Briuselis, 2025 11 21

COM(2025) 719 final

2025/0373(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengiamojoje komisijoje ir pirmajame to susitarimo šalių konferencijos susitikime


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose įsigaliojimo parengiamosios komisijos baigiamajame susitikime ir šio susitarimo šalių konferencijos pirmajame susitikime, dėl numatomo šalių konferencijos darbo tvarkos taisyklių, finansinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas šalių konferencijos, sekretoriato ir visų pavaldžių įstaigų finansavimas, ir sprendimų dėl susitarimo finansinio mechanizmo įgyvendinimo priėmimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamas Susitarimas dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamu Susitarimu dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (toliau – BBNJ susitarimas) siekiama geriau apsaugoti ir valdyti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinę įvairovę. Tokie rajonai užima beveik du trečdalius pasaulio vandenynų bei apie 95 proc. jų tūrio ir apima atvirąją jūrą ir tarptautinę jūros dugno teritoriją. BBNJ susitarimas visų pirma apima klausimus, susijusius su jūrų genetiniais ištekliais, įskaitant naudos pasidalijimo klausimus, tokias priemones kaip atskiriems rajonams skirtos valdymo priemonės, įskaitant saugomas jūrų teritorijas, poveikio aplinkai vertinimus, pajėgumų stiprinimą ir jūrų technologijų perdavimą. BBNJ susitarimas įsigalios 2026 m. sausio 17 d. Europos Sąjunga yra BBNJ susitarimo šalis.

2016–2023 m. Komisija vedė derybas siekdama atitinkamų Tarybos sprendimų 1 pagrindu sudaryti BBNJ susitarimą. Galutinis BBNJ susitarimo tekstas buvo priimtas 2023 m. birželio 19 d. tarpvyriausybinėje BBNJ konferencijoje 2 . ES BBNJ susitarimą pasirašė 2023 m. rugsėjo 20 d. 3 ir ratifikavo 2025 m. gegužės 28 d. 4

2.2.BBNJ susitarimo šalių konferencija

BBNJ susitarimo šalių konferencija (toliau – Šalių konferencija) įsteigta BBNJ susitarimo 47 straipsnio 1 dalimi. 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šalių konferencijos pirmąjį susitikimą Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sušaukia ne vėliau kaip per vienus metus nuo Susitarimo įsigaliojimo, t. y. iki 2027 m. sausio 17 d.

Pagal BBNJ susitarimą, Šalių konferencijai gali būti pavesta priimti teisinę galią turinčius aktus.

Pagal BBNJ susitarimo 47 straipsnio 4 dalį, per pirmąjį susitikimą Šalių konferencija bendru sutarimu priima savo darbo tvarkos taisykles (toliau – darbo tvarkos taisyklės) ir finansines taisykles, kuriomis reglamentuojamas jos pačios, sekretoriato ir visų pavaldžių įstaigų finansavimas, (toliau – finansinės taisyklės).

2.3.Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose įsigaliojimo parengiamoji komisija

Šalių konferencijos pirmajam susitikimui pasirengti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja įsteigė 5 Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose įsigaliojimo parengiamąją komisiją (toliau – Parengiamoji komisija). Savo baigiamajame susitikime Parengiamoji komisija priims sprendimus dėl Šalių konferencijai skirtų rekomendacijų, jei tokių bus.

Parengiamojoje komisijoje gali dalyvauti visų Jungtinių Tautų valstybių narių, specializuotųjų agentūrų narių ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) šalių atstovai. Po 2025 m. rugsėjo 20 d. Parengiamosios komisijos sprendimus priima tik Susitarimą pasirašiusių arba jį ratifikavusių, patvirtinusių, pripažinusių ar prie jo prisijungusių valstybių ir regioninių ekonominės integracijos organizacijų atstovai. Parengiamoji komisija sąžiningai deda visas pastangas, kad sprendimai dėl esminių klausimų būtų priimami bendru sutarimu 6 . Pasibaigus pirmajam Šalių konferencijos susitikimui Parengiamoji komisija bus panaikinta.

ES yra UNCLOS 7 šalis, taip pat ratifikavusi BBNJ susitarimą. Todėl ES yra Parengiamojoje komisijoje dalyvaujanti šalis.

Kitas Parengiamosios komisijos susitikimas numatytas 2026 m. kovo 23 d.–balandžio 3 d.

2.4.Numatomi Parengiamosios komisijos ir Šalių konferencijos aktai

Savo baigiamajame susitikime Parengiamoji komisija turi priimti BBNJ susitarimo šalių konferencijai skirtą rekomendaciją dėl darbo tvarkos taisyklių, finansinių taisyklių ir finansinio mechanizmo įgyvendinimo. Savo pirmajame susitikime BBNJ susitarimo šalių konferencija, remdamasi Parengiamosios komisijos priimtomis rekomendacijomis, priima savo darbo tvarkos taisykles, finansines taisykles, kuriomis reglamentuojamas jos pačios, sekretoriato ir visų pavaldžių įstaigų finansavimas, ir sprendimus dėl finansinio mechanizmo įgyvendinimo.

Darbo tvarkos taisyklėmis turėtų būti reglamentuojamas Šalių konferencijos susitikimų dažnumas, vieta, organizavimas ir vedimas, stebėtojų dalyvavimas, darbotvarkių rengimas, atstovavimas ir įgaliojimai, biuro įsteigimas ir veikimas, sekretoriato vaidmuo, sekretoriato vadovo vaidmuo, balsavimas ir sprendimų priėmimas, darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, pavaldžių įstaigų steigimas, specialios pavaldžių įstaigų procedūros, jei tokių prireikia, kalbų vartojimo tvarka, rinkimų taisyklės, kreipimosi patariamosios nuomonės į Tarptautinį jūrų teisės tribunolą tvarka, bendradarbiavimo su atitinkamų teisinių priemonių bei sistemų subjektais ir atitinkamomis pasaulinėmis, regioninėmis, subregioninėmis ir sektorinėmis įstaigomis mechanizmas ir visi kiti aktualūs aspektai, atsižvelgiant į Susitarimą. Darbo tvarkos taisyklės turės įtakos tam, kaip vyks Šalių konferencijos sprendimų priėmimas.

Finansinės taisyklės apims nuostatas, kuriomis reglamentuojamas Šalių konferencijos, jos sekretoriato ir visų pavaldžių įstaigų finansavimas, įskaitant įvertintino Šalių įnašo pagrindą ir Sąjungos įnašą į Susitarimo biudžetą, ir bus teisiškai privalomos Susitarimo šalims.

Sprendimais dėl 52 straipsnyje nustatyto Susitarimo finansinio mechanizmo įgyvendinimo bus apibrėžta, kaip pasitelkiant įvairius finansinio mechanizmo elementus bus realizuojamas ir remiamas finansinių išteklių teikimas pagal Susitarimą siekiant padėti veiksmingai jį įgyvendinti Šalims, kurios yra besivystančios valstybės.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Kad būtų užtikrintas tinkamas BBNJ susitarimo veikimas, ES turėtų pritarti tokioms darbo tvarkos taisyklėms, kuriomis numatomas veiksmingas, ekonomiškai efektyvus, skaidrus ir tvarkingas Šalių konferencijos veikimas ir jos susitikimų organizavimas ir kuriomis Sąjungai sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti Šalies teisėmis pagal BBNJ susitarimą.

Kad būtų užtikrintas tinkamas BBNJ susitarimo finansavimas, ES turėtų pritarti tokioms finansinėms taisyklėms ir sprendimams dėl finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriais būtų nustatytas sąžiningas ir skaidrus procesas, kuriuo būtų atsižvelgiama į kiekvienos Šalies aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad kiekviena Šalis prisidėtų prie BBNJ susitarimo finansinio tvarumo ir jo įgyvendinimo lygiomis teisėmis ir pagal savo galimybes.

Darbo tvarkos taisykles ir finansines taisykles priimti būtina, kad būtų įgyvendintas BBNJ susitarimas ir užtikrintas jo veikimas.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 8 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Parengiamoji komisija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos įsteigtas organas. Šalių konferencija yra BBNJ susitarimu įsteigtas organas.

Baigiamajame Parengiamosios komisijos susitikime bus priimti sprendimai dėl Šalių konferencijai skirtų rekomendacijų dėl darbo tvarkos taisyklių ir finansinių taisyklių. Remdamasi šiomis rekomendacijomis savo pirmajame susitikime Šalių konferencija turės priimti darbo tvarkos taisykles ir finansines taisykles. Aktai, kuriuos Parengiamoji komisija ir Šalių konferencija turi priimti atitinkamai savo baigiamajame ir pirmajame susitikimuose, yra teisinę galią turintys aktai.

Darbo tvarkos taisyklės turi teisinę galią, nes jos turi įtakos tam, kaip bus priimami Šalių konferencijos sprendimai, kurie bus privalomi pagal tarptautinę teisę arba gali stipriai paveikti ES teisės aktų turinį.

Finansinėmis taisyklėmis bus apibrėžtas Sąjungos įnašo į BBNJ susitarimo biudžetą pagrindas ir jos bus privalomos pagal tarptautinę teisę, vadovaujantis Susitarimo 52 straipsniu.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagal SESV 191 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį ES turi padėti siekti šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; saugoti žmonių sveikatą; apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius; remti tarptautinio lygmens priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

Atsižvelgiant į BBNJ susitarimo tikslus ir esmines nuostatas, taip pat į visas taikytinas atitinkamas ES politikos priemones, svorio centro principas rodo, kad siūlomam sprendimui tinkamiausias yra aplinkos srities teisinis pagrindas.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

Šis pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį priimtas sprendimas taikomas tik procedūrinio pobūdžio klausimams ir juo nekeičiamas Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos BBNJ susitarimu reglamentuojamais klausimais pasidalijimas. Šis pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį priimtas sprendimas nėra susijęs su valstybių narių įnašais į BBNJ susitarimo biudžetą – tai priklauso valstybių narių kompetencijai.

5.Poveikis biudžetui

BBNJ susitarimu sukuriama speciali institucinė struktūra. Ji apima sekretoriatą, mokslo ir technikos įstaigą, keitimosi informacija centrą, pajėgumų stiprinimo ir jūrų technologijų perdavimo komitetą, galimybės naudotis ištekliais ir naudos pasidalijimo komitetą, finansų komitetą ir atitikties komitetą. Kaip nustatyta BBNJ susitarimo 52 straipsnio 2 dalyje, šios institucijos bus finansuojamos įvertintais Šalių įnašais, remiantis finansinėmis taisyklėmis.

Finansinės institucinės BBNJ susitarimo įgyvendinimo išlaidos Europos Sąjungai bus žinomos tik po pirmojo Šalių konferencijos susitikimo, kuriame turėtų būti susitarta dėl pradinio BBNJ susitarimo biudžeto. Pagal BBNJ susitarimo 47 straipsnio 6 dalies e punktą, Šalių konferencija priima biudžetą jos nustatytu dažnumu ir jos nustatytam finansiniam laikotarpiui.

Tikėtina, kad, be institucinių išlaidų, įgyvendinant BBNJ susitarimą atsiras finansinių poreikių, susijusių ne tik su besivystančių šalių pajėgumų stiprinimu ir pagalba perduodant jūrų technologijas, bet ir, pavyzdžiui, su mokslinių žinių, reikalingų saugomoms jūrų teritorijoms nustatyti, stebėti ir peržiūrėti, kaupimu. BBNJ susitarimo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo tikslu, įsigaliojus šiam Susitarimui, išsivysčiusios Šalys kasmet į BBNJ susitarimo 52 straipsnyje nurodytą specialų fondą moka įnašus, kurie sudaro 50 proc. įvertinto tos Šalies įnašo į biudžetą, Šalių konferencijos priimtą pagal BBNJ susitarimo 47 straipsnio 6 dalies e punktą. Tokie mokėjimai atliekami tol, kol Šalių konferencija priima sprendimą pagal BBNJ susitarimo 14 straipsnio 7 dalį. Galimos bendros išlaidos bus apskaičiuotos pagal BBNJ susitarimą tinkamu laiku, remiantis sprendimais dėl Susitarimo finansinių mechanizmų įgyvendinimo.

2025/0373 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengiamojoje komisijoje ir pirmajame to susitarimo šalių konferencijos susitikime

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Tarybos sprendimu 98/392/EB 9 Europos bendrija patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimą, susijusį su jos XI dalies įgyvendinimu;

(2)Sąjunga Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą Susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (toliau – Susitarimas) sudarė Tarybos sprendimu 2024/1830 10 ir Susitarimas [įsigalios] 2026 m. sausio 17 d.;

(3)Susitarimo 47 straipsnio 1 dalimi įsteigta Susitarimo šalių konferencija (toliau – Šalių konferencija). Pagal Susitarimo 47 straipsnio 4 dalį, savo pirmajame susitikime Šalių konferencija bendru sutarimu turi priimti savo darbo tvarkos taisykles (toliau – darbo tvarkos taisyklės) ir finansines taisykles, kuriomis reglamentuojamas jos pačios, sekretoriato ir visų pavaldžių įstaigų finansavimas, (toliau – finansinės taisyklės);

(4)2024 m. balandžio 24 d. priimtoje Rezoliucijoje 78/272 11 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė įsteigti pasirengimo Susitarimo įsigaliojimui ir Susitarimo šalių konferencijos pirmojo susitikimo sušaukimui komisiją (toliau – Parengiamoji komisija), kuri pasibaigus tam pirmajam susitikimui bus panaikinta;

(5)pagal Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 9 punktą, Parengiamoji komisija savo baigiamajame susitikime turėtų priimti sprendimus dėl Šalių konferencijai skirtų rekomendacijų dėl darbo tvarkos taisyklių ir finansinių taisyklių;

(6)numatomi Parengiamosios komisijos ir Šalių konferencijos aktai turės teisinę galią;

(7)todėl būtina nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi baigiamajame Parengiamosios komisijos ir pirmajame Šalių konferencijos susitikime. Siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo veikimą, Sąjunga turėtų pritarti tokioms darbo tvarkos taisyklėms, kuriomis numatomas veiksmingas, ekonomiškai efektyvus, skaidrus ir tvarkingas Šalių konferencijos veikimas ir jos susitikimų organizavimas ir kuriomis Sąjungai sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti Šalies teisėmis pagal Susitarimą;

(8)siekiant užtikrinti tinkamą BBNJ susitarimo veikimo ir įgyvendinimo finansavimą, ES turėtų pritarti, kad būtų priimtos tokios finansinės taisyklės ir sprendimai dėl finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriais nustatomas sąžiningas ir skaidrus procesas, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos Šalies aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad kiekviena Šalis prisidėtų prie BBNJ susitarimo finansinio tvarumo ir jo įgyvendinimo lygiomis teisėmis ir pagal savo galimybes. Sąjungos nustatyto finansinio mechanizmo įgyvendinimu taip pat turėtų būti užtikrinta parama Šalių, kurios yra besivystančios valstybės, pastangoms įgyvendinti Susitarimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi baigiamajame Parengiamosios komisijos ir pirmajame Susitarimo šalių konferencijos susitikime, yra tokia:

(1)Sąjunga pritaria, kad būtų priimtos darbo tvarkos taisyklės, kuriomis numatomas veiksmingas, ekonomiškai efektyvus, skaidrus ir tvarkingas Susitarimo šalių konferencijos veikimas ir jos susitikimų organizavimas ir kuriomis Sąjungai sudaromos sąlygos visapusiškai dalyvauti Šalies teisėmis pagal Susitarimą;

(2)Sąjunga pritaria, kad būtų priimtos tokios finansinės taisyklės ir sprendimai dėl finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriais nustatomas sąžiningas ir skaidrus procesas, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos Šalies aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad kiekviena Šalis prisidėtų prie BBNJ susitarimo finansinio tvarumo ir jo įgyvendinimo lygiomis teisėmis ir pagal savo galimybes, ir kad finansiniu mechanizmu taip pat būtų užtikrinama parama Šalių, kurios yra besivystančios valstybės, pastangoms įgyvendinti Susitarimą.

2 straipsnis

Neesminiams pagal šį sprendimą nustatytų pozicijų techniniams pakeitimams, atitinkantiems 1 straipsnyje išdėstytą Sąjungos poziciją, UNCLOS, Susitarimą ir Sąjungos teisę, Sąjunga gali pritarti be papildomo Tarybos sprendimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    Tarybos priimtų 2016 m. kovo 22 d. (OL L 79, 2016 3 30, p. 32) ir 2018 m. kovo 19 d.
(2)    Tarpvyriausybinė konferencija dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamos tarptautinės teisiškai privalomos priemonės dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
(3)    2023 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1974 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 235, 2023 9 25, p. 1).
(4)    2024 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024/1830 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L, 2024/1830, 2024 7 19).
(5)    2024 m. balandžio 24 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 78/272 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
(6)    2017 m. gruodžio 24 d. priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 72/249 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamos tarptautinės teisiškai privalomos priemonės dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose 17 punktas (taikomas Parengiamajai komisijai, kaip numatyta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 78/272 7 punkte).
(7)    OL L 179, 1998 6 23, p. 1.
(8)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Taryba, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.
(9)    1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/1998/392/oj ).
(10)    2024 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024/1830 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L, 2024/1830, 2024 7 19, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dec/2024/1830/oj ).
(11)    2024 m. balandžio 24 d. priimta Jungtinių tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 78/272 dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.