą Komisijos patvirtintų garantijų, kuriose nėra valstybės pagalbos elemento, schemą. Dėl to negalima laikyti, kad Gdynės laivų statyklai suteiktose garantijose nėra valstybės pagalbos elemento.

(211)

Be to, akivaizdu, kad mokesčio už garantiją, kurį mokėjo laivų statykla, tarifas yra daug mažesnis negu pagrindinis tarifas, taikomas teikiant garantijas sėkmingai veikiančioms įmonėms, ir kelis kartus mažesnis negu įmoka, kurią moka didelės rizikos įmonės, atitinkančios reikalavimus naudotis pirmiau aprašyta programa. Komisija konstatuoja, kad mokesčio už garantiją, kurį mokėjo Gdansko laivų statykla, tarifas neatitinka rinkos sąlygomis mokamo mokesčio tarifo, todėl tos garantijos yra valstybės pagalba.

(212)

Trečia, pagal Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (36), jei valstybė suteikia individualią garantiją, kuri nėra valstybės pagalba, paskolos gavėjas negali būti finansinių sunkumų patirianti įmonė. Šiuo atveju ta sąlyga neįvykdyta. Tame pranešime sakoma, kad jei paskolos gavėjas turi finansinių sunkumų, garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija.

(213)

Galiausiai Komisija mano, kad Gdansko laivų statykla rėmėsi tik Eksporto kredito draudimo korporacijos ir Iždo garantijomis ir nesugebėjo gauti jokių garantijų rinkos sąlygomis.

(214)

Todėl Komisija konstatuoja, kad Eksporto kredito draudimo korporacija, suteikdama garantijas Gdansko laivų statyklai, neveikė kaip privatus investuotojas.

(215)

Komisija pažymi, kad tokios rūšies gamybos garantijos yra būdinga laivų statybos sektoriaus savybė. Eksporto kredito draudimo korporacija reikalaudavo garantijos užtikrinimo – perleisti nuosavybės teises į laivą, statomą laivą ir jo statybai naudojamas medžiagas.

(216)

Komisija mano, kad apskaičiuotas pagalbos elementas, būdingas Gdansko laivų statyklai po 2004 m. gegužės 1 d. suteiktoms garantijos, sudaro 18,9 mln. PLN. Ši suma apskaičiuota lyginant laivų statyklos mokėtus mokesčius su tais mokesčiais, kurie įprastu atveju būtų taikomi rinkoje. Manoma, kad Eksporto kredito draudimo korporacijos schema, kurioje nėra pagalbos elemento, gali būti naudojama, kaip rinkoje imamų mokesčių orientyras. Šis orientacinis lygis padidintas 400 b. p., siekiant parodyti papildomą riziką, kuri atsiranda suteikiant valstybės pagalbą įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų, tokia buvo ir Gdansko laivų statykla.

(217)

Komisija taip pat pabrėžia, kad, pagal 2009 m. restruktūrizavimo planą, Gdansko laivų statykla ketina toliau naudotis gamybos garantijomis, kurias suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija. Ji tas garantijas gaus sąlygomis, kurios atitinka sąlygas pagal Komisijos patvirtintą schemą, kurioje nėra pagalbos elemento (37), taikomas įmonėms, kurios patiria didžiausią riziką. Visų pirma tai reiškia mokesčio tarifą, kuris yra […] % per metus suteikiant garantiją mažiau kaip dvejiems metams ir […] % per metus suteikiant garantiją daugiau kaip dvejiems metams. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sunkumų patiriančios įmonės, kaip antai Gdansko laivų statykla, neatitinka reikalavimų, kad joms būtų teikiamos priemonės pagal minėtą schemą. Taigi, kol bus vykdomas Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimas, Eksporto kredito draudimo korporacijos suteiktos garantijos ir toliau bus valstybės pagalba.

(218)

Komisija mano, kad apskaičiuota pagalbos elemento, būdingo būsimoms Eksporto kredito draudimo korporacijos teikiamoms gamybos garantijoms, suma yra skirtumas tarp mokesčių, kurie būtų imami rinkoje, pridėjus 400 b. p. (siekiant parodyti papildomą riziką, susijusią su garantijų teikimu sunkumų patiriančiai įmonei), ir mokesčių, kuriuos laivų statykla turės faktiškai mokėti. Taip apskaičiuotas pagalbos elementas sudaro 28,8 mln. PLN.

(219)

Apibendrindama Komisija laikosi nuomonės, kad visos Gdansko laivų statyklai suteiktos priemonės, išvardytos 4 lentelėje, planuotos priemonės, nurodytos 168 konstatuojamojoje dalyje, ir gamybos garantijos, suteiktos Eksporto kredito draudimo korporacijos (jau suteiktos arba bus suteiktos per restruktūrizavimo laikotarpį), yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(220)

2005 m. birželio 1 d. sprendimu Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl kelių priemonių, įskaitant skolų restruktūrizavimą (mokėtinų sumų nurašymą, mokėjimo atidėjimą, mokėjimų grafiko pakeitimą), vykdytą remiantis įvairiu teisiniu pagrindu ir susijusį su tam tikru viešųjų kreditorių skaičiumi, kapitalo injekcijomis ir Iždo garantijomis.

(221)

Komisija aiškiai nurodo, kad negali pritarti Lenkijos argumentui, jog laivų savininkų suteiktos paskolos laikytinos savu įnašu. Dėl to Komisijai kilo abejonių, ar paskolų garantijos, kurias suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija, nėra valstybės pagalba, ir ji paskelbė, kad ištirs tų paskolų pobūdį.

(222)

Savo pastabas pateikė ir Lenkija, ir Gdansko laivų statyklos pagrindinė įmonė; nors jos ir bandė ginčyti Komisijos kompetenciją vertinti tam tikrų nagrinėjamų pagalbos priemonių suderinamumą, tačiau neprieštaravo Komisijos išvadai, kurioje nustatyta, kad jeigu tos priemonės būtų suteiktos po Lenkijos įstojimo į ES dienos, jos būtų nauja pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tačiau išimtis būtų Eksporto kredito draudimo korporacijos suteiktų garantijų pobūdis, nes tvirtinta, kad joje nėra valstybės pagalbos elemento. Vėliau Lenkija teigė, kad ir KPS suteiktos paskolos nėra valstybės pagalba. Komisija nustatė dar ir papildomą pagalbą, apie kurią nepranešta; tos pagalbos forma – mokėtinų sumų išieškojimo atidėjimas ilgam laikui. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad trijose minėtose priemonėse yra valstybės pagalbos elementų.

(223)

Komisijai atliekant tyrimą Lenkijos Vyriausybė kelis kartus gerokai pakeitė savo strategiją Gdansko laivų statyklos atžvilgiu – tai matyti iš pirmiau pateikto įvykių aprašymo. Laivų statybos sektoriaus konsolidavimo strategija pakeista Gdynės laivų statyklos ir Gdansko laivų statyklos atskyrimo strategija ir sprendimu privatizuoti Gdansko laivų statyklą.

(224)

Kaip minėta, Komisija reguliariai palaikė ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis, kaip Gdansko laivų statyklos savininkėmis, pačia Gdansko laivų statykla ir naująja Gdansko laivų statyklos savininke įmone ISD Polska. Komisija reguliariai informuodavo šias suinteresuotąsias šalis apie tai, kad labiausiai tikėtina, jog visos priemonės, skirtos laivų statyklai iš valstybės išteklių, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į sunkią finansinę laivų statyklos padėtį ir tai, kad praktiškai nėra kokio nors išorės finansavimo, kuriame nebūtų valstybės pagalbos elemento. Komisija taip pat perspėjo, kad tokia valstybės pagalba, suteikta pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, yra akivaizdžiai nesuderinama su bendrąja rinka. Komisija kelis kartus priminė, kad garantijos, kurias Gdynės laivų statyklai suteikė Eksporto kredito draudimo korporacija ir kurios panaudotos statant laivus Gdansko laivų statykloje, yra valstybės pagalba.

(225)

Be to, per tyrimo procedūrą Komisija sukaupė išsamią informaciją apie KPS veiklą ir paskolų, kurias KPS suteikė laivų statyklai apyvartiniam kapitalui finansuoti, pobūdį. Komisija atkreipė Lenkijos dėmesį į tai, kad tos paskolos iš tikrųjų yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(226)

Galiausiai vykdydama tyrimo procedūrą Komisija konstatavo, kad Gdansko laivų statykla ir toliau delsia apmokėti viešuosius teisinius įsipareigojimus. Komisija surinko informaciją apie tai ir pranešė Lenkijos valdžios institucijoms (kurios veikia kartu ir kaip jos kreditorius, ir iki tam tikro laiko kaip laivų statyklos savininkas), kad delsimas išieškoti mokėtinas viešųjų teisinių įsipareigojimų sumas arba jų restruktūrizavimas gali būti valstybės pagalba pagal pagalba EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(227)

Pagrindinis pagalbos tikslas – padėti sunkumų patiriančiai įmonei atkurti gyvybingumą, kad nenutrūktų jos veikla. Tokiais atvejais gali būti taikoma išimtis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kuria leidžiama teikti valstybės pagalbą tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, jei tokia pagalba netrikdomos prekybos sąlygos taip, kad prieštarautų viešajam interesui. Įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba nustatyta Bendrijos gairėse dėl valstybės teikiamos įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos (38) (toliau – gairės), kuriomis pakeistos ankstesnes gaires, priimtos 1999 m. (39) (toliau – 1999 m. gairės).

(228)

Pagal gairių pereinamojo laikotarpio nuostatas iki 2004 m. spalio 10 d. Komisijos užregistruoti pranešimai bus išnagrinėti atsižvelgiant į pranešimo metu galiojančius kriterijus (103 punktas). Šiuo atveju Komisijai apie kai kurias tas priemones pranešta 2004 m. spalio 8 d., kai galiojo 1999 m. gairės. Tačiau gairėse taip pat nustatyta, kad jos bus taikomos vertinant bet kokią sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą be Komisijos leidimo (neteisėta pagalba), jei po 2004 m. spalio 1 d. buvo suteikta dalis pagalbos arba visa pagalba (104 punkto pirmoji pastraipa). Komisija konstatuoja, kad beveik visos priemonės, aprašytos 105–170 konstatuojamosiose dalyse, buvo suteiktos pažeidžiant teisės nuostatas jau po tos dienos, todėl turi būti taikomos 2004 m. gairės.

(229)

Gairės taikomos visų sektorių įmonėms, išskyrus gairių 18 punkte išvardytas išimtis. Valstybės pagalbos laivų statybai sistemoje (40), kuri yra teisinis pagrindas vertinant šiame sektoriuje suteiktą valstybės pagalbą, daroma nuoroda į gairių 12 punktą, kuriuo remiantis vertinamas sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos teisėtumas.

(230)

Kaip nustatyta gairių 17 punkte, teikiant restruktūrizavimo pagalbą restruktūrizavimo pagrindas turi būti įvykdomas, nuoseklus ir tolimą ateitį numatantis planas atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą per pagrįstą laiką. Restruktūrizavimą paprastai sudaro tokie elementai: visų įmonės veiklos sričių restruktūrizavimas, įmonės veiklos reorganizavimas ir racionalizavimas, paprastai atsisakant nuostolingos veiklos, ir finansinis restruktūrizavimas. Restruktūrizavimo veiksmai, jeigu jie vykdomi naudojantis valstybės pagalba, negali apsiriboti nuostolių padengimu nepašalinant tų nuostolių priežasčių, t. y. nesiėmus tikro restruktūrizavimo. Be to, bent dalis restruktūrizavimo turi būti finansuojama iš įmonės nuosavų šaltinių arba iš išorės šaltinių, kuriuose nėra valstybės pagalbos elemento, o pati valstybės pagalba turi būti apribota iki būtinojo minimumo, reikalingo gyvybingumui atkurti. Ir pagaliau, siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymą dėl suteiktos pagalbos turi būti taikomos kompensuojamosios priemonės.

(231)

Atsižvelgdama į smarkiai konkurenciją iškraipantį restruktūrizavimo pagalbos pobūdį Komisija konstatuoja, kad pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms turi padėti plėtoti savo ūkinę veiklą nesutrikdydama prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų viešajam interesui, ir gali būti suteikta tik tuo atveju, kai įvykdytos visos gairėse nustatytos sąlygos.

(232)

Kad įmonė galėtų gauti sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, ji turi būti laikoma sunkumų patiriančia įmone pagal gairių nuostatas. Kaip matyti iš 1 lentelės, finansinė Gdansko laivų statyklos padėtis bent jau nuo 2002 m. yra tokia, kad įmonė nuolatos patiria sunkumų dėl nuolatinio nemokumo ir didėjančių nuostolių. Todėl Gdansko laivų statykla yra sunkumų patirianti įmonė pagal gairių 11 punktą.

(233)

Pagal gairių 73 punktą, jei tokia įmonė praeityje yra gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant visą pagalbą, apie kurią anksčiau nepranešta, ir jei nuo sanavimo pagalbos suteikimo praėjo mažiau nei 10 metų arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas (atsižvelgiant į tai, kas įvyko vėliau), Komisija neleis suteikti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos (pagalba skiriama tik vieną kartą).

(234)

Sprendime pradėti oficialų tyrimą Komisija atkreipia dėmesį, kad Gdansko laivų statykla buvo restruktūrizuoja 1998 m. ir, pasak Lenkijos valdžios institucijų, ten valstybės pagalbos elemento nebuvo. Komisija sutiko su Lenkijos valdžios institucijų pozicija tuo klausimu. Tyrimas neparodė, kad tame restruktūrizavime buvo valstybės pagalbos elementas.

(235)

Be to, Gdansko laivų statyklai nuo 2002 m. suteikta valstybės pagalba buvo naudojama vienkartiniam restruktūrizavimo procesui paremti.

(236)

Todėl Komisija daro išvadą, kad principo, jog pagalba teikiama tik vieną kartą, laikytasi.

(237)

Gairių 34 punkte nustatyta, kad pagalbos suteikimas turi būti susietas su sąlyga įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuris turi padėti atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą per pagrįstą laiką. Gyvybingumo atkūrimas reiškia, kad pasibaigus restruktūrizavimui įmonė gali padengti visas savo išlaidas ir gauti pakankamą pelną iš kapitalo, kad galėtų savarankiškai konkuruoti su kitomis įmonėmis. Restruktūrizavimas turi būti įvykdytas kuo greičiau.

(238)

Komisija konstatuoja, kad vykdydama tyrimą išnagrinėjo du restruktūrizavimo planus, 2004 m. kovo mėn. ir 2006 m., kuriuos parengė laivų statyklos vadovybė ir kuriems pritarė jos daugumos dalies savininkė, t. y. valstybė. Komisija konstatavo, kad jos pateiktos rimtos pastabos dėl abiejų planų gebėjimo padėti atkurti ilgalaikį laivų statyklos gyvybingumą tebegalioja. Antra, Komisija įvertino ISD Polska 2008 m. parengtą restruktūrizavimo planą, pagal kurį jungiama Gdansko ir Gdynės laivų statyklų veikla. 2008 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl Gdynės laivų statyklai suteiktos valstybės pagalbos tyrimo (41) Komisija daro išvadą, kad neįrodyta, jog bendru restruktūrizavimo planu užtikrintas ilgalaikis abiejų laivų statyklų gyvybingumo atkūrimas.

(239)

Galiausiai, 2009 m. Lenkijos valdžios institucijos pateikė restruktūrizavimo planą, kurį pateikė nauja Gdansko laivų statyklos savininkė ISD Polska; pateiktu planu pakeičiami visi anksčiau Komisijai pateikti restruktūrizavimo planai. Todėl Komisija nebevertins senesnių už 2009 m. restruktūrizavimo planą planų.

(240)

Sunkumų, su kuriais susidūrė laivų statykla, sukėlė ir juos padidino daugelio metų aplaidus investavimas, prastas valdymas ir tinkamos rizikos švelninimo politikos nebuvimas. Šie vidaus trūkumai, kartu su tuo, kad laivų statybos rinka yra cikliška, didėja plieno kainos ir brangsta Lenkijos zlotas, sukėlė didelių nuostolių laivų statykloje, susikaupė įsipareigojimų, nepakanka apyvartinio kapitalo, susiduriama su neveiksmingumu kitose srityse, vėluoja gamybos procesas.

(241)

Komisijos nuomone, įrodyta, kad siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis tinkamai sprendžiamos laivų statyklos problemos ir kad tomis priemonėmis pasiekiama pakankamai didžiulių pokyčių, pasirinkta bendrovės veiklos išskaidymo strategija patikima, o finansinės prognozės pagrįstos tikroviškomis prielaidomis. Taigi, įrodyta, kad 2009 m. restruktūrizavimo planas leis atkurti ilgalaikį laivų statyklos gyvybingumą.

(242)

Komisija pabrėžia, kad 2009 m. restruktūrizavimo planą parengė naujoji laivų statyklos savininkė, kuri jau investavo daug privačių lėšų šiai bendrovei įsigyti (305 mln. PLN injekcija į bendrovę ir […] mln. PLN akcijoms iš esamų akcininkų išpirkti) ir įsipareigojo įgyvendinti visą planą įsitikinusi, kad iš to gaus priimtiną grąžą. Tai, kad privati bendrovė į laivų statyklą investavo dideles lėšas ir planuoja finansuoti 2009 m. restruktūrizavimo planą, Komisijos nuomone, yra ženklas, kad rinkos subjektas tiki, kad Gdansko laivų statyklos gyvybingumas gali būti atkurtas. Negana to, ISD Polska įrodė, kad turi vertingos patirties, susijusios su sėkmingu sunkumų patiriančių įmonių (Huta Częstochowa) restruktūrizavimu, ir ta patirtis yra papildoma plano patikimumo garantija.

(243)

Kalbant apie laivų statyklos verslo strategiją, Komisija mano, kad dėl planuojamo veiklos išskaidymo bendrovė ne tiks taps mažiau jautri cikliniams pokyčiams laivų statybos rinkoje, bet ir galės efektyviau panaudoti savo plieno perdirbimo pajėgumus ir pasinaudoti naujomis rinkos nišomis gamindama vėjo jėgaines. Be to, veiklos išskaidymas leis bendrovės fiksuotąsias sąnaudas paskirstyti įvairiai veiklai, taigi bendrovė taps atsparesnė kintančioms rinkos sąlygoms.

(244)

Komisija mano, kad planuojamomis restruktūrizavimo priemonėmis bus tinkamai šalinami laivų statyklos trūkumai. Plane pristatoma išsami visų restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimo strategija, visų pirma organizavimo, planavimo, gamybos ciklo, atsargų, logistikos ir užimtumo srityse.

(245)

Komisija atkreipia dėmesį, kad plane numatytas didelių pokyčių žadantis užimtumo restruktūrizavimas, apimantis, viena vertus, didelį etatų mažinimą ir, kitą vertus, atlyginimų didinimą. Restruktūrizavimo plane pripažįstama, kad tarp pagrindinių laivų statyklos problemų yra daug pravaikštų, rotacija ir užimtumo neefektyvumas, taip pat atlyginimų struktūra. Komisija mano, kad planuojamos priemonės, kaip antai atlyginimų didinimas, konkrečios karjeros galimybės ir lojalumo sistemos padės išspręsti nustatytas problemas. Komisija atkreipia dėmesį, kad darbo vietų nuo 2006 m. jau sumažinta [...daugiau kaip 20] %. Vidutinis mėnesinis tiesiogiai su gamyba susijusių darbuotojų atlyginimas 2008 m. padidėjo [… daugiau kaip 20] %, palyginti su 2005 m. Plane numatyta toliau didinti atlyginimus: […] % 2009 m., […] % 2010 m., […] % 2011 m. ir […] % 2012 m., nors taip pat pripažįstama, kad dėl ekonomikos nuosmukio ir Gdansko bei Ščecino laivų statyklų uždarymo finansiniai darbuotojų lūkesčiai sumažėjo.

(246)

2009 m. restruktūrizavimo plane aiškinama, kad gamybos efektyvumo padidėjimas ir dažnesnis bendradarbiavimas su subrangovais reikš, kad laivų statyklai reikės mažiau darbuotojų. Plane taip pat rašoma apie finansinį darbo vietų mažinimo poveikį. Remdamasi pateiktais argumentais Komisija laikosi nuomonės, kad pasiūlytu užimtumo restruktūrizavimu bus pasiekta didelių pokyčių ir bus išspręstos laivų statyklos problemos.

(247)

Komisija mano, kad planuojama smarkiai apkarpytos laivų statyklos veiklos ir specializuotos iš dalies įrengtų specialiųjų laivų gamybos strategija yra pagrįsta. Be to, investuotojas įrodė, kad pasirinkta strategija tikroviška, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. laivų statykla pagamino iš viso šešis laivus, iš jų penkis atviros jūros laivų korpusus.

(248)

Kalbant apie laivų statybos veiklą, plane numatytos įvairios priemonės, skirtos įveikti svarbiausias išorines laivų statyklos dabartinių sunkumų priežastis. Plane numatyta sutartyse, sudaromose dėl laivų statybos, taikyti indeksavimo išlygas, kurios padėtų bent iš dalies perduoti laivų savininkams riziką, susijusią su išlaidų medžiagoms ir atlyginimams pokyčiais. 2009 m. restruktūrizavimo plane taip pat numatyta įgyvendinti išsamią rizikos apribojimo politiką siekiant sumažinti su valiutomis susijusią riziką. Komisija mano, kad siūlomos priemonės pakankamos. Pateikta jautrumo analizė įrodo, kad dėl planuojamų priemonių bendrovė taps palyginti atspari kintančioms rinkos sąlygoms, įskaitant valiutų kursų svyravimus.

(249)

Kalbant apie plieno konstrukcijas, restruktūrizavimo plane pateikiamas atskiras verslo planas, pagrįstas rinkos analize, kurią parengė ISD Polska išorės konsultantas. Plane teigiama, kad šio rinkos segmento plėtros perspektyvos Lenkijoje yra geros ir pabrėžiama nauda, kurią duoda tai, kad laivų statykla yra prie Baltijos jūros. Be to, bendrovei stiprumo suteikia ir ISD Polska patirtis plieno konstrukcijų gamybos ir pardavimo srityje. Plane numatyta, kad tikslinės gamybos apimtys nuo 2013 m. bus maždaug [… daugiau kaip 50 000] tonų ir jų bus pasiekta kasmet ateinančiais metais didinant tas apimtis. Dėl tokio gamybos lygio Gdansko laivų statyklai tenkanti Lenkijos rinkos dalis turėtų būti […] %.

(250)

Įrodyta, kad planai didinti plieno konstrukcijų gamybą yra tikroviški, nes jau 2008 m., pirmaisiais veiklos metais po to, kai laivų statyklą perėmė ISD Polska, bendrovei pavyko pagaminti ir parduoti daugiau kaip 10 000 tonų plieno konstrukcijų, ir tai gerokai viršijo pradinius investuotojo lūkesčius. Be to, įmonėje Huta Częstochowa bendrovei ISD Polska pavyko padidinti pardavimą nuo [… daugiau kaip 30 000] tonų 2004 m. iki [… daugiau kaip 50 000] tonų 2006 m. ir [… daugiau kaip 90 000] tonų 2008 m.

(251)

Lenkijoje plieno konstrukcijų gamyba stabiliai augo nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio. 2003 m. Lenkijos gamintojai pagamino plieno konstrukcijų už 6 mln. PLN, 2006 ir 2007 m. atitinkamai už 9,4 mln. PLN ir 12,5 mln. PLN. Tai rodo, kad rinka tebeturi augimo tendenciją. Manoma, kad plieno konstrukcijų paklausa Lenkijoje ateinančiais metais išaugs. Verslo plane pripažįstama, kad paklausa sumažėjo dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio, bet tikimasi, kad ji padidės dėl investicijų Lenkijoje, kurios bendrai finansuojamos iš ES struktūrinių fondų, ir svarbių infrastruktūros projektų.

(252)

Investuotojas pateikė pasirašytų sutarčių dėl plieno konstrukcijų pristatymo kopijas, pvz., seną užsakymą, kurį ISD Trade, patronuojamajai įmonei, atsakingai už plieno konstrukcijų pardavimą ISD grupėje, pateikė […] Sp. z o.o. dėl plieno konstrukcijų, kurių bendras kiekis 25 000–30 000 t, pristatymo 2008 m. Nors neaišku, kokia dalis užsakymo bus vykdoma Gdansko laivų statykloje, kokia Huta Częstochowa, tai rodo, kad rinkoje yra paklausa ir kad ISD Polska gali pritraukti klientų ir rasti pirkėjų savo gaminiams. Atitinkamai, Komisija mano, kad plieno konstrukcijų pardavimo kiekiai, numatyti 2009 m. restruktūrizavimo plane, yra tikroviški.

(253)

Įrodyta, kad numatytos pelno maržos yra tikroviškos. Numatytos pelno maržos yra mažesnės už tas, kurias dabar pasiekė ISD Polska (pardavimo maržos sudarė [… daugiau kaip 10] % 2006 m., [… nuo 10 iki 20] % 2007 m. ir [… daugiau kaip 10] % 2008 m.), nors numatytos būsimos EBITDA maržos Gdansko laivų statykloje sudarė [… ne daugiau kaip 10] %. Todėl Komisija mano, kad numatyti plieno konstrukcijų gamybos pardavimo ir finansiniai rezultatai gali būti laikoma apdairiais ir patikimais.

(254)

Komisija atkreipia dėmesį, kad plieno konstrukcijų gamyba Gdansko laivų statykloje bus pagrįsta esamais plieno apdirbimo pajėgumais, dabar naudojamais laivų statybai. Todėl laukiamas svarbus gamybos padidėjimas bus pasiektas su palyginti nedidelėmis investicijomis su palyginti aukšta grąžos norma plieno konstrukcijų veiklos srityje.

(255)

Remdamasi pateikta informacija Komisija konstatuoja, kad plieno konstrukcijų segmentas, kuris turi būti integruota ir svarbi naujos laivų statyklos veiklos dalis, pagrįstas patikima naujos laivų statyklos padėties rinkos analize. Rinkos analizė rodo, kad numatyti pardavimo ir finansiniai rezultatai yra tikroviškais. Įrodyta, kad planas pagrįstas tikroviškomis prielaidomis.

(256)

2009 m. restruktūrizavimo plane pateikiamas atskiras Gdansko laivų statyklos verslo planas, susijęs su vėjo jėgainių gamybos veikla. Šis planas pagrįstas rinkos analize, kuri rodo geras perspektyvas į šį rinkos segmentą ateinančioms įmonėms. Bendrovei bus naudinga tai, kad atsargas reguliariai tieks įmonė Huta Częstochowa, tai, kad ji yra geroje vietoje ir gali vežti produktus jūra, be to, ji galės pasinaudoti ISD Polska patirtimi vėjo jėgainių dalių gamybose srityje. Plane taip pat parodyta, kad vėjo jėgainių paklausa didės dėl teisės aktuose nustatytų paskatų (skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius) ir ekonominių veiksnių (pvz., svyruojančių žaliavų kainų). Remiantis nepriklausomomis analizėmis, 2010 m. vėjo jėgainės visame pasaulyje pagamins 172 mln. MW energijos, o iki 2015 m. – net 378 mln. MW (42).

(257)

Bendrovė pateikė įrodymų, kad 2009 m. vasario ir balandžio mėn. ji surengė diskusijas su galimais vėjo jėgainių gamyklos statytojais (43). Šios diskusijos patvirtino investuotojo prielaidas dėl projekto plėtros sąnaudų ir tvarkaraščio.

(258)

Plane pateikiamos prielaidos, kuriomis išsamiai pagrindžiamos finansinės prognozės, pvz., pajamomis pagrįsta informacija iš galimų pirkėjų, energijos ir plieno kainų prognozėmis pagrįstos sąnaudos, maždaug […] darbuotojų ir kita. Komisija mano, kad įrodyta, jog tos prielaidos patikimos, todėl finansiniai rezultatai yra tikroviški.

(259)

Tai, kad du bankai parodė susidomėjimą finansuoti investicijas į vėjo jėgainių verslą, reiškia, kad projektas yra patikimas ir kad rinka tiki jo ilgalaikiu gyvybingumu.

(260)

Komisija mano, kad įrodyta, jog bendros finansinės visų trijų laivų statyklos veiklos sričių prognozės yra patikimos ir reiškia, kad įgyvendinus planą bus atkurtas ilgalaikis laivų statyklos gyvybingumas.

(261)

Komisija mano, kad prielaidos, kuriomis pagrįstos prognozės, yra pagrįstos. Įrodyta, kad jos pagrįstos patikimais šaltiniais ir yra tikroviškos. Numatomas vartotojų ir energijos kainų padidėjimas, taip pat tarpbankinių palūkanų normų prognozių tendencijos pagrįstos nepriklausomomis analizėmis. Numatytos pardavimo kainos pagrįstos rezultatais, kurių ligi šiol pasiekta, kainomis, dėl kurių susitarta sutartyse, ketinimo raštais ir rinkos duomenimis.

(262)

Kalbant apie atlyginimų tendencijas, Komisija atkreipia dėmesį, kad atlyginimai laivų statykloje jau gerokai padidėjo. Finansiniame modelyje teigiama, kad vidutinės darbo jėgos išlaidos per valandą 2009–2018 m. padidės [… daugiau kaip 40] %. Nors 2009 m. vidutinis atlyginimas laivų statykloje bus [… maždaug 15] % didesnis, palyginti su 2007 m., plane numatytas tolesnis atlyginimų didinimas. Atsižvelgiant į jau minėtus veiksnius ir dabartinę ekonomikos krizę bei įtemptą padėtį Lenkijos darbo rinkoje, visų pirma laivų statybos sektoriuje, Komisija mano, kad su atlyginimais susijusios prielaidos yra tikroviškos.

(263)

Galiausiai, jautrumo analizė rodo, kad planas leis Gdansko laivų statyklai tapti pakankamai atsparia ir atlaikyti pagrindinius su jos veikla susijusius rizikos veiksnius. Komisija daro išvadą, kad jautrumo analizėje parodyta, kad finansinės prognozės santykinai atsparios prielaidų, kuriomis jos pagrįstos, pokyčiams.

(264)

Remdamasi tuo, kas pasakyta, Komisija daro išvadą, kad 2009 m. restruktūrizavimo planas yra pakankamai patikimas Gdansko laivų statyklos gyvybingumui atkurti.

(265)

Gairių 43 punkte nustatyta, kad pagalbos suma turi būti apribota restruktūrizavimo išlaidų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti. Tikimasi, kad pagalbos gavėjas nuosavais ištekliais prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, pasinaudodamas rinkos sąlygomis gaunamu išorės finansavimu. Šis įnašas, viena vertus, yra požymis, kad rinka tiki įmonės gyvybingumo atkūrimo galimybe, kita vertus, tai būdas pagalbai sumažinti iki minimumo. Didelių įmonių, kaip antai Gdansko laivų statykla, atveju nuosavas įnašas turi būti ne mažesnis kaip 50 % restruktūrizavimo išlaidų. Toks įnašas turi būti tikras ir faktiškas, neįtraukiant viso ateityje laukiamo pelno ir grynųjų pinigų srautų (gairių 43 punktas).

(266)

Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimo šaltiniai aprašyti 134 konstatuojamojoje dalyje. Komisija pažymi, kad reikia atsižvelgti ir į finansines sąnaudas, susijusias su gamybos garantijomis, kurias dotuoja valstybė. Taigi bendros restruktūrizavimo išlaidos turėtų būti [… daugiau kaip 1 000] mln. PLN. Ši suma apima [… daugiau kaip 1 000] mln. PLN, kaip teigiama 134 konstatuojamojoje dalyje, laivų statyklai praeityje suteiktų 18,9 mln. PLN vertės gamybos garantijų, kurios yra specifinis, bet įprastas laivų statybos bruožas, pagalbos komponentą, kaip teigiama 216 konstatuojamojoje dalyje, ir būsimų gamybos garantijų, kurių vertė 28,8 mln. PLN, pagalbos komponentą, kaip teigiama 218 konstatuojamojoje dalyje.

(267)

Komisija mano, kad restruktūrizavimo sąnaudos apribotos iki būtino minimumo ir tinkamai pagrįstos. Restruktūrizavimo plane pateikiamas aiškus ir išsamus investavimo planas. Nepadengti civiliniai ir viešieji įsipareigojimai, kuriuos reikia padengti, aiškiai apibrėžti. Plane aiškiai parodytos ir paaiškintos užimtumo restruktūrizavimo sąnaudos ir kapitalas, kurio reikia įmonės balansui pagerinti. Kalbant apie laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir iki dabartinio restruktūrizavimo pagal 2009 m. restruktūrizavimo planą, Komisija atkreipia dėmesį, kad laivų statyklai suteikta valstybės pagalba panaudota nuostoliams padengti ir kad nenutrūktų laivų statyklos veikla, todėl gali būti laikoma panaudota įmonės likvidumo poreikiams per aptariamą laikotarpį.

(268)

Restruktūrizavimo plane teigiama, kad nuosavas įnašas Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimo sąnaudoms padengti bus gautas iš šių šaltinių: ISD Polska kapitalo injekcijos (305 mln. PLN), perteklinio turto pardavimo ir nuomos ([…] mln. PLN) ir išorės finansavimo rinkos sąlygomis, t. y. banko paskolų ([…] mln. PLN).

(269)

Kaip Komisija vertina siūlomus nuosavo įnašo elementus, aprašoma toliau.

(270)

Pirma, ISD Polska, privati įmonė, jau padarė 305 mln. PLN kapitalo injekciją, injekcija jau užregistruota ir išmokėta. Todėl Komisija daro išvadą, kad tai turėtų būti laikoma tikrovišku ir faktiniu nuosavu įnašu, kaip reikalaujama gairėse.

(271)

Antra, Komisija, remdamasi turima informacija, sutinka, kad pajamos iš nuosavo turto pardavimo ar nuomos yra nuosavas įnašas, kuris yra tikroviškas ir faktinis, nes pateiktas ir pagrįstas pajamų vertinimas. Tokių pajamų iš pardavimo ar nuomonės suma yra maždaug […] mln. PLN.

(272)

Kalbant apie […] mln. PLN sumos, kurią įmonė planuoja gauti iš išorės šaltinių rinkos sąlygomis, finansavimą, Komisija atkreipia dėmesį, kad įmonė pateikė sąlyginius dviejų bankų įsipareigojimus bendrai finansuoti vėjo jėgainių projekto, kurio bendra vertė […] mln. PLN, plėtrą. Komisija mano, kad bankų įsipareigojimai yra pakankami, kad būtų galima laikyti, kad finansavime nėra valstybės pagalbos elemento, ir kad jie yra tikroviški ir faktiniai, kaip reikalaujama gairėse. Pirma, bankų įsipareigojimai pagrįsti jų atliktu vėjo jėgainių veiklos verslo plano vertinimu, bankai patvirtino projekto patikimumą ir numatytus finansinius rezultatus. Antra, tai, ar bankų nustatytos sąlygos bus įvykdytos, daugiausia priklauso nuo ISD Stocznia, o ne nuo išorės ar nenumatytų aplinkybių. Galiausiai, bankai patvirtino, kad jų finansavimas bus teikiamas vyraujančiomis rinkos sąlygomis ir be jokių valstybės garantijų.

(273)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie leidimus, būtinus veiklai vykdyti, ir bankų reikalaujamą užtikrinimą, ISD Stocznia jau ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyti bankų reikalavimai. Pirma, įmonė kreipėsi į uosto direkciją ir Iždą dėl leidimo perduoti Gdansko laivų statyklos žemę atskiram juridiniam asmeniui ISD Energia Sp. z o.o., kurio veikla apims ir vėjo jėgainių gamybą. Tokio leidimo reikalaujama pagal įstatymus, nes žemė yra uosto teritorijoje, tačiau nėra jokių požymių, kad toks leidimas galėtų būti nesuteiktas. Antra, kalbant apie reikalaujamą užtikrinimą įkeičiant tą žemę, ISD Stocznia pateikė tokius paaiškinimus. Žemė dabar įkeista siekiant užtikrinti nepadengtus laivų statyklos viešuosius įsipareigojimus. Kai laivų statyklos restruktūrizavimo planas bus patvirtintas ir planuojama pagalba suteikta, laivų statykla, vadovaudamasi restruktūrizavimo planu, padengs nesumokėtus įsipareigojimus ir žemės įkeitimas bus panaikintas. Todėl Komisija mano, kad veikiausiai ISD Stocznia įvykdys šias dvi sąlygas. Kai šis sprendimas bus patvirtintas, vienintelis likęs reikalavimas bus gauti bankų sprendimus priimančių organų patvirtinimą. Remdamasi tuo, kas minėta, Komisija mano, kad planuojamas skirti […] mln. PLN išorės finansavimas vėjo jėgainių projektui gali būti laikomas be pagalbos elemento, tikroviškas ir faktinis nuosavas įnašas restruktūrizavimo sąnaudoms padengti.

(274)

Apskritai, Komisija laikosi nuomonės, kad [… maždaug 500] mln. PLN (305 mln. PLN + […] mln. + […] mln.) finansavimas gali būti laikomas tikrovišku ir faktiniu nuosavu įnašu, skirtu restruktūrizavimo sąnaudoms padengti. Kadangi bendros restruktūrizavimo išlaidos sudaro [… daugiau kaip 1 000] mln. PLN, nuosavas įnašas į minėtą sumą sudaro 45 % bendrų restruktūrizavimo sąnaudų.

(275)

Komisija taip pat pažymi, kad laivų statykla restruktūrizavimą pradėjo jau 2002 m. Sprendime pradėti oficialų tyrimą Komisija primena, kad vertinant, ar valstybės pagalba, suteikta po Lenkijos įstojimo į ES, apribota iki būtino minimumo, reikia atsižvelgti ir į pagalbą, suteiktą laivų statyklai iki Lenkijos įstojimo į ES.

(276)

2002–2004 m., kaip nustatyta sprendime pradėti oficialų tyrimą, Gdansko laivų statykla gavo 157 mln. PLN valstybės pagalbą. Komisija mano, kad ši suma padengia sąnaudas, kurių reikėjo įmonės likvidumui tuo laikotarpiu išlaikyti. Taigi, bendros restruktūrizavimo išlaidos nuo 2002 m. yra […] mln. PLN. Todėl nuosavu [… maždaug 500] mln. PLN įnašu būtų padengta tik 45 % tų restruktūrizavimo sąnaudų.

(277)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 40 % lygis, nors ir didelis, nesiekia 50 % ribos, kurios paprastai reikalaujama gairėse. Tačiau pagal gairių 44 punktą ypatingomis aplinkybėmis ir labai sunkiais atvejais Komisija gali sutikti ir su mažesniu įnašu. Pirma, 40 % lygis yra aukštas. Antra, įmonė yra teritorijoje, kuri atitinka reikalavimus, taikomus siekiant gauti regioninę pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą, taigi tuo galima pateisinti, remiantis gairių 56 punktu, žemesnį nuosavo įnašo lygį (44). Trečia, Komisija pažymi, kad Gdansko laivų statyklos finansinė padėtis sunki jau ilgą laiką. Nepaisant bankroto 1996 m. ir to, kad 1998 m. ją perėmė Gdynės laivų statykla, laivų statykla (ir jos patronuojančioji bendrovė) nepadarė tinkamų struktūrinių pakeitimų, kad būtų laipsniškai prisitaikyta prie rinkos ekonomikos ir tarptautinės konkurencijos. Lenkijai įstojus į ES laivų statykla ilgiau kaip trejus metus ir toliau priklausė valstybei ir bet kokia laivų statyklos tuomečių akcininkų parama buvo valstybės pagalba. Kadangi 2007 m. privatizavimas neįvyko, dabartiniam privačiam savininkui būtų sunku suderinti didžiules laivų statyklai skirtos pagalbos sumas su nuosavu įnašu nekeliant pavojaus pagrįstai savininko investicijų grąžai ir laivų statyklos ilgalaikio gyvybingumo atkūrimui.

(278)

Komisija taip pat vertina tai, kad Lenkijos valdžios institucijoms pavyko privatizuoti laivų statyklą, ir dėl tos priežasties laikosi nuomonės, kad nuosavas įnašas yra tokio dydžio, koks yra įmanomas tokiomis aplinkybėmis. Komisija atkreipia dėmesį, kad nesėkmingos pastangos privatizuoti ir restruktūrizuoti kitas dvi Lenkijos laivų statyklas – Gdynės ir Ščecino, rodo, jog sunku pritraukti privačių investuotojų, kurie restruktūrizavimui norėtų skirti didelį finansinį įnašą, į sektorių, kurio istorija tokia prasta. Todėl toks didelio masto ISD Polska įnašas į Gdansko laivų statyklą gali būti laikomas pasiektu maksimumu.

(279)

Galiausiai, Komisija primena, kad, atsižvelgiant tik į restruktūrizavimo išlaidas, patirtas po 2004 m. (įskaitant likvidumo poreikius, finansuotus valstybės pagalba), nuosavas įnašas yra 45 %. Dėl 2002–2004 m. laivų statyklai suteiktos valstybės pagalbos šis įnašas sumažėja iki 40 %, bet Komisija laiko tai priimtina dėl minėtų ir toliau aptariamų priežasčių. Per laikotarpį iki 2004 m., kai ta pagalba buvo suteikta, galiojo 1999 m. gairės ir tose gairėse nebuvo nustatyta, kad nuosavo įnašo riba turi būti 50 %. Tose gairėse ir tuometėje Komisijos sprendimų priėmimo praktikoje 40 % nuosavas įnašas veikiausiai būtų laikytas pakankamu.

(280)

Apibendrinant galima pasakyti, kad Komisija, atsižvelgdama į ilgalaikes pastangas išlaikyti įmonės finansinį likvidumą tuo metu, kai įmonė priklausė valstybei, ir į tai, kad galiausiai laivų statykla privatizuota, šiuo atveju laikosi nuomonės, kad 40 % nuosavas įnašas yra pakankamai didelis ir užtikrinama, kad pagalba apribota iki būtino minimumo, kad galėtų būti vykdomas Gdansko laivų statyklos restruktūrizavimas ir atkuriamas jos gyvybingumas.

(281)

Komisija pažymi, kad be valstybės pagalbos, skirtos restruktūrizavimo sąnaudoms finansuoti, Gdansko laivų statykla toliau finansuos savo apyvartinio kapitalo poreikius iš valstybės pagalbos, kurios forma – Eksporto kredito draudimo korporacijos suteiktos gamybos garantijos. Ji tas garantijas gaus sąlygomis, kurios atitinka sąlygas pagal Komisijos patvirtintą schemą, kurioje nėra pagalbos elemento (45), taikomas įmonėms, kurios patiria didžiausią riziką. Komisija pažymi, kad tos garantijos yra valstybės pagalba, kaip paaiškinta 214 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Komisija mano, kad tų garantijų sąlygos, visų pirma kainodara, suderintos su minėtos garantijų schemos sąlygomis ir tuo užtikrinama, kad pagalba apribota iki būtino minimumo. Komisija taip pat pripažįsta tokių garantijų, kurios paprastai naudojamos šiame sektoriuje ir nėra būdingos tik sunkumų patiriančioms įmonėms, poreikį.

(282)

Pagal gairių 38–42 punktus reikia imtis priemonių siekiant kuo labiau sušvelninti galimą bet kokį nepalankų pagalbos poveikį konkurentams. Suteikta pagalba neturėtų būti nederamai iškreipiama konkurencija. Dažniausiai tai reiškia, kad įmonės rinkos dalis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje apribojama. Privalomas įmonės buvimo atitinkamoje rinkoje apribojimas ar sumažinimas yra kompensuojamoji priemonė, naudinga įmonės konkurentams. Kompensuojamoji priemonė turi būti proporcinga pagalbos iškreipiamajam poveikiui ir santykinai svarbi įmonei jos rinkoje ar rinkose.

(283)

Komisija pabrėžia, kad nuo 2002 m. Gdansko laivų statykla gavo dideles pagalbos sumas ir faktiškai nuo to laiko jos buvimas rinkoje buvo įmanomas tik dėl nuolatinės valstybės pagalbos, kurios formos buvo įvairios: viešųjų įsipareigojimų išieškojimo atidėjimas, kapitalo injekcijos ir paskolų garantijos palankiomis sąlygomis, be kurių laivų statykla nebūtų galėjusi sudaryti sutarčių. Be to, Komisija pažymi, kad laivų statykla yra viena didžiausių Lenkijos laivų statyklų ir viena svarbiausių Europos gamintojų, todėl suteikus pagalbą konkurencija iškreipiama dar labiau. Taigi, laikantis gairių 40 punkto, priemonės turi sukelti radikalius pokyčius, proporcingus pagalbos iškreipiamajam poveikiui. Komisija mano, kad siūlomomis kompensuojamomis priemonėmis pakankamai ribojamas konkurencijos iškreipimas, atsirandantis dėl Gdansko laivų statyklai skirtos pagalbos.

(284)

Pirma, Komisija atkreipia dėmesį, kad laivų statykla labai sumažins savo laivų statybos pajėgumus ir atsisakys su laivų statyba nesusijusio gamybai naudojamo turto, kuris ligi šiol buvo silpnoji vieta: dviejų iš trijų stapelių.

(285)

Komisija mano, kad uždaryti du stapelius pakanka dėl toliau nurodytų priežasčių. Siekdama nustatyti būtino pajėgumų sumažinimo mastą Komisija įvertino esamus techninius laivų statyklos pajėgumus ir palygino juos su galimais pasiekiamais pajėgumais, kuriuos laivų statykla pasiektų po restruktūrizavimo proceso, ir didesniu gamybos efektyvumu. Pajėgumų sumažinimu siekiama užtikrinti, kad techniniai laivų statyklos pajėgumai po restruktūrizavimo būtų mažesni už jos pajėgumus prieš restruktūrizavimą, remiamą panaudojant valstybės pagalbą.

(286)

Pasak Gdansko laivų statyklos konsultanto, dabartinis laivų statyklos pajėgumas prieš bet kurių restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimą yra 165 000 CGT. 2009 m. restruktūrizavimo plane užtikrinta, kad būsimas likusio stapelio ar bet kurios kitos laivo nuleidimo įrangos, kurią laivų statykla naudos, pajėgumas bus apribotas iki maždaug 100 000 CGT. Taigi laivų statyklos pajėgumas akivaizdžiai sumažinamas maždaug 39 %.

(287)

Be to, laivų statykla įsipareigojo nenaudoti daugiau kaip vieno nuleidimo įrenginio bet kuriuo konkrečiu metu, nei išplėsdama B1 stapelį, nei naudodama bet kokią kitą nuleidimo įrangą, kurią laivų statykla galėtų įsigyti ar kitaip turėti. Iš tikrųjų, Komisija pabrėžia, kad jeigu laivų statykla pradėtų naudoti naują nuleidimo įrangą, ji turėtų tuoj pat nutraukti stapelio B1 nuomos sutartį.

(288)

Dviejų iš trijų stapelių uždarymas ir įsipareigojimas nenaudoti daugiau kaip vieno nuleidimo įrenginio, apribojant techninius pajėgumus iki 100 000 CGT, sušvelnina Komisijos abejones šiuo atžvilgiu ir užtikrina, kad pajėgumų sumažinimas duoda pakankamai radikalių pokyčių ir yra prasminga kompensacija laivų statyklos konkurentams.

(289)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad 2009 m. restruktūrizavimo plane numatyta, kad įmonė smarkiai sumažins savo laivų statybos veiklą. Įmonė dideliu mastu nustos statyti užbaigtus laivus. Todėl labai sumažės laivų statyklos buvimas rinkose, kuriose buvo iškreipta konkurencija.

(290)

Komisija pažymi, kad kompensuojamosios priemonės turėtų būti įgyvendintos kuo greičiau po to, kai bus suteikta valstybės pagalba. Šiuo atveju įmonė įrodė, kad dviejų stapelių uždarymas bus įgyvendintas kuo skubiau, atsižvelgiant į poreikį pristatyti laivus, dėl kurių su laivų savininkais jau sudarytos saistančios laivų statybos sutartys. Stapelius uždarius anksčiau būtų labai sutrikdytas gamybos ciklas ir būtų neįmanoma pristatyti laivus, dėl kurių sutartys jau sudarytos. Taigi, Komisija daro išvadą, kad siūlomas uždarymo tvarkaraštis yra pagrįstas. Komisija pažymi, kad jau pasirūpinta, kad du stapeliai būtų uždaryti laiku, t. y. 2009 m. balandžio mėn., įmonė su stapelių savininku pasirašė sutartį, pagal kurią nuomos sutartis dėl stapelio B5 baigia galioti 2009 m. liepos 1 d., dėl stapelio B3–2010 m. sausio 1 d.

(291)

Komisija taip pat mano, kad konkurencijos iškreipimas bus toliau ribojamas tuo, kad laivų statykla įsipareigojo laikytis metinės 100 000 CGT gamybos ribos dešimt metų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Todėl pasirūpinta, kad būtų užtikrinta, jog per kitus dešimt metų įmonei suteikta valstybės pagalba nebūtų pasinaudota plečiant laivų statybos veiklą.

(292)

Remdamasi tuo, kas pasakyta, Komisija daro išvadą, kad siūlomos kompensuojamosios priemonės yra prasmingos ir sukeliančios pakankamai radikalius pokyčius, kad būtų galima išvengti nederamo konkurencijos iškreipimo dėl suteiktos pagalbos.

(293)

Komisija nustatė, kad valstybės pagalba, aprašyta šio sprendimo 150–170 konstatuojamosiose dalyse ir 4 lentelėje, suteikta Gdansko laivų statyklai (ir pagalba, neteisėtai suteikta pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, ir pagalba, apie kurią pranešta ir kuri nesuteikta ligi šiol), dera su bendrąja rinka pagal Bendrijos valstybės gaires dėl valstybės teikiamos įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos.

(294)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Gdansko laivų statykla privalo įgyvendinti visą restruktūrizavimo planą ir įvykdyti kitus įsipareigojimus, kuriais pagrįstas šis sprendimas (gairių 47 punktas). Komisija, reguliariai iš Lenkijos gaudama išsamias ataskaitas, turi turėti galimybių įsitikinti, kad restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai (gairių 49 ir tolesni punktai). Gdansko laivų statyklos, didelės įmonės, atveju pirmoji ataskaita Komisijai paprastai turi būti pateikta ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vėliau ataskaitos Komisijai turės būti siunčiamos bent kartą per metus, kaskart praėjus dar vieniems metams nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol restruktūrizavimo plano tikslai bus laikomi pasiektais. Ataskaitose turi būti pateikta visa informacija, kurios Komisijai reikia siekiant stebėti restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir finansavimą (kuris turi būti vykdomas laikantis Komisijai pateiktų kriterijų), mokėjimo įmonei tvarkaraštį ir įmonės finansinę padėtį, taip pat tai, kaip laikomasi visų šiame sprendime išdėstytų sąlygų ir įsipareigojimų. Į ataskaitas visų pirma turi būti įtraukta visa svarbi informacija apie bet kokią restruktūrizavimo laikotarpiu įmonės gautą pagalbą, skirtą bet kokiam tikslui, pavieniu atveju ar pagal bendrą schemą (gairių 68–71 punktai). Tais atvejais, kai Komisijai reikia greitai suteikiamo patvirtinimo apie konkrečius ir svarbiausius informacijos aspektus, tarkim, apie pajėgumų sumažinimą, ji gali pareikalauti ataskaitas teikti dažniau (gairių 48 punktas). Apie bet kokius restruktūrizavimo plano pakeitimus turi būti pranešta pagal gairių 52 ir tolesnius punktus. Komisija turi tikrinti, ar ataskaitose pateikta išsami ir tiksli informacija pagal šį sprendimą, prireikus tam ji gali pasitelkti išorės konsultantą.

(295)

Komisija taip pat pažymi, kad principas, jog pagalba teikiama tik vieną kartą, taikomas pagal gairių 72 ir tolesnius punktus,