LTTEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. liepos 16 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teisėjų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias galima patikrinti, ar Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus – Kolegijos, kuriai pavesta tikrinti, ar laikomasi šių reikalavimų, sudėtis – Šios kolegijos nario skyrimo sąlygų pažeidimas – Šio pažeidimo pasekmės – Nešališkumas – Sąjungos teisės viršenybė “
Byloje C‑748/23 (Gekus)(i)
dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) 2023 m. spalio 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. gruodžio 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
C. Limited
prieš
M. S.
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis (pranešėjas), ketvirtosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai M. Condinanzi, N. Jääskinen ir R. Frendo,
generalinis advokatas N. Emiliou,
posėdžio sekretorė E. Sartori, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. birželio 4 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– C. Limited, atstovaujamos adwokaci M. Kotowicz ir M. Radwan-Röhrenschef,
– M. S., atstovaujamo adwokaci J. Baniewska ir M. Gutowski, taip pat radca prawny R. Rogala,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, D. Mazur, M. Rzotkiewicz ir S. Żyrek,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Jacob, M. Jacobs, C. Pochet ir L. Van den Broeck,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. M. Hoogveld,
– Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann, P. Stancanelli ir P. J. O. Van Nuffel,
susipažinęs su 2025 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Airijos teisę įsteigtos bendrovės C. Limited ir Airijos piliečio M. S. ginčą dėl mokėjimo reikalavimo, kylančio iš Lenkijoje atliktų teisinių veiksmų.
Teisinis pagrindas
3 2017 m. gruodžio 8 d. ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) (Dz. U., 2018, 5 pozicija), iš dalies pakeisto 2022 m. birželio 9 d. ustawa o zmianie ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2022, 1259 pozicija) (toliau – Aukščiausiojo Teismo įstatymas), 29 straipsnyje numatyta:
„<…>
2. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija)] ar jo organams vykdant veiklą, draudžiama ginčyti [teismų], valstybės konstitucinių organų ar teisės kontrolės ir apsaugos organų legitimumą.
3. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] ar kita valdžios institucija negali nei konstatuoti, nei vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų atlikti pareigas vykdant teisingumą teisėtumo.
4. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo skyrimo aplinkybės negali būti išimtinis pagrindas ginčyti jam dalyvaujant priimtą sprendimą arba abejoti šio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu.
5. Vertinti, ar [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjas arba į [šį] teismą deleguotas teisėjas laikėsi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, atsižvelgiant į jo skyrimo aplinkybes ir elgesį po paskyrimo, galima 7 dalyje nurodytos bylos šalies prašymu, jeigu konkrečios bylos aplinkybėmis tai gali lemti nepriklausomumo ar nešališkumo principo pažeidimą, galintį turėti įtakos bylos baigčiai, turint omenyje bylos šalies padėtį ir bylos pobūdį.
6. Prašymas nustatyti, ar laikomasi 5 dalyje nurodytų reikalavimų [(toliau – nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimas)], gali būti pateiktas dėl [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo arba į šį teismą deleguoto teisėjo, paskirto į kolegiją, nagrinėjančią:
1) skundą;
<…>
7. 6 dalyje nurodytais atvejais teisę pateikti tokį prašymą turi kiekviena [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] nagrinėjamos bylos šalis.
<…>
9. Prašymas turi atitikti procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus, be to, jame turi būti nurodyta:
1) prašymas nustatyti, ar konkrečiu atveju laikomasi 5 dalyje nurodytų reikalavimų;
2) aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir jas pagrindžiantys įrodymai.
10. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkantis prašymas atmetamas kaip nepriimtinas ir neprašoma ištaisyti formos trūkumų. Nesilaikant termino pateiktas prašymas arba dėl kitos priežasties nepriimtinas prašymas taip pat atmetamas kaip nepriimtinas.
<…>
15. Prašymą uždarame posėdyje nagrinėja [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] penkių teisėjų kolegija, kurios nariai atsitiktine tvarka parenkami iš visų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] narių, prieš tai išklausius prašyme nurodytą teisėją, nebent jo išklausyti neįmanoma arba labai sudėtinga. Teisėjas savo pastabas gali pateikti raštu. Suinteresuotasis teisėjas nedalyvauja atrankoje atsitiktine tvarka.
<…>
18. Jei Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) patenkina prašymą, jis nušalina teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Teisėjo nušalinimas vienoje byloje negali būti pagrindas nušalinti šį teisėją kitose bylose, kurias nagrinėjant jis dalyvauja.
<…>
21. Nutartį, priimtą išnagrinėjus prašymą, galima apskųsti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] septynių teisėjų kolegijai, kurios nariai atsitiktine tvarka parenkami iš visų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] narių. Suinteresuotasis teisėjas ir priimant skundžiamą nutartį dalyvavęs teisėjas nedalyvauja atrankoje atsitiktine tvarka.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
4 Ginčas pagrindinėje byloje kilo tarp Airijos bendrovės C. Limited ir Airijos piliečio M. S. dėl jų atitinkamų teisių ir pareigų, susijusių su Lenkijoje atliktais teisiniais veiksmais.
5 Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas, Lenkija) priteisė iš M. S. sumokėti C. Limited sumą, atitinkančią jos reikalavimo sumą.
6 2021 m. liepos 29 d. M. S., remdamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 46 straipsniu, siejamu su 45 straipsnio 1 dalies a punktu, paprašė High Court (Aukštasis teismas, Airija) atsisakyti pripažinti ir vykdyti Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas) priimtą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista jo teisė į pagal įstatymą įsteigtą teismą, nes šį sprendimą priėmusioje kolegijoje buvo Lenkijos teisingumo ministro neterminuotam laikotarpiui deleguotas teisėjas.
7 Kartu M. S. pateikė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) dėl Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas) sprendimo. Skundui nagrinėti buvo paskirta trijų teisėjų kolegija, joje buvo teisėjas JG.
8 C. Limited pateikė prašymą įvertinti teisėjo JG nepriklausomumą ir nešališkumą pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnyje numatytą procedūrą.
9 Siekdama įrodyti, kad teisėjas JG neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, C. Limited nurodė įvairias aplinkybes, visų pirma susijusias su jo paskyrimu.
10 Pirma, C. Limited tvirtino, kad teisėjas JG 2018 m. spalio 10 d. buvo paskirtas teisėju į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegiją, remiantis Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija) (toliau – KRS) nutarimu Nr. 330/2018, nors 2018 m. rugsėjo 27 d. Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas, Lenkija) nutartimi sustabdė šio nutarimo vykdymą. 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu šis teismas panaikino tą nutarimą.
11 Antra, C. Limited rėmėsi teisėjo JG elgesiu po jo paskyrimo į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegiją ir šiuo klausimu nurodė 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškimą, kurį pasirašė kai kurie šios kolegijos teisėjai, įskaitant JG, ir pagal kurį 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982) netaikomas šios kolegijos teisėjams, paskirtiems remiantis naujos sudėties KRS nutarimu.
12 Trečia, C. Limited rėmėsi tuo, jog M. S. siekia, kad Airijos teismai atsisakytų pripažinti Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas) sprendimą vykdytinu, šiuo klausimu nurodydamas teisės į tai, kad jo bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, pažeidimą. Tokiomis aplinkybėmis, anot C. Limited, bylą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) turi nagrinėti teisėjai, kurių nepriklausomumas ir nešališkumas nekelia jokių abejonių.
13 Pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnyje numatytą procedūrą atsitiktine tvarka buvo atrinkti penki Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai, kad būtų sudaryta kolegija, turinti priimti sprendimą dėl prašymo įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą. Šią kolegiją sudaro du Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai, paskirti iki 2018 m., ir trys teisėjai, paskirti naujos sudėties KRS siūlymu.
14 Nagrinėjant šio C. Limited prašymo priimtinumą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – vieno teisėjo pranešėjo, kuris taip pat yra šios penkių teisėjų kolegijos pirmininkas, sudėties – kilo abejonių dėl Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies aiškinimo, atsižvelgiant į tarpusavyje siejamas ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio nuostatas.
15 Šiuo klausimu tas teismas nurodo du šios nacionalinės teisės nuostatos aiškinimo variantus, kiek tai susiję su nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimu, išplaukiančius iš Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijos.
16 Pagal pirmąjį „griežtąjį“ aiškinimą Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi grindžiami prašymai atmetami jų priimtinumo nagrinėjimo etape, jeigu jie grindžiami tik atitinkamo Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo paskyrimo aplinkybėmis. Pagal šį aiškinimą prašyme atlikti vertinimą turi būti nurodytos, pirma, šios aplinkybės ir šio teisėjo elgesys po paskyrimo, dėl kurių manoma, kad jis neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, ir, antra, šių reikalavimų pažeidimo poveikis bylos, kurioje buvo pateiktas šis prašymas, baigčiai, atsižvelgiant į bylos pobūdį.
17 Pagal antrąjį aiškinimą prašymai, pateikti pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, turi būti nagrinėjami plačiau, remiantis 2020 m. sausio 23 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) civilinių, baudžiamųjų ir darbo bei socialinės apsaugos bylų kolegijų bendru nutarimu, kuriame konstatuota, kad KRS, kuri įsigaliojus 2017 m. gruodžio 8 d. įstatymui yra tiesiogiai pavaldi politinėms valdžios institucijoms, nėra nepriklausoma institucija. Pagal šį nutarimą teisėjų kolegija, kurios vienas iš narių yra asmuo, paskirtas į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas naujos sudėties KRS siūlymu, yra neteisėtai sudarytas teismas, todėl atitinkamas teismo procesas negalioja.
18 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tenkinamas pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimas, nors trims iš penkių teisėjų kolegijos narių, atsitiktine tvarka atrinktų nagrinėti C. Limited pateiktą prašymą atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą, taikomas šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytas trijų kolegijų nutarimas. Anot to teismo, naujos sudėties KRS siūlymu į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) paskirti teisėjai neturėtų dalyvauti nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus, nes tai pažeistų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, minėtam teismui kyla klausimas, kaip šie prašymai turi būti nagrinėjami laikantis ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, reikalavimų.
19 Šiomis aplinkybėmis vieno teisėjo sudėties Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad jau pačios paskyrimo į teisėjo pareigas aplinkybės gali rodyti, jog teisėjas neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, jei dėl šių aplinkybių buvo sudarytas teismas, pažeidžiant asmens teisę kreiptis į [pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką] teismą, arba kad šių reikalavimų nesilaikymą lemia teisėjo pasyvus pritarimas (pasireiškiantis tuo, kad jis toliau nagrinėja bylas) jo paskyrimo procedūros pažeidimams, dėl kurių pažeidžiant asmens teisę kreiptis į [tokį] teismą buvo sudarytas teismas?
2. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad bylos dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo [nepriklausomumo ir] nešališkumo vertinimo negali nagrinėti teisėjai, kurių buvimas kolegijoje – dėl jų paskyrimo į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas [naujai sudarytos] [KRS] <…> siūlymu – pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą?
3. Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) privalo suformuoti teismo kolegiją bylai dėl vadinamojo [nepriklausomumo ir] nešališkumo vertinimo taip, kad joje nebūtų tokių teisėjų, o kraštutiniu atveju netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, numatančios penkių teisėjų kolegiją tokiose bylose, ir prašymą nagrinėti nacionalinėje teisėje numatytoje kitoje kolegijoje tokiems teisėjams nedalyvaujant?“
Dėl prejudicinių klausimų priimtinumo
20 C. Limited iš esmės tvirtina, kad pirmasis klausimas nepriimtinas, nes Teisingumo Teismo atsakymas nėra būtinas nagrinėjant jos prašymą atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą. Anot C. Limited, jos prašymas grindžiamas ne tik atitinkamo teisėjo paskyrimo, bet ir kitomis aplinkybėmis, kaip antai šio teisėjo elgesiu po paskyrimo. Taigi šis prašymas atitinka Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio reikalavimus, todėl turi būti nagrinėjamas iš esmės, kad ir koks būtų Teisingumo Teismo atsakymas į šį klausimą.
21 Pažymėtina, kad prašymas atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pagrindinėje byloje grindžiamas keliomis aplinkybėmis, iš kurių kai kurios nėra susijusios su atitinkamo teisėjo paskyrimu. Vis dėlto šios situacijos nepakanka, kad pirmasis klausimas taptų nereikšmingas sprendžiant ginčą.
22 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali rodyti, jog teisėjas neatitinka šiose nuostatose įtvirtintų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. Jeigu Teisingumo Teismas į šį klausimą atsakytų teigiamai ir jei nagrinėjamu atveju paaiškėtų, kad susiklostė atitinkamo teisėjo paskyrimo aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja pagrindinėje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų konstatuoti, kad šių reikalavimų nesilaikoma, nenagrinėdamas kitų įrodymų, pateiktų grindžiant prašymą atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą. Taigi atsakymas į pirmąjį klausimą savaime gali lemti pagrindinės bylos baigtį.
23 Teismo posėdyje šalys taip pat aptarė antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų priimtinumą. Šiuo klausimu iš esmės buvo tvirtinama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali neturėti galimybės atsižvelgti į Teisingumo Teismo pateiktus atsakymus. Šioje pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą sudaro vienas teisėjas pranešėjas, kuris taip pat yra penkių teisėjų kolegijos, atsakingos už pareiškėjos pagrindinėje byloje pateikto prašymo atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą nagrinėjimą, pirmininkas. Tokia aplinkybė galėtų sukelti abejonių dėl šio teismo galimybės veiksmingai taikyti Teisingumo Teismo pateiktą Sąjungos teisės išaiškinimą. Be to, Aukščiausiojo Teismo įstatyme nenumatytos konkrečios taisyklės dėl teisėjų nušalinimo tais atvejais, kai jie atsitiktine tvarka atrenkami dalyvauti teisėjų kolegijoje, turinčioje nagrinėti prašymą atlikti vieno iš šių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą. Šiomis aplinkybėmis kyla abejonių dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo galimybės išspręsti bet kokią galimą problemą, kurią Teisingumo Teismas nustatytų atsakydamas į antrąjį ir trečiąjį klausimus.
24 Šiuo aspektu konstatuotina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą sudaro penkių teisėjų kolegijos, nagrinėjančios prašymą dėl nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo, pirmininkas, kuris ir pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Kaip išvados 38 punkte nurodė generalinis advokatas, per posėdį Lenkijos vyriausybė patvirtino, kad pagal Lenkijos teisę teisėjų kolegijos pirmininkas gali imtis įvairių priemonių, kad išvengtų neteisėtos kolegijos sudėties. Vadinasi, prieštaravimus dėl antrojo ir trečiojo klausimų priimtinumo reikia atmesti.
25 Taigi trys prejudiciniai klausimai yra priimtini.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
26 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą.
27 Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas, visų pirma nacionalinių teismų steigimas, sudėtis, įgaliojimai ir veikimas, yra priskirtas šių valstybių kompetencijos sričiai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis iš Sąjungos teisės, ypač iš ESS 19 straipsnio joms kylančių įpareigojimų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 28 punktą).
28 Veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas, be kita ko, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, kurią atitinka Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa. Taigi į šią nuostatą reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 42 punktą).
29 Teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo garantijos, būtent tos, kuriomis remiantis apibrėžiama teismo sąvoka ir sudėtis, yra kertinis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą akmuo. Tam, kad teisės subjektai demokratinėje visuomenėje pasitikėtų teismais, būtina patikrinti, ar teismo sudėtis atitinka tokio teismo apibrėžtį, kai šiuo klausimu kyla didelių abejonių (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
30 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisę reikalaujamoms nepriklausomumo ir nešališkumo garantijoms būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl atitinkamo teismo sudėties, jo narių skyrimo, įgaliojimų trukmės, nusišalinimo, nušalinimo ir atšaukimo priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 109 punktas ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 70 punktas).
31 Teisingumo Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nusprendė, kad, nors teisė į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ yra savarankiška, ji labai glaudžiai susijusi su „nepriklausomumo“ ir „nešališkumo“ garantijomis. Konkrečiai kalbant, pagal valdžių padalijimo principą, kuris būdingas teisinės valstybės veikimui, turi būti užtikrinamas teismų nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
32 Be to, „pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimu, kaip jis suprantamas pagal Sąjungos teisę, siekiama išvengti, kad teismų sistemos organizavimas būtų paliktas vykdomosios valdžios diskrecijai, ir užtikrinti, kad ši sritis būtų reglamentuojama įstatymo, kurį įstatymų leidžiamoji valdžia priima laikydamasi jos kompetencijos įgyvendinimo taisyklių. Šis žodžių junginys pirmiausia atspindi teisinės valstybės principą ir susijęs ne tik su paties teismo steigimo teisiniu pagrindu, bet ir su kiekvieną bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi ir bet kuria kita vidaus teisės nuostata, kurios nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tampa neteisėtas; tokios nuostatos konkrečiai susijusios su atitinkamo teismo narių nepriklausomumu ir nešališkumu (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 129 punktą ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 73 punktą).
33 Taigi būtina, kad sprendimų dėl teisėjų skyrimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės būtų tokios, kad teisės subjektams negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams po jų paskyrimo nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai. Šiuo tikslu svarbu, kad tos sąlygos ir taisyklės būtų suformuluotos taip, kad atitiktų šio sprendimo pirmesniame punkte primintus reikalavimus (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Konkrečiai dėl teisėjų skyrimo procedūros Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į esminį šios procedūros poveikį geram teisminės valdžios veikimui ir legitimumui demokratinėje teisės viršenybe grindžiamoje valstybėje, tokia procedūra neišvengiamai yra neatsiejama sąvokos „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, dalis, nes teismo nepriklausomumas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, vertintinas, be kita ko, pagal tai, kaip šio teismo nariai buvo paskirti (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Vis dėlto ne bet kokia klaida, kuri gali būti padaryta per teisėjo skyrimo procedūrą, gali sukelti abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo, taigi ir dėl kolegijos, kurioje jis posėdžiauja, turimo „pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, statuso (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Pagal suformuotą jurisprudenciją pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus atitinkamoje teismų sistemoje, lemia ir reikalavimo, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, pažeidimą, ypač kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kils pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 75 punktą ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Norint konstatuoti, kad buvo pažeistas „pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimas, ir tokio pažeidimo pasekmes, turi būti bendrai įvertintos įvairios aplinkybės, dėl kurių visumos teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38 Taikydamas šio sprendimo 29–31 punktuose primintą jurisprudenciją Teisingumo Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas) (C‑718/21, EU:C:2023:1015) 77 punkte dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija) pripažinimo „teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, nusprendė, kad kartu vertinami visi sisteminiai ir individualūs požymiai, apibūdinantys kai kurių teisėjų paskyrimą į šią kolegiją, rodo, kad ji nėra „pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo AW „T“, C‑225/22, EU:C:2025:649, 49 ir 50 punktus).
39 Be to, 2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów (C‑326/23, EU:C:2024:940) 35 ir 37 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad teisėjo, kuris pats vienas sudaro prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą ir buvo paskirtas į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegiją, skyrimo procedūros trūkumai yra identiški Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos teisėjų skyrimo procedūros trūkumams, ir jau vien dėl jų teisės subjektams gali kilti didelių ir pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo, todėl jis nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.
40 Kaip išvados 52 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tam tikri teisėjų skyrimo procedūros trūkumai patys savaime gali rodyti, kad atitinkami teisėjai neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. Tokiais atvejais negalima reikalauti, kad bylos šalis, kuri kelia klausimą dėl šių reikalavimų laikymosi, pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių jų nepaisymą.
41 Dėl prašymo atlikti kolegijos teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą, siekiant nustatyti, ar kolegija atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, pažymėtina, kad tokį prašymą pateikusi šalis turėtų galėti remtis argumentais, grindžiamais tik su šio teisėjo paskyrimu susijusiomis aplinkybėmis ir įrodančiais, kad padarytas tokio pobūdžio ir sunkumo pažeidimas, dėl kurio teisės subjektams kyla abejonių dėl teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios atžvilgiu, nesant reikalo remtis kitais įrodymais.
42 Tuo atveju, jei Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjai taikytų taip, kad pagal jas šalis, prašanti atlikti teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą, būtų įpareigota, kaip nurodyta šio sprendimo 16 punkte, remtis papildoma informacija, susijusia su šio teisėjo elgesiu po jo paskyrimo, galinčia patvirtinti, kad buvo pažeisti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, kartu įpareigojant patikslinti šio pažeidimo poveikį konkrečios bylos baigčiai, toks taikymas prieštarautų ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, nuostatoms.
43 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą, jei šios aplinkybės yra susijusios su tokio pobūdžio ir tokio sunkumo pažeidimu, dėl kurio teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ar nešališkumo.
Dėl antrojo klausimo
44 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją tikrinti, ar teisme pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, kurią sudaro vienas ar keli teisėjai, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.
45 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, kuris įtvirtintas visų pirma EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, kurią atitinka Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa.
46 Be to, Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka EŽTK įtvirtintas teises, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį siekiama užtikrinti būtiną Chartijoje numatytų ir EŽTK garantuojamų atitinkamų teisių darną, nedarant neigiamos įtakos Sąjungos teisės autonomijai. Remiantis Su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), jos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad šioje byloje jo pateiktu išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris nepažeistų pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamo apsaugos lygio (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
47 Atsižvelgiant į tai, primintina, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip jie suprantami pagal Sąjungos teisę, ir turinčios priimti sprendimus dėl šios teisės taikymo ar aiškinimo, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, tarp jų – nepriklausomumo reikalavimą (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Šiuo aspektu primintina, kad teismų nepriklausomumo reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo teismo paskirties, yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o šios teisės ypač svarbios, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
49 Pagal suformuotą jurisprudenciją šis nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 121 punktas ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 50 punktas).
50 Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su sąvoka „nešališkumas“ ir pagal jį reikalaujama vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Šis aspektas reikalauja objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus tai, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 122 punktas ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 51 punktas).
51 Norint užtikrinti šias nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl atitinkamo teismo sudėties, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 123 punktą ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 52 punktą).
52 Konkrečiau kalbant apie nešališkumo principą, kaip išvados 65 punkte pažymėjo generalinis advokatas, pagal jį reikalaujama, kad teisėjai neturėtų jokio asmeninio intereso, šališkumo ar išankstinio nusistatymo nagrinėjamuose ginčuose ir visas šalis vertintų vienodai ir teisingai.
53 Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kuris gali būti patikrintas įvairiais būdais. Anot šio teismo, turi būti vertinamas subjektyvusis nešališkumas, kai atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, siekiant patikrinti, ar jo nagrinėjamoje byloje esama kokio nors išankstinio nusistatymo ar šališkumo, taip pat objektyvusis nešališkumas, kai vertinama, ar pats teismas ir, be kita ko, jo sudėtis suteikė pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. EŽTT sprendimo Micallef prieš Maltą, CE:ECHR:2009:1015JUD001705606, 93 punktą).
54 Atliekant objektyvų nešališkumo vertinimą turi būti keliamas klausimas, ar, nepriklausomai nuo asmeninio teisėjų elgesio, tam tikri faktai, kuriuos galima patikrinti, leidžia suabejoti teisėjų nešališkumu. Šioje srityje tam tikrą reikšmę gali turėti net ir įspūdis. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tam, kad būtų galima nuspręsti dėl priežasčių, verčiančių nerimauti, kad šie nepriklausomumo ar objektyvaus nešališkumo reikalavimai konkrečioje byloje nėra įvykdyti, į konkrečios šalies poziciją reikia atsižvelgti, tačiau ji nevaidina lemiamo vaidmens. Lemiamos reikšmės turi tai, ar konkretus nerimas gali būti laikomas objektyviai pateisinamu (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. EŽTT sprendimo Micallef prieš Maltą, CE:ECHR:2009:1015JUD001705606, 96 ir 98 punktus ir 2024 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Vivacom Bulgaria, C‑369/23, EU:C:2024:1043, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat iš esmės yra nusprendęs, kad teisėjų dalyvavimas priimant sprendimą dėl vieno iš jų kolegų, tos pačios sudėties teismo narių, nušalinimo gali pagrįsti teiginį, kad pažeista EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, jeigu dėl jų pačių pateiktas toks prašymas nušalinti (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugsėjo 22 d. EŽTT sprendimo Debled prieš Belgiją, CE:ECHR:1994:0922JUD002681891, 37 punktą).
56 Taigi kolegijos, turinčios priimti sprendimą dėl to, ar teisėjo dalyvavimas nagrinėjant konkrečią bylą pažeidžia pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimą, narių padėtis negali būti tokia pati kaip šio teisėjo. Dėl aplinkybių, susijusių su jų pačių paskyrimu teisėjais, ir to teisėjo paskyrimo aplinkybių tapatumo teisės subjektams gali kilti pagrįstų abejonių dėl šios kolegijos neutralumo, kai susikerta interesai. Taigi šios kolegijos nariai negali nagrinėti šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo klausimo, kai jų padėtis yra tokia pati.
57 Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad nuostatos, reglamentuojančios pareiškėjos pagrindinėje byloje inicijuotą procedūrą, įsigaliojo 2022 m. iš dalies pakeitus Aukščiausiojo Teismo įstatymą, siekiant užtikrinti teisės subjektų teisę į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu. Ši procedūra suteikia galimybę Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nagrinėjamos bylos šalims prašyti įvertinti šio teismo teisėjo, turinčio priimti sprendimą dėl jų bylos, nepriklausomumą ir nešališkumą, siekiant nustatyti, ar jų bylą nagrinėti paskirtas teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, o tokį prašymą nagrinėja speciali penkių teisėjų, atsitiktine tvarka atrinktų iš Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, išskyrus teisėją, dėl kurio pateiktas toks prašymas, kolegija.
58 Taigi Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijai, pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnį turinčiai nagrinėti šio teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo klausimą, reikia pačiai atitikti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.
59 Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) naujos sudėties KRS siūlymu paskirtas teisėjas gali būti penkių teisėjų kolegijoje, kuri turi priimti sprendimą dėl prašymo atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnį, jeigu jo paties skyrimo sąlygos yra tokios pat kaip teisėjo, dėl kurio pateiktas šis prašymas.
60 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijoje, kuriai pavesta nagrinėti prašymą atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pagrindinėje byloje, trys teisėjai buvo paskirti, be kita ko, remiantis naujos sudėties KRS pasiūlymu, ir kad vienas iš šių trijų teisėjų jau buvo nušalintas kitoje byloje pasibaigus tokiai pačiai procedūrai, kurią taikyti prašė pareiškėja pagrindinėje byloje.
61 Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 56 punkte, kai Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pareigas einantis teisėjas buvo paskirtas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir teisėjas, dėl kurio prašymas atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pateiktas remiantis būtent šiomis aplinkybėmis, negalima leisti, kad minėtas pirmasis teisėjas posėdžiautų šio teismo kolegijoje, kuriai pavesta priimti sprendimą dėl šio prašymo.
62 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją tikrinti, ar teisme pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, sudaryta iš vieno ar kelių teisėjų, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.
Dėl trečiojo klausimo
63 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija.
64 Iš šio klausimo matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl kai kurių teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo patikrinimo, privalo užtikrinti, kad į vertinimą atliekančią teisėjų kolegiją nebus įtraukti šių reikalavimų neatitinkantys teisėjai, ir, jei taip, kokių priemonių šis teismas turi imtis šiuo tikslu.
65 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ši teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
66 Taigi pagal minėtą principą kiekvienas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi ir pareigą užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta. Šios pareigos vykdymas, be kita ko, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių lygybės prieš Sutartis, ir yra ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo išraiška (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
67 Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, kurioje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat reikalavimu, kad jie būtų įsteigti pagal įstatymą, yra tiesiogiai veikianti, o tai reiškia, kad neturi būti taikoma jokia nacionalinės teisės nuostata, nacionalinė jurisprudencija ar praktika, prieštaraujanti šioms Sąjungos teisės nuostatoms, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
68 Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, net nesant nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų nutrauktas Teisingumo Teismo konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, nacionaliniai teismai privalo imtis visų priemonių, kad Sąjungos teisė būtų visiškai taikoma vadovaujantis tuo, kas nustatyta sprendime dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą nacionaliniai teismai turi pašalinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 38 ir 63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 64 punktą).
69 Siekdamas įvykdyti šio sprendimo 65–68 punktuose primintas pareigas nacionalinis teismas turi, kiek įmanoma, aiškinti atitinkamus nacionalinės teisės aktus taip, kad jie atitiktų iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus. Vis dėlto, jeigu toks aiškinimas neleidžia išvengti teisės subjektų teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo, šis teismas, siekdamas užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę, privalo netaikyti nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, ypač kai dėl jų bylą nagrinėtų teisėjai, kurie gali būti arba pasirodyti šališki (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 159 ir 161 punktus ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 65 punktą).
70 Vis dėlto ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa valstybėms narėms nėra primetamas vienas veikimo modelis, kad būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba arba atkurtas pasitikėjimas teisingumo vykdymo sistema, kurį visuomenė prarado dėl sisteminių pažeidimų skiriant teisėjus į pareigas (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 64 punktas).
71 Taigi atitinkamos valstybės narės teisės sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, leidžiančios užtikrinti, kad prašymą patikrinti, ar laikomasi teismo nario nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, išnagrinėtų kolegija, atitinkanti iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą kylančius reikalavimus.
72 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija. Konkrečiai kalbant, teisėjai, kurie neatitinka būtino nešališkumo reikalavimų, turi būti pašalinti iš kolegijos, kuriai pavesta atlikti tokį vertinimą. Atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, užtikrinančios, kad tokį prašymą nagrinėtų teisėjų kolegija, atitinkanti reikalavimus, kylančius iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,
turi būti aiškinama taip:
teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą, jei šios aplinkybės yra susijusios su tokio pobūdžio ir tokio sunkumo pažeidimu, dėl kurio teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ar nešališkumo.
2. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,
turi būti aiškinama taip:
pagal ją tikrinti, ar teisme pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, sudaryta iš vieno ar kelių teisėjų, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.
3. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,
turi būti aiškinama taip:
tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija. Konkrečiai kalbant, teisėjai, kurie neatitinka būtino nešališkumo reikalavimų, turi būti pašalinti iš kolegijos, kuriai pavesta atlikti tokį vertinimą. Atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, užtikrinančios, kad tokį prašymą nagrinėtų teisėjų kolegija, atitinkanti reikalavimus, kylančius iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
Parašai.
* Proceso kalba: lenkų.
i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.