2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 208/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2021/830

2021 m. kovo 26 d.

dėl pinigų finansų įstaigų balansinių straipsnių ir palūkanų normų statistikos (ECB/2021/11)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

siekdamas vykdyti savo užduotis pagal Sutartis Europos Centrinis Bankas (ECB) reikalauja, kad būtų pateikiama statistinė informacija apie valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektoriaus balansą. Turėdamas tokią informaciją ECB susidaro išsamų statistinį vaizdą apie su pinigais susijusius pokyčius euro zonos valstybėse narėse, laikomose viena ekonomine teritorija. Pakankamai išsamios statistinės informacijos reikia ir tam, kad būtų garantuotas tolesnis euro zonos pinigų suvestinių rodiklių ir atitiktinių analitinis naudingumas ir kad būtų galima Sąjungos lygmeniu atlikti makroprudencinę ir struktūrinę analizę;

(2)

statistinės informacijos rinkimą iš nacionalinių centrinių bankų (NCB) reikėtų suderinti visoje euro zonoje. Taigi būtina nustatyti bendras tokios informacijos rinkimo ir tvarkymo taisykles. Svarbu užtikrinti, kad dėl tokių taisyklių NCB nesusidarytų nepagrįsta ataskaitų teikimo našta. Tad NCB turėtų teikti ECB statistinę informaciją naudodami statistinę informaciją, surinktą pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) (1), Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) (2) ir Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) (3). ECB gali naudoti pagal šias gaires teikiamą statistinę informaciją remdamasis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2533/98 (4);

(3)

tam tikros Reglamento (EB) Nr. 2533/98 apibrėžtys taip pat svarbios atskaitomybės tikslais pagal šias gaires ir todėl turėtų būti taikomos;

(4)

PFĮ, įtrauktos į faktinę atskaitingąją visumą, turi teikti statistinę informaciją apie savo balansą nacionaliniam centriniam bankui (NCB) valstybėje narėje, kurios rezidentai jie yra, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/379 (ECB/2021/2). Todėl būtina apibrėžti formatus ir procedūras, kurių NCB privalo laikytis teikdami ECB statistinę informaciją, gautą iš tokios iš faktinės atskaitingosios visumos surinktos informacijos ir iš paties NCB balanso. Be to, statistikos tikslais ECB turėtų gauti statistinę informaciją iš savo balanso, atitinkančią statistinę informaciją, kurią NCB gauna iš savo balansų;

(5)

kad būtų galima analizuoti su pinigais susijusius pokyčius pagal PFĮ rūšį, ECB rengia statistinius duomenis remdamasis pinigų rinkos fondų (PRF) ir indėlių bendrovių, kurios nėra centriniai bankai, suvestiniu balansu. Siekiant gauti tokių statistinių duomenų dėl euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių, ECB būtina iš NCB rinkti statistinę informaciją apie PRF turtą ir įsipareigojimus;

(6)

siekiant užtikrinti, kad ECB pateikiama statistinė informacija apie PFĮ sektorių būtų reprezentatyvi dėl visos atskaitingosios visumos kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje, mažosioms PFĮ, kurioms nėra taikomi kai kurie ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 4 straipsnį, reikėtų nustatyti bendras apibendrinimo taisykles. Dėl tos pačios priežasties bendras apibendrinimo taisykles reikėtų nustatyti ir PFĮ, kurias NCB įtraukė į imtį pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 2 straipsnį;

(7)

kad būtų galima geriau analizuoti pokyčius, susijusius su PFĮ paskolomis, suteiktomis ne finansų bendrovėms euro zonoje ir atskirose euro zonos valstybėse narėse, NCB turėtų teikti ECB statistinę informaciją apie PFĮ paskolas ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšį, kai tokios informacijos yra;

(8)

siekdami papildyti analizę dėl kredito pokyčių euro zonoje ir atskirose euro zonos valstybėse narėse, NCB turėtų teikti ECB informaciją apie nepanaudotas PFĮ kredito linijas pagal institucinį sektorių. Siekdami padidinti tarpvalstybinį palyginamumą NCB turėtų teikti statistinę informaciją apie nepanaudotas kredito linijas, atitinkančias apibrėžtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (5) ir Europos Centrinio Banko reglamente (ES) 2016/867 (ECB/2016/13) (6);

(9)

ECB turi stebėti pinigų politikos perdavimą sekdamas, kaip kinta pagrindinėms Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) refinansavimo operacijoms taikomos palūkanų normos, kurias PFĮ taiko namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliams ir paskoloms. Todėl būtina apibrėžti formatus ir procedūras, kurių NCB privalo laikytis teikdami tokią informaciją ECB, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34);

(10)

Eurosistemoje turi būti panaudojama atskirų pinigų finansų įstaigų balansinių straipsnių ir palūkanų normų statistika, renkama remiantis Reglamentu (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) ir Reglamentu (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) atitinkamai dėl pinigų politikos, finansinio stabilumo ir makroprudencinės politikos tikslų, taip pat dėl užduočių, susijusių su mikroprudencine euro zonos valstybių narių kredito įstaigų priežiūra. Taigi iš NCB turėtų būti reikalaujama ECB pateikti būtiną atskirų PFĮ balansinių straipsnių (IBSI) ir palūkanų normų (IMIR) statistiką.

(11)

2020 m. birželio 5 d. Valdančioji taryba pritarė euro zonos kredito įstaigų, teikiančių ECB atskirus balanso straipsnius, grupės išplėtimui (7), numatant, kad reguliarus perdavimas prasidės teikiant 2021 m. vasario mėn. balanso straipsnių informaciją. Siekiant sumažinti dėl minėto išplėtimo NCB išaugusią duomenų teikimo naštą, reikėtų numatyti, kad tokioms kredito įstaigoms keliami reikalavimai, susiję su IBSI informacijos pateikimu, būtų ribotos apimties lyginant su IBSI informacija, kurią perduoda kredito įstaigos, įtrauktos į minėtą grupę iki jos išplėtimo (pagrindinės įstaigos).

(12)

siekiant padėti laiku atlikti pinigų ir kredito pokyčių analizę, reikėtų, kad pagrindinių įstaigų, kurių veikla apima didelę atitinkamų suvestinių duomenų dalį, atveju ECB gautų IBSI ir IMIR informaciją kartu su nacionaliniais suvestiniais duomenimis. Siekiant išvengti lūžių IBSI ir IMIR laiko eilutėse ir užtikrinti nenutrūkstamą pagrindinių įstaigų nacionalinių suvestinių duomenų aprėptį, reikėtų, kad nauja kredito įstaiga, atsirandanti po susijungimo, įsigijimo ar kitokio įmonės reorganizavimo, apimančio vieną ar daugiau pagrindinių įstaigų, būtų pagrindinė įstaiga. Kai valstybė narė įsiveda eurą, reikia nustatyti, kurios iš kredito įstaigų rezidenčių turėtų būti laikomos pagrindinėmis įstaigomis, siekiant laiku išanalizuoti pinigų ir kredito pokyčius toje valstybėje narėje, taip pat atsižvelgiant į atitinkamam NCB tenkančią atskaitomybės naštą;

(13)

remiantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 12 straipsnio 1 dalimi, Valdančioji taryba gali priimti sprendimą tam tikrus įgaliojimus perduoti Vykdomajai valdybai. Vadovaujantis bendraisiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išplėtotais ir patvirtintais įgaliojimų perdavimo principais, sprendimų priėmimo įgaliojimų perdavimas turėtų būti ribotas, proporcingas ir pagrįstas nustatytais kriterijais. Taigi reikia numatyti, kad, kai Valdančioji taryba ar Vykdomoji valdyba suteikia ar atšaukia NCB leidimą euro zonos kredito įstaigų, kurių atskiri duomenys pateikiami ECB, balansams taikyti nustatytą ribinę vertę, jie apsvarsto, ar ją taikant tokiems NCB susidarytų neproporcingos ataskaitų teikimo našta;

(14)

ECB tvarko Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registrą (toliau – RIAD), kuris yra centrinė ataskaitinių duomenų apie statistikos tikslams svarbius institucinius vienetus saugykla. Ataskaitiniai PFĮ duomenys ir informacija apie euro zonos kredito įstaigas, dėl kurių IBSI ir IMIR duomenis NCB teikia, saugomi RIAD pagal Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2018/876 (ECB/2018/16) (8). Todėl reikėtų nurodyti euro zonos kredito įstaigų, dėl kurių pateikiami IBSI ir IMIR duomenys, informaciją, kurią NCB turi įrašyti į RIAD ir ten atnaujinti;

(15)

siekiant sumažinti bendrą atskaitomybės naštą, pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) renkama statistinė informacija naudojama reguliariai apskaičiuojant kredito įstaigų, kurioms pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) (9) taikomas privalomųjų atsargų režimas, atsargų bazę. Kad ECB rengtų statistinius duomenis dėl suvestinės atsargų bazės suskirstymo pagal įsipareigojimų rūšis, NCB turi teikti ECB statistinę informaciją apie atskirų euro zonos valstybių narių kredito įstaigų atsargų bazę. ECB taip pat būtina rinkti statistinę informaciją apie makrosantykį, kad būtų stebimas Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2020/2021/1) 5 straipsnyje nurodyto standartinio atskaitymo tinkamumas;

(16)

euro zonos suvestiniai pinigų rodikliai ir jų atitiktiniai daugiausia gaunami iš PFĮ balanso duomenų, renkamų pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2). Tačiau į suvestinius euro zonos pinigų rodiklius įtraukiami ne tik PFĮ piniginiai įsipareigojimai, bet ir centrinės valdžios ir pašto žiro įstaigų (PŽĮ), kurie nepriklauso centrinės valdžios sektoriui, piniginiai įsipareigojimai. Todėl būtina, kad ECB būtų teikiama statistinė informacija dėl PŽĮ, gaunančių euro zonoje reziduojančių ne pinigų finansų įstaigų indėlius, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39). Dėl tos pačios priežasties reikia, kad ECB būtų teikiama statistinė informacija apie centrinės valdžios sektoriaus piniginius įsipareigojimus ir centrinės valdžios sektoriaus turimus grynuosius pinigus ir euro zonos PFĮ išleistus vertybinius popierius. Taigi reikėtų apibrėžti tokios informacijos pateikimo ECB formatus ir procedūras;

(17)

kad būtų lengviau analizuoti euro zonos bankininkystės sektoriaus struktūrą ir pokyčius, NCB turėtų pranešti apie kredito įstaigų struktūrinius finansinius rodiklius naudodami šiose gairėse nustatytus šablonus. Kad ataskaitų teikimo našta būtų mažesnė, susitarę su ECB NCB turėtų turėti galimybę teikti informaciją alternatyviuose duomenų šaltiniuose, kurią ECB gali naudoti reikiamiems rodikliams nustatyti;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 (10), inter alia, iš dalies pakeičiama sąvokos „kredito įstaiga“ apibrėžtis Reglamente (ES) Nr. 575/2013, kad į ją taip pat būtų įtraukiamos sisteminės investicinės įmonės, kurios, jeigu nevykdo veiklos, atitinkančios indėlių bendrovių statistinio klasifikavimo bendrus standartus, apibrėžtis ir klasifikacijas, nėra PFĮ. Taigi pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) kredito įstaigos, priskirtos prie PFĮ sektoriaus, faktinėje atskaitingojoje visumoje atskiriamos nuo ne PFĮ kredito įstaigų. Kad ECB veiksmingai stebėtų kredito įstaigų veiklą, informaciją, kurią NCB renka iš ne PFĮ kredito įstaigų pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2), būtina perduoti ECB;

(19)

siekiant užtikrinti ECB renkamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę, būtina numatyti NCB teikiamos statistinės informacijos stebėseną, tikrinimą ir, kai tinkama, peržiūrą. Dėl tų pačių priežasčių NCB turėtų teikti ECB paaiškinimus dėl peržiūros, kurią atlikus žymiai pagerinama pateikta statistinė informacija, arba ECB prašymu;

(20)

ECBS statuto 5 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės, kurių valiuta nėra euro (toliau – euro zonai nepriklausančios valstybės narės) ir kurios planuoja įsivesti eurą, ruošdamosi euro įvedimui, turėtų parengti ir įgyvendinti priemones rinkti statistinę informaciją, kurios reikia ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti. Taigi, kai tinkama, per nustatytą ataskaitinį laikotarpį šios gairės taip pat gali būti taikomos euro zonai nepriklausančių valstybių narių NCB. Be to, kad ECB galėtų išsamiai apžvelgti renkamą statistinę informaciją ir atlikti atitinkamą analizę, euro zonai nepriklausančių valstybių narių, įvedančių eurą, NCB reikėtų taikyti reikalavimą teikti ECB statistinę informaciją dėl tam tikro laikotarpio iki euro įvedimo ir stojimo į Sąjungą;

(21)

kad ECB galėtų vykdyti savo užduotis, NCB turėtų pateikti reikiamą statistinę informaciją iki nustatytų datų. Tuo tikslu ir siekiant užtikrinti NCB papildomą aiškumą, NCB taip pat turėtų teikti informaciją pagal duomenų teikimo kalendorių, apie kurį nacionaliniams centriniams bankams praneša ECB;

(22)

reikėtų nustatyti bendras taisykles dėl NCB statistinės informacijos apie PFĮ balansus, apie kuriuos reikia pranešti pagal šias gaires, skelbimo, kad susiję pagrindiniai rinkos suvestiniai rodikliai būtų skelbiami tinkamai;

(23)

reikėtų numatyti bendrą statistinės informacijos, kurią ECB teikia visi NCB, perdavimo būdą. Taigi ECBS turėtų susitarti dėl suderinto elektroninio informacijos perdavimo formato ir jį nustatyti;

(24)

būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų veiksmingai priimami šių gairių priedų techniniai daliniai pakeitimai, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Taigi ECB vykdomoji valdyba turėtų turėti galimybę priimti tokius techninius pakeitimus ir vykdant šią procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į ECBS statistikos komiteto nuomonę;

(25)

siekiant įgyvendinti 2020 m. birželio 5 d. priimtą Valdančiosios tarybos sprendimą dėl atskirų balansinių straipsnių statistikos išplėtimo, būtina, kad NCB atsižvelgtų į išplėstą euro zonos kredito įstaigų, nuo 2021 m. vasario mėn. ataskaitinio laikotarpio reguliariai teikiančių atskirų balansinių straipsnių informaciją ECB, grupę. Taigi NCB turėtų nustatyti kredito įstaigas, kurių IBSI ir IMIR duomenis reikia pateikti pagal šias gaires. Kadangi Europos Centrinio Banko gairės ECB/2014/15 (11) dėl pinigų ir finansų statistikos taikomos iki 2022 m. vasario 1 d., iki 2022 m. vasario 1 d. laikotarpio būtina numatyti pereinamojo laikotarpio duomenų teikimo pagal šias gaires reikalavimus. Be to, NCB turi teikti tokią informaciją laikydamiesi per tą laikotarpį galiojančių šių gairių savalaikiškumo reikalavimu;

(26)

be to, atsižvelgiant į kredito įstaigos apibrėžties Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus, taikomus nuo 2021 m. birželio 26 d., dėl laikotarpio nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d. būtina numatyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus NCB dėl ne PFĮ kredito įstaigų balansinių straipsnių;

(27)

siekiant užtikrinti, kad statistinės informacijos rinkimas ir analizė būtų veiksmingi, NCB turėtų vykdyti šių gairių nuostatas nuo tos pačios datos, nuo kurios bus taikomi naujieji atskaitomybės reikalavimai pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 5 straipsnį. Taigi šios gairės turėtų būti taikomos nuo 2022 m. vasario 1 d.,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 SKIRSNIS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šiose gairėse nustatomi NCB skirti atskaitomybės reikalavimai dėl statistinės informacijos, kurią reikia teikti dėl pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balansinių straipsnių ir palūkanų normų, ne PFĮ kredito įstaigų balansinių straipsnių, kredito įstaigų privalomųjų atsargų ir struktūrinių finansinių rodiklių, ir pašto žiro įstaigų (PŽĮ) ir centrinės valdžios statistinės informacijos, kurios reikia suvestiniams pinigų rodikliams ir atitiktiniams parengti. Visų pirma, šiose gairėse nurodoma informacija, kurią NCB turi teikti ECB, apibūdinamas tos informacijos tvarkymas, nustatomas tokios informacijos teikimo dažnis ir laikas bei jos teikimui taikomi standartai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse taikomos sąvokų apibrėžtys, įtvirtintos Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 1 straipsnyje, Europos Centrinio Banko (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) (12) 1 straipsnyje ir Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) (13) 1 straipsnyje.

Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

1)

statistinė informacija – statistinė informacija, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 (14) 1 straipsnio 11 punkte;

2)

rengimo laikotarpis – laikotarpis tarp šiose gairėse numatyto nacionalinių centrinių bankų ECB teikiamos statistinės informacijos savalaikiškumo ir ECB duomenų gavimo pabaigos;

3)

atsargų bazė – atsargų bazė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 2 straipsnio 8 punkte;

4)

atsargų laikymo laikotarpis – laikymo laikotarpis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 2 straipsnio 10 punkte.

2 SKIRSNIS

PFĮ BALANSINIAI STRAIPSNIAI

3 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl centrinių bankų balansinių straipsnių

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB praneša apie šiuos centrinio banko sektoriaus balansinius straipsnius:

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 2 dalies 1 lentelėje, išskyrus:

i)

indėlių įsipareigojimus, apie kuriuos praneša tik kredito įstaigoms, kurioms taikomi atsargų reikalavimai;

ii)

grupės vidaus pozicijas;

iii)

sindikuotąsias paskolas;

iv)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijas;

v)

išleistas PRF akcijas / vienetus;

vi)

suskirstymą pagal paskolų eurais ne finansų bendrovėms grąžinimo terminus;

vii)

suskirstymą pagal paskolų eurais namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms grąžinimo terminus ir paskirtį;

viii)

turimus vertybinius popierius;

b)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2, 3 ir 4 lentelėse;

c)

mėnesio pabaigos ir ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 1 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

d)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie centrinio banko sektoriaus patikslinimus dėl perkainojimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/20202021/2) I priedo 4 dalies 1A lentelėje, išskyrus:

i)

grupės vidaus pozicijas;

ii)

sindikuotąsias paskolas;

iii)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijas;

iv)

išleistas PRF akcijas / vienetus;

v)

suskirstymą pagal paskolų eurais ne finansų bendrovėms grąžinimo terminus;

vi)

suskirstymą pagal paskolų eurais namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms grąžinimo terminus ir paskirtį;

vii)

turimus vertybinius popierius;

b)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 4 dalies 2A lentelėje;

c)

mėnesinius ir ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 1 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

d)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie centrinio banko sektoriaus patikslinimus dėl perklasifikavimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, apie kurį pranešama pagal 1 punkto a papunktį;

b)

ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, nurodyto Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2 lentelėje, išskyrus straipsnius, kuriuose daroma nuoroda į paskolų duomenis, suskirstytus pagal likusius grąžinimo terminus;

c)

mėnesines ir ketvirtines patikslinimus dėl perklasifikavimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 1 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

d)

ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje.

4.   NCB gauna statistinę informaciją, kurią reikia teikti pagal šį straipsnį, iš savo apskaitos sistemų remdamiesi ECB interneto svetainėje paskelbtomis lentelėmis (15), kuriose nurodomas sąryšis tarp statistinių ir apskaitos balansinių straipsnių, ir visų pirma taiko šias nuostatas:

a)

dėl apskaitos straipsnių 9.5 „Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)“ ir 10.4 „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)“ NCB nurodo turtą atskirai nuo įsipareigojimų ir teikia bendrą informaciją;

b)

jeigu apskaitos tikslais reikia teikti bendrą informaciją dėl 14 straipsnio „Perkainojimo sąskaitos“, statistikos tikslais NCB ją pateikia grynąja verte;

c)

jeigu NCB vidiniais tikslais savo vertybinių popierių portfelius perkainoja kas mėnesį arba dažniau kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) (16) 9 straipsnio 2 dalyje , tokį perkainojimą reikia įtraukti į statistinę informaciją, pagal 2 dalį teikiamą kas mėnesį;

d)

nedarant poveikio apskaitos tikslais atliekamam vertinimui, pranešdami apie turimus ir išleistus vertybinius popierius NCB taiko vieną iš toliau nurodytų vertinimų:

i)

rinkos vertinimus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (17) A priedo 7 skyriaus 38 punkte, arba

ii)

apskaitos vertinimus pagal suderintas apskaitos taisykles, įtvirtintas Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 9 straipsnyje, kai apskaitos vertinimai smarkiai nenukrypsta nuo rinkos vertės.

5.   Kalbant apie ECB balansą, šiame straipsnyje nurodytą statistinę informaciją atitinkamos veiklos srities ECB padalinys pateikia ECB statistikos generaliniam direktoratui.

6.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl perklasifikavimo ir dėl perkainojimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu.

4 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl kitų PFĮ balansinių straipsnių

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB praneša apie šiuos kitų PFĮ balansinius straipsnius:

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 2 dalies 1 lentelėje, išskyrus indėlių įsipareigojimus, apie kuriuos praneša tik kredito įstaigos, kurioms taikomi atsargų reikalavimai;

b)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2, 3 ir 4 lentelėse;

c)

mėnesio pabaigos likučius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais ir kitu paskolų perdavimu, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 5 dalies 5b lentelėje;

d)

mėnesio pabaigos ir ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 2 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

e)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie kitų PFĮ patikslinimus dėl perkainojimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 4 dalies 1A lentelėje;

b)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 5 dalies 5b lentelėje;

c)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 4 dalies 2A lentelėje;

d)

mėnesinius ir ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 2 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

e)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie kitų PFĮ patikslinimus dėl perklasifikavimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, apie kurį pranešama pagal 1 punkto a papunktį;

b)

mėnesinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, apie kurį pranešama pagal 1 punkto c papunktį;

c)

ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, nurodyto Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2 lentelėje, išskyrus straipsnius, kuriuose daroma nuoroda į paskolų duomenis, suskirstytus pagal likusius grąžinimo terminus;

d)

mėnesinius ir ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 2 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius;

e)

ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo, nurodytus šių gairių II priedo 1 dalies 3 lentelėje, kai tokių duomenų yra ir galima apskaičiuoti jų įverčius.

4.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie mėnesinius grynuosius paskolų perdavimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 5 dalies 5a lentelėje.

5.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB, kai yra, pateikia šią statistinę informaciją apie vertybiniais popieriais pakeistas paskolas ar paskolas, kurias ne PFĮ administruojamos PFĮ perduoda kitomis priemonėmis:

a)

mėnesio pabaigos ne PFĮ administruojamų paskolų likučius, nurodytus šių gairių II priedo 2 dalies 1 lentelėje;

b)

mėnesio finansinius sandorius su ne PFĮ administruojamų paskolų likučiais, išskyrus paskolų perdavimo poveikį, kaip nurodyta šių gairių II priedo 2 dalies 1 lentelėje.

6.   NCB praneša apie perdavimus grynąja verte, likučius, patikslinimus dėl perkainojimo ir patikslinimus dėl perklasifikavimo, kaip nurodyta šių gairių II priedo 2 dalies 2 lentelėje, jeigu NCB yra nurodę PFĮ į ataskaitas, teikiamas pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 5 dalies 5a ir 5b lentelių 1 bloką, įtraukti PFĮ perduotas paskolas, kai administratorius yra kita vidaus PFĮ, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 5 dalies 2.3 skirsnyje.

7.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl perklasifikavimo ir perkainojimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu. Kai tinkama, statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra apibendrinama pagal 8 straipsnį.

5 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl pinigų rinkos fondų (PRF) balansinių straipsnių

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie ketvirčio pabaigos PRF balansų likučius, kaip nurodyta šių gairių II priedo 3 dalies 1 ir 2 lentelėse.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus šių gairių II priedo 3 dalies 1 lentelėje. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 6 dalį kai kuriems ar visiems PRF taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl pranešimo apie patikslinimus dėl perkainojimo, NCB teikia informaciją, dėl kurios galima apskaičiuoti įverčius, kai ji yra susijusi su reikšmingomis sumomis.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo, nurodytus šių gairių II priedo 3 dalies 1 lentelėje.

4.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl pderklasifikavimo ir dėl perkainojimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu. Kai tinkama, statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra apibendrinama pagal 8 straipsnį.

6 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl nepanaudotų PFĮ kredito linijų

1.   Nacionaliniai centriniai bankai kas ketvirtį ECB pateikia šią statistinę informaciją apie kitų PFĮ suteiktų nepanaudotų kredito linijų sumas:

a)

likučius, nurodytus šių gairių II priedo 4 dalies 1 lentelėje, susijusius su kiekvieno ketvirčio mėnesio pabaigos balansu, arba

b)

likučius, nurodytus šių gairių II priedo 4 dalies 1 lentelėje, susijusius su paskutinio ketvirčio mėnesio pabaigos balansu.

Pagal pirmą pastraipą NCB pateikia statistinę informaciją, kai faktiškai jos turi. Kai faktinės informacijos nėra, NCB pateikia įverčius.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai, kai įmanoma, ECB pateikia statistinę informaciją apie patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučio, kaip numatyta 1 dalyje.

3.   NCB pateikia statistinę informaciją apie nepanaudotas PFĮ kredito linijas, kai įmanoma, nurodydami vieną ar abu toliau išvardytus aspektus:

a)

nebalansinių straipsnių sumą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/867 (ECB/2016/13) IV priede;

b)

nepanaudotas kredito priemones, laikomas keliančiomis vidutinę riziką, vidutinę / mažą riziką ir mažą riziką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 I priede.

Jeigu NCB nepateikia statistinės informacijos pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, NCB pateikia tokią statistinę informaciją laikydamiesi atitinkamų nacionalinių apibrėžčių.

4.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl perklasifikavimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu. Kai tinkama, statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra apibendrinama pagal 8 straipsnį.

7 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšį

1.   Nacionaliniai centriniai bankai, kai yra, ECB pateikia statistinę informaciją apie ketvirčio pabaigos PFĮ paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučius, suskirstytus pagal ekonominės veiklos rūšį, remiantis Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistiniu klasifikatoriumi (NACE 2 red.) (18), kaip numatyta šių gairių II priedo 5 dalyje.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB jo prašymu pateikia paaiškinimus dėl likučių, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, perklasifikavimo poveikį, įskaitant patikslinimus dėl perklasifikavimo, apie kuriuos pranešama pagal 4 straipsnio 3 dalį.

3.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį.

8 straipsnis

PFĮ balansinių straipsnių apibendrinimas

1.   Jeigu NCB taiko PFĮ nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Reglamento (ES) 2021/379 ECB/2021/29 straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalis, NCB apibendrina pagal tą reglamentą renkamą statistinę informaciją, kad ji aprėptų visą atskaitingąją visumą ir kad būtų galima rengti mėnesio ir ketvirčio statistinę informaciją, kurią reikia teikti ECB pagal šį skirsnį.

2.   Jeigu NCB apibendrina statistinę informaciją pagal 1 dalį, jie taiko bent vieną iš toliau išdėstytų nuostatų:

a)

informacijos apie trūkstamą suskirstymą atveju įverčiai apskaičiuojami taikant rodiklius, grindžiamus faktinės atskaitingosios visumos poaibiu, laikomu geriausiai perteikiančiu mažų įstaigų padėtį, kaip aprašyta toliau:

i)

valstybių narių, kurių indėlis į euro zonos suvestinį PFĮ balansą viršija 2 proc., NCB suformuoja šį poaibį taip, kad bendras poaibį sudarančių įstaigų balansas neviršytų 35 proc. nacionalinio suvestinio PFĮ balanso;

ii)

valstybių narių, kurių indėlis į euro zonos suvestinį PFĮ balansą neviršija 2 proc., NCB suformuoja šį poaibį taip, kad bendras poaibį sudarančių įstaigų balansas neviršytų 35 proc. nacionalinio suvestinio PFĮ balanso, nebent apibendrinant šiuo metodu NCB patirtų didelių išlaidų, ir tokiu atveju NCB gali vietoj to taikyti faktine atskaitingąja visuma grindžiamus rodiklius;

iii)

jeigu įstaigų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, balansai neviršija 1 proc. nacionalinio suvestinio PFĮ balanso, i ir ii papunkčiuose nustatyti reikalavimai suformuoti faktinės atskaitingosios visumos poaibius netaikomi. Tokiais atvejais NCB gali vietoj to taikyti faktine atskaitingąja visuma grindžiamus rodiklius;

b)

pagal a punktą ir mažos įstaigos, ir faktinės atskaitingosios visumos poaibis gali būti padalijami į skirtingas grupes pagal įstaigos rūšį;

c)

jeigu PRF, kuriems pagal Reglamento (ES) 2020/ 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 1 dalį taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, bendras indėlis viršija 30 proc. nacionalinio PRF balanso, NCB apibendrina su PRF susijusią statistinę informaciją atskirai nuo indėlių bendrovių laikydamiesi vienos iš toliau išdėstytų nuostatų:

i)

NCB naudoja statistinę informaciją, surinktą iš PRF, kuriems pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 1 dalį nėra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, jeigu tokia statistinė informacija yra pakankamai reprezentatyvi apibendrinimo tikslais;

ii)

NCB apskaičiuoja PRF sektoriaus balansą remdamiesi alternatyviais informacijos šaltiniais bent kartą per metus ir naudoja tuos įverčius kaip apibendrinimo pagrindą, jeigu visiems PRF pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 1 dalį taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos arba jeigu statistinė informacija, surinkta iš PRF, kuriems pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 1 dalį nėra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, nėra pakankamai reprezentatyvi apibendrinimo tikslais;

d)

jeigu statistinė informacija pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) yra renkama rečiau ar vėliau nei statistinė informacija, kurią reikia teikti ECB pagal šias gaires, NCB apskaičiuoja trūkstamų laikotarpių statistinę informaciją taikydami vieną iš toliau išdėstytų nuostatų:

i)

pakartoja informaciją, kurios rezultatai, kaip paaiškėjo, yra tinkami, arba

ii)

taiko tinkamas statistinio įvertinimo metodus, kad atsižvelgtų į bet kokias tendencijas ar sezoniškumą.

Pagal a–d punktus rodiklius ar bet kokius kitus tarpinius skaičiavimus, naudojamus apibendrinimui, galima nustatyti remiantis iš priežiūros institucijų gauta informacija, jeigu tokia informacija tinkamai dera su apibendrintina statistine informacija.

3.   Jeigu nacionaliniai centriniai bankai taiko PFĮ nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2020/2021/2) 9 straipsnio 7 straipsnį, jie atlieka apibendrinimą apskaičiuodami ketvirčio statistinę informaciją, kurią reikia teikti ECB pagal 4 straipsnį, kaip numatyta toliau:

a)

jeigu NCB renka iš PFĮ statistinę informaciją pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) rečiau nei kas ketvirtį, jie gali naudoti tą statistinę informaciją, kad apskaičiuotų trūkstamų laikotarpių statistinę informaciją, arba gali taikyti tinkamus statistinio įvertinimo metodus, kad atsižvelgtų į visas tendencijas ar sezoniškumą;

b)

jeigu NCB renka iš PFĮ labiau apibendrintą statistinę informaciją pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2), jie gali naudoti tą statistinę informaciją, kad apskaičiuotų statistinę informaciją, kurią reikia teikti ECB pagal 4 straipsnį, arba gali naudoti tinkamą suskirstymą kaip pagrindą tokiems įverčiams apskaičiuoti;

c)

jeigu pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) NCB renka iš PFĮ ketvirčio statistinę informaciją, į kurią įtraukiama bent 80 proc. euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata, rezidentų turimų indėlių, paskolų ir skolos vertybinių popierių bei investicinių fondų akcijų / vienetų, jie apskaičiuoja teiktiną statistinę informaciją remdamiesi ta informacija arba

d)

jeigu NCB apskaičiuoja teiktiną statistinę informaciją remdamiesi alternatyviais šaltiniais, jie atlieka reikiamas patikslinimus, kad atsižvelgtų į skirtingas sąvokas ir apibrėžtis, taikomas pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2), palyginti su tomis, kurios yra naudojamos tuose alternatyviuose šaltiniuose.

9 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiame skirsnyje nurodytą mėnesio statistinę informaciją iki 15-osios darbo dienos po mėnesio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 7 straipsnio 2 dalyje, ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiame skirsnyje nurodytą ketvirčio statistinę informaciją iki 28-osios darbo dienos po ketvirčio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 7 straipsnio 3 dalyje, ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

10 straipsnis

Peržiūra

1.   NCB gali peržiūrėti pagal šį skirsnį teikiamą statistinę informaciją, kaip numatyta toliau:

a)

naujausią ir ankstesnę mėnesio statistinę informaciją, pateiktą pagal 3 ir 4 straipsnius, kuri buvo peržiūrėta, ECB galima teikti bet kada;

b)

naujausią ketvirčio statistinę informaciją, pateiktą pagal 3 ir 4 straipsnius, kuri buvo peržiūrėta, ECB galima teikti bet kada;

c)

pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktą informaciją, kuri buvo peržiūrėta ir kuri nėra a ir b punktuose nurodyta peržiūrėta informacija, ECB galima teikti ne mėnesio rengimo laikotarpio metu;

d)

peržiūrėtą statistinę informaciją, pateiktą pagal 5–7 straipsnius, ECB galima teikti bet kada.

Pranešę ECB nacionaliniai centriniai bankai gali peržiūrėti c punkte nurodytą statistinę informaciją per mėnesio rengimo laikotarpį, jeigu atlikus peržiūrą smarkiai pagerinama statistinės informacijos kokybė. ECB gali tvarkyti tokią peržiūrėtą informaciją pasibaigus atitinkamam mėnesio rengimo laikotarpiui. ECB praneša atitinkamam NCB, jeigu tokios peržiūrėtos informacijos tvarkymas nukeliamas po mėnesio rengimo laikotarpio pabaigos.

2.   ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl pagal 1 dalį pateiktos peržiūrėtos informacijos. NCB taip pat pateikia ECB paaiškinimus abiem šiais atvejais:

a)

NCB pateikia paaiškinimus dėl peržiūrėtos informacijos, kurios (absoliuti) vertė yra bent 5 mlrd. EUR, ir pateikia juos kartu su peržiūrėta informacija ir bet kuriuo atveju iki ECB užbaigs rengti to rengimo laikotarpio duomenis;

b)

jeigu NCB pateikia peržiūrėtą informaciją per mėnesio rengimo laikotarpį, kaip numatyta 1 dalies antroje pastraipoje, paaiškinimai pateikiami kartu su pateikiama informacija.

Pagal pirmą pastraipą teikiamuose paaiškinimuose paaiškinama, ar pateiktos duomenų sekos peržiūrėta informacija yra galutinė ar galbūt dar bus peržiūrima.

3 SKIRSNIS

PFĮ PALŪKANŲ NORMOS

11 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl PFĮ palūkanų normų statistikos

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia toliau išvardytą informaciją apie palūkanų normas, kurias PFĮ taiko namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliams ir paskoloms (toliau – PFĮ palūkanų normos arba MIR):

a)

nacionalinę mėnesio statistinę informaciją, susijusią su likučiais ir naujais sandoriais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 ir 2 priedėliuose;

b)

nacionalinę mėnesio statistinę informaciją, susijusią su naujais sandoriais, kaip nurodyta šių gairių III priedo 1 dalyje.

Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. NCB teikia tokią informaciją, kai taikytina, remdamiesi šių gairių III priedo 3 dalimi.

2.   NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su šiais rodikliais:

a)

62–85 rodikliais Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34)] I priedo 2 priedėlio 3 ir 4 lentelėse dėl:

i)

ne finansų bendrovėms taikomų palūkanų;

ii)

užtikrintų / garantuotų paskolų ne finansų bendrovėms sumų;

b)

37–54 rodikliais Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34)] I priedo 2 priedėlio 3 ir 4 lentelėse, jeigu atitinkamo straipsnio, susijusio su 37–54 rodikliais ir aprėpiančio visas paskolas, nacionalinė suvestinė sandorių suma sudaro mažiau nei 10 proc. nacionalinės suvestinės visų tos pačios dydžio kategorijos paskolų sandorių sumos ir mažiau nei 2 proc. tos pačios euro zonos lygmens dydžio ir pirminio palūkanų normos fiksavimo laikotarpio kategorijos sandorių sumos.

Nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias NCB taiko pagal pirmą pastraipą, nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 4 straipsniui.

3.   Jeigu taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 2 dalį, NCB kasmet tikrina ten nurodytas ribines vertes.

12 straipsnis

PFĮ palūkanų normų statistikos apibendrinimas

1.   Jeigu NCB gauta MIR statistinė informacija dėl imties naudojimo neperteikia faktinės atskaitingosios visumos, NCB sudaro ir peržiūri imtį ir apibendrina statistinę informaciją apie sandorių sumas siekdami užtikrinti, kad būtų atstovaujama 100 proc. atskaitingosios visumos, kaip numatyta šių gairių III priedo 2 dalyje.

2.   Jeigu NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo PFĮ palūkanų normų statistikos teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 4 straipsnį arba šių gairių 11 straipsnio 2 dalį, pagal šių gairių 11 straipsnio 1 dalį teiktina statistinė informacija perkeliama į trūkstamus mėnesio laikotarpius taikant tinkamus statistinio įvertinimo metodus, kad būtų atsižvelgta į informacijos tendencijas ar sezoniškumą.

13 straipsnis

Savalaikiškumas

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia 11 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją iki 19-osios darbo dienos po mėnesio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 3 straipsnio 4 dalyje, ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

14 straipsnis

Peržiūra

1.   NCB gali peržiūrėti pagal šį skirsnį pateiktą statistinę informaciją bet kada, išskyrus per atitinkamą rengimo laikotarpį, kai NCB gali peržiūrėti tik už ankstesnį ataskaitinį laikotarpį pateiktą statistinę informaciją.

Pranešę ECB nacionaliniai centriniai bankai gali peržiūrėti pagal šį skirsnį pateiktą statistinę informaciją per atitinkamą rengimo laikotarpį, jeigu atlikus peržiūrą smarkiai pagerinama statistinės informacijos kokybė. ECB gali tvarkyti tokią peržiūrėtą informaciją pasibaigus atitinkamam rengimo laikotarpiui. ECB praneša atitinkamam NCB, jeigu tokios peržiūrėtos informacijos tvarkymas nukeliamas po mėnesio rengimo laikotarpio pabaigos.

2.   ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiuos paaiškinimus dėl pagal 1 dalį pateiktos peržiūrėtos informacijos:

a)

paaiškinimus dėl peržiūros, kurią atlikus gerokai smarkiai pagerinama ECB pateiktos statistinės informacijos kokybė;

b)

paaiškinimus dėl peržiūros, susijusios su statistine informacija, kuri buvo pateikta ECB dėl laikotarpių prieš ankstesnį ataskaitinį mėnesį.

Pagal pirmą pastraipą teikiamuose paaiškinimuose paaiškinama, ar pateiktos duomenų sekos peržiūrėta informacija yra galutinė ar galbūt dar bus peržiūrima.

4 SKIRSNIS

ATSKIRI PFĮ BALANSINIAI STRAIPSNIAI IR PALŪKANŲ NORMOS

15 straipsnis

Kredito įstaigų, dėl kurių reikia teikti atskirą statistinę informaciją, nustatymas

1.   NCB teikia 16 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją dėl kredito įstaigų, kurios yra euro zonos valstybių narių rezidentės, išskyrus:

a)

ne PFĮ kredito įstaigas;

b)

mažas įstaigas ir

c)

kredito įstaigas, kurių bendras turtas yra 100 mln. EUR ar mažesnis, kai ECB valdančioji taryba suteikė atitinkamam NCB leidimą pagal 2 dalį.

Siekdamas teikti ECB statistinę informaciją pagal 16 straipsnį atitinkamas NCB gali teikti statistinę informaciją dėl kredito įstaigų grupių. NCB nustato tokias kredito įstaigų grupes pasitarę su ECB.

2.   Atitinkamo NCB prašymu ECB valdančioji taryba gali suteikti leidimą taikyti 1 dalies c punkte nurodytą ribinę vertę, jeigu to NCB atskaitomybės naštai būtų padarytas neproporcingas poveikis. Jeigu ECB valdančioji taryba mano, kad to NCB atskaitomybės naštai nebebus daromas neproporcingas poveikis, atitinkamo NCB prašymu ji gali panaikinti leidimą.

3.   NCB registruoja 1 dalyje nurodytas kredito įstaigas ir kredito įstaigų grupes Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registre (RIAD), sukurtame pagal Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2018/876 (ECB/2018/16) (19).

4.   NCB registruoja 1 dalyje nurodytas kredito įstaigas ir kredito įstaigų grupes, kurios yra pagrindinės įstaigos šio skirsnio tikslais, kai taikomas bet kuris iš toliau nurodytų punktų:

a)

kredito įstaiga yra kredito įstaigų, kurių atskiri MFI duomenys vadovaujantis Gairių ECB/2014/15 17a straipsnio 1 dalimi buvo perduoti ECB už 2021 m. sausio mėn. ataskaitinį laikotarpį, grupės narė;

b)

kredito įstaiga yra nauja kredito įstaiga, atsirandanti po susijungimo, įsigijimo ar kitokio įmonės reorganizvimo, kuris įvyksta po šių gairių įsigaliojimo;

c)

kredito įstaiga yra valstybės narės, kuri įsiveda eurą po šių gairių įsigaliojimo, rezidentė, kurią ECB valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Statistikos komitetu, pripažino pagrindine įstaiga.

Kai Valdančioji taryba, vadovaudamasi pirmos pastraipos c punktu, nustato pagrindines įstaigas, ji apie tai informuoja atitinkamą NCB.

5.   Jeigu NCB suteikė leidimą neįtraukti kredito įstaigų, kurių bendras turtas yra 100 mln. EUR ar mažiau, kaip numatyta 1 dalies c punkte, jie peržiūri bendrą kredito įstaigų turtą bent kartą per trejus metus ir atitinkamai įrašo informaciją apie tai į RIAD. Valdančioji taryba informuojama apie tokios peržiūros rezultatus nepagrįstai nedelsiant.

6.   ECB valdančioji taryba gali perduoti įgaliojimus suteikti ar panaikinti leidimą pagal 2 dalį vykdomajai valdybai. Perduodant įgaliojimus svarstoma, ar nebus padarytas neproporcingas poveikis atitinkamo NCB atskaitomybės naštai.

7.   Jeigu vykdomoji valdyba pasinaudoja jai pagal 6 dalį perduotais įgaliojimais, jie nepagrįstai nedelsdami praneša valdančiajai tarybai apie visus priimtus sprendimus.

16 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl atskirų PFĮ balansinių straipsnių ir palūkanų normų (IBSI ir IMIR)

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) surinktą statistinę informaciją apie šiuos atskirus 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų kredito įstaigų balansinius straipsnius (IBSI):

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių IV priedo 1 ir 2 lentelėse;

b)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus šių gairių IV priedo 1 ir 2 lentelėse.

Jeigu NCB renka pirmos pastraipos b punkte nurodytą statistinę informaciją kas mėnesį, jie gali vietoj to ECB teikti tokių straipsnių mėnesio pabaigos likučius.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šių gairių IV priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytą mėnesio papildomą seką, susijusią su 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų kredito įstaigų balansu, kaip numatyta šių gairių I priede. Į tokias papildomas sekas įtraukiamas vienas ar abu šie dalykai:

a)

patikslinimus dėl perkainojimo ir dėl perklasifikavimo;

b)

paskolų perdavimai.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią atskirą PFĮ palūkanų normų (IMIR) statistinę informaciją, surinktą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) iš 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindinių įstaigų:

a)

mėnesines palūkanų normas, taikomas euro zonos rezidentų namų ūkių ir ne finansų bendrovių, nurodytų šių gairių IV priedo 3 lentelėje, indėlių ir paskolų eurais likučiams;

b)

naujus mėnesio sandorius su euro zonos rezidentų namų ūkių ir ne finansų bendrovių, nurodytų šių gairių IV priedo 3 lentelėje, indėliais ir paskolomis eurais;

c)

mėnesines palūkanų normas, taikomas naujiems sandoriams su euro zonos rezidentų namų ūkių ir ne finansų bendrovių, nurodytų šių gairių IV priedo 3 lentelėje, indėliais ir paskolomis eurais.

4.   Jeigu statistinė informacija pateikiama dėl 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų kredito įstaigų grupių, NCB taiko šias nuostatas:

a)

likučiai, apie kuriuos NCB praneša pagal 1 dalį, apskaičiuojami kaip atskirų grupės narių likučių suma;

b)

papildoma seka, apie kurią NCB praneša pagal 2 dalį, apskaičiuojama kaip atskirų grupės narių papildomų sekų suma;

c)

palūkanų normos, apie kurias NCB praneša pagal 3 dalį, apskaičiuojamos kaip svertiniai vidurkiai, o grupės suma apskaičiuojama kaip atskirų grupės narių sumų suma. Jeigu NCB renka grupės informaciją apie kiekvieną įstaigą atskirai, į palūkanų normų vidurkius įtraukiamos tik įstaigos, kurios sudaro nacionalinę MIR imtį ir kurioms nėra taikoma nukrypti leidžianti nuostata; toks pat metodas taikomas grupės sumoms.

5.   ECB prašymu ir dėdami visas įmanomas pastangas, nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl per ataskaitinį mėnesį įvykusių susijungimų ir įsigijimų, kitų įstaigų reorganizavimo atvejų ir paskolų perdavimų, kurie daro poveikį pagal šį straipsnį pateiktai pagrindinių įstaigų statistinei informacijai.

6.   ECB gali naudotis ir su Eurosistema dalytis pagal 5 dalį pateiktais paaiškinimais, kad pagrįstų duomenų analizę ir kad būtų tinkamai laikomasi taikytino konfidencialumo režimo.

17 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia pagal 16 straipsnio 1 ir 2 teiktiną statistinę informaciją apie 15 straipsnio 4 dalyje nurodytas pagrindines įstaigas iki 15-osios darbo dienos po ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, darbo dienos pabaigos ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių. Priešingu atveju nacionaliniai centriniai bankai pateikia ECB statistinę informaciją iki 20-osios darbo dienos po ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, darbo dienos pabaigos ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia pagal 16 straipsnio 3 dalį teiktiną statistinę informaciją iki 19-osios darbo dienos po ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, darbo dienos pabaigos ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

18 straipsnis

Peržiūra

1.   Jeigu NCB peržiūri statistinę informaciją pagal 10 straipsnį, jie taip pat, kai tinkama, peržiūri pagal 16 straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktą IBSI statistinę informaciją.

2.   Apie kredito įstaigų, kurios nėra pagrindinės įstaigos, statistinės informacijos, pateiktos pagal 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, peržiūrą NCB praneša, dėdami visas įmanomas pastangas.

3.   Jeigu NCB peržiūri statistinę informaciją pagal 14 straipsnį, jie taip pat, kai tinkama, peržiūri pagal 16 straipsnio 3 dalį pateiktą IMIR statistinę informaciją.

4.   ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl pagal šį straipsnį pateiktos peržiūrėtos informacijos.

5 SKIRSNIS

KREDITO ĮSTAIGŲ PRIVALOMOSIOS ATSARGOS

19 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl atsargų bazės

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie šių gairių V priedo 1 dalies 1 lentelėje nurodytus mėnesio pabaigos likučius, susijusius su kredito įstaigų suvestine atsargų baze, apskaičiuota remiantis Reglamentu (ES) 2021/378 (ECB/2021/1).

2.   Pagal 1 dalį teikiama statistinė informacija apskaičiuojama remiantis Reglamente (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) nurodyta statistine informacija, kurią NCB renka iš kredito įstaigų, kurioms pagal Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

Jeigu tos kredito įstaigos yra mažos, apskaičiuodami suvestinę mėnesio pabaigos atsargų bazę NCB naudoja naujausią ketvirčio pabaigos statistinę informaciją, prieinamą ECB paskelbus pagal šių gairių 4 straipsnį surinktą ketvirčio statistinę informaciją.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai teikia ECB statistinę informaciją apie šių gairių V priedo 1 dalies 1 lentelėje nurodytą suvestinę vienkartinę sumą, atskaitomą iš kredito įstaigų privalomųjų atsargų, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 6 straipsnio 2 dalyje.

4.   NCB gali bet kada peržiūrėti pagal šį straipsnį teikiamą statistinę informaciją. Jeigu pagal šį straipsnį NCB pateikia peržiūrėtą informaciją po atsargų laikymo laikotarpio pradžios, ECB gali nuspręsti netvarkyti tokios peržiūrėtos informacijos.

Jeigu pranešančioji šalis peržiūri savo atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 7 straipsnio 5 dalį, NCB atitinkamai peržiūri pagal šį straipsnį pateiktą statistinę informaciją.

20 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl makrosantykių statistikos

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie mėnesio pabaigos likučius, susijusius su makrosantykiu, kaip nurodyta šių gairių V priedo 2 dalies lentelėje.

NCB apskaičiuoja pagal pirmą pastraipą teikiamą statistinę informaciją remdamiesi turima mėnesio statistine informacija, surinkta iš kredito įstaigų pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2). Jeigu teiktina statistinė informacija valstybei narei netaikytina, atitinkamas NCB nurodo nulinę statistinės informacijos vertę.

21 straipsnis

Savalaikiškumas

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia 19 ir 20 straipsniuose nurodytą statistinę informaciją iki paskutinės darbo dienos po atitinkamo atsargų laikymo laikotarpio darbo dienos pabaigos ir pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

6 SKIRSNIS

PAŠTO ŽIRO ĮSTAIGOS (PŽĮ) IR CENTRINĖ VALDŽIA

22 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl PŽĮ ir centrinės valdžios

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie šių gairių VI priedo 1 lentelėje nurodytus mėnesio pabaigos likučius įtraukdami:

a)

PŽĮ duomenų teikimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) 3 straipsnį;

b)

centrinės valdžios sektoriaus piniginius įsipareigojimus ir centrinės valdžios sektoriaus turimus grynuosius pinigus ir euro zonos PFĮ išleistus vertybinius popierius.

2.   NCB neprivalo teikti statistinės informacijos pagal šį straipsnį, jeigu nėra 1 dalies a punkte nurodytos statistinės informacijos ir nėra 1 dalies b punkte nurodyto turto ir įsipareigojimų arba jie nėra reikšmingi.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, apie kurį pranešama pagal 1 dalį, kaip nurodyta šių gairių VI priedo 1 lentelėje.

4.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia patikslinimus dėl perkainojimo, kai jie yra reikšmingi, kaip nurodyta šių gairių VI priedo 1 lentelėje.

5.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl perklasifikavimo ir dėl perkainojimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu.

23 straipsnis

Savalaikiškumas

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiame skirsnyje nurodytą statistinę informaciją iki 15-osios darbo dienos po mėnesio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) 5 straipsnio, ir pagal šių gairių 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

24 straipsnis

Peržiūra

1.   NCB gali peržiūrėti pagal šį skirsnį teikiamą statistinę informaciją, kaip numatyta toliau:

a)

naujausią ir ankstesnę mėnesio statistinę informaciją, kuri buvo peržiūrėta, ECB galima teikti bet kada;

b)

peržiūrėtą mėnesio statistinę informaciją, kuri nėra naujausia ir ankstesnė mėnesio statistinė informacija, galima teikti ne mėnesio rengimo laikotarpio metu.

Pranešę ECB nacionaliniai centriniai bankai gali peržiūrėti b punkte nurodytą statistinę informaciją per mėnesio rengimo laikotarpį, jeigu atlikus peržiūrą smarkiai pagerinama informacijos kokybė. ECB gali tvarkyti tokią peržiūrėtą informaciją pasibaigus atitinkamam mėnesio rengimo laikotarpiui. ECB praneša atitinkamam NCB, jeigu tokios peržiūrėtos informacijos tvarkymas nukeliamas po mėnesio rengimo laikotarpio pabaigos.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl pagal 1 dalį pateiktos peržiūrėtos informacijos ECB prašymu ir kaip numatyta toliau:

a)

NCB pateikia paaiškinimus dėl peržiūrėtos informacijos, kurios (absoliuti) vertė yra bent 5 mlrd. EUR, ir pateikia juos kartu su peržiūrėta informacija ir bet kuriuo atveju iki ECB užbaigs rengti to rengimo laikotarpio duomenis;

b)

jeigu NCB pateikia peržiūrėtą informaciją per mėnesio rengimo laikotarpį, kaip numatyta 1 dalies antroje pastraipoje, paaiškinimai pateikiami kartu su pateikiama informacija.

Pagal pirmą pastraipą teikiamuose paaiškinimuose paaiškinama, ar pateiktos duomenų sekos peržiūrėta informacija yra galutinė ar galbūt dar bus peržiūrima.

7 SKIRSNIS

KREDITO ĮSTAIGŲ STRUKTŪRINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI (SFI)

25 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl kredito įstaigų SFI

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia informaciją apie kredito įstaigų, kurios yra PFĮ, SFI, kaip numatyta šių gairių VII priede. SFI pateikiami kaip suvestiniai rodikliai ir tikrinami pagal 30 straipsnį.

Nukrypdami nuo pirmos pastraipos, NCB gali teikti ten nurodytą statistinę informaciją naudodami alternatyvius duomenų šaltinius. ECB ir NCB susitarus ECB gali naudoti tokią informaciją kredito įstaigų SFI apskaičiuoti.

2.   Jeigu pagal 1 dalį teikiama statistinė informacija neaprėpia visos atskaitingosios visumos, NCB apibendrina tokią statistinę informaciją, kad ji atstovautų visai atskaitingajai visumai.

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl pirmos pastraipos.

3.   NCB gali peržiūrėti pagal šį straipsnį pateiktą informaciją per rengimo laikotarpį ir ECB prašymu pateikia paaiškinimus dėl tokios peržiūrėtos informacijos.

26 straipsnis

Savalaikiškumas

Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia metinę statistinę informaciją dėl 25 straipsnyje nurodytų SFI iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos ir dėl ankstesnių metų – pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių, išskyrus rodiklį „kredito įstaigų darbuotojų skaičius“, kuris pateikiamas iki kiekvienų metų gegužės mėn. pabaigos ir dėl ankstesnių metų – pagal 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

8 SKIRSNIS

NE PFĮ KREDITO ĮSTAIGOS

27 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti apie ne PFĮ kredito įstaigų balansinius straipsnius

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB praneša apie šiuos ne PFĮ kredito įstaigų balansinius straipsnius:

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 2 dalies 1 lentelėje, išskyrus:

i)

indėlių įsipareigojimus, apie kuriuos praneša tik kredito įstaigoms, kurioms taikomi atsargų reikalavimai;

ii)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijas;

iii)

išleistas PRF akcijas / vienetus;

iv)

straipsnius, dėl kurių NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinių duomenų teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 5 dalies b punktą;

b)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2, 3 ir 4 lentelėse, išskyrus straipsnius, dėl kurių NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinių duomenų teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 5 dalies b punktą.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie ne PFĮ kredito įstaigų patikslinimus dėl perkainojimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 4 dalies 1A lentelėje, išskyrus:

i)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijas;

ii)

išleistas PRF akcijas / vienetus;

iii)

straipsnius, dėl kurių NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinių duomenų teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 5 dalies b punktą;

b)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 4 dalies 2A lentelėje, išskyrus straipsnius, dėl kurių NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinių duomenų teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 5 dalies b punktą.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šią statistinę informaciją apie ne PFĮ kredito įstaigų patikslinimus dėl perklasifikavimo:

a)

mėnesinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, apie kurį pranešama pagal 1 punkto a papunktį;

b)

ketvirtinius patikslinimus dėl perklasifikavimo dėl kiekvieno likučių straipsnio, nurodyto Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 3 dalies 2 lentelėje, išskyrus straipsnius, dėl kurių NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinių duomenų teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 9 straipsnio 5 dalies b punktą.

4.   NCB neprivalo teikti statistinės informacijos pagal šį straipsnį bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

nėra reziduojančių ne PFĮ kredito įstaigų arba

b)

atitinkamas NCB taiko nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinės informacijos teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 5 straipsnio 2 dalį visoms reziduojančioms ne PFĮ kredito įstaigoms, kaip numatyta to reglamento 9 straipsnio 5 dalies a punkte.

5.   Statistinė informacija, kurią reikia pateikti pagal šį straipsnį, yra suvestinė ir patikrinta pagal 30 straipsnį. Patikslinimų dėl perklasifikavimo ir dėl perkainojimo statistinė informacija pateikiama remiantis šių gairių I priedu.

28 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiame skirsnyje nurodytą mėnesio statistinę informaciją iki 15-osios darbo dienos po mėnesio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 7 straipsnio 2 dalyje, ir pagal šių gairių 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

2.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia šiame skirsnyje nurodytą ketvirčio statistinę informaciją iki 28-osios darbo dienos po ketvirčio, su kuriuo ta informacija yra susijusi, pabaigos darbo dienos pabaigos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 7 straipsnio 3 dalyje, ir pagal šių gairių 32 straipsnyje nurodytą duomenų teikimo kalendorių.

29 straipsnis

Peržiūra

1.   NCB gali bet kada peržiūrėti pagal šį skirsnį teikiamą statistinę informaciją.

2.   ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai pateikia ECB paaiškinimus dėl pagal 1 dalį pateiktos peržiūrėtos informacijos.

Pagal pirmą pastraipą teikiamuose paaiškinimuose paaiškinama, ar pateiktos duomenų sekos peržiūrėta informacija yra galutinė ar galbūt dar bus peržiūrima.

9 SKIRSNIS

TIKRINIMAS, ANKSTESNIŲ DUOMENŲ TEIKIMAS IR PERDAVIMAS

30 straipsnis

Tikrinimas ir paaiškinimai

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 2533/98, Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2), Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) Reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39), NCB stebi ir užtikrina pagal šias gaires Europos Centriniam Bankui teikiamos statistinės informacijos kokybę ir patikimumą.

2.   Prieš pateikdami ECB statistinę informaciją pagal šias gaires NCB patikrina, kad informacija atitiktų ECB nustatytus ir išlaikomus linijinius apribojimus, įskaitant, kai tinkama, su duomenų rinkimo dažnių nuoseklumu susijusius linijinius apribojimus.

ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl neatitikimų, nustatytų atliekant tokį patikrinimą.

3.   Dėl 2 dalyje nurodytų su duomenų rinkimo dažnių nuoseklumu susijusių linijinių apribojimų NCB patikrina, ar:

a)

ketvirčio statistinė informacija dera su atitinkama pagal 3 ir 4 straipsnius teikiama mėnesio statistine informacija;

b)

ketvirčio statistinė informacija dera su atitinkama pagal 27 straipsnį teikiama mėnesio statistine informacija;

c)

pagal 5 straipsnį teikiama statistinė informacija apie PRF balansinius straipsnius dera su atitinkama pagal 4 straipsnį teikiama ketvirčio pabaigos informacija apie kitų PFĮ balansinius straipsnius.

Jeigu a punkte nurodyta statistinė informacija nėra nuosekli pagal teikimo dažnį, NCB, dėdami visas įmanomas pastangas, pateikia peržiūrėtą nuoseklią statistinę informaciją, apskaičiuotą taikant įverčius.

4.   Naudodami 3 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąryšių lenteles NCB stebi, ar mėnesio pabaigos likučiai, apie kuriuos pranešama pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą, dera su bet kuriais iš toliau nurodytų likučių, apie kuriuos pranešama pagal Gaires (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34):

a)

paskutinės mėnesio darbo dienos kasdiene Eurosistemos finansine ataskaita;

b)

paskutine neapibendrinta savaitės finansine ataskaita už atitinkamą mėnesį.

ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia pirmoje pastraipoje nurodytos nuoseklumo stebėsenos rezultatus ir paaiškinimus dėl likučių neatitikimų.

5.   Jeigu NCB praneša apie nereziduojančių kredito įstaigų filialų ir patronuojamųjų įmonių skaičių, kaip nurodyta VII priede, pagal 25 straipsnį, jie užtikrina, kad tokia statistinė informacija nuo 1999 m. derėtų su informacija, įtraukta į PFĮ sąrašą, statistikos tikslais sudaromą pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 4 straipsnį.

6.   ECB prašymu nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia paaiškinimus dėl pagal šias gaires pateiktos statistinės informacijos pokyčius, įskaitant pateiktos statistinės informacijos trūkius palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

7.   Jeigu NCB apskaičiuoja pagal šias gaires teiktiną statistinę informaciją, ECB prašymu jie ECB pateikia paaiškinimus.

31 straipsnis

Ankstesnių duomenų teikimo reikalavimai įvedant eurą

1.   Jeigu euro zonai nepriklausanti valstybė narė įsiveda eurą po šių gairių įsigaliojimo, tos valstybės narės nacionalinis centrinis bankas ECB pateikia:

a)

statistinę informaciją apie PFĮ balansinių straipsnių statistiką, įskaitant PRF balanso statistiką, už visus ataskaitinius laikotarpius nuo tos valstybės narės stojimo į Sąjungą ir bet kuriuo atveju bent už trejus metus iki euro įvedimo toje valstybėje narėje;

b)

statistinę informaciją apie PFĮ balansinių straipsnių statistiką už trejus metus iki valstybės narės stojimo į Sąjungą, nebent su ECB būtų sutarta kitaip.

2.   Eurą įvedančių valstybių narių NCB rengia 1 dalyje nurodytą statistinę informaciją taip, tarsi ta valstybė narė būtų euro zonos dalis per visus ataskaitinius laikotarpius. Šiuo tikslu NCB gali naudoti statistinę informaciją, kuri buvo pateikta ECB iki euro įvedimo valstybėje narėje pagal atskaitomybės schemas, kurias ECB pritaikė euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. NCB teikia statistinę informaciją pagal reikalavimus, kurie buvo keliami euro zonos valstybėms narėms per atitinkamus ataskaitinius laikotarpius, nebent ECB ir atitinkamas NCB susitartų kai kurios statistinės informacijos neteikti.

3.   Euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai ECB praneša apie pozicijas, susijusias su rezidentais euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, kurios įveda eurą po šių gairių įsigaliojimo, dėl PFĮ balansinių straipsnių statistikos už trejus metus iki euro įvedimo, nebent su ECB būtų sutarta kitaip. NCB praneša tik apie tų pozicijų, kurių duomenys buvo pateikti pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) ir kurios viršija 50 mln. EUR, mėnesio likučius. NCB taip pat gali savanoriškai pranešti apie mažesnius nei 50 mln. EUR tokių pozicijų likučius.

32 straipsnis

Duomenų teikimo kalendorius

Iki kiekvienų metų rugsėjo mėn. pabaigos ECB pateikia nacionaliniams centriniams bankams tikslias duomenų teikimo datas duomenų teikimo kalendoriuje. NCB teikia pagal šias gaires teiktiną statistinę informaciją laikydamiesi to duomenų teikimo kalendoriaus.

33 straipsnis

Perdavimas

1.   NCB perduoda pagal šias gaires teiktiną statistinę informaciją ECB nurodytomis elektroninėmis priemonėmis. Tokiems elektroniniams statistinės informacijos mainams sukurtas statistinių duomenų pranešimo formatas yra ECBS suderintas formatas.

2.   Jeigu 1 dalis netaikoma, gavę išankstinį ECB sutikimą NCB gali naudoti kitas statistinės informacijos perdavimo priemones.

10 SKIRSNIS

SUPAPRASTINTA DALINIŲ PAKEITIMŲ PROCEDŪRA TVARKA IR SKELBIMAS

34 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų procedūra

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomones, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius priedų pakeitimus, jeigu dėl tokių pakeitimų nepasikeičia pagrindinė konceptuali sistema ir nedaromas poveikis atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Apie tokius pakeitimus vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja valdančiąją tarybą.

35 straipsnis

Skelbimas

NCB neskelbia nacionalinių indėlių į mėnesinius euro zonos piniginius suvestinius duomenis ir jų atitiktinius, kol tokių suvestinių duomenų nepaskelbia ECB. Jeigu NCB skelbia tokią informaciją, ji turi būti tokia pat, kaip informacija, kuri buvo įtraukta į naujausius paskelbtus euro zonos suvestinius duomenis. Jeigu NCB atgamina ECB paskelbtus euro zonos suvestinius duomenis, jie juos atgamina tiksliai.

11 SKIRSNIS

PIRMASIS DUOMENŲ TEIKIMAS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

36 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1.   Pirmą kartą teikiant pagal šias gaires teiktiną mėnesio statistinę informaciją pateikiama 2022 m. sausio mėn. statistinė informacija.

2.   Pirmą kartą teikiant pagal šias gaires teiktiną ketvirčio statistinę informaciją pateikiama 2022 m. pirmojo ketvirčio statistinė informacija. Už 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį teiktina ketvirčio statistinė informacija teikiama remiantis Gairių ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos II priedo 1, 4, 7, 19 ir 20 dalimis.

3.   Pirmą kartą teikiant pagal šias gaires teiktiną metinę statistinę informaciją pateikiama 2021 m. statistinė informacija.

37 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Dėl laikotarpio nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kai NCB teikia IBSI informaciją pagal Gairių ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos 17a straipsnį, jie nustato kredito įstaigas, dėl kurių tokią informaciją reikia teikti pagal šių gairių 15 straipsnį. Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia tokią informaciją laikydamiesi šių gairių 17 straipsnyje nustatytų savalaikiškumo reikalavimų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

2.   Dėl laikotarpio nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kai NCB teikia IMIR informaciją pagal Gairių ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos 17a straipsnį, jie teikia tokią informaciją dėl pagrindinių įstaigų, nurodytų šių gairių 15 straipsnio 4 dalyje. Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia tokią informaciją laikydamiesi šių gairių 17 straipsnyje nustatytų savalaikiškumo reikalavimų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

3.   Dėl laikotarpio nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d. NCB teikia statistinę informaciją, surinktą iš ne PFĮ kredito įstaigų pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) 17 straipsnio 2 dalį, kaip numatyta šių gairių 8 skirsnyje. Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia tokią informaciją ne vėliau nei iki 2022 m. balandžio 29 d.

12 SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai ir ECB šias gaires vykdo nuo 2022 m. vasario 1 d.

39 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. kovo 26 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1)   2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/379 dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (ECB/2021/2) (OL L 73, 2021 3 3, p. 16).

(2)   2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2013/34) (OL L 297, 2013 11 7, p. 51).

(3)   2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1074/2013 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų (ECB/2013/39) (OL L 297, 2013 11 7, p. 94).

(4)   1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(5)   2013 m. birželis 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6)   2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).

(7)  Žr. ECB valdančiosios tarybos sprendimus, priimtus 2020 m. birželio 26 d., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(8)   2018 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2018/876 dėl Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registro (ECB/2018/16) (OL L 154, 2018 6 18, p. 3).

(9)   2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/378 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (nauja redakcija) (ECB/2021/1) (OL L 73, 2021 3 3, p. 1).

(10)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

(11)   2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (OL L 340, 2014 11 26, p. 1).

(12)   2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2013/34) (OL L 297, 2013 11 7, p. 51).

(13)   2013 m. spalio 18 d. ECB reglamentas (ES) Nr. 1074/2013 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų (ECB/2013/39) (OL L 297, 2013 11 7, p. 94).

(14)   1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(15)  Žr. sąryšio lenteles tarp NCB ir ECB apskaitos balansinių straipsnių ir straipsnių, apie kuriuos reikia pranešti statistikos tikslais, paskelbtas ECB interneto svetainėje adresu www.ecb.europa.eu.

(16)   2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (OL L 347, 2016 12 20, p. 37).

(17)   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(18)  Kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1), I priede.

(19)   2018 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2018/876 dėl Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registro (ECB/2018/16) (OL L 154, 2018 6 18, p. 3).

I PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE PATIKSLINIMUS IR SANDORIŲ IŠVEDIMAS

1 DALIS

Bendrasis sandorių išvedimo procedūros aprašymas

Finansiniai sandoriai yra grynasis finansinio turto įsigijimas arba grynasis kiekvienos rūšies finansinės priemonės įsipareigojimų prisiėmimas, t. y. visų per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įvykusių finansinių sandorių suma. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balansinių straipsnių sandorių išvedimo sistema grindžiama Europos regioninių ir nacionalinių sąskaitų sistema (toliau – 2010 m. ESS), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (1). Nuo šio tarptautinio standarto prireikus nukrypstama ir dėl duomenų turinio, ir dėl statistinių sąvokų pavadinimų. Šis priedas aiškinamas vadovaujantis 2010 m. ESS, nebent Reglamento (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) (2) ar šių gairių nuostatos būtų akivaizdžiai ar numanomai viršesnės.

Balansinių straipsnių statistikos srityje ECB apskaičiuoja sandorius kiekviename turto ir įsipareigojimų straipsnyje nustatydamas skirtumą tarp likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir išskaičiuodamas su sandoriais nesusijusių pokyčių poveikį (toliau – patikslinimai). Jos suskirstomos į pagrindines kategorijas „patikslinimai dėl perklasifikavimo“, „patikslinimai dėl perkainojimo“ ir „valiutos kurso patikslinimai“. Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) apie patikslinimus dėl perklasifikavimo ir patikslinimus dėl perkainojimo praneša ECB, kad tą su sandoriais nesusijusį poveikį apskaičiuojant sandorius būtų galima išskaičiuoti. Valiutos kurso patikslinimus paprastai nustato ECB. Sandoriai apskaičiuojami kaip grynieji sandoriai, t. y. nėra keliamas reikalavimas nustatyti bendrus finansinius sandorius ar apyvartą. Finansiniai sandoriai paprastai turėtų būti vertinami pagal sandorio vertę, t. y. vertę, kuria įsigyjamas ir (arba) realizuojamas turtas ir (arba) sukuriami, likviduojami ar iškeičiami įsipareigojimai, ir ji nebūtinai sutampa su rinkos kaina arba turto tikrąja verte sandorio metu. Į sandorio vertę neįtraukiami mokesčiai už paslaugas, mokesčiai, komisiniai atlyginimai ar panašūs mokėjimai už paslaugas, teikiamas vykdant sandorį.

Šiame priede apžvelgiama sandorių išvedimo metodika naudojant balansinių straipsnių statistiką. 2 dalyje dėmesys sutelkiamas į NCB pranešimo apie patikslinimus ECB principus (3). 3 dalyje apžvelgiamos specialios pritaikomosios nuostatos dėl balansinių straipsnių statistikos kompiliavimo sistemos.

Papildoma informacija ir skaitiniai pavyzdžiai pateikiami ECB interneto svetainėje paskelbtame vadove dėl PFĮ balanso statistikos.

2 DALIS

NCB pranešimas apie patikslinimus ECB

1.   Pagrindiniai patikslinimų principai

Patikslinimams dėl perklasifikavimo ir perkainojimo taikoma ta pati dvigubo įrašo apskaitos sistema, kaip likučių atveju, tad jos yra subalansuotos. Kai dėl skirtingų vertinimų, taikomų statistiniam balansui, palyginti su apskaitos balansu, t. y. statistinių ir apskaitos balansų neatitikties atveju, reikalingas balansuojamasis straipsnis, tai turėtų būti įrašoma į „likusius įsipareigojimus“ (atitinkamai kaip teigiama ar neigiama suma).

Indėlių palūkanas, paskolas ir išleistus ir laikomus skolos vertybinius popierius reikėtų įrašyti kaupiamuoju principu, bet jokiu būdu negalima įrašyti kaip sandorio su atitinkama priemone. Paskolų ir indėlių atveju tai užtikrinama Reglamento (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) II priedo 2 dalyje įtvirtintu reikalavimu su tokiomis priemonėmis susijusias sukauptas palūkanas įrašyti į „likusį turtą“ ir „likusius įsipareigojimus“. Tačiau reglamente nėra taisyklių dėl to, kaip elgtis su sukauptomis palūkanomis už išleistus ar laikomus skolos vertybinius popierius. Faktiškai sukauptos palūkanos yra neretai glaudžiai susijusios su rinkos kainomis ir jas sunku atskirti nuo apskaitos kainos, nurodytos statistiniame balanse. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų nuoseklūs ir juos būtų galima palyginti tarpvalstybiniu lygmeniu, reikėtų taikyti šiuos principus:

a)

jeigu sukauptos palūkanos yra glaudžiai susijusios su apskaitos kaina, nurodyta statistiniame balanse, joms turėtų būti taikomas patikslinimas dėl perkainojimo;

b)

jeigu sukauptos palūkanos nėra įtrauktos į likutį, susijusį su atitinkamais vertybiniais popieriais statistiniame balanse, jos įrašomos prie „likusio turto“ ar „likusių įsipareigojimų“ ir nėra laikomos patikslinimu dėl perkainojimo.

Šis siūlomas metodas taip pat išdėstytas šiose gairėse nustatytuose ataskaitų teikimo reikalavimuose (žr. II priedo 1 dalį).

Kai pranešama apie mėnesinį patikslinimą, jis gali padaryti poveikį kas ketvirtį pateikiamų straipsnių išskaidymui. Reikėtų užtikrinti dviejų duomenų rinkinių nuoseklumą, t. y., kai taikytina, mėnesinių patikslinimų suma turi būti lygi ketvirtiniam patikslinimui. Jeigu yra nustatyta ketvirtinių patikslinimų riba arba neįmanoma nustatyti visų ketvirtinių patikslinimų ar jų neįmanoma nustatyti taip pat išsamiai, kaip mėnesiniai patikslinimai, patikslinimas apskaičiuojamas taip, kad būtų išvengta neatitikimų su patikslinimu, apie kurį pranešama pateikiant mėnesinius duomenis.

2.   Patikslinimai dėl perklasifikavimo

„Patikslinimai dėl perklasifikavimo“ apima visus ataskaitinio sektoriaus balanso pokyčius, kurių atsiranda dėl atskaitingosios visumos sudėties ir struktūros pokyčių, finansinių priemonių ir sandorio šalių klasifikavimo pokyčių, statistinių apibrėžčių pakeitimų ir (dalinio) ataskaitų teikimo klaidų ištaisymo; dėl visų šių dalykų nutrūksta seka ir dėl to nukenčia dviejų vienas po kito einančių laikotarpių pabaigos likučių palyginamumas. Euro zonos plėtrą galima laikyti ypatingu perklasifikavimo atveju.

NCB pateikia duomenis apie patikslinimus dėl perklasifikavimo, kaip numatyta šiose gairėse, naudodami duomenis, kuriuos tiesiogiai pateikia atskaitingoji visuma, priežiūros būdu gautą informaciją, patikimumo patikrinimus, ad hoc tyrimus (pvz., susijusius su išskirtimis), nacionalinius statistikos reikalavimus, informaciją apie atskaitingąją visumą papildžiusius ar palikusius subjektus ir visus kitus jiems prieinamus šaltinius. NCB nustato perklasifikavimo sukeltus likučių pokyčius ir įrašo grynąją sumą. Grynasis likučių padidėjimas dėl perklasifikavimo įrašomas su teigiamu ženklu, grynasis likučių sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

NCB gali parengti patikslinimų dėl perklasifikavimo įverčius, visų pirma, kai nėra informacijos arba ji nėra kokybiška. Nesitikima, kad ECB atliks ex post patikslinimus, išskyrus atvejus, kai NCB nustato staigius perklasifikavimo sukeliamus galutinių duomenų pokyčius ir NCB negali laiku to ištaisyti. Tokiu atveju ECB gali taikyti ex post patikslinimus susitaręs su atitinkamu NCB.

Iš principo NCB pateikia „patikslinimai dėl perklasifikavimo“ dėl kiekvieno šiose gairėse nurodyto straipsnio. Tais atvejais, kai apskaičiuotosios perklasifikavimo sumos NCB nuosavame balanse neviršija 5 mln. EUR arba 50 mln. EUR suvestiniame kitų atskaitingųjų agentų balanse, NCB gali pateikti patikslinimų dėl perklasifikavimo sumas, kurios yra nulis, arba pranešti apie trūkstamą vertę. Tokių ribų paskirtis – padėti NCB nuspręsti, ar rengti patikslinimus ar ne. Tačiau, kai, neatsižvelgiant į ribą, renkama palyginti išsami informacija, NCB gali būti netikslinga taikyti tokią ribą. Toks lankstumas nedaro poveikio per ataskaitinį laikotarpį pateikiamų duomenų, taip pat mėnesinių ir ketvirtinių duomenų nuoseklumo reikalavimui, kaip aprašyta toliau.

Laikydamiesi peržiūros politikoje nustatytų ribų NCB ištaiso pateiktų likučių duomenų klaidas, kai jų nustatoma. Idealiu atveju taikant patikslinimus likučių klaida ištaisoma visiškai, ypač kai tokia klaida yra susijusi su vienu ar ribotu laikotarpiu. Tokiu atveju seka nenutrūksta. Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su istoriniais duomenimis ir ankstesni duomenys nėra koreguojami arba patikslinimai taikomi tik ribotam laikotarpiui, tarp pirmojo laikotarpio, per kurį tam tikras skaičius buvo pakoreguotas, ir paskutinio laikotarpio, kuriame yra neteisingas skaičius, seka nutrūksta. Tokiu atveju NCB nustato trūkio dydį ir įrašo patikslinimą į „patikslinimus dėl perklasifikavimo“. Panašūs metodai taikomi keičiant statistines apibrėžtis, kai tai daro poveikį pateiktiems duomenims, ir koreguojant trūkius, kurių gali atsirasti dėl statistinio apibendrinimo metodų taikymo, pakeitimo ar nebetaikymo.

Turto perleidimo laikymo sandoriais riba nustatoma atsižvelgiant į dviejų atskirų institucinių vienetų, vykdančių veiklą remiantis tarpusavio susitarimu, buvimą. Tačiau, jeigu turtas perleidžiamas įsteigus ar panaikinus institucinį vienetą, tai turėtų būti laikoma „patikslinimai dėl perklasifikavimo“. Visų pirma, jeigu po susijungimo ar įsigijimo vienas ar daugiau institucinių vienetų panaikinama, visos kryžminės pozicijos, buvusios tarp susijungiančių įstaigų, yra užskaitomos, kai vienetai išbraukiami iš sistemos, ir turi būti atitinkamai įrašomi patikslinimai dėl perklasifikavimo. Įmonės padalinių duomenys tvarkomi simetriškai.

3.   Patikslinimai dėl perkainojimo

Pagal šias gaires teikiamus „patikslinimus dėl perkainojimo“ NCB paprastai parengia remdamiesi atskaitingųjų agentų tiesiogiai pateiktais duomenimis. Tačiau NCB taip pat gali įvykdyti tokius ataskaitų teikimo reikalavimus netiesiogiai (pvz., tiesiogiai rinkdami sandorių duomenis) arba naudodami kiekvieno vertybinio popieriaus duomenis ar kitus atskaitingosios visumos pateiktus duomenis ir bet kuriuo atveju prireikus gali rinkti iš atskaitingųjų agentų papildomus duomenis.

4.   Valiutų kurso patikslinimai

Tarp laikotarpio pabaigos ataskaitinių datų keičiantis valiutų kursams euro atžvilgiu keičiasi turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. NCB turėtų teikti turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta duomenis eurais pagal ECB pagrindinius valiutos keitimo kursus, galiojančius tą dieną, su kuria yra susiję duomenys. Kadangi visi likučių pokyčiai, susiję su valiutų kursų pakeitimais, yra vertės padidėjimas / sumažėjimas ir nėra finansiniai sandoriai, reikėtų nustatyti vertinimo poveikį, kad jį būtų galima atskirti nuo sandorių. Su valiutų kurso pakeitimais susijusiuose patikslinimuose dėl perkainojimo taip pat gali būti vertinimo pokyčių, atsirandančių dėl sandorių su turtu / įsipareigojimais, t. y. realizuoto pelno / nuostolių; tačiau nacionalinė praktika šiuo požiūriu skiriasi.

ECB paprastai gauna reikiamus valiutų kurso patikrinimus remdamasis NCB pateikta statistine informacija. Jeigu NCB gal parengti tikslesnius valiutų kurso patikslinimus, jie gali susitarti su ECB, kad pateiks valiutų kurso patikslinimus, kuriuos ECB naudos sandoriams nustatyti.

3 DALIS

Specialiosios taisyklės ir pritaikomosios nuostatos

1.   Pinigų rinkos fondai

NCB pateikia su pinigų rinkos fondais (PRF) susijusius patikslinimų duomenis vykdydami savo ataskaitų teikimo prievoles dėl „patikslinimų dėl perklasifikavimo“ ir „patikslinimo dėl perkainojimo“. Apie tokius patikslinimus taip pat atskirai pranešama dėl PRF pagal specialią ketvirtinių ataskaitų teikimo schemą.

NCB praneša apie patikslinimus dėl perklasifikavimo, jeigu pasikeičia PRF atskaitingoji visuma, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2021/379 \(ECB/2021/2) 2 straipsnyje, dėl subjektų, kuriems išduotas PRF leidimas, veiklos aprėpties pakeitimų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1131 (4). PRF atskaitingosios visumos pokytis dėl fondo investavimo politikos pakeitimo įrašomas kaip finansinis sandoris, o ne perklasifikavimas. Mat investuotojai turi susitarti dėl bet kokio investavimo politikos pakeitimo iki pakeitimo, tad tai laikoma aktyviu investiciniu sprendimu.

Reglamento (ES) Nr. 2021/379 [(ECB/2021/2) 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad NCB gali leisti kai kuriems ar visiems PRF nukrypti nuo pranešimo apie patikslinimus dėl perkainojimo reikalavimų. Tokiais atvejais NCB vis dėlto turėtų teikti informaciją apie tiksliausio įverčio bazę, jeigu vertinamos sumos yra reikšmingos, kaip numatyta šių gairių 5 straipsnio 2 dalyje.

PRF turto patikslinimai dėl perkainojimo apskaičiuojami laikantis visiems PRF taikomos bendros tvarkos. Kalbant apie įsipareigojimus, teigiami PRF akcijų / vienetų vertės pokyčiai tradiciškai laikomi sandoriais, kartu su indėlių palūkanų mokėjimu (priešingai nei kaupimas), t. y. atitinkamas perkainojimo įrašas turto pusėje būtų ne „pinigų rinkos fondo akcijos / vienetai“, o „likę įsipareigojimai“. Tačiau tais atvejais, kai dėl fondo turto nuostolių sumažėja PRF akcijų / vienetų kaina, to negalima lyginti su palūkanų mokėjimu. Atsižvelgiant į tai, Reglamento (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) 4 dalies 1A lentelėje pateikiami reikalavimai dėl PRF akcijų / vienetų patikslinimų dėl perkainojimo ir, kai tinkama, NCB turėtų naudoti šį straipsnį subalansuodami kainų perkainojimą turto pusėje. Turėtų būti paskirstoma taip, kad būtų aprėpiamas tik faktinis kainos perkainojimas, perteikiamas kaip PRF akcijų / vienetų vertės pokyčiai.

2.   Atskirų PFĮ balanso straipsnių (IBSI) statistika

Pagal šių gairių 16 straipsnio 2 dalį dėdami visas pastangas NCB pateikia papildomas duomenų sekas, į kurias įtraukiami patikslinimai dėl perkainojimo ir perklasifikavimo (žr. šio priedo 2 dalį) ir paskolų pervedimai.

Kad ataskaitų teikimo našta būtų mažesnė, rengdami papildomas duomenų sekas NCB gali taikyti tam tikrą ribą. Visų pirma, jeigu absoliuti papildomų duomenų sekų, kurias reikia pateikti, suma yra mažesnė nei didžiausioji 50 mln. EUR suma ir 1 proc. atitinkamo likučio, t. y. riba = maks.(50 mln. EUR, 1 proc. likučio), NCB gali nurodyti sumą kaip nulį arba pranešti apie trūkstamą vertę. Tokia riba, kuri taip pat taikoma kredito įstaigų grupėms, yra apytikslė, ją nustatant siekiama padėti NCB nuspręsti, ar taikyti patikslinimą ar ne. Jeigu informacijos nėra arba ji nėra kokybiška, NCB gali nuspręsti apskaičiuoti įverčius arba pranešti apie trūkstamą vertę.

Be šių gairių ir pagal jas NCB turi pateikti papildomas duomenų sekas tik dėl kredito įstaigų, kurios nėra pagrindinių funkcijų įstaigos, jeigu tokia statistinė informacija renkama iš tų kredito įstaigų pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2). Jeigu iš kredito įstaigų, kurios nėra pagrindinių funkcijų įstaigos, negaunama jokios statistinės informacijos, kurios reikia papildomai sekai pateikti, NCB gali pranešti apie trūkstamą vertę.

3.   PŽĮ ir centrinės valdžios institucijos

Kai tinkama, NCB pateikia statistinę informaciją apie PŽĮ ir centrinės valdžios institucijas įtraukdami jų piniginius įsipareigojimus ne pinigų finansų įstaigoms, kurios yra euro zonos rezidentės, ir jų turimus grynuosius pinigus ir euro zonos PFĮ išleistus vertybinius popierius, kaip numatyta šių gairių 6 skirsnyje. Sudarant sandorius patikslinimai, iš principo, taip pat pateikiami laikantis PFĮ balanso statistikai keliamų reikalavimų, nors praktiškai pokyčiai dėl valiutų kurso ar rinkos kainų pasikeitimų nėra tikėtini. Tokie duomenys pateikiami, kaip aprašyta VI priede.

(1)   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(2)   2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/379 dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (ECB/2021/2) (OL 73, 2021 3 3, p.16).

(3)  Ta pati metodika taikoma statistinei informacijai, kurią reikia teikti dėl ECB balanso pagal šių gairių 3 straipsnio 5 dalį.

(4)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).

II PRIEDAS

1 DALIS

1 lentelė

Papildomi straipsniai, kuriuos reikia pateikti centrinių bankų balansui  (1)

BALANSO STRAIPSNIAI

Iš viso

Euro zona

Kiti pasaulio regionai

 

 

 

Vidaus

Euro zona, išskyrus vidaus

 

Ne PFĮ

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

8.

Grynieji pinigai apyvartoje

 

 

 

 

 

iš jų banknotai

 

 

 

 

 

euro banknotai

M (†)

 

 

 

 

nacionalinės valiutos banknotai  (2)

M (†)

 

 

 

 

iš jų monetos

 

 

 

 

 

euro monetos

M (†)

 

 

 

 

nacionalinės valiutos monetos  (2)

M (†)

 

 

 

 

9.

Indėliai

 

 

 

 

 

9.1.e

Vienadieniai indėliai (eurais)

 

 

 

 

M

9.1.x

Vienadieniai indėliai (užsienio valiuta)

 

 

 

 

M

10.

PRF akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

iki 1 metų  (3)

 

M

M

M

 

12.

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

13.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

iš jų pereinamųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų laikinųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų Eurosistemos vidaus įsipareigojimai dėl euro banknotų apyvartoje

 

M

 

 

iš jų atidėjinių, kurie yra įsipareigojimai trečiosioms šalims

M

 

 

 

 

iš jų namų ūkių grynosios nuosavybės pensijų fonduose  (4)

Q (#)

 

 

 

 

iš jų apskaitos / statistinių neatitikimų koregavimo  (5)

M (#)

 

 

 

 

Atitiktinis SST įrašas

M (#)

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

1.

Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

2.

Paskolos

 

 

 

 

 

iš jų su tarptautiniais rezervais susijusių indėlių, laikomų ECB  (6)

 

 

M

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

iš jų turimų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (7)

Q

 

 

 

 

4.

Akcijos

 

 

 

 

 

5.

Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

6.

Nefinansinis turtas

 

 

 

 

 

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

 

iš jų pereinamųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų laikinųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų Eurosistemos vidaus reikalavimų dėl euro banknotų apyvartoje

 

M

 

 

iš jų išankstinio draudimo įmokų mokėjimo ir rezervų numatomoms išmokoms  (8)

Q (#)

 

 

 

 

iš jų reikalavimų, susijusių su centrinės valdžios išleistomis monetomis apyvartoje

 

M

 

 

 

iš jų turimų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (7)

Q

 

 

 

 

Auksas ir gautinas auksas (tik piniginis auksas)

M (#)

 

 

 

 

Iš TVF gautinos sumos – skolinimosi teisės, SST, kita

M (#)

 

 

 

 


2 lentelė

Papildomi straipsniai, kuriuos reikia pateikti kitų PFĮ balansui (9)

BALANSO STRAIPSNIAI

Iš viso

Euro zona

Kiti pasaulio regionai

 

 

 

Vidaus

Euro zona, išskyrus vidaus

 

Ne PFĮ

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

8.

 Grynieji pinigai apyvartoje

 

 

 

 

 

9.

 Indėliai

 

 

 

 

 

iš jų atitiktinio įsipareigojimo, susijusio su paskolomis, kurių pripažinimas nėra panaikintas  (10)

 

M

M

M

 

9.1.e

 Vienadieniai indėliai (eurais)

 

 

 

 

M

9.1.x

 Vienadieniai indėliai (užsienio valiuta)

 

 

 

 

M

10.

 PRF akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

11.

 Išleisti skolos vertybiniai popieriai  (11)

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

nuo 1 iki 2 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

Euro

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

nuo 1 iki 2 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

Užsienio valiutos

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

nuo 1 iki 2 metų

 

M (#)

M (#)

M (#)

 

iš jų išleistų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (12)

Q

 

 

 

 

12.

 Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

13.

 Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

iš jų pereinamųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų laikinųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų atidėjinių, kurie yra įsipareigojimai trečiosioms šalims

M

 

 

 

 

iš jų namų ūkių grynosios nuosavybės pensijų fonduose  (13)

Q (#)

 

 

 

 

iš jų išleistų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (12)

Q

 

 

 

 

iš jų apskaitos / statistinių neatitikimų koregavimo  (14)

M (#)

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

1.

 Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

2.

 Paskolos

 

 

 

 

 

3.

 Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

iš jų turimų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (12)

Q

 

 

 

 

4.

 Akcijos

 

 

 

 

 

5.

 Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

6.

 Nefinansinis turtas

 

 

 

 

 

7.

 Likęs turtas

 

 

 

 

 

iš jų pereinamųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų laikinųjų straipsnių

M

 

 

 

 

iš jų išankstinio draudimo įmokų mokėjimo ir rezervų numatomoms išmokoms  (15)

Q (#)

 

 

 

 

iš jų turimų skolos vertybinių popierių sukauptų palūkanų  (12)

Q

 

 

 

 


3 lentelė

Paskolos, suteiktos kitiems euro zonos finansiniams tarpininkams + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Likučiai, patikslinimai dėl perkainojimo ir patikslinimai dėl perklasifikavimo (kas ketvirtį)

BALANSO STRAIPSNIAI

A. Vidaus

B. Euro zona, išskyrus vidaus

 

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai (S.125)

Finansiniai pagalbininkai (S.126)

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai (S.125)

Finansiniai pagalbininkai (S.126)

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

2 DALIS

Image 1
1 lentelė Paskolos, kurias perduoda vidaus PFĮ ir kurios daro poveikį ne PFĮ aptarnaujamoms apskaitomoms paskolų atsargoms (1) 1

Likučiai ir finansiniai sandoriai, išskyrus paskolų perdavimo poveikį (kas mėnesį)

Image 2
2 lentelė Perduotos paskolos, kurias administruoja kita vidaus PFĮ, ne perdavėjas (1) 1 2

Grynieji perdavimai, likučiai, patikslinimai dėl perklasifikavimo ir patikslinimai dėl perkainojimo (kas mėnesį) (2)

3 DALIS

Image 3
1 lentelė Statistinė informacija, kurią reikia įtraukti į PRF balanso straipsnius

Likučiai, patikslinimai dėl perkainojimo ir patikslinimai dėl perklasifikavimo (kas ketvirtį)

2 lentelė

PRF balanso straipsniai. Suskirstymas pagal valiutą

Likučiai (kas ketvirtį)

BALANSO STRAIPSNIAI

Visos valiutos

Euro

Kitos valiutos

 

 

 

 

 

 

 

 

GBP

USD

JPY

CHF

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

Kiti pasaulio regionai

 

 

 

 

 

 

 

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

Vidaus

 

 

 

 

išleista PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleista ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

Euro zona, išskyrus vidaus

 

 

 

 

 

 

 

išleista PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleista ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

Kiti pasaulio regionai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Ketvirtiniai) reikalavimai, keliami PFĮ pagal Reglamentą (ES) 2021/379 (ECB/2021/2).

 

4 DALIS

1 lentelė

Statistiniai duomenys dėl PFĮ nepanaudotų kredito linijų

Likučiai ir patikslinimai dėl perklasifikavimo

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

A. Vidaus

B. Euro zona, išskyrus vidaus

C. Kiti pasaulio regionai

 

 

Nepanaudotos kredito linijos

 

 

 

Iš viso

 

 

 

PFĮ (S.121 + S.122 + S.123)

 

 

 

Valdžios sektorius (S.13)

 

 

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

 

 

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127)

 

 

Draudimo bendrovės (S.128)

 

 

Pensijų fondai (S.129)

 

 

Ne finansų bendrovės (S.11)

 

 

Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15)

 

 

5 DALIS

Paskolos ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšį

NCB pateikia duomenis dėl atskirų skirsnių pagal I šabloną arba, jeigu tam tikrų skirsnių duomenų nėra, – pagal II šabloną.

NCB pateikia likučius atskirai dėl paskolų šalies ne finansų bendrovėms ir, jeigu tokių duomenų yra, dėl paskolų kitų euro zonos valstybių narių ne finansų bendrovėms. Visi duomenys pateikiami mln. EUR.

I šablonas

II šablonas

1

A.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

1

A.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

2

B.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2

B.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

3

C.

Apdirbamoji pramonė

3

C.

Apdirbamoji pramonė

4

D.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

4

D.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

+

E.

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

5

E.

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

6

F.

Statyba

5

F.

Statyba

7

G.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba. Motorinių transporto priemonių ir motociklų remontas

6

G.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba. Motorinių transporto priemonių ir motociklų remontas

8

I.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

7

I.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

9

H.

Transportas ir saugojimas

8

H.

Transportas ir saugojimas

+

J.

Informavimas ir komunikacija

10

J.

Informavimas ir komunikacija

11

L.

Nekilnojamojo turto operacijos

9

L.

Nekilnojamojo turto operacijos

+

M.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

+

N.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

12

M.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

13

N.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

14

Visi kiti skirsniai, svarbūs ne finansų bendrovėms

10

Visi kiti skirsniai, svarbūs ne finansų bendrovėms

Pastaba. Raidės atitinka NACE 2 red. klasifikaciją.

(1)  Likučiai pateikiami dėl visų straipsnių. Patikslinimai dėl perklasifikavimo ir perkainojimo pateikiami dėl (#) pažymėtų langelių. Patikslinimai dėl perklasifikavimo pateikiami tik dėl (†) pažymėtų langelių.

(2)  Banknotai ir monetos buvusiomis nacionalinėmis valiutomis, kurie yra likę po euro įvedimo. Duomenis reikia teikti bent 12 mėnesių po plėtros.

(3)  Pranešama, tik jeigu taikytina.

(4)  Atidėjiniai, susiję su įsipareigojimais trečiosioms šalims, kurie yra PFĮ įsipareigojimai namų ūkiams, t. y. techniniai atidėjiniai, skirti darbuotojų pensijoms. Tai paprastai darbuotojų pensijų fondai, kurie nėra nepriklausomos išorės įstaigos.

(5)  Šis straipsnis yra grynasis patikslinimas, taikoma siekiant subalansuoti statistinį balansą, kad tarp statistinių ir apskaitos vertinimų, susijusių su pateiktais turto ir įsipareigojimų duomenimis, nebūtų neatitikimų.

(6)  Į šį straipsnį įtraukiami NCB reikalavimai eurais, prilyginami prie rezervų užsienio valiuta pervedimo iš NCB į ECB.

(7)  Sukauptos sumos, apie kurias pranešama pateikiant duomenis dėl turimų skolos vertybinių popierių ar turto likučių pagal nacionalinę praktiką.

(8)  PFĮ mokamų bendrų įmokų dalis, kurią reikia priskirti prie kito ataskaitinio laikotarpio pridėjus dar nepatenkintus PFĮ reikalavimus.

(9)  Likučiai pateikiami dėl visų straipsnių. Patikslinimai dėl perklasifikavimo ir perkainojimo pateikiami dėl (#) pažymėtų langelių. Patikslinimai dėl perklasifikavimo pateikiami tik dėl (†) pažymėtų langelių.

(10)  Šiuose straipsniuose įrašomas atitiktinis įsipareigojimas, susijęs su paskolomis, kurios yra pakeistos vertybiniais popieriais, bet kurių pripažinimas PFĮ balanse nėra panaikintas pagal taikytinus apskaitos standartus.

(11)  Pagal ECB ir NCB susitarimą NCB negali pranešti apie tokias sekas, jeigu ECB naudoja alternatyvius duomenų šaltinius.

(12)  Sukauptos sumos, apie kurias pranešama atitinkamoje priemonių kategorijoje arba pateikiant duomenis dėl turto likučių / įsipareigojimų likučių pagal nacionalinę praktiką.

(13)  Atidėjiniai, susiję su įsipareigojimais trečiosioms šalims, kurie yra PFĮ įsipareigojimai namų ūkiams, t. y. techniniai atidėjiniai, skirti darbuotojų pensijoms. Tai paprastai darbuotojų pensijų fondai, kurie nėra nepriklausomos išorės įstaigos.

(14)  Šis straipsnis yra grynasis patikslinimas, taikomas siekiant subalansuoti statistinį balansą, kad tarp statistinių ir apskaitos vertinimų, susijusių su pateiktais turto ir įsipareigojimų duomenimis, nebūtų neatitikimų.

(15)  PFĮ mokamų bendrų įmokų dalis, kurią reikia priskirti prie kito ataskaitinio laikotarpio pridėjus dar nepatenkintus PFĮ reikalavimus.

III PRIEDAS

1 DALIS

Papildomi mėnesiniai PFĮ palūkanų normų (PPN) statistiniai duomenys

1 lentelė. Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei kreditinės kortelės patogumo kreditas ir išplėstinis kreditinės kortelės kreditas

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Naujų sandorių rodiklis

Prievolė teikti ataskaitas

Paskolos EUR

Namų ūkiams

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei kreditinės kortelės patogumo kreditas ir išplėstinis kreditinės kortelės kreditas

86

AAR / NDER, suma

Ne finansų bendrovėms

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei kreditinės kortelės patogumo kreditas ir išplėstinis kreditinės kortelės kreditas

87

AAR / NDER, suma

1.

 PPN statistikos tikslais sąvokos „atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas“, „kreditinės kortelės patogumo kreditas“ ir „išplėstinis kreditinės kortelės kreditas“ turi tokią pat reikšmę, kaip Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) (1) II priedo 2 dalyje, neatsižvelgiant į pirminį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. Baudos už sąskaitų pereikvojimą, kurios taikomos kaip kitų mokesčių dalis, pavyzdžiui, kaip specialios įmokos, neįtraukiamos į Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) (2) I priedo 1 dalyje apibrėžtą perskaičiuotą sutartinę normą (AAR). AAR arba siaurai apibrėžta faktinė norma (NDER) nurodomos dėl šio priedo 1 lentelėje išvardytų kategorijų. Kartu su AAR / NDER pateikiama susijusi naujų sandorių suma.

2.

 Atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, kreditinės kortelės patogumo kredito ir išplėstinio kreditinės kortelės kredito atveju naujų sandorių suma yra likučiai. 86 ir 87 rodikliai apskaičiuojami remiantis Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 12, 23, 32 ir 36 rodikliais, o apskaitomi likučiai, susiję su atnaujinamosiomis paskolomis ir sąskaitų pereikvojimu, kreditinės kortelės patogumo kreditu ir išplėstiniu kreditinės kortelės kreditu – pagal Reglamento (ES) 2021/379 (ECB/2021/2) I priedą. Palūkanų normos apskaičiuojamos kaip atitinkamų rodiklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje, svertiniai vidurkiai, kreditinės kortelės patogumo kreditui taikant nulinę palūkanų normą. 86 ir 87 rodiklių paskirtis – užtikrinti suderinamumą su 12 ir 23 rodikliais („sąskaitų pereikvojimas“), kaip buvo apibrėžta (jau panaikintame) Reglamente (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) (3), t. y. prieš jį iš dalies pakeičiant Reglamentu (EB) Nr. 290/2009 (ECB/2009/7) (4).

2 lentelė. Palūkanų normos, taikomos namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms suteiktoms paskoloms, kurių sąlygos buvo pakeistos

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Pradinis terminas, įspėjamasis laikotarpis, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis

Naujų sandorių rodiklis

Prievolė teikti ataskaitas

Paskolos, kurių sąlygos buvo pakeistos, EUR

Namų ūkiams

Vartojimui

iš viso

88

AAR / NDER

Būstui pirkti

iš viso

89

AAR / NDER

Kitiems tikslams

iš viso

90

AAR / NDER

Ne finansų bendrovėms

iš viso

91

AAR / NDER

3.

 PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais į namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms suteiktas paskolas, kurių sąlygos buvo pakeistos, įtraukiami visi nauji sandoriai dėl paskolų, išskyrus atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimus bei ir kreditinės kortelės skolą, kurios buvo suteiktos, bet iki sąlygų pakeitimo dar negrąžintos. Kalbant apie paskolas, perduodamas iš kitos įstaigos, sąlygų pakeitimas susijęs su naujais sandoriais dėl paskolų, kurias buvo suteikusi paskolą parduodanti ar perduodanti įstaiga. Dėl 2 lentelėje išvardytų kategorijų, be sumų, kurias reikalaujama pateikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34), kai tik įmanoma, pateikiama tik AAR ar NDER.

2 DALIS

Faktinės atskaitingosios visumos atranka ir imties peržiūra PFĮ palūkanų normų statistikai

1 skirsnis. Faktinės atskaitingosios visumos atranka

1.   Bendra atrankos procedūra

1.

 Atrinkdami PFĮ palūkanų normų statistiką pagal Reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) renkančius atskaitinguosius agentus NCB taiko procedūrą, kuri yra pavaizduota toliau esančioje diagramoje. Ši procedūra apibrėžta taip:

Image 4

2.   Surašymas ar imtis

2.

 Kiekvienas NCB renkasi savo atskaitinguosius agentus iš PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, atraminėje atskaitingoje visumoje, reziduojančioje toje pačioje valstybėje narėje, kaip NCB, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė).

3.

 Norėdami atrinkti atskaitinguosius agentus NCB turi atlikti surašymą arba taikyti atrankos metodą, atitinkantį toliau nustatytus reikalavimus.

4.

 Surašymo atveju NCB prašo kiekvienos į atraminę atskaitingąją visumą įtrauktos PFĮ rezidentės teikti PFĮ palūkanų normų statistiką. Kintamieji, kuriuos reikia rinkti surašymo priemonėmis, yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei likučių palūkanų normos.

5.

 Imties atveju tik atrinktų į atraminę atskaitingąją visumą įtrauktų PFĮ bus prašoma teikti duomenis. Kintamieji, kuriuos reikia apskaičiuoti sudarant imtį, yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei likučių palūkanų normos. Jie vadinami atrankos kintamaisiais. Siekiant kuo labiau sumažinti pavojų, kad imties tyrimo rezultatai neatitiks tikrųjų (nežinomų) faktinės atskaitingosios visumos verčių, imtį reikėtų formuoti taip, kad tai būtų reprezentatyvi atraminės atskaitingosios visumos imtis. Renkant PFĮ palūkanų normų statistiką imtis laikoma reprezentatyvia, jeigu joje taip pat perteikiamos visos PFĮ palūkanų normų statistikai svarbios ir būdingos atraminės atskaitingosios visumos charakteristikos. Siekdami sudaryti pirminę imtį NCB gali naudoti tinkamus pakaitinius kintamuosius ir modelius, kad parengtų imties planą, net jeigu iš esamų šaltinių gauti pagrindiniai duomenys ne visiškai atitinka apibrėžtis Reglamente (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34).

3.   Atraminės atskaitingosios visumos stratifikacija

6.

 Siekdamas užtikrinti, kad imtis būtų reprezentatyvi, kiekvienas NCB, PFĮ palūkanų normų statistikai taikantis imties metodą, turėtų tinkamai stratifikuoti atraminę atskaitingąją visumą prieš atrinkdamas atskaitinguosius agentus. Atliekant stratifikaciją atraminė atskaitingoji visuma N padalijama į imties dalis ar sluoksnius N1, N2, N3… NL. Toks padalijimas į imties dalis ar sluoksnius neturi iš dalies sutapti ir kartu sudaro atraminę atskaitingąją visumą:

N1 + N2 + N3 + … + NL = N

7.

 NCB apibrėžia stratifikacijos kriterijus, kuriuos taikant atraminę atskaitingąją visumą galima padalyti į vienarūšius sluoksnius. Sluoksniai laikomi vienarūšiais, jeigu sluoksnio viduje imties kintamųjų variacijų suma yra gerokai mažesnė nei bendra visos faktinės atskaitingosios visumos variacija (5). Stratifikacijos kriterijai yra susieti su PFĮ palūkanų normų statistika, t. y. yra ryšys tarp stratifikacijos kriterijų ir imtyje apskaičiuotinų palūkanų normų ir sumų.

8.

 Kiekvienas NCB, taikantis imties metodą, turi nustatyti bent vieną stratifikacijos kriterijų, kad PFĮ imtis būtų reprezentatyvi atitinkamos euro zonos valstybės narės imtis, o imties paklaida būtų nedidelė. NCB turėtų stengtis nustatyti stratifikacijos kriterijų hierarchiją. Tam būtina atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, tokie kriterijai nustatomi atskirai kiekvienai euro zonos valstybei narei.

9.

 Atskaitingieji agentai atrenkami atliekant vienpakopę atranką po to, kai yra apibrėžti visi sluoksniai. Tik šiame etape atskaitingieji agentai išrenkami iš atraminės atskaitingosios visumos. Tarpinės atrankos atlikti nederėtų.

4.   Imties paskirstymas pagal sluoksnius ir atskaitingųjų agentų atranka

10.

 Apibrėžę nacionalinius sluoksnius pagal 6 ir 7 punktus NCB, taikantys imties metodą, sudaro imtį kiekviename sluoksnyje atrinkdami faktinius atskaitinguosius agentus. Bendras nacionalinės imties dydis n – tai kiekvieno sluoksnio imties dydžių n1, n2, n3, …, nL suma:

n1 + n2 + n3 + … + nL = n.

11.

 Kiekvienas NCB renkasi tinkamiausią nacionalinės imties dydžio n paskirstymą tarp sluoksnių. Taigi kiekvienam sluoksniui NCB apibrėžia, kiek atskaitingųjų agentų nh atrenkama iš bendro PFĮ skaičiaus Nh. Pagal kiekvieno sluoksnio h imties dažnį nh/Nh galima apskaičiuoti kiekvieno sluoksnio variaciją. Tai reiškia, kad iš kiekvieno sluoksnio išrenkami bent du atskaitingieji agentai.

12.

 Siekdami kiekviename sluoksnyje atrinkti faktinius atskaitinguosius agentus NCB įtraukia visas sluoksnio įstaigas, atlieka atsitiktinę atranką arba išrenka didžiausias sluoksnio įstaigas. Atsitiktinės atrankos atveju kiekvieno sluoksnio įstaigos atrenkamos atsitiktiniu būdu visoms įstaigoms užtikrinant vienodą tikimybę arba nustatant įstaigos dydžiui proporcingą tikimybę. Atsitiktinę atranką atliekantys ar didžiausias įstaigas atrenkantys NCB kai kuriuose sluoksniuose gali nuspręsti įtraukti visas įstaigas.

13.

 Informaciją apie kiekvienos kredito įstaigos ir kitų atraminės atskaitingosios visumos įstaigų dydį nacionaliniu lygmeniu galima gauti iš PFĮ balanso statistikos, renkamos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2). NCB privalo naudoti bendrą namų ūkių ir ne finansų bendrovių, reziduojančių euro zonos valstybėse narėse, indėlių ir paskolų eurais sumą, kuri yra balanso dalis, svarbi PFĮ palūkanų normų statistikai, arba panašus pakaitinis kintamasis.

14.

 PFĮ palūkanų normų statistika turi būti grindžiama atranka be pakaitinių rodiklių, t. y. kiekviena atraminės atskaitingosios visumos PFĮ gali būti atrenkama tik vieną kartą.

15.

 Jeigu NCB nusprendžia surašyti visas sluoksnio PFĮ, NCB gali sudaryti to sluoksnio imtį filialų lygmeniu. Būtinoji sąlyga – NCB turi išsamų filialų sąrašą, į kurį yra įtraukti visi kredito ir kitų sluoksnio įstaigų sandoriai, ir tinkamus duomenis, kad galėtų įvertinti filialų naujų sandorių su namų ūkiais ir ne finansų bendrovėmis palūkanų normų variaciją. Atrenkant ir išlaikant filialus taikomi visi šiose gairėse nustatyti reikalavimai. Atrinkti filialai tampa nominaliaisiais atskaitingaisiais agentais, kuriems taikomi visi Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priede nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai. Ši procedūra nedaro poveikio kiekvienos PFĮ, kuriai priklauso filialai, prievolei būti atskaitingaisiais agentais.

5.   Mažiausiasis nacionalinės imties dydis

16.

 Mažiausiasis nacionalinės imties dydis apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar atitinkamas NCB taiko atsitiktinę atranką ar kiekviename sluoksnyje atrenka didžiausias įstaigas.

17.

 Jeigu NCB atrenka faktines atskaitingąsias įstaigas atsitiktiniu būdu, mažiausiasis nacionalinės imties dydis turėtų būti toks, kad didžiausioji atsitiktinė vidutinė naujų sandorių palūkanų normų paklaida visose priemonių kategorijose neviršytų 10 bazinių punktų esant 90 proc. pasikliovimo lygiui (6).

18.

 Didžiausioji atsitiktinė paklaida apibrėžiama kaip
Image 5
, kur D yra didžiausioji atsitiktinė paklaida, zα/2 – koeficientas, apskaičiuotas remiantis Gauso skirstiniu ar bet kokiu tinkamu skirstiniu atsižvelgiant į duomenų struktūrą (pvz., t-skirstiniu), vadovaujantis prielaida, kad pasikliovimo lygis yra 1-α, kur
Image 6
yra parametro θ įvertinio variacija, o
Image 7
yra apskaičiuotoji parametro θ įvertinio variacija.

19.

 Jeigu NCB kiekviename sluoksnyje atrenka didžiausią įstaigą, imties kokybė turėtų būti grindžiama sintezuota vidutinės absoliučios paklaidos (MAE) verte. Faktinė sintezuota MAE neturėtų viršyti laike kintančios MAE ribos, darant prielaidą, kad kiekvieno sluoksnio ir rodiklio paklaidos skirtumas yra 10 bazinių punktų.

20.

 Tam tikro įvertinio sintezuotą MAES
Image 8
per tam tikrą laikotarpį reikėtų apibrėžti taip:

Image 9

čia:

Image 10
 – sintezuota MAE,

Bc , Bk – dydis tam tikroje PFĮ palūkanų normų kategorijoje,

ic 1 – vidutinė palūkanų norma, apskaičiuota c kategorijoje,

Image 11
 – MAE tam tikroje PFĮ palūkanų normų kategorijoje remiantis įvertiniu
Image 12
,

Bj 0 – dydis, atitinkantis faktiškai neapskaitomus duomenis tam tikrame sluoksnyje j,

Bj 1 dydis, atitinkantis faktiškai apskaitomus duomenis tam tikrame sluoksnyje j Jeigu naudojama imtis, Bj 1 yra apibendrinti dydžiai. Apibendrinimo procesas išsamiau aprašytas 4 skirsnyje.

B – bendras visų sluoksnių dydis, t. y. Bj 0 ir Bj 1 suma visuose sluoksniuose,

Image 13
 – bendros sluoksnio j paklaidos įvertis,

ij 1 – svertinis palūkanų normos vidurkis, atitinkantis faktiškai apskaitomus duomenis tam tikrame sluoksnyje j,

Image 14
 – įvertinio
Image 15
vertė sluoksnio j subsluoksnyje, kuris neturi jokios priskirtos vertės.

Jeigu viename iš apskaitomų sluoksnių aprėpties dydis yra nulis, siekiant užtikrinti, kad MAE nebūtų nulis, reikėtų naudoti kito sluoksnio

Image 16
vidurkį.

Image 17
yra pirmojo ir trečiojo sluoksnio kvartilių, nustatomų kaip PFĮ palūkanų normų kategorijos palūkanų norma, vidurkis, kai 25 proc. (ir atitinkamai 75 proc.) apskaitomų palūkanų normų neviršija to skaičiaus. Pirmasis ir trečiasis kvartiliai dėl sluoksnio įstaigų apskaitomi prieš tai pritaikant tos kategorijos svertinį dydžio rodiklį. Dviejų MAE įvertinių (pirmojo ir trečiojo kvartilių) vidurkis naudojamas kaip parametro
Image 18
įvertis (7).

21.

 Didžiausioji atsitiktinė paklaida ir sintezuota MAE atskirai apskaičiuojamos dėl naujų sandorių ir dėl likučių. Naujų sandorių atveju didžiausioji atsitiktinė paklaida ir sintezuota MAE turėtų būti apskaičiuojamos remiantis 1–11, 13–22 ir 24–29 rodikliais, kaip aprašyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje. Likučių atveju didžiausioji atsitiktinė paklaida ir sintezuota MAE turėtų būti apskaičiuojamos remiantis 1–14 rodikliais, kaip aprašyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 priedėlyje.

22.

 Mažiausiasis nacionalinės imties dydis – tai ir mažiausiasis pirminės imties dydis, ir mažiausiasis imties dydis po peržiūros, kaip apibrėžta kitame skirsnyje dėl faktinės atskaitingosios visumos peržiūros. Esant susijungiančių ir pasitraukiančių subjektų imties dydis ilgainiui gali būti mažinamas iki kito peržiūros laikotarpio.

23.

 NCB gali atsirinkti daugiau atskaitingųjų agentų nei nustatyta mažiausioji nacionalinė imtis, ypač tuomet, kai reikia, kad nacionalinė imtis reprezentatyvesnė atsižvelgiant į nacionalinės finansų sistemos struktūrą.

24.

 Atraminės atskaitingosios visumos PFĮ skaičius ir mažiausiasis imties dydis turi derėti. PFĮ, kurios reziduoja vienoje euro zonos valstybėje narėje ir yra individualiai įtrauktos į PFĮ sąrašą kaip įsteigtos ir atnaujintos pagal Reglamento (EB) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 1 dalies 1 skirsnyje nustatytus klasifikacinius principus, NCB gali leisti pateikti PFĮ palūkanų normų statistiką kartu kaip grupei. Grupė tampa nominaliuoju atskaitinguoju agentu. Tai reiškia, kad grupė pateikia PFĮ palūkanų normų statistiką tarsi viena PFĮ, t. y. ji pateikia kiekvienos priemonių kategorijos vieną vidutinę palūkanų normą visos grupės vardu vietoj vienos palūkanų normos kiekvienai PFĮ sąraše nurodytai PFĮ. Be to, grupei priklausančios PFĮ vis tiek laikomos atskiromis atraminės atskaitingosios visumos ir imties įstaigomis.

2 skirsnis. Faktinės atskaitingosios visumos imties peržiūra

6.   Imties peržiūra per tam tikrą laiką

25.

 Atrankos metodą pasirinkę NCB privalo užtikrinti, kad ilgainiui imtis išliktų reprezentatyvi.

26.

 Todėl NCB bent kartą per metus turėtų patikrinti savo imties reprezentatyvumą. Jei įvyksta esminių atraminės atskaitingosios visumos pokyčių, po šio kasmetinio patikrinimo tie pokyčiai turi būti perkelti į imtį.

27.

 Ne rečiau nei kas trejus metus NCB privalo atlikti reguliarią imties peržiūrą atsižvelgdami į subjektus, prisijungusius prie atraminės atskaitingosios visumos, iš atraminės ir faktinės atskaitingosios visumos pasitraukusius subjektus ir kitas pasikeitusias atskaitingųjų agentų charakteristikas bei taikyti 5 skirsnio nuostatas dėl mažiausiojo nacionalinės imties dydžio. Reguliari imties peržiūra bus atliekama remiantis įvertinimu, kaip laikomasi 1 skirsnio nuostatų dėl faktinės atskaitingosios visumos atrankos, mėnesiniais duomenimis kiekvieno metų, kuriais atliekama peržiūra, ketvirčio pabaigoje. Tačiau NCB gali tikrinti ir atnaujinti savo imtį dažniau.

28.

 Ilgainiui imtis bus tikslinama, kad būtų atsižvelgta į subjektus, prisijungusius prie atraminės atskaitingosios visumos, ir kad ji ir toliau būtų reprezentatyvi atraminės atskaitingosios visumos imtis. Todėl NCB turi sudaryti imtį nb iš visų naujų visumos narių Nb. Papildomas prisijungiančių įstaigų nb išsirinkimas iš viso naujai prisijungusių subjektų skaičiaus Nb vadinamas ilgainiui formuojama atskirąja imtimi.

29.

 Ilgainiui imtis bus tikslinama siekiant atsižvelgti į subjektus, pasitraukiančius iš atraminės ir faktinės atskaitingosios visumos. Nieko tikslinti nereikia, jeigu iš atraminės atskaitingosios visumos Nd pasitraukusių subjektų skaičius yra proporcingas iš imties nd pasitraukusių subjektų skaičiui (1 atvejis). Jei imtyje nesančios įstaigos pasitraukia iš atraminės atskaitingosios visumos, imtis tampa didesnė palyginti su atraminės atskaitingosios visumos dydžiu (2 atvejis). Jeigu iš imties pasitraukia palyginti daugiau įstaigų nei sudaro atraminę atskaitingąją visumą, imtis ilgainiui tampa per maža ir gali tapti nebereprezentatyvia (3 atvejis). 2 ir 3 atvejais, jeigu atrenkant faktiškai atskaitingas įstaigas naudojama atsitiktinė atranka, kiekvienos imties įstaigos svorius reikia patikslinti taikant nustatytą statistinį metodą, parengtą remiantis atrankos teorija. Kiekvieno atskaitingojo agento svoris yra atvirkštinis jo atrankos tikimybės rodiklis ir atitinkamai išplėtimo koeficientas. 2 atveju, jeigu visumos imtis yra palyginti didesnė, iš imties neišrenkamas joks atskaitingasis agentas. 3 atveju, jeigu atrenkamos didžiausios įstaigos, imtis patikslinama atrenkant papildomas įstaigas pagal jų dydį.

30.

 Ilgainiui imtis bus tikslinama siekiant atsižvelgti į atskaitingųjų agentų charakteristikų pokyčius. Tokių pokyčių gali atsirasti dėl įstaigų sujungimo, padalijimo, augimo ir kt. Gali pasikeisti kai kurių atskaitingųjų agentų sluoksnis. Kaip 2 ir 3 atvejais, susijusiais su iš visumos pasitraukiančiais subjektais, imtis patikslinama taikant nustatytą statistinį metodą, parengtą pagal atrankos teoriją. Jeigu NCB vykdo atsitiktinę atranką, priskiriamos naujos atrankos tikimybės ir svoriai.

3 skirsnis. Kiti atrankos klausimai

7.   Nuoseklumas

31.

 Siekdami užtikrinti nuoseklumą tarp PFĮ palūkanų normų statistinių duomenų dėl indėlių ir paskolų likučių bei dėl naujų su indėliais ir paskolomis susijusių sandorių, atrankos metodą pasirinkę NCB tokiai statistikai rinkti privalo pasitelkti tuos pačius atskaitinguosius agentus. NCB taip pat gali taikyti atrankos metodą PFĮ palūkanų normų statistikos poaibiui, o likusiems duomenims – surašymą. Tačiau jie negali naudoti dviejų arba daugiau skirtingų imčių.

8.   Finansinės inovacijos

32.

 NCB taikant imties procedūrą nereikia įtraukti kiekvieno nacionaliniu lygmeniu egzistuojančio produkto. Tačiau jie negali neįtraukti visos priemonių kategorijos dėl to, kad jos sumos yra labai mažos. Taigi, jeigu priemonių kategoriją siūlo tik viena įstaiga, tą įstaigą reikėtų įtraukti į imtį. Jeigu priemonių kategorijos euro zonos valstybėje narėje nebuvo tuo metu, kai buvo sudaroma pirminė imtis, bet vėliau įstaiga ją sukūrė, kitą kartą atliekant reprezentatyvumo patikrinimą tokią įstaigą reikėtų įtraukti į imtį. Jeigu sukuriamas naujas produktas, į imtį įtrauktos įstaigos turėtų jį nurodyti kitoje savo ataskaitoje, nes visi atskaitingieji agentai privalo teikti ataskaitas apie visus savo produktus.

4 skirsnis. Nacionaliniai svertiniai palūkanų normų vidurkiai ir bendros nacionalinės sandorių sumos

33.

 NCB gauna svertines vidutines palūkanų normas ir susijusias sandorių sumas iš visų esamų reziduojančių atskaitingųjų agentų ir kiekvienai priemonių kategorijai apskaičiuoja nacionalines svertines vidutines palūkanų normas remdamiesi kiekvieno sluoksnio apibendrintomis sandorių sumomis. Duomenys pateikiami ECB.

34.

 Jeigu taikoma atsitiktinė atranka, palūkanų normos įvertinys sluoksnių ir nacionaliniu lygmenimis turi derėti su atrankos procedūra, paprastąja atsitiktine imtimi ar naudojamam dydžiui proporcinga tikimybe, darant prielaidą, kad apibendrintos sumos naudojamos svertiniam palūkanų normų įvertinimui.

35.

 Jeigu atrenkamos didžiausios įstaigos, taikant normų įvertinį reikėtų apibendrinti to paties sluoksnio įstaigų normas atliekant svertinį įvertinimą pagal apskaitomas sumas, o skirtingų sluoksnių duomenis reikėtų apibendrinti taikant apibendrintas sumas kiekviename sluoksnyje.

36.

 Dėl kiekvienos su likučiais susijusių priemonių kategorijos, t. y. 1–26 rodiklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 priedėlyje, NCB pateikia nacionalinę svertinę vidutinę palūkanų normą.

37.

 Dėl kiekvienos su naujais sandoriais susijusių priemonių kategorijos, t. y. 1–23 ir 30–85 rodiklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje, NCB pateikia nacionalinę svertinę vidutinę palūkanų normą. Be to, dėl kiekvieno iš 2–4, 8–11, 13–22 , 33–35 ir 37–85 rodiklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje, NCB pateikia nacionaliniu lygmeniu sudaromų naujų sandorių sumą kiekvienoje priemonių kategorijoje per ataskaitinį mėnesį. Dėl namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, priemonių kategorijų (88–91 rodikliai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje), reikia tik informacijos apie sumas, o informacija apie palūkanų normas renkama, kai įmanoma. Šios naujų sandorių sumos yra susijusios su visa visuma, t. y. visa atramine atskaitingąja visuma, ir, kaip kitų naujų sandorių sumų atveju, šis skaičius įvertinamas taikant 38–40 punktuose aprašytą apibendrinimo procedūrą.

38.

 Jeigu atskaitingieji agentai atrenkami naudojant atsitiktinę atranką ar atrenkant didžiausias įstaigas, sandorių sumoms apibendrinti naudojami išplėtimo koeficientai. Apibendrinimas atliekamas sluoksnio lygmeniu.

39.

 Jeigu taikomas atsitiktinės atrankos metodas, išplėtimo koeficientai apibrėžiami kaip atvirkštinis atrankos tikimybių πi rodiklis, t. y. 1/πi . Apskaičiuotoji naujų B visumos sandorių suma apskaičiuojama taikant šią bendrą formulę:

Image 19

čia:

B – bendra sandorių suma,

Bi – naujų įstaigos i sandorių suma,

πi  – įstaigos i atrankos tikimybė.

40.

 Jeigu taikomas didžiausios įstaigos atrankos metodas, kiekvieno sluoksnio j išplėtimo koeficientai apibrėžiami kaip atvirkštinis sluoksnio aprėpties rodiklis taikant šią formulę:

Image 20

čia:

Image 21
 – bendra suma sluoksnyje j,

Image 22
 – įstaigos i suma kiekviename sluoksnyje j,

Nj 0 – sluoksnyje j neatrinktų kredito įstaigų skaičius,

Nj 1 – sluoksnyje j atrinktų kredito įstaigų skaičius.

41.

 Su naujais sandoriais susiję išplėtimo koeficientai EFj, kaip apibrėžta 40 punkte, apskaičiuojami naujų sandorių sumas pakeičiant susijusiais likučiais. Sluoksnio j apibendrinta suma apskaičiuojama kaip sluoksnio j išplėtimo koeficientas, padaugintas iš apskaitomos sluoksnio j sumos.

42.

 NCB pateikia ECB PFĮ likučių ir naujų sandorių palūkanų normų duomenis dešimttūkstantųjų tikslumu. Tai nepažeidžia jokių NCB sprendimų dėl tikslumo lygio, kurį jie nori taikyti rinkdami duomenis. Skelbiamuose rezultatuose nurodomi ne daugiau kaip du skaičiai po kablelio.

43.

 NCB išdėsto visas normines nuostatas (jų pakeitimus), darančias poveikį PFĮ palūkanų normų statistikai, metodinėse pastabose, kurios yra pateikiamos kartu su nacionaliniais duomenimis.

44.

 Atrankos metodą atskaitingųjų agentų atrankai pasirinkę NCB pateikia pirminės imties atrankos paklaidos įvertį. Naujas įvertis pateikiamas po kiekvienos imties peržiūros.

3 DALIS

Konkrečių produktų pateikimas renkant PFĮ palūkanų normų statistiką

1.

 Toliau esančiuose punktuose apibrėžtų produktų pateikimas turėtų būti naudojamas kaip pavyzdys panašių charakteristikų produktams.

2.

 Laipsniškai didinamas (laipsniškai mažinamas) indėlis ar paskola – tai terminuotas indėlis ar paskola, kuriai taikoma palūkanų norma didėja (mažėja) kiekvienais metais iš anksto nustatytu procentinių punktų skaičiumi. Laipsniškai didinamas (laipsniškai mažinamas) indėlis ir paskola – tai priemonės, kurių palūkanų normos yra fiksuotos visam jų terminui. Dėl indėlio arba paskolos viso termino palūkanų normos ir kitų nuostatų ir sąlygų susitariama iš anksto laiko momentu t0, kai pasirašoma sutartis. Laipsniškai didinamo indėlio pavyzdys – indėlis, kurio sutartas terminas yra ketveri metai ir kuriam pirmaisiais metais taikoma 5 proc. palūkanų norma, antraisiais metais – 7 proc., trečiaisiais metais – 9 proc. ir ketvirtaisiais metais – 13 proc. palūkanų norma. Naujų sandorių AAR laiko momentu t0 PFĮ palūkanų normų statistikoje yra geometrinis koeficientų „1 + palūkanų norma“ vidurkis. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedu NCB gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai šios rūšies produktui taikytų NDER. Likučių AAR laiko momentu nuo t0 iki t3 – tai rodiklis, kurį atskaitingasis agentas taiko apskaičiuodamas PFĮ palūkanų normą, t. y., kaip pavyzdyje dėl sutarto ketverių metų termino indėlio, 5 proc. laiko momentu t0, 7 proc. laiko momentu t1, 9 proc. laiko momentu t2 ir 13 proc. laiko momentu t3.

3.

 PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais paskola, gauta kaip kredito linijos, turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta ir klasifikuojama Reglamento (ES) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) II priedo 2 dalyje. Naujais sandoriais laikomi ir į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiami tik likučiai, t. y. pagal kredito liniją gautos sumos, kurios dar nėra grąžintos. Pagal kredito liniją gautinos sumos, kurios dar nėra gautos arba jau yra grąžintos, nėra įtraukiamos kaip nauji sandoriai ar likučiai.

4.

 Pagal skėtinę sutartį klientui leidžiama gauti paskolas į kelių rūšių paskolų sąskaitas iki tam tikros nustatytos maksimalios sumos, bendrai taikomos visoms paskolų sąskaitoms. Paskolos forma ir (arba) data, kada paskola bus gauta, ir (arba) palūkanų norma nėra nustatoma, kai susitariama dėl skėtinės sutarties, bet gali būti susitariama dėl įvairių galimybių. Tokia skėtinė sutartis nėra įtraukiama į PFĮ palūkanų normų statistiką. Tačiau gavus pagal skėtinę sutartį sutartą paskolą ji įtraukiama į atitinkamą PFĮ palūkanų normų statistikos straipsnį ir kaip nauji sandoriai, ir kaip likučiai.

5.

 Gali būti taupomųjų indėlių, kuriems taikoma bazinė palūkanų norma ir lojalumo ir (arba) prieaugio priemoka. Kai daromas indėlis, nėra žinoma, ar priemoka bus mokama. Mokėjimas priklauso nuo nežinomo būsimo požiūrio į namų ūkio ar ne finansų bendrovės santaupas. Paprastai tokios lojalumo ar prieaugio priemokos nėra įtraukiamos į naujų sandorių AAR. Į likučių AAR visada įtraukiamos normos, kurias atskaitingasis agentas taiko apskaičiuodamas PFĮ palūkanų normas. Taigi, jeigu atskaitingasis agentas skiria tokią lojalumo ar prieaugio priemoką, tai įtraukiama į likučių statistiką.

6.

 Namų ūkiams ar ne finansų bendrovėms paskolos gali būti siūlomos kartu su susijusiais išvestinių finansinių priemonių sandoriais, t. y. palūkanų normų apsikeitimo sandoris / viršutinė palūkanų normos riba / apatinė palūkanų normos riba ir kt. Paprastai tokie susiję išvestinių finansinių priemonių sandoriai nėra įtraukiami į naujų sandorių AAR. Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingasis agentas taiko tuo metu, kai apskaičiuojamos PFĮ palūkanų normos. Taigi, sudarant tokį išvestinių finansinių priemonių sandorį ir atskaitingajam agentui patikslinant namų ūkiui ar ne finansų bendrovei taikomą palūkanų normą, tai įtraukiama į likučių statistiką.

7.

 Gali būti siūlomi indėliai iš dviejų sudedamųjų dalių: indėlis su sutartu terminu, kuriam taikoma fiksuota palūkanų norma, ir įterptoji išvestinė finansinė priemonė, kurios grąža priklauso nuo nustatyto vertybinių popierių biržos indekso rezultatų ar dvišalio valiutos kurso, kai minimalioji garantuota grąža yra 0 proc. Abiejų sudedamųjų dalių terminas gali būti vienodas ar skirtingas. Į naujų sandorių AAR įtraukiama sutarto termino indėlio palūkanų norma, nes dėl jos susitarė indėlininkas ir atskaitingasis agentas ir dedant lėšas ji yra žinoma. Kitos indėlio sudedamosios dalies grąža, priklausanti nuo vertybinių popierių biržos indekso rezultatų ar dvišalio valiutos kurso, žinoma tik ex post, kai sueina produkto terminas, tad jos neįmanoma įtraukti į naujų sandorių palūkanų normą. Taigi įtraukiama tik garantuota minimalioji grąža (paprastai 0 proc.). Į likučių AAR visada įtraukiama palūkanų norma, kurią atskaitingasis agentas taiko tuo metu, kai apskaičiuojamos PFĮ palūkanų normos. Iki termino suėjimo dienos įtraukiama sutarto termino indėlio palūkanų norma, taip pat indėlio su įterptąja išvestine finansine priemone minimalioji garantuota grąža. Tik pasibaigus terminui į likučių PFĮ palūkanų normas įtraukiama atskaitingojo agento mokama AAR.

8.

 Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) I priedo 2 dalyje, į indėlius, kurių terminas yra ilgesnis nei dveji metai, gali būti įtraukiamos pensijų taupymo sąskaitų lėšos. Pagrindinė pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti investuojama į vertybinius popierius, tad sąskaitų palūkanų norma priklauso nuo tokių vertybinių popierių pelningumo. Likusi pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti laikoma grynaisiais, o kredito arba kita įstaiga nustato palūkanų normą taip pat, kaip kitiems indėliams. Padėdamas indėlį namų ūkis nežino, kokia bus bendra pensijų taupymo sąskaitos grąža, ji gali būti ir neigiama. Be to, kai padedamas indėlis, namų ūkis ir kredito ar kita įstaiga susitaria dėl palūkanų normos, taikomos tik indėlio daliai; ji nėra taikoma į vertybinius popierius investuojamai daliai. Taigi, į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiama tik į vertybinius popierius neinvestuota indėlio dalis. Apskaitoma naujų sandorių AAR – tai palūkanų norma, dėl kurios susitarė namų ūkis ir atskaitingasis agentas dėl indėlio dalies, kai indėlis padedamas. Likučių AAR tai palūkanų norma, kurią atskaitingasis agentas taiko pensijų taupymo sąskaitų indėlio daliai apskaičiuodamas PFĮ palūkanų normą.

9.

 Namų ūkiams skirti taupymo planai – tai ilgalaikės taupymo schemos, kurių grąža gali būti maža, bet po tam tikro taupymo laikotarpio namų ūkis ar ne finansų bendrovė įgyja teisę į būsto paskolą su diskontuota palūkanų norma. Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) II priedo 2 dalyje, tokie taupymo planai laikomi ilgesnio nei dvejų metų sutarto termino indėliais, jeigu jie naudojami kaip indėlis. Juos pavertus paskola, jie laikomi paskola namų ūkiams būstui įsigyti. Atskaitingieji agentai prie naujų sandorių duomenų priskiria palūkanų normą, dėl kurios susitariama dedant pirminį indėlį. Atitinkama naujų sandorių suma yra indėlio lėšų suma. Ilgainiui didėjanti indėlio suma įtraukiama tik į likučius. Kai indėlis paverčiamas paskola, tokia nauja paskola įrašoma kaip naujas skolinimo sandoris. Palūkanų norma – tai diskontuota norma, kurią siūlo atskaitingasis agentas. Svoris yra bendra namų ūkiui ar ne finansų bendrovei suteikiamos paskolos suma.

10.

 Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2021/379 (ECB/2021/2) II priedo 2 dalyje, indėliai pagal Prancūzijos būsto planą plan d’épargne-logement (PEL) laikomi ilgesnio nei dvejų metų sutarto termino indėliais. Vyriausybė reguliuoja tokių PEL sąlygas ir nustato fiksuotą palūkanų normą, kuri nesikeičia iki pat indėlio termino, t. y. kiekvienos „kartos“ PEL taikoma vienoda jam skirta palūkanų norma. PEL laikomi bent ketverius metus ir kiekvienais metais klientas prideda minimaliąją iš anksto nustatytą sumą, bet gali bet kada per schemos galiojimo laikotarpį padidinti įmokas. Atskaitingieji agentai į naujus sandorius įtraukia pirminį indėlį, kai sukuriamas naujas PEL. Pirminio PEL lėšų suma gali būti labai maža, tad naujų sandorių palūkanų normos svoris taip pat bus palyginti mažas. Taip užtikrinama, kad naujų sandorių palūkanų norma visuomet atitiktų sąlygas, galiojančias šios „kartos“ PEL. Naujiems PEL taikomos palūkanų normos pokyčiai atsispindi naujų sandorių palūkanų normoje. Vartotojų reakcija į portfelio pokytį pereinant nuo kitų ilgalaikių indėlių prie anksčiau buvusių PEL nėra įtraukiama į naujų sandorių normas, ji atsispindi tik likučių palūkanų normose. Ketverių metų laikotarpio pabaigoje klientas gali prašyti paskolos su diskontuota palūkanų norma arba pratęsti sutartį. Kadangi toks PEL pratęsimas įvyksta automatiškai klientui aktyviai nedalyvaujant ir kadangi dėl sutarties nuostatų ir sąlygų, įskaitant palūkanų normą, iš naujo nesitariama, pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 dalį pratęsimas nelaikomas nauju sandoriu. Pratęsiant sutartį klientui leidžiama įnešti papildomus indėlius, jeigu likutis neviršija nustatytos viršutinės ribos ir sutartis neviršija nustatytos maksimalios termino trukmės metais. Jeigu pasiekiama viršutinė riba ar maksimalus terminas, sutartis įšaldoma. Namų ūkis ar ne finansų bendrovė išsaugo skolinimosi teises ir jiems ir toliau mokamos palūkanos pagal PEL atidarymo metu galiojusias sąlygas, kol lėšos lieka banko apskaitoje. Vyriausybė skiria palūkanų mokėjimo subsidiją greta kredito ar kitos įstaigos siūlomos palūkanų normos. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 dalyje, tik ta kredito ar kitos įstaigos siūlomų palūkanų mokėjimo dalis įtraukiama į PFĮ palūkanų normų statistiką.. Į vyriausybės subsidiją, kuri yra mokama per kredito ar kitą instituciją, bet ne jos, neatsižvelgiama.

11.

 Neigiamas indėlių palūkanų normas reikėtų įtraukti į PFĮ palūkanų normas, jeigu tokios normos atsižvelgiant į rinkos sąlygas nėra išimtinės.

(1)  Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/379 2021 m. sausio 22 d. dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (nauja redakcija) (ECB/2021/2) (OL L 73, 2021 3 3, p.16).

(2)  Europos Centrinio Banko reglamentas (EU) Nr. 1072/2013 2013 m. rugsėjo 24 d. dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2013/34) (OL L 297, 2013 11 7, p. 51).

(3)   2001 m. gruodžio 20 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 63/2002 dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18) (OL L 10, 2002 1 12, p. 24).

(4)   2009 m. kovo 31 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 290/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2009/7) (OL L 94, 2009 4 8, p. 75).

(5)  T. y. variacijų suma sluoksnio viduje, apibrėžta kaip

Image 23
, turi būti gerokai mažesnė nei bendra visos faktinės atskaitingosios visumos variacija, apibrėžta kaip
Image 24
, kur h yra kiekvienas sluoksnis, xi – įstaigos i palūkanų norma,
Image 25
 – sluoksnio h palūkanų normos aritmetinis vidurkis, n – bendras į imtį įtrauktų įstaigų skaičius ir
Image 26
 – visų imtį sudarančių įstaigų palūkanų normų aritmetinis vidurkis.

(6)  NCB gali tiesiogiai paversti absoliučią 10 bazinių punktų vertę esant 90 proc. pasikliovimo lygiui santykine verte, kuri būtų priimtinas didžiausiasis įvertinio variacijos koeficientas.

(7)  Atkreipkite dėmesį, kad ECB statistikos ataskaitoje „Neatsitiktinės atrankos kokybės vertinimo priemonės“, paskelbtoje ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu, 1 ir 2 lentelėse atkreipiamas dėmesys į sintezuotos kiekvienoje šalyje taikomų pirmojo ir trečiojo kvartilių įvertinių MAE rezultatus.

IV PRIEDAS

1 lentelė

Image 27

2 lentelė

Image 28

3 lentelė

LIKUČIŲ PALŪKANŲ NORMŲ PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Pirminis terminas

Prievolė teikti ataskaitas

Indėliai EUR

Iš namų ūkių

Su sutartu terminu

Iki 2 metų

AAR

Virš 2 metų

AAR

Iš ne finansų bendrovių

Su sutartu terminu

Iki 2 metų

AAR

Virš 2 metų

AAR

Paskolos EUR

Namų ūkiams

Būstui pirkti

Iki 1 metų

AAR

Nuo 1 iki 5 metų

AAR

Virš 5 metų

AAR

Vartojimui ir kitiems tikslams

Iki 1 metų

AAR

Nuo 1 iki 5 metų

AAR

Virš 5 metų

AAR

Ne finansų bendrovėms

Iš viso

Iki 1 metų

AAR

 

Nuo 1 iki 5 metų

AAR

 

Virš 5 metų

AAR

 

NAUJŲ SANDORIŲ PALŪKANŲ NORMŲ PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

 

 

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Pradinis terminas, įspėjamasis laikotarpis, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis

Prievolė teikti ataskaitas

Indėliai EUR

Iš namų ūkių

Vienos nakties (*)

 

AAR

Su sutartu terminu

Iki 1 metų terminas

AAR, suma

Nuo 1 iki 2 metų terminas

AAR, suma

Ilgesnis kaip 2 metų terminas

AAR, suma

Išpirktina pranešus (*)

Pranešimas likus iki 3 mėnesių

AAR

Pranešimas likus daugiau nei 3 mėnesiai

AAR

Iš ne finansų bendrovių

Vienos nakties (*)

 

AAR

Su sutartu terminu

Iki 1 metų terminas

AAR, suma

Nuo 1 iki 2 metų terminas

AAR, suma

Ilgesnis kaip 2 metų terminas

AAR, suma

 

Atpirkimo susitarimai

 

 

Paskolos EUR

Namų ūkiams

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei patogumo ir išplėstinis kreditinės kortelės kreditas (*)

AAR

Vartojimui

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų

AAR, suma

Būsto įsigijimui

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų

AAR, suma

Kitiems tikslams

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų

AAR, suma

Ne finansų bendrovėms

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei patogumo ir išplėstinis kreditinės kortelės kreditas (*)

AAR

Kitos paskolos, kurių suma iki 0,25 mln. EUR

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų

AAR, suma

Paskolos, kurių suma nuo 0,25 mln. EUR iki 1 mln. EUR

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų

AAR, suma

Kitos paskolos, kurių suma didesnė nei 1 mln. EUR

Kintama norma ir pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

AAR, suma

Pirminis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų

AAR, suma

(*)  Dėl šių rodiklių sandorių sumos įtraukiamos į pavienių BSI atskaitomybės schemą.

V PRIEDAS

1 DALIS

Atsargų bazės statistika

1 lentelė

Balansinių straipsnių duomenys, kurių reikia rengiant atsargų bazės statistiką

 

Pasaulis

 

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Visos sandorio šalys, išskyrus Eurosistemos ir euro zonos kredito įstaigas, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai

Iš viso

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

9

 Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

9.1

Vienos nakties

R1

 

9.2

Su sutartu terminu – iki 2 metų

9.3

Išpirktina pranešus – iki 2 metų

9

 Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

9.2

Su sutartu terminu – virš 2 metų

R2

 

9.3

Išpirktina pranešus – virš 2 metų

9.4

Atpirkimo sandoriai

R3

 

11

 Išleisti skolos vertybiniai popieriai (visomis valiutomis)

 

 

Iki 2 metų

R4

 

Virš 2 metų (1)

 

R5


2 lentelė

Balansinių straipsnių duomenys, reikalingi kontrolės tikslais

 

A. Vidaus

 

Nepaskirstyta

Vienkartinė išmoka

R6

Suvestinės vienkartinės išmokos apskaičiavimas kontrolės tikslais (R6):

Siekdami apskaičiuoti suvestinę vienkartinę išmoką NCB remiasi mažesniu skaičiumi iš šių:

a)

atsargų bazės straipsniais, padaugintais iš taikytinos atsargų normos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1)6 straipsnyje, ir

b)

vienkartine išmoka, nustatyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 6 straipsnio 2 dalyje.

NCB apskaičiuoja suvestines sumas dėl visų kredito įstaigų, privalančių laikyti atsargas, taip pat, kai tinkama, atsižvelgdami į taisykles, taikomas kredito įstaigų vienkartinėms išmokoms, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1)11 ir 12 straipsniuose.

2 DALIS

Makrosantykių statistika

Kredito įstaigų balansinių straipsnių duomenys, reikalingi makrosantykiui nustatyti

BALANSINIAI

A. Vidaus

B. Euro zona, išskyrus vidaus

C. Kiti pasaulio regionai

D. Iš viso

STRAIPSNIAI

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

(visomis valiutomis)

 

 

 

 

 

 

Iki 2 metų

 

 

 

 

 

MR1

TURTAS

 

 

 

 

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

(visomis valiutomis)

 

 

 

 

 

 

Iki 2 metų

MR2

 

MR3

 

 

 

(1)  Išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių sutartas terminas viršija dvejus metus, taip pat apima kitų kredito įstaigų, kurioms taikomi atsargų reikalavimai, bei ECB ar dalyvaujančių valstybių narių NCB turimų vertybinių popierių sumas.

VI PRIEDAS

Image 29
1 Lentelė Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl PŽĮ ir centrinės valdžios 1

VII PRIEDAS

KREDITO ĮSTAIGŲ STRUKTŪRINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI (SFI)

1.   

Valstybės narės visų kredito įstaigų (KĮ) biurų (vietos filialų) skaičius. Biuras – tai geografiniu požiūriu identifikuota verslo vieta. Institucinių vienetų, kurie nėra KĮ, biurų nereikėtų įtraukti, net jeigu jie priklauso KĮ grupei (bankų grupei).

2.   

KĮ darbuotojų skaičius. Tai visų KĮ rezidenčių darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais. NCB laikosi koncepcijos, naudojamos pateikiant duomenis „Užimtumas (vidaus)“ į RIAD, kaip numatyta Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2018/876 (ECB/2018/16). Institucinių vienetų, kurie nėra KĮ, darbuotojų reikėtų neįtraukti, net jeigu tos įstaigos priklauso bankų grupei. Jeigu faktinių duomenų nėra, NCB pateikia įvertį.

3.   

KĮ iš kitų valstybių narių filialų skaičius. Tai KĮ filialų, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo kitų valstybių narių rezidentės, skaičius. Filialų, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ yra vidaus KĮ, įtraukti nereikia.

4.   

KĮ iš kitų valstybių narių filialų bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visus filialus, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įtrauktus į rodiklį „KĮ iš kitų valstybių narių filialų skaičius“.

5.   

KĮ iš kitų valstybių narių patronuojamųjų įmonių skaičius. Tai KĮ patronuojamųjų įmonių, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo kitų valstybių narių rezidentės, skaičius. Patronuojamųjų įmonių, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ yra vidaus KĮ, įtraukti nereikia.

6.   

KĮ iš kitų valstybių narių patronuojamųjų įmonių bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visas patronuojamąsias įmones, įtrauktas į rodiklį „KĮ iš kitų valstybių narių patronuojamųjų įmonių skaičius“.

7.   

KĮ iš trečiųjų šalių filialų skaičius. Tai KĮ filialų, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo šalyse, kurios nėra valstybės narės, skaičius. Filialų, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ yra vidaus KĮ, įtraukti nereikia.

8.   

KĮ iš trečiųjų šalių filialų bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visus filialus, įtrauktus į rodiklį „KĮ iš trečiųjų šalių filialų skaičius“.

9.   

KĮ iš trečiųjų šalių patronuojamųjų įmonių skaičius. Tai KĮ patronuojamųjų įmonių, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo šalyse, kurios nėra Sąjungos valstybės narės, skaičius. Patronuojamųjų įmonių, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ yra vidaus KĮ, įtraukti nereikia.

10.   

KĮ iš trečiųjų šalių patronuojamųjų įmonių bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visas patronuojamąsias įmones, įtrauktas į rodiklį „KĮ iš trečiųjų šalių patronuojamųjų įmonių skaičius“.

11.   

KĮ iš euro zonos valstybių narių filialų skaičius. Tai KĮ filialų, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo euro zonos valstybių narių (išskyrus duomenis teikiančią valstybę narę) rezidentės, skaičius. Filialų, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ yra vidaus KĮ, įtraukti nereikia.

12.   

KĮ iš euro zonos valstybių narių filialų bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visus filialus, įtrauktus į rodiklį „KĮ iš euro zonos valstybių narių filialų skaičius“.

13.   

KĮ iš euro zonos valstybių narių patronuojamųjų įmonių skaičius. Tai KĮ patronuojamųjų įmonių, reziduojančių duomenis teikiančioje valstybėje narėje, kurių pagrindinės kontroliuojančiosios KĮ ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo euro zonos valstybių narių (išskyrus duomenis teikiančią valstybę narę) rezidentės, skaičius.

14.   

KĮ iš euro zonos valstybių narių patronuojamųjų įmonių bendra turto suma. Tai suvestinis balansas, aprėpiantis visas patronuojamąsias įmones, įtrauktas į rodiklį „KĮ iš euro zonos valstybių narių patronuojamųjų įmonių skaičius“.

15.   

Penkių didžiausių KĮ dalis bendroje turto sumoje (CR5). Tai bankininkystės sektoriaus koncentracija. NCB turi taikyti šį nekonsoliduotą suvestinį metodą šiam rodikliui apskaičiuoti: a) išdėstyti visų duomenis teikiančių KĮ balansų sumas eilės tvarka; b) apskaičiuoti i) penkių didžiausių balansų sumų sumą ir ii) visų balansų sumų sumą bei c) apskaičiuoti i ir ii santykį. Duomenys, kuriuos reikia pateikti ECB, turi būti išreikšti procentais, pvz., 72,4296 proc. vertė turi būti pateikiama kaip 72,4296, o ne 0,7243. Nors penkių didžiausių bankų sudėtis ilgainiui gali keistis, NCB turi pateikti penkių didžiausių KĮ dalį konkrečiu momentu (ataskaitinių metų gruodžio mėn. pabaigoje). Pranešdami apie šį rodiklį, kai konkrečiai susitarta su ECB, konkrečias grupei priklausančias KĮ nacionaliniai centriniai bankai gali laikyti viena KĮ, jeigu taip bankininkystės sektoriaus koncentracija būtų perteikta prasmingiau.

16.   

Herfindahlio indeksas (HI) KĮ bendrai turto sumai. Panašiai kaip ankstesnio rodiklio atveju, tai bankininkystės sektoriaus koncentracija. NCB turi kuo labiau laikytis suvestinio metodo. Šiuo atveju į HI apskaičiavimą reikia įtraukti kiekvienos grupei priklausančios KĮ suvestinį balansą, galbūt naudojant šių įstaigų metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą apskaitos informaciją. Jeigu ne visos KĮ yra įtrauktos į mažų įstaigų ataskaitos duomenis, duomenis reikia apibendrinti.

HI apskaičiuojamas sumuojant visų bankininkystės sektoriaus KĮ rinkos dalių kvadratus ir turi būti pateikiamas ECB pagal šią formulę:

HI = Σn i = 1 (Xi / X)2 , kur:

n

=

bendras KĮ skaičius valstybėje narėje,

Xi

=

KĮi bendra turto suma,

X

=

Σn i = 1Xi = visų valstybės narės KĮ bendra turto suma.

Pranešdami apie šį rodiklį, kai konkrečiai susitarta su ECB, konkrečias grupei priklausančias KĮ nacionaliniai centriniai bankai gali laikyti viena KĮ, jeigu taip bankininkystės sektoriaus koncentracija būtų perteikta prasmingiau.

17.   

Herfindahlio indeksas (HI) bendram vidaus kreditui. Apskaičiuojant šį rodiklį laikomasi metodinių principų, taikomų apskaičiuojant Herfindahlio indeksą KĮ bendrai turto sumai. Tačiau bendra turto suma pakeičiama bendru kreditu, kuris yra paskolų ir skolos vertybinių popierių turtas, susijęs su vidaus ne PFĮ, išskyrus valdžios sektorių (1). Pranešdami apie šį rodiklį, kai konkrečiai susitarta su ECB, konkrečias grupei priklausančias KĮ nacionaliniai centriniai bankai gali laikyti viena KĮ, jeigu taip bankininkystės sektoriaus koncentracija būtų perteikta prasmingiau.

1 lentelė

Kredito įstaigų (KĮ) struktūriniai finansiniai rodikliai

 

1.

Visos KĮ

2.

KĮ iš kitų ES valstybių narių

3.

KĮ iš kitų euro zonos valstybių narių

4.

KĮ iš kitų regionų, išskyrus ES ir vidaus

 

 

 

 

 

Darbuotojų skaičius

N30

 

 

 

Biurų skaičius

N40

 

 

 

Filialų skaičius

 

N10

N10

N10

Patronuojamųjų įmonių skaičius

 

N20

N20

N20

 

 

 

 

 

Herfindahlio indeksas KĮ bendrai turto sumai

H10

 

 

 

Herfindahlio indeksas bendram vidaus kreditui

H20

 

 

 

 

 

 

 

 

Penkių didžiausių KĮ dalis bendroje turto sumoje (CR5)

S10

 

 

 

 

 

 

 

 

Filialų bendra turto suma

 

T11

T11

T11

Patronuojamųjų įmonių bendra turto suma

 

T12

T12

T12

 

 

 

 

 

(1)  Europos regioninių ir nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 m. ESS), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013, sektorius S.13.