<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-381/18</NO.CASE><NO.CASE>C-382/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CJ0381</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1072">EU:C:2019:1072</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> sprendimas – Sujungtos bylos C‑381/18 ir C‑382/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">G.S. ir V.G. (Grėsmė viešajai tvarkai)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: nyderlandų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija</KEYWORD><KEYWORD>Imigracijos politika</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2003/86/EB</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į šeimos susijungimą</KEYWORD><KEYWORD>Sąlygos, kurių reikalaujama siekiant pasinaudoti teise į šeimos susijungimą</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>viešosios tvarkos interesai<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Prašymo leisti šeimos nariui atvykti ir gyventi šalyje atmetimas</KEYWORD><KEYWORD>Šeimos nario leidimo gyventi šalyje panaikinimas arba atsisakymas jį atnaujinti</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Sujungtose bylose C‑381/18 ir C‑382/18</P><P>dėl <DATE ISO="20180606">2018 m. birželio 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20180611">2018 m. birželio 11 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">G.S</HT>. (C‑381/18),</P><P><HT TYPE="BOLD">V.G</HT>. (C‑382/18)</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai M. Safjan, L. Bay Larsen (pranešėjas) ir C. Toader,</P><P>generalinis advokatas G. Pitruzzella,</P><P>posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20190502">2019 m. gegužės 2 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>G.S., atstovaujamo advokatų M. Strooij ir J. Hoftijzer,</P></ITEM><ITEM><P>V.G., atstovaujamo advokatų V. Sarkisian ir N. Melehi,</P></ITEM><ITEM><P>Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, M. L. Noort, M. A. M. de Ree ir J. M. Hoogveld,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos T. Henze ir R. Kanitz, vėliau – R. Kanitz,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos C. Cattabriga ir G. Wils,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20190711">2019 m. liepos 11 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl <DATE ISO="20030922">2003 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="251" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="2003">OL L 251, 2003, p. 12</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 6 straipsnio 1 ir 2 dalių išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šie prašymai pateikti nagrinėjant G.S. (byla C‑381/18) ir V.G. (byla C‑382/18) ginčus su <HT TYPE="ITALIC">Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid</HT> (Teisingumo ir saugumo valstybės sekretorius, Nyderlandai, toliau – valstybės sekretorius) dėl, pirma, sprendimo neatnaujinti G.S. šeimos susijungimo tikslais suteikto leidimo gyventi šalyje ir atgaline data panaikinti šį leidimą teisėtumo ir, antra, dėl sprendimo atmesti V.G. prašymą suteikti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2003/86</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 2 ir 14 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>(2)</NO.P><TXT>Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma, [<DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(14)</NO.P><TXT>Šeimos susijungimo gali būti atsisakoma [šeimos susijungimas gali būti neleidžiamas] dėl deramai pagrįstų priežasčių. Ypač asmuo, kuris nori, kad jam būtų leistas šeimos susijungimas, neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti ir teistumą už sunkų nusikaltimą. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sąvoka taip pat apima atvejus, kai trečiųjų šalių pilietis priklauso terorizmą remiančiam susivienijimui, remia tokį susivienijimą ar turi ekstremistinių užmačių.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnio c punkte <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>globėjas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis valstybėje narėje ir pateikiantis prašymą [dėl šeimos susijungimo] arba kurio šeimos nariai prašo šeimos susijungimo, kad prisijungtų prie jo<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Ši direktyva netaikoma Sąjungos piliečio šeimos nariams.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi šalyje šioje direktyvoje išvardytiems šeimos nariams laikantis jos IV skyriuje ir 16 straipsnyje nustatytų sąlygų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali atmesti prašymą [leisti] šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.</ALINEA><ALINEA>Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto, be 17 straipsnio, šeimos nario padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamus pavojus.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Šios direktyvos 17 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Valstybės narės, atmesdamos prašymą, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2004/38/EB</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios [d]irektyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2004">OL L 158, 2004, p. 77</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46, ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="274" PAGE.FIRST="47" DATE.PUB="2009">OL L 274, 2009, p. 47</REF.DOC.OJ>), 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Priemonės, kurių imtasi dėl valstybinės politikos [viešosios tvarkos] ar visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime [Teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką] negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis.</ALINEA><ALINEA>Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą[, esamą] ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Pateisinimai, kurie yra nesusiję [nėra tiesiogiai susiję] su atvejo aplinkybėmis arba grindžiami bendrosios prevencijos sumetimais, nėra priimtini.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla C‑381/18</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20090408">2009 m. balandžio 8 d.</DATE> trečiosios šalies piliečiui G.S. Nyderlanduose pagal nacionalines nuostatas dėl šeimos susijungimo buvo suteiktas leidimas gyventi šalyje kaip globėjo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>partneriui<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>. Šis leidimas buvo atnaujintas <DATE ISO="20100309">2010 m. kovo 9 d.</DATE>–<DATE ISO="20140828">2014 m. rugpjūčio 28 d.</DATE> laikotarpiui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><DATE ISO="20120817">2012 m. rugpjūčio 17 d.</DATE> G.S. Šveicarijoje buvo nuteistas ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme už dalyvavimą verčiantis narkotinių medžiagų kontrabanda už veikas, padarytas iki <DATE ISO="20100904">2010 m. rugsėjo 4 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Vėliau jis pateikė prašymą atnaujinti jo leidimą gyventi Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><DATE ISO="20150924">2015 m. rugsėjo 24 d.</DATE> valstybės sekretorius atmetė šį prašymą dėl viešosios tvarkos interesų. Be to, jis atgaline data nuo <DATE ISO="20100904">2010 m. rugsėjo 4 d.</DATE> panaikino G.S. leidimą gyventi šalyje ir nustatė jam draudimą atvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Priimdamas šiuos sprendimus valstybės sekretorius rėmėsi nacionalinėje teisėje nustatytu vertinimo pagrindu, leidžiančiu panaikinti leidimą gyventi šalyje arba jo neatnaujinti, kai atitinkamam asmeniui buvo skirta pakankamai griežta bausmė, palyginti su jo teisėto buvimo Nyderlanduose trukme. Valstybės sekretorius taip pat palygino minėto asmens ir jo partnerio interesus su bendruoju interesu, susijusiu su viešosios tvarkos apsauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>G.S. pateiktą skundą valstybės sekretorius <DATE ISO="20161021">2016 m. spalio 21 d.</DATE> sprendimu pripažino pagrįstu, kiek tai susiję su draudimu atvykti, ir konstatavo, kad G.S. negalėjo teisėtai gyventi Nyderlandų teritorijoje. Kitais klausimais valstybės sekretorius paliko galioti savo pirminius sprendimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Valstybės sekretoriaus sprendimus G.S. apskundė <HT TYPE="ITALIC">rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam</HT> (Hagos teismas, posėdžiaujantis Amsterdame, Nyderlandai). <DATE ISO="20170203">2017 m. vasario 3 d.</DATE> sprendimu šis teismas panaikino <DATE ISO="20150924">2015 m. rugsėjo 24 d.</DATE> sprendimą, kiek juo buvo nustatytas draudimas atvykti, ir <DATE ISO="20161021">2016 m. spalio 21 d.</DATE> sprendimą, kiek juo pripažinta, kad G.S. negalėjo teisėtai gyventi Nyderlandų teritorijoje. Likusią skundo dalį jis savo ruožtu pripažino nepagrįsta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Dėl šio teismo sprendimo G.S. pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tam, kad galėtų teisėtai remtis viešosios tvarkos interesais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 2 dalį, kompetentinga institucija turi konstatuoti, kad individualus atitinkamo trečiosios šalies piliečio elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Jis pažymi, kad toks reikalavimas gali išplaukti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, pagrįstos <DATE ISO="20150611">2015 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zh. ir O</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑554/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:377">EU:C:2015:377</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150624">2015 m. birželio 24 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">T</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑373/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:413">EU:C:2015:413</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160215">2016 m. vasario 15 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">N</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑601/15 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:84">EU:C:2016:84</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), ir iš nuostatų, reglamentuojančių valstybių narių veiksmų laisvę taikant Direktyvą 2003/86, kaip tai matyti visų pirma iš <DATE ISO="20100304">2010 m. kovo 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chakroun</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑578/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:117">EU:C:2010:117</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant, be kita ko, į Direktyvos 2003/86 2 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20060627">2006 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parlamentas /</HT> <HT TYPE="ITALIC">Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:429">EU:C:2006:429</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), būtų galima manyti, kad ši direktyva turi būti taikoma laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kurią atitinka nacionalinė praktika, apibrėžtų ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>1.</NO.P><TXT>Ar Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad dėl viešosios tvarkos interesų panaikinant arba atsisakant atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi šalyje reikia pagrįsti, kad asmeninis atitinkamo šeimos nario elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai didelę grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kokie pagrindimo reikalavimai pagal Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 2 dalį galioja šeimos nario leidimo gyventi šalyje panaikinimui arba atsisakymui jį atnaujinti dėl viešosios tvarkos interesų?</TXT><?PAGE NO="5"?><P>Ar Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią dėl viešosios tvarkos interesų gali būti panaikintas šeimos nario teisę gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas arba atsisakyta jį atnaujinti, jeigu atitinkamam šeimos nariui skirta bausmė ar laisvės suvaržymo priemonė, atsižvelgiant į teisėto buvimo šalyje trukmę, yra pakankamai griežta &lt;…&gt;, kai pagal kriterijus, suformuotus [<DATE ISO="20010802">2001 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime <HT TYPE="ITALIC">Boultif</HT> <HT TYPE="ITALIC">prieš Šveicariją</HT> (CE:ECHR:2001:0802JUD005427300) ir <DATE ISO="20061018">2006 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Üner prieš Nyderlandus</HT> (CE:ECHR:2006:1018JUD004641099)], yra pasvertas atitinkamo šeimos nario interesas pasinaudoti teise į šeimos susijungimą Nyderlanduose ir Nyderlandų valstybės interesas apsaugoti viešąją tvarką?<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla C‑382/18</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Trečiosios šalies pilietis V.G. nuo 1999 m. iki 2011 m. kurį laiką teisėtai gyveno Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Per šį laikotarpį V.G. buvo keturis kartus skirti viešieji darbai arba bauda už vagystę iš parduotuvės ir vairavimą apsvaigus. 2011 m. birželio mėn. jis buvo perduotas Armėnijos institucijoms dėl tariamų teisės aktų, reglamentuojančių narkotines medžiagas, pažeidimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT><DATE ISO="20160728">2016 m. liepos 28 d.</DATE> Nyderlandų pilietybę turinti V.G. sutuoktinė pateikė prašymą išduoti V. G. leidimą gyventi šalyje pagal šeimos susijungimo teisės aktus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT><DATE ISO="20160919">2016 m. rugsėjo 19 d.</DATE> valstybės sekretorius atmetė šį prašymą dėl viešosios tvarkos interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Priimdamas šį sprendimą, valstybės sekretorius rėmėsi nacionalinėje teisėje nustatytu vertinimo pagrindu, leidžiančiu atsisakyti leisti atvykti trečiosios šalies piliečiui šeimos susijungimo tikslais, jeigu jam už nusikaltimą ar nusižengimą buvo skirti viešieji darbai arba bauda, įskaitant atvejus, kai šis nusikaltimas ar nusižengimas buvo padarytas daugiau nei prieš penkerius metus, kai dėl atitinkamo asmens nustatytas recidyvas. Be to, valstybės sekretorius palygino šio asmens interesus su bendruoju interesu, susijusiu su viešosios tvarkos apsauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Gavęs V.G. skundą valstybės sekretorius <DATE ISO="20170206">2017 m. vasario 6 d.</DATE> sprendimu paliko galioti savo pirminį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>V.G. šį sprendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam</HT> (Amsterdame posėdžiaujantis Hagos apylinkės teismas). <DATE ISO="20170623">2017 m. birželio 23 d.</DATE> sprendimu šis teismas skundą atmetė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šį teismo sprendimą V.G. apeliacine tvarka apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba) pažymi, kad pagal Direktyvos 2003/86 3 straipsnio 3 dalį pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nes V.G. sutuoktinė yra Nyderlandų pilietė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Vis dėlto nacionalinis teismas pažymi, kad minėtos direktyvos 6 straipsnis turi būti taikomas V.G. pagal analogiją, nes Nyderlandų teisėje numatyta, kad tais atvejais, kaip nagrinėjamas, kai Nyderlandų įstatymuose ar kituose teisės aktuose neskirstoma į situacijas, reglamentuojamas Sąjungos teisės, ir situacijas, nepatenkančias į jos taikymo sritį, reikšmingos Sąjungos teisės nuostatos vidaus situacijai taikomos tiesiogiai ir besąlygiškai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Direktyvos 2003/86 6 straipsnio aiškinimas turi lemiamą reikšmę pagrindinės bylos baigčiai. Vis dėlto jam kyla klausimas, atsižvelgiant į <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos atsakyti į klausimus dėl to straipsnio esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Jei atsakymas būtų teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, norėdama remtis viešosios tvarkos interesais, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija turi konstatuoti, kad asmeninis atitinkamo trečiosios šalies piliečio elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šis teismas pažymi, kad toks reikalavimas galėtų išplaukti iš šio sprendimo 19 punkte paminėtos Teisingumo Teismo jurisprudencijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, remiantis <DATE ISO="20131219">2013 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Koushkaki</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑84/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:862">EU:C:2013:862</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170404">2017 m. balandžio 4 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fahimian</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑544/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:255">EU:C:2017:255</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), būtų galima manyti, kad švelnesnis kriterijus taikomas kompleksinių vertinimų atveju, kaip yra tuomet, kai reikia priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio atvykimo į valstybių narių teritoriją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>1.</NO.P><TXT>Ar atsižvelgiant į Direktyvos [2003/86] 3 straipsnio 3 dalį ir <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į Nyderlandų teismo pateiktus klausimus dėl šios direktyvos nuostatų išaiškinimo byloje dėl Nyderlandų pilietybę turinčio globėjo šeimos nario prašymo leisti atvykti ir gyventi šalyje, jeigu Nyderlandų teisėje pripažinta, kad direktyva tokiems šeimos nariams taikoma tiesiogiai ir besąlygiškai?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad dėl viešosios tvarkos interesų atmetant šeimos nario prašymą leisti atvykti ir gyventi šalyje reikia pagrįsti, kad atitinkamo šeimos nario asmeninis elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai didelę grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kokie pagrindimo reikalavimai pagal Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 1 dalį galioja šeimos nario prašymo leisti atvykti ir gyventi šalyje atmetimui dėl viešosios tvarkos interesų?</TXT><P>Ar Direktyvos [2003/86] 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią dėl viešosios tvarkos interesų remiantis teistumais per ankstesnį buvimo atitinkamoje valstybėje narėje laikotarpį gali būti atmetamas šeimos nario prašymas leisti atvykti ir gyventi šalyje, kai pagal kriterijus, suformuotus <DATE ISO="20010802">2001 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime <HT TYPE="ITALIC">Boultif prieš Šveicariją</HT> (ECLI:CE:ECHR:2001:0802JUD005427300) ir <DATE ISO="20061018">2006 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Üner prieš Nyderlandus</HT>, (ECLI:CE:ECHR:2006:1018JUD004641099), yra pasvertas atitinkamo šeimos nario ir jo globėjo interesas pasinaudoti teise į šeimos susijungimą Nyderlanduose ir Nyderlandų valstybės interesas apsaugoti viešąją tvarką?<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT><DATE ISO="20180703">2018 m. liepos 3 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑381/18 ir C‑382/18 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo byloje C‑382/18</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Užduodamas pirmąjį klausimą byloje C–382/18 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti Direktyvos 2003/86 6 straipsnį esant tokiai situacijai, kai teismas turi nuspręsti dėl prašymo leisti atvykti ir gyventi šalyje trečiosios šalies piliečiui, kuris yra Sąjungos piliečio, nepasinaudojusio teise laisvai judėti, šeimos narys, jeigu pagal nacionalinę teisę ši nuostata pripažinta tiesiogiai ir besąlygiškai taikytina tokiai situacijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Pažymėtina, kad, pirma, Direktyvos 2003/86 2 straipsnio c dalyje aiškiai nurodyta, jog sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>globėjas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> neabejotinai reiškia trečiosios šalies pilietį, ir, antra, šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ši direktyva netaikoma Sąjungos piliečio šeimos nariams (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė šios direktyvos taikymo trečiosios šalies piliečiui, kuris, kaip ir pareiškėjas pagrindinėje byloje, yra Sąjungos piliečio, nepasinaudojusio teise laisvai judėti, šeimos narys, – tai, beje, patvirtina ir direktyvos parengiamieji dokumentai (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Vis dėlto iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad jis turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pateikto dėl Sąjungos teisės nuostatų, esant tokioms situacijoms, kai, net jeigu pagrindinės bylos aplinkybėmis Sąjungos teisė tiesiogiai netaikoma, minėtas Sąjungos teisės nuostatas leista taikyti pagal nacionalinę teisę, nes joje yra nuoroda į šių nuostatų turinį (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Esant tokioms situacijoms, Sąjunga aiškiai suinteresuota, kad, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje, iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos būtų aiškinamos vienodai (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo atliekamas Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas, esant į jų taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, yra tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti šių situacijų ir minėtomis nuostatomis reglamentuojamų situacijų vienodą vertinimą (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE> <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris pagal SESV 267 straipsnyje nustatytą teisminio bendradarbiavimo sistemą vienintelis turi jurisdikciją aiškinti nacionalinę teisę (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE> <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją), patikslino, jog iš Nyderlandų teisės aktų matyti, kad, jei, kaip pagrindinėje byloje, nacionalinis teisės aktų leidėjas tą pačią normą taiko į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkančiai situacijai ir į šios teisės taikymo sritį nepatenkančiai situacijai, šios situacijos turi būti vertinamos vienodai. Tuo remdamasis minėtas teismas priėjo prie išvados, kad pagal Nyderlandų teisę jis privalo tose bylose taikyti Direktyvos 2003/86 6 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kaip nurodo ir Nyderlandų vyriausybė, kad ši nuostata, vadovaujantis nacionaline teise, tiesiogiai ir besąlygiškai taikytina tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, todėl Sąjunga aiškiai suinteresuota, kad Teisingumo Teismas byloje C–382/18 nuspręstų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad pagal Direktyvos 2003/86 3 straipsnio 3 dalį tokios situacijos, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje C‑382/18, aiškiai neįtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį, nes iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tokia aplinkybė negali paneigti Teisingumo Teismo jurisdikcijos nuspręsti dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją suformuotą, primintą šio sprendimo 41–43 punktuose (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE> <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K ir B</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑380/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:877">EU:C:2018:877</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20190313">2019 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑635/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:192">EU:C:2019:192</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Pagal šio sprendimo 41–43 punktuose primintą jurisprudenciją siekiama leisti Teisingumo Teismui spręsti dėl Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo nepriklausomai nuo sąlygų, kuriomis jos turėtų būti taikomos, kaip tik tais atvejais, kurių Sutarčių autoriai arba Sąjungos teisės aktų leidėjas nemanė esant tikslinga įtraukti į tų nuostatų taikomo sritį. Taigi, racionaliai mąstant, Teisingumo Teismo jurisdikcija negali skirtis, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamos nuostatos taikymo sritis buvo apibrėžta vartojant pozityvią apibrėžtį, ar nustatant tam tikrus netaikymo atvejus, nes abu šie teisėkūros būdai gali būti naudojami vienodai (<DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir ten nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą byloje C‑382/18 atsakytina, kad Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį turi jurisdikciją aiškinti Direktyvos 2003/86 6 straipsnį esant tokiai situacijai, kai teismas turi nuspręsti dėl prašymo leisti atvykti ir gyventi šalyje trečiosios šalies piliečiui, kuris yra Sąjungos piliečio, nepasinaudojusio teise laisvai judėti, šeimos narys, jeigu pagal nacionalinę teisę ši nuostata pripažinta tiesiogiai ir besąlygiškai taikytina tokiai situacijai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo ir antrojo klausimų byloje C‑381/18 ir dėl antrojo ir trečiojo klausimų byloje C‑382/18</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Užduodamas pirmąjį ir antrąjį klausimus byloje C‑381/18 ir antrąjį ir trečiąjį klausimus byloje C‑382/18, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinę praktiką, pagal kurią kompetentingos institucijos viešosios tvarkos interesais gali, pirma, atmesti šia direktyva pagrįstą prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje dėl teistumo už nusikalstamą veiką per ankstesnį gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje laikotarpį ir, antra, panaikinti šia direktyva pagrįstą leidimą gyventi arba atsisakyti jį atnaujinti, jeigu pareiškėjui buvo skirta pakankamai griežta bausmė, palyginti su gyvenimo šalyje trukme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali atmesti šia direktyva pagrįstą prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad valstybės narės dėl tų pačių interesų gali panaikinti arba atsisakyti atnaujinti šia direktyva pagrįstą leidimą gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad valstybės narės gali priimti Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus sprendimus, be kita ko, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis laikytinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis, norint nustatyti sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>grėsmė viešajai tvarkai<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> reikšmę pagal minėtas nuostatas, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Sąjungos pilietis, pasinaudojęs teise laisvai judėti, ir kai kurie jie šeimos nariai gali būti laikomi keliančiais grėsmę viešajai tvarkai tik jeigu jų asmeninis elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš<?PAGE NO="9"?> pagrindinių atitinkamos valstybės narės visuomenės interesų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Orfanopoulos ir Oliveri</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑482/01 ir C‑493/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:262">EU:C:2004:262</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20180605">2018 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Coman ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑673/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:385">EU:C:2018:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Kaip matyti iš šios dienos Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">E.P</HT>. (<HT TYPE="ITALIC">Grėsmė viešajai tvarkai</HT>) (C‑380/18) 28–30 punktų, bet kokia Sąjungos teisės aktų leidėjo nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>grėsmės viešajai tvarkai<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> sąvoką nebūtinai turi būti suprantama kaip išimtinai nurodanti asmeninį elgesį, keliantį realią, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės visuomenės interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Taigi, norint tiksliai apibrėžti Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>viešosios tvarkos interesai<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> reikšmę, būtina atsižvelgti į šių nuostatų formuluotę, kontekstą ir teisės akto, kuriame jos įtvirtintos, tikslus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150624">2015 m. birželio 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">T</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑373/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:413">EU:C:2015:413</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20170404">2017 m. balandžio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fahimian</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑544/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:255">EU:C:2017:255</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Sąjungos teisės nuostatos genezė taip pat gali suteikti svarbios informacijos ją aiškinant (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20191001">2019 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Planet49</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑673/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:801">EU:C:2019:801</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Pirma, dėl šios direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių pažymėtina, kad pagal šias nuostatas, priešingai nei, pavyzdžiui, pagal Direktyvos 2004/38 27 straipsnio 2 dalį, aiškiai nereikalaujama, jog atitinkamo asmens elgesys keltų tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų, kad tokį asmenį būtų galima laikyti keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad nors Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės, be kita ko, atsižvelgia į šio asmens padaryto viešosios tvarkos pažeidimo sunkumą arba pobūdį arba jo keliamą pavojų, vis dėlto ši pareiga grindžiama gerokai švelnesniu kriterijumi, nei kylančiu iš šio sprendimo 53 punkte paminėtos jurisprudencijos. Konkrečiai kalbant, be to, kad minėta pareiga nereikalauja iš kompetentingų institucijų sistemiškai remtis tikru ir esamu pavojumi, kurį kelia minėto asmens elgesys, ji taip pat nenustato ryšio tarp sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>grėsmė viešajai tvarkai<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> ir pakenkimo vienam iš pagrindinių visuomenės interesų grėsmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Antra, dėl šios direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalių konteksto pažymėtina, kad jos 14 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>viešosios tvarkos<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> sąvoka gali apimti teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą, o tai rodo, kad tokio teistumo gali pakakti norint įrodyti grėsmę viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą, nesant būtinybės nustatyti tikros, esamos ir pakankamai didelės grėsmės vienam iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės visuomenės interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Trečia, dėl 6 straipsnio genezės pasakytina, kad iš dalies pakeisti pasiūlymai dėl Tarybos direktyvos dėl teisės į šeimos susijungimą [COM(2000) 624 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> ir COM(2002) 225 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>], kuriais grindžiama Direktyva 2003/86, rodo, jog iš pradžių buvo numatyta reikalauti, kad viešosios tvarkos interesai būtų grindžiami išimtinai asmeniniu atitinkamo šeimos nario elgesiu. Tačiau Sąjungos teisės aktų leidėjas galiausiai atsisakė šio valstybėms narėms pripažintos veiksmų laisvės apribojimo taikant šios direktyvos 6 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Ketvirta, dėl Direktyva 2003/86 siekiamo tikslo pasakytina, kad, remiantis Teisingumo Teismas jurisprudencija, šia direktyva siekiama palengvinti šeimos susijungimą ir užtikrinti apsaugą trečiųjų šalių piliečiams, visų pirma nepilnamečiams (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir S</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑550/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:248">EU:C:2018:248</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20190313">2019 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑635/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:192">EU:C:2019:192</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Kad šis tikslas būtų pasiektas, minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytos konkrečios pareigos, kurias atitinka aiškiai apibrėžtos subjektyviosios teisės. Pagal direktyvą jos įpareigojamos leisti susijungti atitinkamiems globėjo šeimos nariams ir negali naudotis savo diskrecija,<?PAGE NO="10"?> jeigu tenkinamos jos IV skyriuje, kuriame yra 6 straipsnis, nustatytos sąlygos (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑153/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:453">EU:C:2015:453</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20190313">2019 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑635/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:192">EU:C:2019:192</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis, kadangi leidimas susijungti šeimai yra bendra taisyklė, Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos siaurai, o valstybės narės joms suteikta diskrecija neturi naudotis taip, kad pakenktų šios direktyvos tikslui ir veiksmingumui (žr. pagal analogiją <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑153/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:453">EU:C:2015:453</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20181107">2018 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑257/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:876">EU:C:2018:876</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Vis dėlto, atsižvelgiant į šio sprendimo 56–59 punktuose paminėtus aspektus, iš Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimo matyti, kad toks valstybių narių veiksmų laisvės apribojimas nereiškia, kad kompetentingoms institucijoms nesuteikta galimybė taikyti Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalių remiantis vienintele aplinkybe, kad atitinkamas asmuo buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, nenustatant, kad jo asmeninis elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės visuomenės interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Priešingai, remiantis proporcingumo principu, kuris yra vienas iš Sąjungos teisės bendrųjų principų, nacionalinė šių nuostatų taikymo praktika visų pirma negali viršyti to, kas būtina viešosios tvarkos palaikymui užtikrinti (žr. pagal analogiją <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑153/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:453">EU:C:2015:453</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad kompetentingos institucijos negali automatiškai manyti, kad trečiosios šalies pilietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, vien dėl to, kad jis buvo nuteistas už kokią nors nusikalstamą veiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Taigi institucijos tik tada gali konstatuoti, jog trečiosios šalies pilietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, remdamosi vienintele aplinkybe, kad šis pilietis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, kai veika yra tokia sunki ir tokio pobūdžio, kad būtina atmesti šio piliečio gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje galimybę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Beje, šią išvadą patvirtina tiek Direktyvos 2003/86 14 konstatuojamojoje dalyje esanti nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>teistum[o] už sunkaus nusikaltimo padarymą<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> sąvoką, tiek – konkrečiai kalbant apie leidimo gyventi šalyje panaikinimą arba atsisakymą jį atnaujinti – šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į padaryto pažeidimo sunkumą ar pobūdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Be to, prieš priimdamos neigiamą sprendimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį kompetentingos institucijos pagal tos pačios direktyvos 17 straipsnį turi individualiai įvertinti atitinkamo asmens padėtį, tinkamai atsižvelgdamos į šio asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, ir šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo kilmės šalimi buvimą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190313">2019 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑635/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:192">EU:C:2019:192</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjama nacionalinė praktika atitinka šiuos reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus byloje C‑381/18 ir antrąjį ir trečiąjį klausimus byloje C‑382/18 atsakytina, kad Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos kaip nedraudžiančios nacionalinės praktikos, pagal kurią kompetentingos institucijos viešosios tvarkos interesais gali, pirma, atmesti šia direktyva pagrįstą prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje dėl teistumo už nusikalstamą veiką per ankstesnį gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje laikotarpį ir, antra, panaikinti šia direktyva pagrįstą leidimą gyventi arba atsisakyti jį atnaujinti, kai pareiškėjui buvo skirta pakankamai griežta bausmė, palyginti su gyvenimo šalyje trukme, jeigu tokia praktika taikoma tik tuomet, kai pažeidimas, kuriuo grindžiamas konkretus teistumas už<?PAGE NO="11"?> nusikalstamą veiką, yra pakankamai sunkus, kad būtų galima konstatuoti, jog būtina atmesti pareiškėjo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje galimybę, ir institucijos atlieka tos pačios direktyvos 17 straipsnyje numatytą individualų vertinimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį turi jurisdikciją aiškinti <DATE ISO="20030922">2003 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 6 straipsnį esant tokiai situacijai, kai teismas turi nuspręsti dėl prašymo leisti atvykti ir gyventi šalyje trečiosios šalies piliečiui, kuris yra Sąjungos piliečio, nepasinaudojusio teise laisvai judėti, šeimos narys, jeigu pagal nacionalinę teisę ši nuostata pripažinta tiesiogiai ir besąlygiškai taikytina tokiai situacijai.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos kaip nedraudžiančios nacionalinės praktikos, pagal kurią kompetentingos institucijos viešosios tvarkos interesais gali, pirma, atmesti šia direktyva pagrįstą prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje dėl teistumo už nusikalstamą veiką per ankstesnį gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje laikotarpį ir, antra, panaikinti šia direktyva pagrįstą leidimą gyventi arba atsisakyti jį atnaujinti, kai pareiškėjui buvo skirta pakankamai griežta bausmė, palyginti su gyvenimo šalyje trukme, jeigu tokia praktika taikoma tik tuomet, kai pažeidimas, kuriuo grindžiamas konkretus teistumas už nusikalstamą veiką, yra pakankamai sunkus, kad būtų galima konstatuoti, jog būtina atmesti pareiškėjo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje galimybę, ir institucijos atlieka tos pačios direktyvos 17 straipsnyje numatytą individualų vertinimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>