<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-11-202511C113202305250-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0525-23-202503208-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="9/03/2026 14:30:36" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="1NR1lazxNrHWarsZz31I6wFpIVsTafqJbnq9zg+//7MhCrLDhbACAMfMaMxDMNQMINpB51XPNlcPPSMeP6TZ36Nm38vweU0YlwcN/u1uNVBRvSNVX8oQD5YZHjdiRjS9PcPyuyYCTx/r9SxEi0mJn8i3c5q0kq7fb0Quk+ZxSo4=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="d6ee9bac-ef96-4fa5-8269-5493d82b0a70" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0525" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20-03-25 12:20:47" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-04-15T08:06:04Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="e32114f17b1f4546b39ef3b3c1843960" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0525" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato N. Emiliou išvada – Byla C‑525/23</div>
      <div id="rId21" style="default">Oti</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      NICHOLAS EMILIOU IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. balandžio 3 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑525/23 [Oti] (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      OS
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Migracija – Direktyva (ES) 2016/801 – Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo savanoriškos tarnybos tikslais sąlygos – Atsisakymas pratęsti leidimą gyventi šalyje – 7 straipsnio 1 dalies e punktas – „Pakankamos lėšos“ – Nacionalinio aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią reikalaujama, kad lėšos būtų įgytos nuolat ir kad jų pobūdžio deklaracijos būtų nuoseklios – Šių reikalavimų suderinamumas su Sąjungos teise“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši byla susijusi su Direktyvos (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų aiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">2</a>
</span>). Konkrečiai kalbant, Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą atvykimo ir gyvenimo šalyje sąlygą, kad trečiosios šalies pilietis turi turėti „pakankamai lėšų“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) klausia, ar su Sąjungos teise suderinama nacionalinė praktika, pagal kurią reikalaujama, pirma, kad atitinkamas asmuo tokių lėšų įgytų nuolat ir, antra, kad šis asmuo nuosekliai įrodytų tokių lėšų pobūdį. Šie klausimai kilo nagrinėjant trečiosios šalies piliečio OS ir Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság (Migracijos policijos nacionalinė generalinė direkcija, Vengrija; toliau – nacionalinė imigracijos institucija) ginčą dėl Oti prašymo pratęsti leidimą gyventi šalyje savanoriškos tarnybos tikslais atmetimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių noriu pažymėti, kad sąlyga, susijusi su „pakankamomis lėšomis“, pati savaime Teisingumo Teismui nėra nežinoma, nes jau yra jurisprudencijos apie tai, kaip ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitus Sąjungos migracijos ir laisvo judėjimo teisės aktus. Vis dėlto šioje byloje Teisingumo Teismui suteikiama galimybė pirmą kartą ją išaiškinti Direktyvos 2016/801 taikymo kontekste.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2016/801 20, 21, 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-18" title="page-3">
      „(20) šia direktyva turėtų būti remiami Europos savanorių tarnybos tikslai ugdyti jaunimo ir visuomenių, kuriose jie gyvena, solidarumą, savitarpio supratimą ir toleranciją ir kartu prisidėti stiprinant socialinę sanglaudą ir propaguojant aktyvų jaunimo pilietiškumą. Siekiant visoje Sąjungoje nuosekliai užtikrinti galimybes dalyvauti Europos savanorių tarnyboje, valstybės narės turėtų taikyti šios direktyvos nuostatas trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi Europos savanorių tarnybos tikslais;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-19" title="page-3">
      (21) valstybės narės turėtų turėti galimybę šios direktyvos nuostatas taikyti mokiniams, savanoriams, išskyrus atvykstančius į Europos savanorių tarnybą, ir au pair auklėms, kad jie galėtų paprasčiau atvykti ir gyventi ir kad būtų užtikrintos jų teisės;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-20" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-21" title="page-4">
      (41) iškilus abejonėms dėl prašymo dėl priėmimo pagrindimo, valstybės narės turėtų turėti galimybę atlikti atitinkamus patikrinimus arba pareikalauti įrodymų, kad galėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti numatomus prašytojo mokslinius tyrimus, studijas, stažavimąsi, savanorišką tarnybą, mokinių mainų programą, edukacinį projektą arba darbą au pair aukle ir kovoti su piktnaudžiavimu šioje direktyvoje nustatyta tvarka ir netinkamu jos taikymu;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-22" title="page-4">
      (42) jei pateikta informacija yra neišsami, valstybės narės per pagrįstą laikotarpį turėtų pranešti prašytojui, kokia papildoma informacija yra reikalinga, ir nustatyti pagrįstą terminą tokiai informacijai pateikti. Jei papildoma informacija nepateikiama per tą terminą, prašymas gali būti atmestas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      „Šia direktyva nustatomos:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-25" title="page-4">
      a) trečiųjų šalių piliečių ir, kai taikoma, jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją bei gyvenimo joje ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi ar savanoriškos tarnybos Europos savanorių tarnyboje ir, jei taip nusprendžia valstybės narės, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų, savanoriškos tarnybos, kuri nėra Europos savanorių tarnyba, ar Au pair programos tikslu sąlygos ir teisės;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2016/801 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      „Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie teikia prašymą dėl priėmimo arba buvo priimti į valstybės narės teritoriją mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi ar savanoriškos tarnybos Europos savanorių tarnyboje tikslu. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti šios direktyvos nuostatas taikyti trečiųjų šalių piliečiams, kurie teikia prašymą dėl priėmimo mokinių mainų programos arba edukacinio projekto, savanoriškos tarnybos, kuri nėra Europos savanorių tarnyba, arba Au pair programos tikslu.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 5 straipsnyje „Principai“ nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-4">
      „1. Priimant trečiosios šalies pilietį pagal šią direktyvą patikrinami dokumentais paremti įrodymai, kad trečiosios šalies pilietis atitinka:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-4">
      a) 7 straipsnyje nustatytas bendrąsias sąlygas ir
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      b) 8, 11, 12, 13, 14 arba 16 straipsnyje nustatytas specialiąsias sąlygas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      2. Valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojas pateiktų 1 dalyje nurodytus dokumentais paremtus įrodymus viena iš valstybinių atitinkamos valstybės narės kalbų arba bet kuria iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kurią nustatė ta valstybė narė.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      3. Visas bendrąsias ir atitinkamas specialiąsias sąlygas atitinkantis trečiosios šalies pilietis įgyja teisę gauti leidimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2016/801 7 straipsnyje „Bendrosios sąlygos“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      „1. Dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo pagal šią direktyvą prašytojas:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-39" title="page-5">
      e) pateikia atitinkamos valstybės narės reikalaujamus įrodymus, kad planuojamo buvimo joje laikotarpiu trečiosios šalies pilietis turės pakankamai lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti nesikreipdamas į valstybės narės socialinės paramos sistemą ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti. Tai, ar turima pakankamai lėšų, vertinama nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai ir atsižvelgiama į lėšas, kurios, inter alia, gaunamos kaip subsidija, stipendija ar studijų stipendija, pagal galiojančią darbo sutartį ar įpareigojantį darbo pasiūlymą, arba mokinių mainų programą vykdančios organizacijos, stažuotojus priimančios institucijos, savanoriškos tarnybos programą vykdančios organizacijos, priimančiosios šeimos ar au pair auklėms tarpininkaujančios organizacijos finansinį įsipareigojimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 20 straipsnio „Prašymo atmetimo pagrindai“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-5">
      „1. Valstybės narės atmeta prašymą, kai:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-5">
      a) netenkinamos 7 straipsnyje nustatytos bendrosios sąlygos arba atitinkamos specialiosios sąlygos, nustatytos 8, 11, 12, 13, 14 arba 16 straipsnyje;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-5">
      b) pateikti dokumentai gauti apgaule, yra suklastoti arba padirbti;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-5">
      c) atitinkama valstybė narė leidžia priimti tik per patvirtintą priimantįjį subjektą, o priimantysis subjektas nėra patvirtintas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinė teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos a harmadik országbeli állampolgárok beutazásáról és tartózkodásáról szóló 2007. évi II. törvény (2007 m. Įstatymas Nr. II dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo į šalį ir gyvenimo joje; toliau – 2007 m. Įstatymas Nr. II) 2 straipsnio d punkte nustatyta, kurie giminaičiai laikomi trečiosios šalies piliečio „šeimos nariais“. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies f punktą trečiųjų šalių piliečiai Vengrijos teritorijoje per 180 dienų laikotarpį gali būti ilgiau nei 90 dienų, tik jeigu visą buvimo šalyje laiką turi pakankamai lėšų pragyvenimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti, įskaitant grįžimo kelionės išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">A harmadik országbeli állampolgárok beutazásáról és tartózkodásáról szóló 2007. évi II. törvény végrehajtásáról szóló 114/2007. (V. 24.) Korm. rendelet (2007 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 114, kuriuo patvirtinamos 2007 m. Įstatymo Nr. II įgyvendinimo taisyklės; toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 114/2007) 29 straipsnio 5 dalyje iš esmės nustatyta, kad laikoma, jog trečiosios šalies pilietis turi pakankamai lėšų buvimui Vengrijoje, jeigu jis pats arba jo „šeimos narys“ iš teisėtai įgytų pajamų arba turimo turto gali padengti savo pragyvenimo, apgyvendinimo, grįžimo kelionės ir prireikus medicininės priežiūros išlaidas. Šio Vyriausybės nutarimo 29 straipsnio 6 dalyje išvardyta, kaip galima įrodyti turimas pragyvenimo lėšas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, procesas Teisingumo Teisme ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas pagrindinėje byloje OS yra trečiosios šalies pilietis. Jis turėjo leidimą gyventi Vengrijoje studijų tikslais, leidimas galiojo iki 2020 m. birželio 30 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti šį leidimą gyventi šalyje, siekdamas savanoriauti Vengrijoje veikiančioje asociacijoje Mahatma Gandhi Emberi Jogi Egyesület (Mahatmos Gandžio žmogaus teisių asociacija; toliau – asociacija). Jis nurodė, kad padengti pragyvenimo išlaidas savanoriavimo laikotarpiu ketina padedamas dėdės, Didžiosios Britanijos piliečio. Be to, pareiškėjas pridėjo sutartį su asociacija, savo vardu atidarytos banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti šešių mėnesių laikotarpio transakcijų vertė, dėdės pareiškimą dėl atsakomybės prisiėmimo ir patvirtinamuosius dokumentus apie dėdės pajamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kompetentinga regioninė imigracijos institucija atmetė prašymą pratęsti leidimą gyventi šalyje ir nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Sąjungos teritorijos. Minėta institucija paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog OS dėdė negali būti laikomas „šeimos nariu“, kaip apibrėžta 2007 m. Įstatymo Nr. II 2 straipsnio d punkte, jis negali padengti pareiškėjo pragyvenimo Vengrijoje išlaidų, todėl pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 114/2007 29 straipsnio 5 ir 6 dalis negalima atsižvelgti į prie prašymo pridėtus įrodymus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas apskundė tą sprendimą nacionalinei imigracijos institucijai. Jis nurodė, kad sudarė paskolos sutartį su savo dėde, ir pridėjo deklaraciją, kurioje pastarasis įsipareigojo suteikti jam tam tikrą sumą savanoriškos tarnybos laikotarpiu, be kita ko, banko pavedimais. Vis dėlto nacionalinė imigracijos institucija taip pat laikėsi nuomonės, kad pareiškėjo dėdė nėra šeimos narys, todėl negali padengti jo pragyvenimo Vengrijoje išlaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">OS pateikė administracinį skundą dėl šio sprendimo Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas). Šiame teisme jis tvirtino, kad dėdė finansiškai galės padėti ne paskolos, o dovanos forma. Be to, jis teigė, kad nacionalinė imigracijos institucija pasielgė neteisėtai, nuspręsdama neatsižvelgti į jo dėdės suteikiamas lėšas vien dėl to, kad dėdė nėra „šeimos narys“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo sprendime Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) šiuo klausimu sutiko su pareiškėju. Taigi jis panaikino regioninės ir nacionalinės imigracijos institucijų sprendimus ir nurodė šiai institucijai pradėti naują procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija) panaikino šį sprendimą. Šis teismas laikėsi pozicijos, jog tam, kad būtų įvykdyta su „pakankamomis lėšomis“ susijusi sąlyga, nustatyta Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkte ir perkelta į nacionalinę teisę, trečiosios šalies pilietis turi įrodyti, kad atitinkamas lėšas įgijo arba iš šeimos nario, kaip apibrėžta 2007 m. Įstatymo Nr. II 2 straipsnio d punkte, arba kaip savo pajamas ir (arba) turtą, t. y. nuolat, ir galės disponuoti šiomis lėšomis kaip savo nuosavybe be jokių apribojimų. Be to, reikia, kad pareiškėjo deklaracijos šiuo klausimu būtų nuoseklios. Atsižvelgdamas į šiuos elementus, Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nurodė Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) pradėti naują procesą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vykstant šiam naujam procesui, Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas), turėdamas abejonių dėl Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nutartyje nurodytų kriterijų suderinamumo su Sąjungos teise, nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-58" title="page-7">
      „1. Ar, atsižvelgiant į [Direktyvos 2016/801] 2 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, 1 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies e punkte valstybėms narėms suteiktą diskreciją atitinka tokia valstybės narės praktika, pagal kurią, siekiant pripažinti, kad prašytojas – savanoriauti ketinantis trečiosios šalies pilietis – turi pragyvenimo lėšų, įrodžius, kad jo giminaitis, kuris nelaikomas šeimos nariu, iš savo teisėtai gautų pajamų reguliariai pervesdamas pragyvenimui reikalingas lėšas gali skirti ir skiria pakankamai pajamų prašytojo pragyvenimui ir jo grįžimo kelionei, nustatoma papildoma sąlyga, kad prašytojas turi tiksliai nurodyti, ar gauta suma yra pajamos, ar turtas, taip pat pateikti dokumentą, įrodantį, kokiu teisiniu pagrindu jis įgijo šias pajamas ar turtą ir kad šią sumą ar turtą jis nuolat ir neribotai valdo kaip nuosavybę?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-59" title="page-8">
      2. Atsižvelgiant į Sąjungos teisės viršenybės principą, vienodą požiūrį pagal SESV 79 straipsnį, [Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)] 45 straipsnyje įtvirtintą apsigyvenimo laisvę ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintas teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat į [Direktyvos 2016/801] 54 ir 61 konstatuojamąsias dalis, visų pirma į teisinio saugumo principą, ar atsakymui į pirmąjį prejudicinį klausimą turi įtakos tai, kad nacionalinės teisės aktuose, reglamentuojančiuose leidimus gyventi šalyje, apskritai nenustatytos pirmajame prejudiciniame klausime nurodytos sąlygos, taigi šias sąlygas yra nustatęs ne teisės aktų leidėjas, o valstybės narės aukščiausiasis teismas, taikydamas atitinkamą teisę, ir jo suformuota jurisprudencija turi būti remiamasi kaip precedentu?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-8">
      3. Kadangi pagal nacionalinę teisę siekiant pripažinti, kad prašytojas turi pragyvenimo lėšų, taip pat reikia pateikti pareiškimą ir dokumentus, įrodančius, jog laikomasi minėtų privalomų sąlygų, ar nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į SESV 79 straipsnyje nustatytą vienodo požiūrio reikalavimą, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintas teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, [Direktyvos 2016/801] 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytą teisinio saugumo reikalavimą ir šios direktyvos 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintas procesines garantijas, [Direktyvos 2016/801] 7 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad [šias] nuostatas atitinka tik tokia valstybės narės praktika, pagal kurią reikalaujama, kad apie teisines pasekmes įspėtas pareiškėjas nuosekliai ir neprieštaringai nurodytų būtinomis laikomas papildomas sąlygas ir pateiktų įrodymus, kad jų laikosi, o prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje atmetamas tik dėl to, kad neįrodytos jurisprudencijoje nustatytos sąlygos, jeigu buvo paisoma suinteresuotojo asmens teisių ir laikytasi procesinių garantijų?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. birželio 26 d. prašymas priimti prejudicinį sprendimą 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateiktas Teisingumo Teismo kanceliarijai. 2024 m. lapkričio 20 d. vykusiame posėdyje dalyvavo ir rašytines pastabas pateikė Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisijos atstovai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2016/801, kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo sąlygos, grindžiama tuo, kad „[i]migracija į Sąjungą iš kitų šalių yra vienas iš aukštos kvalifikacijos specialistų šaltinių“ ir kad šie žmonės „yra svarbūs formuojant pagrindinį Sąjungos turtą – žmogiškąjį kapitalą ir užtikrinant pažangų, tvarų ir įtraukų augimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">3</a>
</span>). Kaip ir kai kuriose kitose direktyvose, reglamentuojančiose migraciją ar laisvą judėjimą Europos Sąjungoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">4</a>
</span>), joje viena iš sąlygų yra tai, kad atitinkamas asmuo gautų pakankamai lėšų savo pragyvenimo ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti ir nebūtų finansinė našta valstybės narės, kurioje jis būna, socialinės paramos sistemai. Vis dėlto kai kuriuose kituose teisės aktuose „pakankamų lėšų“ reikalavimas susietas su kitomis sąlygomis, todėl lėšos turi būti ne tik pakankamos, bet ir stabilios bei reguliarios (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">5</a>
</span>), o Direktyvoje 2016/801 to nereikalaujama. Jos 7 straipsnio 1 dalies e punkte reikalaujama tik „pakankamų“ lėšų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai kyla dėl to, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje – trečiosios šalies pilietis, prašantis išduoti leidimą gyventi šalyje savanoriškos tarnybos tikslais – pateikė prieštaringas deklaracijas dėl lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti buvimo Vengrijoje laikotarpiu pobūdžio. Iš pradžių jis teigė, kad šias lėšas jam suteikia dėdė pagal paskolos sutartį, bet vėliau tvirtino, kad iš tikrųjų dėdė lėšas dovanoja. Šiam teismui Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nurodė laikytis pozicijos, kad tokioje situacijoje leidimas gyventi šalyje negali būti išduotas. Kúria (Aukščiausiasis Teismas) mano, pirma, kad lėšos, kurias nurodo pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi šalyje pagal Direktyvą 2016/801, turi būti arba suteiktos „šeimos nario“, kaip jis apibrėžiamas pagal nacionalinę teisę (o tai nėra OS dėdės atvejis), arba pareiškėjas jas turi būti įgijęs kaip savo pajamas ar turtą, t. y. nuolat (prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas supranta tai taip, kad lėšos turi būti įgytos kaip dovana, o ne kaip paskola, jeigu gautos iš trečiojo asmens, kuris, kaip OS dėdė, nelaikomas „šeimos nariu“), ir turi galimybę jomis disponuoti kaip savo nuosavybe be jokių apribojimų. Antra, pareiškėjas turi nuosekliai įrodyti tokių lėšų pobūdį (toliau kartu – ginčijami reikalavimai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai pirmuoju ir trečiuoju klausimais Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) teiraujasi iš esmės dėl šių reikalavimų suderinamumo su Sąjungos teise. Šis teismas pažymi, kad, jo nuomone, valstybėms narėms neleidžiama papildyti Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkto turinio papildomomis sąlygomis. Be to, kadangi šiuo atveju įrodyta, kad OS dėdė yra mokus fizinis asmuo ir savo pajamas gauna teisėtai, yra ginčytina, kiek svarbu, kad OS lėšas iš dėdės gauna kaip paskolą ar kaip dovaną ir ar jas įgijo visam laikui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tolesnius skirsnius pradėsiu aptardamas Vengrijos vyriausybės argumentus dėl pateiktų klausimų priimtinumo (A) ir tik tuomet pereisiu prie pirmesniame (B) punkte paminėtų klausimų nagrinėjimo. Toliau pateiksiu atsakymą į antrąjį klausimą, susijusį su tuo, kad ginčijami reikalavimai buvo nustatyti ne nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su leidimais gyventi šalyje, o atitinkamos valstybės narės aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje (C).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priimtinumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vengrijos vyriausybė teigia, kad pateikti klausimai, susiję su Direktyvos 2016/801 aiškinimu, yra nepriimtini, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu vyriausybė pateikia du argumentus. Pirma, ji nurodo, kad savo prašyme OS nenurodė, jog prašo leidimo gyventi šalyje „savanoriškos tarnybos“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2016/801, tikslais; vietoj to jis pateikė prašymą remdamasis „kitais tikslais“ (kaip numatyta nacionalinėje teisėje), o tokie „kiti tikslai“ nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">7</a>
</span>). Antra, ji teigia, kad net jei iš tiesų būtų laikoma, jog OS pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje „savanoriškos tarnybos“ tikslais, jis vis tiek nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Šiuo klausimu Vengrijos vyriausybė pažymi, kad Vengrija pasinaudojo Direktyvos 2016/801 1 straipsnio a punkte ir 2 straipsnio 1 dalyje, siejamose su šios direktyvos 21 konstatuojamąja dalimi, numatyta galimybe taikyti šio teisės akto nuostatas ne tik trečiųjų šalių piliečiams, norintiems dalyvauti Europos savanorių tarnyboje, bet ir tiems, kurie, kaip pareiškėjas, siekia atlikti kitą savanorišką tarnybą. Vis dėlto tokiu atveju būtina, kad atitinkama savanoriškos tarnybos programą vykdanti organizacija būtų laikoma „priimančiuoju subjektu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2016/801 3 straipsnio 14 punktą. Tačiau asociacijos atveju taip nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, Vengrijos vyriausybės argumentus galima nesunkiai atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia, atsakydamas į antrąjį šios vyriausybės argumentą turiu pažymėti, kad šios direktyvos 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ sąvokos „priimantysis subjektas“, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2016/801 3 straipsnio 14 punkte, nėra. Vis dėlto ji vartojama 14 straipsnyje, kuriame išvardijamos konkrečios savanorių atvykimo ir gyvenimo šalyje sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai nei Vengrijos vyriausybė, suprantu, kad tai, ar atitinkama savanoriškos tarnybos programą vykdanti organizacija gali būti laikoma „priimančiuoju subjektu“, dėl to yra svarbu vertinant, ar šios sąlygos įvykdytos, o ne sprendžiant preliminarų klausimą, ar prašytojas patenka į šio teisės akto taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, primenu, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, atsižvelgiant į SESV 267 straipsnyje numatytą Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą, kai pateikti klausimai yra susiję su Sąjungos teisės aiškinimu ir kai šiems klausimams taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą šiais klausimais tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš nurodytų aplinkybių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma man neatrodo, kad prašomas išaiškinimas, susijęs su Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkto sąlyga dėl „pakankamų lėšų“, yra nesusijęs su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ar jos dalyku.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, nepriklausomai nuo to, pagal kokią konkrečią kategoriją OS pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje (ar „savanoriškos tarnybos“, ar „kitais tikslais“), kompetentingos imigracijos institucijos ir nacionaliniai teismai bet kuriuo atveju šį prašymą laikė pateiktu „savanoriškos tarnybos“ tikslais ir nagrinėjo jį atsižvelgdami, be kita ko, į Direktyvos 2016/801 7 straipsnyje išvardytas bendrąsias sąlygas, įskaitant sąlygą, susijusią su „pakankamomis lėšomis“ (7 straipsnio 1 dalies e punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, per posėdį Vengrijos vyriausybė pripažino, jog tai, kad asociacija negali būti laikoma „priimančiuoju subjektu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2016/801 3 straipsnio 14 punktą, nėra priežastis, dėl kurios OS prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje buvo atmestas, nes kompetentingų regioninių ir nacionalinių imigracijos institucijų sprendimai buvo grindžiami tik tuo, kad Oti neįrodė turintis „pakankamai lėšų“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies e punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to išplaukia, kad sprendimas pagrindinėje byloje nagrinėjamame ginče priklauso nuo šios sąlygos aiškinimo ir kad pateikti klausimai yra priimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Suderinamumo vertinimas (pirmasis ir trečiasis klausimai)</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau paaiškinau šios išvados 22 ir 23 punktuose, prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas klausia, ar siekiant įrodyti, kad pareiškėjas turi „pakankamai lėšų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punktą, pakanka, kad atsakomybę už tokių lėšų suteikimą prisiimantis asmuo (šiuo atveju – pareiškėjo dėdė) įrodytų, jog yra pajėgus jas suteikti, ir pareikštų, kad jos skirtos pareiškėjo pragyvenimo išlaidoms jo buvimo šalyje metu ir jo grįžimo kelionės išlaidoms padengti. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau tas teismas supranta, kad Kúria (Aukščiausiasis Teismas) laikosi nuomonės, kad jei lėšos yra gautos iš trečiojo asmens, kuris nėra „šeimos narys“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę (kaip OS dėdė), pareiškėjas turi įrodyti, kad šias lėšas jis iš tikrųjų įgijo kaip savo pajamas ar turtą, t. y. nuolat (kaip dovaną, o ne paskolą), ir kad jis gali jomis disponuoti kaip savo nuosavybe be jokių apribojimų. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas reiškia abejones dėl šio reikalavimo suderinamumo su šios direktyvos tikslais (kurie atsispindi jos 2 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, taip pat 4 straipsnio 1 dalyje).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis klausimas savo ruožtu kyla iš Kúria (Aukščiausiasis Teismas) padarytos išvados, kad pagrindinėje byloje OS nuosekliai neįrodė turimų lėšų pobūdžio, visų pirma kaip jos buvo įgytos ir ar jos yra nuolatinės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vėlgi klausia, ar šis reikalavimas atitinka Sąjungos teisę (visų pirma SESV 79 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">9</a>
</span>), Chartijos 47 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">10</a>
</span>), taip pat Direktyvos 2016/801 2, 41 ir 42 konstatuojamąsias dalis), atsižvelgiant į tai, jog per administracinę procedūrą OS nebuvo informuotas, kad jo prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje gali būti atmestas, jeigu jo deklaracijos šiuo klausimu nėra nuoseklios.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tolesniuose skirsniuose paeiliui išnagrinėsiu kiekvieną iš šių klausimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikalavimas, kad lėšos būtų įgyjamos nuolat</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvoka „pakankamos lėšos“ Direktyvoje 2016/801 neapibrėžta. Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies e punkte tik paminėta, kad vertinant, ar asmuo, teikiantis prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje, gauna „pakankamai lėšų“, tokios lėšos apima lėšas, kurios, „inter alia, gaunamos kaip subsidija, stipendija ar studijų stipendija, pagal galiojančią darbo sutartį ar įpareigojantį darbo pasiūlymą, arba mokinių mainų programą vykdančios organizacijos, stažuotojus priimančios institucijos, savanoriškos tarnybos programą vykdančios organizacijos, priimančiosios šeimos ar au pair auklėms tarpininkaujančios organizacijos finansinį įsipareigojimą“. Be to, direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „[v]alstybės narės gali nurodyti orientacinę sumą, kuri, jų nuomone, atitinka „pakankamas lėšas““. Šiose nuostatose taip pat paaiškinama, kad tai, ar turima pakankamai lėšų, vertinama „nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iki šiol tik du Teisingumo Teismo sprendimai buvo susiję su Direktyvos 2016/801 aiškinimu ir nė viename iš jų nebuvo konkrečiai kalbama apie sąvoką „pakankamos lėšos“ ar kitus šioje direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">11</a>
</span>). Visgi dėl Direktyvos 2004/114/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">12</a>
</span>), kuri buvo taikoma iki Direktyvos 2016/801 įsigaliojimo, Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės narės iš esmės privalo išduoti leidimą gyventi šalyje vienu iš išvardytų tikslų prašytojui, kuris atitinka Direktyvoje 2004/114 nustatytas bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, nes šių sąlygų sąrašas yra baigtinis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Man akivaizdu, kad tas pats taikytina ir Direktyvai 2016/801, nes jos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[v]isas bendrąsias ir atitinkamas specialiąsias sąlygas atitinkantis trečiosios šalies pilietis įgyja teisę gauti leidimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">14</a>
</span>). Iš to išplaukia, kad šios direktyvos 7 straipsnyje išvardytų „bendrųjų sąlygų“, įskaitant sąlygą dėl „pakankamų lėšų“, sąrašas yra baigtinis ir todėl negali būti papildytas kitomis bendrosiomis sąlygomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai manau, kad sąvoka „pakankamos lėšos“ turi dvejopą aspektą. Iš tiesų tai, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, priklauso, pirma, nuo šių lėšų dydžio (jų turi pakakti pragyvenimo išlaidoms ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti) ir, antra, nuo laiko, kuriuo pareiškėjas gali naudotis šiomis lėšomis (nes jis turi įrodyti, kad „planuojamo buvimo [šalyje] laikotarpiu turės pakankamai lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti nesikreipdamas į valstybės narės socialinės paramos sistemą ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti“) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu priminsiu, kad Teisingumo Teismas, kiek tai susiję su kitais Sąjungos teisės aktais migracijos srityje, jau yra nusprendęs, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms nedraudžiama tikrinti, ar tenkinama sąlyga dėl „pakankamų lėšų“, atsižvelgiant į tai, ar šios lėšos bus išlaikytos po prašymo pateikimo dienos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">16</a>
</span>). Mano nuomone, tas pats pasakytina ir Direktyvos 2016/801 taikymo kontekste. Būtina atlikti perspektyvinį vertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar per visą buvimo šalyje laikotarpį atitinkamas asmuo galės padengti savo pragyvenimo išlaidas. Iš tiesų, paėmus kraštutinį pavyzdį (kuris neatitinka faktinių aplinkybių pagrindinėje byloje), jei trečiosios šalies pilietis prašo leidimo gyventi šalyje pagal Direktyvą 2016/801, teigdamas, kad turi „pakankamai lėšų“, nors iš tikrųjų privalo grąžinti atitinkamą sumą iš karto po atvykimo, kyla klausimas, ar jis atitinka šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą sąlygą. Nemanau, kad taip yra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks perspektyvinis vertinimas, mano nuomone, yra dar reikalingesnis, nes iš Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkto matyti, kad sąlyga, susijusi su „pakankamomis lėšomis“, yra būtina siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems išduodamas leidimas gyventi šalyje vienu iš šioje direktyvoje išvardytų tikslų, galėtų save išlaikyti visą buvimo šalyje laikotarpį, nesikreipdami dėl valstybių narių socialinės paramos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">17</a>
</span>), ir kad tam tikrų kategorijų prašytojai, pavyzdžiui, neapmokami savanoriai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">18</a>
</span>), kurie gali prašyti išduoti leidimą gyventi šalyje pagal šią direktyvą, buvimo šalyje metu neuždirbtų jokių pinigų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nesutinku su Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nuomone, kad trečiosios šalies pilietis, prašantis išduoti leidimą gyventi šalyje pagal šią direktyvą, būtinai turi būti nuolat įgijęs lėšų. Tokio reikalavimo nustatymas, mano nuomone, reikštų, kad gerokai išeinama už Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkto teksto ribų ir nustatomi platesni šio teisės akto tikslai. Iš tiesų tai iš esmės reikštų (kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), jog tokiam asmeniui gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi šalyje vien dėl to, kad jam gali tekti grąžinti pinigų sumą, kurią jam paskolino kitas asmuo pragyvenimo ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti, net jei tai jis turės padaryti tik pasibaigus jo buvimo šalyje laikotarpiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu primintina, kad, kaip minėjau šios išvados 21 punkte, Direktyva 2016/801 siekiama skatinti ir palengvinti trečiųjų šalių piliečių migraciją mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais. Šios direktyvos 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ja siekiama „puoselėti žmonių tarpusavio ryšius ir judumą“, o 7 konstatuojamojoje dalyje – kad migracija pagal šią direktyvą „padeda atitinkamiems migrantams praturtinti vieniems kitus, jų kilmės šalis ir atitinkamą valstybę narę, kartu stiprinant kultūrinius ryšius ir didinant kultūros įvairovę“. Direktyvos 2016/801 8 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad šiuo teisės aktu turėtų būti siekiama sudaryti geresnes sąlygas Europos Sąjungai „varžytis dėl talentų pasaulyje“, o 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikslas suteikti savanoriams galimybę „paprasčiau“ atvykti ir gyventi. Mano nuomone, šios konstatuojamosios dalys patvirtina, kad direktyvos tikslas yra ne sudaryti kliūtis gauti leidimą gyventi šalyje trečiųjų šalių piliečių kategorijoms, kurios patenka į jos taikymo sritį, priskirtiniems asmenims, o tik užtikrinti, kad būtų laikomasi tam tikrų išsamių sąlygų, iš kurių svarbiausia yra ta, kad šie asmenys turėtų lėšų tam, kad netaptų našta juos priimančiai valstybei narei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primenu, kad, skirtingai nei priimdamas kai kuriuos kitus Sąjungos teisės aktus migracijos srityje, t. y. Direktyvą 2003/109 ir Direktyvą 2003/86, kurios susijusios su ilgesnės trukmės buvimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas nemanė, jog Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkte būtina reikalauti, kad lėšos būtų ne tik „pakankamos“, bet ir „stabilios“ ar „reguliarios“. Todėl nesuprantu, kaip valstybės narės galėtų reikalauti, kad asmuo, prašantis išduoti leidimą gyventi šalyje pagal šią direktyvą, absoliučiais skaičiais (t. y. ne tik dėl planuojamo buvimo trukmės) įrodytų savo turimų lėšų stabilumą ar reguliarumą, o juo labiau nuolatinį jų pobūdį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">19</a>
</span>). Iš tiesų, jei Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs taikyti kitokias sąlygas nei lėšų „pakankamumas“, jis būtų aiškiai tai nurodęs, kaip padarė minėtose kitose direktyvose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju net ir taikant šiuos kitus teisės aktus pareiškėjas neturi būti nuolat įgijęs atitinkamų lėšų. Iš tiesų Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, dėl Direktyvos 2003/86 (susijusios su šeimos susijungimu), yra nusprendęs, kad pakanka tikimybės, jog globėjas turės arba neturės būtinų stabilių ir reguliarių lėšų, perspektyvinio įvertinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, iš šių argumentų matyti, jog negalima atsisakyti išduoti leidimo gyventi šalyje pagal Direktyvą 2016/801 vien dėl to, kad pareiškėjo gaunamos lėšos nėra įgyjamos nuolat (pavyzdžiui, jos priklauso nuo paskolos).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš baigdamas šį skirsnį, norėčiau pateikti dar dvi pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, sutinku su Vengrijos vyriausybe, kad nors Direktyvos 2016/801 7 straipsnyje išvardytų bendrųjų sąlygų sąrašas yra baigtinis, lėšų rūšių, nurodytų jos 7 straipsnio 1 dalies e punkte siekiant patikrinti, ar tenkinama su „pakankamomis lėšomis“ susijusi sąlyga, sąrašas nėra baigtinis. Taip pat sutinku su tuo, kad valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar ši sąlyga tenkinama, gali reikalauti, kad prašytojai nurodytų lėšų, kurių jie teigia turintys, pobūdį arba kaip jie jas įgijo. Kaip per posėdį nurodė ir Vengrijos vyriausybė, ir Komisija, ir kaip patvirtinta direktyvos 41 konstatuojamojoje dalyje, valstybėms narėms leidžiama „atlikti atitinkamus patikrinimus arba pareikalauti įrodymų, kad galėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti numatomus prašytojo mokslinius tyrimus, studijas, stažavimąsi, savanorišką tarnybą, mokinių mainų programą, edukacinį projektą arba darbą au pair aukle ir kovoti su piktnaudžiavimu šioje direktyvoje nustatyta tvarka ir netinkamu jos taikymu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">21</a>
</span>). Be to, Teisingumo Teismas kitose bylose jau yra nusprendęs, kad lėšų pobūdis gali būti svarbus veiksnys nustatant, ar tenkinama su „pakankamomis lėšomis“ susijusi sąlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, mano nuomone, valstybių narių diskrecija, kurią jos turi šioje srityje, negalima remtis siekiant parengti reikalavimus, kurie yra daugiau nei vien įrodinėjimo taisyklės ir iš esmės papildo Direktyvos 2016/801 7 straipsnyje jau išsamiai išdėstytus reikalavimus (pavyzdžiui, nustatant, kad leidimo gyventi šalyje išdavimas priklauso nuo to, ar lėšos bus įgyjamos nuolat). Reikia nepamiršti, jog Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punkte tik reikalaujama, kad prašytojas įrodytų, jog „planuojamo buvimo [šalyje] laikotarpiu turės pakankamai lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti nesikreipdamas į valstybės narės socialinės paramos sistemą ir grįžimo kelionės išlaidoms padengti“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">23</a>
</span>). Kaip Komisija paaiškino per posėdį, pareiškėjo pateikti įrodymai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant tik į Direktyvoje 2016/801 išsamiai nustatytas sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pažymėtina, kad tokį reikalavimą, kokį šiuo atveju nustatė Kúria (Aukščiausiasis Teismas), faktiškai sudaro kelios sudedamosios dalys. Šis teismas iš esmės reikalauja, kad lėšos, gautos iš trečiojo asmens, kuris nėra „šeimos narys“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, ne tik būtų įgytos iš tokio asmens konkrečiu būdu (nuolatos, t. y. kaip dovana, o ne kaip paskola), bet ir būtų pareiškėjo dispozicijoje be jokių apribojimų, kad faktiškai sudarytų jo paties „turto ar pajamų“ dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, šiuo atveju tai reiškia, kad OS dėdė negali pats tiesiogiai apmokėti OS pragyvenimo išlaidų. OS turėtų įrodyti, kad dėdė jam perves pinigus, kurie faktiškai taps jo nuosavybe ir tik tada bus panaudoti jo pragyvenimo išlaidoms padengti. Toks reikalavimas praktiškai neleidžia atsižvelgti į lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, kurie nėra „šeimos nariai“, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priminsiu, jog dėl kitų teisės aktų (būtent Direktyvos 2003/109 dėl ilgalaikių gyventojų ir Direktyvos 2003/86 dėl šeimos susijungimo) Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šiuose teisės aktuose nurodyta sąvoka „lėšos“ susijusi ne tik su prašytojo „nuosavomis lėšomis“, bet gali apimti ir trečiojo asmens šiam prašytojui suteiktas lėšas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">24</a>
</span>). Be to, jis yra nurodęs, kad „tok[iu] reikalavimo turėti pakankamai išteklių aiškinim[u], jog suinteresuotasis asmuo pats turi turėti šiuos išteklius“, būtų nustatytas papildomas reikalavimas dėl lėšų kilmės, kuris nėra būtinas norint pasiekti siekiamą tikslą – apsaugoti valstybių narių viešuosius finansus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, tas pats pasakytina ir apie Direktyvą 2016/801. Nustatyti prašytojui reikalavimą, kad iš trečiojo asmens (kuris nėra „šeimos narys“) gautomis lėšomis prašytojas disponuotų be jokių apribojimų, kad jos faktiškai sudarytų jo paties pajamų ar turto dalį, nėra nei privaloma pagal šią direktyvą (kurioje išsamiai išvardytos esminės sąlygos, kurių turi būti laikomasi), nei būtina jos tikslams pasiekti. Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, „[p]akankamų lėšų, ar jos būtų asmeninės, ar priklausytų trečiajam asmeniui, praradimas visuomet yra paslėptas pavojus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikalavimas, kad lėšų pobūdžio deklaracijos būtų nuoseklios</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis klausimas susijęs su Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nustatytu reikalavimu, kad trečiosios šalies piliečio, prašančio išduoti leidimą gyventi šalyje pagal Direktyvą 2016/801, deklaracijos turi būti nuoseklios, kiek tai susiję su jo turimų lėšų pobūdžiu, visų pirma kaip jos buvo įgytos ir ar jos yra nuolatinės; priešingu atveju jo prašymas gali būti atmestas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šis reikalavimas atitinka Sąjungos teisę, konkrečiai SESV 79 straipsnį, Chartijos 47 straipsnį, taip pat šios Direktyvos 2016/801 2, 41 ir 42 konstatuojamąsias dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia priminsiu, jog, kaip nurodžiau šios išvados 53 punkte, valstybės narės gali „atlikti atitinkamus patikrinimus arba pareikalauti įrodymų“, kad galėtų, be kita ko, „kovoti su piktnaudžiavimu šioje direktyvoje nustatyta tvarka ir netinkamu jos taikymu“. Be to, Direktyvos 2016/801 7 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad būtent prašytojas, norintis gauti leidimą gyventi pagal šią direktyvą, privalo pateikti reikiamus įrodymus savo prašymui pagrįsti. Kitaip tariant, nacionalinės valdžios institucijų vertinimo apimtis neprivalo būti didesnė nei prašytojo pateikti įrodymai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, iš paminėtų nuostatų matyti, kad, siekdamos kovoti su piktnaudžiavimu Direktyvoje 2016/801 nustatyta tvarka ir netinkamu jos taikymu, nacionalinės valdžios institucijos turi teisę ieškoti įrodymų, galinčių atskleisti tokio piktnaudžiavimo ar netinkamo taikymo buvimą. Prie tokių įrodymų galėtų būti priskirta ir aplinkybė, kad pareiškėjas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pateikė nenuoseklias deklaracijas; nors vien šios aplinkybės nebūtinai pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo piktnaudžiaujama šia tvarka arba ji buvo taikoma netinkamai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kartu, nepaisant to, kad, kaip minėjau šios išvados 60 punkte, prašytojas turi pateikti reikiamus įrodymus savo prašymui pagrįsti, iš Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 3 dalies, siejamos su jos 42 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad, jei pateikta informacija yra neišsami, atitinkama valstybė narė privalo apie tai informuoti prašytoją ir suteikti jam tinkamą galimybę ją papildyti. Direktyvos 35 straipsnio pirmoje pastraipoje taip pat nustatyta, kad „[v]alstybės narės prašytojams sudaro sąlygas lengvai susipažinti su informacija apie visus įrodomuosius dokumentus, kuriuos reikia pateikti su prašymu, ir su informacija apie atvykimo ir gyvenimo sąlygas, įskaitant trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma ši direktyva, ir, kai taikoma, jų šeimos narių teises, pareigas ir procedūrines apsaugos priemones“. Be to, Direktyvos 2016/801 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „bet kuriuo sprendimu atmesti prašymą atsižvelgiama į konkrečias atvejo aplinkybes ir laikomasi proporcingumo principo“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, iš šių įvairių nuostatų matyti, kad, jei nėra įrodymų, jog buvo piktnaudžiaujama šiame teisės akte nustatyta tvarka arba ji buvo taikoma netinkamai, aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė nenuoseklias deklaracijas, nacionalinės kompetentingos institucijos turi vertinti kaip pareiškėjo byloje esančios informacijos neišsamumo požymį, o dėl to atsiranda Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga informuoti pareiškėją apie informacijos nenuoseklumą ir suteikti jam tinkamą galimybę paaiškinti savo padėtį. Manau, kad sprendimas atmesti prašymą nesuteikus tokios galimybės neatitiktų proporcingumo principo ir taip būtų pažeista šios direktyvos 20 straipsnio 4 dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad jei prašymo pateikimo metu arba prieš jį pateikdamas pareiškėjas nebuvo informuotas, kad bet koks jo deklaracijų dėl turimų lėšų pobūdžio (visų pirma kaip jos buvo įgytos ir ar jos yra nuolatinės) neatitikimas gali lemti jo prašymo atmetimą, tuomet atmetus jo prašymą šiuo pagrindu ir nesuteikus jam jokios galimybės paaiškinti savo padėties pažeidžiamas ne tik Direktyvos 2016/801 35 straipsnis, bet ir šios direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyti teisinio tikrumo ir skaidrumo principai. Iš tiesų prašymas būtų atmestas dėl pagrindo, kuris Direktyvoje 2016/801 nėra aiškiai numatytas ir apie kurį pareiškėjas nežino.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to išplaukia, kad Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nustatytas reikalavimas, pagal kurį tai, ar prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje pagal Direktyvą 2016/801 bus patenkintas, priklauso nuo to, ar prašytojas pateikė nuoseklias deklaracijas dėl šių įrodymų, yra nesuderinamas su Sąjungos teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Svarba to, kad ginčijami reikalavimai nustatyti nacionalinio aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje, o ne nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su leidimais gyventi šalyje (antrasis klausimas)</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belieka išsklaidyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones, ar tai, kad ginčijami reikalavimai buvo nustatyti aukščiausiojo nacionalinio teismo – Kúria (Aukščiausiasis Teismas) – jurisprudencijoje, o ne nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su leidimais gyventi šalyje, turi įtakos jų suderinamumui su Sąjungos teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, kadangi iš ankstesnio skirsnio matyti, kad šie reikalavimai patys savaime yra nesuderinami su Sąjungos teise, Teisingumo Teismui nereikės nagrinėti šio klausimo savo sprendime. Bet kuriuo atveju primenu, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją perkeliant direktyvą jos nuostatų nebūtina formaliai ir pažodžiui perkelti į aiškią ir specialią teisės nuostatą – gali pakakti bendro teisinio konteksto; vis dėlto būtina, kad šis teisinis kontekstas būtų pakankamai aiškus ir apibrėžtas, o nurodyti asmenys turėtų galimybę žinoti visas savo teises bei prireikus remtis jomis nacionaliniuose teismuose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">27</a>
</span>). Anksčiau Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad išimtinai nacionalinių jurisdikcijų teismų jurisprudencijoje (o ne nacionalinės teisės aktuose) nustatyti reikalavimai gali neatitikti šios ribos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie tai, kad šiuo atveju reikalavimai buvo nustatyti teismo (Kúria (Aukščiausiasis Teismas)), kuris yra aukščiausiasis nacionalinis teismas, jurisprudencijoje, primenu, kad Sąjungos teisės viršenybės principu yra nustatyta Sąjungos teisės viršenybė prieš valstybių narių teisę. Pagal šį principą tai, kad valstybė narė remiasi nacionalinės teisės nuostatomis, kurios gali būti net konstitucinio lygmens, negali pakenkti vienodam Sąjungos teisės taikymui ir veiksmingumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi sutinku su Komisija, kad tai, jog konkrečią nacionalinę taisyklę nustatė valstybės narės aukščiausiasis teismas, negali turėti jokios įtakos vertinant jos suderinamumą su Sąjungos teise. Ginčijamos nacionalinės taisyklės ar reikalavimo kilmė šiam vertinimui visiškai nesvarbi. Taigi nagrinėjamu atveju tai, kad ginčijamus reikalavimus nustatė Kúria (Aukščiausiasis Teismas), negali turėti įtakos Teisingumo Teismo atsakymui į pirmąjį ir trečiąjį klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) pateiktus prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-119" title="page-20">
      2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų 7 straipsnio 1 dalies e punktas
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-120" title="page-20">
      turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „pakankamos lėšos“ neleidžia valstybėms narėms nustatyti reikalavimo, pagal kurį leidimo gyventi šalyje pagal šią direktyvą suteikimas priklausytų nuo to, ar lėšas iš trečiojo asmens, kuris nėra „šeimos narys“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, prašytojas būtų įgijęs nuolat, t. y. kaip dovaną, o ne paskolą, ir galėtų jomis disponuoti kaip savo nuosavybe be jokių apribojimų, taigi jos faktiškai sudarytų jo pajamų ar turto dalį. Ši nuostata taip pat neleidžia valstybėms narėms atsisakyti išduoti leidimą gyventi šalyje pagal šią direktyvą vien dėl to, kad prašytojo deklaracijos dėl jo turimų lėšų pobūdžio, ypač dėl to, kaip jos buvo įgytos ir ar jos yra nuolatinės, nebuvo nuoseklios per visą procedūrą, nesuteikus jam galimybės patikslinti šių duomenų ir neinformavus jo apie tai, kad jo prašymas šiuo pagrindu gali būti atmestas. Aplinkybė, kad šiuos reikalavimus nustatė aukščiausiasis nacionalinis teismas, šiuo atžvilgiu nėra svarbi.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">2</a>
</span>) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (OL L 132, 2016, p. 21).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">3</a>
</span>) Žr. šios direktyvos 3 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">4</a>
</span>) Žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272) 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 7 straipsnio 1 dalies b punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">5</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir Direktyvos 2003/109 5 straipsnio 1 dalies a punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">6</a>
</span>) Tas pats pasakytina apie Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje, jeigu turi „pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai[,] ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">7</a>
</span>) Išties Direktyva 2016/801 taikoma tik migracijai mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programos arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">8</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 4 d. Sprendimą Migrationsverket (C‑193/19, EU:C:2021:168, 25 ir 26 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">9</a>
</span>) SESV 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">10</a>
</span>) Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa saugoma teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">11</a>
</span>) Žr. 2021 m. kovo 10 d. Sprendimą Konsul Rzeczypospolitej Polskiej w N. (C‑949/19, EU:C:2021:186) ir 2024 m. liepos 29 d. Sprendimą Perle (C‑14/23, EU:C:2024:647).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">12</a>
</span>) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004, p. 12).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">13</a>
</span>) Žr. 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Ben Alaya (C‑491/13, EU:C:2014:2187, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">14</a>
</span>) Išskirta mano. Pridursiu, jog šios direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ja siekiama „užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, taip pat pasiūlyti nuoseklią teisės sistemą skirtingų trečiųjų šalių piliečių kategorijų asmenims, atvykstantiems į Sąjungą“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">15</a>
</span>) Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punktas; išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">16</a>
</span>) Žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimą Khachab (C‑558/14, EU:C:2016:285, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">17</a>
</span>) Pridursiu, kad Europos Sąjungos Taryba nurodė, jog frazę „nesikreipdamas į valstybės narės socialinės paramos sistemą“ į Direktyvos 2016/801 7 straipsnio 1 dalies e punktą įtraukė siekdama suderinti šią nuostatą su atitinkamomis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL L 157, 2014, p. 1) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL L 94, 2014, p. 375) nuostatomis (žr. Tarybos motyvų pareiškimas. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 9/2016 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL C 170, 2016, p. 40)).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">18</a>
</span>) Priešingai, tam tikros kitos kategorijos, kurioms taikoma Direktyva 2016/801, pavyzdžiui, au pair, gali turėti teisę gauti kišenpinigių savo buvimo šalyje metu (žr. direktyvos 16 straipsnio 6 dalį: „Valstybės narės gali nustatyti minimalią pinigų, skirtų kišenpinigiams, sumą, mokėtiną au pair auklei“).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">19</a>
</span>) Pridursiu, kad ribotos trukmės buvimo atveju, kaip antai tas, kuriam taikoma Direktyva 2016/801, šiaip ar taip yra mažesnis poreikis nuolat įgyti lėšų nei pagal kitus teisės aktus, nes laikas, kuriuo prašytojas galėtų tapti našta valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms, yra trumpesnis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">20</a>
</span>) Žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimą Khachab (C‑558/14, EU:C:2016:285, 46 ir 48 punktai); išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">21</a>
</span>) Šiuo atžvilgiu valstybės narės galėtų išnagrinėti, ar trečiosios šalies suteiktos lėšos galėtų baigtis tos trečiosios šalies nuožiūra.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">22</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą X (Ilgalaikiai gyventojai – pastovūs, reguliarūs ir pakankami ištekliai) (C‑302/18, EU:C:2019:830, 43 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą byloje X (Ilgalaikiai gyventojai – pastovūs, reguliarūs ir pakankami ištekliai) (C‑302/18, EU:C:2019:469, 70 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">23</a>
</span>) Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">24</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą X (Ilgalaikiai gyventojai – pastovūs, reguliarūs ir pakankami ištekliai) (C‑302/18, EU:C:2019:830, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">25</a>
</span>) Žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimą Singh ir kt. (C‑218/14, EU:C:2015:476, 75 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">26</a>
</span>) Žr. 2006 m. kovo 23 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C‑408/03, EU:C:2006:192, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">27</a>
</span>) Žr. 2010 m. sausio 28 d. Sprendimą Komisija / Airija (C‑456/08, EU:C:2010:46, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">28</a>
</span>) Ten pat, 64 ir 65 punktai. Taip pat žr. 2004 m. liepos 1 d. Sprendimą Komisija / Prancūzija (C‑311/03, EU:C:2004:405, 5 ir 6 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">29</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 11 d. Sprendimą Global Ink Trade (C‑537/22, EU:C:2024:6, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</body>
</html>
