2021 9 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/378


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1633

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos lyčių lygybės instituto 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos lyčių lygybės instituto 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0072/2021),

A.

kadangi, remiantis Europos lyčių lygybės instituto (toliau – Institutas) pajamų ir išlaidų suvestinėmis (1), jo galutinis 2019 finansinių metų biudžetas buvo 7 847 000 EUR, tai yra 1,68 proc. mažesnis už 2018 m. biudžetą; kadangi visą Instituto biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2019 finansinių metų Europos lyčių lygybės instituto metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

1.

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2019 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,96 proc., t. y. 0,42 proc. mažesnis, palyginti su 2018 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis siekė 82,50 proc., taigi, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 1,35 proc.;

2.

pažymi, kad 2019 m. iki 28,01 proc. sumažėjo Instituto perkeltos veiklos išlaidos (palyginti su 51,29 proc. 2016 m.); pažymi, kad pirmą kartą perkėlimai į kitus metus nesiekia Audito Rūmų nustatytos 30 proc. tikslinės ribos;

3.

susirūpinęs pažymi, kad 2019 m. paskelbtame ir vėliau pakeistame Instituto metiniame biudžete nebuvo įtraukta asignuotųjų pajamų pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę; pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, pagal Finansinį reglamentą Institutas turėjo pateikti visą būtiną atskleisti informaciją pradiniame paskelbtame biudžete;

Veikla

4.

pažymi, kad Institutas savo veiklos pridėtinei vertei įvertinti ir biudžeto valdymui pagerinti naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kiek tai susiję su veiklos tikslais ir finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymu; taip pat pažymi, kad 2019 m. Institutas įvykdė 95,80 proc. pagal bendrąjį programavimo dokumentą numatytos veiklos; palankiai vertina ketinimą pradėti taikyti konkrečius veiklos rodiklius horizontaliųjų paslaugų veiksmingumui įvertinti;

5.

pažymi, kad Institutas mokslinių tyrimų tikslais ir vykdydamas sklaidos veiklą bendradarbiauja su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir EUROFOUND; palankiai vertina tai, kad Institutas dalyvauja Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklo veikloje ir nagrinėja tolesnes galimybes dalytis ištekliais su kitomis agentūromis; giria už šį bendradarbiavimą ir mano, kad kitos Sąjungos agentūros turėtų sekti jo pavyzdžiu;

6.

ragina Institutą toliau plėtoti sąveiką, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą (žmogiškieji ištekliai, pastatų valdymas, IT paslaugos ir saugumas);

7.

palankiai vertina paskelbtą 2019 m. lyčių lygybės indeksą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir kuris suteikia naujų žinių apie Europos socialinių teisių ramsčio ir jo naujos iniciatyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimo stebėseną;

8.

primena, kad svarbu didinti Instituto vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, taip pat siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Institutas turi toliau iniciatyviai veikti šiuo požiūriu, kad bet kokia kaina būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto pabrėžia, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumui;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad sudarytas kito išorės vertinimo parengiamojo darbo tvarkaraštis; pažymi, kad dėl to, jog pirmojo vertinimo rekomendacijos tebėra įgyvendinamos, ir dėl to, kad Institutas palyginti mažas, jo valdyba atidėjo antrąjį išorės vertinimą (jis nukeltas iš 2020 m. į 2022 m.) ir nusprendė tokį vertinimą vykdyti kas septyneri metai; ragina Institutą pranešti apie įvykių, susijusių su atidėtu išorės vertinimu ir sprendimu pakeisti Komisijos bendrosiose gairėse pateiktą nurodymą atlikti vertinimą kas penkeri metai, raidą; pažymi, kad Komisija mano, jog vertinimo atidėjimas yra tinkamai pagrįstas;

10.

primena, kad Institutas buvo įsteigtas siekiant remti lyčių lygybę ir stiprinti jos propagavimą Sąjungoje, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Sąjungos politikos priemones ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos priemones, kovą su diskriminacija dėl lyties ir Sąjungos piliečių informuotumo apie lyčių lygybę didinimą;

11.

džiaugiasi vykstančiu Instituto ir Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM komiteto) bendradarbiavimu, ypač Instituto indėliu į nuolatines FEMM komiteto pastangas, susijusias su COVID-19 pandemijos poveikiu moterims, smurtu dėl lyties, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijos skirtumu, biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčiai atžvalgios Parlamento priemonės kūrimu; tvirtai remia Instituto veiklą, nes jis, pasitelkdamas tyrimus, mokslinius tyrimus ir kokybiškus duomenis, sudaro sąlygas FEMM komitetui tinkamai atlikti savo darbą; pabrėžia, kad Institutas gali vertingai prisidėti prie visų Parlamento komitetų veiklos siekiant geriau integruoti lyčių aspektą į visas Sąjungos politikos sritis, ir ragina Parlamentą užtikrinti vis glaudesnį bendradarbiavimą;

12.

palankiai vertina Instituto 2019 m. vykdytą veiklą, visų pirma jo atliktą lyčių lygybės visos Sąjungos parlamentuose ir Parlamente analizę;

13.

remia Instituto darbą, nes jis, atlikdamas atitinkamus tyrimus ir mokslinius tyrimus, labai prisideda remiant lyčių lygybę Komisijos, valstybių narių ir Parlamento veikloje;

14.

palankiai vertina Instituto 2021–2023 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir jo pagrindinius tikslus bei prioritetus;

15.

pabrėžia, kad pagrindinė Instituto funkcija – rinkti, analizuoti, tvarkyti ir platinti duomenis bei informaciją apie lyčių lygybę ir rengti, analizuoti, vertinti ir platinti metodines priemones, siekiant paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Sąjungos politikos priemones ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos priemones; ragina Institutą bendradarbiauti su kitomis Sąjungos agentūromis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, ir ragina Komisiją paisyti konkrečios Instituto misijos ir susilaikyti nuo galimybės sujungti Institutą su kitomis Sąjungos agentūromis;

Personalo politika

16.

pažymi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. etatų planas įvykdytas 96,30 proc.: iš 27 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 26 laikinieji darbuotojai (2018 m. patvirtinta 27 pareigybių); taip pat pažymi, kad 2019 m. Institute dirbo 12 sutartininkų ir keturi deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

17.

pažymi, kad dėl dar nepriimto teismo sprendimo dėl laikinųjų darbuotojų įdarbinimo Teismas nusprendė neteikti jokių pastabų dėl „kito klausimo“ dalies, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nepriims galutinio sprendimo; pažymi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė ESTT šešis klausimus dėl Direktyvos 2008/104/EB (2) aiškinimo ir kad tai gali turėti įtakos Instituto laikinųjų darbuotojų naudojimui keliais aspektais, įskaitant darbo užmokestį; ragina Institutą rimtai atsižvelgti į ESTT sprendimą, kai jis bus priimtas, ir pranešti Parlamentui apie tolesnius pokyčius;

18.

pažymi, kad Institutas pranešė apie vieną nuo 2018 m. tiriamą priekabiavimo atvejį; pažymi, kad byla, susijusi su penkiais buvusiais Instituto darbuotojais, apkaltinusiais Institutą naudojimusi „laikinojo darbuotojo“ statusu, yra nagrinėjama ir kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ESTT; pažymi, kad iš pradžių šį atvejį nagrinėjo Lietuvos darbo ginčų komisija, kuri priėmė sprendimus laikinųjų darbuotojų naudai;

19.

reiškia susirūpinimą dėl buvusių laikinųjų darbuotojų ieškinių dėl jų teisių; pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paprašė ESTT įvertinti, ar Direktyva 2008/104/EB taikoma Sąjungos agentūroms, kaip ekonominę veiklą vykdančioms viešosioms įstaigoms, ir ar jos turi visapusiškai taikyti šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su laikinųjų darbuotojų teisėmis į pagrindines darbo ir įdarbinimo sąlygas, ypač atsižvelgiant į darbo užmokestį;

20.

susirūpinęs pažymi, kad valdymo taryboje trūksta lyčių pusiausvyros (7 vyrai ir 23 moteris); susirūpinęs pažymi, kad vyresniojoje vadovybėje nepakankamai atstovaujama vyrams; prašo Instituto ateityje užtikrinti lyčių pusiausvyrą vyresniosios vadovybės lygmeniu; prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į Instituto valdymo tarybą;

21.

yra susirūpinęs dėl to, kad Institute visais lygmenimis yra per daug vienos lyties atstovų, ir primena, kad lyčių klausimai aktualūs ne tik moterims; ragina Institutą dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta didesnė lyčių pusiausvyra;

22.

ragina Institutą stengtis plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politikos sistemą, kuri apimtų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, orientavimą visą gyvenimą ir karjeros raidą, lyčių pusiausvyrą, nuotolinį darbą, geografinę pusiausvyrą ir neįgaliųjų įdarbinimą bei integravimą;

23.

ragina skirti papildomų ir pakankamų lėšų Institutui siekiant padidinti statutinių darbuotojų skaičių ir įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos statutinius darbuotojus, taip pat sustiprinti Instituto pajėgumus mokslinių tyrimų, duomenų rinkimo bei analizės srityse;

24.

reiškia susirūpinimą dėl pažeidimų, kuriuos nustatė Audito Rūmai, susijusių su Instituto išorės ekspertų atranka, t. y. dėl to, kad vykdant išorės ekspertų atrankos ir sutarčių sudarymo procedūras buvo sistemingai nesilaikoma patikimos audito sekos; primena, kad Institutas turi laikytis nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, nustatytų Finansinio reglamento 237 straipsnyje; atkreipia dėmesį į Instituto įsipareigojimą skelbiant naujus kvietimus pareikšti susidomėjimą taikyti patobulintas procedūras;

Viešieji pirkimai

25.

pažymi, kad 2019 m. buvo baigtos 47 su veikla susijusios ir 62 administracinės viešųjų pirkimų procedūros; pažymi, kad Institutas nustatė viešųjų pirkimų gaires, siekdamas pagerinti dokumentų kokybę, ir surengė mokymus naujiems darbuotojams ir projektų vadovams; pažymi, kad 2019 m. Institutas įdiegė e. pasiūlymų teikimo priemonę;

26.

pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė patikimos audito sekos išorės ekspertų atrankos ir įdarbinimo procedūros atžvilgiu ar įrodymų, kad ekspertams buvo patikėtos užduotys remiantis iš anksto nustatytais atrankos kriterijais, pagal kuriuos jų kompetencija buvo lyginama su kitų potencialių kandidatų kompetencija; pažymi, kad Audito Rūmai manė, jog susiję mokėjimai buvo netvarkingi; pažymi, kad mokėjimai nesiekia reikšmingumo ribinės vertės; vis dėlto pabrėžia, kad ši klaida yra sisteminė ir nuolat kartojasi;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

27.

atkreipia dėmesį į esamas Instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; palankiai vertina tai, kad Instituto interneto svetainėje paskelbtos valdymo tarybos narių ir Instituto vyresniosios vadovybės interesų deklaracijos ir gyvenimo aprašymai;

Vidaus kontrolė

28.

pažymi, kad Vidaus audito tarnybai 2017 m. atlikus auditą pateiktos paskutinės trys rekomendacijos dėl suinteresuotųjų subjektų santykių valdymo ir išorės komunikacijos buvo įgyvendintos; pažymi, kad visos po Vidaus audito tarnybos atlikto audito pateiktos rekomendacijos ir papildomos rekomendacijos dėl veiklos procesų, kuriais remiami viešieji pirkimai, buvo įgyvendintos 2019 m., o paskutinioji papildoma rekomendacija įgyvendinta 2020 m. pradžioje;

29.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog nuo 2016 m. Institutas nevykdė ex-post biudžeto vykdymo operacijų kontrolės; pažymi, kad Audito Rūmai rekomenduoja specialią ex-post kontrolės programą, paremtą konkrečia rizika;

Kitos pastabos

30.

atkreipia dėmesį į Instituto pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; atkreipia dėmesį į tai, kad Institutas paskyrė už ekologiją atsakingą administratorių, kurio užduotis – sumažinti Instituto veiklos poveikį aplinkai;

31.

atkreipia dėmesį į Instituto padarytą pažangą skleidžiant tyrimų rezultatus visuomenei ir užmezgant ryšius su visuomene per socialinę žiniasklaidą ir kitas priemones;

32.

pažymi, jog reikia taikyti kompleksinį metodą, kad Sąjungos institucijų interneto svetainės būtų prieinamos bet kokios rūšies negalią turintiems asmenims, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2016/2102, įskaitant galimybę naudotis nacionalinėmis gestų kalbomis; siūlo į šį procesą įtraukti neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas;

33.

primena, jog svarbu Institutui didinti matomumą žiniasklaidoje ir internete, kad jo veikla būtų žinoma;

34.

palankiai vertina Instituto pastangas paskirti už ekologiją atsakingą administratorių, siekiant sukurti aplinką tausojančią darbo aplinką;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra kompleksinio pobūdžio, pateikiamos 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje (3) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1)   OL C 107, 2020 3 31, p. 112.

(2)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).

(3)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0215.