<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="ECRCJ2006LTA.0300253101.case.xml"><NO.CASE>C-131/04</NO.CASE><NO.CASE>C-257/04</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62004J0131</NO.CELEX><NO.SEQ>0013.0002</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>2560</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>2584</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>25</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><LEFT><DATE ISO="20060316">2006 M. KOVO 16 D.</DATE> SPRENDIMAS — SUJUNGTOS BYLOS C-131/04 IR C-257/01</LEFT><RIGHT>ROBINSONSTEELE IR KT.</RIGHT></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20060316">2006 m. kovo 16 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING="STAR"><P>Proceso kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><JUDGMENT.INIT><P>Sujungtose bylose C-131/04 ir C-257/04</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal, Lidsas</HT> (Jungtinė Karalystė) (C-131/04) <DATE ISO="20040309">2004 m. kovo 9 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE>, ir <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England &amp; Wales) (Civil Division)</HT> (Jungtinė Karalystė) <DATE ISO="20040615">2004 m. birželio 15 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20040616">2004 m. birželio 16 d.</DATE>, pagal EB 234 straipsnį pateiktu prašymų priimti prejudicinius sprendimus bylose</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">C. D. Robinson-Steele</HT> (C-131/04)</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P>R. D. Retail Services Ltd,</P></DEFENDANTS><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Michael Jason Clarke</HT> (C-257/04)</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P>Frank Staddon Ltd</P></DEFENDANTS><?PAGE NO="I-2561"?><P>ir</P><PLAINTIFS><P>J. C. Caulfield,</P><P>C. F. Caulfíeld,</P><P>K. V. Barnes</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Hanson Clay Products Ltd,</HT> buvusią <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay Products Ltd,</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai K. Schiemann, N. Colneric (pranešėja), K. Lenaerts ir E. Juhász,</P><P>generalinė advokatė C. Stix-Hacld,</P><P>posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20050915">2005 m. rugsėjo 15 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><?PAGE NO="I-2562"?><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">R. D. Retail Services Ltd,</HT> atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">solicitor</HT> J. Eady,</P></ITEM><ITEM><P>M. J. Clarke, J. C. Caulfield, C. F. Caulfield ir K. V. Barnes, atstovaujamų <HT TYPE="ITALIC">QC</HT> A. Hogarth,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Hanson Clay Products Ltd,</HT> buvusios <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay Products Ltd,</HT> atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">solicitor</HT> J. Eady,</P></ITEM><ITEM><P>Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos R. Caudwell ir C. White, padedamų <HT TYPE="ITALIC">barrister</HT> T. Linden,</P></ITEM><ITEM><P>Airijos, atstovaujamos D. J. O'Hagan, padedamo N. Hyland ir <HT TYPE="ITALIC">BL</HT> N. Travers,</P></ITEM><ITEM><P>Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos H. G. Sevenster,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M.-J. Jonczy ir N. Yerrell,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20051027">2005 m. spalio 27 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,</VISA></GR.VISA><?PAGE NO="I-2563"?><PREAMBLE.FINAL><P>priima šį</P></PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P>Sprendimą</P></TI></TITLE><NP><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su <DATE ISO="19931123">1993 m. lapkričio 23 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="307" DATE.PUB="1993" PAGE.FIRST="18">OL L 307, p. 18</REF.DOC.OJ>, toliau - Direktyva) 7 straipsnio išaiškinimu.</TXT></NP><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Šie prašymai pateikti nagrinėjant bylas dėl už kasmetines atostogas mokamo užmokesčio įskaitymo į valandinį atlyginimą (angl. k. - <HT TYPE="ITALIC">rolled-up holiday pay).</HT></TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Teisinis pagrindas</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Bendrijos teisės aktai</P></TI></TITLE><NP><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyva 93/104 buvo priimta remiantis EB sutarties 118a straipsniu (EB sutarties 117-120 straipsniai buvo pakeisti EB 136-143 straipsniais). Pagal Direktyvos 93/104 1 straipsnio 1 dalį ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2564"?><NP><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos II skirsnyje yra numatytos priemonės, kurių valstybės narės turi imtis, kad užtikrintų, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų kasdienio poilsio, savaitės poilsio bei mokamų kasmetinių atostogų laiką. Jame taip pat reglamentuojama pertraukų trukmė bei maksimalus savaitės darbo laikas.</TXT></NP><NP><NO.P>5</NO.P><TXT>Dėl kasmetinių atostogų Direktyvos 7 straipsnyje numatoma:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Minimalus kasmetinių atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 15 straipsnyje nustatoma:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>Si direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti arba priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie yra palankesni darbuotojų saugos garantijų ir sveikatos apsaugos atžvilgiu, arba palengvinti ar leisti kolektyvinių sutarčių arba susitarimų, sudarytų tarp darbdavių ir darbuotojų, kurie yra palankesni darbuotojų saugos garantijų ir sveikatos apsaugos atžvilgiu, taikymą.<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>7</NO.P><TXT>Direktyvos 17 straipsnyje numatytos įvairios, tam tikromis sąlygomis leidžiamos išimtys, tačiau ten neminimas šios direktyvos 7 straipsnis.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2565"?><NP><NO.P>8</NO.P><TXT>Direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nustatoma:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>Nepažeidžiant valstybių narių teisės, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, priimti kitokias su darbo laiku susijusias įstatymines, normines ir sutartines nuostatas, atitinkančias šioje direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus, šios direktyvos įgyvendinimas negali sąlygoti darbuotojams teikiamos apsaugos lygio sumažinimo.<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Nacionaliniai teisės aktai</P></TI></TITLE><NP><NO.P>9</NO.P><TXT>1998 m. taisyklės dėl darbo laiko (Working Time Regulations 1998, S.I. 1998, Nr. 1833, toliau - 1998 m. taisyklės) buvo priimtos siekiant perkelti Direktyvą į Jungtinės Karalystės vidaus teisės sistemą ir įsigaliojo <DATE ISO="19981001">1998 m. spalio 1</DATE> dieną.</TXT></NP><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>1998 m. taisyklių 13 straipsnis <QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>Teisė į kasmetines atostogas<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/> įtvirtina:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>&lt;...&gt; darbuotojas turi teisę į keturių savaičių kasmetines atostogas kiekvienais išdirbtais metais.</TXT><P>&lt;...&gt;</P></NP><?PAGE NO="I-2566"?><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Atostogos, į kurias darbuotojas turi teisę, gali būti dalinamos, tačiau:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jas galima imti tik tais metais, kuriais jos suteiktos, ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jų negalima pakeisti pinigine kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;...&gt;<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/></P></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>11</NO.P><TXT>Šių taisyklių 16 straipsnis <QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>Mokėjimas už atostogų laiką<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/> numato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Darbuotojas turi teisę į viso pagal 13 straipsnį jam priklausančių kasmetinių atostogų laiko apmokėjimą už savaitę atostogų mokant savaitinį atlyginimą.</TXT><P>&lt;...&gt;</P></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>1 dalyje numatyta teisė į apmokėjimą nedaro įtakos jokiai darbuotojo darbo sutartyje numatytai teisei į atlyginimą (<QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>sutartinis atlyginimas<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/>).</TXT></NP><?PAGE NO="I-2567"?><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Sutartinis atlyginimas, kurį darbdavys sumoka darbuotojui už atostogų laiką, panaikina šiame straipsnyje numatytą darbdavio pareigą mokėti už šį laikotarpį ir, atvirkščiai, atlyginimas, sumokėtas pagal šį straipsnį už atostogų laiką, panaikina darbdavio pareigą mokėti sutartinį atlyginimą už šį laikotarpį.<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>12</NO.P><TXT>1998 m. taisyklių 30 straipsnis <QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>Teisinės gynybos priemonės<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201C"/> įtvirtina, kad darbuotojas <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> gali pateikti ieškinį, jei darbdavys, be kita ko, atsisako jam leisti pasinaudoti 13 straipsnyje numatyta teise į atostogas (30 straipsnio 1 dalies a punktas) arba jam nesumoka visos arba dalies pagal 16 straipsnio 1 dalį priklausančios sumos (30 straipsnio 1 dalies b punktas). Šiuo klausimu 1998 m. taisyklių 30 straipsnio 3-5 dalyse nustatoma:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>3.</NO.P><TXT>Jei <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> nusprendžia, kad ieškinys pagal 1 dalies a punktą yra pagrįstas,</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jis priima tai konstatuojantį sprendimą ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>gali nurodyti darbdaviui išmokėti darbuotojui kompensaciją.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Teismas nustato sąžiningą ir teisingą kompensacijos dydį atsižvelgdamas į visas aplinkybes, o ypač į:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>darbdavio įsipareigojimų neįvykdymą neleidžiant darbuotojui pasinaudoti savo teise ir</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="I-2568"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>bet kokią dėl šių aplinkybių darbuotojo patirtą žalą.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Kai <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal,</HT> kuriame buvo pareikštas ieškinys remiantis 1 dalies b punktu, konstatuoja, kad darbdavys nesumokėjo darbuotojui pagal 16 straipsnio 1 dalį, &lt;...&gt; jis priteisia iš darbdavio darbuotojui, teismo manymu, mokėtiną sumą.<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Byla C-131/04</P></TI></TITLE><NP><NO.P>13</NO.P><TXT>C. D. Robinson-Steele dirbo <HT TYPE="ITALIC">R. D. Retail Services Ltd</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">Retail Services)</HT> nuo <DATE ISO="20020419">2002 m. balandžio 19 d.</DATE> iki <DATE ISO="20031219">2003 m. gruodžio 19</DATE> dienos. <HT TYPE="ITALIC">Retail Services</HT> teikia savo darbuotojų paslaugas didelėms mažmeninės prekyboms įmonėms. Jos darbuotojai teikia parduotuvių įrengimo ir produktų sudėjimo į lentynas paslaugas.</TXT></NP><NP><NO.P>14</NO.P><TXT>C. D. Robinson-Steele per visą šį laikotarpį nepertraukiamai dirbo arba penkias dienas per savaitę 12 valandų dieninėje pamainoje arba keturias dienas per savaitę 12 valandų naktinėje pamainoje, išskyrus Kalėdų atostogų savaitę 2002 m., už kurią nebuvo atskirai sumokėta.</TXT></NP><NP><NO.P>15</NO.P><TXT>Per jo darbo šioje įmonėje laiką jo darbo sutarties sąlygos keitėsi. Nuo <DATE ISO="20030629">2003 m. birželio 29 d.</DATE> jo darbo sąlygos buvo nustatytos sutartimi, kuri vadinosi <QUOT.START ID="QS0011" REF.END="QE0011" CODE="201E"/>Laikinai priimamų darbuotojų įdarbinimo taisyklės<QUOT.END ID="QE0011" REF.START="QS0011" CODE="201C"/>. Šioje byloje svarbi šios sutarties nuostata įtvirtina: <QUOT.START ID="QS0012" REF.END="QE0012" CODE="201E"/>teisė į atostogų apmokėjimą įgyjama proporcingai laikino<?PAGE NO="I-2569"?> darbuotojo, kuriam paskirta užduotis, tais atostogų metais nuolat išdirbtam laikui. Laikinas darbuotojas sutinka, kad mokamos atostogos būtų apmokamos kartu su valandiniu atlyginimu mokant 8,33 % valandinio atlyginimo dydžio priedą.<QUOT.END ID="QE0012" REF.START="QS0012" CODE="201C"/></TXT></NP><NP><NO.P>16</NO.P><TXT>Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas paaiškina, kad už atostogas mokant 8,33 % valandinio atlyginimo po trijų be pertraukos išdirbtų mėnesių, šiuo atveju taikant dieninių ir naktinių pamainų tvarką, matematiškai gaunamas lygiai vienos savaitės užmokestis.</TXT></NP><NP><NO.P>17</NO.P><TXT>C. D. Robinson-Steele savo atlyginimą gaudavo kas savaitę. Jo atlyginimas buvo 6,25 GBP už valandą dienos pamainoje ir 7,75 GBP už valandą nakties pamainoje. Jo gaunamuose algalapiuose buvo parašyta <QUOT.START ID="QS0013" REF.END="QE0013" CODE="201E"/>Į darbo užmokestį įskaitytas atlyginimas už atostogas ir prasirgtas dienas<QUOT.END ID="QE0013" REF.START="QS0013" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20040114">2004 m. sausio 14 d.</DATE> C. D. Robinson-Steele kreipėsi į Lidso <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> su ieškiniu, kuriame tvirtino, jog jis 20 mėnesių dirbo <HT TYPE="ITALIC">Retail Services</HT> ir kad jo mokamos kasmetinės atostogos buvo mokamos tik kaip <QUOT.START ID="QS0014" REF.END="QE0014" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0014" REF.START="QS0014" CODE="201C"/>. Tai reiškia, kad dažniausiai atostogos nebuvo imamos, nes už jas nebuvo mokama iš karto prieš atostogas, tuoj po jų ar jų metu.</TXT></NP><NP><NO.P>19</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> paaiškino, jog tuo atveju, jei C. D. Robinson-Steele pagrįstai teigia, kad sąlyga dėl <QUOT.START ID="QS0015" REF.END="QE0015" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0015" REF.START="QS0015" CODE="201C"/> yra neteisėta, tai šio teismo sprendimas priklausys nuo to, ar šis pažeidimas vertintinas kaip darbdavio atsisakymas leisti C. D. Robinson-Steele pasinaudoti savo teise į kasmetines atostogas, ar kaip visos atdalies už kasmetines atostogas mokėtinos sumos nesumokėjimas.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2570"?><NP><NO.P>20</NO.P><TXT>Šis teismas nurodo, kad nacionaliniai teismai skirtingai aiškino nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant direktyva nustatytus įsipareigojimus. <HT TYPE="ITALIC">Employment Appeal Tribunal</HT> nusprendė, ir šiuo sprendimu yra saistomas <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal,</HT> kad sutarties nuostata dėl <QUOT.START ID="QS0016" REF.END="QE0016" CODE="201E"/>rolled-up leave pay<QUOT.END ID="QE0016" REF.START="QS0016" CODE="201C"/>, kurioje aiškiai nustatoma suma ar procentas, kuriuo padidinamas bazinis atlyginimas, pagal direktyvą nėra neteisėta. <HT TYPE="ITALIC">Inner House of the Court of Session</HT> (Scotland) byloje <HT TYPE="ITALIC">MPS Structure LTD prieš Munro</HT> (2003), IRLR 350) buvo kitokios nuomonės. <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> manymu, labai svarbu ne vien tai, kad už kasmetines atostogas būtų sumokama, bet ir tai, kad tas mokėjimas būtų susijęs su atostogų paėmimu. <QUOT.START ID="QS0017" REF.END="QE0017" CODE="201E"/>Rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0017" REF.START="QS0017" CODE="201C"/> sistema, pažeisdama direktyvoje numatytus tikslus, neskatina darbuotojų pasinaudoti teise į atostogas, kurios kitu atveju būtų imamos.</TXT></NP><NP><NO.P>21</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal, Lidsas,</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>Ar direktyvos &lt;...&gt; 7 straipsnis nedraudžia nacionalinių teisės nuostatų, kurios leidžia už kasmetines atostogas mokamą užmokestį įskaityti į darbuotojo valandinį atlyginimą ir mokėti kartu su valandiniu atlyginimu už darbo laiką, o ne mokėti atskirai, kuomet darbuotojas iš tiesų ima atostogų?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Ar direktyvos &lt;...&gt; 7 straipsnio 2 dalis draudžia nacionaliniams teismams tokius mokėjimus užskaityti darbdavio naudai, kai teismas pagal nacionaliniuose teisės aktuose numatytus įgaliojimus siekia ieškovui suteikti veiksmingų teisinės gynybos priemonių?&#x2018;</TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-2571"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Byla C-257/04</P></TI></TITLE><NP><NO.P>22</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Frank Staddon Ltd</HT> (toliau - Frank Staddon) verčiasi statybomis. M. J. Clarke dirbo šioje įmonėje mūrininko padėjėju - plytų pjaustytoju.</TXT></NP><NP><NO.P>23</NO.P><TXT>Remiantis prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo informacija atrodo, kad M. J. Clarke dirbo <HT TYPE="ITALIC">Frank Staddon</HT> nuo <DATE ISO="20010402">2001 m. balandžio 2 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010623">2001 m. birželio 23</DATE> dienos. Vėliau jis išėjo atostogų iki <DATE ISO="20010724">2001 m. liepos 24</DATE> dienos, o tada vėl tęsė darbą minėtoje bendrovėje. Už laikotarpį nuo <DATE ISO="20010623">2001 m. birželio 23 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010724">2001 m. liepos 24 d.</DATE> jis negavo atlyginimo.</TXT></NP><NP><NO.P>24</NO.P><TXT>M. J. Clarke sutartyje buvo nurodyta: <QUOT.START ID="QS0018" REF.END="QE0018" CODE="201E"/>visos sumos už mokamas atostogas ir mokamas nedarbo dienas yra įskaičiuotos į dienos atlyginimą<QUOT.END ID="QE0018" REF.START="QS0018" CODE="201C"/>. Tame pačiame dokumente prie užrašo <QUOT.START ID="QS0019" REF.END="QE0019" CODE="201E"/>Atlyginimas<QUOT.END ID="QE0019" REF.START="QS0019" CODE="201C"/> ranka buvo parašyta pastaba <QUOT.START ID="QS0020" REF.END="QE0020" CODE="201E"/>Bazinis 8,689 Atostogos 0,756 = 85 GBP per dieną<QUOT.END ID="QE0020" REF.START="QS0020" CODE="201C"/>. Algalapyje, kuriame, atrodo, nurodytas 2001 m. rugpjūčio mėnuo, pateikiamas toks pats apskaičiavimas.</TXT></NP><NP><NO.P>25</NO.P><TXT>85 GBP už dieną tarifas taikomas tik <DATE ISO="20010724">2001 m. liepos 24 d.</DATE> prasidėjusiam laikotarpiui. <DATE ISO="20010402">2001 m. balandžio 2 d.</DATE> taikomas atlyginimas buvo 80 GBP už dieną, o birželį jis pakilo iki 82,50 GBP. Atrodo, kad <HT TYPE="ITALIC">Frank Staddon</HT> iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio nenurodydavo, kokią dienos atlyginimo dalį sudalydavo už atostogas mokama suma.</TXT></NP><NP><NO.P>26</NO.P><TXT><DATE ISO="20011120">2001 m. lapkričio 20 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> pateiktame ieškinyje M. J. Clarke pareikalavo priteisti iš <HT TYPE="ITALIC">Frank Staddon</HT> jam sumokėti už atostogas, sukauptas per laikotarpį nuo <DATE ISO="20010402">2001 m. balandžio 2 d.</DATE> iki <DATE ISO="20011116">lapkričio 16</DATE> dienos.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2572"?><NP><NO.P>27</NO.P><TXT><DATE ISO="20020419">2002 m. balandžio 19 d.</DATE> sprendiniu <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> atmetė šį ieškinį. M. J. Clarke šį sprendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Employment Appeal Tribunal,</HT> kuris <DATE ISO="20030725">2003 m. liepos 25 d.</DATE> šį apeliacinį skundą atmetė iš esmės. Tada šį pastarojo sprendimą ieškovas apskundė <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England &amp; Wales) (Civil Division).</HT></TXT></NP><NP><NO.P>28</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal</HT> teigimu, <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> nusprendė, kad apelianto sutartis buvo nutrūkusi tuo metu, kai jis buvo išėjęs atostogų, t. y. nuo <DATE ISO="20010623">2001 m. birželio 23 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010724">liepos 24</DATE> dienos. Šalys sudarė naują sutartį tų pačių metų liepos 24 dieną. Šios aplinkybės turėtų įtakos bet kokio atlyginimo, kurį M. J. Clarke galėtų gauti, jei būtų nustatyta, kad buvo pažeista direktyva ir 1998 m. taisyldės, dydžiui, tačiau nebūtų svarbios sprendžiant klausimą dėl <QUOT.START ID="QS0021" REF.END="QE0021" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0021" REF.START="QS0021" CODE="201C"/> iš esmės.</TXT></NP><NP><NO.P>29</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal</HT> nurodo, jog <HT TYPE="ITALIC">Employment Appeal Tribunal</HT> nusprendė grąžinti bylą <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal,</HT> kad pastarasis nustatytų, ar iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio procentas ar dalis dienos atlyginimo buvo skiriama atlyginti už atostogas ir ar M. J. Clarke darbo laikotarpis buvo nutrūkęs.</TXT></NP><NP><NO.P>30</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay Products Ltd</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay)</HT> gamino statybų pramonei skirtus molio gaminius. J. C. Caulfield, C. F. Caulfield ir K. V. Barnes (toliau - J. C. Caulfield ir kt.) šioje įmonėje dirbo kaip nekvalifikuoti darbuotojai.</TXT></NP><NP><NO.P>31</NO.P><TXT>1984 m. <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay</HT> pradėjo taikyti pamainų sistemą, vadinamą <QUOT.START ID="QS0022" REF.END="QE0022" CODE="201E"/>kontinentine<QUOT.END ID="QE0022" REF.START="QS0022" CODE="201C"/>, pagal kurią kiekvienas darbuotojas keturias dienas dirbdavo ir keturias - ilsėdavosi. Per nagrinėjamą laikotarpį Accrington esanti gamykla, kurioje dirbo J. C. Caulfield ir kt., dirbo septynias dienas per savaitę, išskyrus Kalėdų dieną ir po jos einančią dieną.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2573"?><NP><NO.P>32</NO.P><TXT>Darbuotojams buvo mokama tik už keturias dienas, kurias jie dirbdavo, o už nedarbo dienas jie negaudavo atlyginimo.</TXT></NP><NP><NO.P>33</NO.P><TXT><DATE ISO="19840709">1984 m. liepos 9 d.</DATE> po <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay</HT> ir GMB profsąjungos susitikimo pasirašyta vietinė kolektyvinė sutartis, kuri buvo kiekvieno darbuotojo darbo sutarties dalis, numatė:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0023" REF.END="QE0023" CODE="201E"/>3.</NO.P><TXT>ATOSTOGOS</TXT><P>Užmokestis už mokamas atostogas įskaitomas į valandinį darbo atlyginimą ir nėra kaupiamas. Atostogos imamos per poilsio laikotarpį, kuris numatytas remiantis rotacijos sistema. Tam, kad atostogas galima būtų suteikti ilgesniam laikui, kiekvienas darbuotojas turi teisę į:</P><P>du viena po kitos einančių aštuonių dienų atostogų laikotarpius</P><P>ir į vieną viena po kitos einančių šešiolikos dienų atostogų laikotarpį.</P><P>Dėl šių laikotarpių susitariama vietoje. (Tai reiškia, kad kai viena pamaina atostogauja aštuonias ar šešiolika viena po kitos einančių dienų, kita dirba.)<QUOT.END ID="QE0023" REF.START="QS0023" CODE="201C"/></P></NP></QUOT.S></P></NP><?PAGE NO="I-2574"?><NP><NO.P>34</NO.P><TXT>Šioje kolektyvinėje sutartyje taip pat įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0024" REF.END="QE0024" CODE="201E"/>Šiuo metu Accrington darbuotojams apmokama 31 atostogų diena per metus (už 29 dienas atostogų). Tai sudaro 13,36% kitų darbo dienų (232). Į valandinį atlyginimą įskaitomas ir 13,36% užmokestis už atostogas.<QUOT.END ID="QE0024" REF.START="QS0024" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>35</NO.P><TXT>Valandinis atlyginimas taip pat mokamas ir už viršvalandžius, pagal kolektyvinę sutartį darbuotojai už viršvalandžius gauna 30, 50 arba 100 % bazinio atlyginimo ir užmokesčio už atostogas dydžio priedą.</TXT></NP><NP><NO.P>36</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Employment Appeal Tribunal</HT> teigia, kad pagal šią sutartimi nustatytą tvarką darbuotojai turi teisę, bet ne pareigą, paimti du viena po kitos einančių aštuonių dienų arba vieną viena po kitos einančių šešiolikos dienų atostogų laikotarpius, tačiau tik sukaupdami arba sudedami kartu savo poilsio dienas, susitardami tarpusavyje ir pakeisdami kitų pamainų darbuotojus.</TXT></NP><NP><NO.P>37</NO.P><TXT>Visi ieškovai pagrindinėje byloje Caulfield ir kt. ėmė atostogas 2001 m. birželio mėnesį. Atostogų trukmė buvo nevienoda, kai kurios atostogos truko ir 16 dienų. Šie ieškovai taip pat ėmė poilsio dienų. Remiantis <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay</HT> galiojančiomis pamaininio darbo sutartimis J. C. Caulfield ir kt. pagal darbo tvarkaraštį turėjo dirbti 182 dienas per metus. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas dėl atostogų užmokesčio 13,36% apeliantų gaunamo atlyginimo buvo mokama už atostogas. Kitaip tariant, dirbdamas 182 dienas per metus kiekvienas apeliantas gaudavo užmokestį už 24,32 atostogų dienos: nuo 7,515 GBP, mokamų už darbo valandą, 6,629 GBP buvo mokami už realiai dirbtą laiką, o papildomi 88,6 penso už atostogas.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2575"?><NP><NO.P>38</NO.P><TXT><DATE ISO="20010903">2001 m. rugsėjo 3 d.</DATE> pareikštais ieškiniais J. C. Caulfield ir kt. kreipėsi į Mančesterio <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> reikalaudami priteisti iš <HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay</HT> kiekvienam iš jų sumokėti už kasmetines atostogas nuo <DATE ISO="19981001">1998 m. spalio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010903">2001 m. rugsėjo 3</DATE> dienos.</TXT></NP><NP><NO.P>39</NO.P><TXT><DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> sprendimu teismas patenkino J. C. Caulfield ir kt. ieškinius ir nusprendė, kad jiems priklausančios kompensacijos suma bus nustatyta vėliau.</TXT></NP><NP><NO.P>40</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Marshalls Clay</HT> šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė <HT TYPE="ITALIC">Employment Appeal Tribunal.</HT> Šis teismas patenkino apeliacinį skunda. Tada J. C. Caulfield ir kt. šį sprendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal.</HT></TXT></NP><NP><NO.P>41</NO.P><TXT>Siame teisme J. C. Caulfield ir kt. teigė, kad šioje byloje nagrinėjamomis sutartimis buvo akivaizdžiai pažeista direktyva, nes jos visiškai neleidžia imti kasmetinių atostogų. Darbuotojas, kuris pasinaudodamas sutarties nuostata, per metus imdavo aštuonias ar šešiolika dienų pailgintų atostogų, vis tiek dirbdavo tiek pat, ir nė dienos ne mažiau už savo kolegą, kuris neimdavo atostogų ir visus metus laikydavosi keturių darbo ir keturių poilsio dienų tvarkos. Dieną būtų galima vadinti atostogų diena tik tada, jei ją suinteresuotas asmuo būtų turėjęs dirbti, jei būtų nepasiėmęs atostogų.</TXT></NP><NP><NO.P>42</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal</HT> mano, kad <QUOT.START ID="QS0025" REF.END="QE0025" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0025" REF.START="QS0025" CODE="201C"/> nuostatos, viena vertus, toli gražu nėra taisyklė, kuri visiškai neskatintų darbuotojų imti atostogų. Kita vertus, nėra priežasčių, kodėl darbuotojai iš principo negalėtų protingai leisti kartu su atlyginimu už atostogas gaunamų pinigų. Negalima pagrįstai daryti prielaidos ar prieiti išvadą, kad galiojant tokiai užmokesčio tvarkai darbuotojai negali planuoti savo atostogų taip, kaip jie pageidautų.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2576"?><NP><NO.P>43</NO.P><TXT>Be to, šis teismas pažymi, kad nagrinėjami <QUOT.START ID="QS0026" REF.END="QE0026" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0026" REF.START="QS0026" CODE="201C"/> susitarimai buvo patvirtinti po išsamių ir tinkamų derybų suinteresuotiems socialiniams partneriams pasirašius kolektyvinę sutartį. Ši aplinkybė byloja jų teisėtumo naudai.</TXT></NP><NP><NO.P>44</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal</HT> nuomone, jo nagrinėjamose bylose (išskyrus <HT TYPE="ITALIC">Employment Tribunal</HT> sugrąžintą <HT TYPE="ITALIC">Clarke</HT> bylą) svarstomos sutartys nėra nesuderinamos nei su direktyva, nei su 1998 m. taisyklėmis.</TXT></NP><NP><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Court <HT TYPE="ITALIC">of Appeal (England &amp; Wales) (Civil Division)</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0027" REF.END="QE0027" CODE="201E"/>1)</NO.P><TXT>Ar darbdavio ir darbuotojo sutartis, kurioje numatoma, kad konkreti darbuotojo atlyginimo dalis jam yra mokama kaip užmokestis už jo atostogas (toks susitarimas paprastai vadinamas <QUOT.START ID="QS0028" REF.END="QE0028" CODE="201E"/>rolled-up holiday pay<QUOT.END ID="QE0028" REF.START="QS0028" CODE="201C"/>), pažeidžia darbuotojo teisę į užmokestį už jo kasmetines atostogas, numatytą direktyvos &lt;..&gt; dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnyje?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Ar atsakymas į pirmą klausimą būtų kitoks, jei darbuotojo atlyginimas prieš ir po tokios, čia aptariamos privalomos sutarties įsigaliojimo nesiskirtų, ir todėl tokiu susitarimu nebūtų numatytas papildomas užmokestis darbuotojui, bet jo gaunamo darbo užmokesčio dalis būtų laikoma užmokesčiu už atostogas?</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="I-2577"?><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar (direktyvos) 7 straipsnyje numatyta teisė į kasmetines mokamas atostogas pažeidžiama, jei tokie mokėjimai yra įskaitomi j iš direktyvoje numatytos teisės kylantį reikalavimą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4)</NO.P><TXT>Ar iš direktyvos (...) 7 straipsnio išplaukianti pareiga užtikrinti, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas, reiškia, kad darbuotojas užmokestį už atostogas gautų tą mokėjimo laikotarpį, kurį jis ima savo kasmetines atostogas, ar 7 straipsnyje numatyto reikalavimo bus laikomasi, ir jeigu šis mokėjimas bus reguliariai mokamas per metus dalimis?<QUOT.END ID="QE0027" REF.START="QS0027" CODE="201C"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>46</NO.P><TXT><DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi šios bylos buvo sujungtos.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl piejudicinių klausimų</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Dėl antro klausimo byloje C-257/04</P></TI></TITLE><NP><NO.P>47</NO.P><TXT>Antru klausimu, kurį reikėtų išnagrinėti pirmiausia, <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal</HT> iš esmės klausia, ar direktyvos 7 straipsnis draudžia dalį darbuotojo gaunamo atlyginimo už darbą laikyti užmokesčiu už kasmetines atostogas, darbuotojui nemokant daugiau, nei jis gauna už atliekamą darbą.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2578"?><NP><NO.P>48</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad kiekvieno darbuotojo teisė į mokamas kasmetines atostogas turi būti laikoma ypatingos svarbos Bendrijos socialinės teisės principu, nuo kurio negalima nukrypti ir kurį kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įgyvendinti laikydamosi aiškiai pačioje direktyvoje nustatytu ribų (žr. <DATE ISO="20010626">2001 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">BECTU,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-173/99" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-4881">C-173/99, Rink. p. I-4881,43 punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP><NP><NO.P>49</NO.P><TXT>Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatyto užmokesčio už atostogas tikslas yra sudaryti darbuotojui sąlygas realiai pasinaudoti jo turima teise į atostogas.</TXT></NP><NP><NO.P>50</NO.P><TXT>Šioje nuostatoje minima sąvoka <QUOT.START ID="QS0029" REF.END="QE0029" CODE="201E"/>kasmetinės mokamos atostogos<QUOT.END ID="QE0029" REF.START="QS0029" CODE="201C"/> reiškia, kad per kasmetines atostogas šios direktyvos prasme darbuotojas ir toliau turi gauti atlyginimą. Kitaip tariant, už šį poilsio laiką darbuotojas turi gauti paprastą atlyginimą.</TXT></NP><NP><NO.P>51</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad susitarimas, pagal kurį darbuotojui, pirma, kaip užmokestis už atliekamą darbą ir, antra, kaip užmokesčio už minimalias kasmetines mokamas atostogas dalis mokama suma yra lygi sumai, kuri, prieš įsigaliojant šiam susitarimui, buvo mokama vien tik kaip užmokestis už atliktą darbą, sumažina šio užmokesčio sumą ir tuo paneigia direktyvos 7 straipsnyje numatytą darbuotojo teisę į kasmetines mokamas atostogas. Toks rezultatas pažeidžia direktyvos 18 straipsnio 3 dalies nuostatas.</TXT></NP><NP><NO.P>52</NO.P><TXT>Todėl į antrą byloje C-257/04 užduotą klausimą reikia atsakyti, kad direktyvos 7 straipsnio 1 dalis draudžia dalį darbuotojo gaunamo atlyginimo už darbą laikyti<?PAGE NO="I-2579"?> užmokesčiu už kasmetines atostogas, šiuo atžvilgiu darbuotojui nemokant daugiau, nei jis gauna už atliekamą darbą. Šios teisės negalima atsisakyti sutartimi.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Dėl pirmo klausimo bylose C-131/04 ir C-257/04 bei ketvirto klausimo byloje C-257/04</P></TI></TITLE><NP><NO.P>53</NO.P><TXT>Šiais klausimais prašymus dėl prejudicinių sprendimų pateikę teismai iš esmės klausia, ar direktyvos 7 straipsnis draudžia užmokestį už minimalias kasmetines mokamas atostogas mokėti dalimis per atitinkamus darbo metus kartu su darbo užmokesčiu, o ne sumokant už tą laikotarpį, kurį darbuotojas realiai išeina atostogų.</TXT></NP><NP><NO.P>54</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad jokia direktyvos nuostata aiškiai nereglamentuoja, kada turi būti sumokama už kasmetines atostogas.</TXT></NP><NP><NO.P>55</NO.P><TXT>Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2580"?><NP><NO.P>56</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šias sąlygas ir turi būti nustatyta, kada turi būti sumokama už kasmetines atostogas.</TXT></NP><NP><NO.P>57</NO.P><TXT>Šiuo klausimu valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės nuostatos dėl šios taisyldės taikymo neperžengtų direktyva nustatytų ribų.</TXT></NP><NP><NO.P>58</NO.P><TXT>Direktyvoje teisė į kasmetines atostogas ir teisė gauti užmokestį už jas laikomos vienos teisės dviem sudedamosiomis dalimis. Reikalavimu mokėti už atostogas siekiama, kad atostogų metu darbuotojo padėtis, susijusi su atlyginimu, būtų panaši kaip ir jam dirbant.</TXT></NP><NP><NO.P>59</NO.P><TXT>Todėl nepažeidžiant direktyvos 15 straipsnyje numatytų palankesnių nuostatų, turi būti parinktas toks mokėjimo už atostogas laikas, kad atostogų metu darbuotojo padėtis, susijusi su atlyginimu, būtų panaši kaip ir jam dirbant.</TXT></NP><NP><NO.P>60</NO.P><TXT>Be to, reikia atsižvelgti, kad pagal direktyvos 7 straipsnio 2 dalį minimalus kasmetinių atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti, rūpinantis veiksminga darbuotojo sauga ir sveikatos apsauga, kad darbuotojas paprastai galėtų gerai pailsėti (šia prasme žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">BECTU,</HT> 44 punktą ir <DATE ISO="20040318">2004 m. kovo 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Merino Gómez,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-342/01" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-2605">C-342/01, Rink. p. I-2605, 30 punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP><NP><NO.P>61</NO.P><TXT>Pateiktuose prejudiciniuose klausimuose apibūdinama tvarka kelia grėsmę, kad net neįvykdžius direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų, minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas bus pakeistas pinigine kompensacija.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2581"?><NP><NO.P>62</NO.P><TXT>Primintina, kad direktyvos 7 straipsnis nėra tarp tų nuostatų, nuo kurių aiškiai leidžiama nukrypti (žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">BECTU</HT> 44 punktą). Todėl visiškai nesvarbu, ar tokia mokėjimo už kasmetines atostogas tvarka yra nustatyta sutartimi, ar ne.</TXT></NP><NP><NO.P>63</NO.P><TXT>Iš to, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad į pirmus klausimus bylose C-131/04 ir C-257/04 bei ketvirtą klausimą byloje C-257/04 reikia atsakyti taip, kad direktyvos 7 straipsnis draudžia užmokestį už minimalias kasmetines mokamas atostogas šios nuostatos prasme mokėti dalimis per atitinkamus darbo metus kartu su darbo užmokesčiu, o ne sumokant už konkretų laikotarpį, kurį darbuotojas realiai išeina atostogų.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Dėl antro klausimo byloje C-131/04 ir trečio klausimo byloje C-257/04</P></TI></TITLE><NP><NO.P>64</NO.P><TXT>Šiais klausimais prašymus dėl prejudicinių sprendimų pateikę teismai iš esmės klausia, ar direktyvos 7 straipsnis draudžia pagal šio sprendimo ankstesnėje dalyje apibūdintą tvarką darbuotojui už atostogas sumokėtas sumas įskaityti į šiame straipsnyje numatytą teisę į mokėjimą už kasmetines atostogas.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2582"?><NP><NO.P>65</NO.P><TXT>Užduodamas klausimas, ar pagal direktyvai prieštaraujančią tvarką atlikti mokėjimai už minimalias kasmetines mokamas atostogas šios nuostatos prasme gali būti įskaityti į šiame straipsnyje numatytą teisę į mokėjimą už tą laikotarpį, kurį darbuotojas realiai išeina atostogų.</TXT></NP><NP><NO.P>66</NO.P><TXT>Šioje situacijoje direktyvos 7 straipsnis iš principo nedraudžia to, kad kartu su atlyginimu už atliktą darbą kaip užmokestis už atostogas skaidriai ir suprantamai sumokėtos sumos būtų įskaitytos į už konkrečias atostogas priklausantį užmokestį.</TXT></NP><NP><NO.P>67</NO.P><TXT>Tačiau valstybės narės privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog direktyvos 7 straipsniui prieštaraujanti praktika būtų nutraukta.</TXT></NP><NP><NO.P>68</NO.P><TXT>Visais atvejais, atsižvelgiant į nuostatos dėl teisės į kasmetines atostogas privalomumą ir siekiant užtikrinti direktyvos 7 straipsnio veikimą, įskaitymas draudžiamas, jei trūksta skaidrumo ar aiškumo. Įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka darbdaviui.</TXT></NP><NP><NO.P>69</NO.P><TXT>Todėl į antrą klausimą byloje C-131/04 ir trečią klausimą byloje C-257/04 reikia atsakyti, kad direktyvos 7 straipsnis iš principo nedraudžia to, kad kartu su užmokesčiu už atliktą darbą už minimalias kasmetines mokamas atostogas šios nuostatos prasme dalimis per atitinkamus darbo metus skaidriai ir suprantamai<?PAGE NO="I-2583"?> sumokėtos sumos būtų įskaitytos į užmokestį už konkrečias realiai darbuotojo paimtas atostogas.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl bylinėjimosi išlaidų</P></TI></TITLE><NP><NO.P>70</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO><P>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</P></INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="19931123">1993 m. lapkričio 23 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/104/EB dėl tam tikru darbo laiko organizavimo aspektil 7 straipsnio 1 dalis draudžia dalj darbuotojo gaunamo atlyginimo už darba laikyti užmokesčiu už kasmetines atostogas, šiuo atžvilgiu darbuotojui nemokant daugiau, nei jis gauna už atliekame darbą. Šios teisės negalima atsisakyti sutartimi.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Direktyvos 93/104 7 straipsnis draudžia užmokestį už minimalias kasmetines mokamas atostogas šios nuostatos prasme mokėti dalimis per<?PAGE NO="I-2584"?> atitinkamus darbo metus kartu su atlyginimu už darbą, o ne sumokant už konkretų laikotarpį, kurį darbuotojas realiai išeina atostogų.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Direktyvos 93/104 7 straipsnis iš principo nedraudžia to, kad kartu su užmokesčiu už atliktą darbą už minimalias kasmetines mokamas atostogas šios nuostatos prasme dalimis per atitinkamus darbo metus aiškiai ir suprantamai sumokėtos sumos būtų įskaitytos į užmokestį už konkrečias realiai darbuotojo paimtas atostogas.</TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><P>Parašai.</P></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>