<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-705/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0705</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:181">EU:C:2022:181</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">generalinės advokatės J. Kokott išvada – byla C-705/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Fossil (Gibraltar)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20220310">2022 m. kovo 10 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C-705/20</HT></P><P>Fossil (Gibraltar) Limited</P><P>prieš</P><P>Commissioner of Income Tax</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Income Tax Tribunal of Gibraltar</HT> (Gibraltaro pajamų mokesčio bylų teismas, Jungtinė Karalystė)) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba pasyviųjų palūkanų ir autorinio atlyginimo neapmokestinimu</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimas (ES) 2019/700</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinė nuostata, kuri nebuvo Komisijos atlikto valstybės pagalbos tyrimo objektas</KEYWORD><KEYWORD>Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos apėjimas</KEYWORD><KEYWORD>Užsienyje sumokėtų mokesčių įskaitymas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo kaip draudžiama pagalba</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Komisijos sprendimo, kuriame <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> pagal Gibraltare taikytiną mokesčių teisę buvo pripažintas pagalba<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Komisijos sprendimas (ES) 2019/700 dėl valstybės pagalbos SA.34914 (2013/C), kurią Jungtinė Karalystė suteikė patvirtindama Gibraltaro pelno mokesčio tvarką (pranešta Dokumentu Nr. C(2018) 7848, <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="119" PAGE.FIRST="151" DATE.PUB="2019">OL L 119, 2019, p. 151</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>. Šis sprendimas dėl kitos bendrovės pareikšto ieškinio šiuo metu dar nagrinėjamas Bendrajame Teisme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Bendrajame Teisme byla nagrinėjama numeriu T-508/19.</P></NOTE>. Iš esmės prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su šio sprendimo taikymo apimtimi. Vis dėlto jis atspindi ir esamus neaiškumus taikant nacionalinę mokesčių teisę, kiek tai susiję su Sąjungos teisės aktais dėl valstybės pagalbos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Atrodo, kad neaiškumai, kokiais atvejais mokesčių nuostata yra draudžiama pagalba, Gibraltare buvo tokie dideli, kad Gibraltaro mokesčių administratorius, prieš taikydamas nacionalinę mokesčių teisę, Komisijos pasiteiravo, ar atitinkama mokesčių nuostata gali būti taikoma. Taip nutiko, nors ši norma ir nebuvo minėto sprendimo dėl pagalbos dalykas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šiek tiek ironiška, kad nagrinėjama norma yra tam tikra užsienyje nuo pajamų, kurios yra apmokestinamos ir Gibraltare, sumokėtų mokesčių įskaitymo forma. Šis metodas, taikomas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, yra gana įprastas tarptautinėje mokesčių teisėje. Kadangi Komisija į mokesčių administratoriaus klausimą vis dėlto atsakė, kad jos sprendimas<?PAGE NO="2"?> neleidžia įskaityti mokesčio, mokesčių administratorius atsisakė taikyti šią normą apmokestinamojo asmens naudai. Tai atitinkamai lėmė apmokestinamojo asmens, dariusio prielaidą, kad nacionalinis mokesčių teisės aktas yra galiojantis, skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas šioje byloje turi galimybę dar kartą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Pastaruoju metu Teisingumo Teismo jurisprudencijos dalykas buvo progresiniai apyvarta pagrįsti Lenkijos ir Vengrijos pelno mokesčiai; žr. <DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> pareikšti nuomonę dėl Komisijos atliekamo bendrai taikomų nacionalinių mokesčių įstatymų tyrimo pagal valstybės pagalbos taisykles ir jo poveikio apmokestinamajam asmeniui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Teisinis pagrindas šioje byloje yra SESV 108 straipsnis ir Reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20150713">2015 m. liepos 13 d.</DATE> Tarybos reglamentas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="248" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2015">OL L 248, 2015, p. 9</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Reglamento 2015/1589 25 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>suteikiant su vidaus rinka nesuderinamą neteisėtą pagalbą turėtų būti atkurta veiksminga konkurencija. Dėl to būtina, kad pagalba, įskaitant palūkanas, būtų išieškota iš karto. Pagalbą derėtų išieškoti pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras; kadangi minėtųjų procedūrų taikymas, neleidžiantis iš karto ir veiksmingai įgyvendinti Komisijos sprendimą, neturėtų trukdyti atkurti veiksmingą konkurenciją; kadangi, norėdamos pasiekti šį rezultatą, valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Komisijos sprendimo įgyvendinimą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Reglamento 16 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Pagalbos išieškojimas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo (toliau – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>sprendimas išieškoti pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>). Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Gibraltaro statusas ir teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Ispanijos karalius perleido Gibraltarą Didžiosios Britanijos Karūnai <DATE ISO="17130713">1713 m. liepos 13 d.</DATE> savo ir Didžiosios Britanijos karalienės sudaryta Utrechto sutartimi, kuri buvo viena iš karą dėl Ispanijos sosto paveldėjimo baigiančių sutarčių. Gibraltaras yra Didžiosios Britanijos Karūnos kolonija. Jis nėra Jungtinės Karalystės dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Pagal tarptautinę teisę Gibraltaras yra priklausomų teritorijų sąraše, kaip tai suprantama pagal Jungtinių Tautų chartijos 73 straipsnį. Pagal Sąjungos teisę Gibraltaras yra Europos teritorija, kuriai iš esmės taikomos Sutarčių nuostatos ir už kurios išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė (SESV 355 straipsnio 3 dalis).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Gibraltaro valdymo sistema nustatyta <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar Constitution Order 2006</HT> (2006 m. Gibraltaro konstitucinis nutarimas), įsigaliojusiame <DATE ISO="20070101">2007 m. sausio 1 d.</DATE> Remiantis šiuo nutarimu, vykdomąją valdžią vykdo Karalienės paskirtas gubernatorius, o nustatytą vidaus kompetenciją įgyvendina <HT TYPE="ITALIC">Her Majesty’s Government of Gibraltar</HT> (Gibraltaro vyriausybė), įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Karalienei ir Gibraltaro parlamentui. Įsteigti Gibraltaro teismai. Gibraltaro Aukščiausiojo Teismo sprendimai gali būti skundžiami <HT TYPE="ITALIC">Judicial Committee of the Privy Council</HT> (Slaptosios tarybos teisminė komisija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Naudodamasis Jungtinės Karalystės suteikta autonomija Gibraltaras 2010 m. priėmė naują įstatymą – <HT TYPE="ITALIC">Income Tax Act 2010</HT> (Pajamų mokesčio įstatymas, toliau – ITA 2010). Jis įsigaliojo <DATE ISO="20110101">2011 m. sausio 1 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>ITA 2010 grindžiamas Gibraltare sukaupto ar gauto pelno ir pajamų teritorinio apmokestinimo sistema. ITA 2010 1 priedo C lentelėje išvardytos įvairios pajamų, kurios yra apmokestinamos, kategorijos. Į pradinę ITA 2010 redakciją nebuvo įtrauktos pasyviosios palūkanų pajamos ir autorinio atlyginimo mokėjimai, todėl šios pajamos buvo neapmokestinamosios. Vis dėlto 2019 m. į įstatymą įtrauktas nuo <DATE ISO="20110101">2011 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20131231">2013 m. gruodžio 31 d.</DATE> gautų autorinių atlyginimų apmokestinimas atgaline data.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Be to, šio įstatymo 37 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Relief in respect of foreign tax paid<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> numatyta tam tikra mokesčio įskaitos forma apmokestinamiesiems asmenims, tiek Gibraltare, tiek kitose valstybėse sumokėjusiems pelno mokestį nuo to paties pelno iš Gibraltaro ar kitų valstybių šaltinio. Pagal šią nuostatą apmokestinamasis asmuo turi teisę į neapmokestinimą užsienyje sumokėto mokesčio suma iki Gibraltare mokėtino mokesčio sumos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <HT TYPE="ITALIC">Fossil (Gibraltar)</HT> <HT TYPE="ITALIC">Limited</HT> (toliau – pareiškėja) ir mokesčių administratoriaus ginčo dėl prievolės mokėti mokesčius Gibraltare pagal ITA 2010 atsižvelgiant į Jungtinėse Valstijose jau sumokėtus autorinio atlyginimo pajamų mokesčius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pareiškėja yra Jungtinėse Amerikos Valstijose buveinę turinčios bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Fossil Group Inc</HT> patronuojamoji bendrovė, kurios 100% akcijų priklauso tai bendrovei. Ji yra Gibraltaro bendrovė, gaunanti autorinio atlyginimo mokėjimus už tam tikrų prekių ženklų ir nematerialių dizaino elementų, susijusių su jai priklausančiais prekių ženklais, naudojimą pasaulyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Šis ginčas savo ruožtu susijęs su tuo, kad <DATE ISO="20131016">2013 m. spalio 16 d.</DATE> Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, be kita ko, siekdama patikrinti, ar ITA 2010 nenustatytas pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių apmokestinimas buvo atrankiai palankus tam tikroms bendrovėms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Vėliau, <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE>, priimto sprendimo dėl valstybės pagalbos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><HT TYPE="ITALIC">2018 m. gruodžio</HT> 19 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/700 dėl valstybės pagalbos SA.34914 (2013/C), kurią Jungtinė Karalystė suteikė patvirtindama Gibraltaro pelno mokesčio tvarką; pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7848 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="119" PAGE.FIRST="151" DATE.PUB="2019">OL L 119, 2019, p. 151</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> (toliau – Sprendimas 2019/700) 1 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės pagalbos schema, kurios forma – pelno mokesčio netaikymas Gibraltare pajamoms iš pasyviųjų palūkanų pagal 2010 m. Pelno mokesčio įstatymą nuo <DATE ISO="20110101">2011 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20130630">2013 m.<?PAGE NO="4"?> birželio 30 d.</DATE> ir kurią Gibraltaras neteisėtai įgyvendino pažeisdamas Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės pagalbos schema, kurios forma – pelno mokesčio netaikymas Gibraltare pajamoms iš autorių teisių pagal 2010 m. Pelno mokesčio įstatymą nuo <DATE ISO="20110101">2011 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20131231">2013 m. gruodžio 31 d.</DATE> ir kurią Gibraltaras neteisėtai įgyvendino pažeisdamas Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Sprendimo 2019/700 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1. Jungtinė Karalystė iš nesuderinamos pagalbos gavėjų susigrąžina visą nesuderinamą pagalbą, suteiktą pagal 1 straipsnyje nurodytas pagalbos schemas arba 2 straipsnyje nurodytus mokesčių sprendimus.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Toliau nurodytose Sprendimo 2019/700 konstatuojamosiose dalyse apibrėžiama tirta priemonė:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>(30)</NO.P><TXT>ITA 2010 yra pagrįstas teritorine apmokestinimo sistema, o tai reiškia, kad pelnas arba vertės padidėjimas apmokestinamas, tik jeigu pajamos „sukauptos arba gautos Gibraltare. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>(33)</NO.P><TXT>Pagal pirminės redakcijos ITA 2010 pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nebuvo apmokestinamos [17 išnaša. Į pirminės redakcijos ITA 2010 1 priedo C lentelę šios kategorijos pajamos neįtrauktos], neatsižvelgiant į pajamų šaltinį arba teritoriškumo principo taikymą &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Komisija pateikia tokius argumentus dėl šios priemonės atrankiojo pranašumo:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>(82) Šiuo atveju priemonė prieštarauja bendrajam principui, kad pelno mokestis renkamas iš visų apmokestinamųjų asmenų, gaunančių pajamas, kurios kaupiamos arba gaunamos Gibraltare. Laikantis to principo, pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių paprastai turėtų patekti į apmokestinimo taisyklių taikymo sritį, taikant teritoriškumo principą. &lt;...&gt;</P><P>(83) Dėl to atleidimu nuo mokesčio sumažinamas mokestis, kurį nuo mokesčio atleistos bendrovės kitaip turėtų mokėti. Tuo suteikiamas pranašumas, nes bendrovėms nereikia patirti išlaidų, būdingų jų ekonominei veiklai, ir todėl jų finansinė padėtis tampa palankesnė nei kitų mokesčių mokėtojų (gaunančių aktyviųjų pajamų).<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Kaip pateisinimas pateikti argumentai atmetami, be kita ko, taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>(107) Be to, argumentas, kad teritoriškumo principo taikymas yra susijęs su siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo, nėra tinkamas, nes mokančiajam (užsienio) subjektui paprastai leidžiama mokesčių tikslais atskaičiuoti palūkanas arba autorinį atlyginimą &lt;...&gt; Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kyla ribota dvigubo apmokestinimo rizika, mokesčio visiško ir automatinio netaikymo priemonė yra neproporcinga, o siekis užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui negali būti laikomas priimtinu pateisinimu.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></P></QUOT.S></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Be to, nurodomi konkretūs reikalavimai susigrąžinti pranašumą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>(223) Mokesčių priemonėmis suteikus neteisėtą valstybės pagalbą, susigrąžintina suma turėtų būti apskaičiuojama palyginus iš tikrųjų sumokėtus mokesčius ir sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu nebūtų taikyta lengvatinė apmokestinimo tvarka.</P><P>(224) Šiuo atveju, siekdamos gauti mokesčio sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu nebūtų taikyta lengvatinė apmokestinimo tvarka, Jungtinės Karalystės institucijos turėtų pakartotinai nustatyti subjektų, kuriems taikyta nagrinėjamoji priemonė, mokestinį įsipareigojimą kiekvienais mokestiniais metais, kuriais buvo naudojamasi tomis priemonėmis.</P><P>(225) &lt;...&gt;</P><P>(226) Kiekvienais konkrečiais mokestiniais metais negauto mokesčio suma turėtų būti apskaičiuojama taip:</P><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>pirma, Jungtinės Karalystės institucijos turėtų nustatyti bendrą atitinkamos bendrovės pelną tais mokestiniais metais (įskaitant pelną, gautą iš pajamų iš autorių teisių ir (arba) pasyviųjų palūkanų),</P></ITEM><ITEM><P>remdamosi tuo pelnu Jungtinės Karalystės institucijos turėtų apskaičiuoti atitinkamos bendrovės tų mokestinių metų mokesčio bazę,</P></ITEM><ITEM><P>mokesčio bazė turėtų būti padauginta iš pelno mokesčio tarifo, taikytino tais mokestiniais metais,</P></ITEM><ITEM><P>galiausiai Jungtinės Karalystės institucijos turėtų atskaityti pelno mokestį, kurį bendrovė jau sumokėjo už tuos mokestinius metus (jeigu sumokėjo).<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></P></ITEM></LIST></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Pareiškėja nebuvo viena iš 165 Europos Komisijos tiriamų ir sprendimo pabaigoje nurodytų bendrovių. Vis dėlto ji gavo autorinio atlyginimo pajamų, kurios remiantis ITA 2010 iki šiol buvo neapmokestinamos. Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Fossil Group Inc</HT>. visas pareiškėjos gautas autorinio atlyginimo pajamas deklaravo Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių institucijose. Nuo šių pajamų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sumokėtas 35 % mokestis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Paskelbus <HT TYPE="ITALIC">Income Tax (Amendment) Regulations 2019</HT> (2019 m. Pelno mokesčio (pakeitimo) nuostatai), įgyvendinant Sprendimą 2019/700 įstatymu nustatytas <DATE ISO="20110101">2011 m. sausio 1 d.</DATE>–<DATE ISO="20131231">2013 m. gruodžio 31 d.</DATE> laikotarpiu gautų autorinio atlyginimo mokėjimų apmokestinimas atgaline data.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Taip atgaline data susidarė pareiškėjos mokestinis įsipareigojimas. Dabar pareiškėja, remdamasi ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsniu, prašo taikyti jai mokesčio lengvatą bet kuriam mokesčiui, kurį Jungtinėse Amerikos Valstijose <HT TYPE="ITALIC">Fossil Group Inc</HT> sumokėjo už pareiškėjos autorinio atlyginimo pajamas (mokesčio įskaitymas). Taip atgaline data nustatytas autorinio atlyginimo apmokestinimas jos atveju iš dalies netektų prasmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Ko gero, dėl šios priežasties mokesčių administratorius, prieš suteikdamas pareiškėjai mokesčio kreditą pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį, kreipėsi į Komisijos Konkurencijos generalinį direktoratą ir paprašė nurodymų. <DATE ISO="20200326">2020 m. kovo 26 d.</DATE> Konkurencijos generalinis direktoratas mokesčių administratorių raštu informavo, kad nustatydamas mokesčius mokesčių administratorius negali<?PAGE NO="6"?> atsižvelgti į Jungtinėse Amerikos Valstijose sumokėtus mokesčius už pareiškėjos autorinio atlyginimo pajamas. Taigi mokesčių administratorius atsisakė suteikti pareiškėjai mokesčio kreditą pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Dėl šio sprendimo pareiškėja pateikė skundą. Jos nuomone, Sprendimu dėl valstybės pagalbos 2019/700 neužkertamas kelias mokesčio įskaitymui pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai <HT TYPE="ITALIC">Income Tax Tribunal of Gibraltar</HT> (Gibraltaro pajamų mokesčio bylų teismas, Jungtinė Karalystė) sustabdė bylos nagrinėjimą ir <DATE ISO="20201216">2020 m. gruodžio 16 d.</DATE> nutartimi, gauta <DATE ISO="20201221">2020 m. gruodžio 21 d.</DATE>, pateikė Teisingumo Teismui, anot jo, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>pirmą (ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos paskutinį) kartą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> per SESV 267 straipsnyje įtvirtintą prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrą šį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Ar <HT TYPE="ITALIC">Commissioner of Income Tax</HT> (Pajamų mokesčio administratorius) pagal ITA 2010 taikoma mokesčio lengvata Jungtinėse Amerikos Valstijose sumokėtam mokesčiui už pareiškėjos autorinio atlyginimo pajamas pažeidžia [<DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Komisijos sprendimą (ES) 2019/700], ar [juo] kaip nors kitaip draudžiama taikyti tokią lengvatą?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Vykstant procesui Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė pareiškėja, Gibraltaro mokesčių administratorius ir Europos Komisija. Vadovaudamasis Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalimi Teisingumo Teismas nusprendė nerengti teismo posėdžio.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas. Tiesa, Akte dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Arijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="073" PAGE.FIRST="14" DATE.PUB="1972">OL L 73, 1972, p. 14</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> numatyta, kad tam tikros Sutarties nuostatos Gibraltarui netaikomos. Vis dėlto valstybės pagalbos kontrolei pagal SESV 107 ir paskesnius straipsnius tai negalioja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Nors Jungtinė Karalystė jau buvo išstojusi iš Sąjungos tuo metu, kai buvo gautas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas pagal Susitarimo dėl išstojimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="384I" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2019">OL C 384 I, 2019, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 86 straipsnio 2 dalį toliau turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą, jei prašymas pateiktas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki <DATE ISO="20201231">2020 m. gruodžio 31 d.</DATE>). Taip yra šiuo atveju.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl prejudicinio klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas iš esmės susijęs su Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos 2019/700 taikymo aprėpties išaiškinimu. Šiame sprendime kritikuojamas pasyviųjų palūkanų ir autorinio atlyginimo neapmokestinimas Gibraltaro teisėje. Sprendime 2019/700 Komisija tai vadina nustatytu mokesčio netaikymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. Sprendimo 2019/700 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="119" PAGE.FIRST="151" DATE.PUB="2019">OL L 119, 2019, p. 151</REF.DOC.OJ>) 2 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE> arba netiesioginiu mokesčio netaikymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr. Sprendimo 2019/700 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="119" PAGE.FIRST="166" DATE.PUB="2019">OL L 119, 2019, p. 166</REF.DOC.OJ>) 93 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Iš esmės tai yra tam tikrų pajamų neapmokestinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Šiuo atveju nereikia priimti sprendimo, ar atskirų pajamų kategorijų neapmokestinimas iš tikrųjų turi būti laikomas su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Tai įdomu, nes pajamų mokesčio teisė yra valstybių narių kompetencija ir nėra pareigos apmokestinti visus galimus mokesčių šaltinius, taigi, ir visas galimas apmokestinamąsias pajamas ir t. t., bent jau pagal Sąjungos teisę.</P></NOTE>. Taip pat nereikia atsakyti į klausimą, ar pagal Sąjungos teisę iš tikrųjų gali būti reikalaujama atgaline data apmokestinti pajamas, kurios iki šiol pagal teisės aktus buvo neapmokestinamos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Pagal Reglamento 2015/1589 16 straipsnio 1 <HT TYPE="ITALIC">dalį draudžiama išieškoti pagalbą</HT>, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui. Apmokestinimas atgaline data be teisinio pagrindo, kai jau įvyko apmokestinimo momentas, galėtų pažeisti bendruosius teisinės valstybės principus (pavyzdžiui, teisinį saugumą, tikrumą, teisėtumą).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Į abu klausimus gali likti neatsakyta, nes pareiškėja prašo ne neapmokestinti šių pajamų, o įskaityti Jungtinėse Amerikos Valstijose sumokėtus mokesčius už šiuos autorinius atlyginimus. Toks įskaitymas iš esmės numatytas ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnyje. Taigi Gibraltaras pasirinko įskaitymo (o ne neapmokestinimo) metodą. Abu metodai įprasti tarptautinėje mokesčių teisėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. EBPO pavyzdinės konvencijos vadinamuosius metodinius straipsnius (23A ir 23B straipsniai).</P></NOTE> ir padeda išvengti nepageidaujamo dvigubo apmokestinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tokio įskaitymo sąlygos taip pat yra įvykdytos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tiesa, Komisija ir mokesčių administratoriaus savo rašytinėse pastabose tai ginčija. Vis dėlto, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, SESV 267 straipsnyje įtvirtinta Teisingumo Teismo ir valstybių narių teismų tiesioginio bendradarbiavimo procedūra. Šiame straipsnyje numatytoje procedūroje bet koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių vertinimas yra nacionalinio teismo kompetencija; nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ypatumus, privalo įvertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje ir Teisingumo Teismui pateiktinų prejudicinių klausimų svarbą. Teisingumo Teismas turi teisę aiškinti Sąjungos teisės aktą ar spręsti dėl jo galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Suformuota jurisprudencija; žr. <DATE ISO="20171025">2017 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polbud – Wykonawstwo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-106/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:804">EU:C:2017:804</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C-62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20080911">2008 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C-11/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:489">EU:C:2008:489</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi į prejudicinį klausimą reikia atsakyti remiantis prielaida, kad mokesčio įskaitymo sąlygos pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį yra įvykdytos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Komisija Sprendime 2019/700 neginčijo 37 straipsnio nuostatos. Vis dėlto užsienyje sumokėto mokesčio įskaitymas į autorinių atlyginimų apmokestinimą atgaline data pakeitus ITA 2010 lemia panašų rezultatą. Pareiškėja neprivalo mokėti mokesčio už šias pajamas Gibraltare.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Matyt, dėl šios priežasties Komisija, raštu atsakydama į mokesčių administratoriaus klausimus, nurodė, kad sprendimas dėl valstybės pagalbos apima ir šį įskaitymą pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį. Todėl mokesčių administratorius dabar mano, kad negali taikyti galiojančio parlamentinio mokesčių įstatymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Vis dėlto raštai, kuriuos Komisija, priėmusi sprendimą, išsiunčia valstybei narei, siekdama užtikrinti, kad sprendimas būtų vykdomas, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nėra privalomi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Tai aiškiai nurodyta <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaset</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-69/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:71">EU:C:2014:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tokia Komisijos pozicija visų pirma nepatenka tarp aktų, kurie gali būti priimti pagal Reglamentą 2015/1589<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaset</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-69/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:71">EU:C:2014:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. (Ginčijamas) Sprendimas 2019/700 yra privalomas tol, kol Sąjungos teismas jį panaikina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti Sprendimo 2019/700 taikymo apimtį (šiuo klausimu žr. C skirsnį). Tuo atveju, jei sprendimas neapimtų mokesčio įskaitymo pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį, reikėtų nustatyti, ar tai gali būti laikoma šio sprendimo apėjimu (šiuo klausimu žr. D skirsnį), ar kita draudžiama pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį (šiuo klausimu žr. E skirsnį).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos (Sprendimas 2019/700) taikymo apimties</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Taigi lemiamą reikšmę turi tai, kas yra reglamentuojama Sprendime 2019/700. Ar šis sprendimas apima ir užsienyje sumokėtų mokesčių įskaitymą į mokestinius su tam tikromis pajamomis susijusius įsipareigojimus Gibraltarui, kaip mano Komisija, ar tik šių pajamų neapmokestinimą, kaip mano pareiškėja? Pirmuoju atveju tai neišvengiamai reikštų atsiradusį mokestinį įsipareigojimą, į kurį galėtų būti įskaitytas kitas mokestinis įsipareigojimas, antruoju – visiškai ne.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Sprendimo 2019/700 1 straipsnio 2 dalyje konstatuojama, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>valstybės pagalbos schema, kurios forma – pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš autorių teisių<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, yra draudžiama pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Nors tiksliai nenurodyta, kuria ITA 2010 nuostata suteikiamas atrankusis pranašumas, iš konstatuojamųjų dalių, visų pirma iš 33 konstatuojamosios dalies, matyti, kad, kalbant apie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>pelno mokesčio netaikymą pajamoms iš autorių teisių<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, turėta omenyje, jog ši pajamų kategorija neįtraukta į ITA 2010 1 priedo C lentelę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Iš 82 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, jog, Komisijos nuomone, atrankusis pranašumas pasireiškia tuo, kad toks neapmokestinimas prieštarauja <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>bendrajam principui, kad pelno mokestis renkamas iš visų apmokestinamųjų asmenų, gaunančių pajamas, kurios kaupiamos arba gaunamos Gibraltare<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>. Todėl, Komisijos manymu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> turėtų būti apmokestinamos. 107 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad neapmokestinimas negali būti grindžiamas būtinybės išvengti dvigubo apmokestinimo argumentu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>nes mokančiajam (užsienio) subjektui paprastai leidžiama mokesčių tikslais atskaičiuoti palūkanas arba autorinį atlyginimą<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>. Atsižvelgiant į tai, kad kyla tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>ribota dvigubo apmokestinimo rizika<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>mokesčio visiško ir automatinio netaikymo priemonė yra neproporcinga<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> ir negali būti laikoma pateisinimu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Tai rodo, kad Komisija Sprendime 2019/700 tam tikrų pajamų kategorijų neapmokestinimą laiko atrankiuoju pranašumu, nes šios pajamų kategorijos pagal nuoseklią mokesčių sistemą iš tikrųjų turėtų būti apmokestinamos. Nereikia nustatyti, ar toks požiūris teisingas. Svarbu tai, kad to sprendimo turinys susijęs tik su tam tikrų pajamų neapmokestinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Vis dėlto ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnis susijęs su užsienyje sumokėtų autorinių atlyginimų mokesčių įskaitymu į Gibraltare nuo šių autorinių atlyginimų mokėtinus mokesčius. Toks įskaitymas reiškia, kad šios pajamos yra apmokestinamos Gibraltare, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas ribojamas apmokestinimo suma. Šiuo atžvilgiu ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnis neprieštarauja Sprendimui 2019/700. Priešingai, nei savo pastabose teigė Gibraltaro mokesčių administratorius, susigrąžinama suma buvo apskaičiuota visų pirma pagal šio sprendimo 226 konstatuojamąją dalį. Taigi atrodo, kad konkreti suma (t. y. mokestis nuo šių pajamų) yra apskaičiuota būtent taip, kaip sprendime siūlė Komisija. Tad sprendimas šiuo atžvilgiu buvo įvykdytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Vis dėlto šioje byloje nagrinėjamas užsienyje sumokėtų mokesčių įskaitymas pagal 37 straipsnį aktualus tik antrajame etape. Tas pats būtų taikoma, pavyzdžiui, mokesčio kredito įskaitymui dėl kitų priežasčių arba papildomai vėliau nustatytų nuostolių įskaitymui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Net jei rezultatas yra tas pats (Gibraltare nereikia mokėti mokesčių), vis dėlto ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnis susijęs su visiškai kitokiu atveju nei tas, kuris paskatino Komisiją Sprendime 2019/700 konstatuoti draudžiamą pagalbą. Iš Sprendimo 2019/700 107 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija savo sprendimą grindžia tuo, kad vien ribota dvigubo apmokestinimo rizika nepateisina mokesčio visiško ir automatinio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>netaikymo<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Vis dėlto tai susiję su ankstesne teisine padėtimi. Pagal ankstesnes nuostatas tam tikros pajamos apskritai buvo neapmokestinamos. Bet ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnyje nustatytas apmokestinimas, todėl jis taikomas tik konkretaus dvigubo apmokestinimo atveju. Įskaitymas šiuo atveju taip pat nevyksta automatiškai, apmokestinamasis asmuo turi įrodyti, kad jo sąlygos – kitas apmokestinimas konkrečiu atveju – tenkinamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Galiausiai autoriniai atlyginimai Gibraltare apmokestinami, nepaisant ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnio (t. y. jiems taikomas mokestis). Į šį mokestinį įsipareigojimą įskaitomas tik kitur jau sumokėtas mokestis (šiuo atveju – Jungtinėse Amerikos Valstijose). Vadinasi, Sprendimas 2019/700 neapima užsienyje sumokėtų autorinio atlyginimo mokesčių įskaitymo į atitinkamą mokestį Gibraltare. Taigi Sprendimas 2019/700 nekliudo taikyti ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnio.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC"><DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Komisijos sprendimo apėjimas taikant įskaitymą pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Apie kitokią išvadą būtų galima kalbėti tik tuomet, jei įskaitymas pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį reikštų Sprendimo 2019/700 apėjimą. Kaip matyti iš Reglamento 2015/1589 25 konstatuojamosios dalies, atitinkama valstybė narė turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Komisijos sprendimo įgyvendinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Tai neapima apėjimo taikant kompensacines priemones. Tiesa, tokį apėjimą laiko atžvilgiu būtų galima įsivaizduoti tik tuo atveju, jei 37 straipsnis būtų priimtas po to, kai buvo priimtas šis sprendimas – tik tuomet sprendime nustatyti teisiniai padariniai (t. y. apmokestinimas atgaline data) netektų prasmės. Nemanau, kad taip yra šioje byloje. Jau galiojanti taisyklė, kurios Komisija sprendime neginčijo, vargu ar gali būti pavadinta sprendimo apėjimu. Nebent ji pati galėtų būti pagalba.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Net jei 37 straipsnis būtų įterptas <HT TYPE="ITALIC">a posteriori</HT>, apie Sprendimo 2019/700 apėjimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei pati įskaitymą nustatanti nuostata turėtų būti laikoma pagalba. Jei ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnis, vertinamas atskirai, nėra draudžiama pagalba, negali būti kartu išvengta ir išvados, kad pagalbą reiškia kita nuostata, todėl pagalba turi būti susigrąžinta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">E.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį taikant įskaitymą pagal ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Taigi liko išsiaiškinti vienintelį klausimą: ar valstybės pagalbos teisė kliudo taikyti ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnį, t. y. ar ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnyje teisės aktu nustatytas užsienyje sumokėtų autorinio atlyginimo mokesčių įskaitymas yra laikytinas draudžiama pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Atrodo, kad Komisija savo pastabose remiasi tokia prielaida. Vis dėlto į šį klausimą, remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija, reikia atsakyti neigiamai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>valstybės pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įgyvendintos visos toliau nurodomos sąlygos. Pirma, tai turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba. Antra, tokia priemonė turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Trečia, ji turi suteikti gavėjui atrankųjį pranašumą. Ketvirta, ji turi iškraipyti konkurenciją arba galėti ją iškraipyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / World Duty Free Group</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C-20/15 P ir C-21/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:981">EU:C:2016:981</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Siekiant įvertinti pranašumo atrankumą, reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionaline priemone gali būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>tam tikroms bendrovėms ar tam tikrų prekių gamybai<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> sudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į minėta sistema siekiamą tikslą, yra panaši ir kurioms taip pat taikomas diferencijuotas požiūris, iš esmės galintis būti kvalifikuojamas kaip diskriminacinis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1024">EU:C:2018:1024</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Be to, kai nagrinėjama priemonė yra sukurta kaip pagalbos schema, kaip šiuo atveju ITA <FT TYPE="CN">201037</FT> straipsnis, o ne kaip individuali pagalba, Komisija turi nustatyti, kad šia priemone, nors ja teikiamas bendras pranašumas, suteikiama išimtinė nauda tik tam tikroms bendrovėms arba tam tikriems veiklos sektoriams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160630">2016 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-270/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:489">EU:C:2016:489</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Valstybės pagalba visų pirma laikomos priemonės, kurios mažina bendrovės biudžetui paprastai tenkančią naštą ir kurios, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra tokio paties pobūdžio ir turi identišką poveikį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir Ispanija / Gibraltaro vyriausybė ir Jungtinė Karalystė</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-106/09 P ir C-107/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:732">EU:C:2011:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto bendrai visiems ūkio subjektams taikoma priemone suteikiama mokesčio lengvata nėra tokia pagalba, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1024">EU:C:2018:1024</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Pagrindinių vidaus rinkos laisvių srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į dabartinę Sąjungos mokesčių teisės derinimo būklę, valstybės narės gali laisvai nustatyti apmokestinimo sistemą, kuri, kaip jos mano, yra tinkamiausia<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bei <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vodafone Magyarország</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-75/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:139">EU:C:2020:139</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tesco-Global Áruházak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-323/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:140">EU:C:2020:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šis teiginys taip pat galioja valstybės pagalbos srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); taip pat žr. <DATE ISO="20180426">2018 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-233/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:280">EU:C:2018:280</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Vadinasi, išskyrus sritis, kuriose Sąjungos mokesčių teisė yra suderinta, nustatyti kiekvieno mokesčio esmines savybes yra valstybių narių diskrecija, nes jos turi autonomiją mokesčių srityje. Tas pats pasakytina, be kita ko, apie mokesčio tarifo pasirinkimą, taip pat jo bazės ir apmokestinimo momento nustatymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi šios esminės savybės iš principo apibrėžia referencinę sistemą arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>įprastą<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> mokesčių sistemą, į kurią atsižvelgiant reikia analizuoti atrankumo sąlygą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tiesa, negalima atmesti galimybės, kad ir šios esminės savybės tam tikrais atvejais gali atskleisti akivaizdžiai diskriminacinį elementą; vis dėlto tai turi įrodyti Komisija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:201">EU:C:2021:201</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Bendras diferencijavimas, kuris galioja bendrai visiems ir patenka į nuoseklią mokesčių sistemą, paprastai negali būti laikomas atrankiuoju pranašumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. mano išvadas bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:835">EU:C:2020:835</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 53 ir paskesni punktai), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-562/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:834">EU:C:2020:834</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 46 ir paskesni punktai) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tesco-Global Áruházak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-323/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:567">EU:C:2019:567</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0150">150</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Vis dėlto sprendimas, kokius užsienyje sumokėtus mokesčius leisti įskaityti į vidaus mokestinį įsipareigojimą ir kokiomis sąlygomis tai gali būti leidžiama, yra toks bendras sprendimas, kuris priklauso minėtai valstybės narės diskrecijai. Šio sprendimo tikslas – išvengti dvigubo apmokestinimo. Tai yra tiek EBPO<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr. vien EBPO pavyzdinės konvencijos (2017 m. liepos mėn.) pavadinimą: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>EBPO pavyzdinė konvencija dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>.</P></NOTE>, tiek Sąjungoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. <DATE ISO="19900723">1990 m. liepos 23 d.</DATE> Tarybos direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="225" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="1990">OL L 225, 1990), 3</REF.DOC.OJ> konstatuojamąją dalį dėl dvigubo apmokestinimo pelno paskirstymo grupės viduje atveju. Jurisprudencijoje: <DATE ISO="20090716">2009 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Damseaux</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-128/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:471">EU:C:2009:471</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20080911">2008 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-43/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:490">EU:C:2008:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> pripažintas tikslas. Dvigubas apmokestinimas kenkia konkurencijos neutralumui ir sukuria tarpvalstybinių investicijų ir paslaugų kliūtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Taigi tai, kokiu mastu valstybė narė siekia vienašalėmis priemonėmis (pavyzdžiui, nacionalinės teisės nuostatomis dėl mokesčio įskaitymo arba netaikymo) arba dvišalėmis priemonėmis (pavyzdžiui, sudarydama atitinkamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis) išvengti dvigubo – šalies viduje ir kitoje valstybėje taikomo – apmokestinimo, yra sprendimas, kurį turi priimti kiekvienas savo mokesčių teisę kuriantis mokesčių teisės aktų leidėjas. Savaime suprantama, kad šis pagrindinis sprendimas apima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>tik<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> tarptautine veikla užsiimančias bendroves, t. y. tas, kurios ir patenka į dviejų valstybių jurisdikciją mokesčių srityje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Gibraltaro mokesčių administratorius savo pastabose teisingai pažymi, kad tokios vienašalės priemonės, kaip ITA <FT TYPE="CN">202037</FT> straipsnis, yra įprastas būdas jurisdikcijoms, nepasižyminčioms išplėtotu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklu, išvengti dvigubo apmokestinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Išvada dėl atrankumo negali būti paremta tuo, kad įskaitymas taikomas tik dvigubo apmokestinimo sąlygas tenkinantiems apmokestinamiesiems asmenims. Tai, kad tik priemonės taikymo sąlygas tenkinantys apmokestinamieji asmenys gali pasinaudoti šia priemone, savaime negali jai suteikti atrankiojo pobūdžio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20210316">2021 m. kovo 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-596/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:202">EU:C:2021:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / World Duty Free Group ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C-20/15 P ir C-21/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:981">EU:C:2016:981</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120329">2012 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">3M Italia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-417/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:184">EU:C:2012:184</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Mokesčių, sumokėtų užsienyje nuo pajamų, kurios yra apmokestinamos ir šalies viduje, įskaitymas neturėtų būti laikomas nenuosekliu. Be to, šiuo atveju nėra požymių, ir Komisija net neįrodė, kad 37 straipsnyje nustatyti akivaizdžiai diskriminuojantys parametrai, kuriais buvo siekiama apeiti valstybės pagalbos draudimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Komisijos pastabose išreikšta nuomonė, jog atrankiojo pranašumo negali panaikinti vien tai, kad pranašumu kompensuojama tam tikra tenkanti našta, neįtikina. Viena vertus, bendrovių, kurioms tenka ypatinga našta (šiuo atveju, pavyzdžiui, dėl papildomo mokestinio įsipareigojimo Jungtinėse Amerikos Valstijose), padėtis atsižvelgiant į priemonių, kurių paskirtis – išvengti dvigubo apmokestinimo, tikslą neabejotinai skiriasi nuo bendrovių, kurios apmokestinamos tik vieną kartą (Gibraltare) padėties. Kita vertus, valstybė narė pagrindinį sprendimą, kokiu mastu ji atsižvelgs į mokestinius įsipareigojimus kitose valstybėse ir taip išvengs dvigubo apmokestinimo, priima savo nuožiūra. Be to, dvigubo apmokestinimo vengimas, kaip jau minėta, yra pripažintas Sąjungos tikslas. Taigi, Komisija savo pastabose taip pat nepaaiškino priežasčių, kodėl Gibraltaras turėtų būti peržengęs savo diskrecijos ribas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Vadinasi, Jungtinėse Amerikos Valstijose sumokėtų autorinio atlyginimo mokesčių įskaitymas pagal 37 straipsnį negali būti laikomas nei pagalba, nei Sprendimo 2019/700 apėjimu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Income Tax Tribunal of Gibraltar</HT> (Gibraltaro pajamų mokesčio bylų teismas, Jungtinė Karalystė) prejudicinį klausimą:</TXT><P>Nei <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Komisijos sprendimu 2019/700, nei SESV 107 straipsniu nėra draudžiama įskaityti Jungtinėse Amerikos Valstijose sumokėtus mokesčius už pareiškėjos autorinio atlyginimo pajamas pagal <HT TYPE="ITALIC">Income Tax Act 2010</HT> (2010 m. Pajamų mokesčio įstatymas) 37 straipsnį į Gibraltare mokėtiną mokestį.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>