<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-552/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0552</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:665">EU:C:2018:665</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>15</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>15</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Bobek išvada – Byla C-552/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Alpenchalets Resorts</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20180905">2018 m. rugsėjo 5 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑552/17</HT></P><P>Alpenchalets Resorts GmbH</P><P>prieš</P><P>Finanzamt München Abteilung Körperschaften</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Pridėtinės vertės mokestis (PVM)</KEYWORD><KEYWORD>Speciali kelionių agentūroms skirta PVM schema</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Apgyvendinimo per atostogas paslaugų teikimas</KEYWORD><KEYWORD>Kitos teikiamos paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Papildomos ir pagrindinės paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Lengvatinis mokesčio tarifas</KEYWORD><KEYWORD>Taikymas apgyvendinimo paslaugoms, kurias teikia kelionių agentūra</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Alpenchalets Resorts GmbH</HT> nuomoja namus iš jų savininkų ir tuomet juos išnuomoja savo klientams atostogų tikslais. Atvykusiems klientams atvykus savininkai arba jų agentai suteikia jiems papildomas paslaugas, pavyzdžiui, būsto valymo, o tam tikrais atvejais skalbimo ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>bandelių pristatymo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar, atsižvelgiant į Direktyvą 2006/112/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> (toliau – PVM direktyva), tai gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>kelionių agentūros teikiama paslauga<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>? Šį klausimą dabar nagrinėja <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas, Vokietija), jis nori sužinoti, ar nagrinėjama paslauga gali būti priskiriama prie kelionių agentūros teikiamų paslaugų ir, jeigu taip, ar apmokestinamajai vertei (maržai), susijusiai su teikiamos paslaugos apgyvendinimo komponentu, turėtų būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma konkrečiai nurodyti, ką reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>kelionių agentūros teikiama paslauga<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, atsižvelgiant į tai, kad kelionių agentūra paprastai teikia įvairias paslaugas (pavyzdžiui, apgyvendinimo ir vežimo). Prašyme Teisingumo Teismo taip pat prašoma išnagrinėti dviejų konkrečių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) režimų, kurių vienas yra susijęs su apmokestinamąja verte (marža), o kitas su lengvatiniu PVM tarifu, sąveiką.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">ES teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagal PVM direktyvos 98 straipsnio 1 dalį, kuri yra VIII antraštinėje dalyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Tarifai<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Pagal 98 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą lengvatiniai tarifai taikomi tik PVM direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>PVM direktyvos III priedo 12 punkte nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>viešbučių ir panašių įstaigų teikiamos apgyvendinimo paslaugos, įskaitant apgyvendinimą per atostogas ir stovyklaviečių ar namelių-autopriekabų stovėjimo vietų nuomą<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 306 straipsnį galima rasti XII antraštinėje dalyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Specialios schemos<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, konkrečiau, tos antraštinės dalies 3 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Speciali kelionių agentūroms skirta schema<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>. PVM direktyvos 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Pagal šį skyrių valstybės narės taiko specialią PVM schemą kelionių agentūrų sandoriams, kai jos sandorius su keleiviais sudaro savo vardu ir teikdamos kelionių paslaugas naudojasi kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis.</ALINEA><ALINEA>Ši speciali schema netaikoma kelionių agentūroms, kai jos užsiima vien tarpininkavimo veikla ir kurioms taikomas 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas siekiant apskaičiuoti apmokestinamąją vertę.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 307 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Kelionių agentūrų 306 straipsnyje nustatytomis sąlygomis vykdomi su kelione susiję sandoriai laikomi viena paslauga, kurią keleiviui suteikia kelionių agentūra.</ALINEA><ALINEA>Viena paslauga apmokestinama valstybėje narėje, kurioje kelionių agentūra yra įsteigusi savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, iš kurio ji teikia paslaugas.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 308 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Kelionių agentūros suteiktos atskiros paslaugos apmokestinamoji vertė ir kaina be PVM, kaip nustatyta 226 straipsnio 8 punkte, yra kelionių agentūros marža, t. y. visos sumos be PVM, kurią turi sumokėti keleivis, ir kelionės agentūros patirtų faktinių išlaidų įsigyjant kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kai tokie sandoriai sudaromi tiesioginei keleivio naudai, skirtumas.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinė teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Pagal <HT TYPE="ITALIC">Umsatzsteuergesetz</HT> (Apyvartos mokesčio įstatymas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT>) 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą mokestis iki 7 proc. sumažinamas šiems sandoriams:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>gyvenamųjų ir miegamųjų patalpų, kurias prekybininkas teikia trumpalaikiam kitų asmenų apgyvendinimui, nuomai ir trumpalaikei poilsio stovyklų nuomai. Pirmasis sakinys netaikomas paslaugoms, kurios nėra skirtos tiesiogiai nuomai, net jei už jas atlyginama nuomos mokesčiu.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 25 straipsnio 1 dalyje dėl kelionių paslaugų apmokestinimo nustatyti šie reikalavimai:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Šios nuostatos taikomos prekybininko teikiamoms kelionių paslaugoms, kurios nėra skirtos gavėjo verslui, kai prekybininkas teikia šias paslaugas gavėjui savo vardu ir naudodamasis trečiųjų asmenų kelionių paslaugomis. Prekybininko teikiama paslauga laikytina kita paslauga. Jei kelionės metu prekybininkas teikia gavėjui keletą šios rūšies paslaugų, jos laikomos vientisa kita paslauga. Kitos paslaugos teikimo vieta nustatoma pagal 3a straipsnio 1 dalį. Trečiųjų asmenų kelionių paslaugos yra trečiųjų asmenų prekių tiekimas ir kitokios paslaugos, suteikiamos tiesiogiai keleivių naudai.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Kitos paslaugos vertė yra paslaugų gavėjo perkant paslaugą sumokėtos sumos ir prekybininko už išankstines kelionės paslaugas sumokėtos sumos skirtumas. Pridėtinės vertės mokestis neįtraukiamas į apmokestinamąją vertę. Prekybininkas gali nustatyti ne kiekvienos atskiros paslaugos, o paslaugų grupių arba visų per apmokestinamąjį laikotarpį suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>2011 m. <HT TYPE="ITALIC">Alpenchalets Resorts</HT> (toliau – ieškovė) nuomojo namus Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje iš jų savininkų ir vėliau juos savo vardu išnuomodavo privatiems klientams atostogų tikslais. Be apgyvendinimo paslaugų, atitinkami namų savininkai arba jų agentai teikė klientams paslaugas atvykus į atitinkamą vietą, įskaitant būsto valymo, o tam tikrais atvejais skalbimo ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>bandelių pristatymo<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Ieškovė apskaičiavo mokėtiną PVM pagal <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>maržos apmokestinimą<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kuris taikomas kelionių paslaugoms pagal <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 25 straipsnį, ir taikė standartinį mokesčio tarifą. <DATE ISO="20130506">2013 m. gegužės 6 d.</DATE> raštu ieškovė prašė pakeisti mokestinį vertinimą ir taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. <HT TYPE="ITALIC">Finanzamt München Abteilung Körperschaften</HT> (Miuncheno mokesčių inspekcijos įmonių departamentas, Vokietija) (atsakovas ir kita kasacinio proceso šalis) atmetė tą prašymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht</HT> (Finansų teismas, Vokietija) (pirmosios instancijos teismas) atmetė ieškovės pareikštą ieškinį. Jis nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>maržos apmokestinimo<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> taisyklė buvo taikoma nagrinėjamoms kelionių paslaugoms pagal <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 25 straipsnį, aiškinant jį pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1977">OL L 145, 1977, p. 1</REF.DOC.OJ>, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).</P></NOTE> (toliau – Šeštoji direktyva) 26 straipsniu ir PVM direktyva. Jis taip pat nusprendė, kad lengvatinio mokesčio tarifo taikyti nebuvo įmanoma dėl to, kad kelionės paslaugos teikimas pagal <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 25 straipsnį nebuvo įtrauktas į <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT> 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvatinių mokesčio tarifų sąrašą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl to sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Tas teismas pažymi, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teismas patvirtino, kad kelionių agentūrai, kuri teikė tik apgyvendinimo paslaugas, buvo taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema. Taip buvo todėl, kad kelionių agentūra savo klientams gali teikti ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, informacijos teikimo ir konsultavimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad tas sprendimo būdas buvo patvirtintas vėlesnėje Teismo jurisprudencijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minerva Kulturreisen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:762">EU:C:2010:762</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 21 ir paskesni punktai) ir <DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, tačiau domisi, ar toks požiūris neturėtų būti persvarstytas atsižvelgiant į skirtumą tarp <HT TYPE="ITALIC">pagrindinių</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">papildomų</HT> teikiamų paslaugų, ir šiuo atveju<?PAGE NO="4"?> šis teismas remiasi būtent Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20070621">2007 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑453/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:369">EU:C:2007:369</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tačiau jeigu toks atskyrimas nebūtų reikalingas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar galima pateisinti lengvatinio PVM tarifo taikymą apmokestinamajai vertei (<HT TYPE="ITALIC">in casu</HT> maržai pagal specialią kelionių agentūroms skirtą schemą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai, būtent, jeigu paaiškės, kad nagrinėjamai paslaugai netaikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema, ieškovė privalo (Vokietijoje) taikyti mokestį tik Vokietijoje, bet ne kitur esančio atostogoms skirto būsto nuomai. Be to, Vokietijoje esančio atostogoms skirto būsto nuomai būtų taikomas lengvatinis mokesčio tarifas, o ieškovė turėtų teisę atskaityti susijusį pirkimo mokestį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>1.</NO.P><TXT>Ar paslaugai, kurią iš esmės sudaro atostogų būsto suteikimas ir kurios papildomi elementai laikytini tik pagrindinę paslaugą papildančia paslauga, remiantis <DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), taikoma pagal [Direktyvos 2006/112] 306 straipsnį kelionių agentūroms numatyta speciali schema?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar šiai paslaugai, be specialios schemos, numatytos pagal [Direktyvos 2006/112] 306 straipsnį kelionių agentūroms, gali būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas už apgyvendinimą per atostogas, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2006/112] 98 straipsnio 2 dalį, siejamą su III priedo 12 punktu?<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Europos Komisija. Ieškovė, Vokietijos vyriausybė ir Komisija <DATE ISO="20180711">2018 m. liepos 11 d.</DATE> posėdyje pateikė žodines pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Šios išvados struktūra yra tokia. A dalyje, kurioje aptariamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmasis klausimas, išnagrinėsiu, ar paslaugų teikimą turi sudaryti daugiau nei viena paslauga, kad tokiam teikimui būtų taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema. B dalyje, kurioje atsakoma į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamą antrąjį klausimą, siūlau nuspręsti, kad lengvatinio mokesčio tarifo negalima taikyti paslaugai, kai ji klasifikuojama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>kelionių agentūros teikiama paslauga<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis klausimas: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>kelionių agentūros teikiama paslauga<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Pateikęs kelias įžangines pastabas apie specialią kelionių agentūroms skirtą schemą, (1) išnagrinėsiu, ar vieninteliam kelionių agentūros paslaugų teikimui galioja paslaugų įvairovės reikalavimas. Bus nagrinėjamos dvi alternatyvos: pirma, ar tokia įvairovė iš tikrųjų yra reikalinga (2), ir, antra, alternatyvi specialios kelionių agentūroms skirtos schemos samprata, pagal kurią reikalaujama (iš trečiosios šalies) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>nupirkti<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> tik vieną paslaugą, susijusią su apgyvendinimu arba vežimu, kad būtų galima taikyti tą specialią schemą (3). Remdamasis abiejų požiūrių loginių pasekmių (arba jų nebuvimo) aptarimu, turėčiau daryti prielaidą, kad pirmenybę reikėtų teikti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>tik vienos nupirktos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> požiūriui (4).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Įvadas. Kas yra kelionių agentūra?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 306 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad speciali kelionių agentūroms skirta schema taikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>kelionių agentūrų sandoriams, kai jos sandorius su keleiviais sudaro savo vardu ir teikdamos kelionių paslaugas naudojasi kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. Kartu tos pačios nuostatos antroje pastraipoje nustatyta, kad ta schema netaikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>kelionių agentūroms, kai jos užsiima vien tarpininkavimo veikla &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Todėl matyti, kad tose nuostatose yra <HT TYPE="ITALIC">prima facie</HT> dvi teigiamos sąlygos: i) kelionių agentūra turi veikti savo vardu ir ii) ji turi naudoti trečiųjų šalių paslaugas arba prekes, ir viena neigiama sąlyga – iii) ji neturi veikti kaip tarpininkė. Vis dėlto, atidžiau panagrinėjus, atrodo, kad trečioji sąlyga yra neigiamai performuluota pirmoji sąlyga: neatrodo, kad frazė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>veikdamos savo vardu<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> labai skirtųsi nuo frazės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>neturi vykdyti tarpininko veiklos<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Teisingumo Teismas tarpininko sąvokos, kaip ji vartojama PVM direktyvos 306 straipsnyje ir jos ankstesniuose dokumentuose, išsamiai apskritai nenagrinėjo. Savo ankstesnėse bylose, kuriose buvo paliestas šis klausimas, Teisingumo Teismas liepdavo nacionaliniam teismui patikrinti, ar buvo įvykdyta sąlyga, pagal kurią prekybininkas neturėjo vykdyti tarpininko veiklos. Vis dėlto atrodo, kad Teisingumo Teismas savo <DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) tarp frazių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>veikiantis <HT TYPE="ITALIC">savo vardu</HT><QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/><HT TYPE="ITALIC">nevykdydamas tarpininko veiklos</HT><QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> iš tikrųjų nedarė jokio skirtumo: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>Pagal Šeštosios direktyvos 26 straipsnio 1 dalį tas straipsnis taikomas, jeigu kelionių agentūra <HT TYPE="ITALIC">su klientais sandorius sudaro savo vardu, o ne kaip tarpinink[ė</HT>]<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> (išskirta mano). Taip pat žr. <DATE ISO="20140313">2014 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jetair ir BTWE Travel4you</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑599/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:144">EU:C:2014:144</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato Poiares Maduro išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ISt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:394">EU:C:2005:394</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Be to, atkreipiu dėmesį į tai, kad PVM direktyvos 44, 50, 54 straipsniuose, 56 straipsnio 1 dalies l punkte ir 153 straipsnyje pateikiama nuoroda į tarpininką arba tarpininkus, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/><HT TYPE="ITALIC">veikian</HT>[<HT TYPE="ITALIC">čius</HT>] <HT TYPE="ITALIC">kito asmens vardu ir jo naudai</HT><QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Iš tikrųjų ji nėra atkartota PVM direktyvos 306 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, tačiau tos pačios nuostatos pirmoje pastraipoje nurodyta priešingai (veikdamos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>savo vardu<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>), tai yra kelionių agentūroms būdinga savybė.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Todėl atrodo, kad iš tiesų yra dvi sąlygos, kurios pagal PVM direktyvos 306 straipsnį taikomos specialiai kelionių agentūroms skirtai schemai. Pagal pirmą sąlygą reikalaujama, kad prekybininkas veiktų savo vardu, o ne kaip tarpininkas. Pagal antrą sąlygą reikalaujama, kad prekybininkas naudotų trečiųjų šalių paslaugas ar prekes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Dėl <HT TYPE="ITALIC">pirmos</HT> sąlygos, atrodo, kad sutariama, jog ieškovė veikia savo vardu, o ne kaip tarpininkė; ši aplinkybė taip pat aiškiai patvirtinama prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Todėl tai laikysiu nustatytu faktu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Tačiau negalima visiškai užtikrintai teigti, kad <HT TYPE="ITALIC">antra</HT> sąlyga yra tenkinama, nes yra abejonių, susijusių su tuo, ar vienos nupirktos paslaugos faktas yra pakankamas, o gal turi būti ne mažiau kaip dvi paslaugos? Jeigu nagrinėtume pastarąją galimybę, tuomet iš karto kyla klausimas, kokios rūšies turėtų būti šios paslaugos. Dabar pereisiu būtent prie šių klausimų ir pradėsiu aptardamas antrąjį scenarijų: jeigu būtų pripažinta, kad paslaugų įvairovės reikalavimas svarbus, kaip suprantama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>įvairovė<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Paskutinį kartą su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas, kuris turi būti įvykdytas, kad kelionių agentūroms būtų galima taikyti specialų režimą, ir kuris iš pradžių buvo paminėtas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, (dar kartą) patvirtintas Nutartyje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (a). Joje įtvirtintas požiūris, kuriame pabrėžiamas su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas, galima teigti, kyla iš tos specialios schemos formuluotės ir jai keliamų tikslų (b). Jeigu tam aiškinimui bus pritarta, tuomet skirtumo tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų darymas, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš tikrųjų taptų svarbus (c). Tačiau teisingą su paslaugų įvairove susijusio reikalavimo<?PAGE NO="6"?> supratimą taip pat reikėtų patikrinti atsižvelgiant į kitą Teisingumo Teismo jurisprudencijos aspektą, pagal kurį pripažįstamas paslaugos, kuriai taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema, teikimas, kai kelionių agentūros teikia mišrias paslaugas, kurios apima tik vieną nupirktą paslaugą ir vieną nuosavą paslaugą (d).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel ir Star Coaches</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Nutartyje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, kuri priimta, atrodo, naujausioje byloje, kurioje nagrinėjamas su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas, Teisingumo Teismas nesutiko taikyti specialios kelionių agentūroms skirtos PVM schemos prekybininkui, kuris teikė tik nupirktas vežimo paslaugas (ši aplinkybė yra svarbi šioje byloje)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Tiksliau tariant, atrodo, kad prekybininkas teikė ir nupirktas, ir nuosavas vežimo paslaugas. Tačiau tik pirmosios buvo svarbios diskusijose dėl specialios kelionių agentūroms skirtos schemos. Teisingumo Teismas neaptarė fakto, kad paslaugos buvo teikiamos kelionių agentūroms, o ne tiesiogiai vartotojams, nes pasirodė, kad tai nereikalinga.</P></NOTE>. Taip buvo todėl, kad paslaugos, kurioms taikoma speciali kelionėms skirta schema, negali <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>sudaryti viena paslauga<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Teisingumo Teismas paaiškino, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>negalima atmesti galimybės, kad keleivių vežėjo tolimojo susisiekimo autobusais paslaugoms, kai jis &lt;…&gt; naudojasi PVM apmokestinamų subrangovų transporto paslaugomis, būtų taikoma speciali schema, numatyta PVM direktyvos 306 straipsnyje<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>. Tačiau tam, kad tai įvyktų, tokios paslaugos, be vežimo, turi apimti kitas paslaugas, pavyzdžiui, informavimo ir konsultavimo paslaugas, susijusias su įvairiais atostogų pasiūlymais, ir kelionės tolimojo susisiekimo autobusu rezervaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Prieidamas prie šios išvados Teisingumo Teismas rėmėsi savo ankstesniu Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau Teisingumo Teismo nurodyti faktai ir teiginiai buvo skirtingi ir susiję su tos bylos aplinkybėmis. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, kad faktas, jog kelionių agentūra teikia tik atostogų būstą, nereiškia, kad paslauga nepatenka į specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Priėjęs prie šios išvados, Teisingumo Teismas pridūrė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>[kelionių agentūros] suteikta paslauga &lt;…&gt; tokiu atveju gali apimti daugiau negu vieną paslaugą – ne tik būsto nuomą, bet ir tokias paslaugas, kaip informavimo ir konsultavimo, kai kelionių agentūra siūlo daug atostogų ir būstų pasirinkimo galimybių<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame pateikiama nuoroda į <DATE ISO="19920226">1992 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑280/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:92">EU:C:1992:92</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kuris buvo susijęs su išimtinės jurisdikcijos daiktinėms (<HT TYPE="ITALIC">in rem</HT>) teisėms aiškinimu pagal <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Briuselio konvencija) 16 straipsnį (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="304" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="1978">OL L 304, 1978, p. 36</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Todėl Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT> Teisingumo Teismas faktiškai nurodė, kad apgyvendinimo paslauga – t. y. viena paslauga – yra pakankama. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Pasirinktinė papildoma<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> paslauga, kaip su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>informavimu ir konsultavimu<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> susijusi sudedamoji dalis, buvo nurodyta hipotetiškai. Tai nebuvo nustatyta remiantis tos bylos faktais. Ji buvo suformuluota atsižvelgiant į galimybę (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>gali<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>) ir nebuvo nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Vis dėlto atrodo, kad byloje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT> priimtoje nutartyje buvo atsižvelgta į tą papildomą pastabą ir ji įtraukta į taisyklę nurodant, kad speciali kelionių agentūroms skirta schema taikoma, jeigu bendrą paslaugų teikimą sudaro ne tik nupirkta apgyvendinimo arba nupirkta vežimo paslauga. Todėl atrodo, kad byloje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT> priimtoje nutartyje faktiškai reikalaujama, kad būtų teikiamos apgyvendinimo arba vežimo ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>kurios nors kitos<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> paslaugos. Vežimo ir apgyvendinimo paslaugos nebūtinai turi būti teikiamos kaip paslaugų derinys, tačiau viena iš šių paslaugų turi būti susijusi su apgyvendinimu arba vežimu, nes visa paslauga turi būti susijusi su kelione<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Tai buvo anksčiau nurodyta <DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minerva Kulturreisen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:762">EU:C:2010:762</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Tame sprendime Teisingumo Teismas atsisakė taikyti specialią kelionių agentūroms skirtą schemą prekybininkui, kuris teikė tik bilietų pardavimo į operą paslaugą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Specialios kelionių agentūroms skirtos schemos formuluotė ir tikslai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Todėl, nepaisant (galima teigti) griežtesnio pobūdžio, atrodo, kad Nutartyje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT> nustatytas požiūris geriau atspindi PVM direktyvos 306 straipsnio formuluotę. Toje nuostatoje pateikiama nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, kurias naudoja kelionių agentūra. Idėja dėl trečiųjų šalių teikiamų kelių paslaugų taip pat yra PVM direktyvos 307 straipsnyje, kuriuo sukuriama teisinė fikcija, pagal kurią kelionių agentūros sudaryti sandoriai dėl kelionės turi būti laikomi viena paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Šis paslaugų reikalavimas taip pat atkartojamas keliuose teisėkūros dokumentuose. Pačiuose <HT TYPE="ITALIC">travaux préparatoires</HT>, kuriais remiantis buvo priimta Šeštoji direktyva (joje pirmą kartą buvo nustatytas specialus kelionių agentūroms skirtas režimas), nėra išsamios informacijos apie tai, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas tas specialus režimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Komisijai parengta ataskaita <HT TYPE="ITALIC">Study on the review of the VAT Special Scheme for travel agents and options for reform</HT>, galutinė ataskaita TAXUD/2016/AO‑05, 2017 m. gruodžio mėn. (prieinama Europos Komisijos svetainėje), p. 26, 3.2 punktas.</P></NOTE>. Tačiau 2002 m. pasiūlyme, kuriame buvo pristatytas pakeitimas, kuris galiausiai nebuvo priimtas, Komisija nurodė, kad speciali schema <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>buvo sukurta atsižvelgiant į konkretų profesijos pobūdį<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> ir kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>paslaugas, kurias teikia kelionių agentūros ir kelionių operatoriai dažniausiai sudaro paslaugų, visų pirma vežimo ir apgyvendinimo, paketai &lt;…&gt; Įprastų taisyklių dėl apmokestinimo vietos, apmokestinamosios vertės ir pirkimo mokesčio atskaitos taikymas, atsižvelgiant į paslaugų sudėtingumą ir vietas, kuriose jos teikiamos, reikštų [toms įmonėms] tokio pobūdžio praktinius sunkumus, susijusius su jų veiklos vykdymu<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20020208">2002 m. vasario 8 d.</DATE> Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EEB dėl specialios schemos kelionių organizatoriams, COM(2002) 64 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="126E" PAGE.FIRST="390" DATE.PUB="2002">OL C 126 E, 2002, p. 390</REF.DOC.OJ>); vėliau tas pasiūlymas buvo atsiimtas, žr. Nebeaktualių komisijos pasiūlymų atšaukimas (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="153" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="2014">OL C 153, 2014, p. 3</REF.DOC.OJ>). Taip pat žr. Tarybos tarpinstitucinę bylą 2002/0041 (CNS) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>PVM – speciali schema kelionių agentūroms<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> (17567/09).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Todėl remiantis tikslais, kurių siekiama pagal tą specialią schemą, galima teigti, kad atliekami supaprastinimai pirmiausia buvo pritaikyti prie poreikio atsižvelgti į <HT TYPE="ITALIC">esminę</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">geografinę</HT> paslaugų, teikiamų kaip viena paslauga, įvairovę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Taip pat žr. mano išvadą, pateiktą byloje <HT TYPE="ITALIC">Skarpa Travel</HT> (C‑422/17, ES:2018:XXX, 30–33 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Principo lygmeniu Teisingumo Teismas kiekvienoje byloje, susijusioje su specialia kelionių agentūroms skirta schema, toliau primena geografinės ir esminės įvairovės idėją. Teisingumo Teismas iš tikrųjų mano, kad kelionių agentūrų ir kelionių operatorių teikiamas paslaugas dažniausiai sudaro kelios paslaugos, visų pirma susijusios su vežimu ir apgyvendinimu. Jis nurodo, kad įprastų taisyklių dėl apmokestinimo vietos, apmokestinamosios vertės ir pirkimo mokesčio atskaitos taikymas, atsižvelgiant į paslaugų įvairovę ir vietas, kuriose jos teikiamos, reikštų praktinius sunkumus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20030619">2003 m. birželio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">First Choice Holidays</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑149/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:358">EU:C:2003:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir cituojama jurisprudencija) ir <DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minerva Kulturreisen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:762">EU:C:2010:762</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir cituojama jurisprudencija); <DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑557/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:672">EU:C:2012:672</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Ispanija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:587">EU:C:2013:587</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140116">2014 m. sausio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ibero Tours</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑300/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:8">EU:C:2014:8</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20180208">2018 m. vasario 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑380/16</NO.CASE>, dar nepaskelbtas, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:76">EU:C:2018:76</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir 48 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tačiau, neviršijant šių bendrų pasiūlymų, sąžininga pripažinti, kad nelengva nustatyti konkretaus kriterijaus turinį visų pirma atsižvelgiant į Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT> ir Nutarties <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT> priešpriešą. Ar pakanka vienos paslaugos? Kurios? Jeigu reikalaujama (esminės) paslaugų įvairovės, kuris derinys atitiktų sąlygas? Tik apgyvendinimas ir vežimas? O gal apgyvendinimas ir kas nors kita? O gal vežimas ir kas nors kita? Kaip teisingai teismo posėdyje pažymėjo Vokietijos vyriausybė, atrodo, kad potencialios analogijos su Direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20151125">2015 m. lapkričio 25 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="326" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2015">OL L 326, 2015, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, kurioje būtų galima rasti bent tam tikras gaires dėl apibrėžčių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Direktyvos 2015/2302 3 straipsnio 2 dalyje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>paketas<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> iš esmės apibrėžiama kaip bent dviejų skirtingų rūšių kelionės paslaugų, teikiamų tos pačios kelionės ar tų pačių atostogų tikslu, derinys. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Kelionės paslauga<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> savo ruožtu apibrėžiama 3 straipsnio 1 dalyje kaip: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>a) keleivių vežimas; b) apgyvendinimas, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir kuris skirtas kitiems nei nuolatinio gyvenimo tikslams; c) automobilių &lt;…&gt; nuoma; d) bet kokia kita turizmo paslauga, kuri nėra neatsiejama kelionės paslaugos dalis a, b ar c punkto prasme<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>.</P></NOTE>, galimybę Teisingumo Teismas jau atmetė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. <DATE ISO="19990211">1999 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AFS Intercultural Programs Finland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑237/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:69">EU:C:1999:69</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20051013">2005 m. spalio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ISt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:608">EU:C:2005:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. generalinio advokato Poiares Maduro išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ISt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:394">EU:C:2005:394</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pagrindinės ir papildomos paslaugos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Jeigu paslaugų įvairovės reikalavimas būtų laikomas būtina sąlyga norint taikyti specialią kelionių agentūroms skirtą schemą, tuomet skirtumas tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų, apie kurį užsiminė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš tikrųjų tampa svarbus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į keliamo pirmojo prejudicinio klausimo aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena skirtumą tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų, kuris buvo daromas byloje <HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20070621">2007 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑453/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:369">EU:C:2007:369</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Toje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar finansų patarėjo teikiama paslauga, kurią sudarė derybos dėl kredito sutarčių <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> konsultavimas, turėtų būti laikoma viena derybų dėl kredito paslauga ir todėl ji neturėtų būti apmokestinama PVM pagal Šeštosios direktyvos 13B straipsnio d dalies 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>kiekvienas paslaugos teikimas paprastai turi būti laikomas atskiru ir nepriklausomu ir kad vienos paslaugos teikimas ekonominiu požiūriu neturi būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pakeistas PVM sistemos funkcionavimas, todėl svarbu išsiaiškinti būdingas aptariamo sandorio dalis, siekiant nustatyti, ar apmokestinamasis asmuo vartotojui, laikomam paprastu vartotoju, suteikia kelias savarankiškas pagrindines paslaugas, ar vieną paslaugą<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20070621">2007 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑453/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:369">EU:C:2007:369</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Teisingumo Teismas pateikė nuorodą į Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kurį šalies teritorijoje įvykdė apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks, turi būti apmokestinamas PVM. Ta nuostata (kiek ji susijusi su paslaugų teikimu) dabar atsispindi PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas toliau išaiškino, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>apie vieną paslaugą kalbama tuomet, kai vienas ar keli elementai turi būti laikomi sudarančiais <HT TYPE="ITALIC">pagrindinę</HT> paslaugą, ir, atvirkščiai, vienas ar keli kiti elementai turi būti laikomi viena ar keliomis <HT TYPE="ITALIC">papildomomis</HT> paslaugomis, kurioms taikomas pagrindinės paslaugos mokestinis režimas. Vieno sudėtinio sandorio atveju paslauga turi būti laikoma papildančia pagrindinę paslaugą, jei klientams ji pati yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis teikėjo teikiama pagrindine paslauga<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20070621">2007 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑453/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:369">EU:C:2007:369</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir cituojama jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Nors byla <HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT> buvo susijusi su finansinėmis paslaugomis, galima priminti, kad skirtumą tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų Teisingumo Teismas jau nagrinėjo konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su specialia kelionių agentūroms skirta schema. Byloje <HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> du viešbučių savininkai siūlė savo viešbučio Anglijoje klientams kelionių paketus. Paketai apėmė apgyvendinimą, vežimo tolimojo susisiekimo autobusu iš įvairių paėmimo vietų paslaugas ir dienos trukmės kelionę<?PAGE NO="9"?> tolimojo susisiekimo autobusu viešnagės viešbutyje metu. Vežimo paslaugos buvo gautos iš trečiųjų šalių. Kitos paslaugos buvo teikiamos kaip nuosavos paslaugos. Kilo klausimas, ar tokie paketai pateko į specialią kelionių agentūroms skirtą schemą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad taip. Taip buvo todėl, kad nupirkta paslauga negalėjo būti laikoma tik pagrindinę paslaugą <HT TYPE="ITALIC">papildančia</HT> paslauga. Jei taip būtų, bendra paslauga nepatektų į specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">papildomų</HT> paslaugų koncepciją, susijusią su specialia kelionių agentūroms skirta schema, Teisingumo Teismas taip pat naudojo ir po to, kai jau buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT>, t. y. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ist</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20051013">2005 m. spalio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:608">EU:C:2005:608</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Ta byla buvo susijusi su prekybininku, kuris siūlė programas pavadinimais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>High School<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>College<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kurios apėmė užsienyje rengiamus kalbų kursus. Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>kelionių<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> paslaugos, kurias iš trečiųjų šalių nupirko <HT TYPE="ITALIC">Ist</HT>, išliko tik papildomo pobūdžio atsižvelgiant į įmonės teikiamas nuosavas paslaugas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Paketus sudarė lėktuvo bilietas į abi puses iš Vokietijos į Jungtines Amerikos Valstijas, apgyvendinimas priimančioje šeimoje, maistas, draudimas, studijos Amerikos aukštojoje mokykloje arba panašioje institucijoje ir mokymo medžiaga.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas nusprendė, kad taip nebuvo. Nupirktų kelionės paslaugų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>[nebūtų galima teikti nedarant] reikšmingo poveikio paketo kainai, pavyzdžiui, pervežim[o] į paskirties valstybę ir (arba) [apgyvendinimo] joje<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>. Todėl nupirktų paslaugų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>sumos dalis nėra nereikšminga, palyginti su suma už &lt;…&gt; kalbų mokymo ar lavinimo paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="20051013">2005 m. spalio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ist</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:608">EU:C:2005:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Todėl skirtumas tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų yra gerai pažįstamas konkrečioje su specialia kelionių agentūroms skirta schema susijusioje srityje. Jis buvo naudojamas siekiant nustatyti, ar nupirkta paslauga (kartu su nuosava paslauga) patenka į specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sritį, ar ne. Iš sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Ist</HT> matyti, kad tais atvejais, kai nupirkta paslauga sudaro nedidelę dalį paketo ir ji pati savaime nėra kliento tikslas, jai galioja pagrindinei nuosavai paslaugai taikomas mokestinis režimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išlieka klausimas, ar skirtumo tarp pagrindinių ir papildomų paslaugų reikšmė turėtų būti susijusi tik su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>išorės kvalifikatoriaus<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> funkcija tais atvejais, kai kalbama apie tai, kas sudaro kelionių agentūros paslaugą, kai jos teikiamas paslaugas sudaro nuosavos ir nupirktos paslaugos? O gal skirtumas taip pat galėtų būti svarbus kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>vidaus kvalifikatorius<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> atsižvelgiant į paslaugų sandarą, kai tokias paslaugas sudaro dvi tariamai nupirktos paslaugos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Mano žiniomis, Teisingumo Teismas niekada nenagrinėjo tokio scenarijaus. Jeigu (esminės) paslaugų įvairovės iš tikrųjų būtų reikalaujama, sudėtinga pamatyti, kodėl tokio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>vidaus kriterijaus<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> turėtų būti atsisakyta, jeigu būtų nustatyta, kad viena iš nupirktų paslaugų iš tikrųjų yra papildoma paslauga, kuri neturi apčiuopiamos reikšmės visoms teikiamoms paslaugoms, ir naudojama tik kaip priemonė, padedanti klientui geriau pasinaudoti pagrindine paslauga. Nematau jokios priežasties kategoriškai teigti, kad dirbtinis vieną paslaugą sudarančių paslaugų atskyrimas tikrovėje negalėtų įvykti specialios kelionių agentūroms skirtos schemos srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20130620">2013 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Newey</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑653/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:409">EU:C:2013:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kuriame, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, buvo aptariama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>paslaugų teikimas<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> ir būtinybė tam tikromis aplinkybėmis neapsiriboti vien sutarties sąlygomis ir įvertinti ekonominę ir komercinę sandorių realybę, siekiant nustatyti, kaip reikėtų klasifikuoti sandorį ir ar tai reiškia vien dirbtinį susitarimą ir piktnaudžiavimą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Jeigu tokia logika būtų taikoma šioje byloje, tuomet sąžininga teigti, kad (būsto) valymas yra papildoma paslauga, kuri paprastai teikiama kartu su būsto (trumpalaikės nuomos) paslauga. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>Bandelių pristatymo<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> ir skalbimo paslaugos gali ne visada būti automatiškai teikiamos. Tačiau vargu, ar šios paslaugos pačios savaime galėtų būti kelionės tikslas; šia prasme jos nėra būtinos, kad keliautojas naudotųsi jam suteiktu būstu. Žinoma, gali būti išimtinių atvejų, kai toks įprastas arba bendras suvokimas nebūtų taikomas, o tos paprastai papildomos paslaugos turėtų kitokį statusą ir svorį. Tarp pavyzdžių, kurie ateitų į galvą, galėtų būti išskirtiniai, romantikams pritaikyti pusryčiai kaimiškoje aplinkoje Austrijos Tirolyje arba gurmaniškos vaišės. Arba apgyvendinimas viduramžių pilyje, įskaitant<?PAGE NO="10"?> specialų pasiūlymą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>patiems skalbti savo skalbinius<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> istorinėse savitarnos skalbyklose naudojant tradicinius metodus ir prižadant galimybę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>pajusti tikrą XV a. skalbėjo gyvenimą<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>. Bet kuriuo atveju tikėtina, kad tokia paslauga nebus tik papildoma paslauga, teikiama kartu su pagrindine apgyvendinimo paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Tačiau šioje byloje atrodytų, kad vietos paslauga, kuri buvo teikiama ieškovės klientams, buvo viena pagrindinė paslauga, t. y. apgyvendinimas. Valymo, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>bandelių pristatymo<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> ir skalbimo paslaugos iš tikrųjų buvo tik papildomos paslaugos, kurios, klientų požiūriu, pačios savaime nebuvo tikslas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Be to, buvo teigiama, kad ieškovė teikė klientams <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>informaciją ir konsultacijas<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/> (pateikdama informaciją savo interneto svetainėje). Tačiau per posėdį atitinkamos šalys nesutarė dėl šios prielaidos pasekmių, būtent, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>informacijos ir konsultacijų<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> teikimas buvo būtinas norint teikti paslaugą, kad ji visa patektų į specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Net jeigu informacija ir konsultavimas būtų laikomi svarbiais atsakant į šį klausimą (taip nemanau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šį konkretų aspektą paaiškinsiu vėliau. Žr. šios išvados 55–56 punktus.</P></NOTE>), tikėtina, kad tokios paslaugos būtų teikiamos kaip nuosavos. Dabar pereisiu prie paskutinio būtino punkto, kuris yra svarbus, jeigu būtų taikomas su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas: keliose bylose, kuriose Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į mišrias paslaugas, nagrinėjo specialią kelionių agentūroms skirtą schemą, tik <HT TYPE="ITALIC">vienas</HT> iš šių elementų buvo nupirkta paslauga, o kitos paslaugos buvo nuosavos paslaugos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Tokia išvada padaryta <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (nuosavas apgyvendinimas su nupirkta vežimo paslauga); <DATE ISO="20051006">2005 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MyTravel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑291/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:591">EU:C:2005:591</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (nupirktos apgyvendinimo paslaugos ir nuosavos vežimo paslaugos) ir <DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑557/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:672">EU:C:2012:672</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (nupirktos apgyvendinimo paslaugos ir nuosavos vežimo paslaugos). Specialią schemą buvo atsisakyta taikyti Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Minerva</HT>, kuriame konstatuota, kad su kelione yra nesusijusi tik viena paslauga, būtent, bilietų į operą pardavimas (<DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minerva Kulturreisen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:762">EU:C:2010:762</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>)). Panašiai Teisingumo Teismas atsisakė taikyti specialią schemą <DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Nutartyje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (šiuo atveju buvo teikiamos tik vežimo paslaugos).</P></NOTE>. Dabar pereisiu prie šių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>mišrių situacijų<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Mišrios paslaugos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Būtent <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>mišrių<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> paslaugų atžvilgiu Teisingumo Teismas ne kartą primygtinai reikalavo, kad prekybininkas darytų skirtumą tarp nupirktų ir nuosavų paslaugų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Išskyrus atvejus, kai nupirkta paslauga buvo tik papildoma, palyginti su nuosava paslauga, kaip nustatyta <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20051013">2005 m. spalio 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ISt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:608">EU:C:2005:608</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir nurodė, kad tik nupirktai paslaugos daliai gali būti taikoma maržos schema pagal PVM direktyvos 306 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas šį reikalavimą pirmą kartą nurodė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT>, kaip aprašyta pirmiau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šio išvados 39 punktas. Tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas taip pat pateikė rekomendacijas dėl šiomis aplinkybėmis naudotino apskaičiavimo metodo.</P></NOTE>, o vėliau tą patį reikalavimą priminė sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">MyTravel</HT>. Byla <HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT> buvo susijusi su kelionių agentūra, kuri pardavinėjo paketus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>viskas įskaičiuota<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, kuriuos sudarė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, kurias M. Kozak pakeitė kitų tiekėjų paslaugomis ir savo transportu. Teisingumo Teismas nepritarė nacionalinės mokesčių inspekcijos siūlymui, kad nuosavas transportas buvo esminė visos turizmo paslaugos dalis ir kartu su nupirkta paslauga sudarė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>vieną paslaugą<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>, kaip apibrėžta PVM direktyvos 307 ir 308 straipsniuose (todėl turėtų būti taikomas tas pats mokestinis režimas). Teisingumo Teismas priminė, kad tik nupirktai paslaugai gali būti taikomas PVM direktyvos 306 straipsnis, ir konstatavo, kad to negalima pasakyti apie nuosavos paslaugos dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑557/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:672">EU:C:2012:672</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Panašiai, byla <HT TYPE="ITALIC">MyTravel</HT> buvo susijusi su prekybininku, kuris pardavinėjo atostogų paketus, kuriuos sudarė nupirktas apgyvendinimas ir nuosavas transportas. Teisingumo Teismas nurodė konkretų nuosavų paslaugų ir nupirktų paslaugų proporcijų nustatymo metodą apmokestinimo tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20051006">2005 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑291/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:591">EU:C:2005:591</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Iš šių bylų galima daryti išvadą, kad Teisingumo Teismas faktiškai netaikė <HT TYPE="ITALIC">nupirktų paslaugų įvairovės</HT> reikalavimo kaip specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sąlygos. Kartu iš šių bylų taip pat sudėtinga daryti išvadą, kad reikalavimas buvo įvykdytas dėl vienos nupirktos paslaugos, kuri buvo teikiama su viena nuosava paslauga. Pastarasis aiškinimas, atrodo, yra problemiškas dėl to, kad Teisingumo Teismas specialios kelionių agentūroms skirtos schemos akivaizdžiai netaiko nuosavai paslaugai. Taikant tokį aiškinimą taip pat būtų nepaisoma PVM direktyvos 307 straipsnio, pagal kurį kelionių agentūros vykdomi sandoriai laikomi viena paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, pripažinus, kad <HT TYPE="ITALIC">visas</HT> nuosavų ir nupirktų paslaugų derinys atitinka paslaugų įvairovės reikalavimą, tačiau nuosavas elementas <HT TYPE="ITALIC">turi būti atskirtas</HT> PVM apskaičiavimo tikslais, tai iš esmės reikštų, kad, norint nustatyti specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sąlygas, reikėtų naudoti apibrėžties elementą (nuosava paslauga), kuriam vis dėlto <HT TYPE="ITALIC">in fine</HT> niekada negalėtų būti taikoma ta speciali schema.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Šiame etape pažymėtina, jog ne paslaptis, kad, jeigu naujausia Teisingumo Teismo nutartis <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT>, kurioje nustatytas paslaugų įvairovės reikalavimas, būtų suprantama pažodžiui, sudėtingumo lygis nustatant kelionių agentūros teikiamos paslaugos, kuriai taikoma schema, sudėtį, mažų mažiausiai būtų didelis (išskyrus gana aiškią situaciją, kai kelionių agentūra derina nupirktą apgyvendinimo paslaugą su nupirkta vežimo paslauga). Be to, reikėtų aiškiai išdėstyti tai, kas iki šiol apibūdinta tik kaip alternatyvos: reikalingus aptariamos (‑ų) paslaugos (‑ų) turinio apibrėžties elementus (apgyvendinimas ir kelionė; apgyvendinimas arba kelionė ir kuri nors kita paslauga), taip pat jų tikslų ryšį (pagrindinės ir papildomos paslaugos) ir tikslų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>derinį<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, atsižvelgiant į paslaugos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>kilmę<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> – nupirkta ar nuosava.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ar (vis dar) pakanka nupirktos paslaugos?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Vis dėlto yra ir alternatyvus požiūris. Tai iš esmės reikštų dvejopą teismo išvadą: paaiškinimą ir atnaujinimą. Pirmiausia reikėtų (dar kartą) patvirtinti, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> padaryta pagrindine išvada nebuvo ir neturėjo būti abejojama Nutartyje <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Todėl taikoma Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT> nustatyta taisyklė: vienos nupirktos paslaugos teikimo pakanka, kad prekybininkui būtų taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema. Antra, jeigu pakanka, kad vieną nupirktą paslaugą sudarytų apgyvendinimo arba kelionės paslauga, tuomet tikriausiai taip pat reikėtų paaiškinti, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT> padaryta hipotetinė pagalbinė pastaba, susijusi su informacija ir konsultacijomis, kurias teikia kelionių agentūros, iš tikrųjų nėra taikytina sąlyga, juo labiau atsižvelgiant į 2018 m. kelionių rinkos realijas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>[Kelionių agentūros] suteikta paslauga &lt;…&gt; tokiu atveju gali apimti daugiau negu vieną paslaugą, nes ji gali apimti &lt;…&gt; tokias paslaugas, kaip informavimo ir konsultavimo, kai kelionių agentūra siūlo daug atostogų ir būstų pasirinkimo galimybių.<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> <DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:435">EU:C:1992:435</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame pateikiama nuoroda į <DATE ISO="19920226">1992 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑280/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:92">EU:C:1992:92</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kuris vis dėlto buvo susijęs su išimtinės jurisdikcijos daiktinėms (<HT TYPE="ITALIC">in rem</HT>) teisėms pagal Briuselio konvencijos 16 straipsnį aiškinimu.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Pirma, dėl paaiškinimo ir dėl jo faktinio rezultato toks požiūris dera su ankstesne Teismo jurisprudencija: Sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">MyTravel</HT>, atrodo, patvirtinama prielaida, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>vienos nupirktos<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> paslaugos pakanka, jeigu ji yra susijusi su kelione, kaip nurodyta Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Minerva</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Vėlgi, atrodo, kad vienintelė prieštaraujanti tai suformuotai Teismo jurisprudencijai yra Nutartis <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT>, kurioje Teisingumo Teismas tvirtai laikėsi nuomonės dėl dviejų būtinų elementų.</P></NOTE>. Todėl paslaugai, kurią sudaro vienos nupirktos paslaugos teikimas, speciali kelionių agentūroms skirta schema taikoma, jeigu <HT TYPE="ITALIC">nupirkta paslauga yra apgyvendinimo arba vežimo paslauga</HT>. Tokiu atveju klausimas, ar tam tikros kitos paslaugos (nupirktos arba nuosavos) yra teikiamos papildomai, nėra svarbus. Be to, jeigu taip būtų iš tikrųjų, tuomet skirtumas tarp pagrindinės ir papildomos paslaugos taip pat tampa nesvarbus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Antra, konkrečiai dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>informavimo ir konsultavimo<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/>, kaip galimos atskiros paslaugos, jau minėjau, kad, tikėtina, jog tokia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/> bus nuosava paslauga. Jeigu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>tik vienos nupirktos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> taisyklės taikymas priklauso nuo tokios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> teikimo, taip pat tampa būtina atskirti tą nuosavą paketo dalį įprasto mokesčių tarifo taikymo tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Kaip to reikalauja Teisingumo Teismas pirmiau aptartoje Teismo jurisprudencijoje, žr. šios išvados 48–51 punktus.</P></NOTE>. Man nėra visiškai aišku, kaip reikėtų įvertinti tokią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>informaciją ir konsultacijas<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> (faktinių išlaidų metodu ar rinkos vertės požiūriu)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20051006">2005 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MyTravel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑291/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:591">EU:C:2005:591</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Tačiau apskritai man sudėtinga suprasti, kaip bet kokio tokio hipotetinio konsultavimo, nepaisant jo kilmės, buvimas (ar nebuvimas) galėtų turėti kokią nors reikšmę šiandien. 1992 m., kai buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Van Ginkel</HT>, situacija buvo gana skirtinga. Su tam tikra nostalgija yra teisinga teigti, kad atostogų pasirinkimas ir užsakymas iš kelionių agentūros tuo metu galėjo reikšti, kad keliautojas prieš išvykdamas turėjo faktiškai apsilankyti kelionių agentūros biure; laukti eilėje kurį laiką, žinoma, laikotarpiu prieš atostogas; gauti popierinę katalogo kopiją; ją peržiūrėti, aptarti kelionės galimybes su agentūros darbuotojais ir prašyti pateikti papildomą informaciją ir vėliau dar keletą kartų apsilankyti kelionių agentūroje (sumokėti užstatą; užpildyti atitinkamas formas; pasiimti lėktuvo bilietus ir (arba) čekius ir pan.). Visuose šiuose etapuose kelionių agentūros dalyvavimas arba konsultavimas buvo esminis. Šiandien visa tai galima pakeisti keliais išmaniojo telefono spustelėjimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Apibendrindamas siūlau, jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad turi būti taikoma taisyklė dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>vienos nupirktos paslaugos pakankamumo<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, siūlau laikytis pozicijos, kad specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymas priklauso tik nuo to, ar teikiama nupirkta apgyvendinimo, <HT TYPE="ITALIC">ar</HT> nupirkta vežimo paslauga, netaikant jokių papildomų sąlygų, susijusių su tuo, ką prekybininkas hipotetiškai gali papildomai siūlyti kaip konsultavimo paslaugas. Jeigu 1992 m. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>informavimo ir konsultavimo<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> paslauga buvo (niekada nenustatyta ar neįrodyta) hipotezė, 2018 m. tai paprasčiausiai yra nerealu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Siūlymas dar kartą patvirtinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>tik vienos nupirktos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/> taisyklę</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Yra gerų su tekstu ir sistema susijusių argumentų, pritariančių siūlymui, pagal kurį su paslaugų įvairove susijęs reikalavimas turi būti įvykdytas norint taikyti specialią schemą pagal PVM direktyvos 306 straipsnį. Todėl kelionių agentūros turėtų teikti ne mažiau kaip dvi nupirktas paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Kalbant apie tekstą, toks aiškinimas geriausiai atspindi specialios kelionių agentūroms skirtos schemos formuluotę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. šios išvados 6–8 punktus. 306 straipsnyje aiškiai pateikiama nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>, vartojant daugiskaitą.</P></NOTE>. Ji taip pat atspindi konkrečius tos specialios schemos tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. šios išvados 31–35 punktus.</P></NOTE>. Be to, ta schema yra bendrosios taisyklės išimtis ir Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad ji turėtų būti taikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>tik tiek, kiek tai reikalinga jos tikslui pasiekti<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Žr. <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0005">5</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20030619">2003 m. birželio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">First Choice Holidays</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑149/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:358">EU:C:2003:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minerva Kulturreisen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑31/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:762">EU:C:2010:762</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kozak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑557/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:672">EU:C:2012:672</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir cituojama jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Todėl veikiau tiesa yra tai, kad situacijoje, kurioje prekybininkas teikia tik vieną nupirktą paslaugą, tikslas supaprastinti, kurio siekiama aptariama specialia schema, nebūtinai bus visiškai įgyvendintas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Tačiau taip pat yra svarių argumentų, dėl kurių vienos nupirktos paslaugos, jeigu ji yra susijusi su apgyvendinimu arba vežimu ir jeigu, žinoma, kelionių agentas veikia savo vardu, o ne vien kaip tarpininkas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. šios išvados 21–23 punktus.</P></NOTE>, turėtų pakakti tam, kad paslaugai būtų taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pirma, kaip matyti iš Teismo jurisprudencijos, išskyrus Nutartį <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑220/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:120">EU:C:2012:120</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, Teisingumo Teismas faktiškai niekada neinterpretavo ir netaikė specialios schemos kaip apimančios tik paslaugas, kurias sudaro ne mažiau kaip dvi nupirktos paslaugos. Priešingai, Teisingumo Teismo požiūris buvo gana lankstus, nes, jo nuomone, schema buvo aiškinama plačiai. Tai pasakytina ne tik apie <HT TYPE="ITALIC">esminę</HT> (paslaugų) įvairovę, bet ir <HT TYPE="ITALIC">geografinę</HT> įvairovę. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad geografinė įvairovė (būtent tai, kad kelionių agentūra paslaugas perka skirtingose valstybėse narėse) nėra būtinas reikalavimas norint taikyti specialią schemą ir kad ta schema taip pat taikoma vienoje valstybėje narėje taikomoms paslaugoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P><DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Madgett ir Baldwin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/96 ir C‑94/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:496">EU:C:1998:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ši išvada buvo padaryta nepaisant to, kad Teisingumo Teismas iš esmės pripažino, kad geografinė įvairovė buvo pagrindinis schemos <HT TYPE="ITALIC">raison d’être</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Antra, atsižvelgiant į kelionių sektoriuje teikiamų paslaugų įvairovę, tikėtina, kad, remiantis ne mažiau kaip dviejų nupirktų paslaugų reikalavimu, kuris turi būti įvykdytas norint taikyti specialią schemą, ši schema tikriausiai nebūtų taikoma prekybininkams, kurie išplėtojo kelionių veiklą remdamiesi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>mišriomis<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> (nupirktomis ir nuosavomis) paslaugomis. Be to, ypač jeigu prie to vertinimo pridėtume papildomos ar pagrindinės paslaugos logiką (to su paslaugų įvairove susijusio reikalavimo atveju iš tikrųjų negalima atmesti), gali kilti rizika, kad paslaugų, kurioms būtų taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema, apibrėžtis bus per siaura.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Priešingas argumentas šiam antram punktui yra pavojus, kad į apibrėžties turinį bus įtraukta per daug paslaugų. Kalbant apie siaurą apibrėžtį, kyla rizika, kad į ją nebus įtrauktos kelios paslaugos, kurias teikia subjektai, kurie bet kuria įprasta termino reikšme būtų laikomi kelionių agentūromis. Priešingai, jei apibrėžtis bus platesnė, kyla pavojus, kad bus sukurta per plačios apimties norma. Prekybininkams, kurie teikia tik su kelionėmis susijusias paslaugas (kaip antai ieškovė), bus taikomas tas režimas, tačiau pagal Nutartį <HT TYPE="ITALIC">Star Coaches</HT> taip nebūtų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Tai galėtų būti tiesa. Tačiau, atsižvelgiant į tokią sudėtingą teisinę aplinką, atrodo, būtų patartina patvirtinti ir paaiškinti sprendimo būdą, kuris jau galioja keletą dešimtmečių, kartu tiesiog paliekant teisės aktų leidėjui laisvę pasirinkti kitokį režimą, jei tai pasirodytų reikalinga. Apskritai galbūt sąžininga pripažinti, kad, nepaisant deklaruojamo supaprastinimo tikslo, to idealo įgyvendinimas konkrečiomis specialios kelionių agentūroms skirtos schemos aplinkybėmis išlieka gerokai nutolęs nuo nurodyto idealo. Ta konkreti schema tapo viena sudėtingiausių PVM sričių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr. Komisijai parengtą ataskaitą <HT TYPE="ITALIC">Study on the review of the VAT Special Scheme for travel agents and options for reform</HT>, galutinė ataskaita TAXUD/2016/AO‑05, 2017 m. gruodžio mėn. (prieinama Europos Komisijos interneto svetainėje), p. 11.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano išvada dėl pirmojo šioje byloje keliamo klausimo yra ta, kad PVM direktyvos 306 straipsnis turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad speciali kelionių agentūroms skirta schema yra taikoma paslaugos teikimui, kurį sudaro vienos nupirktos paslaugos teikimas, jeigu ta nupirkta paslauga yra apgyvendinimo arba vežimo paslauga.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas: ar galima vienu metu taikyti maržos schemą ir lengvatinį tarifą?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Užduodamas antrąjį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar ieškovės teikiama paslauga, jei ji būtų klasifikuojama kaip patenkanti į specialios kelionių agentūroms skirtos schemos taikymo sritį, gali būti apmokestinama lengvatiniu mokesčio tarifu pagal PVM direktyvos 98 straipsnį, siejamą su tos pačios direktyvos III priedu. Šis klausimas buvo užduotas būtent dėl ieškovės teikiamos paslaugos dalies, susijusios su apgyvendinimu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Ieškovės siūlo atsakyti teigiamai. Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės, taip pat Komisija teigia priešingai. Jos laikosi nuomonės, kad lengvatinio tarifo taikymas nagrinėjamai paslaugai yra negalimas dėl fakto, kad kelionės paslauga nėra įtraukta į PVM direktyvos III priedo sąrašą ir kad lengvatinio tarifo taikymas prieštarautų nagrinėjamos specialios schemos supaprastinimo logikai. Vokietijos vyriausybė, remdamasi suformuota jurisprudencija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><DATE ISO="20170309">2017 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Oxycure Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑573/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:189">EU:C:2017:189</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir cituojama jurisprudencija).</P></NOTE>, taip pat primena, kad lengvatinių tarifų taikymo sritis turi būti aiškinama siaurai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Aš pritariu pastarajai pozicijai. Lengvatinis mokesčio tarifas negali būti taikomas, jei nustatoma, kad nagrinėjama paslauga yra kelionės paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Ankstesniame skirsnyje priminiau, kad pagal PVM direktyvos 307 straipsnį kelionių agentūros teikiama paslauga laikoma viena paslauga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. šios išvados 50 punktą. Taip pat žr. <DATE ISO="19921027">1992 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:409">EU:C:1992:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šios teisinės fikcijos loginė pasekmė yra ta, kad tokia paslauga skiriasi nuo jos atitinkamų komponentų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Jeigu bus sutarta, kad speciali kelionių agentūroms skirta schema taikoma vienai nupirktai paslaugai, susijusiai su kelione (apgyvendinimo arba vežimo paslauga), tokios paslaugos teikimui taikomas PVM direktyvos 306 straipsnis, o tai reiškia, kad ji klasifikuojama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>kelionės paslauga<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>. Kitaip tariant, jei ta taisyklė taikoma siekiant nustatyti, ar atitinkama paslauga yra kelionės paslauga, tuomet negalima iš karto nuimti tos etiketės mokesčio tarifo nustatymo tikslais kartu ją išlaikant apmokestinamosios bazės nustatymo tikslais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Kalbant apie sistemą, kelionių paslaugos nėra įtrauktos į PVM direktyvos III priedą (į jį pateikiama nuoroda PVM direktyvos 98 straipsnyje), kuriame išvardijamos paslaugos, kurioms taikomas lengvatinis tarifas, be to, šio sąrašo 12 punkte nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>viešbučių ir panašių įstaigų teikiamos apgyvendinimo paslaugos, įskaitant apgyvendinimą per atostogas ir stovyklaviečių ar namelių-autopriekabų stovėjimo vietų nuomą<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Todėl, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, lengvatinio mokesčio tarifo taikymas kelionių agentūroms, kiek tai susiję su teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis, prieštarautų PVM direktyvos III priedui ir supaprastinimo tikslui, kurio siekiama specialia kelionių agentūroms skirta schema.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad atsisakymas taikyti lengvatinį mokesčio tarifą nagrinėjamai su apgyvendinimu susijusiai paslaugos daliai gali reikšti nevienodą požiūrį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Sutinku, kad paslauga, kurią sudaro būsto suteikimas, dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>tik vienos nupirktos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> taisyklės mokestiniu požiūriu gali būti vertinama kitaip, priklausomai nuo būdo, kuriuo ta paslauga teikiama (ar ją teikia kelionių agentūra, kuriai taikoma speciali schema, ar ne).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Tačiau egzistuoja aiškios tokios argumentacijos ribos, visų pirma atsižvelgiant į PVM kontekstą ir specialius režimus. Norint pasiekti visišką lygybę ir neutralumą visais aspektais, pirmiausia vargu, ar būtų taikomi specialūs režimai. Nenoriu būti per daug formalus, tačiau oficialus paslaugos teikėjo statusas iš tikrųjų yra svarbus tokiose situacijose, net jeigu paslaugos ekonominis pobūdis yra toks pat. Todėl PVM įstatyme tos pačios paslaugos vertinamos kitaip, jeigu, viena vertus, jas teikia savininkas (padedamas tarpininko arba be jo pagalbos) ir, kita vertus, savo vardu veikianti kelionių agentūra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Pagal analogiją galima priminti, kad Teisingumo Teismas konstatavo, kad galimi konkurencijos iškraipymai, kuriuos lemia pereinamojo laikotarpio taisyklių, susijusių su specialia kelionių agentūroms skirta schema, taikymas, nereiškė, kad valstybės narės gali neteisingai įgyvendinti tą specialią schemą. Žr. <DATE ISO="19921027">1992 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:409">EU:C:1992:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išvada dėl antrojo prejudicinio klausimo yra ta, kad PVM direktyvos 98 straipsnis, siejamas su šios direktyvos III priedo 12 punktu, turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad paslaugų, kurioms pagal tos pačios direktyvos 306 ir paskesnius straipsnius taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema, teikimui negali būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas, kuris galioja apgyvendinimui per atostogas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 306 straipsnis turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad speciali kelionių agentūroms skirta schema yra taikoma paslaugos teikimui, kurį sudaro vienos nupirktos paslaugos teikimas, jeigu ta nupirkta paslauga yra apgyvendinimo arba vežimo paslauga.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Direktyvos 2006/112 98 straipsnis, siejamas su šios direktyvos III priedo 12 punktu, turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad paslaugų, kurioms pagal tos pačios direktyvos 306 ir paskesnius straipsnius taikoma speciali kelionių agentūroms skirta schema, teikimui negali būti taikomas lengvatinis mokesčio tarifas, kuris galioja apgyvendinimui per atostogas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>