TAMARA ĆAPETA IŠVADA,
pateikta 2024 m. rugsėjo 19 d. ( 1 )
Byla C‑607/21
XXX
prieš
État belge
(Conseil d’État (Valstybės Taryba, Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas asmenų judėjimas – Direktyva 2004/38/EB – Naudos gavėjų ratas – 2 straipsnio 2 dalies d punktas – Tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis – Sąvoka „priklausomumas“ – Vieta, kurioje turi susiklostyti priklausomumo situacija – Išlaikomo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio teisė gyventi šalyje – Prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimas priimančiojoje valstybėje narėje praėjus keleriems metams po persikėlimo iš kilmės šalies – Buvimo priimančiojoje valstybėje narėje teisėtumas – Priklausomumo įrodymai“
I. Įvadas
|
1. |
Belgijos valdžios institucijos atsisakė išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę XXX, trečiosios šalies pilietei (toliau – TŠP), kuri atvyko į Belgiją pas savo sūnų ir jo partnerę, judžią Sąjungos pilietę. Ši byla iškelta dėl to atsisakymo. |
|
2. |
Pagal Pilietybės direktyvą ( 2 ) valstybės narės turi išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę TŠP tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui, kuris yra išlaikomas asmuo ir dėl to yra įgijęs išvestinę teisę gyventi šalyje. |
|
3. |
Šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Pilietybės direktyvoje įtvirtintos priklausomumo sąvokos geografinį aspektą ir atsakyti į klausimą, ar šiai sąvokai lemiamą reikšmę turi tai, kad aukštutinės linijos giminaičiui buvo reikalinga globa jo kilmės šalyje. |
II. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
|
4. |
XXX yra Maroko pilietė ir Belgijoje gyvenančio Belgijos piliečio AL motina. AL partnerė N. E. K. yra Nyderlandų pilietė, persikėlusi į Belgiją, kur nuo 2005 m. gyvena kartu su AL ( 3 ). |
|
5. |
2011 m. liepos 25 d. XXX atvyko į Belgijos teritoriją, turėdama turistinę vizą. |
|
6. |
2011 m. rugsėjo 21 d. ji pateikė prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, motyvuodama tuo, kad yra sūnaus išlaikoma. Vis dėlto, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atitinkami Belgijos teisės aktai buvo iš dalies pakeisti prieš pat XXX pateikiant prašymą – juose nebebuvo numatyta Belgijos piliečių teisės į šeimos susijungimą su aukštutinės linijos giminaičiais ( 4 ). Dėl to 2011 m. spalio 21 d. buvo atmestas pirmasis XXX prašymas. |
|
7. |
2015 m. birželio 26 d. XXX, kuri, atrodo, ir toliau gyveno Belgijoje su savo sūnumi ir jo partnere, pateikė antrąjį prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę. Šį kartą ji pateikė prašymą kaip savo sūnaus partnerės N. E. K. išlaikoma šeimos narė, nes ši yra judi Sąjungos pilietė, kuriai taikoma Pilietybės direktyva. |
|
8. |
2015 m. rugsėjo 28 d. nacionalinės institucijos šį prašymą atmetė remdamosi dviem pagrindais: pirma, jos sūnaus ir jo partnerės namų ūkio ištekliai nebuvo pakankamai pagrįsti dokumentais ir, antra, XXX priklausomumą patvirtinantys dokumentai buvo per seni. Tame sprendime taip pat buvo nurodyta išvykti iš Belgijos teritorijos. |
|
9. |
XXX užginčijo tą atmetimą, bet 2016 m. balandžio 14 d.Conseil du contentieux des étrangers (Užsieniečių ginčų taryba, Belgija) jos skundą atmetė. Atmetant skundą buvo išnagrinėtas tik pirmasis pagrindas – nepakankami dokumentiniai įrodymai, patvirtinantys globojančiojo namų ūkio išteklius, o argumentas, kad dokumentai, patvirtinantys XXX priklausomumą, yra per seni, nebuvo nagrinėtas. |
|
10. |
2017 m. lapkričio 9 d. XXX pateikė trečiąjį prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę – vėl kaip savo sūnaus partnerės Sąjungos judžios pilietės N. E. K. šeimos narė. |
|
11. |
2018 m. gegužės 2 d. šis prašymas taip pat buvo atmestas. Viena iš atmetimo priežasčių buvo ta, kad dokumentai, pateikti siekiant įrodyti jos materialinį nepriteklių (be kita ko, 2011 m. Maroko mokesčių inspektoriaus išduotas informacinis dokumentas ir Maroke išduota pažyma dėl materialinio nepritekliaus), taip pat įrodyti finansinę paramą, gaunamą iš namų ūkio, prie kurio ji pareiškė norinti prisijungti (2010 ir 2011 m. piniginių perlaidų įrodymai), buvo per seni. |
|
12. |
XXX ginčijo šio atmetimo pagrįstumą. 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Conseil du contentieux des étrangers (Užsieniečių ginčų taryba) atmetė jos skundą. Ši institucija manė, kad priklausomumą galima konstatuoti, kai yra įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, priklausomumo situacija turi susiklostyti kilmės šalyje prieš šeimos nariui atvykstant į Belgiją. Šios tarybos nuomone, tai išplaukia iš Sprendimo Jia ( 5 ). Antra, norint įrodyti šią priklausomumo situaciją, nepakanka, kad globojantysis šeimos narys turėtų pakankamai išteklių ar gyventų kartu su pareiškėju, nes dar reikia, kad pareiškėjas įrodytų, jog to globojančiojo šeimos nario materialinė parama jam buvo reikalinga tuo momentu, kai buvo pateiktas prašymas. |
|
13. |
2019 m. spalio 3 d. XXX apskundė tą sprendimą Conseil d’État (Valstybės Taryba, Belgija). Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl to kasacinio skundo. |
|
14. |
Conseil d’État (Valstybės Taryba) paaiškino, kad svarbus šios bylos ir ankstesnių Teisingumo Teismo išspręstų bylų skirtumas yra tas, kad šeimos narė, siekianti pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, jau šešerius metus gyvena valstybės, kurioje nori prisijungti prie Sąjungos piliečio, teritorijoje. Taigi ji mano, kad dėl to reikia papildomų susijusios Sąjungos teisės išaiškinimų. |
|
15. |
Esant šioms aplinkybėms, Conseil d’État (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
|
16. |
Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė XXX, Belgijos, Čekijos, Danijos ir Vokietijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. |
|
17. |
2022 m. spalio 28 d. Teisingumo Tesimo pirmininko sprendimu šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 55 straipsnio 1 dalies b punktą, kol bus priimtas Sprendimas Chief Appeals Officer byloje C‑488/21. |
|
18. |
2023 m. gruodžio 21 d. paskelbus tą sprendimą ( 6 ), Teisingumo Teismas paklausė prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje pateikusio teismo, ar šis pageidauja, kad jo pateikti prejudiciniai klausimai būtų nagrinėjami toliau. |
|
19. |
2024 m. sausio 19 d. raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakė, jog pageidauja, kad visi jo pateikti klausimai būtų nagrinėjami toliau, nes mano, kad tame sprendime į juos neatsakyta. |
|
20. |
Taigi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2024 m. sausio 24 d. |
|
21. |
2024 m. birželio 13 d. įvyko posėdis, per jį buvo išklausytos XXX, Belgijos, Danijos ir Vokietijos vyriausybės, taip pat Komisija. |
III. Analizė
A. Įvadas
1. Šios išvados struktūra
|
22. |
Pagal Pilietybės direktyvą judaus Sąjungos piliečio šeimos nariams suteikta teisė atvykti pas tą pilietį į valstybę, į kurią šis persikėlė (toliau – priimančioji valstybė narė). Tam direktyvos 7 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta šeimos narių teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje. |
|
23. |
Tai, ar asmuo gali būti laikomas judaus Sąjungos piliečio šeimos nariu, priklauso ne nuo to piliečio pasirinkimo, o nuo Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje pateiktos šios sąvokos apibrėžties. Be Sąjungos piliečio sutuoktinio, pripažinto partnerio ir nepilnamečių vaikų, Pilietybės direktyvoje teisė gyventi šalyje suteikta ir išlaikomiems tiesioginiams palikuonims, iki 21 metų amžiaus (šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies c punktas), ir išlaikomiems tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams (tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktas). |
|
24. |
Taigi tam, kad XXX galėtų pasinaudoti teise gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvą, ji turi būti išlaikoma judaus Sąjungos piliečio. |
|
25. |
Iš Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punkto teksto ir jurisprudencijos matyti, jog tam, kad būtų taikoma ši direktyva, aukštutinės linijos giminaitis (arba palikuonis) nebūtinai turi būti išlaikomas savo tiesioginio giminaičio (nagrinėjamu atveju – XXX sūnaus AL), bet gali būti išlaikomas ir jo sutuoktinio arba partnerio (nagrinėjamu atveju – N. E. K.) ( 7 ). Jeigu tiesioginis giminaitis ir jo partneris, judus Sąjungos pilietis, sudaro namų ūkį, pakanka to, kad tiesiosios aukštutinės linijos giminaitį globotų to namų ūkio narys ( 8 ). |
|
26. |
Proceso Teisingumo Teisme šalys sutiko su šiuo išaiškinimu. Taigi neginčijama, kad XXX gali reikalauti teisės gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvą, jeigu ji yra išlaikoma namų ūkio, kurį sudaro jos sūnus, ne judus Sąjungos pilietis, ir jo partnerė – judi Sąjungos pilietė. |
|
27. |
XXX, kaip TŠP, pagal Pilietybės direktyvos 9 straipsnį privalo pateikti prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, kurią priimančioji valstybė narė privalo išduoti, jeigu ji yra išlaikoma šeimos narė ( 9 ). |
|
28. |
Nemažai Teisingumo Teismą pasiekusių bylų buvo iškelta dėl valstybės narės atsisakymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę ( 10 ) arba pripažinti kitą Pilietybės direktyvoje išlaikomiems giminaičiams suteiktą teisę, pavyzdžiui, teisę į vienodas sąlygas gauti socialines išmokas ( 11 ). Šiose bylose pateikta tam tikrų Pilietybės direktyvoje vartojamos priklausomumo sąvokos išaiškinimų. |
|
29. |
Naujas šios bylos aspektas yra laikotarpis (daugiau kaip šešeri metai), praėjęs nuo XXX persikėlimo į Belgiją iki jos prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo ( 12 ). Dėl to kyla geografinis klausimas: ar XXX padėtis jos kilmės šalyje yra svarbi vertinant jos priklausomumą. |
|
30. |
Atitinkamose ankstesnėse bylose išnagrinėtais atvejais prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo momentu pareiškėjas buvo arba neseniai persikėlęs į priimančiąją valstybę narę, arba pateikė tokį prašymą iš savo kilmės šalies. Sprendime Jia nagrinėtu atveju aukštutinės linijos šeimos narė prašė išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę praėjus trims mėnesiams po persikėlimo į Švediją. Sprendime Reyes išnagrinėtu atveju palikuonė pateikė prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę praėjus 26 dienoms po atvykimo į Švediją. Sprendime Rahman aptartu atveju kiti šeimos nariai (tie, kuriems taikoma Pilietybės direktyvos 3 straipsnio 2 dalis, o ne 2 straipsnio 2 dalis), prašė išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę prieš persikeldami į Jungtinę Karalystę iš savo kilmės šalies. Taigi tais atvejais, kai buvo prašoma išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, priklausomumo vertinimo vieta galėjo būti tik kilmės šalis, kurioje tie šeimos nariai gyveno prieš nuspręsdami atvykti pas Sąjungos pilietį. |
|
31. |
Vis dėlto XXX jau ilgą laiką buvo globojama Belgijoje. Ar siekiant nuspręsti dėl to, ar ji yra išlaikomas asmuo, reikia vertinti jos padėtį kilmės šalyje, buvusią prieš šešerius metus (2011 m.), arba kokia ji būtų buvusi 2017 m., jei XXX nebūtų persikėlusi? |
|
32. |
Šis „priklausomumo geografijos“ klausimas yra svarbiausias aspektas, kuriuo grindžiami visi šioje byloje pateikti klausimai. |
|
33. |
Prieš atsakydama į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos šiai bylai svarbius klausimus, kurie jau yra išspręsti jurisprudencijoje. |
2. Su „priklausomumu“ susiję klausimai, kurie jau buvo išspręsti
|
34. |
Yra keletas šiai bylai svarbių aspektų, kurie, mano nuomone, yra išspręsti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. |
|
35. |
Pirma, iš sprendimų Lebon ( 13 ) ir Jia ( 14 ) matyti, kad priklausomumas yra faktinė situacija, kai šeimos narį globoja judus Sąjungos pilietis ( 15 ). |
|
36. |
Antra, globos poreikis turi būti realus. Taigi Sprendime Jia Teisingumo Teismas paaiškino, kad šeimos nariai, siekiantys įgyti teisę gyventi šalyje remdamiesi Pilietybės direktyva, turi, atsižvelgiant į jų ekonomines ir socialines sąlygas, negalėti patys patenkinti savo pagrindinių poreikių ( 16 ). |
|
37. |
Trečia, iš jurisprudencijos matyti, kad priklausomumas apima bent jau materialinės paramos poreikį ( 17 ). Taigi Sprendime Jia Teisingumo Teismas nagrinėjo situaciją, kai TŠP tiesiosios aukštutinės linijos giminaitė (motina) buvo finansiškai priklausoma nuo savo sūnaus ir marčios ( 18 ). Sprendime Reyes aptarta globa – patėvio lėšų siuntimas TŠP dukrai ( 19 ). Apie panašią globą kalbama ir šioje byloje: pareiškėjos priklausomumo įrodymai buvo iš dalies atmesti remiantis tuo, kad pateikti finansiniai dokumentai buvo laikomi pasenusiais. |
|
38. |
Ketvirta, teisė gyventi šalyje atsiranda automatiškai, kai susiklosto tam tikra priklausomumo situacija, t. y. i) realus tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio (arba palikuonio) globos poreikis; ir ii) judaus Sąjungos piliečio noras teikti tokią globą. Leidimo gyventi šalyje kortelė arba registracijos sertifikatas nėra teisės gyventi šalyje sudedamoji dalis, nes tokie dokumentai yra tik deklaratyvūs ( 20 ). |
|
39. |
Nepaisant leidimo gyventi šalyje kortelės deklaratyvaus pobūdžio, kaip jau paaiškinta (žr. šios išvados 27 punktą), išlaikomi giminaičiai TŠP yra įpareigoti prašyti ją išduoti ( 21 ). Tokia leidimo gyventi šalyje kortelė yra svarbi siekiant užtikrinti teisinį saugumą, kiek tai susiję su teisės gyventi šalyje buvimu, ir taip palengvinti šios teisės įgyvendinimą bei šeimos nario integraciją į priimančiąją valstybę narę ( 22 ). Be to, kai šeimos narys yra TŠP, kaip nagrinėjamu atveju, leidimo gyventi šalyje kortelė padeda tam asmeniui laisvai judėti Europos Sąjungos viduje ir grįžti į priimančiąją valstybę narę be administracinių kliūčių ( 23 ). Vis dėlto įpareigojimo prašyti išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę nevykdymas nereiškia, kad prarandama teisė gyventi šalyje, nes tokia kortelė nėra teisės gyventi šalyje buvimo sąlyga ( 24 ). |
|
40. |
Apibendrinant pažymėtina, kad iš jurisprudencijos matyti: kai judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio faktinė padėtis yra tokia, kad jam iš tikrųjų reikia to judaus Sąjungos piliečio (arba jo sutuoktinio ar partnerio) globos, pagal Pilietybės direktyvą šiam asmeniui automatiškai suteikiama teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje. |
|
41. |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pereisiu prie prejudicinių klausimų. |
B. Pirmasis klausimas – priklausomumo geografija
|
42. |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nacionalinės valdžios institucijos, vertindamos priklausomumą, kaip reikalaujama pagal Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktą, turi atsižvelgti į judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio, kuris jau yra priimančiosios valstybės narės teritorijoje, padėtį. |
|
43. |
Šį klausimą galima suprasti dvejopai: i) kaip klausimą, ar tokio asmens prašymas išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę apskritai turėtų būti vertinamas; ii) ar nagrinėjant prašymą svarbu atsižvelgti tik į padėtį, buvusią prieš pareiškėjui persikeliant į priimančiąją valstybę narę. Bet kuriuo atveju šiame klausime svarbus geografinis aspektas – ar pareiškėjo padėtis jo kilmės šalyje yra lemiama vertinant priklausomumą? |
|
44. |
Kitaip tariant, ar tam, kad būtų įrodytas XXX priklausomumas ir taip pripažinta, kad ji turi teisę gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvą, būtina, kad ji būtų buvusi išlaikoma AL ir N. E. K. namų ūkio tuo metu, kai dar gyveno savo kilmės šalyje? |
1. Proceso Teisingumo Teisme šalys argumentai
|
45. |
Šio proceso šalys pateikė keturis skirtingus pasiūlymus dėl to, kokius veiksnius kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, kai sprendžia, ar išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę. |
|
46. |
XXX ir Vokietijos vyriausybės nuomone, pakanka įrodyti, kad prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo metu, t. y. nagrinėjamu atveju – jis pateiktas 2017 m., Belgijoje (priimančiojoje valstybėje) buvo globos poreikis. |
|
47. |
Belgijos vyriausybės pozicija buvo kiek paini. Ši vyriausybė paaiškino, kad XXX turėjo įrodyti, jog yra išlaikoma tuo metu, kai pateikė prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, o nagrinėjamu atveju tai buvo 2017 m., tačiau neaišku, ar ji turėjo įrodyti, kad buvo išlaikoma Belgijoje, ar savo kilmės šalyje. Ši vyriausybė per teismo posėdį patikslino, kad Belgijos valdžios institucijoms visiškai nerūpi situacija Belgijoje, o tik XXX padėtis jos kilmės šalyje. Vis dėlto ji taip pat tvirtino, kad iš XXX nereikalauta pateikti dokumentų, įrodančių, kad 2017 m. ji būtų buvusi išlaikoma savo kilmės šalyje, jeigu būtų grįžusi ten gyventi. |
|
48. |
Komisija ir Danijos vyriausybė mano, kad priklausomumas turi būti kilmės šalyje tuo metu, kai tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis pateikia prašymą dėl prisijungimo prie Sąjungos piliečio ir tuo tikslu pirmą kartą atvyksta į Europos Sąjungą. Teisingumo Teismui priėmus Sprendimą Chief Appeals Officer, jos mano, kad priklausomumas turi būti ir tuo metu, kai pateikiamas prašymas išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, jeigu tas momentas yra nutolęs laiko atžvilgiu nuo persikėlimo į priimančiąją valstybę narę momento. Be to, Komisija paaiškino, kad tai būtina siekiant išvengti kortelės išdavimo, kai jai išduoti nebėra pagrindo ( 25 ). |
|
49. |
Komisijos ir Danijos vyriausybės nuomone, atliekant vertinimą šiuo antruoju atveju, valdžios institucijos turėtų klausti, ar aukštutinės linijos giminaitė yra išlaikoma priimančiojoje valstybėje narėje, o ne ar ji būtų išlaikoma savo kilmės šalyje. Danijos vyriausybė paaiškino, kad, esant tokiai situacijai, kokia susiklostė šioje byloje nagrinėjamu atveju, Danijos valdžios institucijos prašytų pateikti dviejų rūšių dokumentus, būtent senesnius 2008, 2009 ir 2010 m., t. y. i) laikotarpio iki atvykimo, dokumentus, įrodančius, kad asmuo buvo išlaikomas savo kilmės šalyje; ii) naujesnius dokumentus, įrodančius, kad priklausomumo situacija nėra išnykusi ir priimančiojoje valstybėje narėje prašymo pateikimo momentu. |
|
50. |
Galiausiai, Čekijos vyriausybės nuomone, priklausomumo sąlyga gali būti įvykdyta arba kilmės valstybėje, arba priimančiojoje valstybėje narėje. |
2. Vertinimas
|
51. |
Mano nuomone, globos poreikis kilmės šalyje nėra pripažinimo išlaikomu asmeniu, kaip tai suprantama pagal Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktą, sąlyga. |
|
52. |
Nei iš Pilietybės direktyvos teksto, konteksto ar tikslo, nei iš su šia direktyva susijusios jurisprudencijos neišplaukia reikalavimas, kad judaus Sąjungos piliečio šeimos narys, prieš atvykdamas pas jį, būtų išlaikomas savo kilmės šalyje arba būtų išlaikomas, jeigu ten grįžtų. |
|
53. |
Tam, kad atsirastų teisė gyventi šalyje, grindžiama priklausomumu, taigi ir kad būtų išduota leidimo gyventi šalyje kortelė, pakanka, kad tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis būtų priklausomas nuo judaus Sąjungos piliečio tuo momentu, kai buvo pateiktas prašymas išduoti tą kortelę. Vieta, kurioje toks priklausomumas atsiranda, nėra svarbi. |
a) Pilietybės direktyva nesieja teisės gyventi šalyje su jokia geografine sąlyga
|
54. |
Dėl reikalavimo, kad priklausomumo situacija būtų kilmės šalyje, esu linkusi sutikti su XXX nuomone, jog Pilietybės direktyvoje tokio reikalavimo nenumatyta. |
1) Teisės akto tekstas, kontekstas ir genezė
|
55. |
Pradedant nuo Pilietybės direktyvos teksto pažymėtina, kad 2 straipsnio 2 dalies d punkte, kitaip nei 3 straipsnio 2 dalies a punkte ( 26 ), nekalbama apie šalį, iš kurios atvyko šeimos narys. Šioje nuostatoje tik reikalaujama, kad priklausomumas būtų, nenurodant, kur jis turi būti. |
|
56. |
Jei 2 straipsnio 2 dalies d punktą vertintume platesniame Pilietybės direktyvos kontekste, jos 10 straipsnio 2 dalies d punkte, susijusiame su leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimu, apskritai reikalaujama, kad tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis pateiktų dokumentus, įrodančius, kad įvykdyti 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyti reikalavimai. Jame nenurodyta, kad tokie įrodymai turi būti gauti aukštutinės linijos giminaičio kilmės šalyje ( 27 ). |
|
57. |
Teisės aktų genezę taip pat galima aiškinti kaip rodančią, kad geografinio reikalavimo nenumatyta. Nors Direktyvoje 68/360/EEB ( 28 ) buvo reikalaujama pateikti dokumentinius įrodymus iš kilmės šalies, ta direktyva buvo panaikinta ir pakeista Pilietybės direktyva, kurioje nebėra tokio reikalavimo, kiek tai susiję su tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais. |
2) Jurisprudencija
|
58. |
Šalių argumentai dėl vietos, kurioje turi susiklostyti priklausomumo situacija, taip pat buvo susiję su vienu Sprendimo Jia punktu, kurį jie aiškino skirtingai. To sprendimo 37 punkte Teisingumo Teismas nurodė: „[m]aterialinės paramos poreikis turi egzistuoti šių giminaičių pagal tiesiąją aukštutinę liniją kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jie atvyko, tuo metu, kai jie pateikia prašymą prisijungti prie šio Bendrijos piliečio“. Prie panašios išvados Teisingumo Teismas priėjo ir sprendimuose Rahman ( 29 ) ir Reyes ( 30 ). |
|
59. |
Šį teiginį galima suprasti taip, kad priklausomumas turėjo būti kilmės šalyje. Dar jį galima suprasti kaip teiginį, kad priklausomumas nagrinėjamas prašymo pateikimo metu – sprendimuose Jia, Reyes ir Rahman aptartais atvejais šis momentas (beveik) sutapo su atitinkamų aukštutinės linijos giminaičių padėtimi jų kilmės šalyse. |
|
60. |
Visos proceso šalys, išskyrus XXX ir Vokietijos vyriausybę, Sprendimo Jia 37 punktą aiškino taip, kad priklausomumas jau turėjo būti kilmės šalyje prieš šeimos nariui atvykstant pas judų Sąjungos pilietį. |
|
61. |
O XXX tvirtino, kad, teiginys, išdėstytas Sprendime Jia ir kituose panašiai suformuluotuose sprendimuose, siejamas su tų bylų aplinkybėmis, nepatvirtina pirma nurodytos išvados. |
|
62. |
Sutinku su antruoju aiškinimu, kad Sprendimo Jia 37 punktas nepatvirtina išvados, pagal kurią reikalavimas, kad globos poreikis būtų kilmės šalyje, yra Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punkte ir 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga. |
|
63. |
Tą Sprendime Jia išdėstytą teiginį, pakartotą sprendimuose Rahman ir Reyes (žr. šios išvados 58 punktą), iš tiesų reikia sieti su tų bylų aplinkybėmis ir su klausimais, į kuriuos Teisingumo Teismas teikė atsakymus. Sprendimuose Jia ir Reyes nagrinėtais atvejais šeimos nariai paprašė išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę netrukus po to, kai atvyko į priimančiosios valstybės narės teritoriją (žr. šios išvados 59 punktą). Sprendime Rahman nagrinėtu atveju šeimos nariai prašė leidimo gyventi šalyje dar prieš persikeldami į Jungtinę Karalystę iš savo kilmės šalies. Taigi tuose sprendimuose daroma nuoroda į kilmės šalį grindžiama tuo, kad valdžios institucijos, sprendžiančios, ar išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, siekdamos įvertinti, ar atitinkami asmenys buvo išlaikomi judaus Sąjungos piliečio, galėjo nagrinėti tik laikotarpį iki persikėlimo į priimančiąją valstybę narę. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nuo atvykimo į Belgiją momento iki prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę vertinimo momento praėjo šešeri metai. Taigi citatos iš Sprendimo Jia negalima mechaniškai perkelti nagrinėjant šios bylos aplinkybes. |
|
64. |
Be to, kaip pažymėjo ir XXX, Sprendimo Jia 37 punktą reikia suprasti jį siejant su konkrečiu klausimu, į kurį Teisingumo Teismas atsakė tame prejudiciniame sprendime. Toje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar priklausomumo sąvoka reiškia, kad šeimos narys negali pasiekti net minimalaus priimtino pragyvenimo lygio savo kilmės valstybėje ( 31 ). Taigi Teisingumo Teismo buvo klausiama apie globos būtinumo lygį, kuriam esant atsiranda priklausomumas, o ne apie tai, kur ta globa turėjo tapti būtina. |
|
65. |
Sprendime Chief Appeals Officer Teisingumo Teismas jau yra patvirtinęs, kad sprendimuose Jia ir Reyes padarytas išvadas reikia vertinti atsižvelgiant į tų bylų aplinkybes ir kad jos negali būti automatiškai taikomos siekiant atsakyti į toje byloje iškeltą klausimą. Tame sprendime Teisingumo Teismas paaiškino, kad byloje, kurioje priimtas Sprendimas Reyes, jo buvo prašoma nuspręsti dėl sąlygų, kurios turi būti įvykdytos tuo metu, kai suinteresuotasis asmuo prašo suteikti išvestinę teisę gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, o ne dėl sąlygų, kurias šis suinteresuotasis asmuo turi įvykdyti, kad ši teisė būtų išsaugota ( 32 ). |
|
66. |
Šioje byloje Teisingumo Teismo taip pat prašoma išsiaiškinti kitokį klausimą nei ankstesnėse bylose. Joje keliamas klausimas, ar išlaikomo asmens padėtis kilmės šalyje turi reikšmės vertinant priklausomumą, kai, kitaip nei sprendimuose Jia ir Reyes išnagrinėtais atvejais, nuo persikėlimo iš kilmės šalies iki prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo praėjo daug laiko. |
|
67. |
Ankstesnėse bylose nebuvo atsakyta į tokį klausimą, taigi jomis negalima automatiškai remtis siekiant išspręsti ginčą nagrinėjamoje byloje. |
3) Sprendimo „Chief Appeals Officer“ reikšmė
|
68. |
Kai kurių įstojusių į šią bylą šalių pateiktas Sprendimo Chief Appeals Officer aiškinimas leidžia manyti, kad priklausomumo sąvoka turi ne tik geografinį, bet ir laiko aspektą. Pagal šį aiškinimą priklausomumas iš tiesų turi atsirasti kilmės šalyje, tačiau vėliau jis neturi išnykti ir priimančiojoje valstybėje narėje. Taigi, jeigu nuo persikėlimo momento iki prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo momento praėjo nemažai laiko, vertinant priklausomumą svarbios dvi vietos – kilmės šalis (praeityje) ir priimančioji valstybė narė (šiuo metu). |
|
69. |
Aš Teisingumo Teismo sprendime Chief Appeals Officer padarytas išvadas suprantu kitaip. |
|
70. |
Atsakydamas į vieną iš toje byloje užduotų klausimų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Pilietybės direktyvą tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis išsaugo teisę gyventi šalyje tol, kol yra išlaikomas, ir kad ši teisė gali būti prarasta, jeigu priklausomumo nebelieka ( 33 ). Teisingumo Teismas neteigė, kad priklausomumas turėjo atsirasti tuo metu, kai šeimos narė tebebuvo savo kilmės šalyje. Toje byloje Teisingumo Teismo nebuvo prašoma nurodyti, kur turi atsirasti priklausomumas. Bylos esmė veikiau buvo ta, kad priklausomumo situacija turi būti susiklosčiusi tuo metu, kai aukštutinės linijos giminaitis pateikia prašymą skirti socialinę išmoką. Užuot nusprendęs, kur turi atsirasti priklausomumas, Teisingumo Teismas tik paaiškino, kad negalima daryti išvados, jog priklausomumas yra tik todėl, kad jis buvo tam tikru metu anksčiau. |
|
71. |
Taigi, užuot nurodęs, kad priklausomumo situacija turi susiklostyti kilmės šalyje, Sprendime Chief Appeals Officer Teisingumo Teismas tik patvirtino, kad ji turi būti tuo metu, kai išlaikomas šeimos narys prašo suteikti tam tikrą teisę, remdamasis teise gyventi priimančiojoje valstybėje narėje. |
4) Pilietybės direktyvos tikslas
|
72. |
Iš Pilietybės direktyvos pirmųjų konstatuojamųjų dalių matyti, kad teisės į šeimos susijungimą, kuris tampa galimas pagal šią direktyvą, tikslas – apsaugoti Sąjungos, o ne trečiųjų šalių piliečius. |
|
73. |
Pagal šios direktyvos 5 konstatuojamąją dalį direktyvos saugoma visų Sąjungos piliečių teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus. |
|
74. |
Teisingumo Teismas yra pripažinęs ( 34 ), kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnyje garantuojama pagarba teisei į šeimos gyvenimą yra viena iš sąlygų, leidžiančių oriai naudotis piliečių teisėmis. |
|
75. |
Taigi, siekiant užtikrinti teisę į šeimos gyvenimą, aukštutinės linijos šeimos nariams ( 35 ) suteikiamos teisės (net jei tai tik išvestinės teisės) atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir joje gyventi tiek, kiek tai būtina siekiant išvengti Sąjungos piliečių judėjimo kliūčių. |
|
76. |
Teisės aktais retai siekiama tik vieno tikslo. Ne išimtis ir Pilietybės direktyva. Joje ne tik suteikiamos teisės, bet ir jos ribojamos nustatant tam tikras naudojimosi jomis sąlygas ( 36 ). |
|
77. |
Kaip pažymėjo Danijos vyriausybė, Pilietybės direktyva yra poreikio sudaryti sąlygas Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis teise gyventi šalyje ir priimančiųjų valstybių narių teisėto intereso užtikrinti, kad šie asmenys netaptų nereikalinga (finansine) našta, derinimo rezultatas. |
|
78. |
Ar siūlomas aiškinimas, pagal kurį tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio teisė gyventi šalyje nesiejama su reikalavimu, kad globos poreikis būtų atsiradęs kilmės šalyje prieš persikeliant į priimančiąją valstybę narę, pažeidžia šią Sąjungos teisėkūros procese pasiektą pusiausvyrą? |
|
79. |
Mano nuomone, taip nėra. |
|
80. |
Iš tiesų pradiniame Komisijos pasiūlyme dėl šios direktyvos nebuvo keliama jokių sąlygų tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams, kurie gali atvykti pas Sąjungos pilietį. Sąlyga, kad toks asmuo turi būti išlaikomas, buvo įtraukta per teisėkūros procedūrą ( 37 ). Net jeigu, kaip jau esu paaiškinusi ( 38 ), tokio teisės akto pakeitimo priežastys nėra aiškiai nurodytos, siekis apriboti aukštutinės linijos giminaičių, galinčių atvykti pas Sąjungos pilietį, skaičių yra akivaizdus. |
|
81. |
Šio siekio buvo paisoma nustatant reikalavimą, kad aukštutinės linijos giminaitis būtų išlaikomas Sąjungos piliečio. Atsižvelgiant į judiems Sąjungos piliečiams garantuojamą teisę į šeimos gyvenimą, nėra jokio pagrindo dar labiau riboti šią teisę, reikalaujant, kad priklausomumo situacija būtų susiklosčiusi kilmės šalyje. |
|
82. |
Taigi, atsižvelgiant į Pilietybės direktyvos tikslą ir Vokietijos vyriausybės išsakytą nuomonę, reikia tiesiog įrodyti globos poreikį ir norą ją teikti. Jeigu tai įrodoma, nepaisant vietos, kurioje šeimos nariui reikalinga judaus Sąjungos piliečio globa, išvestinė teisė gyventi šalyje atsiranda automatiškai pagal Pilietybės direktyvą. |
b) Pilietybės direktyvoje teisės gyventi šalyje buvimas nesiejamas su atvykimo į priimančiąją valstybę narę momentu
|
83. |
Mano nuomone, Pilietybės direktyvoje išvestinė išlaikomo aukštutinės linijos giminaičio teisė gyventi šalyje nesiejama su sąlyga, kad šis asmuo būtų atvykęs į priimančiąją šalį, turėdamas ketinimą susijungti su judžiu Sąjungos piliečiu kaip jo išlaikomas asmuo ( 39 ). |
|
84. |
Teisę atvykti ir teisę gyventi šalyje reglamentuoja skirtingos Pilietybės direktyvos nuostatos, atitinkamai 5 ir 7 straipsniai. |
|
85. |
Pagal Pilietybės direktyvos 7 straipsnio 1 dalies d punktą šeimos nariams suteikta teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto 7 straipsnyje nedaroma nuorodos į 5 straipsnį, kuris reglamentuoja teisę atvykti. Taigi nenumatyta reikalavimo asmeniui, norinčiam atvykti pas judų Sąjungos pilietį tam, kad galėtų įgyti teisę gyventi šalyje, prieš tai įgyti specialią įvažiavimo teisę. Vieninteliai reikalavimai, keliami norint pasinaudoti teise gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, yra tokie, kad atitinkamas asmuo būtų šeimos narys, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalį, kuri apima judaus Sąjungos piliečio, kaip tai suprantama pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a–c punktus, išlaikomus aukštutinės linijos giminaičius. Pilietybės direktyvoje nenumatyta reikalavimo, kad tas asmuo būtų atvykęs į Sąjungos teritoriją dėl to, kad yra išlaikomas judaus Sąjungos piliečio. |
|
86. |
Apibendrinant galima teigti, kad, norint konstatuoti judaus Sąjungos piliečio aukštutinės linijos šeimos nario priklausomumą ir su tuo siejamą teisę gyventi šalyje, reikia tik to, kad tam asmeniui būtų reikalinga judaus Sąjungos piliečio globa, nepaisant to, kur tokia globa reikalinga. Priklausomumas nesiejamas su jokia konkrečia vieta, t. y. nereikalaujama, kad globos poreikis būtų atsiradęs kilmės šalyje prieš persikeliant į priimančiąją valstybę narę. Pilietybės direktyvoje taip pat nenustatyta reikalavimo, kad šeimos narys, norėdamas įgyti išvestinę teisę gyventi šalyje, atvyktų į priimančiąją valstybę narę, turėdamas ketinimą susijungti su jį globojančiu judžiu Sąjungos piliečiu. Teisė gyventi šalyje priklauso tik nuo priklausomumo santykių buvimo, ir Pilietybės direktyvoje nenustatyta jokių papildomų sąlygų. |
|
87. |
Dėl šios priežasties siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į pirmąjį klausimą: nagrinėjant priklausomumo sąvoką, kaip tai suprantama pagal Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktą, reikia atsižvelgti į judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio, jau esančio valstybės, kurioje yra įsikūręs globėjas, teritorijoje, padėtį. |
C. Antrasis klausimas – dėl neteisėto buvimo
|
88. |
Jeigu reikia atsižvelgti į priimančiojoje valstybėje narėje jau esančio pareiškėjo padėtį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar svarbu tai, ar tas pareiškėjas valstybės teritorijoje yra teisėtai. |
|
89. |
Iš jurisprudencijos matyti, kad tiesiosios aukštutinės linijos giminaičio (arba palikuonio) teisė gyventi šalyje automatiškai įgyjama dėl priklausomumo santykių. Taigi, jeigu tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui iš tikrųjų reikia gauti judaus Sąjungos piliečio globą, automatiškai egzistuoja to giminaičio teisė gyventi šalyje. |
|
90. |
Vadinasi, aukštutinės linijos giminaičio, kuris yra išlaikomas asmuo, buvimas priimančiojoje valstybėje narėje negali būti neteisėtas, nes esant tokiai situacijai teisė likti toje valstybėje numatyta Pilietybės direktyvoje. |
|
91. |
Šalia realaus poreikio gauti globą nėra jokių papildomų reikalavimų, įskaitant ankstesnio buvimo teisėtumą, kurie lemtų teisės gyventi šalyje buvimą pagal Pilietybės direktyvos 7 straipsnio 1 dalies d punktą arba 2 dalį ( 40 ). |
|
92. |
Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad atrodo, jog XXX reikėjo sūnaus ir jo partnerės namų ūkio globos nuo pat jos atvykimo į Belgiją ir (tai turi patikrinti nacionalinis teismas) net prieš tai jos kilmės šalyje. Tai, kad 2011 m. jai buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi šalyje pagal nacionalinę teisę, nekeičia fakto, kad ji galėjo remtis savo priklausomumu nuo šio namų ūkio pagal Pilietybės direktyvą. |
|
93. |
Be to, kadangi teisė gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvą atsiranda automatiškai, jeigu yra tam tikri priklausomumo santykiai, ir nepriklauso nuo leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo, tai, kad 2015 m. valdžios institucijos atsisakė išduoti tokią kortelę ir įpareigojo XXX išvykti iš Belgijos, neturi reikšmės. Kadangi priklausomumas yra fakto klausimas, atrodo, kad XXX turėjo teisę gyventi šalyje nuo atvykimo į Belgiją momento. |
|
94. |
Be to, neatrodo, kad yra priežasčių manyti, jog priklausomumo situacija išnyko bet kuriuo metu iki šios dienos, o tai leidžia daryti išvadą, kad XXX daugiau nei penkerius metus teisėtai gyveno Belgijoje pagal Pilietybės direktyvą, taigi įgijo ir teisę nuolat gyventi šalyje ( 41 ). Tai taip pat reiškia, kad sprendimai atsisakyti išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę ir nurodyti ją išsiųsti iš Belgijos yra neteisėti. Vis dėlto šias aplinkybes turi patikrinti nacionalinis teismas. |
|
95. |
Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į antrąjį klausimą: tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, kurį išlaiko, kaip tai suprantama pagal Pilietybės direktyvos 2 straipsnio 2 dalį, judus Sąjungos pilietis, teisėtai yra priimančiosios valstybės narės teritorijoje, nepaisant jokių pagal nacionalinę teisę priimtų priešingų sprendimų. Jeigu prieš tapdamas išlaikomu asmeniu pareiškėjas pagal nacionalinę teisę neteisėtai buvo priimančiosios valstybės narės teritorijoje, tai neturi poveikio jo teisėms, grindžiamoms Pilietybės direktyvos 7 straipsnio 1 dalies d punktu ir 7 straipsnio 2 dalimi. |
D. Trečiasis ir ketvirtasis klausimai – kaip įrodyti priklausomumą
|
96. |
Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kaip judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis turėtų įrodyti priklausomumą tam, kad gautų leidimo gyventi šalyje kortelę. |
|
97. |
Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, pateikęs prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, gali įrodyti savo priklausomumo faktą, remdamasis dokumentais, išduotais prieš persikeliant į priimančiąją valstybę narę, net jei nuo tada praėjo daug laiko. Jeigu tokie dokumentiniai įrodymai nėra tinkami arba jų nepakanka, ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kaip pareiškėjas gali įrodyti savo priklausomumą. |
|
98. |
Atsakymas į klausimą, kaip galima įrodyti priklausomumą, visų pirma priklauso nuo to, kodėl tą priklausomumą apskritai reikia įrodyti. |
|
99. |
Nagrinėjamu atveju XXX turi įrodyti priklausomumą tam, kad jai būtų išduota leidimo gyventi šalyje kortelė. |
|
100. |
Leidimo gyventi šalyje kortelės paskirtis – deklaruoti, kad nuo jos išdavimo momento šeimos narys turi teisę gyventi šalyje pagal Pilietybės direktyvos 7 straipsnį. Šia prasme man atrodo, kad vienintelis svarbus klausimas yra tas, ar priklausomumo situacija yra susiklosčiusi toje vietoje ir tuo metu, kai prašoma išduoti kortelę. |
|
101. |
Situacija būtų kitokia, jeigu leidimo gyventi šalyje kortelė turėtų kitokią paskirtį, pavyzdžiui, patvirtinti, kad priklausomumas atsirado tam tikru momentu ir tebėra jos išdavimo metu. Tai galėtų būti svarbu siekiant gauti nuolatinio gyventojo statusą, nes toks statusas priklauso nuo nuolatinio teisėto gyvenimo šalyje penkerių metų laikotarpiu. Esant tokiai situacijai, svarbus ir priklausomumo atsiradimo momentas, kuris gali būti praeityje, ir dabartis. |
|
102. |
Vis dėlto iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad XXX prašė išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę tik nuo (trečiojo) tokio prašymo pateikimo momento, t. y. nuo 2017 m. |
|
103. |
Taigi, mano nuomone, jei iš tiesų nagrinėjamu atveju leidimo gyventi šalyje kortelė reikalinga tik kaip patvirtinimas, kad teisė gyventi šalyje yra tokio prašymo pateikimo momentu ir toliau egzistuos ateityje, nebent ji būtų panaikinta, nėra jokio pagrindo reikalauti pateikti įrodymų, kad XXX buvo išlaikoma kilmės šalyje. Pakanka įrodyti, kad jai reikalinga globa ir kad jos sūnaus partnerė nori teikti tokią globą Belgijoje tuo metu, kai ji pateikia prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę. |
|
104. |
Šiuo klausimu XXX iš tiesų negali remtis 2011 m. įrodymais, bet turi įrodyti savo priklausomumą remdamasi dabartiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad jai reikalinga globa 2017 m. |
|
105. |
Priklausomumas prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo metu gali būti įrodinėjamas visais tinkamais būdais ( 42 ), atsižvelgiant į aptariamo šeimos nario individualią padėtį. Jei prašymas išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikiamas netrukus po šeimos nario atvykimo į priimančiąją valstybę narę, dokumentas, patvirtinantis, kad tas asmuo jau gavo lėšas iš judaus Sąjungos piliečio į savo sąskaitą kilmės šalyje, gali būti svarbus, bet ne būtinas. Tačiau jei šeimos narys jau yra priimančiojoje valstybėje narėje, įrodymai, kad jis gyvena kartu su judžiu Sąjungos piliečiu arba kad tas pilietis moka už jo būstą, maistą ar kitus pagrindinius poreikius priimančiojoje valstybėje narėje, gali būti svarbūs siekiant įrodyti materialinį priklausomumą. Iš tiesų gali prireikti prašyti pateikti tam tikrus dokumentinius įrodymus iš kilmės šalies (pavyzdžiui, įrodymus, kad šeimos narys neturi kitų pajamų šaltinių iš ankstesnio darbo arba turto), jeigu tokius dokumentus įmanoma gauti. Vis dėlto jais siekiama patvirtinti, kad tuo metu ir toje vietoje, iš kurios šeimos narys pateikia prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, jis negali savęs išlaikyti, o ne tai, kad tokia situacija buvo ar būtų buvusi jo kilmės šalyje. |
|
106. |
Jeigu išlaikomam šeimos nariui reikia sprendimo, patvirtinančio jo tebesitęsiantį priklausomumą (to gali būti reikalaujama teikiant prašymą dėl nuolatinio gyvenimo šalyje), gali tekti įrodyti, kad asmuo buvo išlaikomas praeityje, įskaitant kilmės šalį. Tokiu atveju priklausomumo kilmės šalyje prieš persikeliant į priimančiąją valstybę narę įrodymas gali būti grindžiamas senais dokumentiniais įrodymais. Nėra pagrindo reikalauti naujų dokumentų, patvirtinančių, kad XXX jau buvo išlaikoma savo kilmės šalyje dar prieš jai susijungiant su savo šeima Belgijoje, jei tokie dokumentai jau buvo pateikti sprendimus priimančiai institucijai. |
|
107. |
Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į trečiąjį klausimą: judaus Sąjungos piliečio tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis negali remtis dokumentais, išduotais kelerius metus prieš pateikiant prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę, siekdamas įrodyti, kad yra išlaikomas judaus Sąjungos piliečio. Toks aukštutinės linijos giminaitis turi įrodyti savo priklausomumą priimančiojoje valstybėje narėje prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo metu. |
|
108. |
Į ketvirtąjį klausimą siūlau Teisingumo Teismui atsakyti taip: priklausomumą galima įrodinėti visais tinkamais būdais, kurie gali patvirtinti, kad prašymo išduoti leidimą gyventi šalyje kortelę pateikimo metu aptariamam tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui priimančiojoje valstybėje narėje iš tikrųjų reikia judaus Sąjungos piliečio globos. Norint tai įrodyti, gali prireikti naujų dokumentų iš kilmės šalies, patvirtinančių, kad trūksta arba nepakanka nuosavų išteklių, gautų iš ankstesnių darbo santykių arba turimo turto. Remiantis tokiais dokumentais įrodinėjamas globos poreikis prašymo pateikimo momentu priimančiojoje valstybėje narėje, o ne globos poreikis kilmės šalyje. |
IV. Išvada
|
109. |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Conseil d’État (Valstybės Taryba, Belgija) pateiktus klausimus:
|
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46; toliau – Pilietybės direktyva).
( 3 ) Neginčijama, kad AL ir N. E. K. gyvena namų ūkyje, pagal nacionalinę teisę pripažįstamame šeimos vienetu. 2005 m. vasario 11 d., gerokai prieš XXX atvykstant gyventi su jais, N. E. K. Anderlechto (Belgija) civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnui deklaravo, kad gyvena kartu su AL.
( 4 ) Pilietybės direktyvoje suteiktos teisės tik Sąjungos piliečių, atvykusių iš savo kilmės valstybės į kitą valstybę narę (toliau – judus Sąjungos pilietis), giminaičiams. Taigi, klausimas, ar Belgijos piliečio AL motina gali atvykti pas jį į Belgiją, yra Belgijos teisės klausimas. Šiuo atžvilgiu žr. Pilietybės direktyvos 3 straipsnio 1 dalį. Taip pat žr. ex multis2014 m. kovo 12 d. Sprendimą O. ir B. (C‑456/12, EU:C:2014:135, 42 ir 43 punktai) ir 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimą Lounes (C‑165/16, EU:C:2017:862, 33 punktas).
( 5 ) 2007 m. sausio 9 d. sprendimas (C‑1/05, EU:C:2007:1, toliau – Sprendimas Jia).
( 6 ) 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Chief Appeals Officer ir kt. (C‑488/21, EU:C:2023:1013, toliau – Sprendimas Chief Appeals Officer).
( 7 ) Panašiai 2007 m. sausio 9 d. Sprendime Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1) nagrinėtu atveju Y. Jia, pageidavusi remtis Pilietybės direktyva kaip išlaikoma tiesiosios aukštutinės linijos giminaitė, buvo Kinijos piliečio, kurio sutuoktinė turėjo Vokietijos pilietybę ir gyveno su juo Švedijoje, motina.
( 8 ) Sprendime Reyes nagrinėtu atveju į Švediją persikėlusios Vokietijos pilietės norvegas sutuoktinis, su kuriuo ji vedė bendrą namų ūkį Švedijoje, teikė finansinę paramą sutuoktinės dukteriai. Šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 16 d. Sprendimą Reyes (C‑423/12, EU:C:2014:16, 11 punktas; toliau – Sprendimas Reyes).
( 9 ) Tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams, turintiems Sąjungos pilietybę, leidimo gyventi šalyje kortelės nereikia. Vis dėlto priimančiosios valstybės narės jų gali reikalauti užsiregistruoti atitinkamose institucijose, kurios jiems gali išduoti registracijos sertifikatą. Šiuo klausimu žr. Pilietybės direktyvos 8 straipsnį.
( 10 ) Žr. 2007 m. sausio 9 d. Sprendimą Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1, 17 punktas); 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą Rahman ir kt. (C‑83/11, EU:C:2012:519, toliau – Sprendimas Rahman, 14 punktas) ir 2014 m. sausio 16 d. Sprendimą Reyes (C‑423/12, EU:C:2014:16, 12 punktas).
( 11 ) 1987 m. birželio 18 d. Sprendime Lebon (316/85, EU:C:1987:302, toliau – Sprendimas Lebon) nagrinėtu atveju M.‑Ch. Lebon pateikė prašymą skirti socialinę išmoką „minimex“ Belgijoje ir jai buvo atsisakyta ją skirti; žr. 2 punktą. Sprendime Chief Appeals Officer išnagrinėtu atveju GV pateikė prašymą skirti neįgalumo pašalpą Airijoje, bet jos prašymas buvo atmestas; žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Chief Appeals Officer (C‑488/21, EU:C:2023:1013) 2 punktą.
( 12 ) Nors XXX pirmą kartą dėl leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo kreipėsi praėjus vos dviem mėnesiams po atvykimo į Belgiją (žr. šios išvados 5 punktą), ši byla iškelta tik dėl jos trečiojo prašymo, pateikto 2017 m. (žr. šios išvados 10 punktą).
( 13 ) 1987 m. birželio 18 d. Sprendimas Lebon (316/85, EU:C:1987:302, 22 punktas).
( 14 ) 2007 m. sausio 9 d. Sprendimas Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1, 35 punktas). Taip pat žr. 2014 m. sausio 16 d. Sprendimą Reyes (C‑423/12, EU:C:2014:16, 21 punktas).
( 15 ) Sprendime Zhu ir Chen Teisingumo Teismas, patvirtinęs, kad priklausomumas yra faktinė situacija, paaiškino, kad ta situacija turi būti tokia, kad aptariamas šeimos narys yra išlaikomas judaus Sąjungos piliečio, o ne atvirkščiai. Dėl šios priežasties TŠP M. L. Chen, Sąjungos pilietės, turinčios teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje, motina, negalėjo reikalauti teisės gyventi šalyje remdamasi Sąjungos teisės aktais, kuriuos tuo metu pakeitė Pilietybės direktyva, nes nebuvo išlaikoma savo dukters, o atvirkščiai – pati išlaikė dukterį. Žr. 2004 m. spalio 19 d. Sprendimą Zhu ir Chen (C‑200/02, EU:C:2004:639, 43 ir 44 punktai).
( 16 ) 2007 m. sausio 9 d. Sprendimas Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1, 37 punktas).
( 17 ) Šiuo atžvilgiu savo išvadoje byloje Chief Appeals Officer Teisingumo Teismui pasiūliau taikyti plačią priklausomumo sąvokos aiškinimą, apimantį ne tik materialinį, bet ir emocinį priklausomumą (C‑488/21, EU:C:2023:115, 58 punktas). Toje byloje priimtame sprendime Teisingumo Teismas šio klausimo nenagrinėjo. Taigi manau, kad šis klausimas dar nėra išspręstas. Vis dėlto tokio skirstymo čia nereikia nagrinėti, nes ši byla susijusi su materialiniu aprūpinimu.
( 18 ) Žr., pavyzdžiui, 2007 m. sausio 9 d. Sprendimą Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1, 18, 19 arba 37 punktas).
( 19 ) 2014 m. sausio 16 d. Sprendimas Reyes (C‑423/12, EU:C:2014:16, 15 punktas).
( 20 ) Šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 27 d. Sprendimą Diallo (C‑246/17, EU:C:2018:499, 48 ir 49 punktai).
( 21 ) Pilietybės direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, nustatytas įpareigojimas prašyti išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę – jo pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip trys mėnesiai nuo atvykimo į priimančiąją šalį datos, tačiau tikslų terminą gali nustatyti kiekviena valstybė narė.
( 22 ) Šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 27 d. Sprendimą Diallo (C‑246/17, EU:C:2018:499, 66 punktas).
( 23 ) Šiuo atžvilgiu žr. Pilietybės direktyvos 8 konstatuojamąją dalį.
( 24 ) Pagal Pilietybės direktyvos 9 straipsnio 3 dalį, nesilaikant valstybės narės nustatyto termino kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo, atitinkamam šeimos nariui gali būti taikomos proporcingos ir nediskriminacinės sankcijos. Vis dėlto Teisingumo Teismas yra patvirtinęs, kad nepateikus prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę negalima prarasti teisės gyventi šalyje. Šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimą MRAX (C‑459/99, EU:C:2002:461, 74 ir 79 punktai).
( 25 ) Galima pridurti, kad 2018 m. birželio 27 d. Sprendime Diallo (C‑246/17, EU:C:2018:499, 50 ir 55 punktai) Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės narės negali išduoti leidimo gyventi šalyje kortelės pagal Pilietybės direktyvą, jeigu jų netenkina priklausomumo įrodymai. Vis dėlto jos gali pripažinti teisę gyventi šalyje ir patvirtinti ją atitinkamomis priemonėmis, remdamosi vien nacionaline teise, net jei nėra priklausomumo.
( 26 ) Pilietybės direktyvos 3 straipsnio 2 dalis susijusi su šeimos nariais, kurie nėra išvardyti šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje ir kuriems valstybės narės turi palengvinti galimybę atvykti į šalį ir joje gyventi, tačiau tokios teisės tiesiogiai neatsiranda pagal minėtą direktyvą.
( 27 ) O Pilietybės direktyvos 10 straipsnio 2 dalies e punkte kalbama apie kilmės šalies atitinkamos institucijos išduotus dokumentus dėl kitų šeimos narių, nurodytų tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje.
( 28 ) 1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (OL L 257, 1968, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 27).
( 29 ) 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Rahman ir kt. (C‑83/11, EU:C:2012:519, 33 punktas).
( 30 ) 2014 m. sausio 16 d. Sprendimas Reyes (C‑423/12, EU:C:2014:16, 30 punktas).
( 31 ) Šiuo atžvilgiu žr. 2a klausimą, pakartotą 2007 m. sausio 9 d. Sprendimo Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1) 24 punkte.
( 32 ) Žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Chief Appeals Officer ir kt. (C‑488/21, EU:C:2023:1013, 58 punktas).
( 33 ) Šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Chief Appeals Officer (C‑488/21, EU:C:2023:1013, 60 ir 61 punktai). Priklausomumas gali išnykti, jeigu išnyksta aukštutinės linijos giminaičio poreikis, kad jį globotų šeimos nariai, arba jei šeimos nariai, kurie yra judūs Sąjungos piliečiai, nustoja teikti būtiną paramą.
( 34 ) Šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimą MRAX (C‑459/99, EU:C:2002:461, 53 punktas).
( 35 ) Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nusprendęs, kad suaugusių asmenų ir jų tėvų santykiai yra šeimos gyvenimas, saugomas pagal EŽTK 8 straipsnį, net ir tais atvejais, kai suaugusysis negyveno su tėvais ar broliais ir seserimis ir buvo sukūręs atskirą namų ūkį bei šeimą. Šiuo klausimu žr. 1991 m. vasario 18 d. EŽTT sprendimus Moustaquim prieš Belgiją (CE:ECHR:1991:0218JUD001231386, 35, 45 ir 46 punktai) ir 1997 m. rugsėjo 26 d.El Boujaïdi prieš Prancūziją (CE:ECHR:1997:0926JUD002561394, 33 punktas).
( 36 ) Žr. Pilietybės direktyvos 1 straipsnio [a punktą], kuriame nurodyta, kad ši direktyva nustato naudojimosi Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių laisvo judėjimo ir gyvenimo valstybių narių teritorijoje teise reikalavimus.
( 37 ) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, (COM(2001) 257 final) (OL C 270 E, 2001, p. 150). Šis klausimas išsamiau apžvelgtas De Somer, M., „Identifying Member States Interests“, leidinyje Precedents and Judicial Politics in ES Immigration Law (Palgrave Macmillan Cham, 2019, 5.2.2 skirsnis „The Citizenship Directive“), p. 113; Guild, E., Peers, S. ir Tomkins, J., „General Provisions“, leidinyje The ES Citizenship Directive: A Commentary, 2nd ed., Oxford University Press, Oxford, 2019, p. 42–46; Nic Shuibhne, N., ES Citizenship Law, Oxford University Press, Oxford, 2023, p. 174–179.
( 38 ) Žr. mano išvadą byloje Chief Appeals Officerir kt. (C‑488/21, EU:C:2023:115, 55 punktas).
( 39 ) Darant prielaidą, kad atvykimas ir teisė gyventi šalyje yra susiję, būtų galima paaiškinti, kodėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju klausimu siekė išsiaiškinti, ar nacionalinės valdžios institucijos apskritai turi vertinti asmens, kuris į priimančiąją valstybę narę atvyko ne kaip išlaikomas šeimos narys, o kokiu nors kitu pagrindu, pavyzdžiui, turėdamas turistinę vizą, padėtį.
( 40 ) Šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 25 d. Sprendimą Metock ir kt. (C‑127/08, EU:C:2008:449, 50 ir 51 punktai). Ta byla susijusi su grupe Airijoje gyvenančių judžių Sąjungos piliečių sutuoktinių TŠP, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimo gyventi šalyje korteles dėl to, kad jie teisėtai negyveno kitoje Sąjungos valstybėje narėje prieš atvykdami pas Sąjungos piliečius Airijoje, nors tokia sąlyga buvo nustatyta nacionalinėje teisėje. Tame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kad „iš Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 punkte pateikto [sąvokos „šeimos nariai“] apibrėžimo matyti, kad nesvarbu, ar jie yra prieš tai <…> teisėtai gyvenę kitoje valstybėje narėje“, ir kad pagal Pilietybės direktyvos 7 straipsnio 2 dalį šeimos nariams suteikta teisė apsigyventi valstybėje narėje „nenurodant apsigyvenimo vietos ar sąlygų prieš atvykstant į šią valstybę narę“.
( 41 ) Žr. Pilietybės direktyvos 16 straipsnį.
( 42 ) Šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 9 d. Sprendimą Jia (C‑1/05, EU:C:2007:1, 43 punktas).