(2)

Registruotini produktai (toliau – nagrinėjamasis produktas) – plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti. Šių produktų KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(3)

Neregistruojami: i) produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno; ii) produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno; iii) produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir iv) produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

(4)

2020 m. rugsėjo 17 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamą produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad jam priemones būtų galima taikyti atgaline data nuo šios registracijos dienos.

(5)

Reaguodamos į prašymą pastabų pateikė šios suinteresuotosios šalys: Turkijos Vyriausybė, naudotojų konsorciumas (naudotojai), „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės bei „Habas“ (eksportuojantys gamintojai), Turkijos plieno eksportuotojų asociacija (toliau – ÇİB) ir Turkijos plieno gamintojų asociacija (toliau – TCUD).

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamam produktui registruoti, kad priemones šiam importuojamam produktui būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos, jei įvykdytos visos pagrindiniame reglamente nustatytos sąlygos. Reikalavimas registruoti importuojamą produktą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(7)

Skundo pateikėjas teigė, kad, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, inicijavus tyrimą labai išaugo importas, o tai galėjo labai sumažinti taisomąjį galutinių muitų poveikį. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Turkija ilgą laiką vykdė dempingą ir kad importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie Turkijos vykdomą dempingą.

(8)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Komisija patikrino, ar importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis žymus importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių galėjo gerokai sumažinti taisomąjį taikytino galutinio antidempingo muito poveikį.

(9)

Šiuo etapu Komisija turi pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas iš Turkijos importuojamas dempingo kaina. Skunde pateikta pakankamai dempingo įrodymų, grindžiamų nagrinėjamojo produkto taip nustatytos normaliosios vertės palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Apskritai, atsižvelgiant į įtariamą 4–8 % dempingo skirtumų mastą, tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad eksportuojantys gamintojai vykdo dempingą.

(10)

Skunde taip pat pateikta pakankamai įtariamos žalos Sąjungos pramonei įrodymų, įskaitant neigiamą Sąjungos pramonės pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių raidą.

(11)

Ši informacija buvo pateikta ir nekonfidencialioje skundo versijoje, ir 2020 m. gegužės 14 d. paskelbtame pranešime apie inicijavimą. Pranešimą apie inicijavimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis tapo viešai prieinamas visiems importuotojams. Be to, importuotojai, kaip tyrimo suinteresuotosios šalys, gali susipažinti su nekonfidencialia skundo versija ir nekonfidencialia byla. Todėl Komisija mano, kad tuo remdamiesi importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą (3).

(12)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl prašymo registruoti importuojamą produktą. Dėl pirmojo kriterijaus Turkijos Vyriausybė, „Habas“, CIB ir „Colakoglu“ bei „Erdemir“ grupės pabrėžė, kad vien antidempingo tyrimo inicijavimas savaime nereiškia, kad dempingas iš tikrųjų vykdomas, nes tam tikri tyrimai (kai kurie iš jų dėl Turkijos) nutraukiami nenustatant muitų. Veikiau tai būtų tik „vienašalis teiginys“. Taigi importuotojas negali žinoti apie ką nors (dempingą), ko tyrimo metu dar nenustatyta. Turkijos Vyriausybė, „Habas“ ir CIB taip pat užginčijo tam tikrus papildomus įrodymus, kuriuos prašyme pateikė EUROFER, įskaitant tvirtinimą, kad Turkijos eksportuojančio gamintojo generalinis direktorius žinojo apie būsimą antidempingo tyrimą ir turėjo informacijos, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės trečiosiose šalyse. Galiausiai TCUD pažymėjo, kad kai kurie EUROFER tvirtinimai dėl antidempingo priemonių, taikomų Turkijos importuojamam nagrinėjamajam produktui, buvo neteisingai aprašyti pateiktoje informacijoje. Šiuo atžvilgiu TCUD tvirtino, kad viena bendrovė buvo atleista nuo JAV priemonių po to, kai buvo kreiptasi į atitinkamus teismus, ir kad kita trečioji šalis (Marokas) panaikino antidempingo muitus Turkijai po to, kai buvo priimtas PPO kolegijos sprendimas.

(13)

Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad inicijavusi tyrimą ir laiku informavusi valstybes nares, Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importuojamam produktui registruoti, kad vėliau priemones tam importuojamam produktui būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos. Pagrindinis registracijos tikslas šiuo atveju yra suteikti galimybę nustatyti laikinąsias priemones atgaline data ne anksčiau kaip likus 90 dienų iki jų taikymo pradžios pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgdama į šią nuostatą, Komisija negali registruoti importuojamo produkto po to, kai jau buvo nustatytas laikinasis muitas.

(14)

Jei, kaip siūlo kai kurios šalys, registracija galima tik po to, kai atlikus tyrimą nustatomas dempingas, registracija iš esmės niekada negalėtų būti vykdoma prieš nustatant laikinuosius muitus. Toks požiūris visiškai panaikintų registracijos priemonės effet utile (4). Todėl Komisija, prieš nustatydama bet kokį laikinąjį muitą, turi priimti sprendimą, ar registruoti importuojamą produktą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad tuo metu, kai skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamą produktą, geriausia turima informacija buvo skunde pateikta informacija, kuria remdamasi, kaip numatyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavo antidempingo tyrimą ir nurodė, kad esama įrodymų, kuriais remiantis galima įrodyti žalingą dempingą. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė kaip nepagrįstus. Be to, atsižvelgiant į šią išvadą, Komisijai nereikėjo vertinti pirmiau minėtų papildomų įrodymų, susijusių su Turkijos eksportuojančių gamintojų importu į trečiąsias šalis, ir susijusių argumentų.

(15)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad pirmasis reikalavimo registruoti kriterijus yra įvykdytas.

(16)

Komisija išnagrinėjo šį kriterijų remdamasi nagrinėjamojo produkto statistiniais duomenimis, pateiktais duomenų bazėje „Surveillance 2“. Siekdama įvertinti, ar nuo tyrimo pradžios importas toliau žymiai didėjo, Komisija pirmiausia nustatė lygintinus laikotarpius. Viena vertus, ji įvertino importo iš Turkijos duomenis po antidempingo tyrimo inicijavimo (t. y. kada importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą) iki paskutinio laikotarpio, t. y. nuo 2020 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio. Kita vertus, Komisija apskaičiavo to paties laikotarpio importą iš Turkijos per tiriamąjį laikotarpį (5) (t. y. nuo 2019 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio) ir vidutinę mėnesinę importo apimtį per visą tiriamąjį laikotarpį.

(17)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju vidutinės mėnesinės importo apimties po inicijavimo palyginimo su vidutine mėnesine importo iš Turkijos apimtimi per visą tiriamąjį laikotarpį nepakaktų siekiant įvertinti, ar importas žymiai padidėjo, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir atsargų kaupimo poveikį, atsiradusį dėl galiojančių apsaugos priemonių, darančių poveikį nagrinėjamajam produktui. Todėl Komisija manė, kad tikslinga išvadas pagrįsti vidutinės mėnesinės importo apimties palyginimu laikotarpiu po inicijavimo su tuo pačiu atitinkamu laikotarpiu per tiriamąjį laikotarpį, siekiant geriau atspindėti galimą galiojančių apsaugos priemonių įtaką importo iš Turkijos srautų tendencijai vertinamu laikotarpiu (6). Palyginus importo apimtį po inicijavimo su importo apimtimi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, be to, būtų tinkamai atsižvelgta į galimą sezoniškumo poveikį, jei toks būtų (7).

(18)

Dėl apsaugos priemonių poveikio Turkijos importo srautams Komisija pažymėjo, kad visus 2019 m. (toliau – tiriamasis laikotarpis) Turkijos nagrinėjamojo produkto importui turėjo įtakos daug apsaugos priemonių veikimo pakeitimų, paveikusių Turkijos eksportuotojų elgseną.

(19)

Pirma, 2019 m. sausio mėnuo, kai Turkijos nagrinėjamojo produkto importas buvo sėkmingiausias, sutapo su paskutiniu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mėnesiu. Šiuo atžvilgiu rinkoje buvo neaišku, kokia bus galutinių priemonių forma. Komisija pažymėjo, kad bet koks iki to mėnesio pabaigos neparduotas neapmuitinamų tarifinių kvotų kiekis nebūtų buvęs perkeltas į kitą laikotarpį, t. y. būtų prarasta daug neapmuitinamų tarifinių kvotų. Panaši padėtis, t. y. praėjusį (-ius) mėnesį (-ius) prieš naują priemonių taikymo laikotarpį, susiklostė 2019 m. vasario–kovo mėn. Antra, 2019 m. vasario, balandžio, liepos ir spalio mėn. pradėtas naudoti naujas neapmuitinamų tarifinių kvotų rinkinys. Pagal apsaugos priemones, taikomas tam tikriems plieno produktams, kiekvieną kartą pradėjus naudoti tarifines kvotas, kiekvieno ketvirčio pradžioje buvo importuojamas didelis tų produktų kiekis. Galiausiai 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisija, atlikdama pirmąjį plieno apsaugos priemonių peržiūros tyrimą, paskelbė, kad iš Turkijos importuojamo nagrinėjamojo produkto atžvilgiu bus taikomas apribojimas neviršyti 30 % susijusios produkto kategorijos tarifinės kvotos, dėl to prieš tokį tarifinės kvotos administravimo pasikeitimą tai pat padidėjo importo apimtis.

(20)

Komisija taip pat pabrėžė, kad minėti įvykiai turėjo įtakos importo apimčių srautui, kaip matyti iš statistinių duomenų. Visų pirma 2019 m. sausis, kovas ir rugsėjis buvo atitinkamai pirmas, antras ir ketvirtas mėnesiai pagal tais metais Turkijos kas mėnesį eksportuotą kiekį (kuris kai kuriais atvejais buvo gerokai didesnis nei bet kurį kitą tų metų mėnesį) (8). Todėl Komisija padarė išvadą, kad visi šie su plieno apsaugos priemonėmis susiję reguliavimo veiksmai turėjo didelės įtakos rinkos dalyvių elgsenai ir importo srautų tendencijai per visus metus.

(21)

Padėtį gerokai trumpesniu laikotarpiu (nuo birželio iki spalio mėn. vidurio) reguliavimo pokyčiai, susiję su tarifinių kvotų valdymu, paveikė mažiau. Taigi Komisija palygino vidutinę mėnesinę importo iš Turkijos apimtį nuo 2020 m. birželio mėn. iki spalio mėn. vidurio su vidutine mėnesine importo apimtimi tuo pačiu praėjusių metų (2019 m.) laikotarpiu.

(22)

Iš palyginimo matyti, kad vidutinė mėnesinė importo iš Turkijos apimtis per šį laikotarpį padidėjo 6 %.

Šaltinis: duomenų bazė „Surveillance 2“.

(23)

Komisija toliau nagrinėjo importo tendencijas pasirinktu laikotarpiu ir atitinkamu laikotarpiu per tiriamąjį laikotarpį, kad nustatytų, ar šis 6 % padidėjimas šiuo atveju reiškė žymų importo padidėjimą. Visų pirma Komisija pastebėjo, kad 2020 m. rugsėjo mėn. importo iš Turkijos apimtis buvo nedidelė. Tokią išskirtinai mažą importo apimtį daugiausia lėmė tai, kad taikant plieno apsaugos priemones Turkija tą mėnesį iš esmės išnaudojo konkrečiai šaliai skirtas 1 produktų kategorijos (kuriai priklauso nagrinėjamasis produktas) tarifines kvotas ir todėl būtų galėjusi eksportuoti tik bet kokį reikšmingą nagrinėjamojo produkto kiekį, kuriam taikomas 25 % muitas (10). Dėl šios išskirtinai mažos importo apimties 2020 m. rugsėjo mėn. labai sumažėjo vidutinė mėnesinė importo apimtis atitinkamu laikotarpiu, kurį Komisija pasirinko palyginimui atlikti (2020 m. birželio–spalio mėn. vidurys). Kartu Komisija pažymėjo, kad būtent tą patį praėjusių metų mėnesį, 2019 m. rugsėjo mėn., importo apimtis buvo labai didelė dėl to, kad 2019 m. spalio mėn. įsigaliojo koregavimai po pirmojo peržiūros tyrimo dėl apsaugos priemonių. Todėl, laukdami šio pasikeitimo, 2019 m. rugsėjo mėn. Turkijos gamintojai eksportavo labai didelį kiekį.

(24)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad atitinkamai 2019 ir 2020 m. rugsėjo mėn. importas nebuvo tipiškas, ir taip pat įvertino importo lygį neįtraukdama to mėnesio abejais metais. Atlikus tokį palyginimą nustatyta, kad importo apimties padidėjimas, palyginti su tais pačiais mėnesiais per tiriamąjį laikotarpį, buvo labai didelis. Pavyzdžiui, lyginant 2020 m. birželio– rugpjūčio mėn. laikotarpį ir tą patį laikotarpį 2019 m., importas padidėjo 44 %. Lyginant laikotarpį nuo 2020 m. birželio iki spalio mėn. vidurio su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., neįtraukiant rugsėjo mėn., jis taip pat gerokai padidėjo (49 %). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad importo padidėjimas šiuo atveju yra žymus.

(25)

Dėl šio kriterijaus Turkijos Vyriausybė, „Habas“, CIB, „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas užginčijo skundo pateikėjo pasiūlytą laikotarpį, skirtą įvertinti, ar importas žymiai išaugo. Vietoj to šios šalys pasiūlė skirtingus laikotarpius tokiam palyginimui atlikti, kurie, jų nuomone, įrodytų, kad šis kriterijus nebuvo įvykdytas. „Habas“ ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas nurodė, kad lyginant kas ketvirtį tuos pačius 2019 m. ir 2020 m. pirmojo pusmečio laikotarpius, t. y. pirmus du kiekvienų metų ketvirčius, būtų nustatytas importo sumažėjimas. CIB ir „Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės tvirtino, kad EUROFER pasirinktas laikotarpis, t. y. 2020 m. birželio–liepos mėn., buvo per trumpas, todėl nebuvo reprezentatyvus. Be to, CIB ir plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas teigė, kad bet kokio importo padidėjimo priežastis vis dėlto buvo sušvelninti Sąjungoje taikomi judėjimo suvaržymai, susiję su COVID-19 pandemija, kuri sutapo su pirmaisiais laikotarpio po inicijavimo etapais. CIB tvirtino, kad Komisija turi palyginti po tyrimo inicijavimo importuotą kiekį su tiriamuoju laikotarpiu importuotu kiekiu. Ši šalis taip pat teigė, kad Turkijos importas nuolat mažėjo 2020 m. sausio–gegužės mėn. ir kad 2020 m. birželio ir liepos mėn. jis tik padidėjo ir pasiekė „įprastą lygį“. Be to, CIB padarė išvadą, kad Komisija turėtų neatsižvelgti į 2020 m. birželio mėn. po inicijavimo pateiktus duomenis dėl įtariamos ypatingos padėties po karantino poveikio. Tokiu atveju atlikus palyginimą su tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkiu būtų nustatytas 12 % padidėjimas, kuris galėtų būti laikomas ne „tolesniu žymiu padidėjimu“, o „labai nedideliu“ padidėjimu. Kitos šalys, siekdamos įrodyti, kad importas sumažėjo, pasiūlė įvertinti importo tendencijas per pirmuosius septynis 2017–2020 m. laikotarpio mėnesius (sausio–liepos mėn.), importo tendencijas 2017–2020 m. (apskaičiuota metams) (11), 2018 ir 2019 m. mėnesio vidurkį su 2020 m. sausio–liepos mėn. mėnesio vidurkiu, 2018 ir 2019 m. sausio–liepos mėn. mėnesio vidurkį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. ir tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkį su importo apimtimi 2020 m. liepos mėn. (12)„Colakoglu“ ir „Erdemir“ grupės taip pat kritikavo tai, kad prašyme nebuvo pateikta jokių importo duomenų nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos iki tyrimo inicijavimo, nepaisant to, kad tarp jų praėjo laiko.

(26)

Be to, plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų konsorciumas papildomai tvirtino, kad dėl registracijos sumažėtų importo lygis ir atsirastų pasiūlos trūkumas, dėl kurio kiltų grėsmė tam tikrų Sąjungoje įsisteigusių naudotojų gamyklų veiklai. Teigiama, kad tai sutrikdytų rinką ir padarytų nepataisomos žalos nepriklausomiems nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(27)

Visos suinteresuotosios šalys, sureagavusios į EUROFER prašymą registruoti importuojamą produktą, sutiko su teiginiu, kad dėl plieno apsaugos priemonių poveikio Turkijai artimiausiais mėnesiais (t. y. iki laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo) šalis negalės toliau didinti eksporto, todėl Komisija turėtų neatsižvelgti į prašymą registruoti importuojamą produktą.

(28)

Kalbėdama apie skirtingus šalių pasiūlytus laikotarpius, Komisija daro nuorodą į argumentus ir paaiškinimus, pateiktus 3.2 skirsnyje. Vis dėlto yra keletas su tuo susijusių tvirtinimų, kurie pateisina konkrečius priešinius argumentus. Pirma, Komisija pažymi, kad nors paprastai ji taip pat lygina vidutinį mėnesinį importą laikotarpiu po inicijavimo su vidutiniu importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu, toks palyginimas ne visada gali būti tinkamas. Šiuo atveju Komisija nustatė ir 16–20 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad, atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes, susijusias su tiriamuoju importu, 2019 m. vidutinis importas nėra tinkamiausias palyginimo pagrindas.

(29)

Antra, Komisija pažymi, kad vienas iš pasiūlymų buvo susijęs su laikotarpio iki antidempingo tyrimo inicijavimo tendencijomis. Tai prieštarautų išvadai, kad apie Turkijos vykdomą dempingą sužinota paskelbus pranešimą apie inicijavimą. Taigi vertinant prašymo registruoti importuojamą produktą pagrįstumą nereikia atsižvelgti į importo iki to momento, kai importuotojas galėjo žinoti apie dempingo buvimą, tendenciją.

(30)

Trečia, Komisija taip pat pažymi, kad nors EUROFER prašymas yra analizės atskaitos taškas, vis dėlto ji pati turi atlikti išsamią analizę. Šiuo atžvilgiu Komisija turi naujesnių duomenų rinkinį nei tas, kurį prašyme pateikė EUROFER (t. y. iki 2020 m. spalio mėn. vidurio) (13). Be to, dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija taip pat manė, kad būtų tikslingiau palyginti šį duomenų rinkinį su to paties atitinkamo laikotarpio per tiriamąjį laikotarpį duomenimis.

(31)

Todėl Komisija nemano, kad įvairiuose pasiūlymuose buvo nurodytos įtikinamos priežastys, dėl kurių būtų galima geriau įvertinti importo tendencijas, nei nurodyta 3.2 skirsnyje. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(32)

Su tvirtinimais, kad dėl taikomų apsaugos priemonių bet kuriuo atveju nekiltų tolesnio žymaus importo augimo rizikos, Komisija nesutiko dėl toliau nurodytų priežasčių.

(33)

Pirma, registracija neturi įtakos sprendimui dėl laikinųjų antidempingo muitų surinkimo atgaline data. Tai, ar apsaugos priemonėmis bus užkirstas kelias importo didėjimui iki laikinųjų priemonių nustatymo, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į galimą muitų surinkimą atgaline data (14).

(34)

Bet kuriuo atveju Komisija pripažįsta, kad dėl pakeitimų, padarytų nuo 2020 m. liepos 1 d. apsaugos priemonėmis, Turkijai pradėta taikyti konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota, kurios ketvirtiniai dydžiai nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894 (15) II priede. Jei šie dydžiai išnaudojami, Turkijai vis tiek leidžiama toliau eksportuoti į Sąjungą (16).

(35)

Tačiau Komisija nesutinka, kad vien šis faktas automatiškai užkirstų kelią Turkijos importui gerokai išaugti prieš nustatant laikinuosius antidempingo muitus, jei tokie būtų nustatyti. Taip yra todėl, kad iki to laiko, kai laikinieji muitai gali būti nustatyti ne vėliau kaip 2021 m. sausio mėn. viduryje, Turkijai būtų panaikinti du neapmuitinamų konkrečioms šalims skirtų tarifinių kvotų rinkiniai (17). Be to, bet koks galimas importo apimties palyginimas siekiant įvertinti, ar pagrįsta rinkti muitus atgaline data, taip pat galėtų apimti laikotarpį iki to momento, kai Turkijai pradėta taikyti konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota, kaip paaiškinta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šiuo etapu nėra įrodymų, kad bendras kiekis, kurį Turkija galėtų eksportuoti be muito (ir taikant 25 % muitą), kol galiausiai bus nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, negalėtų būti laikomas tolesniu žymiu augimu. Bet kuriuo atveju Komisija galės padaryti išvadą šiuo klausimu tik tuo atveju, jei pasibaigus vykstančiam tyrimui bus nustatyti galutiniai antidempingo muitai.

(36)

Todėl Komisija atmeta tvirtinimus, kad dėl taikomų apsaugos priemonių turėtų būti atmesta tolesnio žymaus importo augimo galimybė.

(37)

Galiausiai Komisija pažymi, kad naudotojų konsorciumo pastaba dėl registracijos poveikio nagrinėjamojo produkto tiekimui ir nepriklausomiems naudotojams neatitinka teisinių reikalavimų, kurie vertinami priimant sprendimą dėl importo registracijos. Todėl šiame tyrimo etape Komisija jos nenagrinėja.

(38)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad antrasis registracijos kriterijus yra įvykdytas.

(39)

Komisija turi pakankamai įrodymų, kad toliau augant importui iš Turkijos dar labiau mažėjančiomis kainomis būtų daroma dar daugiau žalos.

(40)

Kaip nustatyta 3.2 skirsnyje, yra pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas žymiai išaugo.

(41)

Be to, yra įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importo kainos linkusios mažėti. Šiuo atžvilgiu importo iš Turkijos į Sąjungą kainos nuo 2020 m. birželio iki spalio mėn. vidurio sumažėjo vidutiniškai 13 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., ir 14 %, palyginti su tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkiu.

Šaltinis: duomenų bazė „Surveillance 2“.

(42)

Todėl tikėtina, kad toks tolesnis importo augimas po bylos inicijavimo, atsižvelgiant į tokio importo laiką, apimtį ir kitas aplinkybes, pvz., eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, gerokai sumažins taisomąjį bet kokio galutinio muito poveikį, nebent toks muitas būtų taikomas atgaline data.

(43)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad trečiasis registracijos kriterijus taip pat yra įvykdytas.

(44)

Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registraciją pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(45)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal taikytinas teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(47)

Visi būsimi mokėtini muitai priklausys nuo antidempingo tyrimo išvadų.

(48)

Skunde, dėl kurio inicijuotas antidempingo tyrimas, pateikta įtarimų, kad nagrinėjamojo produkto dempingo skirtumai yra 4–8 %, o žalos pašalinimo lygiai yra 10–25 %. Numatoma galimų būsimų mokėtinų muitų suma gali būti nustatyta pagal numatomą didžiausią dempingo skirtumo dydį, pateiktą skunde, t. y. 8 % nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(49)

Visi su šia registracija susiję surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (18),