EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 09 17
COM(2026) 7001 final
2026/0284(BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Maltai ir Italijai dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario ir Portugalijai bei Ispanijai dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo aplinkybės
Šis sprendimas yra priimamas dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ESSF) lėšų mobilizavimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 (toliau – ESSF reglamentas) siekiant skirti 489 148 220 EUR paramą Maltai ir Italijai dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario, o Portugalijai ir Ispanijai – dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų.
Kartu su šiuo lėšų sutelkimo pasiūlymu priimamas asignavimų perkėlimo dokumentas DEC Nr. 16/2026, kuriuo reikiamą sumą siūloma perkelti iš Europos solidarumo rezervo (toliau – ESR) rezervo eilutės į ESSF veiklos biudžeto eilutę ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams.
2.Informacija ir sąlygos
2.1.Didelė stichinė nelaimė Maltoje – 2026 m. sausio mėn. audra Haris
(1)2026 m. balandžio 10 d. Malta pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario finansuoti. 2026 m. birželio 15 d. Malta pateikė peržiūrėtą paraišką, į kurią įtrauktas atnaujintas bendros tiesioginės žalos įvertis pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Malta pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2026 m. sausio 18 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Maltos institucijos įvertino maždaug 132,97 mln. EUR. Ši suma viršija Maltai didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 0,6 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų sumą, kuri 2026 m. buvo 121,55 mln. EUR. Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Malta paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš ESSF mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2026 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2026) 5301 buvo skirtas 931 014 EUR avansas. Avansas Maltai buvo išmokėtas 2026 m. rugpjūčio 4 d.
(7)2026 m. sausio 18–21 d. Maltos salas užklupo audra Haris, sukeldama stiprius vėjus, smarkias liūtis, padidėjusį jūros lygį ir bangų aktyvumą. Šis įvykis padarė daug žalos visoje Maltoje ir Goce ir paveikė daugelį savivaldybių, ypač pakrančių ir uostų teritorijas. Audra labai sutrikdė įprastą pagrindinių paslaugų veikimą – buvo užblokuoti keliai ir nutrauktos transporto jungtys. Taip pat padaryta žala žemės ūkio sektoriui, akvakultūrai ir žuvininkystės pramonei.
(8)Maltos valdžios institucijos pagalbos pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą neprašė.
(9)Malta apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 73,16 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 52,08 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų ir transporto infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 15,91 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimu ir kultūros paveldo apsauga. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 5,09 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 0,08 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Malta Potvynių direktyvą 2007/60/EB į nacionalinę teisę perkėlė Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo reglamentais (S.L. 549.167), pagal kuriuos Energetikos ir vandens agentūra veikia kaip kompetentinga institucija ir yra parengusi preliminarų potvynių rizikos vertinimą, potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius ir antrąjį potvynių rizikos valdymo planą Maltos upės baseino rajonui.
(11)Paraiškos pateikimo dieną Maltai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.2.Regioninė stichinė nelaimė Italijoje – 2026 m. sausio mėn. audra Haris
(1)2026 m. balandžio 10 d. Italija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario finansuoti.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Italija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2026 m. sausio 18 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą regioninės stichinės nelaimės, t. y. stichinės nelaimės, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 proc. to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP), kriterijų. Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Italijos institucijos įvertino maždaug 2 995,4 mln. EUR. Pagal 2 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, jei stichinė nelaimė susijusi su keliais NUTS 2 lygmens regionais, ribinė vertė taikoma tų regionų BVP svertiniam vidurkiui, apskaičiavus pagal visos žalos dalį kiekviename regione. Tiesioginė žala, išreikšta viso svertinio regioninio Kalabrijos, Sardinijos ir Sicilijos regionų BVP procentine dalimi, yra 3,256 proc. Šis dydis viršija 1,5 proc. viso svertinio regioninio Kalabrijos, Sardinijos ir Sicilijos regionų BVP.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Italija neprašė išmokėti avanso.
(7)2026 m. sausio 18–21 d. Sardinijos, Sicilijos ir Kalabrijos regionus paveikė audra Haris, atnešusi intensyvias ir nesiliaujančias liūtis, stiprius vėjus ir štorminius potvynius. Didžiausia žala padaryta pakrančių zonose ir palei upes, kur dėl kylančio vandens lygio buvo gerokai apgadintos kelios užtvankos. Dėl to buvo evakuota tūkstančiai žmonių, o šimtai namų paskelbti netinkamais gyventi. Audra taip pat sugriovė viešuosius pastatus, geležinkelio linijas, uostų infrastruktūrą ir kelius, todėl kai kurios bendruomenės buvo laikinai izoliuotos.
(8)Italijos valdžios institucijos pagalbos pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą neprašė.
(9)Italija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 116,66 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 93,01 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 9,76 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimu ir kultūros paveldo apsauga. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 8,67 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 5,22 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Italija Direktyvą 2007/60/EB į nacionalinę teisę perkėlė 2010 m. vasario 23 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 49/2010 dėl Direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo įgyvendinimo. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 49/2010 nurodyta, kad turi būti priimti pagal tą teisės aktą nustatytų teritorijų potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai. Be to, 2015 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas pagal upių baseinų rajonus suskirstytas potvynių rizikos valdymo planas.
(11)Paraiškos pateikimo dieną Italijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.3. Didelė stichinė nelaimė Portugalijoje – 2026 m. sausio ir vasario mėn. audros
(1)2026 m. balandžio 13 d. Portugalija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų finansuoti.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Portugalija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2026 m. sausio 22 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Portugalijos institucijos įvertino maždaug 5 351,97 mln. EUR. Ši suma viršija Portugalijai didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 0,6 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų sumą, kuri 2026 m. buvo 1 703,84 mln. EUR. Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Portugalija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš ESSF mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2026 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2026) 5300 buvo skirtas 65 370 952 EUR avansas. Avansas Portugalijai buvo išmokėtas 2026 m. rugpjūčio 4 d.
(7)2026 m. sausio 22 d. – vasario 15 d. Portugalija patyrė viena po kitos užklupusias smarkias audras, dėl kurių kilo stiprūs vėjai ir intensyvūs krituliai, sukėlę pražūtingus potvynius ir nuošliaužas. Audros padarė didelę materialinę žalą viešajai ir privačiajai infrastruktūrai ir sugriovė daug namų. Be to, sutriko pagrindinės infrastruktūros veikla ir paslaugų teikimas energetikos, vandens, nuotekų, transporto, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Dėl šios nelaimės taip pat evakuota tūkstančiai žmonių ir žuvo 18 žmonių.
(8)Portugalijos valdžios institucijos paprašė aktyvuoti programos „Copernicus“ palydovinius Žemės stebėjimo duomenis, kad pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą būtų galima kartografuoti užtvindytas teritorijas ir audrų poveikio zoną.
(9)Portugalija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 1 937,94 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 1 436,61 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 341,5 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 149,56 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimu ir kultūros paveldo apsauga. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 10,27 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Portugalija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB į nacionalinę teisę perkėlė 2010 m. spalio 22 d. priimtu Dekretu-įstatymu Nr. 115/2010.
11)Paraiškos pateikimo dieną Portugalijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.4. Didelė stichinė nelaimė Ispanijoje – 2026 m. sausio ir vasario mėn. audros
(1)2026 m. balandžio 17 d. Ispanija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų finansuoti.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Ispanija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2026 m. sausio 23 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Ispanijos institucijos įvertino maždaug 4 839,53 mln. EUR. Ši suma viršija Ispanijai didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 3 000 mln. EUR 2011 m. kainomis (4 037,61 mlrd. EUR 2026 m. kainomis). Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Ispanija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš ESSF mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2026 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2026) 5374 buvo skirtas 37 263 842 EUR avansas. Avansas Ispanijai buvo išmokėtas 2026 m. rugpjūčio 4 d.
(7)Nuo 2026 m. sausio 22 d. iki vasario 14 d. Ispaniją užklupo viena po kitos kilusios didelės audros. Didžiausią žalą jos padarė Andalūzijos ir Estremadūros autonominėse srityse. Dėl audros sukeltų smarkių liūčių evakuota tūkstančiai žmonių, uždaryta daugiau kaip 150 kelių ir padaryta didelė struktūrinė žala gyvenamiesiems namams. Be to, ilgą laiką buvo atjungta elektros energijos, vandens ir telekomunikacijų infrastruktūra, o tai padarė didelę ekonominę žalą ir izoliavo kai kurias bendruomenes.
(8)Ispanijos valdžios institucijos pagalbos pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą neprašė.
(9)Ispanija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 1 801,64 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 1 585,07 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų ir transporto infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 194,30 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 20,93 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimu ir kultūros paveldo apsauga. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 1,34 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Ispanijoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB į nacionalinę teisę buvo perkelta 2007 m. liepos 9 d. Karališkuoju dekretu 903/2010 dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo.
(11)Paraiškos pateikimo dieną Ispanijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.5Išvada
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir įvertinusi pateiktą informaciją, Komisija daro išvadą, kad Maltos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos pateiktose paraiškose nurodytos nelaimės atitinka ESSF reglamente nustatytas ESSF lėšų sutelkimo sąlygas.
3.Finansavimas
ESSF buvo įsteigtas remiantis solidarumo principu, todėl Komisija, skirstydama pagalbą, laikosi laipsniško požiūrio. Todėl ESSF lėšų sutelkimo ribą, taikomą didelės stichinės nelaimės atveju (t. y. 0,6 proc. BNP, arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų mažesnė, plg. ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį), viršijančiai žalos daliai padengti reikėtų skirti didesnio intensyvumo pagalbą nei žalos daliai, kuri tos ribos nesiekia. Tai reiškia, kad pagalbos suma šaliai, nukentėjusiai nuo nelaimės, atitinkančios didelės stichinės nelaimės sąlygas, yra apskaičiuojama sudedant dvi sumas: 2,5 proc. bendros tiesioginės žalos, nesiekiančios ribinės vertės, ir 6 proc. bendros tiesioginės žalos, viršijančios ribinę vertę. Pagalbos norma, taikoma pagalbos dėl regioninės stichinės nelaimės, kuri neviršija nacionalinės ribinės vertės, sumoms nustatyti, yra 2,5 proc. bendros tiesioginės žalos.
Ši ESSF pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. ESSF metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Europos Parlamento bei Tarybos. ESSF parama negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų sumos.
Taikydama pirmiau išdėstytą metodiką, Komisija įvertino ESSF pagalbą atsižvelgdama į keturias Maltos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos pateiktas paraiškas dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. praūžusių audrų.
Todėl Komisija siūlo biudžeto valdymo institucijai mobilizuoti šias sumas:
|
Šalis / Nelaimė
|
Bendra tiesioginė žala
|
Nelaimei taikoma ribinė vertė
|
2,5 % bendros tiesioginės žalos [iki didelėms nelaimėms taikomos ribinės vertės]
|
6 % bendros tiesioginės žalos (virš didelei nelaimei taikomos ribinės vertės)
|
Bendra siūlomos pagalbos suma
|
Išmokėtas avansas
|
Mokėtinas likutis
|
|
|
(EUR)
|
(EUR)
|
(EUR)
|
(EUR)
|
(EUR)
|
(EUR)
|
(EUR)
|
|
Malta – audra
|
132 970 625
|
121 548 000
|
3 038 700
|
685,357
|
3 724 057
|
931,014
|
2 793 043
|
|
(didelė nelaimė)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Italija – audra
|
2 995 399 358
|
1 379 823 036
|
74 884 983
|
nėra duomenų
|
74 884 983
|
neprašoma išmokėti
|
74 884 983
|
|
(regioninė nelaimė)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Portugalija – audra
|
5 351 969 000
|
1 703 838 000
|
42 595 950
|
218 887 860
|
261 483 810
|
65 370 952
|
196 112 858
|
|
(didelė nelaimė)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ispanija – audra
|
4 839 525 763
|
4 037 605 000
|
100 940 125
|
48 115 245
|
149 055 370
|
37 263 842
|
111 791 528
|
|
(didelė nelaimė)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
489 148 220
|
103 565 808
|
385 582 412
|
Pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (toliau – DFP reglamentas), solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą (SEAR) sudaro dvi priemonės: Europos solidarumo rezervas ir Neatidėliotinos pagalbos rezervas.
Europos solidarumo rezervo metinė suma siekia 1 016 mln. EUR 2018 m. kainomis (t. y. 1 190,4 mln. EUR 2026 m. kainomis) ir bus naudojama paramai reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, kurioms galima panaudoti ESSF, teikti. ESSF lėšų sutelkimo iš SEAR sąlygos nustatytos 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, 10 punkte.
Siekiant išvengti ankstyvo metinių asignavimų išeikvojimo, ESSF reglamento 3 straipsnio 7 dalyje ir iš dalies DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad kiekvienų metų spalio 1 d. turi būti likę nepanaudota 25 proc. metinių ESSF asignavimų (metų pabaigos rezervas). 2026 m. ši suma atitinka 297,6 mln. EUR.
Pagal DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n + 1 metų. 21,3 mln. EUR suma buvo perkelta iš 2025 m. į 2026 m.
Be to, pagal ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalį, 50 mln. EUR suma jau įtraukta į 2026 m. bendrąjį biudžetą (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams) galimiems avansams mokėti. 2026 m. Komisija jau išmokėjo keturis avansus, kurių bendra suma – 133,7 mln. EUR: Ispanijai dėl 2025 m. miškų gaisrų, Maltai dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario ir Portugalijai bei Ispanijai dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų.
Galiausiai pagal 2026 m. liepos 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2026/1809 ESSF teiks pagalbą Rumunijai dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje kilusių potvynių, Kiprui dėl 2025 m. liepos mėn. kilusių miškų gaisrų ir Ispanijai dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. kilusių miškų gaisrų – iš viso 144,1 mln. EUR, iš kurių mokėtinas likutis sudaro 111,6 mln. EUR.
Taigi, bendra iki spalio 1 d. turima suma yra 628,1 mln. EUR (neįskaitant avansams skirtos sumos ir metų pabaigos rezervo) ir jos pakanka siūlomai mobilizuoti sumai padengti.
|
2026 m. turimi ESSF ištekliai (EUR)
|
|
|
Bendras metinis asignavimas 2026 m.
|
1 190 405 931
|
|
Iš 2025 m. perkelta suma, įskaitant nepanaudotus avansus (+)
|
21 304 355
|
|
Jau panaudota suma (–)
|
245 348 099
|
|
Visa turima suma, iš kurios:
|
966 362 187
|
|
® Suma, naudotina avansams
|
40 647 932
|
|
® Metų pabaigos rezervas, kurį galima naudoti po spalio 1 d.
|
297 601 483
|
|
® Iki spalio 1 d. turima suma
|
628 112 772
|
|
Siūloma mobilizuoti suma, iš kurios:
|
489 148 220
|
|
Mokėtinas likutis
|
385 582 412
|
|
Likusi suma būsimoms paraiškoms, įskaitant avansus ir metų pabaigos rezervą
|
580 779 775
|
2026/0284 (BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Maltai ir Italijai dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario ir Portugalijai bei Ispanijai dėl 2026 m. sausio ir vasario mėn. audrų
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą, ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, ypač į jo 10 punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ESSF) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ar regioninių stichinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliojoje visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais;
(2)ESSF negali viršyti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 9 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų;
(3)2026 m. balandžio 10 d. Malta pateikė paraišką mobilizuoti ESSF lėšas dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario;
(4)2026 m. balandžio 10 d. Italija pateikė paraišką mobilizuoti ESSF lėšas dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario;
(5)2026 m. balandžio 13 d. Portugalija pateikė paraišką mobilizuoti ESSF lėšas dėl 2026 m. sausio mėn. ir vasario mėn. audrų;
(6)2026 m. balandžio 17 d. Ispanija pateikė paraišką mobilizuoti ESSF lėšas dėl 2026 m. sausio mėn. ir vasario mėn. audrų;
(7)tos paraiškos tenkina finansinės paramos teikimo iš ESSF lėšų sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;
(8)todėl ESSF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai Maltai, Italijai, Portugalijai ir Ispanijai suteikti;
(9)siekiant užtikrinti, kad nukentėjusios valstybės narės galėtų kuo greičiau gauti Sąjungos finansinę paramą ir kad nebūtų vėluojama mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo sutelkiami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl stichinių nelaimių:
(a)dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario Maltai skiriama 3 724 057 EUR suma;
(b)dėl 2026 m. sausio mėn. audros Hario Italijai skiriama 74 884 983 EUR suma;
(c)dėl 2026 m. sausio mėn. ir vasario mėn. audrų Portugalijai skiriama 261 483 810 EUR suma;
(d)dėl 2026 m. sausio mėn. ir vasario mėn. audrų Ispanijai skiriama 149 055 370 EUR suma.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo [priėmimo data].
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
Pirmininkas / Pirmininkė