<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-07-202607C116202305590-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0559-23-202606301-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="14/08/2026 15:55:52" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="gViebyljIrh6UfhHHgPcHwDwSBhRTDygO4T9wKTxQcR9/H4qZX3QgQFWjYwQ7N6z5gTuVp0bPYn/Y9N2xQj2NDgqq8seJcrzC53Zyq6BH6yBCmlDCV1Fkp2im/vmea2r69hb67qZvPE9fe434i2wl+vndscDXoJIhx2eFQMwiOQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="svc_wsgendoc" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="11b31572-fefc-41e4-b51c-d66458817e09" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0559" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 26-06-26 12:35:09" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2026-07-22T13:52:17Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="57563d5eddf24b3fa8d666262d9c665d" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0559" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2026 m. liepos 16 d. sprendimas – Byla C-559/23 P</div>
      <div id="rId21" style="default">IMG / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2026 m. liepos 16 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Apeliacinis skundas – Deliktinė atsakomybė – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimai – Konfidencialumas – Neleistinas tyrimo ataskaitos atskleidimas spaudoje – Atsakomybė už informacijos nutekinimą – Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 10 straipsnio 3 dalis – Turtinė ir neturtinė žala – Įrodinėjimo našta – Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnio pirma pastraipa – Teisinių nuomonių konfidencialumas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑559/23 P
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      International Management Group (IMG), įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama avocats J.‑Y. de Cara ir L. Levi,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-7" title="page-1">
      apeliantė,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      dalyvaujant kitai proceso šaliai
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      Europos Komisijai, atstovaujamai J. Baquero Cruz, J.‑F. Brakeland ir S. Delaude,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-10" title="page-1">
      atsakovei pirmojoje instancijoje,
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-11" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún, teisėjai J. Passer, E. Regan, D. Gratsias (pranešėjas) ir B. Smulders,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      posėdžio sekretorius F. Cathagne, administratorius,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-1">
      susipažinęs su 2026 m. kovo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-18" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniu skundu International Management Group (IMG) prašo panaikinti 2023 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą IMG / Komisija (T‑752/20, EU:T:2023:366; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis atmetė jos ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jos galimai patirtos dėl neteisėto Europos Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) elgesio, pastarajai parengus su IMG susijusią ataskaitą, atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1) 3 straipsnyje reglamentuojami išorės tyrimai, kuriuos sudaro OLAF atliekami patikrinimai ir inspektavimai vietoje valstybėse narėse, taip pat, pagal galiojančius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus bei kitus teisinius dokumentus, – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose, o 4 straipsnyje – vidaus tyrimai, atliekami Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užbaigus tyrimą ir prieš parengiant išvadas, kuriose įvardijamas susijęs asmuo, jam suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl su juo susijusių aplinkybių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To reglamento 10 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-1">
      „1. Išorės tyrimų metu siunčiama ar gauta informacija, neatsižvelgiant į jos formą, yra saugoma laikantis atitinkamų nuostatų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-1">
      2. Vidaus tyrimų metu siunčiamai ar gaunamai informacijai, neatsižvelgiant į jos formą, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma pagal Sąjungos institucijoms taikytinas taisykles.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-2">
      3. Atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros užtikrina, kad būtų laikomasi [OLAF] atliekamų tyrimų konfidencialumo principo ir gerbiamos susijusių asmenų teisėtos teisės, o tais atvejais, kai jau pradėtas teisminis procesas, kad būtų laikomasi visų tokiam procesui taikomų nacionalinių taisyklių.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 11 straipsnio 1 ir 3-6 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-2">
      „1. [OLAF] baigus tyrimą, vadovaujantis generalinio direktoriaus nurodymais, parengiama ataskaita. Toje ataskaitoje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-2">
      Kartu su ataskaita pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos dėl to, ar reikėtų imtis veiksmų. Tose rekomendacijose atitinkamais atvejais nurodomi institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminiai, administraciniai, finansiniai ir (arba) teisminiai veiksmai ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      3. Po išorės tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių ir prireikus perduodami kompetentingoms Komisijos tarnyboms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-2">
      4. Po vidaus tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Ta institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, visų pirma drausminio arba teisinio pobūdžio veiksmų, kokių būtina atsižvelgiant į vidaus tyrimo rezultatus, ir praneša [OLAF] apie tai per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą ir, papildomai, [OLAF] prašymu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      5. Jeigu atlikus vidaus tyrimą parengtoje ataskaitoje nurodoma aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, ta informacija perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-2">
      6. [OLAF] prašymu atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tinkamu laiku pateikia [OLAF] informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi (jei tokių veiksmų buvo imtasi) atsižvelgus į generalinio direktoriaus pateiktas rekomendacijas pagal 3 dalį ir [OLAF] pateiktą informaciją pagal 5 dalį.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 2–18 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes, kiek tai reikalinga šiai bylai, galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė buvo įsteigta 1994 m. lapkričio 25 d., siekiant sudaryti galimybes atkuriant Bosniją ir Hercegoviną dalyvaujančioms valstybėms turėti tam skirtą subjektą. Vykdydama veiklą ji sudarė kelis susitarimus su Komisija, be kita ko, taikydama Sąjungos finansiniuose teisės aktuose numatytą Sąjungos biudžeto vykdymo būdą, vadinamąjį „netiesioginį ar bendrą valdymą“. Pagal šį biudžeto vykdymo būdą, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama bendrą valdymą (nuo 2012 m. jis vadinamas netiesioginiu valdymu), tam tikros vykdymo užduotys deleguojamos tarptautinėms organizacijoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2012 m. sausio 31 d. OLAF generalinis direktorius pradėjo tyrimą OF/2011/1002 dėl apeliantės, kaip „tarptautinės organizacijos“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos finansinius teisės aktus, teisinio statuso.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. gruodžio 9 d. buvo parengta galutinė OLAF tyrimo ataskaita (toliau – OLAF ataskaita), kurioje iš esmės nurodyta, kad apeliantė nėra „tarptautinė organizacija“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos finansinius teisės aktus ir kad ji gali netgi neturėti atskiro teisinio subjektiškumo. Todėl OLAF Komisijai rekomendavo skirti apeliantei administracines ir finansines nuobaudas, taip pat susigrąžinti jai išmokėtas sumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. gruodžio 12 d. OLAF ataskaita buvo oficialiai perduota Komisijai, taip pat Prancūzijos ir Belgijos teisminėms institucijoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. gruodžio 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2014) 9787 final dėl savo Įgyvendinimo sprendimo C(2013) 7682 [final] dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro (Birmos) finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto (toliau – 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas). Pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Sąjungos finansuojamą prekybos plėtros Mianmare (Birmoje) programą turėjo įgyvendinti ne apeliantė, kaip buvo numatyta anksčiau, o kitas subjektas. Apeliantė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo; jis buvo užregistruotas suteikiant bylos numerį T‑29/15.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. vasario 18 d. apeliantė nusiuntė OLAF raštą, kuriame nurodė, jog su minėtos ataskaitos turiniu susijusi informacija (be kita ko, jos išvados) galėjo būti nutekinta spaudai; jame taip pat nurodė, kad 2015 m. vasario 13 d. ši informacija buvo paskelbta laikraštyje „Der Spiegel“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. kovo 13 d. OLAF generalinis direktorius nusiuntė raštą Europos Parlamento pirmininkui, kuriame nurodė, kad jam buvo pranešta apie tai, jog OLAF ataskaita buvo išplatinta Parlamento Biudžeto kontrolės komitete. Tame rašte OLAF generalinis direktorius pažymėjo, kad ši ataskaita nebuvo oficialiai atskleista Parlamentui, ir paprašė šios institucijos pirmininko imtis būtinų priemonių šio dokumento platinimui nutraukti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. kovo 20 d. raštu OLAF atsakė apeliantei, kad jos ataskaita buvo perduota tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Komisijos Generaliniam sekretoriatui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. gegužės 8 d. Komisija nusiuntė apeliantei raštą, kuriuo informavo ją apie veiksmus, kurių ketina imtis dėl OLAF ataskaitos. Šiuo raštu Komisija, be kita ko, priėmė sprendimą (toliau – 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas), pagal kurį, „kol nebeliks jokių abejonių dėl [apeliantės], kaip tarptautinės organizacijos, statuso“, jos tarnybos su ja nesudarys naujų susitarimų dėl įgaliojimų delegavimo esant netiesioginiam valdymui, kaip tai suprantama pagal Sąjungos finansinius teisės aktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, užregistruotą suteikiant bylos numerį T‑381/15; jame prašė, be kita ko, panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. gruodžio 11 d. OLAF ataskaita (be priedų) buvo paskelbta laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje. Apeliantei buvo pranešta, kad tada Komisijos Generalinis sekretorius ir OLAF pradėjo du tyrimus, siekdami nustatyti šio informacijos nutekėjimo šaltinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. sausio 30 d. Komisijos Generalinis sekretorius išsiuntė apeliantei raštą, jame informavo, kad tyrimai užbaigti ir kad juos atlikus nutekėjimo šaltinio nustatyti nepavyko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. vasario 2 d. Sprendimu International Management Group / Komisija (T‑29/15, EU:T:2017:56) ir 2017 m. vasario 2 d. Sprendimu IMG / Komisija (T‑381/15, EU:T:2017:57) Bendrasis Teismas atmetė šio sprendimo 11 ir 16 punktuose nurodytus apeliantės ieškinius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. birželio 5 d. apeliantei buvo pateikta OLAF ataskaita su priedais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. sausio 31 d. Sprendimu International Management Group / Komisija (C‑183/17 P ir C‑184/17 P, EU:C:2019:78) Teisingumo Teismas panaikino šio sprendimo 19 punkte nurodytus sprendimus, taip pat 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimus. Jis grąžino bylą T‑381/15 Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl apeliantės prašymo atlyginti galimai jai 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu padarytą žalą. Bylą grąžinus Bendrajam Teismui, šis 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimu IMG / Komisija (T‑381/15 RENV, EU:T:2020:406) apeliantės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Šis sprendimas buvo panaikintas 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu IMG / Komisija (C‑619/20 P ir C‑620/20 P, EU:C:2022:722),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, kuriame prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą nutekinus spaudai OLAF ataskaitos (kurioje, apeliantės teigimu, yra trūkumų) turinį. Apeliantė nurodė patyrusi tiek turtinę žalą, kadangi sumažėjo jos įprastų partnerių ir paramos teikėjų jai patikėtos veiklos apimtis, tiek neturtinę žalą dėl neteisingumo ir nusivylimo jausmo, taip pat labai didelės jos garbei, įvaizdžiui ir reputacijai padarytos žalos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš skundžiamo sprendimo 22 punkto matyti, kad Komisija ginčijo ieškinio priimtinumą pirmojoje instancijoje tuo pagrindu, kad jam suėjo senaties terminas. Vis dėlto, kaip matyti iš to sprendimo 24 punkto, Bendrasis Teismas nusprendė išnagrinėti apeliantės reikalavimų atlyginti žalą pagrįstumą, prieš tai nepriėmęs sprendimo dėl ieškinio senaties terminu grindžiamo nepriimtinumo pagrindo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 25 ir 26 punktuose Bendrasis Teismas priminė jurisprudenciją, pagal kurią Sąjungos deliktinė atsakomybė, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiranda tik įvykdžius visas sąlygas, t. y. pirma, skundžiamas Sąjungos institucijos elgesys turi būti neteisėtas, antra, žala turi būti reali ir, trečia, turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos; jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdyta, visas ieškinys turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti likusių sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 27–31 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad apeliantė įvardijo keturis pažeidimus, dėl kurių jai buvo padaryta žala. Pirmasis pažeidimas grindžiamas OLAF padarytu Reglamento Nr. 883/2013 1 ir 5 straipsnių, 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 1999/352/EB (EAPB, Euratomas) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 110) 2 straipsnio ir stropumo pareigos pažeidimu. Antrasis pažeidimas grindžiamas, pirma, OLAF padarytu 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) 53 ir 53d straipsnių, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2012, p. 1), 58 straipsnio, 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) 43 straipsnio ir stropumo pareigos pažeidimu, ir, antra, OLAF netinkamai pasirinktais teisiniais pagrindais, kuriais remiantis buvo priimtos jos ataskaitoje išdėstytos rekomendacijos. Trečiasis pažeidimas grindžiamas OLAF padarytu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje numatyto gero administravimo principo, ir, konkrečiai, nešališkumo principo, įrodymų rinkimą reglamentuojančių nuostatų, taip pat numatytų OLAF darbuotojams skirtų gairių dėl tyrimo procedūrų 8.5 straipsnyje, Reglamento Nr. 883/2013 9 straipsnyje reglamentuojamos teisės būti išklausytam, taip pat rūpestingumo pareigos ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Galiausiai, ketvirtasis pažeidimas grindžiamas OLAF ir Komisijos padarytu Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnyje, minėtų gairių 8 straipsnyje ir SESV 339 straipsnyje numatytos konfidencialumo pareigos pažeidimu, kadangi OLAF ataskaitoje pateikta informacija buvo nutekinta spaudai, taip pat Komisijos padarytu stropumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Komisija teigė, kad tarp apeliantės nurodytų pažeidimų ir jos galimai patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas nusprendė pirmiausia išnagrinėti trečiąją Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygą, t. y. priežastinio ryšio tarp atitinkamos institucijos elgesio ir nurodytos žalos buvimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 35 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad pagal Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3–6 dalis OLAF atliekant tyrimus parengtos ataskaitos iš esmės yra konfidencialios ir jomis siekiama nacionalinėms ir Sąjungos institucijoms pateikti informacijos ir įrodymų, kad šios galėtų įvertinti, ar reikia imtis priemonių Sąjungos lygmeniu arba nacionalinėms teisminėms institucijoms pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Tuo remdamasis to sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad tiesiogiai dėl OLAF ataskaitos galėjo kilti tik žala, pagrįsta visos (ar dalies) ataskaitos atskleidimu, konkrečiai – ją nutekinus spaudai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš skundžiamo sprendimo 37 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog pirmasis iš apeliantės nurodytų pažeidimų, primintų šio sprendimo 25 punkte, buvo susijęs su OLAF kompetencijos pradėti tyrimą nebuvimu, dėl kurio apeliantei nurodyta žala galėjo būti padaryta tik nutekinus spaudai su šiuo tyrimu ir OLAF ataskaita susijusią informaciją. Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis pirmasis pažeidimas nebuvo pakankamai tiesiogiai susijęs su apeliantės nurodyta žala.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadovaujantis skundžiamo sprendimo 38 ir 39 punktuose išdėstytais Bendrojo Teismo argumentais, tas pats pasakytina apie antrąjį ir trečiąjį apeliantės nurodytus pažeidimus, kurie taip pat nesusiję su OLAF ataskaitos nutekinimu spaudai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto skundžiamo sprendimo 40 ir 41 punktuose Bendrasis Teismas dėl ketvirtojo pažeidimo pažymėjo, jog šis susijęs su tuo, kad OLAF ir Komisija pažeidė konfidencialumo pareigą, taip pat su tuo, kad Komisija pažeidė stropumo ir rūpestingumo pareigas po OLAF ataskaitos nutekinimo spaudai. Minėto sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad nutekinus ataskaitą įprasti apeliantės partneriai ir paramos teikėjai susipažino su joje pateikta konfidencialia informacija, todėl jiems galėjo kilti abejonių dėl apeliantės sąžiningumo ir teisinio subjektiškumo, o apeliantei galėjo būti padaryta žalos, kurią ji prašė atlyginti. Dėl tos priežasties Bendrasis Teismas konstatavo, kad tarp apeliantės nurodyto ketvirtojo pažeidimo ir tokios žalos yra pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 42 punkto, Bendrasis Teismas nusprendė išnagrinėti skundžiamo Komisijos ir OLAF elgesio teisėtumą tik tiek, kiek tai susiję su apeliantės nurodytu ketvirtuoju pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas atskirai išnagrinėjo Komisijos ir OLAF padarytą konfidencialumo pareigos pažeidimą ir Komisijos padarytą stropumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, dėl konfidencialumo pareigos pažeidimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47 punkte pažymėjo, kad prieš nagrinėjant, ar apeliantės nurodyti pažeidimai atitinka pirmąją su jų neteisėtumu susijusią Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygą, reikia nustatyti, kas yra atsakingas už OLAF ataskaitos nutekinimą spaudai – ji pati ar Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas priminė jurisprudenciją, pagal kurią, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtent ieškovas turi įrodyti, kad įvykdytos visos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Vis dėlto to sprendimo 49 punkte jis pridūrė, kad, remiantis jurisprudencija, ši taisyklė gali būti sušvelninta, jei žalą sukėlusį įvykį galėjo sukelti kelios skirtingos priežastys ir kai Sąjungos institucija nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kuri iš šių priežasčių jį nulėmė, nors jos padėtis buvo geriausia šiems įrodymams pateikti, todėl ši institucija turi būti laikoma atsakinga už kilusį neaiškumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 51–60 punktuose išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes Bendrasis Teismas jo 61 ir 62 punktuose padarė išvadą, kad OLAF ataskaitos pirmojo nutekinimo spaudai dieną ji jau buvo ne tik OLAF ir Komisijos žinioje, todėl negalima teigti, kad Komisijos padėtis buvo geriausia įrodymams pateikti, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 49 punkte nurodytą ir ankstesniame punkte primintą jurisprudenciją, kad būtų galima nustatyti, dėl kokios priežasties informacija buvo nutekinta ir kilo dėl to patirta žala.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, gavęs apeliantės skundą Europos ombudsmenas 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimą 220/2015/ANA (toliau – Europos ombudsmeno sprendimas), jame pabrėžė, kad OLAF atliko rimtą ir išsamų tyrimą ir kad nėra jokių įrodymų, jog būtent ta institucija nutekino informaciją, ir, antra, kad Komisija taip pat atliko vidaus tyrimą, siekdama nustatyti, iš kur buvo nutekinta informacija, tačiau jis neleido nustatyti nutekėjimo iš Komisijos šaltinio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi skundžiamo sprendimo 67–69 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad, nenustačius nutekėjimo šaltinio, nes nėra jo įrodymų, negali kilti Komisijos ir OLAF atsakomybės, ir kad dėl to, jog Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už pažeidimą, kurį, kaip teigiama, lėmė nutekėjimas, nėra pagrindo nagrinėti, ar tai yra pakankamai aiškus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas. Taigi Bendrasis Teismas pripažino, kad nebuvo įvykdyta pirmoji Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, kiek tai susiję su galimu konfidencialumo pareigos pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, skundžiamo sprendimo 71–101 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliantės argumentus, grindžiamus Komisijos padarytu stropumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimu. Atlikęs šį vertinimą, to sprendimo 102 punkte jis konstatavo, kad ketvirtasis apeliantės nurodytas pažeidimas nėra aiškus, kiek tai susiję su galimu Komisijos stropumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimu, todėl 103 ir 104 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad neįvykdyta pirmoji Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga, todėl ieškinį reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, skundžiamo sprendimo 107–123 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo Komisijos prašymą iš bylos medžiagos pašalinti prie ieškinio pridėtą jos Teisės tarnybos 2015 m. sausio 16 d. nuomonę (toliau – Teisės tarnybos nuomonė). Šiuo klausimu to sprendimo 117–121 punktuose priminęs Teisingumo Teismo jurisprudenciją, be kita ko, 2022 m. vasario 16 d. Sprendimą Vengrija / Parlamentas ir Taryba (C‑156/21, EU:C:2022:97, 54–56 punktai), skundžiamo sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, neginčijama, jog ši nuomonė nebuvo pateikta per teisėkūros procedūrą, ir, antra, kad apeliantė neteigė, jog minėtos nuomonės pateikimas pateisinamas viršesniu viešuoju interesu. Todėl to paties sprendimo 123 punkte Bendrasis Teismas pripažino Komisijos prašymą tenkintinu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių reikalavimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti skundžiamą sprendimą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atitinkamai patenkinti jos pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos patirtą žalą, įvertintą šiomis sumomis, kurios dar gali būti patikslintos: 10 000 EUR per mėnesį nuo 2015 m. gruodžio mėn. vidurio iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos neturtinės žalos ir 2,1 mln. EUR turtinės žalos atlyginimą, taip pat delspinigius, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija Teisingumo Teismo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepriimtiną arba, nepatenkinus šio reikalavimo, – kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad apeliantės ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo senaties terminas jo pareiškimo dieną jau buvo pasibaigęs, todėl apeliacinis skundas yra nepriimtinas. Ji primena, kad Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje apeliantė teigė, jog žala jai buvo padaryta „ne anksčiau, nei buvo nutekinta OLAF ataskaita“, t. y. 2015 m. gruodžio 11 d., kai ši buvo paskelbta laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje. Komisijos teigimu, tuo remiantis darytina išvada, kad senaties terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 11 d., o apeliantė pareiškė ieškinį tik po dešimties dienų, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija mano, kad apeliantės nurodyta žala atsirado ne anksčiau, o ne vėliau, nei buvo nutekinta OLAF ataskaita. Iš tiesų apeliantės nurodyti pažeidimai susiję su jos teisinio subjektiškumo klausimu. Ji apie OLAF ir Komisijai kilusias abejones šiuo klausimu buvo informuota gerokai iki 2015 m. gruodžio 11 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė nesutinka su Komisijos argumentais ir teigia, kad ieškinio pareiškimo senatis nesuėjo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo galutinių sprendimų gali paduoti „bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad senatis yra nepriimtinumo pagrindas, kuris, skirtingai nei procesiniai terminai, nėra grindžiamas viešąja tvarka, bet gali būti pagrindas atmesti ieškinį dėl atsakomybės tik jei atsakovas to prašo, nes Sąjungos teismas negali savo iniciatyva tikrinti, ar laikytasi senaties termino – šį klausimą turi iškelti suinteresuotoji šalis (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 99 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 22 punkto matyti, kad Komisija Bendrajame Teisme nurodė nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą apeliantės pareikštam ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikomu senaties terminu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto to sprendimo 23 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad remiantis jurisprudencija (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 52 punktą ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, EU:C:2022:225, 24 punktą) jis turėjo įvertinti, ar šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis apeliantės ieškinio atmetimas dėl esmės, nesprendžiant dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, yra pateisinamas tinkamu teisingumo vykdymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas į šį klausimą atsakė teigiamai ir skundžiamo sprendimo 24 punkte nusprendė išnagrinėti apeliantės reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, prieš tai nepriimdamas sprendimo dėl ieškinio senaties terminu grindžiamo nepriimtinumo pagrindo. Išnagrinėjęs šį klausimą, Bendrasis Teismas to sprendimo 104 punkte konstatavo, kad apeliantės ieškinį reikia atmesti, kas ir buvo padaryta minėto sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis apeliantė, pralaimėjusi bylą Bendrajame Teisme, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui dėl Bendrojo Teismo sprendimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl apeliacinis skundas yra priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo penkis pagrindus: pirmasis grindžiamas SESV 340 straipsnio, pareigos motyvuoti ir principo omnia petita pažeidimu; antrasis – teisės klaida, klaidingu teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu, SESV 340 straipsnio pažeidimu ir sąvokų „neteisėtas elgesys“ bei „atsakomybė“ klaidingu aiškinimu, taip pat bylos medžiagos iškraipymu; trečiasis – rūpestingumo pareigos ir pareigos motyvuoti pažeidimu; ketvirtasis – stropumo pareigos, Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnio 3 dalies, SESV 340 straipsnio pažeidimu ir sąvokos „neteisėti veiksmai“ klaidingu aiškinimu; ir penktasis – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimu, kiek tai susiję su Komisijos prašymu iš bylos medžiagos pašalinti Teisės tarnybos nuomonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo penktojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, apeliantė ginčija skundžiamo sprendimo 116–123 punktuose išdėstytus motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas patenkino Komisijos prašymą pašalinti jos Teisės tarnybos nuomonę iš bylos medžiagos. Ji pabrėžia, kad Bendrojo Teismo cituotas 2022 m. vasario 16 d. Sprendimas Vengrija / Parlamentas ir Taryba (C‑156/21, EU:C:2022:97) susijęs su visiškai kitokio pobūdžio nuomone, t. y. kaip matyti iš to sprendimo 35 punkto, nuomone, pateikta per teisėkūros procedūrą, susijusią su politiškai opiu klausimu ypač svarbioje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei nurodytoje byloje, Teisės tarnybos nuomonė jau buvo viešai prieinama, kadangi buvo nutekinta spaudai, todėl nepateikta jokių prašymų leisti su ja susipažinti. Vadinasi, apeliantė nepažeidė teisės aktuose numatytos procedūros dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Jos teigimu, ši nuomonė dėl savo pobūdžio ir to, kokiomis aplinkybėmis buvo atskleista, nepažeidžia nei konfidencialumo, nei viršesnio viešojo intereso. Apeliantės nuomone, tai yra lemiamas dokumentas, susijęs tik su nagrinėjama byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė taip pat priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis skundžiamo sprendimo 118 ir 119 punktuose rėmėsi bylai nereikšminga jurisprudencija ir nepaisė jos teisės ginčyti dokumentą, kurio ji pati neatskleidė. Šiomis aplinkybėmis ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus. Iš tiesų su šiais principais būtų nesuderinama tai, kad ieškovas negalėtų ginčyti visų įrodymų, remdamasis tuo, kad jie buvo išplatinti dėl Komisijos budrumo stokos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija apeliantės argumentus ginčija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip teisingai priminta Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 117 punkte, iš esmės, pripažinus, kad ieškovas gali prie bylos medžiagos pridėti institucijos teisinę nuomonę, kuriai atskleisti ši institucija nedavė leidimo, pažeidžiami teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimai ir apeinama prašymo leisti susipažinti su tokiu dokumentu procedūra, nustatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, Teisingumo Teismas pripažino, kad reikia atsižvelgti į ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje ir 10 straipsnio 3 dalyje, taip pat SESV 15 straipsnio 1 dalyje ir 298 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, kuris, be kita ko, leidžia užtikrinti didesnį institucijų legitimumą, veiksmingumą ir atskaitingumą piliečiams demokratinėje sistemoje. Be to, skaidrumu, leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisidedama prie didesnio piliečių pasitikėjimo (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tik išimtiniais atvejais skaidrumo principas gali pateisinti institucijos dokumento, kuris nebuvo viešai paskelbtas ir kuriame pateikta teisinė nuomonė, atskleidimą per teismo procesą. Todėl dokumento, kuriame pateikta institucijos teisinė nuomonė, palikimas bylos medžiagoje nepateisinamas jokiu viršesniu viešuoju interesu, jei, pirma, ši nuomonė nebuvo pateikta per teisėkūros procedūrą, kuriai reikia didesnio skaidrumo, ir, antra, šio palikimo svarba pasireiškia tik ją pateikusios šalies galimybe remtis minėta teisine nuomone kilus ginčui. Tokiomis aplinkybėmis tokios nuomonės pateikimas grindžiamas paties ieškovo interesais pagrįsti savo argumentus, pateikiant atsakymą į nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, bet ne kokiu nors viršesniu viešuoju interesu, pavyzdžiui, tuo, kad ginčijamo akto priėmimo procedūra būtų vieša (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Teisės tarnybos nuomonė neabejotinai nebuvo pateikta per teisėkūros procedūrą. Savo skunde apeliantė neginčija šios Bendrojo Teismo išvados.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, šiame 122 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantė neteigė, jog teisinės nuomonės pateikimas pateisinamas viršesniu viešuoju interesu. Apeliantė Teisingumo Teisme netvirtino, kad rėmėsi tokiu interesu, į kurį Bendrasis Teismas neatsižvelgė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas teisingai taikė šio sprendimo 56–58 punktuose primintoje jurisprudencijoje padarytas išvadas ir nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė pašalinti teisinę nuomonę iš bylos medžiagos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio vertinimo negali paneigti penktajame pagrinde apeliantės pateikti argumentai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, šio sprendimo 56–58 punktuose priminta jurisprudencija susijusi ne tik su teisine nuomone, pateikta per teisėkūros procedūrą, bet ir su bet kuria institucijos teisine nuomone. Taigi apeliantės nurodyta aplinkybė, kad teisinė nuomonė nebuvo susijusi su teisėkūros procedūra, neturi reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad teisinė nuomonė buvo nutekinta spaudai dar prieš ją pateikiant Bendrajam Teismui, ir tai, kad pati apeliantė nėra už tai atsakinga, neturi reikšmės vertinant, ar ją galima palikti bylos medžiagoje. Svarbu tik tai, ar tokį dokumentą leido atskleisti atitinkama institucija, ar tai padaryti įpareigojo Sąjungos teismas (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o kaip konstatavo Bendrasis Teismas, šiuo atveju taip nebuvo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, taip pat negalima pritarti apeliantės argumentams, susijusiems su rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paprastai rungimosi principas suteikia kiekvienai bylos šaliai teisę susipažinti su kitos šalies teismui pateiktais dokumentais ir pastabomis ir dėl jų pareikšti savo nuomonę, ir draudžia Sąjungos teismui pagrįsti savo sprendimą faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir dėl kurių jos negalėjo pareikšti savo pozicijos. Paprastai jis taip pat apima šalių teisę susipažinti su teismo iniciatyva iškeltais teisiniais pagrindais, kuriais remdamasis šis teismas ketina priimti sprendimą, ir jų teisę dėl jų pareikšti savo nuomonę. Kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys žinotų tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų pagal rungimosi principą dėl jų pareikšti savo poziciją (2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 55 ir 56 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, prieš įvertinant, ar paisyta rungimosi principo, reikia atsakyti į klausimą, ar šalis turi teisę Sąjungos teismui pateikti Sąjungos institucijos prašymu parengtą, tačiau be jos sutikimo atskleistą teisinę nuomonę. Kaip matyti iš pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytos jurisprudencijos, šis principas susijęs ne su pačiu įrodymų pateikimu teismui, o su kiekvienos šalies teise susipažinti su kitos šalies teismui pateiktais dokumentais ir pastabomis, taip pat prireikus susipažinti su teismo ex officio iškeltais teisiniais pagrindais ir pateikti su tuo susijusias pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kylantis iš pačios teisingo bylos nagrinėjimo sąvokos ir garantuojamas, be kita ko, Chartijos 47 straipsnyje, reiškia pareigą kiekvienai šaliai suteikti pagrįstą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis (2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 128 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisėje taikomas laisvo įrodymų vertinimo principas, iš kurio matyti, kad laiku pateikto įrodymo priimtinumą Sąjungos teisme galima ginčyti tik remiantis tuo, kad jis gautas neteisėtai (2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Audito Rūmai / Pinxten, C‑130/19, EU:C:2021:782, 104 punktas ir 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 129 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kai šalis pateikė neteisėtai surinktus įrodymus, kaip antai Reglamente Nr. 1049/2001 nurodytus vidaus dokumentus, be atitinkamos institucijos leidimo ar Sąjungos teismo įpareigojimo, reikia palyginti atitinkamų proceso šalių interesus, susijusius su jų teise į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į interesus, saugomus taisyklėmis, kurios pažeistos arba apeitos renkant tokius įrodymus (2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 130 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 116–121 punktuose Bendrasis Teismas konkrečiai įvertino atitinkamų jame vykstančio proceso šalių interesus, vadinasi, paisė Teisingumo Teismo jurisprudencijoje padarytų išvadų. Šiomis aplinkybėmis jis, be kita ko, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 121 punkto, atsižvelgė į tai, kad apeliantė teisinę nuomonę pateikė paisydama savo interesų – pagrįsti savo argumentus, o ne vadovaudamasi kokiu nors viršesniu viešuoju interesu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo penktąjį pagrindą reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dabar reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, kuriame apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 47–69 punktuose išdėstytuose argumentuose neišvengta teisės klaidų ir iškraipoma bylos medžiaga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, apeliantė teigia, kad tam, jog būtų sušvelninta jai tenkanti įrodinėjimo našta, kurią Bendrasis Teismas nurodo skundžiamo sprendimo 49 punkte, reikalaujama, kad institucija atsakovė pateiktų įtikinamą paaiškinimą arba prielaidą dėl aplinkybių, kuriomis informacija galėjo būti nutekinta. Nepakanka vien šios institucijos užuominos apie galimybę, kad pažeidimą, dėl kurio nutekėjo informacija, padarė ne Sąjungos institucijose dirbantis asmuo. Taigi, ji mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir neatsižvelgė į 1986 m. spalio 8 d. Sprendime Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371) padarytas išvadas, kai, remdamasis vien tokia Komisijos užuomina, nusprendė, kad jos padėtis nebuvo geresnė informacijos nutekinimo įrodymams pateikti, ir kad dėl to jo nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2008 m. liepos 8 d. Sprendimas Franchet ir Byk / Komisija (T‑48/05, EU:T:2008:257).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, apeliantė iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tam tikrus įrodymus, skirtus patvirtinti, kad informaciją nutekino vienoje iš Sąjungos institucijų dirbantis asmuo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, apeliantė teigia, kad būtent po to, kai buvo iškraipytas šio sprendimo 18 punkte nurodytas 2017 m. sausio 30 d. Komisijos raštas ir Europos ombudsmeno sprendimas, Bendrasis Teismas nusprendė, jog nėra jokių įrodymų, kad informaciją nutekino būtent OLAF. Šiuo klausimu apeliantė priduria, kad bylos medžiagoje nėra nieko, kas rodytų, jog nacionalinės valdžios institucijos, kurioms buvo perduota OLAF ataskaita, per tos institucijos ar Komisijos atliekamus tyrimus buvo apklaustos dėl informacijos nutekinimo. Be to, ji teigia, kad Bendrasis Teismas nepatikrino, ar šie tyrimai buvo atlikti stropiai, ir neatsakė į apeliantės argumentą, kad taip nebuvo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, ketvirta, apeliantė tvirtina, kad net darant prielaidą, jog nutekinimą lėmė kelios tiek su Sąjungos institucijomis susijusios, tiek su jomis nesusijusios priežastys, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į „sąlygų lygiavertiškumo“ arba „pakankamo priežastinio ryšio“ teoriją, turėjo įvertinti kiekvienos priežasties svarbą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra nepagrįstas. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su įrodinėjimo naštos sušvelninimu, Komisija pažymi, kad tai yra taisyklės išimtis, todėl ji turi būti aiškinama siaurai. Ji pabrėžia, kad, skirtingai nei šioje byloje, bylose, kuriose priimtas 1986 m. spalio 8 d. Sprendimas Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371) ir skundžiamo sprendimo 48 ir 49 punktuose nurodyti sprendimai, buvo konkrečių aplinkybių, leidžiančių atsakovę laikyti atsakinga už neteisėtą elgesį. Komisijos teigimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas neapsiribojo vien nurodymu, kad pažeidimą gali padaryti Sąjungos institucijose nedirbantis asmuo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pasak Komisijos, skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas tiksliai apibendrino Europos ombudsmeno sprendimą ir jo neiškraipė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad OLAF tyrimo ataskaitose gali pasitaikyti teiginių, galinčių padaryti daug žalos jose nurodytiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be abejonės, Reglamento Nr. 883/2013 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užbaigus tyrimą ir prieš padarant išvadas, konkrečiai susijusias su atitinkamu asmeniu, OLAF iš esmės turi suteikti šiam asmeniui galimybę pateikti pastabas dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių. Šia nuostata įgyvendinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš taikant individualią jam nepalankią priemonę (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Audito Rūmai / Pinxten, C‑130/19, EU:C:2021:782, 167 ir 168 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto asmenys, dėl kurių OLAF atlieka tyrimą, neturi teisės susipažinti su tos institucijos byla prieš jai priimant galutinę ataskaitą (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Sistem ecologica / Komisija, C‑787/22 P, EU:C:2023:940, 155 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad OLAF ataskaitos nesukelia privalomų teisinių pasekmių (2023 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Sistem ecologica / Komisija, C‑787/22 P, EU:C:2023:940, 66 punktas). Taigi tokioje galutinėje ataskaitoje nurodyti asmenys irgi neturi teisės pareikšti ieškinio dėl šios ataskaitos panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, kad užginčytų joje pateiktus galimai žalingus teiginius apie juos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi asmenims, dėl kurių atliekami su OLAF ataskaitomis susiję tyrimai, itin svarbu, kad būtų laikomasi iš SESV 339 straipsnio ir Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnio 1–3 dalių kylančios pareigos užtikrinti tokių ataskaitų konfidencialumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų atskleidus tokiose ataskaitose esančius teiginius apie juos, gali būti smarkiai pakenkta jų reputacijai, nors tol, kol nėra imtasi konkrečių priemonių šiose ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti, asmenys, kuriems skirti tie teiginiai, negali jų ginčyti teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad Komisija (o OLAF yra viena iš jos tarnybų) negali apsiriboti užtikrinimu, kad jos pačios tarnybos perduos OLAF ataskaitas tik tiems, kurie turi teisę jas gauti, ir neatskleis jų visuomenei. Ji taip pat turi užtikrinti, kad tokių ataskaitų adresatai (kitos Sąjungos institucijos ar valstybių narių kompetentingos institucijos) žinotų apie savo pareigą jų neatskleisti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija turi imtis priemonių, pavyzdžiui, specialiai žymėti už Komisijos ribų perduotos OLAF ataskaitos kopijas (fizines ar elektronines), kad tokios ataskaitos nutekinimo atveju būtų galima nustatyti, kas tai padarė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 80–87 punktuose, negalima sutikti, kad, nutekinus OLAF ataskaitą, kurioje yra teiginių, galinčių asmeniui padaryti žalos, pastarasis, norėdamas pareikalauti iš Komisijos ataskaitos paskelbimu jam padarytos žalos atlyginimo, pirmiausia turėtų įrodyti, kad informaciją iš tiesų nutekino Komisija (OLAF yra viena iš jos tarnybų), o nesant tokių įrodymų asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo reikėtų atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, kalbant apie įrodinėjimo naštą ir įrodymų rinkimą reglamentuojančias taisykles, susijusias su Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimu pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, pažymėtina, kad šalis, kuri teigia, kad Sąjunga yra atsakinga, iš principo turi įtikinamai įrodyti, kad įvykdytos šios atsakomybės atsiradimo sąlygos. Todėl ši šalis visų pirma privalo pateikti tokius jos nurodomą žalą ir jos apimtį patvirtinančius įrodymus. Šiuo tikslu minėta šalis gali naudotis bet kokiais įrodinėjimo būdais, nes Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų rinkimo principas (2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Hamoudi / Frontex, C‑136/24 P, EU:C:2025:977, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, tai, kad Bendrasis Teismas taiko taisykles, susijusias su įrodinėjimo našta ir įrodymų rinkimu, negali pakenkti pagal Sąjungos teisę privatiems asmenims suteiktų teisių teisminės gynybos veiksmingumui. Dėl tokio taikymo šaliai, be kita ko, negali būti nustatyta pernelyg didelė ar net neįmanoma įvykdyti įrodinėjimo našta (probatio diabolica), taip pat negali būti paneigtas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kuris apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti pagrįstą galimybę pateikti savo poziciją tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai mažiau palankioje padėtyje nei jos priešininkas. Taigi taikydamas šias taisykles Bendrasis Teismas turi užtikrinti visišką Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisės į veiksmingą teisinę gynybą paisymą, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Jeigu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, paaiškėja, kad dėl minėtų taisyklių taikymo vienai bylos šaliai tenka pernelyg didelė ar net neįmanoma įvykdyti įrodinėjimo našta, jas būtina koreguoti (2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Hamoudi / Frontex, C‑136/24 P, EU:C:2025:977, 77 ir 78 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip žinoma, konfidencialūs dokumentai (pavyzdžiui, OLAF ataskaitos) dažniausiai nutekinami taip, kad juose nurodyti asmenys ir visuomenė negali sužinoti nutekinimo šaltinio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, vadovaujantis šio sprendimo 89 ir 90 punktuose nurodyta jurisprudencija, kai tokie asmenys mano patyrę žalą dėl neleistino OLAF ataskaitos atskleidimo, reikia koreguoti įrodinėjimo naštą ir įrodymų rinkimą reglamentuojančias taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į Komisijai dėl tokios ataskaitos konfidencialumo tenkančias pareigas, nurodytas šio sprendimo 86 ir 87 punktuose, reikia konstatuoti, kad Komisijos padėtis yra geriausia įrodymams, leidžiantiems nustatyti OLAF ataskaitos nutekinimo šaltinį arba bent jau pripažinti, kad negalima pagrįstai manyti, jog informaciją nutekino jos pačios tarnybos (o OLAF yra viena iš jų), pateikti. Jeigu Komisija tokių įrodymų nepateikia, ji turi būti laikoma atsakinga už neaiškų nutekinimo šaltinį; vadinasi, nutekinimas priskiriamas jai ir ji už tai atsako (pagal analogiją žr. 1986 m. spalio 8 d. Sprendimo Leussink / Komisija, 169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371, 17 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas iš esmės priminė 1986 m. spalio 8 d. Sprendime Leussink / Komisija (169/83 ir 136/84, EU:C:1986:371) suformuotą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto to sprendimo 61 punkte konstatavęs, kad tą dieną, kai OLAF ataskaita buvo pirmą kartą nutekinta spaudai, ji jau buvo ne tik OLAF ir Komisijos žinioje, jo 62 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad negalima teigti, kad Komisijos padėtis buvo geriausia, kaip tai suprantama pagal ankstesniame punkte primintą jurisprudenciją, įrodymams, leidžiantiems nustatyti nutekinimo ir dėl to patirtos žalos priežastį, todėl šioje jurisprudencijoje numatytos įrodinėjimo naštos sušvelninimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 88–93 punktuose, matyti, kad koreguoti įrodinėjimo naštą ir įrodymų rinkimą reglamentuojančias taisykles reikalinga kaip tik tuomet, kai neleistino OLAF ataskaitos atskleidimo momentu ji buvo ne tik OLAF ir Komisijos žinioje. Jei tuo metu šią ataskaitą būtų turėjusios tik Komisija ir OLAF, tai savaime suprantama, kad tik jos galėtų būti laikomos atsakingomis už neleistiną jos atskleidimą, ir tam įrodyti nebūtų būtina koreguoti įrodinėjimo naštą ir įrodymų rinkimą reglamentuojančių nuostatų taikymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tų pačių priežasčių Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 65 punkte iš esmės konstatavęs, kad Komisijai pakanka remtis vien galimybe, jog OLAF ataskaitą galėjo nutekinti ne Sąjungos institucijos, kad nebūtų galima preziumuoti, jog ataskaitą nutekino OLAF.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti apeliacinio skundo antrajam pagrindui, nesant reikalo nagrinėti likusių apeliantės argumentų, pateiktų jam pagrįsti, o skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas; be to, nereikia nagrinėti apeliacinio skundo pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ieškinio Bendrajame Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai dėl ginčo visiškai ar iš dalies galima priimti sprendimą, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, gali pats priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ar jo dalies, dėl kurios galima priimti sprendimą, ir prireikus grąžinti ginčo dalį, dėl kurios to negalima padaryti, Bendrajam Teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą dėl Komisijos nurodyto nepriimtinumo pagrindo, grindžiamo apeliantės pareikštam ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikomu senaties terminu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrajame Teisme pareikštame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija teigė, kad apeliantės ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikomas senaties terminas iš esmės yra pasibaigęs dėl tų pačių motyvų, kaip apibendrinta šio sprendimo 41 ir 42 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnio pirmą pastraipą bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per SESV 263 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį; tam tikrais atvejais taikomos SESV 265 straipsnio antros pastraipos nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytas senaties terminas pradedamas skaičiuoti tada, kai yra įvykdytos visos pareigai atlyginti žalą taikomos sąlygos, būtent tada, kai kilo atlygintina žala (2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Bendrojo Teismo procedūros reglamento 60 straipsnis, kuriame numatyta, kad nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų (tas laikotarpis yra visiems vienodas), netaikomas senaties terminui, kuris nėra procesinis terminas (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 49 ir 59 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė ieškinį dėl žalos, patirtos laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje paskelbus išsamią OLAF ataskaitą, atlyginimo. Ją sudaro tiek turtinė žala, kadangi sumažėjo įprastų apeliantės partnerių ir paramos teikėjų jai patikėtos veiklos apimtis, tiek neturtinė žala dėl patirto neteisingumo ir nusivylimo jausmo, taip pat žala jos garbei, įvaizdžiui ir reputacijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neginčijama, kad išsami OLAF ataskaita (be priedų) buvo paskelbta 2015 m. gruodžio 11 d. laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje ir kad nuo tos dienos su ja galėjo susipažinti visi suinteresuotieji asmenys (įskaitant apeliantės partnerius ir paramos teikėjus). Neturtinė žala apeliantei galėjo būti padaryta kaskart, skirtingiems asmenims susipažįstant su ataskaita, kadangi jų akyse nukentėdavo jos reputacija; laikytina, kad neturtinė žala kildavo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 104 punkte nurodytą jurisprudenciją, susipažinimo su ataskaita momentu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliantės nurodytos turtinės žalos pažymėtina, kad galima laikyti, jog ji kildavo tik tuomet, kai kiekvienas atskiras jos partneris ar paramos teikėjas nuspręsdavo daugiau nebedalyvauti apeliantės veikloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. nuo 2015 m. gruodžio 11 d., kai apeliantei skirta OLAF ataskaita buvo paskelbta laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje, praėjus daugiau nei penkeriems metams. Taigi laikytina, kad šio ieškinio senaties terminas yra suėjęs, kiek šis ieškinys susijęs su apeliantės iki 2015 m. gruodžio 21 d. patirta turtine ar neturtine žala, ir ieškinį, kiek jis su tokia žala susijęs, reikia atmesti kaip nepriimtiną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto iš bylos medžiagos nematyti, kad nuo 2015 m. gruodžio 21 d. OLAF ataskaita nebebuvo prieinama laikraščio „New Europe“ interneto svetainėje. Taigi neatmestina galimybė, kad suinteresuotieji asmenys pirmą kartą su ja susipažino vėliau ir taip susidarė nepalankią nuomonę apie apeliantę; dėl šios priežasties neturtinę žalą ji patyrė po 2015 m. gruodžio 20 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatmestina ir galimybė, kad apeliantės partneriai ar paramos teikėjai (nepriklausomai nuo to, kada susipažino su OLAF ataskaita) nusprendė daugiau nebedalyvauti apeliantės veikloje po 2015 m. gruodžio 20 d., o tai yra apeliantės po šios datos patirta turtinė žala.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie šio sprendimo 109 ir 110 punktuose nurodytą galimą žalą, pažymėtina, kad, apeliantei pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Todėl, kiek ieškinys susijęs su tokios žalos atlyginimu, jo senaties terminas nėra pasibaigęs ir jį reikia išnagrinėti iš esmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. turi būti pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, padaryta reali žala ir egzistuoti priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo WS ir kt. / Frontex (Bendra grąžinimo operacija), C‑679/23 P, EU:C:2025:976, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, pakankamai aiškaus pažeidimo buvimo sąlyga priklauso nuo Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros, pažeidusios šią teisės normą, turimos diskrecijos ir nuo to, ar akivaizdžiai ir šiurkščiai buvo viršytos šių įgaliojimų ribos, visų pirma atsižvelgiant į minėtos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, aiškinimo ar taikymo sunkumus, kurių dėl to gali kilti, ir į situacijos, kurią reikia išspręsti, sudėtingumą (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo IMG / Komisija, C‑619/20 P ir C‑620/20 P, EU:C:2022:722, 146 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, dėl klausimo, ar pažeista teisės norma siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją šios teisės atsiranda ne tik tuomet, kai jos aiškiai nustatytos Sąjungos teisės nuostatose, bet ir dėl jose konkrečiai apibrėžtų pozityvių ar negatyvių pareigų, kurios nustatomos tiek privatiems asmenims, tiek valstybėms narėms ar Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms (2024 m. kovo 5 d. Sprendimo Kočner / Europolas, C‑755/21 P, EU:C:2024:202, 119 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tokių įpareigojimų nevykdymo gali būti pažeidžiamos teisės, kurios netiesiogiai suteikiamos privatiems asmenims pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas. Siekiant visiško šių nuostatų veiksmingumo ir teisių, kurias jomis siekiama suteikti, apsaugos, reikalaujama, kad privatūs asmenys turėtų galimybę gauti žalos atlyginimą (2024 m. kovo 5 d. Sprendimo Kočner / Europolas, C‑755/21 P, EU:C:2024:202, 120 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad nors IMG nėra atsakinga už OLAF ataskaitos nutekinimą ir Komisija teisėtai ją perdavė tik Prancūzijos ir Belgijos teisminėms institucijoms, todėl tik Komisija arba šios teisminės institucijos galėjo būti už tai atsakingos, vis dėlto Komisija nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ji įvykdė šio sprendimo 86 ir 87 punktuose nurodytas pareigas, arba bent jau įrodyti, kad negalima pagrįstai manyti, jog OLAF ataskaitą nutekino jos pačios tarnybos. Taigi iš šio sprendimo 93 punkto matyti, kad Komisija laikytina atsakinga už šį nutekinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš Reglamento Nr. 883/2013 10 ir 11 straipsnių ir šio sprendimo 80–87 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad, pirma, Komisija (o OLAF yra viena iš jos tarnybų) negali atskleisti visuomenei OLAF ataskaitos ir šiuo klausimu neturi jokios diskrecijos. Taigi šios ataskaitos atskleidimas, kai už jį (nepriklausomai nuo priežasčių) atsakinga Komisija, laikytinas pakankamai aiškiu teisės normos, pagal kurią draudžiama be leidimo atskleisti OLAF ataskaitas, pažeidimu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 113 punkte nurodytą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, remiantis šio sprendimo 114 ir 115 punktuose nurodyta jurisprudencija, reikia konstatuoti, kad šis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti privačius asmenis nuo neleistino OLAF ataskaitos (kurioje gali būti teiginių, galinčių padaryti jiems žalos ir nuo kurių jie negali gintis) atskleidimo neigiamų pasekmių – tai teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių tiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 116–118 punktuose, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, jog Komisija padarė pakankamai aiškų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis pirmoji sąlyga, t. y. kad atitinkamos institucijos elgesys turi būti neteisėtas, kuri, remiantis šio sprendimo 112 punkte nurodyta jurisprudencija, turi būti įvykdyta tam, kad kiltų Sąjungos atsakomybė, nagrinėjamu atveju laikytina įvykdyta, nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų apeliantės nurodytų ir šio sprendimo 25 punkte primintų pažeidimų, padarytų iki neleistino OLAF ataskaitos atskleidimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikytina, kad įvykdyta ir trečioji sąlyga, susijusi su priežastiniu ryšiu tarp neleistino šios ataskaitos atskleidimo ir, pirma, neturtinės žalos, kurią apeliantė galimai patyrė dėl to, kad asmenų, pirmą kartą susipažinusių su šia ataskaita po 2015 m. gruodžio 20 d., akyse jos garbei, įvaizdžiui ir reputacijai padaryta žala, ir, antra, turtinės žalos, kurią apeliantė patyrė dėl galimų jos partnerių ir paramos teikėjų po tos dienos priimtų galimų sprendimų daugiau nebedalyvauti jos veikloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto dėl antrosios sąlygos, t. y. kad nurodoma žala turi būti reali, reikia pažymėti, kad nors visas apeliantės ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo, laikantis rungimosi principo, išnagrinėtas raštu ir žodžiu Bendrajame Teisme, šis nepriėmė sprendimo dėl to, ar apeliantei jos nurodyta žala tikrai buvo padaryta. Be to, išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo bylos medžiagą paaiškėjo, kad Teisingumo Teismas šiuo metu neturi visų faktinių aplinkybių, būtinų tam, kad pakankamai tiksliai įvertintų sudėtingas faktines aplinkybes, o tai reikalinga sprendžiant, ar žala iš tiesų padaryta, ir jei taip – kokio ji dydžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl to, ar apeliantei galimai po 2015 m. gruodžio 20 d. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir prireikus dėl jos dydžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti su šiuo apeliaciniu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-174" title="page-21">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Panaikinti 2023 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą IMG / Komisija (T‑752/20, EU:T:2023:366).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek šis pareikštas dėl apeliantės patirtos turtinės ar neturtinės žalos, kilusios iki 2015 m. gruodžio 21 d., atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškinio, kiek šis pareikštas dėl apeliantės patirtos turtinės ar neturtinės žalos, kilusios nuo 2015 m. gruodžio 21 d., atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-179" title="page-21">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: prancūzų.</p>
</body>
</html>
