|
5.7.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 164/65 |
Regionų komiteto nuomonė dėl „Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, įsteigiantį 2007–2013 m. programą „Kultūra 2007““
(2005/C 164/08)
REGIONŲ KOMITETAS,
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, steigiančio programą „Kultūra 2007“ (2007–2013) (KOM(2004)469 galutinis — 2004/0150 (COD)),
atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimą šiuo klausimu pasikonsultuoti su juo pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio pirmąją pastraipą,
atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 27 d. jo pirmininko sprendimą pavesti Kultūros ir švietimo komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu,
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto III-280 straipsnį,
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kad pilietybė taptų reali: Europos kultūros ir įvairovės puoselėjimas įgyvendinant jaunimo, kultūros, audiovizualines ir pilietinio dalyvavimo programas“ (KOM (2004) 154 galutinis),
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendros ateities kūrimas — išsiplėtusios Sąjungos politikos iššūkiai ir biudžeto lėšos 2007–2013 m.“ (KOM (2004) 101 galutinis),
atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl „Pasiūlymo, inicijuojančio Bendrijos veiksmus“ Europos kultūros sostinės „iniciatyvai 2005 — 2019 m.“ (CdR 393/2003 galutinis) (1),
atsižvelgdamas į savo nuomonės projektą CdR 259/2004 rev. 1, kurį 2004 m. gruodžio 7 d. priėmė Kultūros ir švietimo komisija, (pranešėja p. Rosemary Butler, išrinkta Velso nacionalinės asamblėjos narė (UK/PES),
2005 m. vasario 23 — 24 d. (2005 m. vasario 23 d. posėdis) savo 58-ojoje plenarinėje sesijoje vienbalsiai priėmė šią nuomonę.
1. Regionų komiteto požiūris
REGIONŲ KOMITETAS:
Bendrosios pastabos
|
1.1 |
patvirtina Europos kultūrinio bendradarbiavimo programos svarbą ir mano, kad ji politiškai aktuali labiau nei bet kada dėl išaugusio poreikio skatinti supratimą ir toleranciją pačioje ES ir su mūsų kaimynais; |
|
1.2 |
sutinka su bendra Komisijos pasiūlymo idėja, o konkrečiai su tuo, kad programa sutelkiama į tris bendruosius tikslus ir tris sudėtines dalis. RK labai vertina šią naująją struktūrą, kuri yra nuoseklesnės ir tikslingesnės programos pagrindas, ir sveikina tai, kad buvo atsisakyta į sektorius orientuoto požiūrio; |
|
1.3 |
mano, kad Europos Komisija turėtų dėti visas pastangas, siekdama skatinti tarpsektorinius projektus ir tvirtina, kad atrankos kriterijai turėtų būti palankūs naujoviškiems, su tam tikra rizika susijusiems ar bandomojo pobūdžio projektams, su išlyga, kad naujovė yra sąlyginė sąvoka ir priklauso nuo vietos ir regioninio konteksto; |
|
1.4 |
tikisi, kad trijų sudėtinių dalių integravimas į vieną programą sukurs sąveiką tarp šių sudėtinių dalių ir padidins programos darną. RK ragina administravimo komitetą stebėti, ar tokia sąveika iš tiesų vyksta; |
|
1.5 |
remia tris bendruosius tikslus, kuriais yra pagrįsta programa, t.y. menininkų mobilumas, meno kūrinių mobilumas ir tarpkultūrinis dialogas; |
|
1.6 |
sveikina administracinį, finansinį bei teisinį supaprastinimą, kuriuo atsižvelgiama į kultūros sektoriaus ypatybes, tokias kaip paprastesnės paraiškų formos, pastovūs koeficientai nustatytiems biudžeto straipsniams, geresnė informacija paraiškų teikėjams ir supaprastintas mažas dotacijas gaunančių organizacijų finansinis tikrinimas. Tačiau RK apgailestauja, kad šie patobulinimai įtraukti ne į patį teisinį tekstą, o į aiškinamąjį raštą. Jis taip pat mano, kad šis supaprastinimo procesas turėtų būti toliau plėtojamas taikant lankstesnį požiūrį į indėlį natūra ir didesnį proporcingumą, kai biurokratiniai reikalavimai projekto rengėjams yra proporcingi projekto biudžeto dydžiui; |
|
1.7 |
prisimena, kad maži kultūros operatoriai turi ribotus žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir jiems daug sunkiau nei jų didesniems kolegoms parengti paraiškas finansavimui gauti. Atsižvelgiant į tai Komitetas ragina, kad pagal programą būtų galima finansuoti ir projekto rengimo kaštus. Apskritai valstybių narių valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti mažą kapitalo fondą mažiems operatoriams remti tinkamumo įvertinimo ir paraiškų rengimo etape; |
|
1.8 |
tvirtina, kad Komisijos pasiūlymas gali nuteikti prieš mažesnių operatorių dalyvavimą ir prieš projektus, kurie „yra mažos apimties, tačiau aukštos kokybės“. Mažesni operatoriai turi būti patikrinti, kad programa yra atvira visiems, ir turėtų būti aktyviai skatinami dalyvauti; |
|
1.9 |
pabrėžia, kad dydis nėra tolygus aukštai kokybei, kūrybingumui ir naujovių diegimui ir kad kritinė masė priklauso nuo geografinio konteksto. Mažo gyventojų tankumo kaimo vietovėse mažos apimties projektai gali turėti akivaizdžią kritinę masę ir daryti atitinkamą poveikį; |
|
1.10 |
pažymi Komisijos ketinimą užtikrinti, kad naująją programą turėtų papildyti Europos bendrijos programa jaunimo, švietimo, sporto, informacinių technologijų ir kt. srityse, tačiau klausia, kaip tai bus įgyvendinta ir kaip šį tikslą bus galima stebėti. RK tvirtina, kad kultūrinė veikla turėtų būti akcentuojama naujosiose 2007–2013 m. jaunimo ir tęstinio mokymosi programose; |
|
1.11 |
teigiamai vertina Sutarties dėl Konstitucijos Europai III-280 straipsnio nuostatas, kad kultūros srityje bendro sprendimo procedūra, Tarybai priimant sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, bus taikoma per teisėkūros procedūrą, priimant europinius įstatymus ir europinius pagrindų įstatymus, nustatančius skatinamuosius veiksmus, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. |
|
1.12 |
pabrėžia, kad kultūrinė įvairovė yra vienas iš charakteringų Europos Sąjungos bruožų ir kad ta įvairovė smarkiai išaugo įstojus dešimčiai naujų valstybių narių. Atitinkamai RK reikalauja, kad tekste būtų stiprinama nuoroda į šį esminį principą, ir teigia, kad programa „Kultūra 2007“ turėtų apimti visas vietines, regionines ir nacionalines kultūrinės bei kalbinės įvairovės išraiškas. Be to, Komitetas mano, kad, siekiant atspindėti įvairovę valstybėse narėse ir imigracijos tendencijas, programoje ypatingai reikia akcentuoti paramą mažumoms skirtiems projektams arba projektams, kuriais siekiama mažinti atskirtį tarp mažumos ir daugumos kultūros ir tuo būdu didinti tarpusavio supratimą; |
|
1.13 |
yra įsitikinęs, kad programa „Kultūra 2007“ turėtų padėti apsaugoti ir skatinti kalbinę įvairovę, ir reikalauja, kad nuoroda į šį tikslą būtų įtraukta į tekstą atsižvelgiant į Konstitucijos Europai projekto 3 straipsnį ir Europos Komisijos kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės veiksmų planą; |
|
1.14 |
siūlo stiprinti nuorodą į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį puoselėjant ir iškeliant jų bendruomenių kultūrą ir ragina, kad programa „Kultūra 2007“ skatintų regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą programoje. Veikla turėtų būti sutelkta į vietos ir regioninį lygį, o ne į didelės apimties projektus; |
|
1.15 |
džiaugiasi, kad siūlomas programa „Kultūra 2007“ biudžetas yra didesnis už programos „Kultūra 2000“ biudžetą. Platesnių diskusijų dėl ES finansavimo 2007–2013 m. kontekste RK tiki, kad bus rastas priimtinas kompromisas. Ypač jis tikisi, kad galutiniame sprendime dėl finansinės perspektyvos bus išlaikytas tinkamas Europos kultūrinio bendradarbiavimo finansavimo lygis. Tai yra svarbu, kadangi įstojus dešimčiai naujų valstybių narių ES gyventojų skaičius išaugo 20 proc., taip pat kadangi būtina atsižvelgti į pačios programos siekius; |
|
1.16 |
norėtų, kad naujoje programoje būtų išryškinta socialinė ir ekonominė kultūros nauda, ypač tai, kaip ji galėtų padėti siekti ES Lisabonos strategijos tikslų. Pavyzdžiui, Komitetas mano, kad programoje reiktų akcentuoti visiems vienodą prieigą į kultūrą, siekiant išvengti programos elitiškumo, taip pat atnaujinimo ir teritorinės sanglaudos naudą, kurią gali užtikrinti kultūra; |
|
1.17 |
klausia, ar, siekiant maksimaliai išnaudoti kiekvienos Europos bendrijos kultūros programos dotacijų poveikį, yra galimybių geriau koordinuoti Europos bendrijos ir valstybių narių kultūros politiką, kartu išsaugant subsidiarumo principą; |
|
1.18 |
reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymų, susijusių su projektų trukme, bendrų organizatorių skaičiaus padidinimu ir minimalių reikalavimų taisyklėmis. Komitetas mano, kad kultūros programos turėtų būti sutelktos į kokybę ir lankstumą, o ne į mechaninius atrankos kriterijus ir nelanksčias taisykles; |
Išsamios pastabos
Kultūrinio bendradarbiavimo centrai
|
1.19 |
nori išaiškinimo, kaip Bendrijos paramos mažėjimo taisyklė bus taikoma kultūrinio bendradarbiavimo centrų paramai; |
|
1.20 |
išreiškia abejonę, ar realu tikėtis, kad visi kultūrinio bendradarbiavimo centrai taps pastovūs ir finansiškai autonomiški po to, kai baigsis jiems suteikta Europos bendrijos dotacija; |
Tyrimai ir analizės
|
1.21 |
sveikina pasiūlymą skirti 8,56 mln. eurų tyrimams bei analizei, kadangi būtina gauti patikimos informacijos apie kultūros sektorių Europoje apskritai ir Europos kultūrinį bendradarbiavimą konkrečiai; plačiai taikomų kriterijų apibrėžimas taip pat padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms palyginti savo veiklą, kas leistų geriau teikti informaciją apie sėkmingos politikos kultūros sektoriuje pavyzdžius bei dalintis jais; |
Informacijos kaupimas ir platinimas
|
1.22 |
reikalauja paaiškinimo dėl būtinybės skirti 3,43 mln. eurų sektoriaus interneto vartams, kadangi Europos kultūrinės laboratorijos ketverių metų bandomojo projekto, kuriuos siekiama įkurti tokius interneto vartus, numatyti kaštai sudaro 1,5 mln. eurų. Be to, KR atkreipia dėmesį, kad kultūros vartai jau egzistuoja; |
|
1.23 |
siūlo, kad remiant „su deportacijomis susijusių pagrindinių vietų ir archyvų išsaugojimo ir atminties įamžinimo veiklą“ (antroji kryptis), ši veikla turėtų apimti su buvusios Tarybų Sąjungos totalitarinio režimo nusikaltimais susijusių vietų apsaugą. |
8 straipsnis — Įgyvendinimas
|
1.24 |
prisimena gerą Komisijos darbą gerinant programos „Kultūra 2000“ veikimą, pavyzdžiui, sprendžiant problemas, susijusias su vėlavimu inicijuoti kvietimus teikti paraiškas — problemą, kuris persekioja dabartinę programą nuo pat pradžios. Siekiant gerinti programos veikimą jis taip pat prašo, kad Komisija ir toliau siektų užtikrinti, kad dotacijos būtų sparčiai išmokėtos, siekiant mažinti kultūros operatorių grynųjų pinigų srautų problemas, ir kad projektų rengėjai, kurių projektai nebuvo patvirtinti, būtų tinkamai informuoti apie tokio sprendimo priežastis; |
|
1.25 |
ragina apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad būtų kaip įmanoma geriau suderinta vertinimo komisijos narių patirtis ir vertinami projektai. Tuo būdu bus užtikrintas veiksmingas ir įtikinantis vertinimas, kuris yra ypač svarbus atsisakant sektoriais pagrįsto požiūrio. Norint įvertinti atskirus tarpsektorinius projektus, gali prireikti daugiau nei vieno vertintojo; |
10 straipsnis — Kultūros programų centrai
|
1.26 |
pasisako už kultūros programų centrų veiklos plėtojimą skatinant pasikeitimą geriausia praktika ir bendradarbiavimą; |
11 straipsnis — Baigiamosios nuostatos
|
1.27 |
mano, kad pirmuosius kelerius naujosios programos įgyvendinimo metus administravimo komitetas turėtų dėti visas pastangas, siekdamas skatinti kultūros operatorių iš naujųjų valstybių narių, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, dalyvavimą. Pavyzdžiui, RK mano, kad pirmuosius dvejus programos įgyvendinimo metus minimalus 5 proc. finansinis indėlis galėtų būti perpus sumažintas iki 2,5 proc., atsižvelgiant į tai, kad 5 proc. indėlis naujosiose valstybėse narėse realiai reiškia daugiau nei „senosiose“ valstybėse narėse, kadangi vidutinėse pajamos naujosiose narėse yra mažesnės. 2,5 proc. taisyklė turėtų būti taikoma bet kurioms naujoms valstybėms narėms, kurios įstos į ES po programos įgyvendinimo pradžios; taisyklės taikymas turėtų būti išplėstas, jeigu naujų valstybių narių dalyvavimo lygis yra žemas; |
13 straipsnis — Stebėjimas ir vertinimas
|
1.28 |
mano, kad rengėjų ir gavėjų atsiliepimai turėtų būti įtraukiami į vertinimo procesą, pavyzdžiui, per kultūros programų centrus; |
|
1.29 |
siūlo, kad programa „Kultūra 2007“ būtų vertinama pagal sprendime išdėstytus tikslus, siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir suteikti pagrindą būsimoms kultūros programoms rengti; |
II priedas — Programos administravimas
|
1.30 |
išreiškia susirūpinimą, kad sutelkus išteklius į vieną bendrą vykdomąją agentūrą, skirtą ir kitoms Europos bendrijos finansavimo programoms, tokioms kaip jaunimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos, gali būti prarasta kultūros sektoriaus patirtis ir specializuotos žinios bei ypatybių supratimas, o šito būtina išvengti visais įmanomais būdais; |
2. Regionų komiteto rekomendacijos
1 rekomendacija
2 „kadangi“ punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Kultūra turėtų padėti gerinti Europos Sąjungos matomumą išorėje, tuo tikslu skatinant Europos Sąjungos kultūrinę įvairovę ir jos kultūrų bendrąsias dimensijas. |
Kultūra turėtų padėti gerinti Europos Sąjungos matomumą išorėje, tuo tikslu skatinant Europos Sąjungos kultūrinę įvairovę ir jos kultūrų bendrąsias dimensijas. Ypatingą dėmesį būtina skirti mažesnių Europos kultūrų ir rečiau vartojamų kalbų apsaugai. |
Paaiškinimas
Kaip ir sprendime dėl programos „Kultūra 2000“, nuorodą į mažesnių Europos kultūrų ir rečiau vartojamų kalbų apsaugą būtina įtraukti į programos „Kultūra 2007“ tekstą. Jos pašalinimas būtų neigiamas signalas tų bendruomenių projektų rengėjams, kuriems kaip tik reikia užtikrinimo, kad naujoji programa yra jiems atvira.
2 rekomendacija
13 „kadangi“ punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Taip pat yra tikslinga tęsti veiklą, Europos Sąjungos pradėtą įgyvendinant anksčiau minėtą Sprendimą Nr. 792/2004/EC, kad būtų galima užtikrinti nacių koncentracijos stovyklų vietų kaip istorijos paminklų Europos ir tarptautinę apsaugą. |
Taip pat yra tikslinga tęsti veiklą, Europos Sąjungos pradėtą įgyvendinant anksčiau minėtą Sprendimą Nr. 792/2004/EC, kad būtų galima užtikrinti nacių koncentracijos stovyklų vietų kaip istorijos paminklų Europos ir tarptautinę apsaugą. Programa taip pat turėtų būti prieinama projektams, susijusiems su deportacijomis, koncentracijos stovyklų vietomis ir aukų, nukentėjusių nuo tarybinio totalitarinio režimo, atminties įamžinimu. |
Paaiškinimas
Siūloma 13-ojo įžangos straipsnio formuluotė remiasi suvokimu, kad parama turėtų būti teikiama veiklai, skirtai išsaugoti ir įamžinti pagrindines vietoves, susijusias su deportacija, buvusių koncentracijos stovyklų vietomis bei veiklai, skirtai palaikyti nuo sovietų totalitarinio režimo nukentėjusių aukų atminimą. Atsižvelgiant į Europos Antrojo pasaulinio karo meto istoriją ir karo pasėkmes, programa neturėtų būti skirta vien pagrindinėms su nacistiniu režimu susijusioms vietoms ir deportacijų archyvams ir šiose vietose žuvusių aukų atminimui, bet ir turėtų palaikyti tokio pobūdžio veiklą, susijusią su sovietų totalitariniu režimu, kuris smarkiai paveikė Rytų Europos šalis ir tautas. Kaip teigia Latvijos istorikai, sovietų režimas buvo totalitarinis ir stipriai paveikė dalį Europos valstybių, tuo metu vadinamą „socialistiniu bloku“ ir buvo ne mažiau kenksmingas, nei nacistinis totalitarinis režimas.
Taip pat verta paminėti, kad buvusių sovietų totalitarinio režimo sistemos koncentracinės stovyklos yra traktuojamos kaip priverstinio darbo stovyklos ir yra prilyginamos nacistinio režimo stovykloms. Todėl jos taip pat turi būti išsaugotos kaip istoriniai paminklai.
3 rekomendacija
3 straipsnio 1 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Bendrasis programos tikslas turėtų būti europiečiams bendros kultūrinės erdvės stiprinimas plėtojant programoje dalyvaujančių šalių kūrėjų, kultūros veikėjų ir kultūros įstaigų kultūrinį bendradarbiavimą, siekiant skatinti Europos pilietybės formavimąsi. |
Bendrasis programos tikslas turėtų būti europiečiams bendros kultūrinės erdvės stiprinimas plėtojant programoje dalyvaujančių šalių kūrėjų, kultūros veikėjų, ir kultūros įstaigų ir regioninių bei vietos valdžios institucijų kultūrinį bendradarbiavimą, siekiant skatinti Europos pilietybės formavimąsi ir puoselėti kalbinę bei kultūrinę įvairovę. |
Paaiškinimas
Kaip nurodyta toliau, nuorodos į vietos bei regionines valdžios institucijas įtrauktinos dėl jų vaidmens puoselėjant jų bendruomenių kultūrą tokiais būdais kaip, pavyzdžiui, festivaliai, kultūros paveldo išsaugojimas, meno darbų apsaugas, vietiniai projektai ir partnerystė su kultūros operatoriais.
Be to, sprendime dėl programos „Kultūra 2007“ turi būti sustiprintos nuorodos į dvigubus Europos Sąjungos kultūrinės ir kalbinės įvairovės tikslus. Tai padėtų patikinti projektų rengėjus iš bendruomenių, vartojančių retesnes, regionines ar mažumos kalbas, kad programa „Kultūra 2007“ yra skirta integruoti tų bendruomenių projektus į pagrindinės finansavimo programas.
4 rekomendacija
4 straipsnio 1 b dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Parama Europos lygiu veikiančioms institucijoms kultūros srityje ir veikloje, vykdomoje siekiant išsaugoti ir įamžinti pagrindienes vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, kurias simbolizuoja paminkai, pastatyti buvusių stovyklų vietose, ir kitas didelio masto kankinimų ir naikinimo vietas, bei siekiant išsaugoti aukų atminimą šiose vietose. |
Parama Europos lygiu veikiančioms institucijoms kultūros srityje ir veikloje, vykdomoje siekiant išsaugoti ir įamžinti pagrindienes vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, kurias simbolizuoja paminkai, pastatyti buvusių stovyklų vietose, ir kitas didelio masto kankinimų ir naikinimo vietas, bei siekiant išsaugoti maisinio naikinimo ir kankinimo bei masinių deportacijų aukų atminimą, o taip pat išsaugoti pagrindines vietas, paminklus, įskataint buvusias koncentracijos stovyklas, šių įvykių dokumentaciją, kad neišblėstų šių aukų atminimas šiose vietose. |
Paaiškinimas
Mes suprantame, kad siūlydami įtraukti sovietų totalitarinio režimo aukų atminimą į bendrą Europos istorinę atmintį, mes praplečiame kontinento sistematizuotą ir susitarimu paremtą istorijos suvokimą, ir kad tokia iniciatyva gali būti politiškai „jautri“. Šis pasiūlymas remiasi mūsų įsitikinimu, kad politiškai „jautrių“ klausimų ignoravimas ženkliai sumažintų pasitikėjima Europos Sąjunga, ypač tų piliečių akyse, kuriems šios temos ir prisiminimai yra neužmiršta ir skausminga realybė.
Taip pat sunku ignoruoti tai, kad Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių istorinė tiesa aiškiai ir nedviprasmiškai vaizduoja daugelio žmonių likimus, sugriautus sovietų teroro ten, kas šiuo metu yra dešimt naujųjų Europos Sąjungos narių.
5 rekomendacija
4 straipsnis, nauja 3 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
|
Operatoriai galės laisvai siūlyti sektorių ar tarpsektorinius projektus pagal savo interesus ir lūkesčius, jeigu jais siekiama bent dviejų pirmiau išdėstytų tikslų. Todėl joks kultūrinės bei meninės veiklos aspektas nebus atmestas a priori. |
Paaiškinimas
Teisiniame tekste būtina nurodyti, kad visi sektoriai yra tinkami. Svarbu užtikrinti, jog sprendimo kalba būtų kuo aiškesnė, paprastesnė ir nedviprasmiškesnė, o visi galimi projektų rengėjai suprastų tekstą ir žinotų, kad, pavyzdžiui, literatūriniams vertimams gali būti skirta parama pagal programą „Kultūra 2007“.
6 rekomendacija
Priedas (1.1) antraštės pakeitimas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Pavadinimą „kultūrinio bendradarbiavimo centras“ būtina pakeisti, kadangi jis per daug panašus į „kultūros programų centrą“, o dėl to gali kilti painiava. Rekomenduojamas pavadinimas „kūrybingumo centrai“ glaustai apibūdina šios sudėtinės dalies tikslą. Žodis bendradarbiavimas yra nereikalingas, kadangi visi projektai, finansuojami pagal Europos kultūrinio bendradarbiavimo programą, ir taip turi būti pagrįsti bendradarbiavimu.
7 rekomendacija
Priedas (1.1) 2 pastraipa
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Kiekviename kultūrinio bendradarbiavimo centre turėtų susiburti bent šeši vieną ar daugiau sektorių atstovaujantys operatoriai iš šešių skirtingų programoje dalyvaujančių šalių įvairiai ilgalaikei sektorių ar tarpsektorinei veiklai ar projektams, kuriuos vienytų bendras tikslas, vykdyti. |
Kiekviename kultūrinio bendradarbiavimo centre turėtų susiburti bent šeši penki vieną ar daugiau sektorių atstovaujantys operatoriai iš šešių penkių skirtingų programoje dalyvaujančių šalių įvairiai ilgalaikei sektorių ar tarpsektorinei veiklai ar projektams, kuriuos vienytų bendras tikslas, vykdyti. |
Paaiškinimas
Penki bendri organizatoriai aiškiai užtikrina pridėtinę vertę Europai, todėl projektų rengėjai neturėtų būti įpareigojami nuo 2007 m. ieškoti šešių bendrų organizatorių. Svarbiausia — įsipareigojimas, kad projektai bus pritaikyti bendram darbui, ir pačių projektų kokybė.
8 rekomendacija
Priedas (1.1) 3 pastraipa
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Kiekvienas kultūrinio bendradarbiavimo centras vykdo kelias ilgalaikės struktūrinės kultūros veiklos priemones. |
Kiekvienas kultūrinio bendradarbiavimo centras vykdo kelias ilgalaikės struktūrinės kultūros veiklos priemones ir yra tarpinis dotacijas suteikiantis subjektas. |
Paaiškinimas
„Kultūrinio bendradarbiavimo centrams“ turi būti leista būti tarpiniais dotacijas suteikiančiais subjektais. Tuo būdu kultūrinio bendradarbiavimo centrai galėtų paspartintai teikti finansavimą mažesniems/naujoviškiems kultūrinio bendradarbiavimo projektams, taikant paprastesnius biurokratinius reikalavimus. Ši sistema gerai veikia struktūriniams fondams, todėl ji turėtų būti taikoma ir programos „Kultūra 2007“ kontekste.
9 rekomendacija
Priedas (1.1) 6 pastraipa
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Bendrijos parama negali viršyti 50 proc. projekto biudžeto ir turi būti mažėjanti. Ji negali būti didesnė nei 500 000 eurų per metus. Ši parama suteikiama penkeriems metams. |
Bendrijos parama negali viršyti 50 proc. projekto biudžeto ir turi būti mažėjanti. Ji negali būti didesnė nei 500 000 eurų per metus. Ši parama suteikiama mažiausiai trejiems metams ir iki penkeriemsių metamsų. |
Paaiškinimas
Projektų trukmei būtinas didesnis lankstumas, kadangi ne visi projektų rengėjai norės (turės pagrindą) įgyvendinti penkerių metų projektą. Be to, daugeliui rengėjų greičiausiai kiltų problemų rasti bendrą finansavimą visam penkerių metų laikotarpiui.
10 rekomendacija
Priedas (1.2) antraštės pakeitimas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Pavadinimas „bendradarbiavimo priemonės“ yra per daug techninis, tuo tarpu fraze „kūrybinė veikla“ akcentuojama tai, kad atrenkant projektus pirmenybė bus teikiama kūrybingumui.
11 rekomendacija
Priedas (1.2) 2 pastraipa
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Kiekvieną priemonę turi parengti ir įgyvendinti bent keturi bendradarbiaujantys kultūros operatoriai trijose skirtingose dalyvaujančiose šalyse, nepaisant to, ar šie operatoriai atstovauja vieną ar daugiau sektorių. |
Kiekvieną priemonę turi parengti ir įgyvendinti bent keturi trys bendradarbiaujantys kultūros operatoriai trijose skirtingose dalyvaujančiose šalyse, nepaisant to, ar šie operatoriai atstovauja vieną ar daugiau sektorių. |
Paaiškinimas
Trys bendri organizatoriai pakankamai užtikrina pridėtinę vertę Europai. Kaip nurodyta kalbant apie Europos kultūrinio bendradarbiavimo centrus, projektai turi būti vertinami pagal jų kokybę, o ne pagal mechaninius atrankos kriterijus.
12 rekomendacija
Priedas (1.2) 4 pastraipa
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Bendrijos parama negali viršyti 50 proc. projekto biudžeto. Ji negali būti mažesnė nei 60 000 eurų per metus ir didesnė nei 200 000 eurų per metus. Ši parama suteikiama daugiausiai 12 mėnesių. |
Bendrijos parama negali viršyti 50 proc. projekto biudžeto. Ji negali būti mažesnė nei 60 000 eurų per metus ir didesnė nei 200 000 eurų per metus. Ši parama suteikiama daugiausiai mažiausiai 12 mėnesių ir daugiausiai 24 mėnesiams. |
Paaiškinimas
Būtina lanksčiau vertinti minimalų Europos Bendrijos paramos lygį (60 000 eurų per metus reiškia, kad minimalus projekto dydis yra 120 000 eurai per metus), kadangi kai kuriems projektams tokia suma gali būti nereikalinga arba kadangi jie negalėtų panaudoti tokios sumos, tačiau vis tiek galėtų būti reikalingi ir veiksmingi.
Be to, turėtų būti leista įgyvendinti iki dviejų metų trukmės projektus — tuo būdu programa būtų lankstesnė ir palankesnė rengėjams.
13 rekomendacija
Priedas (1.3) pastraipa 4
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Šiame kontekste reikšminga parama tai pat bus skirta Europos kultūros sostinėms, siekiant padėti įgyvendinti veiklą, kuria pabrėžiamas Europos matomumas ir visos Europos kultūrinis bendradarbiavimas. |
Šiame kontekste reikšminga parama taip pat 90 proc. specialiųjų veiksmų sudėtinės dalies biudžeto bus skirta Europos kultūros sostinėms, siekiant padėti įgyvendinti veiklą, kuria pabrėžiamas Europos matomumas ir visos Europos kultūrinis bendradarbiavimas. |
Paaiškinimas
Specialiųjų veiksmų sudėtinės dalys turi būti sutelktos į Europos kultūros sostinių iniciatyvą. Europos Bendrijos finansavimas „Europos kultūros sostinės“ iniciatyvai turėtų išaugti, kadangi, siekiant atsižvelgti į neseniai įvykusią ES plėtrą, nuo 2009 m. greičiausiai bus dvi Europos kultūros sostinės per metus. Didesnė parama, pavyzdžiui, turėtų būti skirta padėti miestų valdžiai ir kultūros operatoriams dirbti su partneriais kitose valstybėse narėse, tuo būdu skatinant transnacionalinį mobilumą ir tarpkultūrinį dialogą. Be to, skiriant 90 proc. specialiųjų veiksmų biudžeto Europos kultūros sostinei, ši sudėtinė dalis, kuri anksčiau buvo kritikuota dėl neskaidrumo, taps skaidresnė. Likusieji 10 proc. turėtų būti panaudoti tokiems apdovanojimams kaip Europa Nostra premija ir Europos Sąjungos premija už šiuolaikinį architektūrą (Mies van der Rohe apdovanojimas).
14 rekomendacija
5 straipsnio 2 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pasitelkiant papildomus asignavimus ir specialiai nustatytą tvarką, programa taip pat turėtų būti atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis, kurios su Europos bendrija yra sudariusios asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimus, apimančius kultūrai skirtas nuostatas. |
Pasitelkiant papildomus asignavimus ir specialiai nustatytą tvarką, pPrograma taip pat turėtų būti atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis pirmenybę teikiant mūsų kaimynėms pagal Europos kaimynystės politiką, ypač MEDA šalims. su Europos bendrija yra sudariusios asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimus, apimančius kultūrai skirtas nuostatas. |
Paaiškinimas
Programoje pirmenybė turėtų būti teikiama šalims, įtrauktoms į Europos kaimynystės politiką. Sunku pervertinti dialogo tarp civilizacijų ir laisvų idėjų mainų tarp kultūrų, religijų, tradicijų svarbą. Bendri projektai kultūros srityje gali padėti siekti pagrindinių Europos kaimynystės politikos tikslų — susieti žmones, stiprinti kultūrų, istorijų, nuostatų bei vertybių tarpusavio supratimą ir tuo būdu pašalinti iškreiptas nuostatas.
15 rekomendacija
9 straipsnio 1 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. |
Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų ir Regionų komiteto atstovo sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. |
Paaiškinimas
Kadangi kultūros politikos kompetencija daugelyje valstybių narių dažnai egzistuoja subnacionaliniu lygiu, RK turėtų būti įgaliotas į komitetą paskirti vieną atstovą. Be to, kai tinkama, į valstybių narių delegacijas turi būti įtraukti vietos ir regionų atstovai.
16 rekomendacija
10 straipsnis 1 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Informaciniai kultūros punktai, kaip apibrėžta Priedo I.3.3 punkte, veikia kaip vykdomosios institucijos, kurios nacionaliniu lygiu turi skleisti informaciją apie programą, atsižvelgiant į Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį. |
Informaciniai kultūros punktai, kaip apibrėžta Priedo I.3.3 punkte, veikia kaip vykdomosios institucijos, kurios tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu turi skleisti informaciją apie programą, atsižvelgiant į Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 3 dalį. |
Paaiškinimas
Šis paaiškinimas atitinka nuomonės projekto 14 rekomendaciją. Informaciniai kultūros punktai turi būti pajėgūs veikti regionų lygmeniu, kad jiems būtų lengviau pasiekti kultūrinius operatorius ir prisitaikyti prie jų konkretaus pobūdžio. Todėl vietos ar regionų valdžios institucijoms ar jų delegacijoms turi būti sudarytos sąlygos, palengvinančios Informacinių kultūrinių punktų steigimą, kuris visais atvejais turi būti savanoriškas.
17 rekomendacija
10 straipsnis 2 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
Paaiškinimas
Esant poreikiui, kultūros programų centrai turėtų būti skatinami veikti subnacionaliniu lygiu, kad jie būtų arčiau piliečių ir vietos kultūros operatorių. Prancūzijos „regioniniai centrai“, kuriuos naudoja Prancūzijos kultūros programų centras, yra geros praktikos pavyzdys, kurį derėtų pritaikyti kitose valstybėse narėse.
18 rekomendacija
12 straipsnio naujas d punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||
|
|
|
Paaiškinimas
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių (1 ir 2 rekomendacijos) tekste būtina stiprinti nuorodas į kalbinės įvairovės tikslą.
19 rekomendacija
V priedas BENDRAS BIUDŽETO PASKIRSTYMAS
1 sudėtinė dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||||
|
Metinio programos biudžeto paskirstymas |
Metinio programos biudžeto paskirstymas |
||||||||||||
|
Biudžeto procentinė dalis |
Biudžeto procentinė dalis |
||||||||||||
|
1 sudėtinė dalis (parama projektams) — apie 77 proc.
|
1 sudėtinė dalis (parama projektams) — apie 77 proc.
|
Paaiškinimas
Kultūrinio bendradarbiavimo centrams ir bendradarbiavimo priemonėms turi būti skirta po 30 proc. viso biudžeto, vietoj dabar atitinkamai numatytų 36 proc. ir 24 proc. Komitetas mano, kad dabartiniu paskirstymu gali būti diskriminuojami paprastai daugiausiai eksperimentuojantys ir naujoves diegiantys mažesni operatoriai, kadangi tikėtina, kad jie turės mažiau galimybių nei didieji dalyviai penkeriems metams užsitikrinti kitą finansavimo dalį ir gebėjimų vykdyti reikalingus didelės apimties parengiamuosius darbus.
20 rekomendacija
PRIEDAS 2.2
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Gali būti teikiama parama veiklai, vykdomai siekiant išsaugoti ir įamžinti pagrindienes vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, kurias simbolizuoja paminkai, pastatyti buvusių stovyklų vietose ir kitose didelio masto kankinimų ir naikinimo vietose, bei siekiant išsaugoti aukų atminimą šiose vietose. |
Gali būti teikiama parama veiklai, vykdomai siekiant išsaugoti ir įamžinti pagrindienes vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, kurias simbolizuoja paminkai, pastatyti buvusių stovyklų vietose ir kitose didelio masto kankinimų ir naikinimo vietose, bei siekiant išsaugoti maisinio naikinimo ir kankinimo bei masinių deportacijų aukų atminimą, o taip pat išsaugoti pagrindines vietas, paminklus, įskataint buvusias koncentracijos stovyklas, šių įvykių dokumentaciją, kad neišblėstų šių aukų atminimas šiose vietose. |
Paaiškinimas
Mes suprantame, kad siūlydami įtraukti sovietų totalitarinio režimo aukų atminimą į bendrą Europos istorinę atmintį, mes praplečiame kontinento sistematizuotą ir susitarimu paremtą istorijos suvokimą, ir kad tokia iniciatyva gali būti politiškai „jautri“. Šis pasiūlymas remiasi mūsų įsitikinimu, kad politiškai „jautrių“ klausimų ignoravimas ženkliai sumažintų pasitikėjima Europos Sąjunga, ypač tų piliečių akyse, kuriems šios temos ir prisiminimai yra neužmiršta ir skausminga realybė.
Taip pat sunku ignoruoti tai, kad Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių istorinė tiesa aiškiai ir nedviprasmiškai vaizduoja daugelio žmonių likimus, sugriautus sovietų teroro ten, kas šiuo metu yra dešimt naujųjų Europos Sąjungos narių.
21 rekomendacija
PRIEDAS 3.3
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
|
Siekiant užtikrinti tikslingą ir efektyvią liaudies interesus atitinkantį praktinės informacijos apie programą skleidimą, turi būti numatyta „Informacinių kultūros punktų“ pagalba. Šias institucijas, kurios gali veikti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu, veikiančias institucijas turi įsteigti Komisija, savanoriškai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis arba su jų regionų valdžios institucijomis. |
Paaiškinimas
Šis paaiškinimas atitinka nuomonės projekto 14 rekomendaciją. Informaciniai kultūros punktai turi būti pajėgūs veikti regionų lygmeniu, kad jiems būtų lengviau pasiekti kultūrinius operatorius ir prisitaikyti prie jų konkretaus pobūdžio. Todėl vietos ar regionų valdžios institucijoms ar jų delegacijoms turi būti sudarytos sąlygos, palengvinančios Informacinių kultūrinių punktų steigimą, kuris visais atvejais turi būti savanoriškas.
2005 m. vasario 23 d., Briuselis
Regionų komiteto
pirmininkas
Peter STRAUB
(1) OL C 121, 2004.4.30, p. 15.