(1)

2007 m. rugsėjo 4 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės citrinų rūgšties importo į Bendriją inicijavimą. 2008 m. birželio 3 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 488/2008 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai.

(2)

Reikia pažymėti, kad tyrimas inicijuotas gavus Europos chemijos pramonės tarybos (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas) Bendrijos gamintojo, kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos citrinų rūgšties Bendrijoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai keletas suinteresuotųjų šalių raštu pateikė pastabas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Visų pirma Komisija nuodugniau nagrinėjo Bendrijos interesų aspektą. Nustačius laikinąsias priemones atliktas vienas papildomas patikrinimas vietoje šio Europos Sąjungos citrinų rūgšties naudotojo patalpose:

Be to, kaip išsamiai paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, patikrinimai vietoje buvo atlikti šių eksportuojančių gamintojų patalpose:

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą KLR kilmės citrinų rūgšties importui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų antidempingo muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(7)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(8)

Vienas eksportuojantis gamintojas dar kartą pareiškė, kad viešai paskelbtame skunde nebuvo pateikta jokių prima facie įrodymų apie Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą, todėl suinteresuotosios šalys negalėjo pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Šio eksportuojančio gamintojo nuomone, tyrimas neturėjo būti inicijuotas, nes nepakako skunde pateiktų įrodymų. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad viešai paskelbtame skunde buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir pateiktų konfidencialiai duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys tyrimo metu galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(9)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjamasis produktas, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, ir panašus produktas nėra panašūs, kaip tvirtinama laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, kadangi jie nepasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir nėra naudojami toms pačioms reikmėms. Šių suinteresuotųjų šalių nuomone, laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas teiginys neatsako į tyrime pateiktus argumentus ir prieštarauja Komisijos atliktam kainų mažinimo skaičiavimo koregavimui, siekiant atsižvelgti į tam tikro nagrinėjamojo produkto kiekio susmulkinimo ir ištirpinimo po jo atvežimo į ES išlaidas. Pirmiausia pažymima, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra naudojami toms pačioms pagrindinėms reikmėms, t. y. pirmiausia buitinėms valymo priemonėms (automatinio indų plovimo produktams, plovikliams, vandens minkštintuvams) ir kaip priedai maiste bei gėrimuose, taip pat asmens higienos ir (arba) kosmetikos priemonėse. Tvirtinimas, kad tam tikri naudotojai iš esmės nenaudotų nagrinėjamojo produkto plovikliuose, maisto ir gėrimų pramonėje dėl jo kvapo ir (arba) spalvos, įrodymais nebuvo pagrįstas. Tyrimas parodė, kad tik vienai reikmei, t. y. farmacinei, iš tiesų buvo naudojama tik Europos citrinų rūgštis, nes brangiai kainuoja atlikti privalomą specialų atitikties bandymą. Kadangi farmacijos sritis sudaro tik mažą visų naudotojų verslo dalį, atitikties bandymo atlikimas nebuvo laikomas ekonomiškai pagrįstu verslo sprendimu. Antra, nėra jokio prieštaravimo tarp atlikto kainų mažinimo koregavimo, siekiant atsižvelgti į nagrinėjamų produktų dalies susmulkinimo ir ištirpinimo išlaidas po importo, kaip minėta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, ir teiginio kad abu produktai yra panašūs, nes pakanka, kad nagrinėjamasis ir panašus produktai pasižymėtų tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis, fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir būtų naudojami toms pačioms pagrindinėms reikmėms, kaip būtent yra šiuo atveju. Toliau pažymima, kad ji sukietėja ne dėl specifinių Kinijos kilmės produkto savybių, bet dėl to, kad bet kokios kilmės citrinų rūgštis dėl savo cheminės sudėties turi tendenciją sukietėti dėl drėgmės ar temperatūros skirtumų. Kadangi iš esmės tik nagrinėjamasis produktas patiria drėgmės ir temperatūros skirtumų poveikį ilgesnį laikotarpį vežant jį į ES, problema iš esmės yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu, tačiau ne išimtinai su juo. Todėl atliekant koregavimą buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad dėl sukietėjimo pašalinimo kyla papildomų išlaidų, pirmiausia susijusių su nagrinėjamuoju produktu, nes prieš parduodant sukietėjęs kiekis yra minkštinamas (trupinant ir sijojant arba skystinant sukietėjusį produktą) arba parduodamas su nuolaida. Todėl šį tvirtinimą reikėtų atmesti.

(10)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, daroma galutinė išvada, kad nagrinėjamasis produktas ir panašioje šalyje – Kanadoje – gaminama ir parduodama citrinų rūgštis bei Bendrijos pramonės gaminama ir Bendrijos rinkoje parduodama citrinų rūgštis yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, ir galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 15–17 konstatuojamosios dalys.

(11)

Pirminiu tyrimo etapu buvo nagrinėjamos visos žinomų eksportuojančių gamintojų paraiškos dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) ir (arba) individualaus režimo (toliau – IR). Tik keletas eksportuojančių gamintojų buvo atrinkti, o viena bendrovė nagrinėta individualiai. Teikdamos pastabas apie laikinąjį reglamentą kelios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad naudotas metodas turi trūkumų. Todėl šis klausimas buvo persvarstytas ir atsižvelgiant į susidariusias palankias tyrimo sąlygas, t. y. turimus išteklius, buvo galima didinti bendrovių, kurias būtų galima pagrįstai tirti, skaičių, buvo nuspręsta, kad atranka neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad pirminiu etapu kiekvienai bendradarbiaujančiai bendrovei taikomas bent jau IR, kiekvienai iš jų reikėtų nustatyti individualią muitų normą. Todėl trys neatrinktos ir individualiai nenagrinėtos bendrovės pirminiu etapu buvo paprašytos pateikti atsakymus į klausimyną. Tačiau atsakymus pateikė tik dvi iš šių bendrovių. Trečioji bendrovė nepateikė atsakymų ir toliau nebuvo nagrinėjama.

(12)

Laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė tvirtino, kad toje konstatuojamojoje dalyje minėta subsidija nebuvo skirta nagrinėjamam produktui ir kad nuomos nemokėjimas buvo pagrįstas privačiais grupių susitarimais dėl pelno atidėjimo iš mokėtinos nuomos. Tačiau negavus jokių naujų duomenų ar informacijos, susijusios su šiuo klausimu, ir atsižvelgiant į apskaitai daromą iškraipymo poveikį, atsirandantį dėl minėtos su nuoma susijusios praktikos, išvados dėl šios bendrovės nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(13)

Atskleidus pirminius faktus, laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta viena bendrovių grupė tvirtino, kad ji gavo paskolas, remiantis išsamia vieno iš bankų finansine analize ir po to, kai jai buvo suteiktas aukštas kredito reitingas. Tačiau faktas, kad bankas oficialiai atliko analizę ir suteikė aukštą kredito reitingą, nepanaikina fakto, kad nagrinėjama bendrovė suteikė garantijas kitoms bendrovėms, nepaisant to, kad ji pati užstatė didžiąją dalį savo ilgalaikio turto, arba fakto, kad nagrinėjamai bendrovei paskolas suteikė valstybės įtakoje esantis bankas. Todėl su šia bendrove susijusios išvados nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(14)

Viena iš laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių teigė, kad ji buvo nubausta dėl fakto, kad didžiausias jos akcininkas gera kaina įsigijo žemėnaudos teises ir po to jas tiksliai pervertino pagal rinkos kainos pokytį. Tačiau nebuvo galima paaiškinti didžiulio skirtumo tarp įsigijimo kainos ir vėlesnių pervertinimų (1 000–2 000 %). Todėl negavus naujų duomenų ar informacijos, susijusios su žemėnaudos teisių įsigijimu ir vėlesniu pervertinimu, ir atsižvelgiant į naudą, kurią gavo bendrovė, įsigydama turtą žymiai mažesne nei rinkos kaina, su šia bendrove susijusios išvados nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(15)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 25–30 konstatuojamosios dalys.

(16)

Penkios bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo taikomas RER, atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, ir joms suteiktas IR. Viena bendrovė, kuriai laikinai suteiktas IR, toliau nebendradarbiavo, todėl galiausiai jai nebuvo taikomas IR (žr. 11 ir 34 konstatuojamąsias dalis).

(17)

Kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, po pastabų dėl laikinojo reglamento nuspręsta, kad atranka neturėtų būti taikoma ir pirminiu etapu trys neatrinktos arba individualiai nagrinėtos bendrovės buvo paprašytos pateikti atsakymus į klausimyną. Normalioji vertė nustatyta vienai iš šių bendrovių (Laiwu Taihe), kuriai taikomas RER ir kuri atsakė į klausimyną.

(18)

Kadangi vienintelė bendrovė, kuriai galėjo būti taikomas RER, ir kuri pirminiu etapu buvo nagrinėta individualiai, nepateikė jokių pastabų apie normaliąją vertę, laikinojo reglamento 35–39 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(19)

Vienintelės kitos bendrovės, kuriai taikomas RER (Laiwu Taihe) ir kuri toliau nagrinėta dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, atveju pirmiausia patikrinta, ar bendrovės bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipinis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo šiek tiek mažesnis nei 5 % panašaus produkto eksporto į Bendriją. Tačiau toks mažesnis dydis vis dėlto yra pakankamas, kad būtų galima deramai palyginti, todėl panašaus produkto vidaus rinkos kaina laikoma tipine, atsižvelgiant į bendrą nagrinėjamos bendrovės pardavimą vidaus rinkoje. Todėl jais buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę.

(20)

Kiekvienos Laiwu Taihe parduodamos eksportui į Bendriją produkto rūšies atveju buvo nustatoma, ar vidaus rinkoje parduodama tiesiogiai palyginama produkto rūšis. Produkto rūšys buvo laikomos tiesiogiai palyginamomis, jei jos buvo tos pačios produkto rūšies (nustatoma pagal cheminę sudėtį) ir buvo galima palyginti jų granuliavimą bei pakuotę. Tik vienos produkto rūšies, parduodamos eksportui į Bendriją atveju buvo nustatyta, kad vidaus rinkoje parduodama tiesiogiai palyginama produkto rūšis.

(21)

Buvo išnagrinėta, ar šio produkto pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas vykdomas įprastomis sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Buvo nustatyta, kad TL šios produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo pelningas, t. y. vyko įprastomis prekybos sąlygomis.

(22)

Kadangi šios produkto rūšies pelningo pardavimo dalis sudarė 80 % arba mažiau visos šios rūšies pardavimo apimties, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip svertinis tik tos vienos rūšies pelningo pardavimo vidurkis.

(23)

Kadangi Laiwu Taihe vidaus rinkos kainos negalėjo būti naudojamos, siekiant nustatyti kitų produkto rūšių normaliąją vertę, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį skaičiuojant normaliąją vertę patirtos pardavimo, bendrųjų bei administracinių (PBA) išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąją įžanginę pastraipą buvo pagrįstos faktiniais duomenimis apie Laiwu Taihe panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(25)

Teikdamos pastabas apie laikinąjį reglamentą, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kanada nebūtų tinkama panaši šalis, nes Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neseniai inicijavo antidempingo tyrimą dėl citrinų rūgšties, kurios kilmė, inter alia, Kanada. Todėl kaip alternatyvi panaši šalis vėl pasiūlytas Tailandas. Tačiau analizė parodė, kad nors Kanados kilmės citrinų rūgščiai TL nebuvo taikomos antidempingo priemonės, TL buvo taikomos antidempingo priemonės Tailando kilmės citrinų rūgščiai. Pastarąsias, nustatytas Indijos, sudarė dideli antidempingo muitai, t. y. 374,36 USD/t, kurie nebetaikomi tik nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., t. y. du mėnesiai po TL pabaigos. Todėl taip pat atsižvelgiant į jau minėtus laikinojo reglamento 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus ir į faktą, kad baigiant Bendrijos tyrimą dar tęsėsi JAV tyrimas dėl Kanados kilmės citrinų rūgšties, daroma išvada, kad nėra jokios priežasties, kodėl renkantis panašią šalį pirmenybė turėtų būti teikiama Tailandui, o ne Kanadai.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą 11 konstatuojamojoje dalyje minėtiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(27)

Dviems bendrovėms, kurios buvo tirtos toliau dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, eksporto kaina buvo nustatyta pagal laikinojo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus metodus.

(28)

Kadangi nei viena bendrovė nepateikė jokių pastabų apie eksporto kainas, laikinojo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados galutinai patvirtinamos.

(29)

Teikdama pastabas apie laikinąjį reglamentą ir galutinį informacijos atskleidimą, viena bendrovių grupė užginčijo fiktyvių pardavimo komisinių išskaičiavimą, kai parduodama buvo per KLR prekybininką, atsižvelgiant į tai, kad minėtas prekybininkas priklausė bendrovių grupei. Tačiau buvo nustatyta, kad prekiaujanti bendrovė iš tiesų elgėsi kaip nepriklausomas prekybininkas ir kad ekonominiai šių dviejų bendrovių ryšių rezultatai buvo tokie kaip vadovaujančiosios ir pavaldžios bendrovės. Buvo nustatyta, kad prekybininkas ne tik prekiavo susijusių bendrovių gaminamais, bet ir nepriklausomų gamintojų pagamintais produktais. Be to, susijusi bendrovė taip pat vykdė tiesioginį pardavimą nesusijusiems pirkėjams. Todėl skundas buvo atmestas ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo išskaičiuota nesusijusių importuotojų PBA sąnaudomis ir pelnu pagrįsta išmoka.

(30)

Teikdamas pastabas apie laikinąjį reglamentą, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nereikėtų atsižvelgti į valiutos konvertavimo išlaidas, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą eksportuotojams suteikiamas 60 dienų terminas pakoreguoti savo eksporto kainas pagal tiriamuoju laikotarpiu buvusius valiutų kursų pasikeitimus. Šis skundas buvo priimtas ir atitinkamai pakoreguotas eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas.

(31)

Laikinajame reglamente eksporto kaina išskaičiuota iš negrąžinamo PVM, taikomo pardavimui eksportui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. Vienas eksportuojantis gamintojas savo pastabose apie laikinąjį reglamentą teigė, kad nereikėjo atlikti tokio eksporto kainos koregavimo, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas susijęs tik su normaliąja verte. Pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte numatytas koregavimas susijęs tik su normaliosios vertės apskaičiavimu. Iš tiesų pirmiau minėtas eksporto kainos išskaičiavimas yra pagrįstas ir turėtų būti atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Nagrinėjant šį skundą, nustatyta, kad skaičiuojant susijusios bendrovės koregavimą padaryta korektūros klaida ir kad ta pati klaida padaryta ir kitų bendrovių atveju. Šie netikslumai buvo ištaisyti ir dėl to šiek tiek sumažėjo šioms bendrovėms apskaičiuotas dempingo skirtumas.

(32)

Nagrinėjant 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytą skundą, nustatyta, kad vienos bendrovės, kuriai taikomas individualus režimas, atveju reikalingas koregavimas nebuvo atliktas. Tai buvo ištaisyta ir dėl to šiek tiek padidėjo tos bendrovės dempingo skirtumas.

(33)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, išskyrus 30, 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse minėtus pakeitimus, laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(34)

Dviems bendrovėms, kurios buvo toliau tirtos dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus metodus. Kalbant apie vieną bendrovę, kuri nepateikė atsakymų į klausimyną ir toliau nebuvo tirta, kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, ji yra laikoma nebendradarbiaujančia ir išvados yra pagrįstos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukštą bendradarbiavimo lygį, kaip minėta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei skirtas aukščiausias nustatytas dempingo skirtumas, palyginti su visomis kitomis bendrovėmis.

(35)

Visų bendrovių, kurios buvo individualiai nagrinėtos pirminiu etapu, dempingo skirtumas buvo perskaičiuotas, siekiant ištaisyti 30, 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse nurodytus netikslumus. Po šio perskaičiavimo šiek tiek pakoreguotas dempingo skirtumas.

(36)

Nesant jokių naujų duomenų, laikinojo reglamento 53 konstatuojamosios dalies išvados, susijusios su bendradarbiavimo mastu, galutinai patvirtinamos.

(37)

Procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(38)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad SA Citrique Belge NV nutraukė gamybą po TL ir prekiavo tik iš susijusios bendrovės Kinijoje (DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd) importuojamu nagrinėjamuoju produktu, teigdamos, kad tokiu atveju SA Citrique Belge NV neturėtų būti laikoma Bendrijos pramonės dalimi. Kadangi šis pareiškimas nebuvo pagrįstas jokiais iš SA Citrique Belge NV gautais įrodymais ir duomenimis, daroma išvada, kad bendrovė tęsė gamybą.

(39)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat pasiskundė, kad laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje nurodyta tik viena produkto rūšis, kurią SA Citrique Belge NV TL importavo iš susijusio Kinijos gamintojo. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad reikėtų nurodyti viso Bendrijos importo iš susijusių ir nesusijusių bendrovių tendenciją visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes importas yra svarbus veiksnys vertinant Bendrijos gamybą ir darant išvadą dėl žalos buvimo. Tyrimo metu iš tiesų nustatyta, kad visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės importas buvo nedidelis, t. y. 1–6 % gamybos (toks intervalas pateikiamas konfidencialumo sumetimais). Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas ir laikinojo reglamento 55–58 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(40)

Kadangi negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos dėl Bendrijos suvartojimo, laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(41)

Nenustatyta ir negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos apie importo apimtį, rinkos dalį ir kainas, todėl suinteresuotosioms šalims nepateikus jokių skundų ar argumentų, susijusių su nagrinėjamo importo apimtimi ir kainomis, laikinojo reglamento 61–63 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(42)

Norint palyginti nagrinėjamąjį produktą ir Bendrijos pramonės pagamintą citrinų rūgštį tuo pačiu prekybos lygiu, pirminiu tyrimo etapu skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą buvo pakoreguotas nesusijusių importuotojų antkainis (įskaitant PBA), be to, pakoreguotos specialaus apdorojimo išlaidos, kurias Bendrijos importuotojai patyrė, susmulkindami arba ištirpindami tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį prieš parduodami jį toliau. Tačiau, nežymiai patikslinus su prekybos lygio koregavimu susijusius duomenis, apskaičiuotas vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, kuris sudarė 17,42 %, buvo sumažintas iki 16,54 %.

(43)

Atskleidus galutinę informaciją, vienas Bendrijos gamintojas tvirtino, kad reikėtų taip pat koreguoti prekybos lygį, atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pardavimą, t. y. reikėtų atsižvelgti į pardavimą, vykdomą per prekybininkus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad buvo atliktas prekybos lygio koregavimas, susijęs su Bendrijos pramonės pardavimo kainomis, prieš palyginant jas su nagrinėjamojo produkto importo kainomis.

(44)

Tas pats Bendrijos gamintojas taip pat paprašė, kad specialaus apdorojimo išlaidos, patiriamos susmulkinant arba ištirpinant tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį turėtų būti taikomos ir panašiam produktui. Tačiau šis prašymas nebuvo pagrįstas duomenimis apie susijusias specialias Bendrijos gamintojo patirtas išlaidas ir todėl negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 64 konstatuojamoji dalis galutinai patvirtinama.

(45)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija atidžiai neišnagrinėjo visų žalos rodiklių ir todėl nebuvo nustatytas tinkamas ir galutinis ryšys tarp Bendrijos pramonės ir Kinijos importo. Visų pirma, buvo teigiama, kad nebuvo įvertinti teigiami tam tikrų žalos rodiklių pokyčiai. Reikėtų pažymėti, kad net jei kai kurie žalos rodikliai rodo teigiamą raidą, kaip patvirtinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, bendra padėtis rodo Bendrijos padėties blogėjimą. Nežymiai patobulėjo gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, parduotas kiekis ir vieneto kaina, taip pat padidėjo laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje aprašytas sąnaudų efektyvumas, tai rodo Bendrijos gamintojų pastangas išlikti kompetentingais nagrinėjamuoju laikotarpiu ir pasinaudoti išaugusiu vartojimu. Tačiau, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant šių pastangų, Bendrijos pramonė prarado 5 procentinius punktus (t. y. rinkos dalis sumažėjo nuo 54 % iki 49 %) savo rinkos dalies, kurią iš esmės užėmė Kinijos importas mažomis dempingo kainomis. Padėtį sunkina tai, kad Bendrijos pramonė galėjo tikėtis gauti tam tikrą rinkos dalį, kurią turėjo trys Bendrijos citrinų rūgšties gamintojai, nutraukę savo veiklą nuo 2004 m. Tačiau priešingai, Bendrijos pramonė negalėjo nei perimti trijų veiklą baigusių EB gamintojų pirkėjų, nei pasinaudoti išaugusiu vartojimu. Šis didelės rinkos dalies praradimas kartu su aiškiai prastėjančiais finansiniais rodikliais, t. y. pelningumu, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu, rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo, o blogiausia padėtis susidarė TL. Be to, šiuo atveju atsargų sumažėjimas negali būti laikomas teigiamu Bendrijos pramonės padėties pokyčiu, nes tai negali būti reikšmingas rodiklis, atsižvelgiant į produkto pobūdį, dėl kurio jo negalima ilgai laikyti sandėlyje.

(46)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šiai sričiai nėra skiriamos nuolatinės investicijos, tačiau yra paisoma tam tikrų investicinių ciklų. NET ir įprastomis rinkos sąlygomis tikrai negalima tikėtis, kad kasmet būtų skiriama didelių investicijų, o faktas, kad per visą laikotarpį nei vienas iš dviejų likusių Bendrijos gamintojų daug neinvestavo, rodo, kad dėl mažo pelningumo (kuris nuo 2006 m. virto nuostoliais) nebuvo galimybių didelėms investicijoms. Todėl manoma, kad šiuo atveju investicijos yra ypač reikšmingas žalos rodiklis.

(47)

Galiausiai reikėtų apsvarstyti Bendrijos gamintojų gebėjimą didinti kapitalą. Šiuo atžvilgiu tyrimas parodė, kad dėl blogėjančios citrinų rūgšties verslo aplinkos abu Bendrijos gamintojai patyrė sunkumų, siekdami didinti kapitalą.

(48)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad skundo pateikėjas bent jau galėjo didinti kapitalą, susijusį su kitais produktais, nes 2007 m. vasario mėn. jis pranešė apie statomą naują gliukozės gamyklą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad tyrimo aprėptis yra ribota, nes tiriamas tik gebėjimas didinti kapitalą, susijusį su nagrinėjamuoju produktu, t. y. citrinų rūgštimi, kurią neigiamai paveikė finansinė Bendrijos pramonės padėtis.

(49)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada apie Bendrijos pramonės investicijas yra galutinai patvirtinama.

(50)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados neatitinka abiejų Bendrijos gamintojų sąskaitų, nes nei vienoje sąskaitoje neatspindėtos minėtos nepaprastosios restruktūrizavimo išlaidos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vieno Bendrijos gamintojo pasiektus gerus rezultatus didžiąja dalimi lėmė restruktūrizavimo veiksmai, kurie pateikti sąskaitose kaip išlaidos arba pajamos, priklausomai nuo to, ar jos susijusios su atidėjinių didinimu arba mažinimu, ir Šveicarijoje esančiai pagrindinei bendrovei išmokėti procentiniai atlyginimai. Todėl nuspręsta, kad nagrinėjant žalą tikslingiau naudoti veiklos rezultatus, o ne grynąjį pelną.

(51)

Ta pati šalis tvirtino, kad 2005 m. abiems Bendrijos gamintojų pagrindinėms bendrovėms nustatyta nuobauda už konkurencijos taisykles pažeidžiantį elgesį galėjo turėti poveikį Bendrijos pramonės padėčiai pelno atžvilgiu. Bet koks su nuobauda susijęs poveikis (atidėjinių didinimas arba mažinimas) įtrauktas į gerus rezultatus. Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime veiklos rezultatas buvo naudojamas kaip žalos rodiklis. Todėl Bendrijos gamintojams skirta nuobauda negalėjo daryti poveikio žalos analizėje nagrinėtai padėčiai pelno atžvilgiu. Be to, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė nuo 2006 m. iki TL pabaigos veikė nuostolingai. Todėl laikinajame reglamente pateiktos tendencijos galutinai patvirtinamos.

(52)

Kelios suinteresuotosios šalys nurodė, kad su pelningumu ir investicijų grąža susijusios tendencijos yra nenuoseklios. Iš tiesų, skirtingai nei pelningumas, kuris buvo apskaičiuotas pateikiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams kaip šio pardavimo apyvartos procentinę dalį, investicijų grąža buvo apskaičiuota kaip grynasis pelnas ir išreikšta investicijų grynosios apskaitinės vertės procentiniu pelnu. Siekiant nuoseklumo apskaičiuojant visus žalos rodiklius, investicijų grąžos apskaičiavimas buvo pakeistas, remiantis veiklos pelnu, išreikštu investicijų grynosios apskaitinės vertės procentiniu pelnu. Patikslinti skaičiai yra tokie:

(53)

Tačiau pataisyti skaičiai taip pat rodo tą pačią tendenciją ir todėl laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada nekeičiama ir galutinai patvirtinama.

(54)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų dėl gamybos, pardavimo apimties, rinkos dalies, vieneto pardavimo kainos, atsargų, grynųjų pinigų srautų, užimtumo, našumo, darbo užmokesčio ir dempingo skirtumo dydžio negauta, laikinojo reglamento 66–71, 73 ir 75–78 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados galutinai patvirtinamos. Be to, dėl pataisytų skaičių, susijusių su investicijų grąža, laikinojo reglamento 73 ir 74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos tendencijos nekeičiamos. Todėl, atsižvelgiant į aiškiai blogėjančius finansinius rodiklius, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas, ir didelės rinkos dalies praradimą, laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, galutinai patvirtinama.

(55)

Kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad per TL dėl vidutinių importo iš KLR kainų vidutinės Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos. Nežymiai patikslinus apskaičiavimą, vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 16,54 %. Dėl šių nedidelių pataisymų laikinojo reglamento 83–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl importo dempingo kaina poveikio nesikeičia ir yra galutinai patvirtinamos.

(56)

Keli importuotojai teigė, kad Bendrijos pramonė pati sukėlė sau žalą, nes taikė strategiją, pagal kurią pirmenybė teikiama kainai, o ne apimčiai, t. y. kai siekiama orientuotis į tą rinkos segmentą, kuris duoda daugiausia pelno ir negaminami bei neparduodami mažo pelningumo produktai. Tie patys importuotojai teigė, kad dėl to Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti išaugusia mažo pelningumo citrinų rūgšties paklausa ir todėl prarado rinkos dalį bei pablogino savo finansinius rezultatus. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms ir konkuruoja tuose pačiuose rinkos segmentuose (žr. 9 konstatuojamąją dalį), išskyrus vieną specializuotą rinką, sudarančią nedidelę Europos citrinų rūgšties rinkos dalį, kuriai iki šiol tiekimą vykdo tik Bendrijos pramonė. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė vykdė veiklą mažo pelningumo rinkos segmentuose. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(57)

Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys manė, kad investicijų stoka nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ypač tais metais, kai Bendrijos pramonė pasiekė geresnių rezultatų, t. y. 2004–2005 m., galėjo būti veiksniu, prisidėjusiu prie rinkos dalies praradimo ir padėties blogėjimo. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bendrijos pramonė neveikė visu pajėgumu ir kad pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabilus. Todėl atsiradus didesnei paklausai, net ir neskiriant papildomų investicijų, gamyba galėjo šiek tiek padidėti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas buvo nepakankamas, t. y. mažesnis už tikslinį pelną, ir netgi tapo neigiamu, sprendimas neinvestuoti didelių sumų į panašaus produkto gamybą yra laikomas pagrįstu verslo sprendimu. Todėl šis argumentas nėra įtikinantis ir turėtų būti atmestas.

(58)

Beveik visos suinteresuotosios šalys pakartojo savo tvirtinimus, kad bet kokia nustatyta žala yra susijusi su cukraus rinkos reforma ir dėl jos 2006 m. panaikintomis gamybos grąžinamosiomis išmokomis ir (arba) kylančiomis energijos kainomis.

(59)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vieno Bendrijos gamintojo 2007 m. metinėje ataskaitoje tvirtinta, kad žaliavų prieinamumas buvo ribotas dėl Europos cukraus rinkos režimo, dėl kurio padidėjo sąnaudos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad minėtas Bendrijos gamintojas kaip pagrindinę žaliavą naudoja ne cukrų, o melasą, ir, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl šios priežasties jam niekada nepriklausė gamybos grąžinamosios išmokos. Melasos kaina padidėjo nežymiai, tačiau to priežastis buvo išaugusios cukraus kainos pasaulio rinkoje. Kalbant apie laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašytą kito Bendrijos gamintojo padėtį, negauta jokios naujos ar pagrįstos informacijos ar argumentų. 93 konstatuojamojoje dalyje pateikta bendra išvada, kad cukraus rinkos reforma nepadarė esminio poveikio Bendrijos pramonės sąnaudoms, galutinai patvirtinama.

(60)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad tikrai turėtų būti ryšys tarp cukraus kainų ir biodegalų gamybos, kaip tai patvirtinta Komisijos tyrime „Maisto kainų krizės priežastys“ (4). Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija, kaip jau teigta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, turėjo galimybę susipažinti su abiejų Bendrijos gamintojų duomenimis apie sąnaudas ir todėl galėjo išnagrinėti konkrečias abiejų Bendrijos gamintojų žaliavų sąnaudas, susijusias su citrinų rūgšties gamyba. Taigi buvo išnagrinėtas bet koks cukraus kainų ir biodegalų gamybos ryšys ir į jį atsižvelgta vertinant ES cukraus rinkos reformos poveikį bei didėjančią biodegalų gamybą. Todėl buvo galima padaryti išvadą ir galutinai patvirtinti, kad šie veiksniai nepadarė esminio poveikio nustatytai Bendrijos pramonės patirtai žalai.

(61)

Be to, reikia pažymėti, kad bet koks su melasa, cukrumi ar gliukoze arba energija susijusių sąnaudų padidėjimas, kaip patvirtinta laikinajame reglamente (žr. jo 93 ir 96 konstatuojamąsias dalis), nėra Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastis, nes esant įprastai rinkos padėčiai, Bendrijos pramonė galėjo bent jau tam tikrą dalį šių padidėjusių sąnaudų perkelti savo vartotojams. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importas dempingo kaina didėja ir dėl to smarkiai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Todėl, kaip teigiama laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje, kainos sumažėjo ir Bendrijos pramonė vartotojams galėjo perkelti tik labai nedidelę savo sąnaudų dalį, dėl to pablogėjo finansinė padėtis ir buvo prarasta dar didesnė rinkos dalis.

(62)

Galiausiai reikėtų paminėti, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Kinijos citrinų rūgšties gamybos sąnaudos taip pat padidėjo. Tačiau padidėjus šioms sąnaudoms pardavimo kainos nepadidėjo, priešingai – nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto pardavimo kainos netgi sumažėjo 6 procentiniais punktais, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje.

(63)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šie tvirtinimai turėtų būti atmesti ir laikinojo reglamento 88–99 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(64)

Kai kurios suinteresuotosios šalys dar kartą pareiškė, kad Europos gamintojai rinkos dalį prarado dėl savo kaltės, būtent dėl citrinų rūgšties kartelio (1991–1995 m.), kuriam priklausė tiek skundo pateikėjas, tiek kitas Europos gamintojas, ir kuris buvo laikomas staiga padidėjusio Kinijos citrinų rūgšties importo priežastimi. Šis įtarimas nebuvo pagrįstas, todėl laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad importas dempingo kainomis staiga išaugo praėjus keliems metams po kartelio egzistavimo, nebuvo pakeista.

(65)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad konkurencijos taisykles pažeidžiančių Bendrijos pramonės veiksmų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(66)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad per TL citrinų rūgšties kainos sumažėjo visų pirma dėl nepalankaus JAV dolerio keitimo į EUR kurso ir dėl to, kad pasaulio rinkose citrinų rūgšties kainos paprastai būna išreikštos JAV doleriais, ir buvo sunku kainas, dėl kurių deramasi kartą per metus, pritaikyti prie naujos padėties valiutų rinkoje.

(67)

Primenama, kad laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad bet koks valiutos kurso svyravimo poveikis nelaikomas svarbiu, kadangi net visiškai neatsižvelgus į JAV dolerio nuvertėjimą EUR atžvilgiu nuo 2004 m. iki TL pabaigos, kuris buvo 4,97 % (patikslinus preliminarius skaičiavimus), kainos vis tiek būtų sumažėjusios daugiau nei 10 %.

(68)

Todėl padaryta galutinė išvada, kad EUR vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu nebuvo toks didelis, kad galėtų būti nutrauktas Bendrijos pramonei nustatytos žalos ir nagrinėjamojo importo į Bendriją priežastinis ryšys. Todėl šį tvirtinimą reikėtų atmesti.

(69)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 82–110 konstatuojamosios dalys yra galutinai patvirtinamos.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir KLR importo dempingo kaina ryšio galutinai patvirtinama.

(71)

Kai kurie Bendrijos pramonės gamintojai ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai bei importuotojai pateikė pastabų dėl būtinybės atsižvelgti į tam tikrus svarbius įvykius po TL. Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu ir žala po tiriamojo laikotarpio. Tačiau atsižvelgiant į laikinojo reglamento 119 ir 129 konstatuojamąsias dalis, išimtinai nuspręsta, kad būtina rinkti duomenis ir informaciją, susijusius su laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. liepos mėn.

(72)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nebūtina nustatyti priemones, kadangi Bendrijos pramonės pelningumas po TL buvo gana aukštas dėl labai išaugusių kainų ir rinkos susireguliavimo. Per TL buvo nustatyti įrodymai dėl dempingo ir žalos, kurią iš esmės sukėlė dėl importo dempingo kaina labai sumažėjusios kainos. Importo statistika rodo, kad po TL Kinijos pardavimo kainos vidutiniškai išaugo tik 12 %. Palyginus su priverstiniu kainų mažinimu, kuris per TL siekė 16,54 %, šis KLR pardavimo kainų padidėjimas yra tikrai nepakankamas, nes jis neleistų Bendrijos pramonei didinti savo pardavimo kainos iki pagrįsto lygio, nerizikuojant prarasti daugiau pirkėjų, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos. Dėl Bendrijos pramonės kainų lygio buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonei pavyko šiek tiek padidinti kainas nuo pirmojo 2008 m. ketvirčio ir dėl to pagerėjo Bendrijos pramonės finansinė padėtis. Vis dėlto šis kainų padidėjimas laiko atžvilgiu labai glaudžiai siejasi su šio tyrimo inicijavimo pradžia ir todėl gali atrodyti, kad Bendrijos pramonės padėtis galėjo pagerėti dėl galimų antidempingo priemonių KLR importui. Todėl buvo padaryta išvada, kad savaiminio rinkos susireguliavimo nebuvo arba jis buvo nepakankamas, kad būtų galima nuspręsti, jog nustatyti priemones nėra būtina. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(73)

Kadangi nebuvo pateikta jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų, susijusių su Bendrijos pramonės interesais, laikinojo reglamento 112–115 konstatuojamosiose dalyse pateikta išvada dėl Bendrijos pramonės interesų yra galutinai patvirtinama.

(74)

Dauguma suinteresuotųjų šalių pakartojo savo tvirtinimą, kad nustačius priemones smarkiai sumažėtų konkurencija Europos rinkoje ir atsirastų dvivaldystė. Tačiau manoma, kad, atsižvelgiant į tvirtą Kinijos eksportuojančių gamintojų pastaraisiais metais išsikovotą padėtį rinkoje, nustačius priemones jie nebūtų išstumti iš Bendrijos rinkos, tiesiog būtų atkurtos vienodos sąlygos, suteikiančios galimybę Bendrijos pramonei ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis. Be to, pagrįstai padidėjusios kainos Bendrijos rinkoje iš tiesų galėtų pritraukti daugiau importo iš gamyba užsiimančių trečiųjų šalių, kaip antai Izraelis ir Pietų Amerika, kurios, tikėtina, nebuvo linkusios eksportuoti į rinką, kurioje vyrauja mažesnės kainos.

(75)

Kita vertus, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, negalima paneigti, kad Bendrijos pramonė turėtų nutraukti šio produkto gamybą, ir tokiu būdu susiklostytų priešinga padėtis – dominuojančią padėtį užimtų iš Kinijos importuojami nagrinėjami produktai.

(76)

Dauguma suinteresuotųjų šalių taip pat tvirtino, kad jei nustačius priemones importas iš KLR būtų nutrauktas, nebūtų užtikrintas tiekimo patikimumas, nes Bendrijos pramonė negalėtų patenkinti ES rinkos paklausos, net jei abu gamintojai vykdytų gamybą naudodami 100 % savo pajėgumų. Padėtį dar labiau apsunkintų tai, kad dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (5) citrinų rūgšties paklausa, tikėtina, net padidės. Pagal šį reglamentą Komisija įsipareigoja atlikti tyrimą dėl fosfatų naudojimo plovikliuose ir remiantis jo rezultatais pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų veiksmų. Vykdydama šį įsipareigojimą Komisija pateikė ataskaitą, tačiau dar nepasiūlė jokių veiksmų. Vis dėlto, net visiškai uždraudus naudoti fosfatus ploviklių pramonėje, būtų naudojami pagrindiniai jų pakaitalai zeolitai ir tik rečiau citrinų rūgštis.

(77)

Be to, keli faktai prieštarauja teiginiui, kad importas iš Kinijos iš tiesų būtų nutrauktas.

(78)

Be to, Bendrijos pramonė paskelbė ketinanti imtis atitinkamų priemonių savo gamybos pajėgumams didinti. Skundo pateikėjas pareiškė ketinantis labai padidinti savo gamybos pajėgumus. Pagal 2008 m. liepos mėn. paskelbtą pranešimą spaudai šie papildomi pajėgumai turėtų būti visiškai parengti 2009 m. viduryje, o pirmieji padidinti pajėgumai turėtų pradėti veikti jau 2009 m. sausio mėn. Tai turėtų labai padėti patenkinti paklausą ES. Toliau pažymima, kad kitas Bendrijos gamintojas 2008 m. rugpjūčio mėn. paskelbė ketinantis uždaryti gamyklą Kinijoje iki 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigos ir sutelkti dėmesį į savo gamyklą Bendrijoje.

(79)

Be to, dėl patrauklesnių kainų ES rinkoje greičiausiai taip pat padidėtų importas iš trečiųjų šalių, o turint tokį papildomą šaltinį, tiekimas būtų geriau užtikrintas nei tuo atveju, kai vartotojai priklausytų vien tik nuo Kinijos kilmės citrinų rūgšties. Pavyzdžiui, per 12 mėnesių nuo TL importas iš Izraelio padidėjo 30 %.

(80)

Todėl manoma, kad nustačius priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai nebūtų išstumti iš rinkos, tiesiog būtų atkurtos vienodos sąlygos, užtikrinančios alternatyvius tiekimo šaltinius.

(81)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl atrankos Komisija gavo tik didžiausių importuotojų Europoje atsakymus, todėl jai trūksta informacijos apie muitų poveikį didžiajai daugumai mažų ir vidutinių importuotojų. Tačiau nei viena šalis neprieštaravo atrankos tvarkai, todėl atlikta atranka laikoma reprezentatyvia visų importuotojų atžvilgiu.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kad citrinų rūgštis vidutiniškai sudaro tik 1 % bendrų importuotojų pajamų, tikėtina, kad antidempingo muito poveikis greičiausiai neatsispindės bendruose bendrovių rezultatuose.

(83)

Kadangi jokių kitų pastabų iš importuotojų negauta, laikinojo reglamento 116–120 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra galutinai patvirtinamos.

(84)

Pasibaigus pirminiam etapui Komisija nuodugniau nagrinėjo galimą priemonių poveikį naudotojams. Šiuo tikslu naudotojų ir nacionalinių asociacijų buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos ir vieno Bendrijos naudotojo patalpose buvo atliktas papildomas patikrinimas.

(85)

Gauta informacija patvirtinama naudotojų klausimyno neišsamiais atsakymais pagrįsta preliminari išvada, kaip minėta laikinojo reglamento 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse, kad citrinų rūgšties kainos poveikis bendroms naudotojų gamybos sąnaudoms yra santykinai nedidelis. Nors naudotojų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudaro citrinų rūgšties gamyba, priklauso nuo gaminamo produkto, nustatyta, kad paprastai ji svyruoja nuo mažiau nei 1 % iki 20 %. Papildoma pirmiau minėta informacija taip pat patvirtinta preliminari išvada, kad muitas, lygus pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygiui, turėtų tik labai nedidelį poveikį bendradarbiaujančių naudotojų gamybos sąnaudoms. Atskleidus galutinę informaciją, du pagrindiniai citrinų rūgšties pramonės naudotojai teigė, kad citrinų rūgštis sudaro didelę jų produktų dalį ir todėl muitų poveikis jiems taip pat didelis. Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad abu gamintojai gamina įvairius produktus, kuriuose įvairiomis proporcijomis naudojama citrinų rūgštis. Antra, remiantis pateiktais duomenimis, nebuvo galima įrodyti, kad tie naudotojai parduoda daugiausia tuos produktus, kuriems pagaminti reikia didesnių citrinų rūgšties sąnaudų. Galiausiai šis argumentas nebuvo pagrįstas jokiais papildomais duomenimis. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(86)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos importuotojų ir vartotojų interesų analizę, susijusios preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. NET jei tam tikrais atvejais visa našta tektų importuotojui ir (arba) naudotojui, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis pastarajam būtų nedidelis. Tuo remiantis manoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų turėtų likti nepakeistos. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(87)

Kelios suinteresuotosios šalys užginčijo laikinai taikomą pelno dydį ir teigė, kad 9 % yra per daug, kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė niekada tokio pelno lygio nepasiekė. Pripažįstama, kad iš tiesų tik vienas Bendrijos gamintojas pasiekė tokį pelno lygį nesant dempingo t. y. 2001 m., o kitas gamintojas jo nepasiekė. Todėl buvo peržiūrėta žalos pašalinimo lygiui nustatyti taikoma metodika ir nuspręsta, kad tikslingiau kaip pelno dydį naudoti svertinį pelno dydžio vidurkį, kurį abu Europos gamintojai pasiekė 2001 m., t. y. 6 %.

(88)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, nesant importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis 6 % ikimokestinio pelno dydžio, ir darant galutines išvadas naudotas šis pelno dydis.

(89)

Buvo palygintos Kinijos importo kainos TL su nežalingomis panašaus produkto kainomis, kurias Bendrijos pramonė buvo nustačiusi Bendrijos rinkoje. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą ir pakoreguotą pelno dydį. Skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, išreikštas visos CIF vertės procentais, kiekvienos bendrovės atveju siekė 8,3–42,7 %, t. y. mažiau nei apskaičiuotas dempingo skirtumas, išskyrus vieną bendrovę.

(90)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas dempingo arba žalos skirtumas, priklausomai nuo to, kuris žemesnis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Visais, išskyrus vieną, atvejais, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos lygį.

(91)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai yra tokie:

(92)

Vykdant tyrimą šeši KLR eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(93)

Komisija Sprendimu 2008/899/EB (6) priėmė įsipareigojimų pasiūlymus. Taryba pripažįsta, kad įsipareigojimų pasiūlymais pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai apribojamas priemonių vengimo pavojus.

(94)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės laikosi įsipareigojimo, atitinkamai muitinei pateikus išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, nuo antidempingo muito atleidžiama, jei i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija; ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) muitinei deklaruotos ir pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų sąlygų, prievolė sumokėti atitinkamą antidempingo muitą atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija.

(95)

Jei Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį dėl pažeidimo atšaukia priimtą įsipareigojimą nurodydama konkrečius sandorius ir susijusias sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(96)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją gali susidaryti, kaip aprašyta 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse (įprastinė su prekyba susijusi rizika), net jei gamintojo, iš kurio jie tiesiogiai arba netiesiogiai perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą priėmė Komisija.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai, jei nustatomi įsipareigojimo pažeidimo požymiai.

(98)

Todėl Komisija mano, kad dėl pirmiau išvardytų priežasčių eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai yra priimtini, ir susijusioms bendrovėms buvo pranešta apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriais grindžiamas įsipareigojimo priėmimas.

(99)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimą arba jei Komisija atšaukia įsipareigojimo priėmimą, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį Tarybos nustatytas antidempingo muitas taikomas savaime pagal jo 8 straipsnio 9 dalį.

(100)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytų laikinųjų antidempingo muitų sumas neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos turėtų būti grąžintos,