Briuselis, 2025 11 19

COM(2025) 717 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2025) 374 final}


PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS. KLIMATO KAITA IR APLINKOSAUGINIS TVARUMAS

Šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento bendrasis tikslas – prisidėti prie žaliosios pertvarkos ir visų pirma prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos aplinkos tikslų. Kiekviename subkomponente daugiausia dėmesio skiriama kai kuriems žaliosios pertvarkos uždaviniams. Subkomponente daugiausia dėmesio skiriama tvariam judumui, siekiant sumažinti transporto sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, ypač Rygoje ir jos periferijoje, investuojant į švaraus viešojo transporto (visų pirma geležinkelių) infrastruktūrą. Subkomponentu daugiausia siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą remiant įvairias energinės renovacijos programas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose ir remiant tvariosios energetikos tinklus. Galiausiai 1.3 pakomponenčiu prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos užkertant kelią su klimato kaita susijusiai rizikai, pavyzdžiui, gaisrams ir potvyniams.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl transporto, visų pirma dėl jo tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos tinklų jungčių (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Ji taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir sutelkti dėmesį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą, darniojo transporto infrastruktūrą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 1.1.1.r. Tvari transporto sistema

Priemonės tikslas – padėti sumažinti Latvijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, daugiausia dėmesio skiriant transportui.

Priemonę sudaro teisės akto (-ų) ir ataskaitų, susijusių su viešojo transporto tinklu, įsigaliojimas.

Investicijos: 1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Priemonės tikslas – remti Rygos didmiesčių daugiarūšio transporto infrastruktūrą.

Priemonę sudaro investicijų į netaršų judumą ir infrastruktūrą programa.

Investicijos: 1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Priemonės tikslas – padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

Priemonę sudaro paramos programa, skirta daugiabučių namų energinei renovacijai.

Investicijos: 1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Priemonės tikslas – padidinti Latvijos įmonių energijos vartojimo efektyvumą.

Priemonę sudaro paramos programa, skirta subjektų veiklai, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimui, investicijoms į darnųjį transportą, naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimui gamyboje arba naujų produktų ir technologijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos, moksliniams tyrimams.

Investicijos: 1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Priemonės tikslas – padidinti Latvijos savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

Priemonę sudaro investicijos į energijos vartojimo efektyvumą savivaldybių pastatuose.

Investicijos: 1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Priemonės tikslas – padidinti Latvijos viešųjų pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą.

Priemonę sudaro viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas.

Investicijos: 1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Priemonės tikslas – padėti siekti poveikio klimatui neutralumo tikslų.

Priemonę sudaro parama elektromobilumo ir mikrogeneravimo įrenginių infrastruktūrai ir teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sausumos vėjo energijai valstybinėje žemėje, įsigaliojimas.

Reforma: 1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Priemonės tikslas – sutrumpinti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų reagavimo laiką.

Priemonę sudaro teisės akto dėl nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos įsigaliojimas.

Investicijos: 1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumų didinimas

Priemonės tikslas – prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos.

Priemonę sudaro aštuonių nelaimių valdymo centrų statyba.

Investicijos: 1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Priemonės tikslas – prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos.

Priemonę sudaro parama apsaugos nuo potvynių rizikos projektams.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

1

1.1.1.r. Tvari transporto sistema

Tarpinė reikšmė

Suderintas požiūris į keleivių vežimo planavimą, užsakymą ir organizavimą Rygos metropolinėje zonoje

Įgyvendintas suderintas požiūris į keleivinio transporto planavimą, užsakymą ir organizavimą Rygos metropolinėje zonoje.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Veiksmų, būtinų koordinuotam požiūriui įgyvendinti, užbaigimas. Tai, be kita ko, apima:

– įsteigti Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planavimo koordinavimo darbo grupę;

– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planas buvo priimtas atsižvelgiant į keleivinio geležinkelių transporto plėtrą Latvijoje.

2

1.1.1.r. Tvari transporto sistema

Tarpinė reikšmė

Tvaraus viešojo transporto reforma

Teisės aktas (-ai) įsigaliojo ir ataskaitos patvirtintos

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

–Viešojo transporto tarybai patvirtinti nacionalinio transporto maršrutų tinklo peržiūrą;

–Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojama vienos nuolaidos politika viešajam transportui nacionaliniu lygmeniu, įsigaliojimas;

–Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojamas suderintas regioninių autobusų ir traukinių maršrutų Rygos metropolinėje zonoje tvarkaraštis, įskaitant bendrą tarifą ir bendrą viešojo transporto bilietų sistemą, įsigaliojimas;

Bandomojo projekto dėl vieno bilieto viešajam miesto transportui ir traukiniams Rygos savivaldybėje įgyvendinimas.

3

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Transporto projektai

Transporto projektai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

– 100 km elektrifikuotų geležinkelio linijų ir modernizuotos geležinkelių infrastruktūros;

-Pristatyta 17 elektrinių autobusų;

-7 pastatytų autobusų įkrovimo stotelės;

-Pastatytas vienas transporto mazgas;

-Pastatyti aštuoni judumo punktai;

-Nutiesta 2,2 km tramvajaus linijos;

-Nutiesta 0,3 km troleibusų linijos;

-52 km naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygoje ir Pierygoje.

4

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas

Pasirašyta (-os) sutartis (-ys)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinės dalies statybos darbų ir statybos darbų priežiūros sutarties (-ių) pasirašymas. Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje vykdomi statybos darbai apima stogo dengimą, fasadą, platformos lajos stogą, apdailos darbus, keleivių prieigos infrastruktūrą, mechaninius, elektros ir santechnikos darbus.

4a straipsnis

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Rygos centrinė geležinkelio stotis

Atlikti statybos darbai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje vykdomi statybos darbai, susiję su: stogo dengimas, fasadas, platformos lajos stogas, apdailos darbai, keleivių prieigos infrastruktūra, mechaniniai, elektros ir santechnikos darbai.

7

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Paramos programos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti įsigaliojimas

Paramos programos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Įsigalioja paramos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti programa, kurioje nustatyti tinkamumo kriterijai, atspindintys EGADP reglamento VI priedo taikytinos intervencinės srities „025a. Esamų būstų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti, parodomieji projektai ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.

8

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pasirašytos sutartys

NĖRA.

EUR

0

40 097 400

III KETV.

2024

ALTUM pasirašytos sutartys, kurių vertė ne mažesnė kaip 40097400 EUR.

9

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas daugiabučiuose pastatuose

NĖRA.

MWh/ 
Metai

0

14 423

III KETV.

2026

Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose sumažinimas, įrodytas ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.

10

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tarpinė reikšmė

Įsigalioja Verslaus energijos vartojimo efektyvumo rėmimo programa

Reglamento įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Ministrų kabineto patvirtinto reglamento, kuriuo remiamas įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų įgyvendinimas, įsigaliojimas.

Paramos programos įgyvendinamos kaip mišri finansinė priemonė, kuri yra grąžintina paskola ir kapitalo nuolaida.

Kaip tinkamumo kriterijai, atspindintys EGADP reglamento VI priede nustatytos taikytinos intervencinės srities „024.b. Energijos vartojimo efektyvumo ir parodomieji projektai MVĮ arba didelėse įmonėse ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus [3]“ reikalavimus, pagalbos sąlygose turi būti nustatytas reikalavimas, kad pastatų ir įrangos energijos vartojimo efektyvumo projektų atveju būtų sutaupoma ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos, o EGADP priemonės projektų portfelyje – ne mažiau kaip 30 proc. vidutinio sutaupytos pirminės energijos kiekio (energijos vartojimo efektyvumo įrangos atveju – ne mažiau kaip 25 proc.).

Siekiant užtikrinti, kad rezultatai būtų pasiekti, sąlygose turi būti numatyta minimali sutaupytos energijos riba vienam investuoto viešojo finansavimo eurui, kaip projekto tinkamumo kriterijus.

Sąlygos apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principams pagal RŽNP gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus.

Parama teikiama rengiant konkursus dėl projektų, kuriuos įgyvendinant numatoma sutaupyti daugiausia energijos vienam investuotam eurui.

11

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tikslas

Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas

NĖRA.

CO2 ekvivalento tonos per metus

0

11 498

III KETV.

2026

Planuojamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas CO2 ekvivalento tonomis.

12

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tikslas

Pasirašytos sutartys

NĖRA.

EUR

0

101 000 000

III KETV.

2026

Pasirašytos sutartys, kurių vertė ne mažesnė kaip 101000000 EUR.

13

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramos programai energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūroje didinti, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 proc. sumažinti pirminę energiją arba CO2, įsigaliojimas

Ministrų kabineto reglamento įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Ministrų kabineto reglamento, kuriuo nustatomos vietos valdžios pastatų ir infrastruktūros gerinimo įgyvendinimo sąlygos, skatinamas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas, įsigaliojimas, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į EGADP reglamento VI priedo taikytinos intervencinės srities „026a. Energijos regeneravimo arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos viešajai infrastruktūrai, parodomiesiems projektams ir paramos priemonėms, atitinkančioms energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.

14

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Sutarčių skyrimas

NĖRA.

EUR

0

27 838 800

IV KETV.

2024

Pranešimas apie sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 27838800 EUR, skyrimą.

15

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose

NĖRA.

KWh per metus

0

4 544 563

IV KETV.

2025

Pirminės energijos suvartojimo savivaldybės pastatuose sumažėjimas, įrodytas ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.

16

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose didinti, įsigaliojimas

Paramos programos energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose didinti, kurią patvirtino Ministrų kabinetas, įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose didinti, įsigaliojimas, nustatant tinkamumo kriterijus, kurie atspindėtų taikomos intervencinės srities 026a „Energijos regeneracija arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės viešajai infrastruktūrai, parodomiesiems projektams ir paramos priemonėms, atitinkančioms EGADP reglamento VI priede nustatytus energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.

18

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas

NĖRA.

MWh per metus

0

3 875

III KETV.

2026

Pirminės energijos suvartojimo viešajame pastate sumažinimas, įrodytas ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.

19

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslas

Pranešimas apie sutarčių skyrimą 80 000 000 EUR vertės patvirtintiems projektams

NĖRA.

EUR

0

80 000 000

1 KETVIRTIS

2023

Pranešimas paramos gavėjams apie sutarčių skyrimą 80 000 000 EUR vertės patvirtintiems projektams.

20

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslas

Prijungimo taškai elektra varomoms transporto priemonėms ir mikrogeneravimo įrenginiams įkrauti

NĖRA.

Skaičius

0

2 060

III KETV.

2026

2060 m. įrengti prijungimo punktai elektra varomoms transporto priemonėms ir mikrogeneravimo įrenginiams įkrauti.

21

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Teisės akto (-ų) dėl vėjo energijos valstybinėje žemėje įsigaliojimas

Teisės aktas (-ai) įsigaliojo

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2024

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas:

a) nustatyti sąlygas, kuriomis valstybinėje žemėje suteikiamos užstatymo teisės vėjo elektrinių parkams įrengti, ir įpareigoti užstatymo teisių suteikėją skelbti informaciją apie neapstatytus žemės sklypus, kurie bus parduodami aukcione;

b) jei Valstybinė aplinkos tarnyba nusprendžia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, leisti elektros energijos gamintojui pateikti informaciją apie planuojamas papildomas poveikio mažinimo priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neigiamam veiklos poveikiui aplinkai arba jį sumažinti, ir prašyti, kad pradinis vertinimas būtų atliktas iš naujo.

22

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tarpinė reikšmė

Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas

Informacinio pranešimo dėl Ministrų kabineto patvirtintos nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo paskelbimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Vidaus reikalų ministerija, suderinusi su institucijomis, dalyvaujančiomis nelaimių valdymo sistemoje, Ministrų kabinetui skelbia informacinę ataskaitą apie nelaimių centrų statybvietes, statybvietes ir išlaidas kiekvienoje statybvietėje, taip pat preliminarų nelaimių valdymo planų, kurie turi būti parengti kiekvienoje statybvietėje, įgyvendinimo tvarkaraštį ir statybos sutarčių sudarymą, įskaitant ataskaitą. Į ataskaitą taip pat įtraukiama bendra reformų pažangos ataskaita ir įgyvendinimo planas, susiję su šiais reformų komponentais: I) techninių pajėgumų stiprinimas (visų pirma specializuotų reagavimo ir gelbėjimo tarnybų modernizavimas), ii) susijusių nelaimių valdymo IRT sprendimų įgyvendinimo tvarkaraštis ir iii) mokymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo pažanga.

23

1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumų didinimas

Tarpinė reikšmė

Nelaimių valdymo centrai

Priėmimo eksploatuoti aktas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2026

Pasirašytas (-i) aštuonių energijos beveik nevartojančių nelaimių valdymo centrų statybos priėmimo eksploatuoti aktas (-ai).

24

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tarpinė reikšmė

Nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos teisės aktas

Teisės aktas įsigaliojo

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Įsigalioja teisės aktas, kuriuo elektroninių ryšių operatoriams nustatomi įpareigojimai, susiję su jų tinklų suderinamumu ir sąveikumu su nacionaline ankstyvojo perspėjimo sistema.

25

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tikslas

Pasirašytos statybos sutartys

NĖRA.

Skaičius

0

15

IV KETV.

2024

Pasirašyta 15 statybos sutarčių dėl projektų, kuriais siekiama apsisaugoti nuo potvynių rizikos. 

26

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tarpinė reikšmė

Projektai, kuriais apsisaugoma nuo potvynių rizikos

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Pasirašytas (-i) 21 statybos projekto, apsaugančio nuo potvynių rizikos, užbaigimo sertifikatas (-ai):

·Aštuonios siurblinės;

·Dvylika apsauginių pylimų;

·Vienas kanalas.

B. 2 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ PERTVARKA

Šiuo komponentu sprendžiamos pagrindinės skaitmeninės problemos – pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir menka įmonių skaitmeninė integracija. Be to, komponentas apima visus skaitmeninės transformacijos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorius, įgūdžius ir junglumą. Daugiausia investuojama į infrastruktūrą ir paslaugas.

Komponento tikslai – prisidėti prie visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos, įskaitant atsigavimą po COVID-19 krizės, plėtojant būtiną infrastruktūrą, pajėgumus ir įgūdžius; didinti viešojo administravimo veiksmingumą, gerinti skaitmeninius procesus ir duomenų valdymą; teikti paramą įmonių skaitmeninei transformacijai ir gerinti junglumą.

Komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl įgūdžių ir suaugusiųjų mokymosi (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Visų pirma ji padeda gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Įtrauktos darbuotojų ir bedarbių perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, tačiau jos nėra skirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Investicijomis į skaitmeninę pertvarką įgyvendinamos su investicijomis susijusios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3, 2019 ir Nr. 3,2020 m.) – numatoma investuoti į viešojo sektoriaus IT sistemas, pagrindinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, įmonių skaitmeninį pritaikymą ir junglumą.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Priemonės tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir jo paslaugas vykdant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio skiriant svarbioms viešojo administravimo funkcijoms, procesams ir paslaugoms, kurie dar nėra skaitmenizuoti, yra naujai plėtojami arba iš esmės stiprinami.

Reformą sudaro bendros IRT konceptualios struktūros kūrimas viešojo administravimo paslaugoms ir jų valdymo paramai, apibrėžiant kokybinius ir kiekybinius paslaugų parametrus. Reformos įgyvendinimą koordinuoja ir valdo nacionalinė IRT valdymo organizacija, o konkrečias reformos įgyvendinimo užduotis įgyvendina už kiekvieną užduotį atsakinga institucija.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.

Investicijos: 2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija

Priemonės tikslas – pertvarkyti viešojo administravimo paslaugas ir jų teikimo procesus siekiant skaitmeninės ekonomikos transformacijos.

Priemonę sudaro investicijos į kelias IRT sistemas ar sprendimus.

Reforma: 2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo efektyvumo ir sąveikumo didinimas

Reformos tikslai – pakeisti IRT teikimo požiūrį viešojo administravimo srityje centralizuojant vienodų dalijimosi IRT paslaugų teikimą kompetencijos centruose, kurie remia kelias institucijas.

Reformą sudaro viešojo administravimo centrinių sistemų ir platformų kūrimas ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, sudarant sąlygas automatizuoti ir veiksmingai vykdyti tiekimo procesus, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie viešojo administravimo paslaugų ir konsoliduoti viešojo administravimo kompiuterijos ir duomenų saugojimo infrastruktūros paslaugas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.

Investicijos: 2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Priemonės tikslas – remti administracijos, kaip vienos organizacijos, veikimą nustatant standartizuotas paramos funkcijas.

Priemonę sudaro centralizuotų IRT platformų, sprendimų ar sistemų teikimas.

Investicijos: 2.1.2.2.i. Debesijos paslaugos

Priemonės tikslas – suteikti kompiuterijos ir duomenų valdymo infrastruktūrą ir paslaugas.

Priemonę sudaro debesijos paslaugų teikimas valdžios institucijoms.

Reforma: 2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Reformos tikslas – užtikrinti viešųjų ir privačiųjų duomenų ir paslaugų prieinamumą ir dalijimąsi jais, padedant duomenų ir platformų ekonomikos plėtojimo ir sąveikumo su Europos duomenų erdvėmis pagrindus ir užtikrinant dalijimąsi duomenimis ES.

Reformą sudaro viešojo sektoriaus gebėjimų valdyti turimus duomenų rinkinius, jais dalytis ir juos skelbti pakartotinio naudojimo tikslais plėtojimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas dalytis duomenimis viešajame sektoriuje ir tarp viešojo ir privačiojo sektorių.

Priemonę sudaro prieigos prie įvairių viešojo administravimo sektorių duomenų rinkinių suteikimas.

Reforma: 2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Reformos tikslai – įsteigti Europos skaitmeninių inovacijų centrą (EDIH), užtikrinti jo regioninį dalyvavimą per regioninius kontaktinius punktus ir sukurti bendrą ir koordinuotą paramos ekosistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei komercinės veiklos transformacijai.

Reformą sudaro Europos skaitmeninių inovacijų centro – vienos bendros platformos ir (arba) ekosistemos, remiančios skaitmeninę transformaciją pagal vieno langelio principą, sukūrimas, skaitmeninės brandos testavimo sistemos sukūrimas; užtikrinti, kad regioniniai informacijos centrai vykdytų šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas: skaitmeninės brandos testai regionuose; prieiga prie bandymų ir bandomųjų projektų; mentorystė ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Europos skaitmeninių inovacijų centras savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos: 2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimui

Priemonės tikslas – stiprinti subjektų skaitmeninę transformaciją, siūlant specialiai pritaikytas paramos priemones, kuriomis tenkinami nustatyti skaitmenizacijos poreikiai.

Investicijas sudaro paramos teikimas Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) veiklai. Europos skaitmeninių inovacijų centrų veikla suskirstoma į darbo paketus. EGADP parama nėra susijusi su darbo paketais, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.

Investicijos: 2.2.1.2.i. Subjektų skaitmeninimas

Priemonės tikslas – sukurti didesnę pridėtinę vertę remiamuose subjektuose.

Priemonę sudaro subjektų skaitmeninės brandos testų tobulinimas.

Investicijos: 2.2.1.3.i. Parama produktų ir paslaugų diegimui versle

Priemonės tikslas – remti skaitmeninių produktų ir paslaugų kūrimą.

Priemonę sudaro dotacijų susitarimai, kuriais remiami produktų ar paslaugų mokslinių tyrimų projektai.

Investicijos: 2.2.1.4.i. Finansinė priemonė ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Priemonės tikslas – didinti našumą ir gamybos proceso efektyvumą remiant investicijas į skaitmeninės transformacijos priemones.

Priemonę sudaro paskolų sutartys skaitmeninės transformacijos projektams remti.

Investicijos: 2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Priemonės tikslas – palengvinti žiniasklaidos sektoriaus skaitmeninę transformaciją.

Priemonę sudaro paramos schema investicijoms į skaitmeninius įgūdžius žiniasklaidos sektoriuje ir trijų platformų ar IT sprendimų diegimas.

Reforma: 2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Priemonės tikslas – padidinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi veikloje ir paramą suaugusiųjų mokymuisi.

Priemonę sudaro paramos darbuotojų mokymui didinimas ir individualiųjų mokymosi sąskaitų metodo vertinimas.

Investicijos: 2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Priemonės tikslas – padidinti aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių turinčių specialistų skaičių.

Priemonę sudaro aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo modulių, skirtų aukštojo mokslo studijų programoms, kūrimas.

Investicijos: 2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Priemonės tikslas – padidinti skaitmeninių įgūdžių lygį įmonėse.

Priemonę sudaro pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymas įmonėms.

Investicijos: 2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą

Priemonės tikslas – remti skaitmeninių įgūdžių įgijimą.

Priemonę sudaro skaitmeninių įgūdžių mokymas per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą.

Reforma: 2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Priemonės tikslas – padidinti gyventojų, turinčių bazinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, dalį.

Priemonę sudaro bendros pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistemos įsigaliojimas, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas ir nacionalinių aukštojo mokslo standartų pakeitimai.

Investicijos: 2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Priemonės tikslas – didinti formaliojo švietimo sistemoje nedalyvaujančio jaunimo skaitmeninį ir technologinį raštingumą.

Priemonę sudaro veiklos, susijusios su skaitmenine darbo su jaunimu sistema savivaldybėse, vykdymas.

Investicijos: 2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Priemonės tikslas – gerinti viešojo administravimo darbuotojų skaitmeninius įgūdžius.

Priemonę sudaro skaitmeninių įgūdžių sistemos kūrimas ir mokymas keliose skaitmeninių įgūdžių sistemos srityse.

Investicijos: 2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Priemonės tikslai – suteikti prieigą prie mokymosi turinio ir sudaryti sąlygas dalyvauti nuotolinio mokymosi procese, visų pirma socialiai pažeidžiamų grupių moksleiviams.

Priemonę sudaro bendrajam lavinimui skirtos informacinių ir ryšių technologijų įrangos pirkimas, be kita ko, siekiant padėti moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų grupių.

Reforma: 2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Reformos tikslai – skatinti susietąjį automatizuotą vairavimą ir remti tvarų judumą, be kita ko, didinant kelių eismo saugumą pasitelkiant inovacijas.

Reformą sudaro susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas ir bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 2.4.1.1.i. [išbraukta]

Investicijos: 2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo paskutinio kilometro infrastruktūros plėtra

Priemonės tikslas – suteikti regioninės plėtros galimybių ir skatinti naujų skaitmeninių paslaugų paklausą.

Šia priemone namų ūkiams ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pavyzdžiui, įmonėms, mokykloms ir ligoninėms, suteikiama prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

27

2.1.1.r.

Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Tarpinė reikšmė

Viešojo administravimo IRT plėtros veiklos vieningo valdymo sistemos sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos bendros IRT plėtros veiklos stebėsenos procedūros.

Kad naujosios taisyklės būtų taikomos visai IRT plėtros veiklai, kuriai taikomos Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės (įskaitant savivaldybes), Valstybės informacinių sistemų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Jei įstatymo pakeitimų priėmimas atidedamas, priimamas laikinasis reglamentas, kuriuo papildoma speciali norminė sistema, skirta konkrečioms taisyklėms, taikomoms atitinkamai IRT projektų veiklai.

28

2.1.1.r.

Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Tarpinė reikšmė

Norminės sistemos, skirtos paramai viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje gauti, sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentas dėl paramos teikimo viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje.

29

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija

Tikslas

Sukurtų ir suderintų IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymai

NĖRA.

Skaičius

0

11

III KETV.

2023

IRT sprendimų (sistemų) aprašymų koncepcijos modeliai kuriami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą. Aprašymuose apibrėžiama IRT plėtros veikla, kuria siekiama plėtoti arba modernizuoti IRT sprendimus bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; Uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) IRT valdymo procesų rėmimas.

30

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija

Tikslas

IRT sprendimai arba sistemos

NĖRA.

Skaičius

0

11

III KETV.

2026

IRT sprendimai arba sistemos diegiami, pavyzdžiui, vidaus reikalų, kultūros, uosto logistikos paslaugų valdymo, IRT valdymo procesų srityse.

31

2.1.2.r.

Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti viešojo administravimo centrinių sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Paramos teikimo centrinių IT sistemų ir viešojo administravimo platformų kūrimo ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje teisinės sistemos įsigaliojimas.

32

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Kūrimo planų, skirtų centralizuotoms IRT funkcijoms ir bendroms paslaugoms kurti, transformuoti ar diegti, tvirtinimas

NĖRA.

Skaičius

0

15

1 KETVIRTIS

2023

Prieš investuodama į centralizuotų funkcijų arba bendrų paslaugų plėtojimą, atsakinga institucija parengia ir gauna centralizuotos IRT funkcijos arba bendrų paslaugų plėtojimo plano patvirtinimą (be kita ko, kiek tai susiję su paslaugų finansavimu).

33

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Centralizuotų IRT sprendimų kūrimo veiklos suderintų aprašymų patvirtinimas

NĖRA.

Skaičius

0

15

III KETV.

2023

Tvirtinami suderinti aprašai, kuriuose apibrėžiama centralizuotų platformų ir sistemų IRT kūrimo veikla. IRT sprendimai (sistemos) kuriami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą.

34

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos

NĖRA.

Skaičius

0

15

III KETV.

2026

Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos diegiami, pavyzdžiui, viešosioms paslaugoms, administracinėms funkcijoms ar vietos valdymui remti.

36

2.1.2.2.i.

Debesijos paslaugos

Tikslas

Valdžios institucijoms teikiamos debesijos paslaugos

NĖRA.

Skaičius

0

6

III KETV.

2026

Debesijos paslaugos teikiamos 6 valdžios institucijoms.

37

2.1.3.r.

Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramai ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje gauti, įsigaliojimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto suderinta paramos teikimo ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje teisinė sistema.

38

2.1.3.r.

Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Tarpinė reikšmė

Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinė sistema

Teisinės sistemos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Sėkmingas reformos įgyvendinimas užtikrinamas įsigaliojus teisinei sistemai, kurioje nurodomi šie nacionalinės platformos aspektai:

1.dalijimosi duomenimis valdymas, įskaitant keitimosi duomenimis centrinėje keitimosi duomenimis platformoje procesą;

2.dalyvaujančių institucijų teises ir pareigas, susijusias su dalijimusi duomenimis ir jų judėjimu centrinėje keitimosi duomenimis platformoje;

3.vienodas ir supaprastintas asmens duomenų tvarkymas centrinėje keitimosi duomenimis platformoje.

39

2.1.3.1.i.

Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Tikslas

Sektoriai, kurių duomenų rinkiniai yra prieinami platformose

NĖRA.

Skaičius

0

10

III KETV.

2026

Duomenų rinkiniai turi būti prieinami platformose, apimančiose bent 10 viešojo administravimo sektorių, pavyzdžiui: verslas, mokslas, aplinka, finansai, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, veterinarija ir žemės ūkis.

40

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos paramos ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Europos skaitmeninių inovacijų centras veikia pagal Skaitmeninės Europos programos prioritetus ir yra bendro Europos skaitmeninių inovacijų centro tinklo dalis. Jis veikia kaip vieno langelio sistema įmonių skaitmeninei transformacijai koordinuoti. Ja siekiama užtikrinti bendrą požiūrį ir regioninių verslo centrų keitimąsi informacija, skaitmeninės brandos testavimą ir valstybės paramą.

41

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos paramos ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2022

Regioniniai verslo paramos centrai turi būti pradėję vykdyti šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas:

1.Skaitmeninės brandos testai regionuose;

2.Prieiga prie bandymų ir bandomųjų projektų;

3.Mentorystė ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.

42

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos paramos ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės brandos testavimo sistemos, skirtos subjektams nustatyti veiksmus, kurių jiems reikia imtis, ir valstybės paramą, sukūrimas

Įdiegta skaitmeninės brandos testavimo sistema

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Sukuriama subjektams skirta skaitmeninės brandos testavimo sistema. Skaitmeninės brandos testas yra skaitmeninė priemonė, prieinama EDIH svetainėje, kurioje vertinama subjekto skaitmeninė branda įvairiais aspektais ir kurią subjektas gali užpildyti nepriklausomai arba padedamas konsultanto.

44

2.2.1.1.i.

Parama skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimui

Tikslas

Skaitmeninės transformacijos veiksmų gairės

NĖRA.

Skaičius

0

2 000

II KETV.

2026

Skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių, kurias subjektams paskelbė Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH), skaičius.

44a straipsnis

2.2.1.1.i.

Parama skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimui

Tarpinė reikšmė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai

Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) darbo paketai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2026

Turi būti užbaigti visi Europos skaitmeninių inovacijų centrų darbo paketai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.

46

2.2.1.2.i.

Subjektų skaitmeninimas

Tikslas

Subjektų skaitmeninės brandos testo pagerinimas

NĖRA.

Skaičius

0

200

II KETV.

2026

Per pakartotinį skaitmeninės brandos testą pastebėtas 200 subjektų testo rezultatų pagerėjimas.

48

2.2.1.3.i.

Parama produktų ir paslaugų diegimui versle

Tikslas

Pasirašyti dotacijų susitarimai ir įsipareigota skirti privatų finansavimą

NĖRA.

Skaičius

0

43

II KETV.

2026

Pasirašomi dotacijų susitarimai, kuriais remiami 43 skaitmeninių produktų ar paslaugų mokslinių tyrimų projektai, įskaitant 4860000 EUR privačiojo finansavimo skyrimą remiamiems projektams.

51

2.2.1.4.i.

Finansinė priemonė ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslas

Pasirašytos paskolų sutartys ir paskirtas privatus finansavimas

NĖRA.

Skaičius

0

65

II KETV.

2026

ALTUM ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių skaitmeninės transformacijos projektams remti, įskaitant 45 300 000 EUR privačiojo finansavimo skyrimą remiamiems projektams, skaičius.

53

2.2.1.5.i.

Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslas

Platformos arba IT sprendimai

NĖRA.

Skaičius

0

3

II KETV.

2025

Turi būti įdiegtos trys platformos arba IT sprendimai žiniasklaidos sektoriuje.

54

2.2.1.5.i.

Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tarpinė reikšmė

Nustatyta paramos schema

Pasirašytos sutartys

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2026

Sukuriama paramos schema investicijoms į skaitmeninius įgūdžius žiniasklaidos sektoriuje, o Komercinio švietimo centras ir subjektai pagal šią paramos schemą pasirašo 10 sutarčių.

57

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Didesnė parama darbuotojų mokymui

Įsigaliojo teisės aktai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Įsigaliojo teisės aktai, kuriais:

1) Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme nustatyti palankesnę apmokestinimo tvarką mokesčiams už mokslą, kuriuos darbdaviai moka už darbuotojų aukštąjį mokslą;

2) iš dalies pakeisti Darbo įstatymą, kad būtų išplėsta darbuotojų teisė dalyvauti mokymuose, susijusiuose su profesinėmis užduotimis;

3) Priimti ministrų kabineto nurodymus standartizuoti darbdaviams skirtų paramos priemonių, skirtų darbuotojų mokymui, rengimą.

60

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Individualiųjų mokymosi sąskaitų (ILA) metodo plėtojimas

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Reglamentų, kuriais nustatomas individualiosios mokymosi sąskaitos kūrimo metodas, įsigaliojimas, įskaitant: a) tinkamumo kriterijų nustatymą, b) švietimo paslaugų teikėjų atrankos kriterijų nustatymą.

61

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Individualiosios mokymosi sąskaitos metodas

Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtas vertinimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbia individualiosios mokymosi sąskaitos metodo vertinimą, įskaitant nepriklausomo auditoriaus analizę.

62

2.3.1.1.i.

Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslas

Aukštojo mokslo studijų programoms skirti moduliai

NĖRA.

Skaičius

0

20

III KETV.

2026

Aukštojo mokslo studijų programoms turi būti sukurta 20 modulių, pavyzdžiui, našiosios kompiuterijos, kvantinių technologijų ir kalbos technologijų srityse.

64

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslas

Įmonėms rengiami pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymai

NĖRA.

Skaičius

0

2 080

II KETV.

2026

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius.

68a straipsnis

2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą

Tikslas

Skaitmeninių įgūdžių mokymas

NĖRA.

Skaičius

0

25 319

III KETV.

2026

25319 skaitmeninių įgūdžių mokymų, rengiamų per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą.

69

2.3.2.r.

Visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai

Tarpinė reikšmė

Normine sistema stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.

Įsigaliojo reguliavimo sistema

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigaliojo teisės aktai, kuriais nustatoma bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo pagal „DigiComp 2.1“ sistema.

70

2.3.2.r.

Visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai

Tarpinė reikšmė

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sandaros lygmenimis.

Įsigaliojo iš dalies pakeista reguliavimo sistema

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų (valstybinio aukštojo mokslo standarto ir nacionalinio aukštojo profesinio mokymo standarto) pakeitimai. Jos nustato rezultatus, kuriuos reikia pasiekti įgyjant skaitmeninius gebėjimus, ir užtikrina, kad jie būtų taikomi rengiant, licencijuojant ir akredituojant aukštojo mokslo programas, su sąlyga, kad studijų programose, kurios parengiamos, licencijuojamos ir akredituojamos įsigaliojus reguliavimo sistemai, būtų nurodyti tokie pasiekiami studijų rezultatai ir atitinkami kursai ar moduliai jiems pasiekti.

73

2.3.2.1.i.

Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninė darbo su jaunimu sistema savivaldybėse

Pildomas (-i) raštas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros (CFCA) parengtas (-i) užbaigimo raštas (-ai) dėl skaitmeninės darbo su jaunimu sistemos 42 savivaldybėse, susijęs (-ę) su sutartimi su Tarptautinių jaunimo programų agentūra (AIYP).

74

2.3.2.2.i.

Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tarpinė reikšmė

Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema

Skaitmeninių įgūdžių sistema yra Valstybinio administravimo mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinio administravimo mokyklos vidaus norminiu aktu.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2023

Turi būti parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema, įskaitant mokymo programas.

76

2.3.2.2.i.

Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslas

Lankyti mokymai

NĖRA.

Skaičius

0

62 900

III KETV.

2026

Mokymų, kuriuose dalyvauta, pavyzdžiui, 1) skaitmeninimo valdymo ir plėtros srityje, skaičius; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) komunikacija ir bendradarbiavimas; 5) informacinį ir duomenų raštingumą; 6) universalieji įgūdžiai.

77

2.3.2.3.i.

Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tarpinė reikšmė

Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas

Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

Ministrų kabineto nutarimų, kuriais nustatomi nuotolinio mokymosi organizavimo ir vykdymo kriterijai ir sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų organizuojamas ir įgyvendinamas visose Latvijos švietimo įstaigose ir visais švietimo lygmenimis (išskyrus ikimokyklinio ugdymo lygmenį), įsigaliojimas.

Švietimo įstaiga į savo vidaus taisykles įtraukia nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo sistemą, įskaitant:

1. procedūra, pagal kurią švietimo įstaiga nustato, ar besimokantieji turi techninių priemonių nuotoliniam mokymuisi, taip pat šių techninių priemonių suteikimo procedūros, jei besimokantieji jų neturi;

2. mokinių dalyvavimo nuotoliniame mokymesi ir jiems pavestų užduočių atlikimo registravimo tvarka;

3) tais atvejais, kai besimokančio asmens dalyvavimas nuotoliniame mokymesi yra neįmanomas arba jam trukdoma dėl techninių priežasčių;

4. procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi saugos reikalavimų nuotolinio mokymosi metu, ir bendravimo su besimokančio asmens teisiniais atstovais saugos ar sveikatos rizikos atveju procedūros;

5. Procedūra, pagal kurią besimokantieji naudojasi švietimo įstaigos ištekliais ir infrastruktūra (patalpomis, bibliotekomis ir kt.) kaip nuotolinio mokymosi dalimi.

79

2.3.2.3.i.

Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tikslas

Tikslinės grupės (besimokančių asmenų) IRT įrangos vienetų skaičius

NĖRA.

Skaičius

0

26 620

IV KETV.

2023

Įsigytų ir savivaldybėms arba tiesiogiai bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms pristatytų IRT įrangos vienetų skaičius.

79a straipsnis

2.3.2.3.i.

Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tarpinė reikšmė

IRT įrangos pirkimas

Sąskaita (-os) faktūra (-os)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Švietimo ir mokslo ministerijos pasirašyta (-os) sąskaita (-os) faktūra (-os), skirta (-os) IRT įrangai įsigyti, už ne mažiau kaip 3 mln. EUR.

80

2.4.1.r.

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Techninio reikalavimo dėl susietojo ir automatizuoto vairavimo priėmimas

Bendrųjų techninių reikalavimų priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

SJSC „Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras“ nustato bendrus techninius reikalavimus elektroninių ryšių operatoriams, kad būtų sudarytos sąlygos susietajam ir automatizuotam vairavimui. Taip atsižvelgiama į veiklos vykdytojų poreikius, bendradarbiaujant su Estijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovais, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti susietąjį ir automatizuotą vairavimo koridorių palei kelią „Via Baltica“. Po to viešųjų pirkimų komitetas patvirtina bendrus techninius reikalavimus.

81

2.4.1.r.

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas

Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

1. Remdamasi atliktais tyrimais, Susisiekimo ministerija parengia elektroninių ryšių sektoriaus plėtros planą, į kurį įtraukia pavyzdinį projektą.

2. Po viešų konsultacijų priimamas galutinis sprendimas dėl modelio, kuris priimamas ir įgyvendinamas.

83

2.4.1.2.i.

Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo „paskutinės mylios“ infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo

Pildomas (-i) raštas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros raštas (-ai) dėl penkių Latvijos regionų projektų, susijusių su namų ūkių ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančių subjektų, pavyzdžiui, įmonių, mokyklų ir ligoninių, prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio, užbaigimo.

C. 3 KOMPONENTAS. NELYGYBĖS MAŽINIMAS

Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – spręsti teritorinės ir socialinės nelygybės Latvijoje problemas, kurias dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija. Šiuo komponentu siekiama mažinti nelygybę kuriant daugiau darbo vietų regionuose, gerinant regionų junglumą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, suteikiant įperkamesnį būstą, gerinant mokyklų infrastruktūrą, padedant kelti darbuotojų ir bedarbių kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, stiprinant socialinės apsaugos tinklą, gerinant pastatų prieinamumą neįgaliesiems ir kuriant naujas ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas. Visomis komponento priemonėmis remiama viena iš dviejų pagrindinių reformų – vykdoma administracinė teritorinė reforma ir minimalių pajamų reforma.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinės atskirties, visų pirma siekiant padidinti minimalių pajamų išmokų, minimalių senatvės pensijų ir neįgaliųjų pajamų rėmimo adekvatumą, taip pat dėl švietimo ir mokymo kokybės ir veiksmingumo, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Komponentas taip pat padeda įgyvendinti rekomendaciją vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką daugiausia dėmesio skirti įperkamo būsto teikimui, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Galiausiai komponentas padeda įgyvendinti rekomendaciją stiprinti socialinės apsaugos sistemą ir mažinti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, gerinant aktyvias darbo rinkos priemones ir įgūdžius (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma

Bendras šios reformos tikslas – pagerinti Latvijos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir pagerinti vietos verslo aplinką mažinant administracinių vienetų skaičių ir didinant paslaugų teikimo veiksmingumą ir prieinamumą. Toliau aprašyti veiksmai (valstybinių regioninių ir vietos kelių renovacija ir rekonstrukcija, vietos savivaldybių ir planavimo regionų gebėjimų stiprinimas užtikrinant veiksmingesnes viešąsias paslaugas, pramonės parkų infrastruktūros plėtra, įperkamas būstas, mokyklų infrastruktūros ir mokyklinių autobusų plėtra) yra susiję su šia reformos priemone ir ją remia.

Priemonė apima naujo savivaldybės įstatymo, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios funkcijos ir užduotys, įsigaliojimą. Naujuoju įstatymu užtikrinamas geresnis valdymas savivaldybių lygmeniu, aiškesnis sprendimų priėmimo ir vykdomosios valdžios kompetencijos atskyrimas ir pasidalijimas, taip pat aktyvesnis piliečių dalyvavimas vietos bendruomenių sprendimų priėmimo procese.

Nors bendra administracinė teritorinė reforma gali būti tęsiama ir pasibaigus EGADP įgyvendinimo laikotarpiui, konkreti reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo gerinimas

Priemonės tikslas – užtikrinti naujų savivaldybių junglumą ir pagerinti piliečių galimybes įsidarbinti ir gauti paslaugas.

Priemonę sudaro regioninių ir vietos kelių renovacija arba rekonstrukcija.

Investicijos: 3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Priemonės tikslas – pagerinti savivaldybių paslaugų kokybę ir veiksmingumą reorganizavus vietos administracijas.

Priemonę sudaro vyriausybės nutarimo, kuriuo apibrėžiama savivaldybių gebėjimų stiprinimo veiksmų apimtis ir parametrai, priėmimas, savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimas ir savivaldybių darbuotojų gebėjimų stiprinimas.

Investicijos: 3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti

Priemonės tikslas – remti pramoninių zonų infrastruktūrą ir pritraukti investuotojų bei įmonių į Latvijos regionus už Rygos ribų.

Priemonę sudaro parama pramonės parkų ir teritorijų plėtrai regionuose. EGADP tikslais priemonė užbaigiama pramonės parkų ir teritorijų statybos darbais.

Remiantis EGADP investicijomis, investicijomis siekiama paskatinti pramonės parkų operatorius arba potencialius investuotojus investuoti 85000000 EUR sumą.

Investicijos: 3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Priemonės tikslas – skatinti būsto pasiūlą, suteikti įperkamą būstą, prisidėti prie regioninio darbo jėgos judumo ir padėti pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus regionuose.

Priemonę sudaro naujos nuomos teisinės sistemos įsigaliojimas, būsto įperkamumo strategijos priėmimas ir parama butų statybai.

Investicijos: 3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Priemonės tikslas – pagerinti regioninių mokyklų kokybę.

Priemonę sudaro teisinės sistemos, kuria nustatomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigoms taikomi kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, įsigaliojimas, vietos valdžios institucijų sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo priėmimas ir mokyklų infrastruktūros atnaujinimas.

Investicijos: 3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas

Priemonės tikslas – palengvinti mokinių judumą.

Priemonę sudaro parama savivaldybėms, kad jos galėtų tiekti elektrinius mokyklinius autobusus.

Investicijos: 3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto vystytojams žemos nuomos būstams statyti

Priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, kuriomis siekiama skatinti privačias investicijas į mažos nuomos būstų statybą Latvijoje ir gerinti galimybes gauti finansavimą. Priemonė veikia teikiant paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 38267662 EUR finansavimą.

Šias investicijas valdo ALTUM kaip įgyvendinantysis partneris. Ši Priemonė apima šią produktų liniją: tiesioginės paskolos nekilnojamojo turto vystytojams, skirtos žemos nuomos būstų statybai finansuoti.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Latvija ir ALTUM pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

1)Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2)Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šios veiklos rūšys ir turtas: I) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant galutinės grandies naudojimą 1 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis nei atitinkamas santykinis taršos rodikliss, 2 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 . Be to, investavimo strategijoje reikalaujama, kad Priemonės galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų;

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3) suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti visas grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.

4) Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos ataskaitoms apie sutelktas investicijas teikti, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Prievolė atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal ALTUM audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama: I) kad kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

Reforma: 3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Bendrasis šios reformos tikslas – mažinti nelygybę, gerinti socialinės apsaugos sistemą, skatinti socialinę integraciją ir įtrauktį Latvijoje.

Priemonę sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmasis žingsnis – priimti 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planą, kad būtų sustiprinta minimalių pajamų apskaičiavimo metodika; priimtos 2021–2027 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairės, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje; 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros plano, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą, priėmimas; ir priimtas 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius. Antrasis etapas – nacionalinio parlamento teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, įskaitant minimalių pajamų apatinės ribos, kuri būtų ne mažesnė kaip 20 proc. pajamų medianos, nustatymą ir metinio teigiamo indeksavimo procedūros nustatymą (nuo 2023 m.).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti 

Priemonės tikslas – palengvinti pastatų prieinamumą funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir taip prisidėti prie jų socialinės įtraukties.

Priemonę sudaro valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės apsaugos sektoriaus viešosios paslaugos arba vietos valdžios institucijų socialinės paslaugos (toliau – valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatai), ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų būstų pritaikymas.

Investicijos: 3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Priemonės tikslas – pagerinti modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Priemonę sudaro informacinės sistemos, skirtos ilgalaikiam socialinės apsaugos, įskaitant pensijas, prognozavimui, sukūrimas.

Investicijos: 3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas

Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pereiti nuo institucinės ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo prie labiau bendruomeninės priežiūros modelio.

Priemonę sudaro standartinės naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų konstrukcijos parengimas, taip pat ilgalaikės priežiūros įstaigų statyba ir įranga.

Investicijos: 3.1.2.4.i. Sinerginis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumą

Priemonės tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų socialinę įtrauktį ir reabilitaciją.

Priemonę sudaro profesinės reabilitacijos paslaugų standarto, skirto funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, priėmimas ir pastatų pritaikymo darbai dviem adresais.

Investicijos: 3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Valstybinės užimtumo agentūros klientams įgyti įgūdžių.

Priemonę sudaro perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlos kūrimas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir mokymo paslaugų teikimui.

Investicijos: 3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas

Priemonės tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybes naudotis judumo, rūpinimosi savimi, funkcijų pakeitimo ar atkūrimo ir alternatyviomis ryšio techninėmis priemonėmis.

Priemonę sudaro techninės pagalbos teikimas.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai   
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai   
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

84

3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma 

Tarpinė reikšmė

Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas

Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Įsigaliojo Savivaldybių įstatymas, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios funkcijos ir užduotys, siekiant jas suderinti su administracinės teritorinės reformos rezultatais (pakeičiant 1994 m. gegužės 19 d. Vietos valdžios įstatymą). Ji užtikrina geresnį valdymą po savivaldybių administracinės teritorinės reformos, skatindama demokratizaciją ir aiškesnį sprendimų priėmimo galių atskyrimą nuo vykdomosios valdžios, nustatydama aiškų kompetencijos ir funkcijų pasidalijimą, mažindama galių koncentraciją ir reguliariai didindama vietos bendruomenės dalyvavimą.

85

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo gerinimas 

Tikslas

Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir visapusiškas naujų savivaldybių veikimas

NĖRA.

Km

0

70

IV KETV.

2022

Renovuoti arba rekonstruoti valstybiniai, regioniniai ir vietos keliai, kad jais galėtų naudotis apskričių administraciniai centrai, jų paslaugos ir darbo vietos, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis didinamas kelių eismo saugumas.

86

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo gerinimas 

Tikslas

Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai

NĖRA.

Km

70

210

IV KETV.

2024

Renovuoti arba rekonstruoti valstybiniai, regioniniai ir vietos keliai, kad jais galėtų naudotis apskričių administraciniai centrai, jų paslaugos ir darbo vietos, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis didinamas kelių eismo saugumas.

89

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.

Ministrų kabineto nutarimai priimti

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Priimti Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo, įskaitant:

a) nustatyti savivaldybių gebėjimų stiprinimo veiksmų aprėptį ir parametrus;

b) savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimus;

C) metodinės paramos teikimas ir gebėjimų stiprinimas;

d) išbandyti savivaldybių viešųjų paslaugų planavimo ir teikimo būdus.

90

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimas

Vertinimas baigtas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Užbaigtas vietos valdžios viešųjų paslaugų teikimo efektyvumo vertinimas.

92

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tikslas

Apmokyti asmenys

NĖRA.

Skaičius

0

1 300

III KETV.

2026

Asmenų, dalyvavusių gebėjimų stiprinimo veikloje (pavyzdžiui, mokymuose, pažintiniuose vizituose, patirties ir (arba) gerosios patirties mainuose, konferencijose, praktiniuose seminaruose, forumuose), skaičius.

93

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti 

Tarpinė reikšmė

Paramos programos, skirtos pramonės parkų ir teritorijų plėtrai regionuose, priėmimas

Priimti Ministrų kabineto nutarimai ir suderinta pagalbos programa

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Parengti ir priimti Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos pagalbos teikimo pramoninėms zonoms sąlygos ir kriterijai. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

94

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti 

Tarpinė reikšmė

Sutarčių dėl pramonės parkų plėtros regionuose sudarymas

Projektų įgyvendinimo sutarčių skyrimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Sutarčių dėl pramonės parkų plėtros regionuose sudarymas su privačiojo arba viešojo sektoriaus paramos gavėjais, parengusiais pramonės parko plėtros strategiją arba verslo planą. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

96

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti 

Tikslas

Regionų pramoniniai parkai ir teritorijos

NĖRA.

Skaičius

0

4

III KETV.

2026

Pasirašytas (-i) pasirengimo eksploatuoti inžinerinę statybą arba pastatą sertifikatas(-ai), skirtas (-i) ne mažiau kaip keturių pramonės parkų ir teritorijų statybai regionuose, įskaitant jungtis (pavyzdžiui, prie šildymo, vandens ir kanalizacijos, elektros energijos tiekimo), privažiuojamųjų kelių atnaujinimą arba įrengimą, ir pramonės parkų valdytojų ir (arba) potencialių investuotojų pasirašytas (-i) ketinimų raštas (-ai) arba sutartis (-ys) dėl 85 000 000 EUR investicijų įvykdymo .

98

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo subalansuojamos nuomininkų ir nuomotojų teisės, įsigaliojimas

Gyvenamųjų patalpų nuomos įstatymo įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2021

Įsigalioja nauja nuomos teisinė sistema, kuria siekiama užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir paspartinti ginčų dėl nuomos laikotarpio sprendimą ir nuomos mokesčio sureguliavimą, o tai ypač svarbu siekiant skatinti būsto nuomos statybą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas būsto įperkamumui.

99

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Būsto įperkamumo strategijos priėmimas

Vyriausybė priėmė būsto įperkamumo strategiją

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Būsto įperkamumo strategija apima veiksmų kryptis, politikos rodiklius ir užduočių rinkinį, kuriais skatinamos galimybės gauti būstą, pateikiami sprendimai, kaip teikti paramą būsto įperkamumui įvairių rūšių ir pajamų lygių namų ūkiams, įskaitant mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius, ir kuriais paramos mechanizmais ir taisyklėmis skatinamas tiek esamo būsto fondo remontas, tiek naujo būsto fondo kūrimas.

100

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Vyriausybės reglamentas dėl žemos nuomos būstų statybos

Vyriausybės potvarkio dėl mažos nuomos būstų statybos įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2022

Siekiant nustatyti paramos dydį, aprėptį ir rūšį bei paramos gavėjams taikomus kriterijus, įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentas dėl žemos nuomos būstų statybos.

101

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

NĖRA.

Skaičius

0

300

IV KETV.

2024

Finansavimą ne mažiau kaip 300 butų projektams turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija ALTUM.

Pagal patvirtintus projektus būstas suteikiamas už mažą nuomos mokestį (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus: 1) pastatas yra beveik nulinės energijos pastatas; 2) Tinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro laidumo bandymai) atliekami pradedant eksploataciją.

102

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Butų skaičius

NĖRA.

Skaičius

300

467

III KETV.

2026

Finansavimą ne mažiau kaip 467 butų projektams turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija ALTUM.

Patvirtinti projektai turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus: 1) pastatas yra beveik nulinės energijos pastatas; 2) Kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymai) pradedant eksploatuoti pastatus yra privalomi.

103

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Pastatytų butų skaičius

NĖRA.

Skaičius

0

300

III KETV.

2026

Turi būti pastatyta 300 butų.

104

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Tarpinė reikšmė

Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas

Teisinė sistema įsigaliojo

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

Vyriausybės priimtos teisinės sistemos, kuria skatinamas aukštos kokybės švietimo paslaugų teikimas skatinant visapusišką švietimo programų pasiūlą regioniniu lygmeniu, taip pat sukuriant bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų tinklą, atitinkantį demografinę padėtį, įsigaliojimas. Teisinėje sistemoje bendrojo vidurinio ugdymo įstaigoms nustatomi būtiniausi kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai (pvz., minimalus besimokančių asmenų skaičius, infrastruktūros prieinamumas ir t. t.).

105

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Tarpinė reikšmė

Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas

Vietos tarybų sprendimų priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo sprendimai (susijungimai, išsilavinimo lygio keitimas), kuriuos priima vietos valdžios institucijos.

106

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Tikslas

Mokyklų infrastruktūros modernizavimas

NĖRA.

Skaičius

0

21

III KETV.

2026

Vietos valdžios institucijų sukurtos 21 mokyklos infrastruktūros atnaujinimas (pavyzdžiui, vėdinimo sistemos, efektyviai energiją vartojantis apšvietimas, informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos mokymo įrangos pirkimas).

107

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas 

Tarpinė reikšmė

Patvirtinta paramos programa vietos valdžios institucijoms, skirta elektriniams autobusams, skirtiems savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, įsigyti.

Vyriausybės reglamento įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos įgyvendinimo sąlygos, kuriomis teikiama parama vietos valdžios institucijoms perkant elektrinius autobusus savivaldybės funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti.

108

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas

Tikslas

Elektrinių mokyklinių autobusų, skirtų pagal sutartis dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius

NĖRA.

Skaičius

0

15

III KETV.

2023

Sutarčių dėl 15 elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti sudarymas.

109

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas 

Tikslas

Elektriniai mokykliniai autobusai

NĖRA.

Skaičius

0

15

IV KETV.

2025

Išleistas įstatymas dėl 15 elektrinių mokyklinių autobusų pristatymo savivaldybėms.

109a straipsnis

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto vystytojams žemos nuomos būstams statyti

Tarpinė reikšmė

Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas ir perdavimo pažymėjimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2025

Įgyvendinimo susitarimas įsigalioja, o Latvija Priemonei ALTUM perveda 38 267 662 EUR.

109b

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto vystytojams žemos nuomos būstams statyti

Tikslas

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

NĖRA.

Procentas

0 %

100 %

II KETV.

2026

Altum turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).

110

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą 

Tarpinė reikšmė

Strateginio pagrindo toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą priėmimas

Tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo strateginę programą patvirtino Ministrų kabinetas.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

Ministrų kabinetas parengė ir patvirtino strateginę tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programą, kuri apima bent:

– 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planas, siekiant sustiprinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką;

– 2021–2027 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gaires, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje;

– 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama gerinti bendruomeninių paslaugų teikimą;

– 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planą, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius.

111

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą 

Tarpinė reikšmė

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2023

Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą ir kurie apima:

– minimali pajamų riba turi būti ne mažesnė kaip 20 proc. pajamų medianos;

– minimalių pajamų ribų peržiūros procedūra, kuri turi būti atliekama kasmet (nuo 2023 m.), remiantis pajamų medianos pokyčiais ir užtikrinant, kad pajamų medianos sumažėjimo atveju minimalių pajamų ribos nebūtų keičiamos.

112

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tarpinė reikšmė

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose turi būti atliekamas aplinkosauginis pritaikymas, atranka

63 atrinktų viešosios ir vietos valdžios institucijų pastatų, į kuriuos bus investuojama siekiant pritaikyti aplinką, sąrašo tvirtinimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Aplinkos prieinamumo priemonėms įgyvendinti atrenkami 63 valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatai, teikiantys gerovės sektoriaus viešąsias paslaugas arba savivaldybių socialines paslaugas (šie pastatai įtraukiami į Ministrų kabineto nuostatus). Investicijos apima priemones, kuriomis įgyvendinamas būtiniausias prieinamumo standartas: užtikrinti funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems prieigą prie aplinkos ir informacijos.

114

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tikslas

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų pritaikymas

NĖRA.

Pastatų skaičius

0

63

II KETV.

2026

63 valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų prieinamumo pritaikymas.

115

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tarpinė reikšmė

Tikslinės grupės pasirinkimas būstui pritaikyti

Savivaldybių sprendimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2024

Savivaldybių priimti sprendimai dėl 250 asmenų (sunkią arba labai sunkią negalią turinčių suaugusiųjų arba neįgalių vaikų), atrinktų pritaikyti savo būstą.

117

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tikslas

Būsto pritaikymas

NĖRA.

Asmenų skaičius

0

250

III KETV.

2026

250 asmenų būsto prieinamumo pritaikymas.

118

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Tarpinė reikšmė

Sutarčių dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo, informacinių sistemų techninių specifikacijų rengimo ir sistemų kūrimo priežiūros sudarymas

Techninių specifikacijų rengimas ir sutarties dėl konsultavimo paslaugų, kuriose dalyvauja Latvijos ir užsienio ekonometrinio ir matematinio modeliavimo ekspertai, sudarymas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2022

Sutarties sudarymas konkurso būdu su:

– parengti socialinės paramos, įskaitant pensijas, ilgalaikio prognozavimo ekonometrinį modelį ir metodiką;

– parengia informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas;

– stebėti sistemos plėtrą.

Sudarytoje sutartyje nurodomas tvarkaraštis, pagal kurį turi būti pasiekti šie rezultatai:

– dabartinės padėties vertinimo ataskaita;

– matematinis pensijų prognozavimo modelis;

– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas;

– informacinės sistemos kūrimo techninės specifikacijos;

– informacinės sistemos kūrimo stebėsena viso projekto metu.

119

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Tarpinė reikšmė

Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų užbaigimas

Socialinės apsaugos ministerijos patvirtintos techninės specifikacijos, kurias galima pateikti informacinės sistemos kūrėjui

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2024

Naujos socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų parengimas. Techninės specifikacijos apima:

– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos galimybių vertinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl naujos prognozavimo priemonės kūrimo;

– sistemos kūrimo techninės specifikacijos (į technines specifikacijas taip pat įtraukiamas reikalavimas sistemos kūrimo etapais taikyti „Agile“ metodiką).

120

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Tarpinė reikšmė

Prognozavimo priemonės kūrimas

Socialinės apsaugos sistemos ilgalaikio prognozavimo informacinė sistema

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2026

Gerovės ministerijos ir programinės įrangos kūrėjo perdavimo aktas pasirašomas dėl ilgalaikės socialinės apsaugos sistemos prognozavimo informacinės sistemos.

121

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas 

Tarpinė reikšmė

Standartinio konstrukcijos projekto rengimas

Projektavimo užduoties ir standartinio statybos projekto, parengto ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti arti šeimos aplinkos, reikalavimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2022

Gerovės ministerija patvirtino standartinį pastatų, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti arti šeimos aplinkos, statybos projektą.

Statybos projektas turi būti skirtas labai efektyviai energiją vartojantiems pastatams (beveik nulinės energijos pastatams) statyti.

Savivaldybės turi turėti standartinį jau parengtą statybos projektą, taip sumažindamos projekto išlaidas.

Paprastesnis projektų įgyvendinimas savivaldybėms sumažina projektų įgyvendinimo vėlavimo riziką.

122

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas 

Tikslas

Projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas

NĖRA.

Sutarčių skaičius

0

6

II KETV.

2023

Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra yra sudariusi bent 6 sutartis dėl naujų vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti arti šeimos aplinkos sukūrimo.

123

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas

Tikslas

Vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikimas

NĖRA.

Vietų skaičius

0

312

III KETV.

2026

Pasirengimo statyti pastatus, kuriuose bus teikiamos 312 ilgalaikės priežiūros paslaugų vietų, pažymėjimas (-ai).

Be to, turi būti numatyti pagrindiniai prietaisai ir baldai.

124

3.1.2.4.i. Sinerginis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumą

Tarpinė reikšmė

Patvirtintos profesinės reabilitacijos tarnybos aprašymas

Profesinės reabilitacijos paslaugų aprašymo priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2023

Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino, o Socialinės integracijos agentūra – patvirtino profesinės reabilitacijos paslaugos, kuria skatinama kuo greičiau išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad būtų galima vėl įsidarbinti, skatinant klientų saugumą, aprašą.

125

3.1.2.4.i. Sinerginis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumą

Tarpinė reikšmė

Pastatų pritaikymas

Pastatų pritaikymas dviem adresais

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2026

Pastatų pritaikymas dviem adresais, įskaitant prieinamumą ir energijos vartojimo efektyvumą; ir įrangos pristatymas.

127

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tarpinė reikšmė

Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) sukurta perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūla, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas ir įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

Naujos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) pasiūlos Valstybinės užimtumo agentūros klientams priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2023

Latvijos mokymo komisijos posėdyje buvo priimtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų pasiūlymas Latvijos užimtumo tarnybos klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) pagal aktyvios darbo rinkos politikos priemones, skirtas darbo vietų kūrimui palankiai ekonomikai atgaivinti.

128

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės įgūdžių vertinimo priemonės kūrimas

Sukurta ir įgyvendinta skaitmeninė priemonė

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Valstybinė užimtumo agentūra parengė ir įgyvendino skaitmeninę vertinimo priemonę, skirtą geresnei įgūdžių profiliavimo sistemai, kuria užtikrinamas agentūros klientų įgūdžių ir kompetencijų vertinimas, kad būtų galima parengti tinkamą perkvalifikavimo ir įgūdžių įgijimo pasiūlymą, atsižvelgiant į asmens žinių ir įgūdžių lygį.

Šiuo metu agentūros taikomas klientų profiliavimo metodas papildomas skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemone (testais), o testų rezultatai naudojami konsultacijų dėl klientų karjeros procese ir rengiant individualų mokymo pasiūlymą.

130

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslas

Mokymuose dalyvaujantys asmenys

NĖRA.

Asmenų skaičius

0

20 450

IV KETV.

2025

Mokymuose dalyvavo 20450 asmenų.

130a straipsnis

3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas

Tikslas

7,2 mln. EUR išmokėta NRC „Vaivari“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis technine pagalba

NĖRA.

Mln. EUR

0

7.2

II KETV.

2026

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros raštas, kuriuo informuojama apie gavėjui (-ams) atliktus mokėjimus, ir Sanglaudos politikos fondo valdymo informacinės sistemos ataskaita, kuria patvirtinama Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros sumokėta suma.

D. 4 KOMPONENTAS. SVEIKATA

Šis Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos sistemos ir jos žmogiškųjų išteklių atsparumu, prieinamumu, kokybe ir ekonominiu efektyvumu. Galimybės laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra ribotos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Latvija praneša apie didelius nepatenkintus sveikatos priežiūros poreikius ir didelius mokėjimus savo lėšomis. Kita svarbi prastų sveikatos priežiūros rezultatų priežastis – nesveikas gyvenimo būdas. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas trukdo teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kelia grėsmę sveikatos priežiūros reformų sėkmei. Poreikį spręsti šiuos uždavinius dar labiau sustiprino būtent COVID-19 pandemijos sukelta krizė.

Komponento tikslai – didinti sveikatos priežiūros atsparumą ir prieinamumą i) kuriant integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą ir būtiną infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų, ii) kuriant geresnius paslaugų teikimo modelius ir iii) gerinant žmogiškųjų išteklių teikimą ir sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo sistemą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas didinti sveikatos sistemos atsparumą ir prieinamumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), ir didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Priemonės tikslas – pereiti prie į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrinti jos tvarumą ir atsparumą.

Priemonę sudaro skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas, integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, genomo nuorodos nustatymas ir naujo metodinio valdymo onkologijos srityje įdiegimas.

Investicijos: 4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Priemonės tikslas – peržiūrėti visuomenės sveikatos politiką.

Priemonę sudaro teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir rekomendacijų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, skelbimas, taip pat atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, neskiepijimo priežasčių ir infekcinių ligų tyrimų skelbimas.

Investicijos: 4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai

Priemonės tikslas – didinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

Priemonę sudaro investicijos į ligoninių infrastruktūrą arba įrangą.

Pagal EGADP remiama dalis išlaidų, susijusių su investicijomis į ligonines, kurioms taip pat gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ar priemones išlaidoms, kurios nėra remiamos pagal EGADP, padengti.

Investicijos: 4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai

Priemonės tikslas – sustiprinti antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų infrastruktūrą ar įrangą.

Priemonę sudaro investicijos į antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrą arba įrangą.

Reforma: 4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Priemonės tikslas – peržiūrėti žmogiškųjų išteklių valdymą ir remti kvalifikacijos kėlimą sveikatos sektoriuje.

Priemonę sudaro žmogiškųjų išteklių strategijos parengimas, naujo sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelio nustatymas ir sveikatos priežiūros darbuotojų poreikio prognozavimo modelio patvirtinimas.

Investicijos: 4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui

Priemonės tikslas – nustatyti bendrą požiūrį į tęstinį švietimą sveikatos srityje ir įdiegti imitavimo metodą sveikatos švietimo sistemoje.

Priemonę sudaro tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas ir imitavimo įvedimo medicininio švietimo srityje strategijos patvirtinimas.

Reforma: 4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas

Priemonės tikslas – padidinti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą.

Priemonę sudaro koordinavimo padalinio įsteigimas ir naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių išbandymas.

Investicijos: 4.3.1.1.i. Parama antrinės nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Priemonės tikslas – nustatyti valstybės apmokamų nestacionariosios antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo silpnąsias vietas.

Priemonę sudaro ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų tyrimas ir teisės akto (-ų), susijusio (-ių) su visuomenės sveikatos politika, pakeitimai, taip pat rekomendacijų ir paslaugų teikimo planavimo dokumentų skelbimas.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

131

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas

Sveikatos apsaugos ministerijos priimta skaitmeninės sveikatos strategija

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2022

Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina skaitmeninės sveikatos strategiją. Strategija rengiama laikantis 2021–2027 m. visuomenės sveikatos gairių ir 2021–2027 m. skaitmeninės transformacijos gairių. Strategijoje pateikiamas veiksmų planas ir stebėsenos sistema. Strategija apima tokius aspektus kaip sveikatos priežiūra, duomenų naudojimas moksliniams tyrimams, bendras duomenų naudojimas, duomenų valdymas, visuomenės sveikatos sektoriaus IT sistemos ir sprendimai, privačios IT sistemos, tarpvalstybinis keitimasis duomenimis ir skaitmeniniai įgūdžiai.

132

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Į žmogų orientuoto, visapusiško, integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiniu požiūriu saugios sveikatos priežiūros plėtojimo

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti integruotų sveikatos priežiūros dokumentų pavyzdžiai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Integruota sveikatos priežiūra nustatoma, kai Sveikatos apsaugos ministerija parengia ir patvirtina šiuos dokumentus:

1) įtraukiama investicijų į infrastruktūrą, skirtą viešosiomis lėšomis finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, strategija, įskaitant ligoninių žemėlapį, siekiant užtikrinti ligoninių tinklo reformos tęstinumą, be kita ko, atsižvelgiant į ligoninių lygio vertinimą;

2) rekomendacijas dėl integruoto požiūrio į priežiūrą įgyvendinimo;

3) rekomendacijų dėl epidemiologinių reikalavimų rinkinys

133

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Latvijos populiacijos genomo nuoroda

Nustatyta genomo nuoroda

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2024

Genomo projektavimo dokumentus, kuriais įrodomas Latvijos populiacijos genomo nuorodos nustatymas, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

134

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Metodinis valdymas onkologijos srityje

Patvirtinti metodiniai dokumentai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Patvirtinami dokumentai, kuriais nustatomas naujas metodinis valdymas onkologijos srityje.

135

4.1.1.1.i.

Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Tarpinė reikšmė

Trijų tyrimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, skiepijimo ir infekcinių ligų srityje, metodikos patvirtinimas

Metodikos patvirtinimas Sveikatos apsaugos ministerijoje

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2022

Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai institucijai parengus suderintą mokslinių tyrimų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), skiepijimo ir infekcijų mažinimo srityse metodiką ir Sveikatos apsaugos ministerijai ją patvirtinus.

137

4.1.1.1.i.

Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Tarpinė reikšmė

Visuomenės sveikatos politika ir tyrimai

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir rekomendacijų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, skelbimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir rekomendacijų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, skelbimas. Skelbiami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), neskiepijimo priežasčių ir infekcinių ligų tyrimai.

138

4.1.1.2.i.

Parama ligoninių infrastruktūrai ar įrangai

Tikslas

Projektų, dėl kurių Technologijų komisija pateikė teigiamą nuomonę dėl įrangos tinkamumo atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius

NĖRA.

Skaičius

0

10

IV KETV.

2022

Laikoma, kad tikslas pasiektas Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus teigiamą sprendimą dėl medicinos technologijų įsigijimo suderinimo kiekviename iš dešimties projektų, kuriais remiama universitetinių ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūra. Šis sprendimas parengiamas visiems projektams. Jei tokie įsigijimai neplanuojami, reikia priimti atitinkamą sprendimą. Jei projektas susijęs su medicinos technologijų pirkimu, reikia gauti teigiamą Technologijų komisijos nuomonę.

140

4.1.1.2.i.

Parama ligoninių infrastruktūrai ar įrangai

Tarpinė reikšmė

Ligoninių infrastruktūra arba įranga

Užbaigimo raštai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Centrinės finansų ir perkančiosios agentūros išduoti užbaigimo raštai dėl 15 ligoninių užbaigtų projektų, susijusių su infrastruktūra ir įranga, atitinkančių pagal EGADP finansuojamas sutartis.

141

4.1.1.3.i.

Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai

Tikslas

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

NĖRA.

Skaičius

0

20

IV KETV.

2024

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros išduoti užbaigimo raštai dėl 20 antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų užbaigtų projektų, susijusių su infrastruktūra ir įranga.

142

4.1.1.3.i.

Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai

Tikslas

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

NĖRA.

Skaičius

20

40

III KETV.

2026

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros išduoti užbaigimo raštai dėl 20 antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų užbaigtų projektų, susijusių su infrastruktūra ir įranga.

143

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Žmogiškųjų išteklių plėtros strategija

Latvijos valdžios institucijos priėmė išsamią sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją, į kurią įtraukti mokymosi visą gyvenimą ir sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modeliai.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2023

Pagal Ministrų kabineto darbo tvarkos taisykles, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, priimta žmogiškųjų išteklių plėtros strategija.

Sveikatos sektoriaus darbo jėgos strategijoje numatoma sveikatos sektoriaus darbo jėgos planavimo mechanizmo plėtojimo sistema, įskaitant pirmosios ir antrosios pakopos studijų vietų poreikius, patikima informacinė sistema, į kurią įtraukiama naujausia individualaus lygmens informacija apie gydytojų įgūdžių ir gebėjimų tobulinimą jų karjeros metu, ir veiksmingas mokymosi visą gyvenimą planavimas bei valdymas. Strategijoje taip pat nustatomi atlyginimo už sveikatos priežiūros paslaugas modelio principai.

144

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Žmogiškųjų išteklių planavimo sveikatos priežiūros srityje patvirtinimas

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas žmogiškųjų išteklių žemėlapis

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Parengti sveikatos priežiūros srities žmogiškųjų išteklių žemėlapiai.

Žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių įvairiose srityse, viešajame ir privačiajame sektoriuose, skaičių visais priežiūros lygmenimis.

Žemėlapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį ir tęstinį mokymą, pabrėžiant vertinamo kvalifikacijos lygio ir pasirengimo spręsti technologinių ir organizacinių inovacijų klausimus svarbą.

145

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Naujas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelis

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2024

Į naująjį sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelį įtraukiamas skaidrus darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmas ir racionalizuojamas valstybės finansuojamų stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugų darbo užmokestis, siekiant užtikrinti teisingumą. Padidinamas sveikatos priežiūros darbuotojų minimalus darbo užmokestis.

146

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas

Modelio, skirto būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti, priėmimas ir diegimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas modelis (IT priemonė), skirtas būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti. Modelis turi būti naudojamas planavimo tikslais. Modelyje pateikiami įverčiai, pagrįsti prognozuojamais gyventojų sveikatos priežiūros poreikiais ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu, susiję su:

-Sveikatos priežiūros specialistų poreikį pagal specializaciją ir geografinę vietovę ir (arba) veiklos vietą;

-Sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo poreikį,

-Numatomas darbo jėgos pasiūlos trūkumas.

147

4.2.1.1.i.

Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui

Tarpinė reikšmė

Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas tęstinio sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinamas susijusių institucijų bendradarbiavimas, metodinis valdymas ir kokybės kontrolė

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas, kaip matyti iš atitinkamų Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinamųjų dokumentų (pvz., įsakymų, sprendimų).

Kuriamas tęstinio mokymo organizacinis modelis, daugiausia dėmesio skiriant mokymo turiniui, mokymo formai, reikiamoms patalpoms ir įrangai (pvz., modeliavimui, virtualiosios realybės naudojimui ir kt.), taip pat švietimo įstaigų, klinikinių universitetinių ligoninių, regioninių ligoninių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo mechanizmams. Nustatomas organizacinis modelis, valdymo struktūra ir aiškios atsakomybės bei atskaitomybės ribos. Mokymo paslaugų pirkimo gairės, taip pat mokymo kokybės standartai ir stebėsenos bei vertinimo sistema.

148

4.2.1.1.i.

Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui

Tarpinė reikšmė

Medicininio mokymo modeliavimas

Strategija patvirtinta

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Medicininio mokymo imitavimo įvedimo strategiją tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

149

4.3.1.r.

Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių paslaugoms vertinti, plėtoti ir įgyvendinti

Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtų ir patvirtintų naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių vertinimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Veikia Sveikatos apsaugos ministerijos koordinavimo padalinys arba jam pavaldi įstaiga. Ji užtikrina, kad pramonės atstovai dalyvautų rengiant pasiūlymus kaip ekspertai (pvz., darbo grupė arba stebėtojų taryba).

Skyriaus tikslas – koordinuoti darbą kuriant, įgyvendinant ir vertinant naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius, kuriais siekiama teikti geresnes ir veiksmingesnes valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas visais lygmenimis, užtikrinant paslaugų prieinamumą ir kokybę sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sistemos keitimo mechanizmą.

150

4.3.1.r.

Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas

Tikslas

Nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai

NĖRA.

Skaičius

0

10

III KETV.

2026

Kiekvienam iš dešimties naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių parengiama ataskaita, įrodanti, kad modelis buvo išbandytas.

151

4.3.1.1.i.

Parama antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos patvirtinimas

Metodikos patvirtinimas Sveikatos apsaugos ministerijoje

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus metodiką, reikalingą tyrimui, kuriuo siekiama įvertinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, atlikti, įskaitant ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų lygio žemėlapį ir administracinės teritorinės reformos poveikį.

152

4.3.1.1.i.

Parama antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo tyrimas

Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtas ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas ir paskelbtas tyrimas, apimantis ne ligoninėje teikiamos antrinės sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo vertinimą, įskaitant ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų lygio žemėlapį ir administracinės teritorinės reformos poveikį. Tyrimas apima sveikatos sistemos vertinimą ir pasiūlymus dėl sisteminio tobulinimo.

153

4.3.1.1.i.

Parama antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Visuomenės sveikatos politika

Teisės akto (-ų) pakeitimų įsigaliojimas ir rekomendacijų bei paslaugų teikimo planavimo dokumentų skelbimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Remiantis ne ligoninėse teikiamos antrinės sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo mokslinių tyrimų rezultatais, teisės akto (-ų), susijusio (-ių) su visuomenės sveikatos politika, pakeitimų įsigaliojimu ir rekomendacijų ligoninėms bei paslaugų teikimo planavimo dokumentų skelbimu.

E. 5 KOMPONENTAS. EKONOMIKOS PERTVARKA IR NAŠUMO REFORMA

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro dvi dalys, skirtos pagrindiniams uždaviniams atitinkamai inovacijų ir aukštojo mokslo srityse spręsti. Pagrindiniai su inovacijomis susiję uždaviniai yra mažos investicijos į inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje, silpni mokslo ir verslo ryšiai, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas ir inovacijų sistemos valdymo susiskaidymas. Pagrindinis su aukštuoju mokslu susijęs iššūkis yra susiskaidžiusi aukštojo mokslo aplinka, kurią sudaro palyginti daug mažų įstaigų, kurių finansavimas yra nepakankamas ir neveiksmingas. Tai reiškia, kad daugumai aukštojo mokslo institucijų trūksta išteklių kokybiškam švietimui užtikrinti ir kritinei masei aukštos kokybės moksliniams tyrimams sukurti. Be to, yra neoptimalus universitetų valdymo modelis, pagal kurį nepakankamai atstovaujama išorės suinteresuotiesiems subjektams ir trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, o tai riboja žmogiškuosius išteklius švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Komponento tikslai – didinti našumą daugiau investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, didinti konkurencingumą ir skatinti viešojo sektoriaus, įmonių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą. Inovacijų sistemos valdymo pakeitimais ir su jais susijusiomis paramos schemomis privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą siekiama sukurti tvarias inovacijų ekosistemas ir taip skatinti didesnes bendras investicijas į inovacijas. Plataus masto aukštojo mokslo reforma siekiama pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir veiksmingumą, Latvijos mokslinių tyrimų konkurencingumą ir ilgainiui suteikti Latvijos gyventojams geresnių įgūdžių.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į inovacijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir didinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.    Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija

Priemonės tikslas – inovacijų valdymo srityje taikyti ekosisteminį metodą. Juo siekiama nustatyti paramos priemonę, kuri sudarytų sąlygas didinti įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus, skatintų tarpsektorinį bendradarbiavimą, didintų novatoriškų įmonių dalį ir taip skatintų didesnes privačiąsias investicijas į inovacijas.

Reformą sudaro inovacijų valdymo modelio sukūrimas, t. y. konkrečių užduočių pavedimas dalyvaujančioms institucijoms, atstovaujančioms vyriausybei, pramonei ir akademinei bendruomenei. Pagrindinės inovacijų sistemos užduotys yra strategijos nustatymas, inovacijų fondo valdymas, duomenų rinkimas, veiklos rezultatų vertinimas ir stebėsena, taip pat periodinis pakartotinis valdymo modelio vertinimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui

Priemonės tikslas – remti naują inovacijų sistemos valdymo modelį.

Priemonę sudaro žmonių skyrimas inovacijų sistemos valdymo modeliui įgyvendinti ir stebėsenos ataskaitų skelbimas.

Investicijos: 5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir internacionalizavimo rėmimo priemonė

Priemonės tikslas – skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat žinių perdavimą ekonomikoje.

Priemonę sudaro keturios programos, susijusios su i) kompetencijos centrais, ii) moksliniais tyrimais, iii) bendradarbiavimo tinklais ir iv) dalyvavimu bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (BEISP).

Reforma: 5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Priemonės tikslas – padidinti tarptautinį aukštojo mokslo įstaigų konkurencingumą.

Priemonę sudaro reforma, kuria universitetų finansavimas susiejamas su pasiektais rezultatais; sukurti naują ir vienodą akademinių darbuotojų karjeros modelį; naujo doktorantūros modelio įdiegimas; ir aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma.

Investicijos: 5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos

Priemonės tikslas – atlikti struktūrinius aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų pokyčius juos konsoliduojant.

Pagal šią priemonę konsoliduojamos keturios aukštojo mokslo įstaigos arba mokslo įstaigos ir pasirašomi dotacijų susitarimai.

E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

154

5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija

Tarpinė reikšmė

Ilgalaikės nacionalinės strategijos kiekvienai RIS3 sričiai parengimas ir strateginės valdančiosios tarybos kiekvienai RIS3 sričiai įsteigimas

Dėl strategijos buvo susitarta su visais suinteresuotaisiais subjektais ir ji buvo patvirtinta. Įsteigtos strateginės RIS3 valdančiosios tarybos ir išrinkti jų atstovai.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigalioja atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriais atitinkamoms įstaigoms suteikiamos šios funkcijos:

Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIDA) yra atsakinga už:

– Parengti ilgalaikes strategijas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje RIS3 srityje;

– Rengti metinius veiksmų planus kiekvienai RIS3 sričiai;

–Sukurti kiekvienos RIS3 srities strateginę valdančiąją tarybą;

– Vadovavimas įsteigtoms taryboms ir jų veiklos koordinavimas;

– Parengti turto vertės grandinių atrankos metodiką, be kita ko, nustatyti kiekybinius vertės grandinių panaikinimo kriterijus.

Kiekvienos RIS3 srities strateginė valdančioji taryba:

–Užtikrinti planuojamų investicijų suderinamumą su RIS3 specializacijos strategijomis, nacionaliniais konkurenciniais pranašumais;

– ją sudaro pagrindiniai privatieji, viešieji ir mokslinių tyrimų subjektai;

–ją renka LIDA, suderinusi su susijusiomis ministerijomis. Strateginė valdančioji taryba perrenkama kartą per metus;

–Strateginė valdančioji taryba yra atsakinga už strategijų, skirtų RIS3 specializacijos sritims, patvirtinimą.

Ūkio ministerija yra atsakinga už:

–verslo sektoriaus analizės ir stebėsenos sistemos kūrimas RIS3 specializacijos srityse, stebėsenos ataskaitų rengimas.

155

5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui

Tikslas

Reikiamų žmogiškųjų išteklių samdymas arba skyrimas

NĖRA.

Žmonių skaičius

0

19

IV KETV.

2023

Ekonomikos ministerija ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartis arba paskiria ne mažiau kaip 19 darbuotojų, kad būtų užtikrintas šioms institucijoms pavestų su inovacijų valdymu susijusių funkcijų vykdymas.

156

5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui

Tarpinė reikšmė

Stebėsenos ataskaitos

Paskelbtos stebėsenos ataskaitos

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Ūkio ministerija skelbia:

– dvi ataskaitas dėl RIS3 sričių, kuriose pateikiami bent vienų metų duomenys, iš kurių bent vienoje taip pat pateikiamas inovacijų rėmimo programos vertinimas ir rekomendacijos.

– viena ataskaita, kurioje pateikiamas mokslinių tyrimų paramos programai ir bendradarbiavimo tinklų paramos programai atrinktų privačių tarpininkų veiklos rezultatų vertinimas, taip pat naujo inovacijų valdymo modelio veikimo analizė.

157

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir internacionalizavimo rėmimo priemonė

Tarpinė reikšmė

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojamos keturios paramos programos, įsigaliojimas

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2024

Įsigalioja teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) reglamentuojama i) kompetencijos centrų paramos programa, ii) mokslinių tyrimų paramos programa, iii) bendradarbiavimo tinklų paramos programa ir iv) BEISP dalyvavimo paramos programa ir kuriuo (-iais):

– įtraukti atrinktų tarpininkų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, pavyzdžiui, pritrauktas privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, padidėjusį paramos gavėjų eksportą, sukurtų produktų skaičių; ir

– nustatyti tarpininkų atsakomybę už duomenų rinkimą iš galutinių programos paramos gavėjų.

Teisės akte (-uose) nustatoma, kad atrenkant tarpininkus mokslinių tyrimų paramos programai ir bendradarbiavimo tinklų paramos programai atsižvelgiama į jų atitiktį RIS3 specializacijos strategijai.

158

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir internacionalizavimo rėmimo priemonė

Tikslas

Finansavimo įsipareigojimas

NĖRA.

Mln. eurų

0

98

II KETV.

2025

Sutarčių, pagal kurias Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra įsipareigoja skirti ne mažiau kaip 98 mln. EUR mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, bendradarbiavimo ir internacionalizavimo projektams finansuoti, pasirašymas.

159

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tarpinė reikšmė

Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma

Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų valdymo reformą.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos valdymo reformos įgyvendinimo reguliavimo sistema, įskaitant:

– Universitetų tipologijos ir kriterijai, pagal kuriuos suteikiama teisė būti konkrečios rūšies universitetu;

– universitetų tarybų steigimo ir tvirtinimo procedūra, tarybų kompetencija, kartu patikslinant Senato, rektoriaus ir Konstitucinės asamblėjos kompetenciją;

– naujų universitetų rektorių atrankos ir tvirtinimo procedūra;

– Apibrėžti strateginę universitetų specializaciją.

160

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tarpinė reikšmė

Aukštojo mokslo reforma

Teisės akto (-ų) įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma:

I) peržiūrėtas doktorantūros studijų modelis;

II) akademinių darbuotojų įdarbinimo principai;

III) ciklinė institucinė akreditavimo sistema;

IV) kompetencijos stipendijas, socialines stipendijas ir studijų srities stipendijas;

V) padidinti veiksmingumo finansavimo apimtį (2 ramstis) ir nustatyti naujus veiksmingumo rodiklius 1 ramstyje;

VI) viešojo finansavimo susiejimas su tarptautinio mokslo įstaigų vertinimo rezultatais.

161

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslas

Aukštojo mokslo institucijų konsolidavimas

NĖRA.

Skaičius

0

4

II KETV.

2023

Švietimo ministerijos patvirtinti aukštojo mokslo institucijų konsolidavimo planai, įskaitant:

– investicijų planas ir konsolidavimo dotacijos suma;

– dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų vidaus ar išorės konsolidavimo įgyvendinimo būdai ir terminai, be kita ko, sudarant konsorciumus, jei to reikia išorės konsolidavimui įgyvendinti.

Konsolidavimo dotacijomis gali būti finansuojamos šios investicijos:

1) dotacijos struktūriniams pokyčiams;

2) „pasitraukimo“ dotacijos, skirtos vyresniems nei 65 metų akademiniams darbuotojams nutraukus darbo santykius;

3) mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros (išskyrus statybą) skaitmeninimas, technologinė plėtra ir tobulinimas;

4) Naujų kompetencijos programų kūrimas.

Konsolidavimo planų tvirtinimo vertinimo kriterijai apima:

– ar yra bendra vystymosi strategija, dalijimasis ištekliais, studijų programų rengimas, bendrų platformų kūrimas;

– ar yra įsipareigojimas vykdyti vidaus ar išorės konsolidavimą, be kita ko, sudarant konsorciumus, nustatant aiškų tvarkaraštį.

162

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslas

Valstybinių universitetų valdymo pokyčiai

NĖRA.

Skaičius

0

10

III KETV.

2026

Įvykdžius aukštojo mokslo įstaigų valdymo reformą, parengiami arba atnaujinami 10 valstybinių universitetų valdymo dokumentai (pavyzdžiui, įstatai). Jos apima i) rektoriaus rinkimo procedūras ir ii) atsakomybės paskirstymą vidaus valdymo organams, įskaitant akademinių sprendimų priėmimo ir strateginių sprendimų priėmimo atskyrimą.

163

5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos

Tikslas

Galutiniai sprendimai dėl mokėjimų pagal konsolidavimo planus

NĖRA.

Galutinių sprendimų dėl mokėjimų, susijusių su konsolidavimo planais, skaičius

0

4

III KETV.

2026

Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros priimti galutiniai mokėjimo sprendimai dėl keturių aukštojo mokslo ar mokslo įstaigų konsolidavimo.

164

5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos

Tikslas

Pasirašyti susitarimai dėl akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų

NĖRA.

Pasirašytų akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų susitarimų skaičius

0

405

III KETV.

2026

Aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų institutai yra pasirašę 315 akademinės karjeros dotacijų susitarimų ir 90 mokslinių tyrimų dotacijų susitarimų.



F. 6 KOMPONENTAS. TEISINĖS VALSTYBĖS,

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro keturi poskyriai, kuriuose nagrinėjami pagrindiniai uždaviniai, susiję su mokestinių prievolių vykdymu, teisėsauga kovojant su ekonominiais nusikaltimais, viešuoju administravimu ir viešaisiais pirkimais. Pagrindiniai spręstini uždaviniai, susiję su mokestinių prievolių vykdymu, yra nedeklaruotas darbo užmokestis ir užimtumas, mokestinis sukčiavimas ir kontrabanda. Pagrindinės su ekonominiais nusikaltimais susijusios problemos yra tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, turinčių specialių žinių ekonominių nusikaltimų srityse, trūkumas. Pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję uždaviniai yra poreikis stiprinti ir gerinti jo pajėgumus, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Nors apskritai Latvijos rezultatai viešųjų pirkimų srityje yra patenkinami, yra keletas iššūkių, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio, t. y. poreikis didinti viešųjų pirkimų procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę, skatinti konkurenciją ir stiprinti žmogiškuosius ir analitinius gebėjimus, įskaitant perkančiųjų subjektų profesinę kvalifikaciją.

Komponento tikslai – mažinti šešėlinę ekonomiką ir skatinti teisingesnę verslo aplinką, gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, visų pirma kovojant su ekonominiais nusikaltimais, modernizuoti viešąjį administravimą, taip pat gerinti viešųjų pirkimų kokybę, veiksmingumą ir sąžiningumą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas gerinti mokestinių prievolių vykdymą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), didinti viešojo administravimo atskaitomybę ir veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir toliau daryti pažangą kovos su pinigų plovimu sistemos srityje (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Šios priemonės tikslas – pagerinti reikalavimų laikymosi rizikos valdymo ir kitos veiklos, susijusios su kova su šešėline ekonomika, kokybę ir veiksmingumą taikant įvairias priemones, be kita ko, priimant išsamų kovos su šešėline ekonomika veiksmų planą, nustatant naują mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemą ir pritaikant audito ir kontrolės praktiką, kad būtų galima geriau nustatyti reikalavimų nesilaikymo riziką. Priemonė taip pat apima investicijas į mokesčių mokėtojų elgesio mokslinius tyrimus, kurie turi būti naudojami siekiant parengti veiksmingesnį politinį atsaką į mokesčių vengimą ir slėpimą.

Reformą sudaro: a) 2021–2022 m. nacionalinio darbo plano, kuriuo siekiama apriboti šešėlinę ekonomiką, priėmimas, b) mokesčių mokėtojų reitingų sistemos sukūrimas ir susijęs audito ir kontrolės optimizavimas bei valstybės pajamų tarnybos paslaugų pritaikymas, c) nedeklaruoto darbo užmokesčio rizikos atpažinimo vadovo parengimas, d) mokslinių tyrimų ir politikos rekomendacijų šešėlinės ekonomikos srityje užsakymas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos: 6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Priemonės tikslas – modernizuoti mokesčių administratoriaus informacinių technologijų (IT) infrastruktūrą.

Priemonę sudaro kelių IT sistemų pakeitimas.

Investicijos: 6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Priemonės tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą užtikrinant didesnį skaidrumą.

Priemonę sudaro naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos sukūrimas ir jos integravimas į mokesčių mokėtojų analizės 360 laipsnių sistemą.

Investicijos: 6.1.1.3.i. Personalo mokymas dirbti su analitine platforma ir konsultuoti

Šios priemonės tikslas – rengti mokymus SRS specialistams, kad jie galėtų dirbti su SAP HANA technologijos platforma.

Investicijas sudaro 50 SRS specialistų mokymas dirbti su platforma SAP HANA. Mokymas skirtas rizikos analitikams ir sistemos administratoriams.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 6.1.2.1.i. geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas

Priemonės tikslas – užtikrinti gebėjimą nuotoliniu būdu analizuoti krovinių vežimo geležinkeliais vaizdus, nuskaitytus Indros ir Karsavos muitinio tikrinimo punktuose.

Priemonę sudaro a) geležinkelio skaitytuvų Indros ir Karsavos muitinės kontrolės punktuose prijungimas prie BAXE informacinės sistemos ir b) rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas.

Investicijos: 6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas muitinėms veiksmingiau kontroliuoti kontrabandą, suklastotus produktus ir neteisėtas medžiagas.

Investicijas sudaro Rygos oro uosto muitinės laboratorijos ir muitinio tikrinimo punkto aprūpinimas spektrofotometru.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: 6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Priemonės tikslas – padidinti Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punkte gaunamų pašto siuntų kontrolės veiksmingumą.

Priemonę sudaro pašto skenavimo ir rūšiavimo linijos įrengimas Rygos oro uoste.

Investicijos: 6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Priemonės tikslas – padidinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, sumažinti tikrinimo paslaugų naudotojams tenkančią administracinę naštą ir panaikinti netaupų sunkiųjų transporto priemonių eismą tarp uosto ir tikrinimo įrenginių.

Priemonę sudaro pastato guolių ir gaubtų konstrukcijų statyba; ir krovinių kontrolės rentgeno įranga.

Reforma: 6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo procesų proceso modernizavimas

Šios priemonės tikslas – padidinti pranešimo apie įtartinus sandorius sistemos veiksmingumą.

Reformą sudaro a) Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo dalinis pakeitimas, siekiant panaikinti lygiagretų pranešimą apie įtartinus sandorius tiek finansinės žvalgybos padaliniui, tiek Valstybės pajamų tarnybai ir įtraukti nuostatas dėl naujos duomenų priėmimo ir analizės sistemos, b) Ministrų kabineto reglamento, kuriuo nustatoma pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų teikimo tvarka ir turinys, priėmimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d.

Investicijos: 6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas institucijoms, kovojančioms su pinigų plovimu, vykdyti mokslinius tyrimus ir keistis informacija.

Priemonę sudaro informacinių sistemų, dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo erdvių, keitimosi duomenimis tarpsisteminių jungčių ir duomenų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas.

Investicijos: 6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Priemonės tikslas – padidinti su ekonominiais nusikaltimais dirbančių teisėsaugos pareigūnų prieinamumą ir pajėgumus.

Priemonę sudaro teisėsaugos pareigūnų mokymas pinigų plovimo ir įrangos pirkimo tyrimų klausimais.

Investicijos: 6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Priemonės tikslas – padidinti teismų sistemos žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją.

Priemonę sudaro mokymo centro ir dešimties mokymo modulių sukūrimas.

Reforma: 6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Priemonės tikslas – žengti pirmąjį žingsnį modernizuojant viešąjį administravimą, t. y. padaryti jį veiksmingesnį, novatoriškesnį ir patrauklesnį dirbti, kad piliečiams būtų teikiama geresnė politika ir paslaugos, taip pat įveikti naujus iššūkius, kilusius dėl COVID-19 krizės.

Priemonę sudaro a) viešojo administravimo modernizavimo plano priėmimas, b) koncepcijos kūrimas ir laipsniškas vieno paslaugų centro įgyvendinimas, pradedant viešojo administravimo paramos funkcijų centralizavimą, kuris yra modernizavimo plano dalis.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos: 6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse.

Priemonę sudaro kompetencijos sistemos etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse sukūrimas.

Investicijos: 6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas

Priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją.

Priemonę sudaro kompetencijų ugdymo ir mokymo programų rengimas ir dalyvavimas mokymuose tokiose srityse kaip klientų aptarnavimas, lyderystės ugdymas, pagrindinės viešojo administravimo kompetencijos, viešųjų pirkimų valdymas, žmogiškieji ištekliai, teisinė praktika, politikos planavimas, etika, kova su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija.

Investicijos: 6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra

Priemonės tikslas – puoselėti inovacijų kultūrą ir didinti inovacijų diegimo rezultatus viešojo administravimo srityje.

Priemonę sudaro a) informacinio pranešimo patvirtinimas ir b) patalpų atnaujinimas.

Investicijos: 6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus

Priemonės tikslas – remti viešąsias iniciatyvas ir dialogą socialinio atsparumo ir viešojo intereso propagavimo srityse.

Pagal šią priemonę numatoma teikti paramą nevyriausybinėms organizacijoms.

Reforma: 6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti informacijos apie sudarytų sutarčių vykdymą ir faktinį vykdymą skaidrumą ir prieinamumą, taip gerinant perkančiųjų subjektų ir tiekėjų elgesį ir mažinant korupcijos riziką viešųjų pirkimų įgyvendinimo etape.

Reformą sudaro a) viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuriuo įpareigojama skelbti atitinkamą papildomą informaciją, ir b) viešojo pirkimo sutarčių registro techninio sprendimo parengimas ir jo paskelbimas internete.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti konkurenciją ir sumažinti interesų konfliktus bei korupcijos riziką viešuosiuose konkursuose, taip pat užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų plačiau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

Reforma siekiama iš dalies pakeisti taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų komisijoms taikomais reikalavimais dėl interesų konfliktų, įpareigoti plačiau taikyti kokybinius sutarties skyrimo kriterijus, įpareigoti plačiau naudoti rinkos konsultacijas ir išplėsti konkurso dalyvių atmetimo kriterijus.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Priemonės tikslas – pagerinti viešųjų pirkimų kokybę ir veiksmingumą, kartu optimizuojant išteklius, naudojamus viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijai, įgūdžiams ir gebėjimams ugdyti.

Priemonę sudaro a) standartizuotų kvalifikacijos reikalavimų, kurie dar turi būti nustatyti, nustatymas tam tikrų paslaugų teikėjams, b) reikalavimas naudoti standartizuotus priėmimo ir perdavimo dokumentus vykdant statybos srities viešuosius pirkimus, c) bendros viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo programos parengimas, d) viešųjų pirkimų komisijos kompetencijos reikalavimų nustatymas vykdant viešuosius pirkimus, kurių vertė siekia tam tikrą sutarties kainų ribą.

Reforma: 6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Priemonės tikslas – peržiūrėti prevencines priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti rizikingi viešieji pirkimai.

Priemonę sudaro a) rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų nustatymas ir b) leidinių valdymo sistemos prieinamumas.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

166

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai pažaboti priėmimas

Nacionalinių valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai apriboti priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Priimtas 2021–2022 m. nacionalinių institucijų darbo planas šešėlinei ekonomikai perkvalifikuoti. Numatyta veikla apima:

– Neregistruota ir (arba) neteisėta ekonominė veikla;

– Nedeklaruojamas darbas;

– Neregistruoti sandoriai ir neteisėtas prekių judėjimas;

– Neregistruotas ir (arba) nekontroliuojamas grynųjų pinigų judėjimas;

– Mokestinis sukčiavimas.

Daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos sektoriams, kuriuose šešėlinės ekonomikos rizika yra didžiausia, pavyzdžiui, statybos, prekybos, paslaugų, saugumo, maitinimo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų, transporto sektoriams.

167

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas

Teisės aktų įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant:

– įtraukta mokesčių mokėtojų reitingų sistemos teisinė sistema, pagal kurią jų vertinimas skelbiamas viešai.

– optimizuotos mokesčių kontrolės ir patikrinimų rūšys, siekiant padidinti mokesčių kontrolės ir patikrinimų veiksmingumą.

168

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Kiekvienai mokesčių mokėtojų segmentų grupei skirto duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia

Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių ir (arba) paslaugų teikimo platformos (-ų) pakeitimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2024

Kiekvienai mokesčių mokėtojų segmentų grupei pradeda veikti duomenimis grindžiamas paslaugų krepšelis.

169

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas

Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių pakeitimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2023

Paskelbtas Nedeklaruoto darbo užmokesčio metodinės atitikties rizikos valdymo vadovas, įskaitant:

– rizikos vertinimo gairės

– „užmokesčio mokėtojų voke“ tipologijų aspektai

– turimų prevencinių ir kontrolės priemonių aspektai

– teismo sprendimų nedeklaruojamo darbo užmokesčio srityje analizė.

170

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tikslas

Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šešėlinės ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas

NĖRA.

Tyrimų ataskaitų skaičius

0

5

IV KETV.

2022

Atliekami šie tyrimai mokestinių prievolių vykdymo srityje:

– Pateikti ataskaitą dėl veiksnių, darančių įtaką šešėlinei ekonomikai Latvijoje, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems sektoriams;

– Pateikti fizinių asmenų mokesčių slėpimą lemiančių veiksnių ataskaitą, įskaitant šešėlinės ekonomikos lygio poveikio mokestinių prievolių vykdymui analizę;

– Teikti politikos rekomendacijas dėl teisėkūros, organizacinių, technologinių ir kitų patobulinimų, kad būtų pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, įskaitant siūlomų rekomendacijų finansinio poveikio vertinimą;

– Ataskaita, kurioje įvertinamos dėl neteisėtos veiklos prarastos biudžeto pajamos, įskaitant teisėkūros rekomendacijas dėl neteisėtos pinigų apyvartos rizikos mažinimo;

– Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodikos parengimas, naudojant dinamišką modelį „daugialypis rodiklis – daug priežasčių“, įskaitant suskirstymą pagal mokesčių rūšis, įmonės dydį ir sektorius.

171

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas

Paskelbta šešėlinės ekonomikos vertinimo ataskaita

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Paskelbiama pirmoji šešėlinės ekonomikos dydžio vertinimo ataskaita, parengta remiantis 2022 m. parengta metodika.

172

6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Tarpinė reikšmė

IT sistemų pakeitimai

Rizikos analizės sistemos perkeltos arba sukurtos

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2024

Esamos rizikos sistemos perkeltos į vieną analitinę platformą.

Sukurta rizikos atskiriems mokesčių mokėtojams sistema.

Sukurta akcizų rizikos valdymo sistema.

ESKORT sistema perkelta į SAP HANA duomenų bazę.

173

6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Tarpinė reikšmė

Mokesčių mokėtojų segmentavimo sistema

Sukurta nauja IT sistema

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2024

Sukuriama mokesčių mokėtojų segmentacijai skirta IT sistema.

Naujoji sistema turi būti integruota į mokesčių mokėtojo 360 laipsnių analizę.

174

6.1.1.3.i.

Darbuotojų mokymas naudojant analitinę platformą ir konsultacijas

Tikslas

Darbuotojų mokymas dirbti su analizės platforma

NĖRA.

Mokymo kursų baigimo pažymėjimų skaičius

0

50

IV KETV.

2023

50 SRS specialistų buvo apmokyti dirbti su SAP HANA platforma. Mokymuose daugiausia dėmesio skiriama gebėjimams dirbti su SAP HANA sistema ir praktiniams sistemos administravimo įgūdžiams.

176

6.1.2.1.i.

Geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas

Tarpinė reikšmė

Geležinkelio skaitytuvai, prijungti prie BAXE informacinės sistemos

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2026

Pasirašytas (-i) geležinkelių skaitytuvų sujungimo su BAXE informacine sistema Indros ir Karsavos muitinio tikrinimo punktuose užbaigimo sertifikatas (-ai).

177

6.1.2.1.i.

Geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas

Tarpinė reikšmė

Rentgeno vaizdo analizės platforma

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2026

Pasirašyta (-os) automatinės rentgeno vaizdo analizės platformos užbaigimo pažyma (-os).

178

6.1.2.2.i.

Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje

Pasirašytas priėmimo aktas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Sukuriamas ir Muitinės laboratorijoje naudojamas spektrofotometras.

179

6.1.2.2.i.

Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte

Pasirašytas priėmimo aktas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Sukuriamas ir oro uosto muitinio tikrinimo punkte naudojamas spektrofotometras.

180

6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Tarpinė reikšmė

Pašto skenavimo ir rūšiavimo linija Rygos oro uoste

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Pasirašytas (-i) Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punkto pašto skenavimo ir rūšiavimo linijos įrengimo užbaigimo sertifikatas (-ai).

181

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Bendras projektavimas. Pasirašyta statybos sutartis

Pasirašyta statybos ir projektavimo sutartis

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2023

Kundzinsalos kontrolės paslaugų infrastruktūros projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta konkurso tvarka.

182

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Gautas statybos leidimas

Pranešimas apie sprendimą dėl leidimo patvirtinimo

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2024

Iš Statybos valdybos gautas statybos leidimas.

183

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Guolių ir apvalkalų konstrukcijos ir įranga, reikalinga kontrolės paslaugoms teikti

Išduotas statybos aktas (2 ir 3 formos) ir pasirašyta sąskaita faktūra

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Statybos aktas (2 ir 3 formos) išduodamas pastato guolių ir gaubtų konstrukcijų, įskaitant stogą, statybai.

Pasirašyta krovinio kontrolės rentgeno įrangos pristatymo sąskaita faktūra.

184

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir montavimo sutarties pirkimas ir sudarymas

Pasirašyta sutartis

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2023

Po konkurso buvo pasirašyta sutartis dėl rentgeno įrangos, skirtos kroviniams kontroliuoti, tiekimo ir montavimo.

186

6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo procesų proceso modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

NILLTPFN įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2021

Įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įskaitant:

– naujos finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) duomenų priėmimo ir analizės sistemos įdiegimas ir lygiagrečios ataskaitų teikimo sistemos, skirtos tiek FŽP, tiek valstybinei pajamų tarnybai (VRS), kurioje numatytas tik ataskaitų teikimas FŽP, panaikinimas.

Priimtas Ministrų kabineto reglamentas dėl pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų procedūros ir turinio.

187

6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Tarpinė reikšmė

Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis nustatant pinigų plovimą bendradarbiavimo platforma

Pasirašytas (-i) pildomasis (-ieji) sertifikatas (-ai) arba sąskaita (-os) faktūra (-os)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Nustatoma:

a) 5 informacinės sistemos pinigų plovimo srityje;

b) 3 dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo erdvės;

C) 5 tarpsisteminės jungtys duomenų mainams;

d) duomenų tvarkymo infrastruktūra, pagrįsta 6 techniniais sprendimais.

190

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslas

Teisėsaugos pareigūnų, turinčių pinigų plovimo tyrimo pažymėjimą, skaičius

NĖRA.

Skaičius

0

30

1 KETVIRTIS

2025

Ne mažiau kaip 30 valstybės policijos atestuotų teisėsaugos pareigūnų turi būti gavę pažymą dėl pinigų plovimo tyrimo.

191

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Teisėsaugos pareigūnams skirta įranga

Sąskaita (-os) faktūra (-os)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Pasirašyta (-os) sąskaita (-os) faktūra (-os) šiai įrangai įsigyti:

– 200 mobiliųjų darbo vietų;

– 30 nešiojamųjų spausdintuvų;

– 4 komponentai dideliems serveriams;

– vaizdo konferencijų įranga;

– kalbos atpažinimo IT priemonės mokymas.

192

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Su mokymo centru susijęs (-ę) teisės aktas (-ai)

Mokymo centrui skirto (-ų) teisės akto (-ų) įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2025

Įsigaliojo:

– Įstatymas dėl mokymo centro institucinio modelio („Teismų akademija“) sukūrimo ir veikimo, įskaitant teisėjų ir Teisėjų tarybos dalyvavimo mokymo turinio ir metodikos srityje apibrėžtį.

– 2025 m. valstybės biudžeto įstatymas, pagal kurį finansuojamas mokymo centro techninės priežiūros išlaidų, personalo išlaidų ir mokymo turinio išlaidų, įskaitant mokymo programų atnaujinimą, finansavimas.

193

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tikslas

Naujos mokymo programos

NĖRA.

Skaičius

0

10

IV KETV.

2024

Sukuriama ir patvirtinama dešimt naujų mokymo programų teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams, prokurorų padėjėjams ir tyrėjams, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.

Programas tvirtina Teismų akademijos projekto stebėtojų taryba, kurioje taip pat atstovaujama Teisėjų tarybai.

195

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Atnaujintas ir įrengtas mokymo centras

Patalpų atnaujinimas ir mokymo centro aprūpinimas įranga

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Mokymo centro (Teismų akademijos) patalpos atnaujinamos ir įrengiamos.

196

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Viešojo administravimo modernizavimo planą tvirtina Ministrų kabinetas. Planas apima šias prioritetines sritis ir įgyvendinimo terminus:

a) Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas. sąžiningumo principai būtų peržiūrimi ir tobulinami nustatant ir įgyvendinant atskaitomybę kiekvienai viešojo administravimo institucijai, taip pat viešojo administravimo veikloje laikantis etikos principų ir vertybių;

b) Vienodus, centralizuotus ir standartizuotus paramos procesus ir sistemas – centralizuotos išteklių valdymo sistemos įdiegimą viešojo administravimo institucijose, įskaitant apskaitą ir žmogiškųjų išteklių valdymą;

C) Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas ir plėtojimas, įskaitant atranką, karjeros valdymą, vertinimą, mokymąsi ir tobulėjimą;

d) Prieinamos, suprantamos ir aktualios paslaugos – skaitmeninio perdavimo gairių rengimas ir paslaugų skaitmeninimas, kartu užtikrinant jų prieinamumą, pasiekiamumą ir suprantamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.

198

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Bendro paslaugų centro koncepcija patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Bendro paslaugų centro koncepciją parengė ir patvirtino Ministrų kabinetas.

Šioje koncepcijoje aprašoma, kaip palaipsniui centralizuojamos pagalbinės viešojo administravimo funkcijos (bent jau apskaita ir darbuotojų duomenų registravimas).

200

6.3.1.1.i.

Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Tarpinė reikšmė

Parengta kompetencijos sistema

Kompetencijos sistema pateikta Valstybinio administravimo mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinio administravimo mokyklos vidaus norminiu aktu, taip pat priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Sukurta ir prieinama kompetencijos sistema etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse.

Nuo 2024 m. užtikrinamas pagrindinių viešojo administravimo plėtros mokymo programų finansavimas iš valstybės biudžeto.

202

6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas

Tarpinė reikšmė

Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas

Kompetencijos sistema pateikta Valstybinio administravimo mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinio administravimo mokyklos vidaus norminiu aktu, taip pat priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2023

Kompetencijos sistema ir mokymo programos parengtos šiose srityse:

– klientų aptarnavimas,

– lyderystės plėtojimas,

– pagrindiniai viešojo administravimo gebėjimai,

– viešųjų pirkimų valdymas,

– žmogiškieji ištekliai,

– teisinė praktika,

– politikos planavimas ir įgyvendinimas.

Nuo 2024 m. užtikrintas valstybės biudžeto finansavimas viešojo administravimo profesionalizacijai.

203

6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas

Tikslas

Lankyti mokymai

NĖRA.

Skaičius

0

36 243

IV KETV.

2025

Mokymų, kuriuose dalyvauta, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo, lyderystės ugdymo, pagrindinių viešojo administravimo gebėjimų, viešųjų pirkimų valdymo, žmogiškųjų išteklių, teisinės praktikos, politikos planavimo, etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse, skaičius.

204

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra

Tarpinė reikšmė

Inovacijų laboratorija

Informacinio pranešimo patvirtinimas ir inovacijų laboratorijos renovacija

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2025

Ministrų kabinetas patvirtina informacinę ataskaitą dėl viešojo administravimo inovacinių pajėgumų stiprinimo. Renovuotos inovacijų laboratorijos patalpos ir parengti inovacijų diegimo planai.

206

6.3.1.4.i.

Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus

Tarpinė reikšmė

Nevyriausybinių organizacijų paramos sistemos paskelbimas šiose srityse:

–socialinis atsparumas

viešojo intereso gynimas

Paramos programos taisyklių paskelbimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas dėl finansavimo nevyriausybinių organizacijų darbui dviejose srityse stiprinti: a) socialiniam atsparumui didinti ir b) viešajam interesui ginti. Kvietime nurodomos NVO dalyvavimo paramos programoje sąlygos ir kriterijai, ataskaitų teikimo mechanizmas ir rodikliai bei tikslai, kurie turi būti pasiekti pagal programą.

207

6.3.1.4.i.

Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus

Tikslas

Paramos programos paramos gavėjai

NĖRA.

Paramos programos paramos gavėjų (įskaitant partnerius) skaičius

0

30

III KETV.

2026

Finansavimas skiriamas ne mažiau kaip 30 nevyriausybinių organizacijų. Tikslinis rodiklis laikomas įvykdytu, kai nevyriausybinės organizacijos ir Visuomenės integracijos fondas pasirašo sutartį dėl projekto vykdymo.

208

6.4.1.r.

Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Tarpinė reikšmė

Pateiktas viešųjų pirkimų sutarčių registras

Viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimai ir sukurtas bei parengtas naudoti techninis sprendimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomas sutarčių registras, kuriame pateikiama struktūrizuota informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir jų faktinį vykdymą (įskaitant faktines išlaidas ir terminus arba nutraukimo priežastį).

Parengtas ir internete paskelbtas viešųjų pirkimų sutarčių registro techninis sprendimas.

209

6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Tarpinė reikšmė

Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant, inter alia, šiuos pakeitimus:

1) Viešųjų pirkimų komisija sudaroma kiekvienam viešajam pirkimui atskirai arba konkrečiam laikotarpiui;

2) viešųjų pirkimų komisijos sekretorius pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją;

3) išplėsti atvejai, kai tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso;

4) vertinimo kriterijais nustatomos konkrečios sritys, kuriose, be pirkimo kainos, turi būti vertinamos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kokybės kriterijai;

5) griežtesni reikalavimai tais atvejais, kai pateikiamas tik vienas pasiūlymas;

6) reikalavimas dėl rinkos konsultacijų, kad būtų išvengta ribojančių techninių specifikacijų.

210

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Perkančiųjų subjektų specializacijos strategijos priėmimas

Priimta strategija

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2022

Priimti specializacijos strategiją, į kurią būtų įtrauktos konkrečios veiklos kryptys, susijusios su perkančiųjų subjektų kompetencija ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymu.

211

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Susijusių teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai

Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ar vidaus procedūrų pakeitimų įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2022

Priimti šie dokumentai:

(1) Standartizuoti kvalifikacijos reikalavimai pagal sektorius (informacinės ir ryšių technologijos, statyba, kelių transportas, judriojo ir fiksuotojo ryšio paslaugos), 2) standartizuoti priėmimo ir perdavimo dokumentai vykdant darbų viešuosius pirkimus, 3) galimybė visuomenei susipažinti su metodine medžiaga, 4) bendra mokymo programa, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų parengta ir įgyvendinta perkančiųjų subjektų kompetencija, 5) sugriežtinti viešųjų pirkimų komisijos kompetencijos reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, kurių vertė siekia tam tikrą sutarties kainų ribą, pvz., sertifikavimas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui, 6) išankstinis viešųjų pirkimų patikrinimas užtikrina, kad viešųjų pirkimų komisija skelbtų tinkamos kokybės pasiūlymus.

212

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Viešųjų pirkimų centralizavimas

Ministrų kabineto sprendimo įsigaliojimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

III KETV.

2026

Ministrų kabineto sprendimo dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo, pavyzdžiui, transporto priemonių, transporto paslaugų ir elektros energijos srityse, įsigaliojimas.

213

6.4.4.r.

IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Kriterijų, pagal kuriuos nustatomi rizikingi rinkos sektoriai, klientai ir pirkimai, priėmimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2021

Patvirtinti rizikingų rinkos sektorių, klientų ir viešųjų pirkimų procedūrų nustatymo kriterijai.

Kriterijai nustatyti remiantis viešųjų pirkimų skelbimo rodikliais ir EK viešųjų pirkimų rodikliais, taip pat kitų šalių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, indekso priemone.

214

6.4.4.r.

IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Leidinių valdymo sistema

Esamos leidinių valdymo sistemos atnaujinimas

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Sukurta leidinių valdymo sistema, kuria užtikrinama:

– internetinė prieiga,

– elektroninių formų skelbimas,

– viešųjų pirkimų statistikos apžvalga,

– klientų profilių prieinamumas,

– skundų dėl viešųjų pirkimų proceso modulis,

– išankstinių patikrinimų modulis,

– administracinių pažeidimų nagrinėjimo bylų modulis.

G. 7 KOMPONENTAS. „REPowerEU“

Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriaus „REPowerEU“ tikslai:

-padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos diegimą i) įgyvendinant pažangiuosius elektros energijos tinklo valdymo sprendimus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis, ii) didinant tinklo pajėgumą, kad būtų galima geriau integruoti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir iii) nustatant naujas sistemas energetikos bendruomenėms ir pasigamintos energijos vartotojams;

-spręsti energijos nepritekliaus problemą remiant ir skatinant energetikos bendrijas;

-šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis skaitmeninant, modernizuojant ir apsaugant nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, taip pat įtraukiant nuostatas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo;

-remti elektros energijos kaupimą ir didinti energetinį saugumą investuojant į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą ir į ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimus; ir

-didinti tvaraus biometano naudojimą sukuriant regioninį biometano įleidimo tašką ir sukuriant teisinę tvaraus biometano įleidimo į esamą gamtinių dujų tinklą sistemą.

Iš keturių Latvijos skyriaus „REPowerEU“ priemonių dvi turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį. Investicine priemone, apimančia baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą, konkrečiai siekiama papildyti Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos įgyvendinamą tarpvalstybinį projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Šios investicijos taip pat apima pagalbinę veiklą, kuria siekiama didinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinį saugumą ir užtikrinti stabilų perdavimo tinklo veikimą po sinchronizavimo, siekiant labiau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investicijos į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, skaitmeninimą ir saugumą taip pat turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį, nes tikimasi, kad jos padės pašalinti energijos srautų kliūtis ir palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklus.

Šios dvi investicijos sudaro 99 % numatomų šio skyriaus išlaidų.

Skyrius „REPowerEU“ padeda įgyvendinti rekomendacijas mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.1) spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.2) ir užtikrinti pakankamus jungčių pajėgumus, kad būtų padidintas tiekimo saugumas ir tęsiamas sinchronizavimas su ES elektros tinklu (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.3).

Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma: 7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Priemonės tikslas – sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti Latvijos tikslo tapti žaliąją energiją eksportuojančia šalimi.

Priemonę sudaro i) teisės aktų, kuriais nustatomos energetikos bendruomenių registravimo ir veiklos sąlygos bei procedūros, įsigaliojimas ir parama nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms visuomenės grupėms; II) iš dalies pakeisti prekybos elektros energija ir jos vartojimo normas, skatinant pasigamintos energijos vartotojus ir dalijimąsi energija; diegti lanksčią perdavimo sistemos paslaugą.

Investicijos: 7.2.i. Energijos tiekimo saugumas bei stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Priemonės tikslas – padidinti energijos tiekimo saugumą ir stabilumą ir palengvinti nacionalinio elektros tinklo sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais.

Priemonę sudaro energijos kaupimo sistemos atidavimas eksploatuoti.

Investicijos: 7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Priemonės tikslas – prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos ir padidinti elektros energijos tiekimo saugumą.

Priemonę sudaro dalinės investicijos, apimančios papildomus elektros tinklo pajėgumus, ir intervencinės priemonės elektros tinklams atnaujinti.

Investicijos: 7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Šis priemonės tikslas – padidinti tvaraus biometano naudojimą.

Priemonę sudaro investicijos į biometano įleidimo taško atidavimą eksploatuoti ir susijusių IT sprendimų įgyvendinimą.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirčio

Metai

215

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema

Teisinės nuostatos, nurodančios teisės aktų įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Teisės aktų, kuriais:

– nustatyti energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygas ir procedūras;

– įpareigoti vietos valdžios institucijas dalį energijos bendrijoje pagaminamos elektros energijos skirti nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;

– įpareigoti prekiautojus elektros energija siūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendruomenių pirkti.

216

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos

Teisinės nuostatos, nurodančios teisės aktų, iš dalies keičiančių elektros energijos prekybos ir vartojimo normas, įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

1 KETVIRTIS

2024

Įsigalioja prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimai, kuriais nustatoma:

– sąlyga, kad dalytis energija už daugiabučio pastato ribų būtų galima nesukuriant energetikos bendrijos;

– galimybė panaudoti vieno elektros energijos naudotojo įrenginyje pagamintą elektros energijos kiekį kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į įrenginių vietą. Vieninteliai apribojimai yra šie: i) įrenginiai turi būti Latvijos Respublikos teritorijoje ir ii) jie turi būti įjungti esamai Latvijos Respublikos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemai.

– prekiautojų elektros energija pareiga pateikti bent vieną produktą, skirtą elektros energijai pirkti iš pasigamintos elektros energijos vartotojų, valdančių mikrogeneravimo įrenginį.

217

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai dėl elektros energijos tinklo optimizavimo

Teisinės nuostatos, nurodančios teisės akto įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2025

Teisės aktų, kuriais nustatoma lanksti perdavimo sistemos paslauga ir laikinas laikotarpis, per kurį elektros energijos gamintojai gali prašyti grąžinti anksčiau sumokėtą mokestį už perdavimo sistemos pajėgumų rezervą, jei gamintojai nori nutraukti prijungimą arba sumažinti techniniuose reikalavimuose nurodytus pajėgumus, įsigaliojimas.

219

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas bei stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tarpinė reikšmė

Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo taisyklės

Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Ministrų kabineto nutarimo dėl investicijų į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą Rėzeknėje teisinės sistemos įsigaliojimas.

221

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas bei stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tikslas

Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)

NĖRA.

MW

0

60

IV KETV.

2025

Pasirašytas (-i) 60 MW baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) naudojimo Rėzeknėje užbaigimo sertifikatas (-ai).

223

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus

Teisinės nuostatos, nurodančios reglamentų, reglamentuojančių investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Ministrų kabineto taisyklių, kuriomis reglamentuojamos investicijos, susijusios su naujais elektros tinklo pajėgumais, pastotėmis, perdavimo linijomis ir pažangiuoju energijos skirstymo valdymu, įsigaliojimas.

224

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslas

Papildomi elektros tinklo pajėgumai

NĖRA.

MW

0

70

II KETV.

2026

Pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai) dėl papildomų elektros tinklo pajėgumų, kurių bendra galia – 70 MW, perdavimo eksploatuoti.

225

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Pastotės

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2026

1) Skaitmeninės pastotės Kuldīga atidavimo eksploatuoti pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai).

2) Atnaujintos pastotės Karnikavoje darbų užbaigimo aktas (-ai), pasirašytas (-i).

226

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslas

Nutiestos elektros linijos

NĖRA.

Km

0

190

II KETV.

2026

Pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai) dėl iš viso 190 km nutiestų elektros linijų.

227

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Skirstomųjų tinklų valdymo sistemos patobulinimai ir grandinės išjungikliai

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai) ir techninis (-iai) aktas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2026

– Pasirašytas (-i) dviejų STO eksploatuojamų tinklo valdymo sistemų modernizavimo darbų užbaigimo sertifikatas (-ai);

– Pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai) dėl bent 285 grandinės išjungiklių įrengimo.

229

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

Reglamentai, kuriais reglamentuojamos investicijos į biometano sektorių

Teisinės nuostatos, nurodančios reglamentų, reglamentuojančių investicijas į biometano sektorių, įsigaliojimą

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2024

Ministrų kabineto nutarimų dėl investicijų į regioninio biometano įleidimo taško statybą ir IT sprendimo, skirto įleidimo taškui valdyti, įsigijimą teisinės sistemos įsigaliojimas.

231

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

Biometano įpurškimo vieta

Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai)

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

IV KETV.

2025

Pasirašytas (-i) biometano įpurškimo taško atidavimo eksploatuoti užbaigimo sertifikatas (-ai). Pagal naująjį punktą įpurškiamas biometanas turi atitikti reguliavimo reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiųjų energijos išteklių tvarumu ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijais.

232

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

IT sprendimai biometano įpurškimo taškui (BIP) valdyti

Pateikti IT sprendimai

NĖRA.

NĖRA.

NĖRA.

II KETV.

2026

Užbaigtumo sertifikatas (-ai), pasirašytas (-i) dėl IT sprendimų, skirtų biometano įleidimo taškui (PKP) valdyti, pristatymo.

Akredituotos įstaigos išduotą sertifikatą, kuriuo įrodoma, kad metano ir biometano nuotėkio detektoriai buvo išbandyti.

2.Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1969244522 EUR.

Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 141555190 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė 
(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

77

2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tarpinė reikšmė

Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas

80

2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Techninio reikalavimo dėl susietojo ir automatizuoto vairavimo priėmimas

81

2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas

98

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo subalansuojamos nuomininkų ir nuomotojų teisės, įsigaliojimas

104

3.1.1.5.i. Švietimoįstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra 

Tarpinė reikšmė

Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas

110

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Tarpinė reikšmė

Strateginio pagrindo toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą priėmimas

186

6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo procesų proceso modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

209

6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Tarpinė reikšmė

Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas

213

6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Kriterijų, pagal kuriuos nustatomi rizikingi rinkos sektoriai, klientai ir pirkimai, priėmimas

 

 

Dalinė dalis Suma

231000000 EURŲ

1.2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė 
(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

7

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Paramos programos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti įsigaliojimas

10

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tarpinė reikšmė

Įsigalioja Verslaus energijos vartojimo efektyvumo rėmimo programa

13

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramos programai energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūroje didinti, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 proc. sumažinti pirminę energiją arba CO2, įsigaliojimas

16

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose didinti, įsigaliojimas

22

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tarpinė reikšmė

Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas

27

2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Tarpinė reikšmė

Viešojo administravimo IRT plėtros veiklos vieningo valdymo sistemos sukūrimas

28

2.1.1.r Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Tarpinė reikšmė

Norminės sistemos, skirtos paramai viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje gauti, sukūrimas

31

2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo efektyvumo ir sąveikumo didinimas

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti viešojo administravimo centrinių sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas

37

2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Tarpinė reikšmė

Teisinės sistemos, skirtos paramai ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje gauti, įsigaliojimas

40

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).

41

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

42

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo ciklo sukūrimas įtraukiant regionus

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės brandos testavimo sistemos, skirtos subjektams nustatyti veiksmus, kurių jiems reikia imtis, ir valstybės paramą, sukūrimas

69

2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Tarpinė reikšmė

Normine sistema stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.

70

2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Tarpinė reikšmė

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sandaros lygmenimis.

85

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo gerinimas

Tikslas

Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir visapusiškas naujų savivaldybių veikimas

89

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.

93

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti

Tarpinė reikšmė

Paramos programos, skirtos pramonės parkų ir teritorijų plėtrai regionuose, priėmimas

99

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Būsto įperkamumo strategijos priėmimas

100

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Vyriausybės reglamentas dėl žemos nuomos būstų statybos

105

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra 

Tarpinė reikšmė

Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas

107

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtinta paramos programa vietos valdžios institucijoms, skirta elektriniams autobusams, skirtiems savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, įsigyti.

112

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tarpinė reikšmė

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose turi būti atliekamas aplinkosauginis pritaikymas, atranka

118

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Tarpinė reikšmė

Sutarčių dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo, informacinių sistemų techninių specifikacijų rengimo ir sistemų kūrimo priežiūros sudarymas

121

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas

Tarpinė reikšmė

Standartinio konstrukcijos projekto rengimas

131

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas

132

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Į žmogų orientuoto, visapusiško, integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiniu požiūriu saugios sveikatos priežiūros plėtojimo

135

4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Tarpinė reikšmė

Trijų tyrimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, skiepijimo ir infekcinių ligų srityje, metodikos patvirtinimas

138

4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai

Tikslas

Projektų, dėl kurių Technologijų komisija pateikė teigiamą nuomonę dėl įrangos tinkamumo atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius

149

4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių paslaugoms vertinti, plėtoti ir įgyvendinti

151

4.3.1.1.i. Parama antrinės nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos priėmimas

154

5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija

Tarpinė reikšmė

Ilgalaikės nacionalinės strategijos kiekvienai RIS3 sričiai parengimas ir strateginės valdančiosios tarybos kiekvienai RIS3 sričiai įsteigimas

159

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tarpinė reikšmė

Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma

166

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai pažaboti priėmimas

167

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas

170

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tikslas

Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šešėlinės ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas

178

6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje

179

6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte

196

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

198

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Bendro paslaugų centro koncepcija patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga

206

6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus

Tarpinė reikšmė

Nevyriausybinių organizacijų paramos sistemos paskelbimas šiose srityse: socialinis atsparumas; viešojo intereso gynimas

208

6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Tarpinė reikšmė

Pateiktas viešųjų pirkimų sutarčių registras

210

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Perkančiųjų subjektų specializacijos strategijos priėmimas

211

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Susijusių teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai

 

 

Dalinė dalis Suma

388000000 EURŲ



1.3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė 
(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

1

1.1.1.r. Tvari transporto sistema

Tarpinė reikšmė

Suderintas požiūris į keleivių vežimo planavimą, užsakymą ir organizavimą Rygos metropolinėje zonoje

19

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslas

Pranešimas apie sutarčių skyrimą 80 000 000 EUR vertės patvirtintiems projektams

29

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija

Tikslas

Sukurtų ir suderintų IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymai

32

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Kūrimo planų, skirtų centralizuotoms IRT funkcijoms ir bendroms paslaugoms kurti, transformuoti ar diegti, tvirtinimas

33

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Centralizuotų IRT sprendimų kūrimo veiklos suderintų aprašymų patvirtinimas

38

2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Tarpinė reikšmė

Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinė sistema

57

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Didesnė parama darbuotojų mokymui

60

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Individualiųjų mokymosi sąskaitų (ILA) metodo plėtojimas

74

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tarpinė reikšmė

Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema

79

2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tikslas

Tikslinės grupės (besimokančių asmenų) IRT įrangos vienetų skaičius

84

3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma

Tarpinė reikšmė

Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas

94

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti

Tarpinė reikšmė

Sutarčių dėl pramonės parkų plėtros regionuose sudarymas

101

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

108

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas

Tikslas

Elektrinių mokyklinių autobusų, skirtų pagal sutartis dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius

111

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Tarpinė reikšmė

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

119

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Tarpinė reikšmė

Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų užbaigimas

122

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas

Tikslas

Projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas

124

3.1.2.4.i. Sinerginis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumą

Tarpinė reikšmė

Patvirtintos profesinės reabilitacijos tarnybos aprašymas

127

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tarpinė reikšmė

Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) sukurta perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūla, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas ir įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

128

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninės įgūdžių vertinimo priemonės kūrimas

143

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Žmogiškųjų išteklių plėtros strategija

144

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Žmogiškųjų išteklių planavimo sveikatos priežiūros srityje patvirtinimas

146

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas

147

4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui

Tarpinė reikšmė

Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas

152

4.3.1.1.i. Parama antrinės nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo tyrimas

155

5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui

Tikslas

Reikiamų žmogiškųjų išteklių samdymas arba skyrimas

161

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslas

Aukštojo mokslo institucijų konsolidavimas

168

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Kiekvienai mokesčių mokėtojų segmentų grupei skirto duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia

169

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas

171

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitų srityje

Tarpinė reikšmė

Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas

174

6.1.1.3.i. Personalo mokymas naudojant analitinę platformą ir konsultacijas

Tikslas

Darbuotojų mokymas dirbti su analizės platforma

181

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Bendras projektavimas. Pasirašyta statybos sutartis

184

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir montavimo sutarties pirkimas ir sudarymas

200

6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Tarpinė reikšmė

Parengta kompetencijos sistema

202

6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas

Tarpinė reikšmė

Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas

219

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas bei stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tarpinė reikšmė

Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo taisyklės

223

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus

229

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

Reglamentai, kuriais reglamentuojamos investicijos į biometano sektorių

 

 

Dalinė dalis Suma

 339038937 EURŲ

1.4.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė 
(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

8

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pasirašytos sutartys

14

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Sutarčių skyrimas

21

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tarpinė reikšmė

Teisės akto (-ų) dėl vėjo energijos valstybinėje žemėje įsigaliojimas

24

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tarpinė reikšmė

Nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos teisės aktas

25

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tikslas

Pasirašytos statybos sutartys

36

2.1.2.2.i. Debesijos paslaugos

Tikslas

Valdžios institucijoms teikiamos debesijos paslaugos

44

2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimui

Tikslas

Skaitmeninės transformacijos veiksmų gairės

46

2.2.1.2.i. Subjektų skaitmeninimas

Tikslas

Subjektų skaitmeninės brandos testo pagerinimas

48

2.2.1.3.i. Parama produktų ir paslaugų diegimui versle

Tikslas

Pasirašyti dotacijų susitarimai ir įsipareigota skirti privatų finansavimą

51

2.2.1.4.i. Finansinė priemonė ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslas

Pasirašytos paskolų sutartys ir paskirtas privatus finansavimas

54

2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tarpinė reikšmė

Nustatyta paramos schema

86

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo gerinimas

Tikslas

Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai

90

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimas

92

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų veiksmingumą ir kokybę stiprinimas

Tikslas

Apmokyti asmenys

102

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Butų skaičius

115

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tarpinė reikšmė

Tikslinės grupės pasirinkimas būstui pritaikyti

130

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslas

Mokymuose dalyvaujantys asmenys

133

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Latvijos populiacijos genomo nuoroda

134

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Tarpinė reikšmė

Metodinis valdymas onkologijos srityje

141

4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai

Tikslas

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

145

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Tarpinė reikšmė

Naujas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelis

148

4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui

Tarpinė reikšmė

Medicininio mokymo modeliavimas

153

4.3.1.1.i. Parama antrinės nestacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti

Tarpinė reikšmė

Visuomenės sveikatos politika

157

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir internacionalizavimo rėmimo priemonė

Tarpinė reikšmė

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojamos keturios paramos programos, įsigaliojimas

172

6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Tarpinė reikšmė

IT sistemų pakeitimai

173

6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Tarpinė reikšmė

Mokesčių mokėtojų segmentavimo sistema

182

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Gautas statybos leidimas

187

6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Tarpinė reikšmė

Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis nustatant pinigų plovimą bendradarbiavimo platforma

190

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslas

Teisėsaugos pareigūnų, turinčių pinigų plovimo tyrimo pažymėjimą, skaičius

191

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Teisėsaugos pareigūnams skirta įranga

192

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Su mokymo centru susijęs (-ę) teisės aktas (-ai)

193

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tikslas

Naujos mokymo programos

195

6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas

Tarpinė reikšmė

Atnaujintas ir įrengtas mokymo centras

203

6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas 

Tikslas

Lankyti mokymai

204

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra

Tarpinė reikšmė

Inovacijų laboratorija

207 

6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus 

Tikslas

Paramos programos paramos gavėjai  

212

6.4.3.r. Profesionalizavimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Viešųjų pirkimų centralizavimas

214

6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Tarpinė reikšmė

Leidinių valdymo sistema

215

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema

216

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos

217

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarka

Tarpinė reikšmė

Teisės aktai dėl elektros energijos tinklo optimizavimo

 

 

Dalinė dalis Suma

 428996309 EURŲ

1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė 
(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

2

1.1.1.r. Tvari transporto sistema

Tarpinė reikšmė

Tvaraus viešojo transporto reforma

3

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Transporto projektai

4

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas

4a straipsnis

1.1.1.i. Rygos didmiesčių transporto infrastruktūros gerinimas

Tarpinė reikšmė

Rygos centrinė geležinkelio stotis

9

1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas daugiabučiuose pastatuose

11

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tikslas

Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas

12

1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę

Tikslas

Pasirašytos sutartys

15

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose

18

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslas

Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas

20

1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslas

Prijungimo taškai elektra varomoms transporto priemonėms ir mikrogeneravimo įrenginiams įkrauti

23

1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumų didinimas

Tarpinė reikšmė

Nelaimių valdymo centrai

26

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tarpinė reikšmė

Projektai, kuriais apsisaugoma nuo potvynių rizikos

30

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija

Tikslas

IRT sprendimai arba sistemos

34

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos

Tikslas

Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos

39

2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Tikslas

Sektoriai, kurių duomenų rinkiniai yra prieinami platformose

44a straipsnis

2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimui

Tarpinė reikšmė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai

53

2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslas

Platformos arba IT sprendimai

61

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Individualiosios mokymosi sąskaitos metodas

62

2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslas

Aukštojo mokslo studijų programoms skirti moduliai

64

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslas

Įmonėms rengiami pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymai

68a straipsnis

2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą

Tikslas

Skaitmeninių įgūdžių mokymas

73

2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tarpinė reikšmė

Skaitmeninė darbo su jaunimu sistema savivaldybėse

76

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslas

Lankyti mokymai

79a straipsnis

2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tarpinė reikšmė

IRT įrangos pirkimas

83

2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo paskutinio kilometro infrastruktūros plėtra

Tarpinė reikšmė

Prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo

96

3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti

Tikslas

Regionų pramoniniai parkai ir teritorijos

103

3.1.1.4.i. Mažos nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslas

Pastatytų butų skaičius

106

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Tikslas

Mokyklų infrastruktūros modernizavimas

109

3.1.1.6.i. Elektrinių mokyklinių autobusų pirkimas

Tikslas

Elektriniai mokykliniai autobusai

109a straipsnis 

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto vystytojams žemos nuomos būstams statyti 

Tarpinė reikšmė

Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas 

109b

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto vystytojams žemos nuomos būstams statyti

Tikslas

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

114

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tikslas

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų pritaikymas

117

3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis siekiama skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti

Tikslas

Būsto pritaikymas

120

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Tarpinė reikšmė

Prognozavimo priemonės kūrimas

123

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų atsparumas ir tęstinumas

Tikslas

Vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikimas

125

3.1.2.4.i. Sinerginis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant skatinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumą

Tarpinė reikšmė

Pastatų pritaikymas

130a straipsnis

3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas

Tikslas

7,2 mln. EUR išmokėta NRC „Vaivari“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis technine pagalba

137

4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Tarpinė reikšmė

Visuomenės sveikatos politika ir tyrimai

140

4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai

Tarpinė reikšmė

Ligoninių infrastruktūra arba įranga

142

4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai

Tikslas

Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

150

4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas

Tikslas

Nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai

156

5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui

Tarpinė reikšmė

Stebėsenos ataskaitos

158

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir internacionalizavimo rėmimo priemonė

Tikslas

Finansavimo įsipareigojimas

160

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tarpinė reikšmė

Aukštojo mokslo reforma

162

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslas

Valstybinių universitetų valdymo pokyčiai

163

5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos

Tikslas

Galutiniai sprendimai dėl mokėjimų pagal konsolidavimo planus

164

5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos

Tikslas

Pasirašyti susitarimai dėl akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų

176

6.1.2.1.i. geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos kūrimas

Tarpinė reikšmė

Geležinkelio skaitytuvai, prijungti prie BAXE informacinės sistemos

177

6.1.2.1.i. geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas 

Tarpinė reikšmė

Rentgeno vaizdo analizės platforma

180

6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Tarpinė reikšmė

Pašto skenavimo ir rūšiavimo linija Rygos oro uoste 

183

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundziņsala

Tarpinė reikšmė

Guolių ir apvalkalų konstrukcijos ir įranga, reikalinga kontrolės paslaugoms teikti

221

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas bei stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tikslas

Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)

224

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslas

Papildomi elektros tinklo pajėgumai

225

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Pastotės

226

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslas

Nutiestos elektros linijos

227

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tarpinė reikšmė

Skirstomųjų tinklų valdymo sistemos patobulinimai ir grandinės išjungikliai

231

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

Biometano įpurškimo vieta

232

7.4.i. Didinti tvaraus biometano naudojimą

Tarpinė reikšmė

IT sprendimai biometano įpurškimo taškui (BIP) valdyti

Dalinė dalis Suma

 582209276 EURŲ

 



3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Plano įgyvendinimą koordinuoja Finansų ministerija.

Finansų ministerija atlieka vadovaujančiosios institucijos funkcijas; jos atskiriamos nuo kitų jos funkcijų, įskaitant audito institucijos funkcijas.

Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už plano valdymo ir kontrolės sistemos kūrimą, ataskaitų teikimo proceso koordinavimą įgyvendinant planą (pusmečio plano rengimo ir pažangos ataskaita) ir kitas funkcijas. Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra (CFCA) paskirta tarpine įstaiga, atsakinga už plano įgyvendinimą, kontrolę ir stebėseną.

Audito institucija, kuri planavimo, audito, ataskaitų teikimo ir nuomonės rengimo požiūriu yra nepriklausoma nuo kitų Finansų ministerijos departamentų, parengia plano audito strategiją ir kartu su mokėjimo prašymu parengia atliktų auditų santrauką. Su plano įgyvendinimu susijusias pareigas vykdo sektorių ministerijos ir valstybės kanceliarija.

Plano valdymo ir stebėsenos funkcijoms vykdyti reikalingi administraciniai ištekliai suteikiami atsižvelgiant į atsakingų institucijų turimus išteklius ir naudojant reikiamus papildomus žmogiškuosius išteklius. Valdžios institucijos dalyvauja įgyvendinant planą pagal nustatytą jų pagrindinės veiklos ir funkcijų sistemą. Sektorių ministerijų finansavimas planui įgyvendinti skiriamas pagal atitinkamas nacionalines finansavimo iš valstybės biudžeto procedūras.

Valstybės biudžete numatyta atskira biudžeto programa, skirta su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu susijusiems finansiniams srautams, kuria užtikrinamas finansinių srautų atsekamumas ir atskiriamumas.

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Finansų ministerija, kaip centrinė Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, yra atsakinga už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemoje KPVIS. KPVIS pritaikoma prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, be kita ko, siekiant rinkti rodiklius ir kitą informaciją, būtinus tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimui įrodyti ir apie jį pranešti. KPVIS naudojasi visi plano įgyvendinime dalyvaujantys subjektai, įskaitant BŽKA, šakinių ministerijų, audito institucijos ir kitų subjektų paramos gavėjus ir stebėsenos institucijas. Sektorių ministerijos KPVIS nuolat tvarko ir atnaujina informaciją apie plano įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, atliktas patikras, kontrolę, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Latvija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Latvija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)      Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
(2)      Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(3)      Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 
(4)      Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.