(1)

2024 m. spalio 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės sraigtų be galvučių (toliau – sraigtai). Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo 2024 m. rugsėjo 2 d. gavusi Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos sraigtų be galvučių pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/141 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis su ja susisiekti, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Be pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities, paaiškintų toliau 2.4 skirsnyje, kitų pastabų dėl inicijavimo nepateikta.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija juos atrinko remdamasi didžiausia įvairių rūšių produkto, patenkančio į panašaus produkto apibrėžtąją sritį, gamybos ir pardavimo apimtimi Sąjungoje nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko maždaug 14 % visos Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Aštuoni nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtį atrinko tris nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Pastabų negauta.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Šimtas dvidešimt septyni Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos valdžios institucijomis.

(13)

Gavusi neatrinkto eksportuojančio gamintojo pastabą, kad viena iš atrinktų bendrovių buvo prekybos bendrovė, o ne eksportuojantis gamintojas, Komisija kartu su atrinkta bendrove patikrino, ar ta informacija buvo teisinga. Įsitikinusi, kad ta bendrovė iš tiesų buvo prekiautoja, Komisija nusprendė peržiūrėti atrinktas bendroves ir šią bendrovę pakeisti kitu eksportuojančiu gamintoju.

(14)

Naujas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai apie savo sprendimą nebendradarbiauti atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Taigi Komisija pranešė šiam eksportuojančiam gamintojui, kad, jos nuomone, klausimyno atsakymų nepateikimas laikomas nebendradarbiavimu pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(15)

Todėl Komisija antrą kartą peržiūrėjo atrinktas bendroves ir galutinai atrinko trečią eksportuojantį gamintoją, kuris pakeistų 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytą nebendradarbiaujantį gamintoją.

(16)

Abu kartus, peržiūrėdama atrinktas bendroves, Komisija taikė tą patį pradinės atrankos kriterijų, t. y. didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(17)

Nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė individualaus nagrinėjimo prašymo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(18)

Dauguma Sąjungos gamintojų, kuriems atstovavo skundo pateikėjas arba kurie palaikė skundą, prašė užtikrinti konfidencialumą, kad būtų išvengta galimų atsakomųjų veiksmų iš Sąjungos pirkėjų, kurie taip pat pirko sraigtus be galvučių iš Kinijos tiekėjų. Tarp šių pirkėjų buvo keletas didelių bendrovių, turinčių didelę įtaką rinkoje, palyginti su Sąjungos sraigtų be galvučių gamintojais, kurie dažniausia yra MVĮ. Atsižvelgdama į Sąjungos sraigtų be galvučių gamintojų ir naudotojų asimetriją, ji padarė išvadą, kad įtariama EIFI atstovaujamų Sąjungos gamintojų ir skundui pritariančių gamintojų atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų egzistavo. Tuo remdamasi Komisija šių bendrovių pavadinimams suteikė konfidencialumo statusą.

(19)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(20)

Komisija nusiuntė klausimynus Sąjungos gamintojams, importuotojams ir eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (4).

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Tiriamasis produktas – sraigtai ir varžtai, su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų, be galvučių, iš geležies arba plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, neatsižvelgiant į tempiamąjį stiprį, išskyrus stambiuosius medsraigčius su briaunotomis galvutėmis ir kitus medsraigčius, įsukamus kablius ir įsukamus žiedus, savisriegius, ir sraigtus ir varžtus, skirtus geležinkelio bėgių konstrukcijų sudedamosioms dalims tvirtinti, (toliau – tiriamasis produktas).

(24)

Visi sraigtai be galvučių, t. y. smeigės, inkariniai varžtai ir U formos varžtai, naudojami dviem ar daugiau elementų mechaniškai sujungti. Jie naudojami įvairiuose vartotojų pramonės sektoriuose ir įvairiose galutinio naudojimo srityse, įskaitant automobilių, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, elektros prietaisų, žemės ūkio, apskritai mechanikos pramonės ir statybos sektorius.

(25)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 7318 15 42 ir 7318 15 48 .

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(27)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(28)

Pamatų varžtų ir inkarinių varžtų strypynų gamintojai Europos vėjo energijos sektoriuje paprašė, kad inkarinių varžtų strypynai būtų įtraukti į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(29)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad šie produktai nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtį, kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, ir nebuvo nurodyti šioje byloje pateiktame skunde, taigi Sąjungos pramonė nepateikė jokių dempingo ir jo daromos žalos įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tyrimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(30)

Vienas importuotojas „GebuVolco“ tvirtino, kad pakabos varžtai neturėtų būti įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Jis teigė, kad pakabos varžtai yra:

(31)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pakabos varžtų fizinės ir techninės savybės yra panašios į kitų sraigtų. Skundo pateikėjas patvirtino, kad Sąjungos pramonė turėjo pajėgumų gaminti pakabos varžtus. Komisija nustatė, kad bent vienas Sąjungos gamintojas pranešė gaminantis pakabos varžtus (5). Be to, importuotojas nepagrindė savo teiginio, kodėl Sąjungos pramonė negalėjo gaminti tinkamos kokybės pakabos varžtų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(32)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(33)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, jei būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie sraigtų gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė trisdešimt aštuoni eksportuojantys gamintojai.

(34)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto taikymo.

(35)

Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(37)

2025 m. kovo 5 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su sraigtų gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija kaip galimas tinkamas tipiškas šalis išskyrė Malaiziją, Tailandą ir Turkiją.

(38)

Komisija gavo pastabų dėl pirmojo pranešimo iš „Chinafar Group“, „Junyue“, „Brother Group“ ir Europos tvirtinimo detalių platintojų asociacijos (EFDA). Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl šių suinteresuotųjų šalių pastabų.

(39)

2025 m. balandžio 4 d. Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl pirmojo pranešimo ir informavo suinteresuotąsias šalis apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Tailandą. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi lengvai prieinamais trijų Tailando tvirtinimo detalių gamintojų finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

(40)

Komisija gavo pastabų dėl antrojo pranešimo iš „Chinafar Group“, „Junyue“ ir EFDA. Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl šių suinteresuotųjų šalių pastabų. Visos pastabos nagrinėjamos 3.2.2 ir 3.2.3 skirsniuose.

(41)

Nustačiusi, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kaip paaiškinta 3.2.1 skirsnyje, ir išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją, Komisija padarė išvadą, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų taikomos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiai aprašytos 3.2.2 skirsnyje.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(44)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(45)

Neseniai atlikusi su KLR geležies ir plieno sektoriumi susijusius tyrimus (6) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(46)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (7). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (8), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (9). Komisija taip pat nustatė, kad valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (10). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (11). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (12), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (13).

(47)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (14) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(48)

Skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių ir teigta, kad rinkos sąlygas, visų pirma sąnaudas ir kainas, Kinijos plieno pramonėje veikia ne pasiūlos ir paklausos rinkos jėgos, o valstybės kišimasis į ekonomiką.

(49)

Skunde nurodyti ankstesni antidempingo tyrimai, susiję su plieno pramone, visų pirma tvirtinimo detalių sektoriaus tyrimas, per kurį Komisija nustatė, kad Kinijos pramonė yra labai iškraipyta, todėl KLR kainos ir sąnaudos negalėjo būti tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti (15).

(50)

Skunde taip pat pateikiama nuorodų į atitinkamas ataskaitos dalis ir konkrečiai pažymima, kad:

(51)

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje suteikia jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms. Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka, kurios pagrindinis principas yra gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė. Socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP), o valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis. Kinijos valstybė taip pat vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas. Konkrečiai plieno sektoriuje, kuris yra pagrindinės žaliavos, naudojamos tiriamajam produktui gaminti, šaltinis, Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį ir ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą;

(52)

plieno rinkoje, įskaitant tiriamąjį produktą, daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso Kinijos vyriausybei, yra jos kontroliuojamos ar strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi Kinijos vyriausybės gairėmis. Skunde nurodyta, kad konkrečiai tiriamajame sektoriuje tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms taikoma politinė priežiūra ir gairės. Be to, jame paminėtas Komisijos tyrimas dėl tvirtinimo detalių, kuriame nustatyta, kad „[n]ors tvirtinimo detalių pramonė yra labai susiskaidžiusi ir ją daugiausia sudaro MVĮ, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad partija yra susijusi su tvirtinimo detalių pramonės asociacijomis, kurios jungia tvirtinimo detalių gamintojus ir jiems atstovauja“ (16);

(53)

viešąja politika arba priemonėmis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas. Todėl tiriamojo produkto gamyba laikoma strategine Kinijos ekonomikos pramone ir jai taikomos didelės paskatos ir subsidijos. Skunde taip pat pakartota, kad Kinijos vyriausybė nuolat kišasi į plieno pramonę, pradedant nuo sektoriaus pamatų (t. y. plieno gamybos žaliavų rinkos), todėl sektorius yra susijęs su nesąžiningais ir dirbtiniais pranašumais, atsirandančiais dėl iškreiptų kainodaros mechanizmų;

(54)

bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymai nepakankamai taikomi ir yra diskriminaciniai arba netinkamai užtikrinamas jų vykdymas, todėl atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlikimu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Šiuo atžvilgiu skunde nurodytos Komisijos išvados, padarytos ankstesniuose tyrimuose, ir teigiama, kad šios išvados taip pat būtų taikomos Kinijos sraigtų be galvučių gamintojams;

(55)

darbo užmokesčio sąnaudos yra iškraipytos. Skunde nurodytos Komisijos išvados, padarytos ankstesniuose tyrimuose, ir teigiama, kad šios išvados taip pat būtų taikomos Kinijos sraigtų be galvučių gamintojams;

(56)

įmonių galimybėms gauti finansavimą daro poveikį dideli iškraipymai, atsirandantys dėl vis didesnio valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Skunde teigiama, kad per ankstesnį Komisijos tyrimą tvirtinimo detalių sektoriuje nustatyta, kad Kinijos gamintojai pasinaudojo valstybės finansinių paskatų programomis ir subsidijomis. Kalbant apie plieno sektorių, skunde daroma nuoroda į ataskaitą, kurioje konkrečiai pabrėžiamas Kinijos finansų sistemos poveikis plieno sektoriui ir valstybės paramos plieno sektoriui priemonės.

(57)

Apibendrinant skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad dėl šių iškraipymų, susijusių su dideliu valstybės kišimusi, Kinijos sąnaudos ir kainos nėra patikimos normaliajai vertei nustatyti. Todėl normalioji vertė turėtų būti nustatoma naudojant neiškraipytas gamybos sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje.

(58)

Komisijos tyrime patvirtinta, kad tiriamojo produkto sektoriuje, kuris yra galutinės grandies plieno sektoriaus dalis, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Pavyzdžiui, tiriamojo produkto gamintoją ir eksportuotoją „Zhejiang Metals & Minerals Holdings Co.“ kontroliuoja valstybės valdoma įmonė „Zhejiang International Trade Group“ (17). Be to, šis sektorius yra tvirtinimo detalių subsektorius, todėl išvados dėl valstybės nuosavybės atliekant tvirtinimo detalių tyrimą, po kurio buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/191 (toliau – tvirtinimo detalių tyrimas), yra svarbios sraigtams be galvučių (18). Tvirtinimo detalių byloje konkrečiai kalbama apie plieno sektorių, nes plienas yra pagrindinė tvirtinimo detalių, taigi ir sraigtų be galvučių, gamybos žaliava. Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį Kinijos plieno sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Plieno sektoriuje veikiančių valstybės valdomų įmonių pavyzdžiai: „Ansteel Group“ (19) ir „Baowu Steel Group“ (20), kurios abi yra valstybės valdomos įmonės, pavaldžios centrinei Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai (SASAC); Vidinės Mongolijos vyriausybės valdoma valstybės įmonė „Baotou Steel Group“ (21); taip pat „Shougang Group“ (22), kuri yra valstybės valdoma įmonė, visiškai priklausanti „Beijing State-Owned Asset Management Ltd“ (23).

(59)

Be to, naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai rodo Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) Gairės dėl aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramoninį pagrindą ir gerokai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (24), įskaitant specialaus plieno, naudojamo tiriamajam produktui gaminti, tiekimą. Konkrečiai, šiose gairėse reikalaujama „[s]katinti įmonių susijungimą ir reorganizavimą. Skatinti pirmaujančias šio sektoriaus įmones vykdyti susijungimą ir reorganizavimą ir sukurti keletą pasaulinio lygio itin didelių plieno pramonės įmonių grupių. Pasikliaujant dominuojančiomis šio sektoriaus įmonėmis, įsteigti 1–2 specializuotas pirmaujančias nerūdijančiojo plieno, specialiojo plieno, [...] sričių įmones.“ Be to, jose konkrečiai reikalaujama „[r]emti plieno bendroves, kad jos galėtų modernizuoti galutinės grandies pramonės šakas ir strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtros kryptį, sutelkti dėmesį į mažų partijų ir įvairių pagrindinių plieno rūšių, pavyzdžiui, aukštos kokybės specialaus plieno, specialaus legiruotojo plieno, skirto aukščiausios klasės įrangai, ir plieno, skirto pagrindinėms dalims, kūrimą“ (25).

(60)

Dar vienas Kinijos vyriausybės ketinimo kištis į plieno sektorių pavyzdys – 14-asis žaliavų pramonės plėtros penkmečio planas (toliau – 14-asis penkmečio planas), pagal kurį šiame sektoriuje bus „derinama lyderystė rinkoje ir vyriausybės skatinimas“ ir bus „puoselėjama pirmaujančių bendrovių grupė, pasižyminti ekologine lyderyste ir stipriu konkurencingumu“ (26).

(61)

Be to, MIIT 2023 m. darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (27) nustatyti šie tikslai: „2023 m. [...] investicijos į ilgalaikį turtą visame sektoriuje turi ir toliau stabiliai augti, o ekonominė nauda turi būti gerokai padidinta; pramonės investicijos į MTP galiausiai turi pasiekti 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas turi pasiekti apie 3,5 %; 2024 m. bus toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, pereinama prie aukščiausios klasės, pažangių ir ekologiškų produktų, o pramonės pridėtinė vertė augs daugiau kaip 4 %“. Plane taip pat numatoma vyriausybės pavedimu vykdytina plieno sektoriaus įmonių konsolidacija: „[s]katinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išdėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninį [...] susijungimą ir reorganizavimą [...]. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimo ir reorganizavimo procesus.“

(62)

Panašių Kinijos vyriausybės ketinimo prižiūrėti sektoriaus pokyčius ir jiems vadovauti pavyzdžių esama provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjuje, kur provincijos vyriausybė 2020 m. paskelbė trejų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų planą. Šiame plane reikalaujama „nuosekliai įgyvendinti organizacijų grupių plėtrą, paspartinti valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninio privačiųjų geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir sieki įsteigti 1–2 pasaulinio lygio dideles grupes, 3–5 dideles grupes, turinčias vidaus įtaką“ (28). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane nustatyti tokie tikslai: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“ (29)

(63)

Konkrečiau kalbant apie tiriamajam produktui gaminti naudojamus gamybos išteklius, Hebėjaus plane reikalaujama „[s]partinti aukščiausios klasės ir pagrindinių naujų plieno medžiagų kūrimą ir naudojimą, padidinti aukštos kokybės ir specialių plieno rūšių dalį, stiprinti didelio masto ir plataus masto pranašių produktų kokybės stabilumą ir sukurti piramidinę produkto struktūrą. Iki 2020 m. pabaigos įprasto mažai legiruotojo plieno ir legiruotojo plieno dalis bus padidinta iki 20 %, o iki 2022 m. pabaigos ji pasieks apie 25 %, taip teikiant paramą ir garantiją galutinės grandies pramonės modernizavimui.“ (30)

(64)

Be to, Henano plieno pramonės pertvarkos ir modernizavimo 14-ojo penkmečio plano įgyvendinimo plane reikalaujama „daugiausia dėmesio skirti nacionaliniams strateginiams poreikiams, padėti įmonėms skatinti produktų struktūros optimizavimą ir modernizavimą, kurti aukštos kokybės specialų plieną, didelio našumo laivų inžinerinį plieną, aukščiausios klasės įrangai skirtą specialų legiruotąjį plieną, pagrindinėms dalims skirtą plieną ir kitų „specialių, smulkių ir aukštos kokybės“ rūšių plieną, taip pat didinti plieno produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą“. (31)

(65)

Panašius pramonės politikos tikslus taip pat galima rasti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (32), Šandongo (33), Šansi (34) ar Džedziango (35), planavimo dokumentuose.

(66)

Šiuo požiūriu dar vienas Kinijos vyriausybės vykdomo veiksmingo vadovavimo taikant planus pavyzdys yra „Ansteel Group Co., Ltd.“ partijos komiteto pranešimas dėl sąmoningo 20-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasios nagrinėjimo, viešinimo ir įgyvendinimo (36). Pranešime teigiama, kad „Ansteel Group“ sąžiningai įgyvendins orientacinius planus ir geriau juos pristatys partijos nariams ir visos grupės darbuotojams.

(67)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką, atlikus tyrimą patvirtinta, kad tiriamajame sektoriuje taip pat vadovaujančios pareigos persidengia su naryste KKP ir (arba) pareigomis partijoje. Pavyzdžiui, „Zhejiang International Trade Group“, kuri kontroliuoja sraigtų be galvučių gamintoją ir eksportuotoją „Zhejiang Metals & Minerals Holdings Co.“, pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius (37). Vis dėlto, kaip nustatyta atliekant tvirtinimo detalių tyrimą, šis sektorius yra labai susiskaidęs ir jį daugiausia sudaro MVĮ, todėl Komisija negalėjo rasti išsamios informacijos apie kiekvieną gamintoją. Tačiau asmeninių ryšių tarp tiriamojo produkto gamintojų ir KKP nustatyta pramonės asociacijų lygmeniu. Tvirtinimo detalių pramonės asociacijos pabrėžia savo asmeninį ryšį su KKP, pavyzdžiui, Ningbo tvirtinimo detalių pramonės asociacijos įstatuose nustatyta: „Šios asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir generalinis sekretorius turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių.“ (38)

(68)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas priskiriamas plieno sektoriaus subsektoriui, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su tiriamuoju produktu.

(69)

Pavyzdžiui, plieno gamintojo „Baoshan Iron and Steel Ltd.“, kurio kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas yra „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat atitinkamai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (39). Panašiai, partijos komiteto sekretoriaus pareigas eina ir „Wuhan Iron and Steel Group“, kurią taip pat kontroliuoja „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas (40). Be to, „2022 m. „Wuhan Iron and Steel Group“ surengė dešimtąjį centralizuotą Partijos komiteto teorinių tyrimų grupės tyrimą ir diskusijas, kad perteiktų ir ištirtų Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią ir propaguotų 20-ojo Nacionalinio partijos kongreso sprendimų ir priemonių įgyvendinimą ir „Wuhan Iron and Steel Group“ vykusios Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią. [P]osėdžiui pirmininkavo „China Baowu“ būstinės Uhane generalinis atstovas, partijos komiteto sekretorius ir „Wuhan Iron and Steel Group“ pirmininkas; jie pateikė reikalavimus dėl Centrinio partijos komiteto, Hubėjaus provincijos partijos komiteto ir „China Baowu“ partijos komiteto reikalavimų įgyvendinimo ir tolesnio Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasios įgyvendinimo.“ (41)

(70)

Be to, „Baotou Steel Union“, priklausančios „Baotou Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas taip pat eina ir bendrovės partijos sekretoriaus pareigas. Atitinkamai partijos sekretorių pavaduotojų pareigas eina ir „Baotou Steel Union“ vykdomasis direktorius ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas (42). Be to, „Shougang Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o vykdomasis direktorius yra bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (43).

(71)

Su nagrinėjamuoju produktu susijusi pramonės asociacija yra Kinijos mašinų bendrųjų dalių pramonės asociacijos (44) (toliau – CMGPIA) tvirtinimo detalių skyrius (45). CMGPIA įstatų 3 straipsnyje teigiama, kad organizacija „pagal Kinijos komunistų partijos Konstitucijos nuostatas steigia Kinijos komunistų partijos organizacijas, kurios vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai vykdyti. Už šios asociacijos registraciją ir valdymą atsakingas subjektas yra Kinijos Liaudies Respublikos civilinių reikalų ministerija, o už partijos stiprinimą atsakingas subjektas yra SASAC partijos komitetas“, kuris „priima už registraciją ir valdymą atsakingų subjektų, už partijos stiprinimą atsakingų subjektų ir pramonės valdymo padalinių verslo gaires ir priežiūros priemones“ (46).

(72)

Be to, Kinijos plieno sektoriuje taikoma politika, kuria diskriminuojama vietos gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje, ir ji paprastai taikoma tiriamajam produktui, nes sraigtų be galvučių sektorius yra vienas iš plieno sektoriaus subsektorių. Be to, kaip nustatyta atliekant tvirtinimo detalių tyrimą, Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos pranešime dėl Pirmosios pagrindinės techninės įrangos (rinkinio) skatinimo ir taikymo rekomendacijų katalogo (2019 m. leidimas) (47) išleidimo, taip pat Pramonės struktūros koregavimo rekomendacijų kataloge (2019 m. NDRC) (48) tvirtinimo detalių pramonė nurodyta kaip skatinama pramonės šaka.

(73)

Be minėtų centrinio lygmens dokumentų, vietos, provincijų ar savivaldybių lygmeniu yra daug rekomendacinių dokumentų, kuriais vadovaujamasi ir remiama tvirtinimo detalių pramonės plėtra. Pavyzdžiui, 2019 m. Hajano apskrities tvirtinimo detalių pramonės skatinimo politikoje numatyta: „Hajanas yra „tvirtinimo detalių gimtasis miestas“, o tvirtinimo detalių pramonė taip pat yra viena iš svarbių tradicinių Hajano pramonės šakų. [...] Siekdama [...] paskatinti tvirtinimo detalių pramonės inovacijas ir plėtrą mūsų apskrityje, mūsų apskritis neseniai paskelbė „Trejų metų specialiąją veiksmų politiką, skirtą Hajano apskrities tvirtinimo detalių pramonės skaitmenizavimui ir išmaniajai transformacijai“. Susijusių specialių fondų lėšos numatytos bendrovėms, įgyvendinančioms skaitmeninę ir išmaniąją transformaciją tvirtinimo detalių pramonėje“ (49).

(74)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko viena esminių pramonės šakų (50). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (51). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (52).

(75)

Be to, minėtame darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (žr. 61 konstatuojamąją dalį) nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „[r]emti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusių su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinės technikos, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies etapuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (53).

(76)

Vietos lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kur įsikūrusi „Shandong Juning Machinery Co. Ltd“, pagal Šandongo 14-ąjį geležies ir plieno pramonės plėtros penkmečio planą (54) reikalaujama: „Statybos mašinoms skirtas plienas: Remti mūsų provinciją pereinant nuo didelių statybinių mašinų provincijos prie stiprių statybinių mašinų provincijos, daugiausia dėmesio skiriant ekologiško ir aplinką tausojančio, didelio grynumo ir lengvai pjaunamo statybinių mašinų plieno, pasižyminčio puikiu atsparumu žemai temperatūrai ir stabiliu kietumu, kūrimui, greitinant didelio stiprumo statybinių mašinų plieno mokslinius tyrimus ir plėtrą [...] tenkinant šiuolaikinių statybinių mašinų, pasižyminčių dideliu našumu ir mažu savuoju svoriu, plėtros poreikius, taip pat nuolatinį tolesnės grandies klientų grandinės modernizavimą ir visapusišką bei sveiką statybos mašinų pramonės ekosistemos plėtrą“.

(77)

Be to, atliekant tvirtinimo detalių tyrimą nustatyta, kad tvirtinimo detalių gamintojai taip pat gauna valstybės subsidijas, o tai aiškiai rodo, kad valstybei šis sektorius svarbus. Atlikdama tvirtinimo detalių tyrimą Komisija nustatė, kad tvirtinimo detalių gamintojams buvo taikomos kelios finansinių paskatų programos, įskaitant 2019 m. Hajano apskrityje vykdytą 2019 m. tvirtinimo detalių pramonės skatinimo politiką: „Energingai skatinti skaitmeninę ir išmaniąją tvirtinimo detalių įmonių transformaciją: skaitmeninių valdymo sistemų ir integruotų valdymo įtaisų programinės įrangos taikymui, atsižvelgiant į įgyvendinimo metus, bus teikiamos specialios finansinės paskatos, [...], įmonėms, 2019 m. įgyvendinančioms skaitmeninę ir išmaniąją transformaciją (arba naujai įsigyjančioms) ir modernizuojančioms įrangą, bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 20 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 2 mln. RMB; 2020 m. joms bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 15 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 1,5 mln. RMB; 2021 m. joms bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 12 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 1 mln. RMB“ (55).

(78)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(79)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas plieno sektoriuje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(80)

Tiriamajam produktui taip pat poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje, kaip nurodyta ir 46 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (56).

(81)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje. Pirmiau minėtas darbo planas dėl stabilaus augimo (žr. 61 konstatuojamąją dalį) taip pat labai gerai iliustruoja tokio pobūdžio valstybės kišimąsi: „Skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, vykdančioms susijungimą ir reorganizavimą, išdėstymo koregavimą, transformaciją ir modernizavimą, laikantis rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principų“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(82)

Galiausiai Komisija priminė, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(83)

Todėl negalima naudoti ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(84)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(85)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(86)

Komisija iš „Chinafar Group“ gavo pastabų, susijusių su didelių iškraipymų buvimu Kinijoje. Atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad įtarimas dėl didelio iškraipymo neturėtų tapti iš anksto nustatyta išvada ir, atsižvelgiant į PPO jurisprudenciją, tyrimą atliekančios institucijos, apskaičiuodamos apskaičiuotą normaliąją vertę, turėtų remtis eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtomis sąnaudomis. Be to, net jei būtų nustatyti iškraipymai, Komisija turėtų vertinti kiekvieną Kinijos eksportuotoją atskirai, ypač kai buvo taikoma atranka.

(87)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Kaip tiksliai paaiškino PPO apeliacinis komitetas byloje DS473 (57), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis sąnaudomis ir kainomis, gautomis tipiškoje šalyje, arba remiantis tarptautiniu lyginamuoju dydžiu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, kurie daro poveikį sąnaudoms ir kainoms. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje numatyta galimybė naudoti vidaus sąnaudas tik jei nustatyta, kad jos neiškraipytos.

(88)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei yra aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios PBA išlaidos ir (arba) kitos gamybos išteklių sąnaudos iš tikrųjų nebuvo iškraipytos. Tačiau, kaip tvirtinta 46–84 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad plieno pramonėje esama iškraipymų, ir nepateikta jokių įrodymų, kad nebūtų iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(91)

Kaip paaiškinta 37–39 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti.

(92)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir taip pat atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(93)

Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Tailandą, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(94)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Malaiziją, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas visas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(95)

Po pirmojo ir antrojo pranešimų „Chinafar Group“ tvirtino, kad Tailandas turėtų būti atmestas kaip galima tipiška šalis, nes jo bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui sudaro beveik pusę Kinijos lygio, todėl Tailandas negali būti laikomas šalimi, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Ji taip pat pažymėjo, kad pati Komisija pirmajame pranešime nurodė, jog ji „ketina naudoti šalis, kurių bendrosios nacionalinės pajamos panašios į Kinijos“, nedarant nuorodos į didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategoriją.

(96)

Apskaičiuodama normaliąją vertę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, Komisija gali kaip tipišką šalį naudoti šalį, kurios ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Pagrindiniame reglamente nėra jokio papildomo reikalavimo, kad būtų pasirenkama šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašiausias į eksportuojančiosios šalies. Šiomis aplinkybėmis Komisija tai daro naudodamasi savo diskrecija ir naudodama šalis, kurias Pasaulio bankas priskyrė tai pačiai pajamų kategorijai. Svarbi Pasaulio banko kategorija, prie kurios priskirta Kinija, yra didesnių nei vidutinės pajamų šalių grupė. Pirmajame pranešime Komisija aiškiai pažymėjo, kad šiuo tikslu ji naudosis Pasaulio banko duomenų baze, laikydamasi savo praktikos. Tai, kad vienos šalies BNP ar BVP vienam gyventojui gali būti panašesnis į Kinijos nei kitos, nėra lemiamas veiksnys, kuris būtų svarstomas pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(97)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė informacijos apie lengvai prieinamus finansinius duomenis apie platesnės kategorijos tvirtinimo detales, įskaitant tiriamąjį produktą, gaminančias bendroves Malaizijoje, Tailande ir Turkijoje ir apie žaliavų, skirtų tiriamajam produktui gaminti, importą į šias šalis.

(98)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir EFDA kaip tinkamiausią tipišką šalį pasiūlė Malaiziją, o skundo pateikėjas – Turkiją. Šiame tyrime alternatyvi tipiška šalis nebuvo pasiūlyta.

(99)

„Junyue“ ir „Chinafar Group“ tvirtino, kad Turkijos negalima laikyti tipiška šalimi, nes jos ekonomikai būdinga didelė infliacija, didelė valiutos devalvacija ir politinis kišimasis, visų pirma susijęs su darbo sąnaudų lygio nustatymu.

(100)

Komisija pažymėjo, kad infliacija ir valiutos defliacija nėra kriterijai, naudojami vertinant šalies tipiškumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ir, jei Komisija tipiška šalimi pasirinktų Turkiją, ji prireikus pakoreguotų infliacijos ir (arba) valiutos defliacijos vertes, kad jos atspindėtų tiriamojo laikotarpio išlaidas. Be to, bendrovės nepateikė pagrįstų įrodymų, kad esama politinio kišimosi, susijusio su darbo sąnaudomis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(101)

„Junyue“ ir „Chinafar Group“ teigė, kad tiek Tailandas, tiek Turkija nėra tinkamos tipiškos šalys, remiantis importo iš Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) apimtimi.

(102)

Komisija jau pirmajame pranešime pateikė importo iš Rusijos tendencijų nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio analizę, iš kurios matyti, kad importo iš Rusijos į abi šalis apimtis ir vidutinė kaina reikšmingai nepasikeitė. Todėl nebuvo jokių požymių, kad Rusijos eksporto modeliai būtų pasikeitę dėl sankcijų, galiojančių po 2022 m. įvykusios plataus masto invazijos į Ukrainą, dėl kurių galėjo būti iškraipytos importo kainos šiose dviejose šalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(103)

Po pirmojo pranešimo „Junyue“ taip pat teigė, kad Tailando tvirtinimo detalių pramonė, įskaitant sraigtus, siaurai specializavosi automobiliams skirtų tvirtinimo detalių, kurios nebuvo tipiškos tiriamojo produkto atžvilgiu, srityje, nes automobilių sektoriuje naudojamų tvirtinimo detalių kaina paprastai buvo didesnė, kadangi jos turėjo atitikti griežtesnius produktų standartus. Dėl šios specializacijos „Junyue“ tvirtino, kad Tailando gamintojai tam tikriems gamybos veiksniams naudojo specialios kokybės importuojamas Japonijos kilmės medžiagas, todėl lyginamasis dydis tapo netipiškas.

(104)

Remdamasi GTA, Komisija įvertino Japonijos pagrindinių žaliavų (t. y. SS kodai 7213 91 , 7213 99 , 7228 30 , 7227 90 ir 7214 99 ) eksporto kainas. Tiriamuoju laikotarpiu Tailandas buvo pagrindinė Japonijos eksporto rinka, kuriai teko 21 % viso šių žaliavų eksporto. Kitos penkios pagrindinės eksporto paskirties šalys, išskyrus Kiniją, kartu sudarė apie 53 % viso šių žaliavų eksporto. Vidutinė eksporto į Tailandą kaina buvo 10 % didesnė, palyginti su kitomis didžiausiomis rinkomis, (1,09 EUR/kg kaina Tailandui ir 0,90 EUR/kg kaina kitoms penkioms pagrindinėms eksporto šalims).

(105)

Antrajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad nors Tailando tvirtinimo detalių gamintojai galėjo importuoti specialios kokybės medžiagas iš Japonijos, dėl to Tailando kaip tipiškos šalies atmesti negalima. Iš tiesų šis tyrimas taip pat apėmė nestandartinius sraigtus ir šiems produktams gaminti gali būti naudojamos specialios kokybės žaliavos. Todėl nebuvo galima daryti išvados, kad Japonijos eksporto į Tailandą kainos buvo nepagrįstai didelės ir netipiškos. Komisija atmetė 103 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą tvirtinimą, kad Tailandas neturėtų būti įtrauktas kaip tinkama tipiška šalis.

(106)

Antrajame pranešime Komisija toliau analizavo trijų pagrindinių gamybos veiksnių, sudarančių apie 65 % gamybos sąnaudų, (klasifikuojamų priskiriant SS kodus 7213 91 , 7213 99 ir 7228 30 ), importą į tris galimas tipiškas šalis. Kalbant apie visus šiuos gamybos veiksnius, didžiausias kiekis buvo importuojamas į Tailandą (išskyrus importą iš Kinijos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (59) 1 priede išvardytų šalių).

(107)

Kalbant apie gamybos veiksnį, kurio SS kodas 7213 91 , bendras importas iš neiškraipytų šaltinių buvo reikšmingas visose trijose šalyse, o Tailandas importavo daugiausia iš kitų šalių nei Kinija ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytos šalys.

(108)

Kalbant apie gamybos veiksnį, kurio SS kodas 7213 99 , Tailando importo apimtis buvo didžiausia – apie 76 000 tonų, t. y. penkis kartus didesnė nei importo į Malaiziją ir Turkiją apimtis. Importas iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių į Malaiziją sudarė 33 % viso importo į šalį, o vidutinė importo į Malaiziją iš kitų šaltinių kaina buvo panaši į importo iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių kainą. Be to, Tailandas ir Turkija importo iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių beveik nevykdė. Todėl Komisija manė, kad importo į Malaiziją kaina yra mažiau patikima nei importo į Tailandą arba Turkiją kaina.

(109)

Pagal SS kodą 7228 30 importo į Tailandą apimtis buvo didžiausia iš trijų šalių. Importas iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių sudarė didelę viso šio gamybos veiksnio importo į visas tris šalis dalį. Tačiau vidutinė importo iš kitų šaltinių į Turkiją kaina buvo panaši į importo iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių kainą, taigi jai galėjo turėti įtakos importo iš Kinijos kaina, o vidutinė importo iš kitų šaltinių į Tailandą ar Malaiziją kaina buvo gerokai didesnė už importo iš Kinijos kainą. Todėl Komisija manė, kad importo į Turkiją kaina yra mažiau patikima nei importo į Tailandą ar Malaizija kaina.

(110)

„Junyue“ pateikė audituotas finansines ataskaitas, apimančias tiriamąjį laikotarpį, susijusias su Malaizijos gamintojo patronuojamąja įmone, kurią Komisija pasirinko pirmajame pranešime ir kuri gamina tik tvirtinimo detales („Chin Well Fasteners Co. Sdn. Bhd.“) („Chin Well Fasteners“). Ji taip pat nustatė dar vieną Malaizijos gamintoją, gaminantį standartines tvirtinimo detales („Asia Bolts & Nuts Sdn. Bhd.“), apie kurį yra lengvai prieinamos 2023 m. finansinės informacijos. Pastarasis buvo atmestas, nes jis uždirbo 0,7 % pelną, o tai nebuvo laikoma pagrįsta.

(111)

„Junyue“ ir „Chinafar“ tvirtino, kad pirmajame pranešime Komisijos nustatytų Tailando ir Turkijos bendrovių finansinė informacija nebuvo tipiška tiriamojo produkto atžvilgiu ir kad PBA išlaidų ir pelno santykis buvo neįprastai didelis.

(112)

Jos teigė, kad tai paaiškinama tuo, kad šių bendrovių gaminami produktai nėra panašūs į tiriamąjį produktą, nes jie daugiausia buvo didelio stiprumo aukštos kokybės tvirtinimo detalės, skirtos labai nišinėms ir labai pelningoms rinkoms, pavyzdžiui, orlaivių ir erdvėlaivių, automobilių ir energetikos / naftos chemijos sektoriams, todėl jie buvo geresnės kokybės, palyginti su Kinijoje gaminamu tiriamuoju produktu.

(113)

Jos teigė, kad tai taip pat taikoma Tailando bendrovei „Thai Meira, Co. Ltd.“, kuri specializavosi automobilių pramonei skirtų nestandartinių tvirtinimo detalių srityje. Tailando bendrovės „S.J. Screws Co. Ltd.“ taip pat negalima laikyti tipiška, nes ji daugiausia gamino produktus, nepriskiriamus tiriamajam produktui, kurių gamybos sąnaudos buvo didesnės, pvz., platformų aparatinę įrangą, plieno plokštes ir žvejybos pramonės produktus, arba nestandartines automobilių pramonei skirtas tvirtinimo detales.

(114)

Komisija pažymėjo, kad kai kurie atrinkti Kinijos gamintojai gamino didelio stiprumo tvirtinimo detales ir aptarnavo konkrečius sektorius, pavyzdžiui, jūroje esančius naftos telkinius ir naftotiekius. Tai, kad bendrovės, nustatytos galimose tipiškose šalyse, specializuojasi tam tikruose segmentuose, pavyzdžiui, nestandartinių automobilių pramonei skirtų sraigtų, kurie yra tiriamojo produkto dalis, srityje, ir (arba) gamina tik dalį tiriamojo produkto, nėra priežastis neįtraukti šių bendrovių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(115)

EFDA pateikė pastabą, kad Komisija į atrinktų bendrovių sąrašą neįtraukė svarbaus Turkijos gamintojo „Norm Civata Sanaya Ve Ticaret Anonim Sirketi“ (toliau – „Norm Civata“).

(116)

Iš duomenų bazėje „Orbis“ pateiktos informacijos paaiškėjo, kad „Norm Civata“ yra didmeninės prekybos bendrovė, turinti kelis filialus, o jos finansinė informacija yra konsoliduota. Finansinės informacijos apie veiklą metalų ir metalo gaminių sektoriuje vykdantį filialą nebuvo. Todėl Komisija nusprendė, kad atliekant šį tyrimą nėra tikslinga naudoti „Norm Civata“ metinę ataskaitą.

(117)

EFDA taip pat suabejojo PBA išlaidų apskaičiavimo metodika ir teigė, kad finansinį pelną ir nuostolius iš veiklos sąnaudų reikėtų atimti. Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes pagal nusistovėjusią praktiką finansinės išlaidos įtraukiamos į PBA išlaidas, kad būtų atspindėtos visos tiriamojo produkto gamybos sąnaudos.

(118)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu suinteresuotąsias šalis informavo, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Tailandą ir remtis trijų bendrovių (60) finansiniais duomenimis.

(119)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Tailando kaip tipiškos šalies ir trijų bendrovių kaip tipiškos šalies gamintojų tinkamumo.

(120)

Paskelbus antrąjį pranešimą, „Junyue“, „Chinafar Group“ ir EFDA pakartojo savo teiginį, kad Malaizija, o ne Tailandas, yra tinkamiausia tipiška šalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, dėl įvairių priežasčių.

(121)

Pirma, jos teigė, kad Malaizijos bendrovės daugiausia gamina standartines tvirtinimo detales, todėl jų produktų asortimentas yra panašus į Kinijos gamintojų produktų asortimentą.

(122)

Antra, „Junyue“ ir EFDA nuomone, nepagrįsta, kad Komisija dėmesį sutelkė tik į vieno gamybos veiksnio (SS 7213 99 ) importo apimtį ir nelaikė Malaizijos tipiška šalimi. Kalbant apie šį gamybos veiksnį, Kinijos importas iš Kinijos sudarė 33 % viso importo, t. y. panašią kitų dviejų gamybos veiksnių (SS 7213 91 ir HS 7228 30 ) importo į Tailandą procentinę dalį.

(123)

Trečia, „Junyue“ tvirtino, kad vidutinės Kinijos importo kainos ir vidutinės importo iš kitų šalių kainos panašumas įrodo tik tai, kad importuojamų medžiagų kainos iš esmės buvo nustatytos rinkos sąlygomis.

(124)

„Junyue“ taip pat teigė, kad Tailando importo duomenys kelia dar didesnį susirūpinimą dėl didesnės bendros Kinijos importo į Tailandą dalies (43 %), palyginti su Malaizija (29 %) ir Turkija (15 %).

(125)

Priešingai nei teigia „Junyue“, Komisija nesutelkė dėmesio į vieno gamybos veiksnio importą, kad atmestų Malaiziją kaip tipišką šalį. Komisija iš tikrųjų analizavo trijų pagrindinių gamybos veiksnių, sudarančių apie 65 % gamybos sąnaudų, (SS 7213 91 , SS 7213 99 ir SS 7228 30 ), importą į tris galimas tipiškas šalis.

(126)

Kalbant apie visus šiuos gamybos veiksnius, didžiausias kiekis buvo importuojamas į Tailandą (išskyrus importą iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių). Kalbant apie SS kodą 7213 91 , bendras importas iš neiškraipytų šaltinių buvo reikšmingas visose trijose šalyse, o Tailandas importavo daugiausia iš kitų šalių nei Kinija ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytos šalys.

(127)

Kalbant SS kodą 7213 99 , Tailando importo apimtis buvo didžiausia – apie 76 000 tonų, t. y. penkis kartus didesnė nei importo į Malaiziją ir Turkiją apimtis. Kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Kinijos į Malaiziją sudarė 33 % viso importo į šalį, o vidutinės importo iš kitų šalių kainos buvo palygintinos su Kinijos kainomis ir tai rodo, kad jos gali būti mažiau patikimos.

(128)

Kalbant apie SS kodą 7228 30 , kuris, atsižvelgiant į importo apimtį, sudaro 11 % visų gamybos sąnaudų, Komisija tipiškiausia šalimi laiko Tailandą, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje.

(129)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dėl Tailandas yra kokybiškesnis lengvai prieinamų neiškraipytų importo verčių duomenų rinkinys, todėl padarė išvadą, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis, ir atmetė „Junyue“ tvirtinimą.

(130)

„Junyue“ ir „Chinafar Group“ pakartojo tvirtinimą, kad Tailando importo kainos buvo didelės dėl didelio specialios kokybės Japonijos kilmės medžiagų, kuras Tailando gamintojai naudojo specialioms reikmėms, visų pirma automobilių sektoriuje, importo. „Junyue“ taip pat teigė, kad ši tendencija buvo susijusi su tuo, kad keli gamintojai buvo susiję su Japonijos bendrovėmis ir įsigijo aukštos kokybės žaliavų iš savo patronuojančiųjų įmonių.

(131)

„Junyue“ taip pat tvirtino, kad jei Komisija nuspręstų Tailandą ir toliau laikyti tipiška šalimi, importo duomenys turėtų būti koreguojami iš viso importo atėmus Japonijos importą, nes jo kainos yra nepagrįstai didelės.

(132)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad nei „Junyue“, nei „Chinafar Group“ nepateikė jokių įrodymų apie žaliavų, naudojamų specializuotiems sektoriams skirtiems nestandartiniams sraigtams gaminti, importo iš Japonijos į Tailandą mastą. Taip pat nebuvo įrodymų, kad importas buvo vykdomas iš susijusių šalių.

(133)

Du atrinkti gamintojai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nestandartiniams sraigtams gaminti skirtos aukštos kokybės medžiagos taip pat nebuvo naudojamos Kinijoje. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinija taip pat importavo didelius žaliavų kiekius iš Japonijos ir yra trečioji Japonijos eksporto rinka.

(134)

Be to, nagrinėjamojo produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis visu importu į Tailandą, o ne tik importu iš Japonijos. Penkių pagrindinių žaliavų importas iš Japonijos į Tailandą sudarė tik apie 17 % viso tų medžiagų importo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, 130 ir 131 konstatuojamosiose dalyse minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(135)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Junyue“ ir „Chinafar Group“ pakartojo savo nuomonę, kad pirmajame pranešime Komisijos atrinktos Malaizijos bendrovės buvo tipiškesnės nei Tailando bendrovės, nes jos daugiausia dėmesio skyrė tiriamojo produkto gamybai, o bendrovės „Chin Well Fasteners“ viešai prieinami finansiniai duomenys apėmė tiriamąjį laikotarpį.

(136)

Kita vertus, jos dar kartą tvirtino, kad du iš trijų Komisijos atrinktų Tailando gamintojų tiriamojo produkto negamino. Jos teigė, kad „Thai Meira“ daugiausia gamino specialias tvirtinimo detales, o „S. J. Screwthai“ daugiausia dėmesio skyrė produktams, kurie nagrinėjamojo produkto neatitiko.

(137)

EFDA taip pat teigė, kad „S.J. Screwthai“ yra didmeninės prekybos bendrovė, remdamasi duomenų bazėje „Orbis“ esančia informacija, o Komisija dėl tos pačios priežasties atmetė Turkijos bendrovę „Norm Civata“.

(138)

Komisija peržiūrėjo turimą informaciją apie dvi Tailando bendroves ir, remdamasi jų svetaine ir duomenų baze „Orbis“, padarė išvadą, kad i) „S. J. Screws“ duomenų bazėje „Orbis“ buvo nurodyta kaip didmeninis ir mažmeninis prekiautojas. Atlikus bendrovės svetainės analizę nebuvo galima įtikinamai nustatyti, ar bendrovė buvo tikrąja gamintoja ar didmenininkė, todėl Komisija nusprendė šios bendrovės į analizę neįtraukti; ii) „Thai Meira“, be kita ko, gamino produktus, patenkančius į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, visų pirma smeiges.

(139)

„Chinafar Group“ taip pat tvirtino, kad „Thai Meira“ gavo netipišką didelį pelną, nes specializavosi nestandartinių tvirtinimo detalių, skirtų automobilių sektoriui, atžvilgiu. Tačiau bendrovė nepateikė įrodymų, kad pardavimo automobilių sektoriui pelningumas buvo didesnis nei pardavimo kitiems sektoriams. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(140)

EFDA taip pat nustatė dar penkias Tailando bendroves ir iš duomenų bazės „Orbis“ gavo jų finansinius duomenis, kuriais Komisija būtų galėjusi remtis: tai bendrovės „Thai Union Fasteners“, „MDF Precision“, „Bangkok Fastenings“, „Suntorx Enterprise“ ir „Tycoon Worlwide Group“.

(141)

Komisija išnagrinėjo visų šių bendrovių finansinius duomenis ir nustatė, kad 2023 m. „Tycoon Worlwide Group“ veikė nuostolingai, o kitų keturių bendrovių pelnas (apskaičiuotas remiantis parduotų prekių kainomis) buvo 0,35–1,31 % ir tai laikyta pagrįstu pelno lygiu. Taigi Komisija šių bendrovių į savo analizę neįtraukė.

(142)

Dėl „Junyue“ pastabos, kad atrinktos Malaizijos bendrovės, pavyzdžiui, „Chin Well Fasteners“ ir „Tong Heer Fasteners Co. Sdn. Bhd.“ (toliau – „Tong Herr“) atspindi patikimesnį ir tipiškesnį lyginamąjį dydį, Komisija pažymėjo, kad

(143)

„Tong Herr“, kurios specializacija – nerūdijančiojo plieno tvirtinimo detalių gamyba, priklausė didesnei grupei, kuriai taip pat priklausė tiksliojo liejimo produktų gamintojas. Nors 2024 m. „Tong Herr“ finansinių duomenų dar nebuvo, iš grupės lygmens informacijos (61) matyti, kad 2024 m. tvirtinimo detalių verslo segmentas buvo nuostolingas, todėl ši bendrovė nebuvo tinkama tipiškam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(144)

Kalbant apie „Chin Well Fasteners“, nors tiesa, kad šios bendrovės finansiniai duomenys tiksliai atitinka tiriamąjį laikotarpį, Komisija nesutiko su „Junyue“ teiginiu, kad vien „Chin Well Fasteners“ buvo tipiškesnis pagrindas PBA išlaidų ir pelno santykiui nustatyti nei atrinktos Tailando bendrovės. Remiantis oficialioje bendrovės svetainėje pateikta informacija (62), „Chin Well Fasteners“ gamino tik sraigtus su galvutėmis. Nors dėl to bendrovė nebuvo laikoma netinkama pakaitine bendrove PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti, dėl to, kad Tailando bendrovės gamina produktus, kurie šiuo atveju atitinka produkto apibrėžtį, jos yra tinkamesnės.

(145)

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija nusprendė Tailandą pasirinkti tinkama tipiška šalimi ir apskaičiuotajai normaliajai vertei nustatyti naudoti dviejų bendrovių (63) finansinius duomenis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(146)

Po pirmojo pranešimo skundo pateikėjas teigė, kad tiek Tailandas, tiek Turkija pagal bendrus darnaus vystymosi tikslus pasiekė geresnių rezultatų nei Malaizija ir kad Turkija ratifikavo visas 10 pagrindinių TDO konvencijų. Kita vertus, EFDA pateikė pastabų, kad iš įrodymų matyti, jog Tailando ir Turkijos rezultatai aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos srityje nebuvo tokie geri, kaip Malaizijos.

(147)

Po antrojo pranešimo „Chinafar Group“ pakartojo EFDA pateiktas pastabas, kad Tailando rezultatai aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos srityje nebuvo tokie geri, kaip Malaizijos rezultatai.

(148)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis šioje byloje yra tik Tailandas, socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį atlikti nereikėjo.

(149)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą analizę, Tailandas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi.

(150)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(151)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija pažymėjo, kad ji naudos Tailando banko duomenis neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti (64), Tailando investicijų valdybos duomenis elektros energijai (65) ir Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo biuro duomenis gamtinėms dujoms (66).

(152)

Antrajame pranešime Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad dėl ribotos kai kurių gamybos veiksnių, būtent garų ir vandens, svarbos vertinant bendras gamybos sąnaudas šie ribotos svarbos veiksniai, sudarantys mažiau nei 2 % visų atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytų gamybos sąnaudų, buvo priskiriami vartojimo prekių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(153)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tiriamojo produkto gamybos veiksniai

(154)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Ši metodika deramai paaiškinta ir 178 bei 179 konstatuojamosiose dalyse.

(155)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Reglamento (ES) 2015/755 (68) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(156)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš Kinijos, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui iš Kinijos skirtiems produktams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(157)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi jos sudarė mažiau nei 2 % bendrų gamybos sąnaudų ir naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie trumpalaikio vartojimo prekių.

(158)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(159)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis neiškraipytoms iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidoms įvertinti.

(160)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė gamybos veiksnių sąrašą. Remiantis informacija, surinkta per tikrinamąjį vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose, gamybos veiksnių sąrašas buvo peržiūrėtas. Visų pirma nebuvo įtraukta viela iš geležies ir nelegiruotojo plieno (SS 7217 10 ), nes Komisija nustatė, kad ji nebuvo naudojama tiriamajam produktui gaminti, nors apie ją iš pradžių per neapsižiūrėjimą buvo pranešta klausimyno atsakymuose.

(161)

Po to, kai suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo, skundo pateikėjas teigė, kad Malaizijos rinkos kainos galėjo būti iškraipytos dėl didelio pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos kiekio; skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad elektros energijos kainos Malaizijoje buvo labai subsidijuojamos, kaip įrodymą pateikdamas žurnalo straipsnį, kuriame daugiausia kalbama apie poveikį vietos naudotojams.

(162)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Chinafar Group“ tvirtino, kad vien dėl subsidijavimo buvimo kainos netampa netipiškos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(163)

Nustačius, kad šiuo etapu Tailandas laikomas tinkama tipiška šalimi, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(164)

Siekdama nustatyti darbo jėgos lyginamąjį dydį, Komisija naudojo naujausius turimus Tailando banko (69) paskelbtus statistinius duomenis. Tailando bankas kas ketvirtį teikė informaciją apie vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Tailande gamybos sektoriuje tiriamuoju laikotarpiu. Tie duomenys buvo pakoreguotos, kad apimtų darbdavio mokamus socialinius mokesčius (70).

(165)

Tailando banko skelbiamuose statistiniuose duomenys informacijos apie dirbtas valandas nebuvo, todėl Komisija naudojo informaciją apie Tailande dirbtų valandų skaičių per savaitę, paskelbtą Tarptautinės darbo organizacijos darbo jėgos statistikos duomenų bazėje (71).

(166)

Taigi Komisija apskaičiavo darbo sąnaudas per valandą Tailande padalijusi metines darbo sąnaudas iš per metus dirbtų valandų skaičiaus.

(167)

Po antrojo pranešimo tiek „Junyue“, tiek „Chinafar Group“ tvirtino, kad Komisija darbo lyginamajam dydžiui apskaičiuoti turėtų naudoti Kinijos eksportuojančių gamintojų faktiškai dirbtas valandas, o ne TDO duomenis.

(168)

Jų nuomone, tai pagrįsta, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nebuvo galima naudoti tik duomenų, susijusių su kainomis ir sąnaudomis eksportuojančiose šalyse, o su kainomis nesusijusi informacija, priešingai, neturėtų būti automatiškai atmetama.

(169)

Komisija pažymėjo, kad ji naudojo Kinijos eksportuojančių gamintojų faktines darbo valandas ir apskaičiuodama normaliąją vertę jas padaugino iš atitinkamų Tailando sąnaudų. Šios metodikos tikslas buvo perskaičiuoti, kiek šios dirbtos valandos kainuotų tipiškoje šalyje. Darbo sąnaudos Tailande bet kuriuo atveju būtų bendrų darbo sąnaudų ir bendro darbo valandų Tailande santykis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(170)

Antrajame pranešime Komisija pranešė, kad ketino naudoti Tailando investicijų valdybos paskelbtą elektros energijos kainos verslo, pramonės ir valstybės įmonėms taikomą orientacinę kainą (72), naudodama svarbioms bendrosioms paslaugoms skirtą tarifą pagal vartojimo laiką (TOU tarifas), esant žemesnei nei 22 kV įtampai, kad galėtų apskaičiuoti elektros energijos lyginamąjį dydį.

(171)

Šis energijos mokestis nuo 2018 m. nepakito ir atnaujinamas kas mėnesį taikant vadinamąją Ft priemokos priemonę. Todėl sąskaitos už elektros energiją už kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos taip:

(172)

Po antrojo pranešimo Komisija kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui nustatė elektros energijos lyginamąjį dydį, remdamasi atitinkamu suvartojimu piko ir ne piko valandomis. Gautas suvartojimas buvo priskirtas piko ir ne piko tarifams.

(173)

Be to, Komisija nusprendė į elektros energijos kainos lyginamąjį dydį įtraukti tiek paklausos mokestį, tiek aptarnavimo mokestį, kad būtų visapusiškai atspindėtos elektros energijos sąnaudos tipiškoje šalyje. Aptarnavimo mokestis buvo išreikštas fiksuota mėnesine suma, o paklausos mokestis (kW) buvo nustatytas remiantis konservatyviu elektros energijos paklausos apskaičiavimu. Tai buvo nustatyta bendrą piko valandomis suvartojamos energijos kiekį padalijus iš gamybos valandų skaičiaus. Atitinkamą kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo lyginamąjį dydį sudarė svertinis piko ir ne piko metu taikomų tarifų vidurkis.

(174)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad ji iš elektros energijos tarifų atskaitys pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau atlikusi tolesnį tyrimą Komisija nustatė, kad elektros energijos kainos Tailande buvo nurodytos be PVM.

(175)

Siekdama nustatyti gamtinių dujų lyginamąjį dydį, Komisija naudojo Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo biuro paskelbtas kainas (74), t. y. 7.2-4 lentelės duomenis, kurie rodo galutinės energijos suvartojimą vienam gyventojui. Kaip lyginamąjį dydį Komisija naudojo toje lentelėje nurodytų 2023 m. ir 2024 m. duomenų vidurkį.

(176)

Siekdama nustatyti šalutinių produktų lyginamąjį dydį, Komisija naudojo šalutinių produktų vertės ir pradinės žaliavos vertės santykį, užregistruotą eksportuojančių gamintojų apskaitos sistemoje, ir taikė šį santykį lyginamajam dydžiui, gautam iš GTA.

(177)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(178)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(179)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą EXW sąlygomis prekybos lygiu, Komisija rėmėsi bendrovių „Sanwa Iron (Thailand) Company Ltd.“ ir „Thai Meira Co. Ltd.“ 2023 m. finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

(180)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(181)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktiniam suvartojimui. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(182)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 178 ir 179 konstatuojamosiose dalyse.

(183)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 8 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 21,2 %.

(184)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(185)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(186)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(187)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos: i) siekiant, kad jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgiant į veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(188)

Kaip paaiškinta 180 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainomis EXW sąlygomis, todėl koreguoti nereikėjo.

(189)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Junyue“ tvirtino, kad taikant metodiką, kurią Komisija naudojo PBA išlaidų santykiui nustatyti, gali būti neteisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, nes PBA išlaidos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti, tikriausiai apėmė išlaidas, panašias į „Junyue“ patirtas išlaidas, kurias Komisija atskaitytų eksporto kainai EXW sąlygomis nustatyti.

(190)

„Junyue“ tvirtino, kad Komisija turi pateikti išsamų PBA išlaidų suskirstymą, kad užtikrintų, jog išlaidos nesidubliuotų su išlaidomis, kurios jau buvo atimtos iš eksporto kainos. Jei tokios informacijos nebūtų, Komisija neturėtų atlikti jokio eksporto kainos koregavimo.

(191)

„Junyue“ nurodė Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-762/20 (75) Sinopec, kuris yra skundžiamas (76) ir kuriame nagrinėtas šis eksporto kainos koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį aspektas, kai normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(192)

Kaip paaiškinta 187 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta 180 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(193)

Sprendime byloje CCCME, kuris buvo priimtas po sprendimo byloje Sinopec, Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad pagal teismų praktiką, jei šalis prašo atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą dempingo skirtumui nustatyti, ta šalis turi įrodyti, kad jos tvirtinimas yra pagrįstas. Pareiga įrodyti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti konkretūs koregavimai turi būti atlikti, tenka tiems, kurie nori jais remtis. (77) Darytina išvada, kad tokiu atveju, kaip ir šiame tyrime, suinteresuotosios šalys, remdamosi šia teismų praktika, turėjo įrodyti prašomo koregavimo būtinumą, kad pagrįstų įrodymus, kuriuos jos pateikė per tyrimą (78).

(194)

Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikėtų pažymėti, jog, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali paaiškėti, kad reikia atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumus, kurie turi įtakos jų palyginamumui, tokie atskaitymai negali būti daromi iš apskaičiuotos, kuri dėl to nėra tikroji, vertės. Šiai vertei paprastai įtakos neturi veiksniai, galintys pakenkti jos palyginamumui, nes ji nustatyta dirbtinai (79). Be to, kaip ir CCCME atveju, šiuo atveju apskaičiuojant kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis buvo naudojama pagrįsta PBA išlaidų suma ir nebuvo informacijos, iš kurios būtų matyti, kad į nagrinėjamų Tailando bendrovių PBA išlaidas buvo įtrauktos pristatymo pirkėjams transporto išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali savo nuožiūra taikyti pagrindinio reglamento (80) 2 straipsnio 10 dalį, Komisijos požiūris atitiko naujausią teismų praktiką dėl nepagrįstų tvirtinimų, kad PBA išlaidų sumos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kurios, Komisijos nuomone, yra pagrįstos atsižvelgiant į gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, apima vežimo išlaidas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(195)

Siekiant, kad eksporto kaina vėl atitiktų gamintojo kainą EXW sąlygomis, koreguota atsižvelgiant į: frachtą, draudimą, tvarkymą, krovimą, pakavimą ir nuolaidas.

(196)

Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(197)

Dėl eksporto kainos koregavimo atsižvelgiant į komisinius Komisija nustatė, kad sandoriuose dalyvavusi susijusi bendrovė vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, ir tam naudojo eksportuojančio gamintojo darbuotojus. Taigi, koregavimas atsižvelgiant į komisinius buvo atliktas remiantis susijusios bendrovės PBA išlaidomis, eksportuojančio gamintojo PBA sąnaudų dalimi, susijusia su susijusios bendrovės funkcijomis, ir nominaliuoju pelnu.

(198)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(199)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(200)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(201)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 67,4 % laikinasis dempingo skirtumas.

(202)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(203)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 100 % viso importo tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad tikslinga nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(204)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(205)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 42 žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(206)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 50 466 tonų. Šį skaičių Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino apie 14 % viso apskaičiuotojo Sąjungoje pagaminamo ir parduodamo panašaus produkto kiekio.

(207)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė sudėjusi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį ir Eurostato paskelbtus nagrinėjamojo produkto importo duomenis. Informacijos šaltinis buvo skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir oficialūs Eurostato duomenys.

(208)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(209)

2022 m. Sąjungos suvartojimas šiek tiek padidėjo (+ 3 %, palyginti su 2021 m.), 2023 m. sumažėjo 13 %, o tiriamuoju laikotarpiu išliko 13 % mažesnis už 2021 m. lygį.

(210)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu.

(211)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo kiekis ir rinkos dalis

(212)

Importo iš Kinijos apimtis absoliučiaisiais skaičiais iš viso padidėjo 5 795 tonomis, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %. 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, importas gerokai padidėjo – 13 %. 2023 m. importas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 4 %, o bendra Europos paklausa sumažėjo. Šis sumažėjimas buvo tik laikinas, nes per TL importas padidėjo daugiau kaip 10 000 tonų, palyginti su 2023 m., nepaisant to, kad paklausa Sąjungoje per TL išliko maža.

(213)

Atsižvelgiant į Sąjungos suvartojimo sumažėjimą 13 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, importo iš Kinijos rinkos dalis Sąjungoje nuo 2021 m. iki TL nuolat didėjo. Nuo 51 % 2021 m. ji padidėjo iki 61 % TL, taigi Sąjungos pramonė ir kitos trečiosios valstybės neteko daugiau kaip 10 procentinių punktų rinkos dalies.

(214)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis importo kainų mažinimas buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(215)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(216)

Kinijos importo kainos 2022 m. iš pradžių padidėjo 28 %, 2023 m. sumažėjo ta pačia suma, o per TL sumažėjo dar 7 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo kainos iš viso sumažėjo 7 % – nuo 1 307 EUR už toną 2021 m. iki 1 213 EUR už toną per TL.

(217)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(218)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Atlikto palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad didelės dalies (75–90 %) importuojamo produkto importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 59–64 %.

(219)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importas mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė, atsižvelgdama į gamybos sąnaudų raidą ir siekdama pagrįsto pelno, per visą TL negalėjo padidinti kainų, kaip nurodyta 8 lentelėje. Didelį kainų smukdymą patvirtina priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis, nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(220)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(221)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(222)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(223)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(224)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(225)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(226)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis nuolat mažėjo ir iš viso sumažėjo 27 %.

(227)

Apskritai gamybos pajėgumai iš esmės išliko nepakitę ir tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo tik 1 %.

(228)

Pajėgumų naudojimas, labai mažas jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, per laikotarpį toliau sumažėjo, t. y. nuo 20 % 2021 m. iki 15 % per TL. Taip atsitiko dėl to, kad sumažėjo gamybos apimtis esant lygiaverčiams gamybos pajėgumų lygiams.

(229)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(230)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 28 %, t. y. gerokai daugiau nei suvartojimas, kuris per tą patį laikotarpį sumenko 13 % (t. y. daugiau nei dvigubai). Kartu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 31 % 2021 m. iki 25 % TL, t. y. sumažėjo 6 procentiniais punktais.

(231)

Mažėjant suvartojimui, Sąjungos pramonė neteko ne tik pardavimo apimties Sąjungoje, bet ir rinkos dalies, priešingai nei Kinijos importas, kurio absoliučioji pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje padidėjo.

(232)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(233)

2021–2022 m. Sąjungos pramonės užimtumas atsigavo iki lygio, buvusio iki COVID-19 pandemijos, tačiau apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos ir pardavimo. Per TL sumažėjimas sudarė 6 %, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia, neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą.

(234)

Našumas vienam darbuotojui taip pat gerokai sumažėjo dėl panašios tendencijos, kai sumažėjo gamyba. 2022 m. padėtis ėmė blogėti. 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu padėtis smarkiai pablogėjo. Bendras sumažėjimas, palyginti su 2021 m., buvo 23 %.

(235)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(236)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(237)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(238)

Nuo 2021 m. vieneto gamybos sąnaudos Sąjungoje gerokai padidėjo. 2021–2022 m. jos padidėjo 32 %, 2023 m. toliau didėjo, o per TL šiek tiek sumažėjo. Bendras padidėjimas, palyginti su 2021 m., sudarė 46 %. Tai įvyko po staigaus darbo jėgos (81) ir žaliavų kainų (82) padidėjimo ir dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios; dėl to Sąjungoje labai padidėjo infliacija, sutriko tiekimo grandinės ir gerokai padidėjo žaliavų sąnaudos Sąjungoje.

(239)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina kito panašiai. 2022–2023 m. pardavimo kainos padidėjimas sudarė 41 %. Tačiau per TL vieneto kaina, palyginti su 2023 m., sumažėjo, nors apskritai ji išliko 34 % didesnė nei 2021 m.

(240)

Tai, kad vidutinė vieneto pardavimo kaina iš viso padidėjo 34 %, o vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 46 %, rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo absorbuoti visų didėjančių gamybos sąnaudų. Kitaip tariant, dėl didėjančios Kinijos importo į Sąjungos rinką dempingo kaina apimties Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo kainų iki tvarių lygių, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Ši padėtis padarė didelį poveikį Sąjungos pramonės finansiniams rezultatams.

(241)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(242)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo +9%.

(243)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(244)

Sumažėjus pardavimui, 2022 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 16 %. 2023 m. pradžioje ir per visą tiriamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai akivaizdžiai stengėsi pakoreguoti atsargų lygius reaguodami į mažėjantį pardavimą ir gamybą. 2023 m. atsargų lygiai vėl atitiko pradinius skaičius, o tiriamuoju laikotarpiu pastebėtas tolesnis sumažėjimas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos iš viso sumažėjo 25 %.

(245)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(246)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas 2021 (83) ir 2022 m. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo teigiamas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas labai sumažėjo – nuo maždaug 1 % 2021–2022 m. iki –5 % 2023 m. ir toliau iki –10 % per TL. Tai, kad Sąjungos pramonei per TL teko vykdyti veiklą patyrus –10 % nuostolių, galima paaiškinti padidėjusia Kinijos eksporto dempingo kaina konkurencija, dėl kurios Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti savo kainas iki nuostolingų lygių tuo metu, kai gamybos sąnaudos didėjo, kaip paaiškinta 4.5.3.1 skirsnyje.

(247)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Kaip paaiškinta pirmiau, netvarūs Sąjungos pramonės pelno lygiai taip pat atsispindėjo neigiamame pinigų sraute beveik visą laikotarpį, o per TL padėtis dar labiau pablogėjo ir nuostoliai ėmė viršyti –2 mln. EUR, t. y. maždaug 15 % pardavimo vertės per TL.

(248)

Nors 2021–2023 m. investicijos į techninę priežiūrą ir pakeitimą padidėjo, per TL jos smarkiai sumažėjo, panašiai kaip ir kiti pagrindiniai žalos rodikliai. Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki jo pabaigos investicijos iš viso sumažėjo trečdaliu.

(249)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Sąjungos pramonės investicijų grąža sumažėjo nuo 6 % 2021 m. iki –27 % TL.

(250)

Smarkiai sumažėjus pelningumui, grynajam pinigų srautui ir investicijų grąžai, buvo padarytas labai neigiamas poveikis atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą.

(251)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visi pagrindiniai žalos rodikliai kito neigiamai. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 27 %, o pardavimo apimtis – 28 %. Sąjungos pramonė taip pat prarado rinkos dalį: ji sumažėjo nuo 31 % 2021 m. iki 25 % per TL. Kita vertus, Kinijos importo į Sąjungą rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 10 procentinių punktų; 2021 m. ji buvo 51 %, o per TL padidėjo iki 61 %. Tai pasiekta nepaisant to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 13 %.

(252)

Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo maždaug 1 % 2021–2022 m. iki –5 % 2023 m. ir toliau iki –10 % per TL, o tai akivaizdžiai nėra tvaru. Panaši mažėjimo tendencija buvo stebima dėl Sąjungos pramonės našumo (sumažėjo 23 %), užimtumo (sumažėjo 6 %), investicijų (sumažėjo 31 %), investicijų grąžos ir pinigų srauto: jie visi nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(253)

Sąjungos pramonė negalėjo kompensuoti prarastos pardavimo Sąjungos rinkoje apimties padidindama eksportą, nes eksportas sudarė tik apie 8 % visos pramonės gamybos ir laipsniškai mažėjo, kaip nurodyta 5.4 skirsnyje.

(254)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(255)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl kitų nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų šalių nei Kinija, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, suvartojimo mažėjimas ir sąnaudų padidėjimas.

(256)

Komisija nagrinėjo, ar yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu panašaus produkto importas dempingo kaina iš Kinijos padidėjo 5 %, nepaisant mažėjančio Sąjungos suvartojimo.

(257)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 7 % sumažėjus Kinijos importo kainoms ir per tą patį laikotarpį 46 % padidėjus Sąjungos pramonės gamybos sąnaudoms, Kinijos importo į Sąjungą rinkos dalis padidėjo 21 %. Taip atsitiko Sąjungos pramonės, kurios pardavimo apimtis gerokai sumažėjo 28 %, o jos rinkos dalis – 18 %, sąskaita. Tuo pat metu Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo iki netvarių lygių (per TL ji vykdė veiklą patirdama –10 % nuostolių).

(258)

Dėl tokio didelio skirtumo tarp vidutinės iš Kinijos dempingo kaina importuojamo produkto kainos ir vidutinės Sąjungos pramonės panašaus produkto kainos (1 213 EUR už toną, palyginti su 1 833 EUR už toną) Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų, kad jos atspindėtų padidėjusias gamybos sąnaudas, ir taip išlaikyti pelningumą.

(259)

Komisija įvertino, ar kiti žalos veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina iš Kinijos, turėjo poveikio Sąjungos pramonės būklei, tačiau nenustatė jokių kitų veiksnių, kurie būtų galėję padaryti didelį poveikį nepalankiai Sąjungos pramonės padėčiai.

(260)

Importo iš kitų trečiųjų valstybių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų valstybių

(261)

Importas iš kitų trečiųjų valstybių daugiausia buvo iš Jungtinės Karalystės, Taivano ir Turkijos. Bendra importo iš visų trečiųjų valstybių, išskyrus Kiniją, apimtis nuo 2021 m. iki TL sumažėjo 38 % nuo 39 374 iki maždaug 24 410 tonų.

(262)

Visų trečiųjų valstybių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis sumažėjo nuo 19 % 2021 m. iki 13 % per TL.

(263)

Apskritai vidutinės importo iš kitų trečiųjų valstybių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 59 % ir buvo vidutiniškai gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainas, o šios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Per TL vidutinė importo iš kitų trečiųjų valstybių, išskyrus Kiniją, kaina buvo 4 368 EUR už toną, o vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo 1 213 EUR už toną.

(264)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų valstybių nebuvo Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos šaltinis.

(265)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai

(266)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas sumažėjo iš viso 20 %. Ši tendencija panaši į neigiamą Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje tendenciją; jų pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dar daugiau nei jų eksportas, t. y. 28 %. Tai taip pat panašu į neigiamą Sąjungos gamintojų rinkos dalies mažėjimo tendenciją; jų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 %.

(267)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinė eksporto kaina taip pat sumažėjo 6 %. Reikėtų pažymėti, kad pardavimas eksportui sudaro 9 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Todėl sumažėjusio pardavimo poveikis Sąjungos pramonei padarytai žalai buvo įvertintas kaip nedidelis ir, nors, atsižvelgiant į susijusį kiekį, jis galėjo šiek tiek prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, jis negalėjo susilpninti importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio.

(268)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos rinka sumažėjo 13 %. Sumažėjimą lėmė keli tarpusavyje susiję veiksniai: palyginti su ankstesniais metais, 2023 m. Europos ekonomika augo lėčiau (Sąjungos BVP 2023 m. padidėjo 0,4 %, palyginti su 3,5 % 2022 m.), o plieno suvartojimas akivaizdžiai sumažėjo 6,3 % (84). Šis nuosmukis paveikė įvairius sektorius, įskaitant statybos ir gamybos sektorius, kurie yra pagrindiniai tokių pramonės gaminių kaip sraigtai vartotojai. Didelės energijos kainos ir neapibrėžtumas energijos rinkoje taip pat prisidėjo prie sumažėjusios pramonės produkcijos ir paklausos įvairiuose sektoriuose (85). Įprastomis konkurencijos sąlygomis, mažėjančioje rinkoje visų rinkos dalyvių pardavimo apimtis turėtų mažėti daugiau ar mažiau vienodai. Tačiau šiuo atveju Kinijos rinkos dalis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo dar 10 procentinių punktų, o tai pakenkė Sąjungos pramonei ir kitoms importuojančioms šalims (jos taip pat neteko 5,4 procentinio punkto rinkos dalies). Taigi nustatyta, kad Sąjungos rinkos ekonominis nuosmukis šiuo atveju materialinės žalos Sąjungos pramonei nepadarė.

(269)

Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, vieneto gamybos sąnaudos Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo (46 %). Vis dėlto 2022 m. Sąjungos gamintojai, reaguodami į didėjančias gamybos sąnaudas, galėjo padidinti pardavimo kainas, kad galėtų iš dalies kompensuoti šį padidėjimą ir pasiekti tam tikrą pelningumą. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant nedidelio gamybos sąnaudų sumažėjimo, Sąjungos gamintojų pelningumas smarkiai sumažėjo ir nukrito iki labai neigiamų lygių. Šis pablogėjimas aiškiai byloja apie Sąjungos pramonės patirtą materialinę žalą. Importas dempingo kaina neturėtų trukdyti Sąjungos gamintojams koreguoti savo kainų, kad būtų atsižvelgta į padidėjusias gamybos sąnaudas. Tokiomis aplinkybėmis, kai Sąjungos gamintojų kainas smarkiai smukdė didėjanti importo dempingo kaina apimtis, o gamybos sąnaudos išliko didelės, su tuo susijusio pelningumo sumažėjimo negalima priskirti vidaus neveiksmingumui ar netinkamam rinkos valdymui. Tai veikiau tiesioginė žalingo importo dempingo kaina poveikio pasekmė.

(270)

Atlikus žalos analizę nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos kaina dėl Kinijos importo sumažėjo. Labai padidėjęs importas dempingo kaina iš Kinijos ir kainų smukdymas, kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, antrą TL pusę turėjo įtakos Sąjungos pramonės gebėjimui didesnes gamybos sąnaudas perkelti naudotojams. Tai sutapo su Sąjungos pramonės finansinės veiklos rodiklių pablogėjimu, pavyzdžiui, pelningumo sumažėjimu, dėl kurio 2023 m.–TL buvo patirta nuostolių. Importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 10 procentinių punktų Sąjungos pramonės, kuri, ypač per antrą nagrinėjamojo laikotarpio pusę, prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį (6 procentiniai punktai), sąskaita. Todėl padarėme išvadą, kad materialinę žalą sukėlė importas dempingo kaina iš Kinijos.

(271)

Komisija nustatė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Nors Sąjungos pramonės eksporto rezultatai galėjo šiek tiek prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos, importo dempingo kaina ir nustatytos materialinės žalos priežastinis ryšys dėl to nesusilpnėjo.

(272)

Dėl importo iš kitų trečiųjų valstybių poveikio Komisija padarė išvadą, kad tas importas nepadarė žalos Sąjungos pramonei. Panašiai kaip ir Sąjungos pramonės atveju, importas iš trečiųjų valstybių, išskyrus Kiniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat neteko rinkos dalies, o jų bendra importo apimtis gerokai sumažėjo (38 %). Be to, vidutinės importo iš kitų trečiųjų valstybių kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 59 %. Taigi importas iš kitų trečiųjų valstybių importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio nesusilpnino.

(273)

Kalbant apie Sąjungos pramonės eksporto rezultatų poveikį, nors tendencija sumažėjus pardavimui buvo neigiama, reikėtų pažymėti, kad pardavimas eksportui sudaro nedidelę bendro Sąjungos pardavimo dalį. Taigi konstatuota, kad poveikis Sąjungos pramonei padarytai žalai buvo nedidelis.

(274)

Kalbant apie suvartojimo mažėjimą ir gamybos sąnaudų didėjimą, neginčijama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė sunkumų. Jei importas dempingo kaina nebūtų daręs spaudimo kainoms, pramonė būtų galėjusi koreguoti kainas, kad jos atspindėtų didesnes sąnaudas, ir geriau reaguoti į kintančias rinkos sąlygas. Kaip jau minėta, importas dempingo kaina neturėtų trukdyti Sąjungos gamintojams perkelti padidėjusių sąnaudų vartotojams. Todėl, nepaisant padidėjusių sąnaudų ir sumažėjusios paklausos poveikio, nustatyta, kad vartojimo sumažėjimas ir gamybos sąnaudų padidėjimas materialinės žalos Sąjungos pramonei nepadarė.

(275)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kitas veiksnys (Sąjungos pramonės eksporto rezultatai) priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnino. Žala susijusi su sumažėjusia rinkos dalimi, gamyba, gamybos pajėgumų naudojimu, našumu, pelningumu, laikotarpio pabaigos atsargomis, pinigų srautu ir investicijų grąža. Be to, kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos smuko dėl importo iš Kinijos.

(276)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(277)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį ir 7 straipsnio 2d dalį.

(278)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(279)

Komisija negalėjo nustatyti bazinio pelno, apimančio visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis prieš padidėjus importui iš Kinijos, nes importas iš Kinijos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė daugiau kaip 50 % rinkos dalies, o rinkos dalių iki nagrinėjamojo laikotarpio pradžios nebuvo galima apskaičiuoti dėl nepakankamų duomenų. Taigi Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį nustatė tikslinį pelną, kad nustatytų nežalingą 6 % kainą.

(280)

Nebuvo pareikšta tvirtinimų, kad Sąjungos pramonės investicijų, MTP ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis.

(281)

Taip pat nebuvo pareikšta tvirtinimų dėl būsimų sąnaudų, susijusių su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, kurias Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalyje.

(282)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridedama pirmiau minėtą 6 % tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(283)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(284)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui.

(285)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(286)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų, naudotojų ir vartotojų interesus.

(287)

Remiantis Komisijos turima informacija, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo keturiasdešimt du žinomi sraigtų be galvučių gamintojai. Skundą aštuonių Sąjungos gamintojų, kurie visi buvo MVĮ, vardu pateikė Europos pramoninių tvirtinimo detalių institutas (EIFI) ir jam pritarė dar septyni Sąjungos gamintojai.

(288)

Nustačius priemones pagerės rinkos sąlygos Sąjungos gamintojams, taigi jie galės sustiprinti savo konkurencinę padėtį rinkoje, susigrąžinti prarastą pardavimo apimtį ir rinkos dalį, padidinti pajėgumų naudojimą ir padidinti kainas iki tvarių lygių. Tai savo ruožtu padėtų joms padidinti pelningumą iki tokių lygių, kurie numatomi įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(289)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonei būtų padarytas didelis neigiamas poveikis, nes ji ir toliau patirtų ekonominę žalą dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš Kinijos daromo spaudimo kainoms. Rinkos dalies praradimas paspartėtų, taigi pardavimas ir gamyba toliau mažėtų. Todėl pajėgumų naudojimas, kuris tiriamuoju laikotarpiu jau buvo netvarus – 15 %, ir toliau mažės, todėl veikla taptų vis neperspektyvesnė. Jau ir taip nuostolinga padėtis dar labiau pablogėtų, o tai turėtų rimtų pasekmių investicijoms ir užimtumui Sąjungoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(290)

Inicijavus tyrimą apie save pranešė dvidešimt šeši importuotojai. Trys iš jų buvo atrinkti ir du iš jų pateikė klausimyno atsakymus. Atrankoje dalyvavusiems bendradarbiaujantiems importuotojams teko daugiau kaip 90 % viso sraigtų be galvučių importo iš Kinijos. Importas iš Kinijos sudarė daugiau nei 80 % viso atrinktų bendradarbiaujančių importuotojų nagrinėjamojo produkto importo. Nustatyta, kad atrinkti importuotojai buvo pelningi, o nagrinėjamojo produkto apyvarta sudarė tik 0,5–2,5 % visos jų verslo apyvartos.

(291)

Atsižvelgiant į nedidelę produkto dalį visoje verslo veikloje, antidempingo priemonių nustatymas greičiausiai neturės reikšmingo poveikio importuotojų finansiniam stabilumui. Be to, importuotojai gali sumažinti galimą sąnaudų padidėjimą įvairindami savo tiekimo šaltinių pasirinkimo strategijas, be kita ko, ieškodami alternatyvių tiekėjų Sąjungoje ar kitose trečiosiose valstybėse. Iš duomenų matyti, kad bet koks galimas poveikis importuotojams būtų minimalus.

(292)

Kadangi naudotojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo įvertinti faktinio antidempingo muitų poveikio naudotojams. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad kitose trečiosiose valstybėse yra alternatyvių tiekėjų, ir į didelius Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, Komisija laikėsi nuomonės, kad naudotojai ir toliau galėtų pirkti tinkamos kokybės sraigtus reikiamais kiekiais iš įvairių šaltinių. Todėl Komisija nusprendė, kad nustačius antidempingo priemones poveikis naudotojams būtų nedidelis.

(293)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės sraigtams neatitiktų Sąjungos interesų.

(294)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(295)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės produktui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija žalos ir dempingo skirtumus palygino 284 konstatuojamojoje dalyje. Muitų dydis nustatytas pagal tuos visų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumus, kurie yra mažesni dempingo ir žalos skirtumai.

(296)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(297)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(298)

Siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(299)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(300)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(301)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(302)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(303)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(304)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai TRADE GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(305)

Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų negauta.

(306)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(307)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,