2021 9 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/525


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1685

2021 m. balandžio 29 d.

dėl Europos Sąjungos agentūrų 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2020)0311),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2019 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2), ir ypač į jo 68 ir 70 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (3), 32 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (4), ir ypač į jo 105 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0100/2021),

A.

kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 262 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

B.

kadangi šioje rezoliucijoje taip pat pateikiamos Euratomo tiekimo agentūrai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 262 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

C.

kadangi Sąjungos agentūros turėtų sutelkti dėmesį į misijas, turinčias aiškią Europos pridėtinę vertę, ir tokių misijų organizavimas turėtų būti optimizuotas, kad būtų išvengta dubliavimosi, atsižvelgiant į Sąjungos mokesčių mokėtojų interesus;

1.   

palankiai vertina pažangą, kurią agentūros padarė stengdamosi reaguoti į prašymus ir rekomendacijas, pateiktus per ankstesnę metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

2.   

pažymi, kad agentūros turi didelę įtaką politikos formavimui, sprendimų priėmimui ir programų įgyvendinimui Sąjungos piliečių kasdieniam gyvenimui labai svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata, sauga, saugumas, laisvė ir teisingumas; primena agentūrų svarbą tenkinant konkrečius politikos poreikius ir stiprinant Europos lygmens bendradarbiavimą; pažymi, kad agentūros taip pat gali būti lyderės įveikiant krizines situacijas ar ilgalaikius visuomenės uždavinius;

3.   

džiaugdamasis pažymi, kad, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) 2019 finansinių metų metinėje ataskaitoje dėl Sąjungos agentūrų pateiktais duomenimis, Audito Rūmai pateikė besąlyginę audito nuomonę dėl visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų finansinėse ataskaitose nurodytų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo; pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų, išskyrus Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) ir Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo; šių dviejų agentūrų atveju pateikta sąlyginė nuomonė;

4.   

pažymi, kad 32 decentralizuotų Sąjungos agentūrų 2019 m. biudžeto bendrą sumą sudarė apie 2 854 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. maždaug 10,29 proc. daugiau, palyginti su 2018 m., ir 2 570 000 000 EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 8,88 proc. daugiau nei 2018 m.; be to, pažymi, kad iš 2 570 000 000 EUR mokėjimų asignavimų maždaug 1 920 000 000 EUR buvo skirta iš Sąjungos bendrojo biudžeto, t. y. 74,75 proc. viso agentūrų finansavimo 2019 m. (72,16 proc. 2018 m.); be to, pripažįsta, kad apie 649 000 000 EUR buvo skirta iš mokesčių ir rinkliavų bei agentūrų veikloje dalyvaujančių šalių tiesioginių įnašų (1,22 proc. mažiau, palyginti su 2018 m.);

Audito Rūmų nustatyta pagrindinė rizika ir rekomendacijos

5.

pažymi, kad, kaip matyti iš Audito Rūmų ataskaitos, Audito Rūmai mano, kad, kaip ir 2018 m., agentūrų tarptautiniais apskaitos standartais grindžiamų finansinių sąskaitų patikimumui kylanti rizika apskritai yra nedidelė;

6.

pažymi, kad, kaip matyti iš Audito Rūmų ataskaitos, Audito Rūmai mano, kad, kaip ir 2018 m., daugumos agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika apskritai yra nedidelė, o iš dalies savo lėšomis finansuojamoms agentūroms, kurių atveju mokesčių surinkimui ir kitiems įnašams yra taikomi konkretūs reglamentai, ši rizika yra vidutinė;

7.

pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika apskritai yra vidutinė, konkrečiose biudžeto antraštinėse dalyse ši rizika svyruoja nuo žemos iki aukštos; pažymi, kad su I antraštine dalimi („Personalo išlaidos“) susijusi rizika paprastai yra maža, su II antraštine dalimi („Administracinės išlaidos“) susijusi rizika laikoma vidutine, o su III antraštine dalimi („Veiklos išlaidos“) susijusi rizika kinta nuo mažos iki didelės, priklausomai nuo atitinkamos agentūros ir jos veiklos išlaidų pobūdžio; atkreipia dėmesį į tai, kad didelė rizika paprastai kyla dėl viešųjų pirkimų ir dotacijų mokėjimų, nes jie susiję su didelėmis sumomis; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog dotacijų kontrolės priemonės apskritai pagerėjo, tačiau jos ne visada visiškai veiksmingos;

8.

pažymi, kad daugiausia Audito Rūmų dėmesio sulaukusios pagrindinės sritys yra šios:

—

viešųjų pirkimų valdymas, nes jis išlieka labiausiai klaidų veikiama sritimi;

—

įdarbinimo procedūros ir darbuotojų, paliekančių Sąjungos agentūrą ir pradedančių dirbti privačiajame sektoriuje, interesų konfliktai, agentūros turi užtikrinti geresnį šių aspektų valdymą;

—

biudžeto valdymas, šioje srityje Audito Rūmai nustatė keletą trūkumų;

9.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pareiškė, jog daugeliu atvejų agentūros, atsižvelgdamos į ankstesnių metų audito pastabas, ėmėsi taisomųjų veiksmų, ir ragina TVR srities agentūras toliau dėti pastangas ir atsižvelgti į Audito Rūmų pastabas;

Biudžeto ir finansų valdymas

10.

pažymi, kad kai kurių agentūrų pateiktų biudžeto vykdymo ataskaitų išsamumo lygis skiriasi nuo daugumos kitų agentūrų, o tai rodo, kad reikia aiškesnių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitų teikimo gairių, taip pat, be kita ko, agentūros turi paaiškinti reikšmingus nukrypimus nuo pradinio biudžeto ir (arba) etato planų; pabrėžia, kad visos agentūros turi skubiai gerinti savo planavimo pajėgumus; apgailestauja dėl Komisijos atsakymo į prašymą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai automatiškai pateikti oficialų 32 decentralizuotų agentūrų biudžetą (įsipareigojimų asignavimus ir mokėjimų asignavimus) ir darbuotojų skaičių (etatų plano duomenis apie nuolatinių darbuotojų, laikinųjų darbuotojų, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių atitinkamų metų gruodžio 31 d.), nes minėtų gairių (jos iš tikrųjų tėra šablonai, nes, visų pirma, pateikiami nurodymai dėl teiktinų duomenų formos, o ne turinio) nepakanka, kad būtų išspręsta skaičiavimo skirtumų ataskaitose problema; pakartoja savo prašymą Komisijai pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai informaciją apie oficialų kiekvienos agentūros biudžetą ir darbuotojų skaičių, taip pat konsoliduotus decentralizuotų agentūrų, kurioms taikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, duomenis;

11.

mano, kad steigiant būsimas agentūras daugiau dėmesio reikėtų skirti aktualumui ir nuoseklumui, ypač atsižvelgiant į sutampančias kompetencijos sritis;

12.

mano, kad ištekliai turėtų būti skirstomi lanksčiau, atsižvelgiant į poreikį ar skubumą;

13.

pabrėžia, kad skaidrumas ir piliečių informuotumas apie Sąjungos agentūrų egzistavimą yra labai svarbūs jų demokratinei atskaitomybei; mano, jog nepaprastai svarbu, kad agentūrų ištekliai ir duomenys būtų tinkami naudoti ir jais būtų lengva naudotis; todėl ragina įvertinti, kaip šiuo metu pateikiami duomenys ir ištekliai ir kokios sąlygos sudaromos jais naudotis, taip pat, ar piliečiams juos paprasta nustatyti, atpažinti ir naudoti;

14.

reiškia susirūpinimą dėl labai aukšto kai kurių agentūrų perkėlimų į kitą laikotarpį lygio, nes jis galėtų reikšti įvairius trūkumus, įskaitant prastą biudžeto planavimą, o tai prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui;

Veikla

15.

palankiai vertina tai, kad Komisija pritarė praėjusių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijai toliau plėtoti ir įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą ir kad dėl to buvo patobulintas bendrasis programavimo dokumentas ir konsoliduotos metinės veiklos ataskaitos;

16.

palankiai vertina Audito Rūmų paskelbtą pirmąjį visų Sąjungos agentūrų horizontalųjį veiklos auditą „Specialioji ataskaita Nr. 22/2020: ES agentūrų ateitis. Didesnio lankstumo ir bendradarbiavimo galimybės“ (5);

17.

atkreipia dėmesį į pagrindines Audito Rūmų pastabas, visų pirma į tai, kad agentūros sprendžia aktualias visuomenės temas, turi didelį vystymosi ateityje potencialą ir aukšto lygio ekspertinių žinių;

18.

sutinka su Audito Rūmais, kad, nepaisant to, jog agentūros vykdo svarbias užduotis visose mūsų kasdienio gyvenimo srityse, akivaizdu, kad esama sunkumų užsitikrinant piliečių pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai akcentuoja atskaitomybės, skaidrumo ir netgi veiksmingumo aspektus, taip pat nepakankamą visuomenės informuotumą, nes iš esmės piliečiai apie agentūras nedaug žino, o žiniasklaidoje pristatomi tik neigiami incidentai;

19.

palankiai vertina ir toliau skatina vis glaudesnį agentūrų, veikiančių užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityje, bendradarbiavimą, vykdomą siekiant pagerinti sąveiką, užtikrinti didesnį papildomumą ir dalijimąsi ištekliais; pabrėžia kiekvienos agentūros svarbą ir pridėtinę vertę jų kompetencijos srityje ir jų savarankiškumą; pripažįsta, kad, atsižvelgdamos į 2019 m. gautą Komisijos rekomendaciją, pagrįstą 2017 m. keturių agentūrų vertinimu (SWD(2019)0159 5 rekomendacija), keturios agentūros kartu surengė specialius posėdžius, kad suderintų savo veiklos rodiklių metodikas;

20.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateiktą išvadą, kad trūksta informacijos apie Sąjungos agentūrų veiklos rezultatus; primygtinai ragina agentūras stiprinti veiklos atskaitomybę; tikisi, kad visos Sąjungos agentūros kuo optimaliau bendradarbiaus su Komisija ir Audito Rūmais ir teiks informaciją apie veiklos rezultatus;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateikta išvada, kad agentūros veiklos rezultatus vertina pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) ir kad 2015 m. Komisija paskelbė agentūrų direktoriams skirtas gaires dėl PVRR; apgailestauja dėl to, kad praktikoje naudojami rodikliai daugiausia susiję su agentūros metinės darbo programos ir biudžeto vykdymu ir žmogiškųjų išteklių valdymu ir kad jais remiantis dažnai negalima įvertinti agentūros bendrų veiklos rezultatų arba veiklos efektyvumo ir veiksmingumo jai vykdant savo įgaliojimus; ragina agentūras bendradarbiauti gerinant PVRR naudojimą, siekiant užtikrinti, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje daugiau dėmesio būtų galima skirti ne tik atitikčiai, bet ir veiklos rezultatams; ragina agentūras toliau plėtoti rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas jų indėlis į Sąjungos politikos įgyvendinimą; primygtinai ragina agentūras reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti šiuos rodiklius; ragina Komisiją patvirtinti centralizuotą ataskaitų teikimo ir PVRR nustatymo gairių rinkinį siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veiklos rezultatų vertinimą;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai, stengdamiesi nustatyti sąlygas, būtinas, kad agentūros galėtų pasiekti savo tikslus, pabrėžia būtinybę užtikrinti didesnį finansinį ir politinį lankstumą, taip pat struktūriškesnį ir nuoseklesnį valdymo modelį, kad teikiant informaciją apie veiklos rezultatus daugiau dėmesio būtų skiriama ne išdirbiui, o agentūrų indėliui į politikos įgyvendinimą;

23.

primena, jog bendrame požiūryje nurodyta, kad kiekviena Sąjungos agentūra turėtų būti vertinama kas penkerius metus ir kad Komisija turėtų būti atsakinga už vertinimo organizavimą, o atliekant kas antrą vertinimą turėtų būti taikoma veiklos pabaigos nuostata; apgailestaudamas pažymi, kad kelių agentūrų steigimo reglamentai dar nėra suderinti su bendru požiūriu; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateiktą išvadą, kad 2015–2019 m. 13 agentūrų steigimo reglamentai buvo išdėstyti nauja redakcija, tačiau tik su penkiais pasiūlymais buvo pateiktas poveikio vertinimas; ragina Komisiją reguliariai atlikti nepriklausomą agentūrų veiklos rezultatų vertinimą;

24.

mano, kad turėtų būti nustatytos aiškios agentūrų misijų plėtojimo ir nutraukimo taisyklės;

25.

mano, kad turėtų būti atliekamas kiekvienos agentūros poveikio vertinimas ir kad turėtų būti sistemingai įtraukta nuostata dėl agentūros nustatytų tikslų pagrindimo peržiūros;

26.

primygtinai ragina geriau užtikrinti, kad būtų išvengta skirtingų agentūrų dalykų ir kompetencijos sričių dubliavimosi;

27.

palankiai vertina bendradarbiavimą TVR agentūrų tinkle; ragina agentūras toliau plėtoti sąveiką, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi tarpusavyje, siekiant padidinti veiksmingumą;

28.

ragina agentūras toliau plėtoti sąveiką, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Europos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą (žmogiškieji ištekliai, pastatų valdymas, IT paslaugos ir saugumas);

29.

mano, kad būtina stiprinti agentūrų, kaip dalijimosi patirtimi ir tinklų kūrimo centrų, vaidmenį;

30.

palankiai vertina tai, kad ES agentūrų tinklas (toliau – Tinklas) sukūrė bendrų paslaugų darbo grupę ir kad buvo parengtas strateginis pasiūlymas „Bendros paslaugos ir galimybės 2.0“, kuriuo siekiama skatinti ir remti agentūrų bendradarbiavimą; rekomenduoja šioje veikloje atsižvelgti į Audito Rūmų ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateiktas rekomendacijas dėl lankstaus išteklių paskirstymo (1 ir 2 rekomendacijos) ir rekomendaciją dėl agentūrų, kaip dalijimosi patirtimi ir tinklų kūrimo centrų (4 rekomendacija);

31.

atkreipia į ECDC rodomą teigiamą pavyzdį, kalbant apie bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis, be kita ko, per Tinklą; ragina agentūras bendradarbiauti ir, kai įmanoma, keistis geriausia praktika, be kita ko, pvz., nuotolinio darbo srityje;

32.

pabrėžia, kad svarbu didinti agentūrų vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad agentūros turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad bet kokia kaina būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje;

33.

primena, kad kasmetinis keitimasis nuomonėmis dėl agentūrų metinių darbo programų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose yra priemonė, padedanti užtikrinti, kad programos ir strategijos būtų suderintos su faktiniais politiniais prioritetais, visų pirma atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų įgyvendinimą; primena, kad agentūros yra labiausiai kvalifikuotos vertinti išteklių naudojimą ir atlieka itin svarbų vaidmenį remiant tinkamus tvarius projektus pagal Europos žaliąjį kursą; ragina Komisiją užtikrinti finansavimą, kuriuo remiamos socialinį dialogą užtikrinti siekiančios Sąjungos agentūros; pažymi, kad Sąjungos agentūros atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant socialinį dialogą su Sąjungos institucijomis;

Personalo politika

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. 32 decentralizuotose agentūrose iš viso dirbo 7 880 darbuotojų, kuriuos sudarė pareigūnai, laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai (palyginti su 7 626 darbuotojais 2018 m.), o tai yra gerokai (3,33 proc.) daugiau, palyginti su ankstesniais metais;

35.

palankiai vertina pateiktą išsamesnę ir struktūrizuotą informaciją apie lyčių pusiausvyrą agentūrose;

36.

reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad apskritai daugumoje agentūrų valdymo lygmeniu neužtikrinta darbuotojų lyčių pusiausvyra; pažymi, kad 2019 m. 3 agentūros nurodė, kad vyresniojoje vadovybėje lyčių pusiausvyra buvo tolygi, 10 agentūrų pasiekta lyčių pusiausvyros padėtis buvo gera, tačiau 16 agentūrų lyčių pusiausvyra nebuvo užtikrinta (keturiose iš jų vyresniosios vadovybės sudėtyje buvo tik vyrai ir vienoje – tik moterys); apgailestauja dėl to, kad lyčių lygybės klausimas visiškai neįtrauktas į Tinklo 2021–2027 m. strategiją; ragina agentūras ir Tinklą integruoti lyčių lygybę į savo strategijas ir suderinti agentūrų užmojus su Komisijos siekiu iki 2024 m. pabaigos pasiekti 50 proc. lyčių pusiausvyrą visais valdymo lygmenimis;

37.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. valdybų narių lyčių pusiausvyros požiūriu nebuvo agentūros, kurioje lyčių pusiausvyra būtų tolygi, septyniose agentūrose padėtis pusiausvyros srityje buvo gera, o 14 valdybų nebuvo lyčių pusiausvyros; prašo Komisijos ir atitinkamų organizacijų, dalyvaujančių valdybose, atsižvelgti į lyčių pusiausvyros užtikrinimo svarbą teikiant savo narių kandidatūras Agentūros valdybos narių pareigos užimti;

38.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie bendrą personalą, aštuoniose agentūrose lyčių pusiausvyra yra tolygi, 19 agentūrų padėtis lyčių pusiausvyros srityje yra gera, o trijose agentūrose lyčių pusiausvyros nėra; ragina agentūras ir toliau siekti užtikrinti gerą lyčių pusiausvyros padėtį ateityje;

39.

susirūpinęs pažymi, kad 2019 m. tik 34 proc. visų Sąjungos agentūrų aukščiausiųjų sprendimų priėmimo organų narių buvo moterys, ir primena, kad Sąjungos agentūrose turi būti užtikrinta lyčių pusiausvyra, remiantis pagrindiniais reglamentais, kuriais jos įsteigtos; todėl prašo Sąjungos agentūrų rinkti ir pateikti duomenis apie visų kategorijų vadovaujančių darbuotojų lyčių pusiausvyrą (nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens), kad būtų surinkti pagrindiniai duomenys, o jais remdamosi Sąjungos agentūros turėtų spręsti lyčių disbalanso valdymo lygmeniu problemą ir siekti lyčių aspekto integravimo visose srityse;

40.

pažymi, kad Sąjungos agentūrų darbuotojų geografinė pusiausvyra šiek tiek labiau atitinka valstybių narių gyventojų skaičių, išreikštą 27 ES valstybių narių gyventojų procentine dalimi, nei Komisijos darbuotojų geografinė pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad aštuonioms valstybėms narėms atstovaujama nepakankamai, septyniolikai valstybių atstovaujama per daug, o atstovaujant dviem valstybėms narėms beveik pasiekta pusiausvyra; apgailestauja dėl to, kad agentūrose nenumatyta politika, kaip pagerinti darbuotojų įvairovę; ragina agentūras ir Tinklą pateikti planus, kaip pasiekti šį tikslą;

41.

pažymi, kad agentūros pranešė, jog vidutinė vieno darbuotojo laikinojo nedarbingumo atostogų trukmė yra 8,42 dienos per metus; pažymi, kad šiuo metu nėra patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima apžvelgti atvejus, kai laikinojo nedarbingumo atostogų išeita dėl išsekimo, visų pirma dėl to, kad kelios agentūros pranešė negalėjusios pateikti reikiamos informacijos dėl duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumo;

42.

pažymi, kad biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos prašymu agentūros pranešė apie tai, kiek kartų 2013–2019 m. laikotarpiu jos mažino savo darbuotojų skaičių ir apie tai, ar nuolatinių ir laikinųjų darbuotojų skaičiaus sumažinimas buvo kompensuotas samdant daugiau sutartininkų ir išorės darbuotojų; pažymi, kad agentūros iš viso pranešė apie 447 darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejus per laikotarpį, dėl kurio buvo klausiama; pažymi, kad agentūros taip pat pranešė, kad per tą patį laikotarpį buvo pridėti 266 laikinųjų darbuotojų etatai, taigi etatų skaičius buvo sumažintas 181 etatu; be to, pažymi, kad, kaip matyti iš visų agentūrų etatų planų, per tą patį laikotarpį nuolatinių darbuotojų etatų skaičius buvo sumažintas 32 etatais ir buvo sukurti 845 laikinųjų darbuotojų etatai, taigi iš viso buvo sukurta 813 etatų;

43.

pabrėžia, kad Sąjungos agentūroms didelį poveikį daro darbuotojų kaita, ir ragina įgyvendinti žmogiškųjų išteklių ir socialinę politiką šiai padėčiai ištaisyti;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios agentūros susiduria su darbuotojų trūkumo problema, ypač tais atvejais, kai pavedant naujas užduotis nenumatomas pakankamas personalas joms vykdyti, ir kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija yra ypač susirūpinusi dėl sunkumų, su kuriais susiduria kai kurios agentūros, įdarbindamos kvalifikuotus tam tikrų kategorijų darbuotojus, o tai trukdo agentūroms apskritai vykdyti veiklą ir dėl to būtina įdarbinti išorės subjektus; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateiktas 1 ir 2 rekomendacijas dėl padidėjusio lankstumo poreikio ir ragina Tinklą ir Komisiją bendradarbiauti įgyvendinant šias rekomendacijas; šiuo atžvilgiu taip pat pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) (Specialioji ataskaita Nr. 23/2020) pabrėžiama, kad dėl dabartinio atrankos proceso Sąjungos institucijos ieško lankstesnių atrankos procedūrų, kad galėtų patenkinti savo skubius įdarbinimo poreikius; taip pat atkreipia dėmesį į Sąjungos institucijų poreikį turėti daugiau specializuoto personalo, nes tokie darbuotojai agentūroms, atsižvelgiant į specifinius jų įgaliojimus, yra labai svarbūs; ragina Komisiją ir, visų pirma, EPSO teikti agentūroms geresnę pagalbą šioje srityje ir pakoreguoti savo įdarbinimo politiką taip, kad būtų galima pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ir labiau specializuotų darbuotojų; prašo Komisijos ir EPSO parodyti tam tikrą lankstumą pritaikant darbo pasiūlymus prie konkrečių sąlygų, kad būtų užtikrintas veiksmingas įdarbinimas; pabrėžia, kad svarbu gerinti Sąjungos atrankos procedūras ir darbo vietų patrauklumą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo agentūrų personalo kyla didelė neigiamo poveikio veiklos rezultatams ir darbuotojų gerovei rizika bei jų kaitos rizika;

45.

pažymi, kad agentūros pranešė apie iš viso šešis buvusius Europos Parlamento narius, buvusius Komisijos narius arba buvusius aukšto lygio pareigūnus, vykdžiusius apmokamas užduotis agentūrai, ir kad tai buvo keturi buvę EP nariai, vienas buvęs Komisijos narys ir vienas buvęs aukšto lygio pareigūnas; pažymi, kad šie asmenys gavo kompensacijas už patirtas išlaidas;

46.

pabrėžia darbuotojų gerovės politikos svarbą; pabrėžia, kad agentūros turėtų užtikrinti deramas aukštos kokybės darbo sąlygas visiems darbuotojams;

47.

ragina Agentūrą stengtis plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politikos sistemą, apimančią profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir karjeros raidos, lyčių pusiausvyros, nuotolinio darbo, geografinės pusiausvyros ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos klausimus;

48.

apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės paprašė ir joms pavyko užsitikrinti, kad agentūra būtų steigiama jų teritorijoje, bet nesuteikė patalpų jų įsikūrimui ir nesiėmė priemonių darbuotojų įdarbinimo patrauklumui didinti;

49.

yra susirūpinęs dėl kai kurių agentūrų direktorių valdybų dydžio, nes ir, Audito Rūmų nuomone, jos yra per didelės, taigi dėl to sunku priimti sprendimus ir patiriamos didelės administracinės išlaidos;

50.

pažymi, kad Audito Rūmai nustatė agentūrų įdarbinimo procedūrų trūkumų, susijusių su galimų interesų konfliktų valdymu (viena agentūra), vienodo požiūrio ir (arba) skaidrumo principo taikymu (trys agentūros) ir tinkamos audito sekos laikymusi (viena agentūra); apgailestauja dėl to, kad būta atvejų (bent trijose agentūrose), kai komisijos nariai patyrė didelį interesų konfliktą, susijusią su vykstančia atrankos procedūra; pabrėžia, kad nedeklaruoti interesų konfliktai gali trukdyti atrankos procedūroms, dėl jų gali būti labai vėluojama ir prarandamos lėšos, taip pat pakenkta agentūrų reputacijai;

51.

pažymi, kad ombudsmenė nustatė du netinkamo administravimo atvejus nagrinėdama bylą 2168/2019/KR dėl Europos bankininkystės institucijos sprendimo patenkinti jos vykdomojo direktoriaus prašymą tapti finansų lobistų grupės generaliniu direktoriumi; palankiai vertina šioje byloje ombudsmenės pateiktas rekomendacijas, visų pirma, kai būtina, pasinaudoti galimybe uždrausti savo vyresniesiems pareigūnams eiti tam tikras pareigas pasibaigus jų kadencijai, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos atitinkamais atvejais būtų uždrausti perėjimai į kitą vietą, ir įdiegti vidaus procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad tuo atveju, kai darbuotojas pereina į kitą darbo vietą, jam nedelsiant būtų panaikinta prieiga prie konfidencialios informacijos; ragina visas agentūras prioritetine tvarka įgyvendinti šias rekomendacijas;

52.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios agentūros ilgą laikotarpį labai priklausė nuo laikinųjų darbuotojų paslaugų; apgailestauja dėl to, kad kai kuriais atvejais laikiniesiems darbuotojams buvo mokama mažiau nei agentūrų darbuotojams, įdarbintiems tai pačiai darbo vietai užimti; susirūpinęs pažymi, kad nustatyta reikalavimo laikymosi problemų, susijusių su viešaisiais pirkimais, sutarčių ir preliminariųjų susitarimų dėl laikinųjų darbuotojų įdarbinimo pasirašymu; ragina agentūras griežtai laikytis darbo tvarkos taisyklių; pakartoja raginimą gerinti planavimo priemones ir atrankos procedūras visose agentūrose;

53.

pripažįsta, kad agentūros ėmėsi veiksmų, siekdamos sukurti aplinką, kurioje nebūtų priekabiavimo, pavyzdžiui, organizavo papildomus mokymus darbuotojams ir vadovams, taip pat parengė konfidencialius patarėjus; ragina agentūras, kurios dar nesiėmė tokių veiksmų, tai padaryti, o agentūras, gavusias su priekabiavimu susijusių skundų, juos nagrinėti pirmenybės tvarka;

54.

ragina Sąjungos agentūras apsvarstyti galimybę priimti pagrindinių teisių strategiją ir į elgesio kodeksą, kuriame galėtų būti apibrėžtos jų darbuotojų pareigos ir darbuotojų mokymas, įtraukti nuorodą į pagrindines teises; nustatyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad visi pagrindinių teisių pažeidimai būtų nustatyti ir apie juos būtų pranešta ir kad apie tokių pažeidimų riziką būtų nedelsiant informuojami pagrindiniai atitinkamos agentūros organai; kai tinkama, nustatyti pagrindinių teisių pareigūno, kuris būtų tiesiogiai atskaitingas valdybai, pareigybę siekiant užtikrinti tam tikro lygio jo nepriklausomybę nuo kitų darbuotojų, kad į grėsmės pagrindinėms teisėms klausimus būtų nedelsiant reaguojama ir kad organizacijoje būtų nuolat tobulinama pagrindinių teisių politika; plėtoti reguliarų dialogą pagrindinių teisių klausimais su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; užtikrinti, kad atitinkamos agentūros bendradarbiavimo su išorės subjektais, įskaitant visų pirma nacionalinių administracijų narius, su kuriais ji palaiko ryšius vykdydama veiklą, pagrindinis elementas būtų pagrindinių teisių paisymas;

Viešieji pirkimai

55.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai pateikė 82 pastabas, kuriose aptariamos tobulintinos sritys 29 agentūrose; pažymi, kad, kaip ir 2018 m., dauguma pastabų yra susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų trūkumais; pažymi, kad šie trūkumai daugiausia susiję su patikimu finansų valdymu ir tvarkingumu; primygtinai ragina agentūras įgyvendinti rekomendacijas ir pašalinti trūkumus; pakartoja raginimą Komisijai dėti daugiau pastangų siekiant agentūrose įgyvendinti aiškias ir vienodas biudžeto priemones ir procedūras, kad būtų galima spręsti nustatytas problemas, pasikartojančias daugumoje agentūrų;

56.

pabrėžia, kad visose Sąjungos decentralizuotose agentūrose viešieji pirkimai ir toliau yra pagrindinė sritis, kurioje padaroma daugiausia klaidų; todėl ragina atitinkamas TVR srities agentūras (Europolą ir CEPOL) gerinti savo viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų užtikrintas visapusiškas taikytinų taisyklių laikymasis siekiant tinkamos trijų darnaus vystymosi ramsčių – ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos – pusiausvyros, sykiu laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, o agentūrą „eu-LISA“ ragina pagerinti įdarbinimo procedūrą; primena, kad viešieji pirkimai yra svarbus žingsnis siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų;

57.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad tik viena Sąjungos agentūra – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba – skelbia tvarumo ataskaitą; ragina agentūras teikti tvarumo ataskaitas, suderinti savo ataskaitas atsižvelgiant į EBPO veiklą viešųjų pirkimų ir atsakingo verslo srityje ir būsimus Sąjungos teisės aktus dėl įmonių išsamaus patikrinimo, dėti daugiau pastangų priimant su skaitmenine veikla susijusius sprendimus ir užtikrinti greitą Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) įgyvendinimą, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina agentūras atkreipti reikiamą dėmesį į su savo naudojamais elektros energijos šaltiniais susijusį energijos rūšių derinį ir vykdyti viešuosius pirkimus siekiant įsigyti iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją;

58.

palankiai vertina tai, kad Sąjungos agentūros vis dažniau naudoja e. viešųjų pirkimų priemones; pažymi, kad dažniausiai agentūrų naudojami e-PRIOR moduliai yra e. konkursas, e. pasiūlymų teikimas ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas; ragina Viešųjų pirkimų pareigūnų tinklą (angl. NAPO) imtis veiksmų, kad JRC viešųjų pirkimų valdymo priemonė būtų greičiau suteikta agentūroms;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

59.

susirūpinęs pažymi, kad dar ne visos agentūros savo interneto svetainėse paskelbė valdančiųjų tarybų narių, vykdomųjų vadovų ir deleguotųjų ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; apgailestauja dėl to, kad kai kurios agentūros iki šiol skelbia interesų konfliktų nebuvimo deklaracijas; pabrėžia, kad patys valdybos nariai ar vadovai neturi deklaruoti, kad jie neturi interesų konfliktų; pakartoja savo raginimą visoms agentūroms taikyti vienodą interesų deklaracijų modelį; pabrėžia, kad svarbu stiprinti galiojančias taisykles, gerinti jų įgyvendinimą ir skatinti homogenizavimą siekiant įvertinti interesų konfliktus ir „sukamųjų durų“ reiškinius arba spręsti su jais susijusias problemas visose Sąjungos institucijose, agentūrose ir kitose įstaigose; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi komandiruoti ekspertai savo interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus skelbtų atitinkamų agentūrų interneto svetainėse;

60.

ragina visų Sąjungos agentūrų pranešėjų apie pažeidimus apsaugos politiką suderinti su Direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nuostatomis;

61.

pažymi, kad 2020 m. sausio mėn. paskelbtame tyrime „Interesų konfliktai ir ES agentūros“ padaryta išvada, kad skaidrumas yra pagrindinis principas, kuriuo turėtų būti grindžiama agentūrų politika, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam viešajam tikrinimui; pripažįsta agentūrų rizikos veiksnių, dydžio ir išorės spaudimo skirtumus ir poreikį pritaikyti interesų konfliktų politiką atsižvelgiant į šiuos skirtumus; atkreipia dėmesį į šiame tyrime pateiktas rekomendacijas, kaip pagerinti su interesų konfliktais susijusias taisykles ir užtikrinti didesnį nuoseklumą bei darną, ir primygtinai ragina agentūras imtis tolesnių veiksmų reaguojant į šias rekomendacijas ir nuolat vertinti bei tobulinti savo politiką, atsižvelgiant į numanomų ar nuspėjamų interesų konfliktų atvejus 2019 m.;

62.

susirūpinęs pažymi, kad ne visos agentūros praneša apie darbuotojų susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma apie vadovų susitikimus su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis; ragina agentūras pranešti apie susitikimus ir paskelbti apie juos agentūrų interneto svetainėje, kad būtų padidintas jų veiklos skaidrumas;

63.

ragina visas agentūras dalyvauti sudarant tarpinstitucinį susitarimą dėl interesų grupės atstovų skaidrumo registro, kuris šiuo metu svarstomas vykstant Komisijos, Tarybos ir Parlamento deryboms;

64.

primygtinai ragina visas TVR srities agentūras imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos skaidrumo taisyklių, taip pat pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos standartų; taip pat ragina jas laikytis finansinių reglamentų ir aukštų valdymo standartų;

Vidaus kontrolė

65.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pagal tarpinstitucines sutartis agentūros išlieka atsakingos už viešųjų pirkimų principų taikymą konkrečių pirkimų metu, ir pažymi, kad vykdant agentūrų vidaus kontrolę turi būti užtikrintas šių principų laikymasis;

66.

pažymi, kad 2019 m. pabaigoje dauguma agentūrų pranešė, kad įdiegė peržiūrėtą vidaus kontrolės sistemą ir atliko metinį vertinimą; pakartoja savo raginimą visoms agentūroms priimti ir įdiegti vidaus kontrolės sistemą, siekiant kad jų vidaus kontrolė būtų suderinta su geriausia tarptautine praktika, ir užtikrinti, kad įgyvendinant vidaus kontrolę būtų veiksmingai ir efektyviai remiamas sprendimų priėmimo procesas; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. kai kuriose agentūrose IAS neatliko jokios audito procedūros;

67.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į ankstesnių metų pastabas, 2019 m. tolesni veiksmai dėl 98 pastabų buvo užbaigti, dėl 71 pastabos – vis dar buvo vykdomi, o dėl 16 pastabų buvo nuspręsta, kad dėl jų tolesnių veiksmų agentūros (pačios) imtis negali, o tai reiškia, kad svarbius sprendimus dėl šių 16 pastabų turi priimti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Komisija arba valstybės narės; ragina agentūras išsamiai atsižvelgti į pastabas ir toliau tobulinti savo vidaus kontrolės sistemas;

Kitos pastabos

68.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad anksčiau Londone įsikūrusios agentūros (Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos vaistų agentūra (EMA)) 2019 m. buvo perkeltos iš Jungtinės Karalystės ir kad į jų ataskaitas įtraukti persikraustymo išlaidų atidėjiniai; be to, pažymi, kad EMA atveju Audito Rūmai nurodo, kad 2019 m. liepos mėn. su jai išnuomotų patalpų savininku buvo pasiektas susitarimas pernuomoti jos buvusias biuro patalpas tokiomis sąlygomis, kurios atitinka pagrindinės nuomos sąlygas, kartu paliekant EMA atsakinga už visą sumą, mokėtiną pagal pradinę nuomos sutartį;

69.

pažymi, jog reikia taikyti kompleksinį metodą, kad Sąjungos agentūrų interneto svetainės būtų prieinamos bet kokios rūšies negalią turintiems asmenims, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2016/2102, įskaitant galimybę naudotis nacionalinėmis gestų kalbomis; siūlo į šį procesą įtraukti neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas;

70.

pažymi, kad agentūros pranešė skiriančios deramą dėmesį kibernetiniam saugumui, o dažniausiai naudojamos priemonės yra agentūros ir Europos Komisijos Informatikos generalinio direktorato (ir jo Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU)) susitarimas dėl paslaugų lygio ir sistema ARES – elektroninė dokumentų ir įrašų valdymo sistema; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 77 proc. agentūrų pranešė vykdančios kibernetinio saugumo politiką, o likusios agentūros pranešė apie esamus įvairius tokios politikos formavimo etapus;

71.

primena, kad agentūros kuriamos konkretiems poreikiams patenkinti ir kad daug agentūrų buvo įsteigta reaguojant į tam tikras krizes; pritaria Audito Rūmų ataskaitoje dėl ES agentūrų ateities pateiktai pozicijai, kad agentūros vaidmenį būtina iš naujo įvertintas įvairiais jos veiklos laikotarpio etapais, siekiant patikrinti, ar agentūra tebėra aktuali ir ar jos veiksmai dera su kitomis agentūromis ir jų generaliniais direktoratais partneriais;

72.

atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su naudojimusi išorės IT konsultantų paslaugomis ir biudžeto valdymo ar su personalu susijusių užduočių pavedimu kitiems subjektams;

73.

mano, kad agentūrų steigimas ir veikimas turėtų būti lankstūs siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos politiką ir stiprinti Europos lygmens bendradarbiavimą; ryšium su tuo pritaria Audito Rūmų dėl ES agentūrų ateities išreikštai nuomonei, kad agentūrų steigimas ir veikimas nėra pakankamai lankstūs ir kad galima būtų toliau išnaudoti jų galimybes bendradarbiauti siekiant bendrų politikos tikslų piliečių labui;

74.

primena, kad Europos piliečiai apskritai nepakankamai informuoti apie agentūrų egzistavimą net toje šalyje, kurioje yra agentūros, taip pat tai, kad piliečiai gauna mažai informacijos apie agentūrų teikiamą naudą; atsižvelgdamas į tai, ragina agentūras toliau plėtoti savo komunikacijos strategijas, didinti matomumą žiniasklaidoje ir socialinėje žiniasklaidoje ir taip gerinti plačiosios visuomenės informuotumą apie jų darbą, mokslinius tyrimus ir veiklą;

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai neatliko Europos prokuratūros 2019 m. sąskaitų audito, nes ši Sąjungos įstaiga dar nebuvo finansiškai savarankiška;

76.

atkreipia dėmesį į būdingus sunkumus, su kuriais susiduria agentūros, kai turi pateikti savo bendrąjį programavimo dokumentą tuo metu, kai teisėkūros institucijos vis dar derasi dėl atitinkamų teisinių priemonių, todėl susidaro nepatenkinama padėtis, kai biudžeto eilutės pristatomos prieš patvirtinant su jomis susijusias atitinkamas teisines priemones; ragina Komisiją pagerinti savo komunikaciją su agentūromis siekiant geriau racionalizuoti numatomus teisės aktų ir atitinkamų biudžeto eilučių priėmimo terminus; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Komisija ir agentūros išteklius turėtų skirstyti lanksčiau, kartu pabrėžiama tinkamo ataskaitų teikimo, skaidrumo ir audito svarba;

77.

primena, kad Europos darbo institucija (EDI) buvo įsteigta 2018 m. kovo mėn., o veiklą pradėjo 2019 m. spalio mėn.; pabrėžia, kad, siekiant pagerinti Sąjungos teisės aktų, susijusių su darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimu, taikymą ir vykdymo užtikrinimą ir taip garantuoti sąžiningą judumą bei veiksmingą tarpvalstybinį darbuotojų teisių laikymąsi, svarbu nepagrįstai nedelsiant užtikrinti, kad EDI veiktų visu pajėgumu; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia užtikrinti pakankamus finansinius išteklius;

78.

atkreipia dėmesį į tai, kad EDI padės užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir sąžiningai užtikrinamas Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių laikymasis, padės nacionalinėms valdžios institucijoms bendradarbiauti siekiant užtikrinti šių taisyklių laikymąsi ir sudarys palankesnes sąlygas piliečiams bei įmonėms gauti naudos iš vidaus rinkos; laikosi nuomonės, kad, nors keturios agentūros (EUROFOUND, CEDEFOP, ETF ir EU-OSHA) yra iš esmės orientuotos į mokslinius tyrimus, jos galėtų naudingai remti EDI veiklą ir prie jos prisidėti;

79.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)   OL C 351, 2020 10 21, p. 7. Audito Rūmų 2019 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų: https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/AGENCIES_2019/agencies_2019_LT.pdf.

(2)   OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3)   OL L 328, 2013 12 7, p. 42.

(4)   OL L 122, 2019 5 10, p. 1.

(5)   OL C 358, 2020 10 26, p. 6.