Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Austrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2011–2016 m. Austrijos stabilumo programos /* COM/2012/0306 final */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Austrijos 2012 m. nacionalinės reformų
programos
su Tarybos nuomone dėl 2011–2016 m. Austrijos stabilumo programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos
7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[2], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[3], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1) 2010 m. kovo 26 d.
Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui
įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo
strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos
koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose
reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus
augimo ir konkurencingumo potencialas; (2) 2010 m. liepos
13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių
narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos
gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. –
sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių[4],
kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires
valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę
ekonomikos ir užimtumo politiką; (3) 2011 m. liepos
12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Austrijos
2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo
nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Austrijos stabilumo
programos; (4) 2011 m. lapkričio
23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo
apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante bei integruoto politikos
koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.
2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[5],
kurioje nenurodė, kad Austrija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (5) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti
užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos
augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti
diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį
konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas,
skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo
problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti
viešąjį administravimą; (6) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias
prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad
juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos
programas ir nacionalines reformų programas; (7) 2012 m. balandžio
24 d. Austrija pateikė savo 2012 m. stabilumo programą,
kuri apima 2011–2016 m. laikotarpį, o 2012 m. balandžio
25 d. – savo 2012 m. nacionalinę reformų programą.
Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos
vertintos vienu metu; (8) remdamasi 2012 m.
stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo
grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2012 ir
2013 m. yra atsargus. 2014–2016 m. scenarijus yra
optimistiškesnis – numatomas BVP augimas 2,1 %, t. y. nuolat didesnis nei
pagal dabartines potencialaus augimo prognozes. Programoje
išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2013 m. ištaisyti
perviršinį deficitą, o iki 2016 m. – pasiekti vidutinės
trukmės laikotarpio biudžeto tikslą. Programoje vidutinės
trukmės laikotarpio tikslas – subalansuotas biudžetas per verslo ciklo
laikotarpį – pakeistas į 0,45 % BVP struktūrinį
deficitą, tuo atitinkamai atsižvelgiant į Stabilumo ir užimtumo pakto
reikalavimus. Numatyto perviršinio deficito ištaisymo terminas atitinka Tarybos
rekomendacijoje, paskelbtoje taikant perviršinio deficito procedūrą
2009 m. gruodžio mėn., nustatytą terminą. Tačiau remiantis
(perskaičiuotu) struktūriniu biudžeto balansu[6], fiskalinių priemonių
vidutinis metinis poveikis, kuris, kaip numatyta, 2011–2013 m.
turėtų būti 0,5 % BVP, yra mažesnis nei Tarybos
rekomendacijoje nurodytas 0,75 % BVP kriterijus. Numatyta struktūrinė
pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo 2015 m.
yra pakankama, bet mažesnė nei Stabilumo ir augimo pakte 2014 ir
2016 m. nustatytas metinis 0,5 % BVP kriterijus. Tačiau
2014–2015 m. numatytas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, atsižvelgiant
į diskrecines pajamų priemones, atitinka Stabilumo ir augimo pakte
nustatytą išlaidų kriterijų. Vis dėlto, esama rizikos,
susijusios su fiskaliniais tikslais tiek dėl pajamų, tiek dėl
išlaidų. Pavyzdžiui, kai kurių priemonių poveikį biudžetui
sunku apskaičiuoti, nes jis priklauso nuo individualaus atvejo. Kadangi
teisės aktai dar nepriimti, nėra tiksliai žinomas finansinių
sandorių mokestis. Nėra tiksliai apibrėžti numatyto išlaidų
mažinimo tikslai subnacionaliniu lygmeniu. Programoje numatyta, kad skolos ir
BVP santykis, kuris 2011 m. pabaigoje siekė 72,2 %, 2013 m.
padidės iki 75,3 %, o vėliau palaipsniui mažės iki
70,6 % 2016 m. Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakte nustatytą
skolos mažinimo kriterijų, 2014–2016 m. Austrijai galios pereinamasis
laikotarpis, o programoje išdėstytais planais turėtų būti
užtikrinta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus.
Tačiau yra keletas su šia projekcija susijusių pavojų dėl
didėjančių valstybės valdomų bendrovių, kurios
nepriskiriamos valdžios sektoriui, įsiskolinimų ir galimos
tolesnės naštos dėl valdžios paramos priemonių bankų
sektoriui; (9) patvirtinusi naujausią
fiskalinio konsolidavimo paketą, Austrija siekia didinti viešųjų
finansų tvarumą. tačiau, pakete nenumatyta priemonių,
kuriomis būtų iš esmės racionalizuojami federalinės,
regioninės ir vietos vykdomosios valdžios fiskaliniai santykiai – tokia
racionalizacija plačiai pripažįstama kaip svarbus galimo taupymo
šaltinis. Iš esmės pasiektas federalinės ir regioninės
vykdomosios valdžios susitarimas dėl sveikatos priežiūros finansavimo
centralizavimo, tačiau dar reikia derėtis dėl tikslių
sąlygų; (10) siekdama pailginti
faktinį senatvės pensijos amžių, Austrija ėmėsi
reformų, kuriomis daugiausia siekiama sugriežtinti sąlygas, kuriomis
galima naudotis invalidumo pensijos sistema. Nesiimta veiksmų siekiant
teisės aktais nustatyto vyrų ir moterų pensinio amžiaus
suderinimo, kurį šiuo metu numatyta pasiekti 2024–2033 m. Reikia
toliau didinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir
propaguoti aktyvaus senėjimo kultūrą įmonėse.
Pasiūlytos priemonės gali būti nepakankamos, kad užtikrintų
esminį faktinio senatvės pensijos amžiaus pailginimą; (11) Austrijos darbo rinka
veikė labai gerai, tai liudija žemiausias nedarbo lygis ES 2010 m. ir
2011 m. Tačiau numatoma, kad nuo 2020 m. šalies darbo jėgos
potencialas ims mažėti. Todėl Austrija turės stengtis visiškai
išnaudoti darbingo amžiaus gyventojų potencialą ir spręsti
problemas, susijusias su žemu vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygiu,
plačiai paplitusiu naudojimusi ankstyvo išėjimo į pensiją
ir invalidumo pensijų sistemomis, darbo užmokesčiui tenkančiais
dideliais mokesčiais bei socialinio draudimo įmokomis ir palyginti
dideliu moterų, dirbančių mažai apmokamą darbą ne
visą darbo dieną, skaičiumi. Be to, dėl žemo išsilavinimo
arba sunkumų, susijusių su užsienyje įgytų įgūdžių
pripažinimu, ne visiškai išnaudojamas migranto patirtį turinčių
asmenų potencialas. Kaip matyti iš PISA rezultatų, švietimo
rezultatai yra žemesni už ES vidurkį, o socialinės ir ekonominės
aplinkybės turi itin daug įtakos mokymosi pasiekimams. Pagrindinėmis
spręstinomis problemomis ir toliau lieka dėl didelio
atvykstančiųjų judumo nuolat augantis studentų
skaičius (universitetai tampa masinio lavinimo įstaigomis) ir didelis
nebaigusiųjų mokslo procentas (apie 40 %), taip pat didelis
finansavimo trūkumas; (12) konkurencijos ir produktyvumo
padėtis Austrijoje yra gera. Tačiau keliose srityse susiduriama su
tam tikrais struktūriniais trūkumais, dėl kurių gali
nukentėti šalies ilgalaikio augimo potencialas. Konkurencija paslaugų
sektoriuje ne itin skatino vidaus paklausą. Nebuvo sprendžiamos problemos,
susijusios su aukštomis tinklo prieigos kainomis ir konkurenciją
iškraipančia veikiančių įmonių elgsena (kuriamos
kliūtys patekti į rinką, trukdoma konkurencijai ir inovacijoms).
Tebetaikomi nepagrįsti apribojimai laisvųjų profesijų
atstovams: reglamentuojamų profesijų, apie kurias Austrija
pranešė Komisijai, skaičius yra daug didesnis už ES vidurkį.
Būtina įvertinti tokių profesijų reglamentavimo pagrįstumą
ir proporcingumą. Austrija nepadarė didelės pažangos įgyvendindama
įsipareigojimą stiprinti federalinę konkurencijos
instituciją. Pagal 2011 m. Tarybos rekomendaciją priėmus
horizontalųjį įstatymą ir atlikus pakeitimų
provincijos lygmens teisės aktuose, pagaliau įgyvendinta
Paslaugų direktyva; (13) Austrijos finansų
sektoriaus stabilumui ypatingas pavojus kyla dėl to, kad jos bankai
aktyviai veikia Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse, o kai
kuriose tų šalių turto kokybė vis dar gali mažėti. Prieš
priimant tarpvalstybinį poveikį turinčius politinius sprendimus,
reikia keistis informacija ir derinti veiksmus su priimančiosios šalies
priežiūros institucijomis. Institucijos taip pat turi atidžiai
stebėti ir restruktūrizuoti viešojo sektoriaus paramą gavusius
bankus, ypač nacionalizuotas kredito įstaigas; (14) Austrija prisiėmė
tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie
įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami
įsipareigojimai yra susiję su užimtumo didinimu, konkurencingumo gerinimu
ir viešųjų finansų tvarumo didinimu. Komisija įvertino,
kaip įgyvendinami pagal paktą „Euro plius“ prisiimti
įsipareigojimai. Į šio vertinimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant
rekomendacijas; (15) atsižvelgdama
į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Austrijos
ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo
programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija
įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei
ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir
gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų
nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos
Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į
Europos semestrą pateiktos rekomendacijų 1–7 punktuose toliau; (16) atsižvelgdama į šį
vertinimą, Taryba išnagrinėjo Austrijos stabilumo programą ir
savo nuomonę[7]
visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje, REKOMENDUOJA Austrijai 2012–2013 m. imtis šių veiksmų: 1. Kaip planuota,
įgyvendinti 2012 m. biudžetą ir stiprinti bei griežtai
įgyvendinti 2013 ir vėlesnių metų biudžeto strategiją;
nustatyti pakankamas priemones (pirmiausia subnacionaliniu lygmeniu), skirtas
užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų ištaisytas laiku ir kad
būtų pasiekta vidutinė metinė struktūrinio koregavimo
priemonių vertė, kaip numatyta Tarybos rekomendacijose pagal perviršinio
deficito procedūrą. Vėliau užtikrinti tinkamą
struktūrinį koregavimą, kad būtų padaryta pakankama
pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo,
įskaitant išlaidų kriterijų. 2. Imtis veiksmų toliau
stiprinti nacionalinę biudžeto sistemą suderinant federalinės,
regioninės ir vietos vykdomosios valdžios atsakomybę, visų pirma
– įgyvendinti konkrečias reformas, kuriomis būtų siekiama
gerinti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų organizavimą,
finansavimą ir veiksmingumą. 3. Sparčiau vykdyti
teisės aktais nustatyto vyrų ir moterų pensinio amžiaus
derinimą; didinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo
galimybes ir atidžiai stebėti naujausių reformų, kuriomis
griežtinamos sąlygos naudotis ankstyvo išėjimo į pensiją
galimybėmis, įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad teisės
aktais numatytas ir faktinis pensinis amžius didėtų pagal
vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius. 4. Imtis priemonių mažinti
darbuotojams tenkančią faktinę mokesčių ir socialinio
draudimo įmokų naštą, visų pirma atsižvelgiant į mažas
pajamas gaunančius asmenis, siekiant didinti vyresnio amžiaus
darbuotojų ir moterų užimtumo lygį ir atsižvelgiant į
poreikį reaguoti į demografinių pokyčių pasekmes
darbingo amžiaus gyventojams. Nedarant poveikio biudžetui perkelti
mokesčių naštą – labiau apmokestinti nekilnojamojo turto, akcizo
ir aplinkos mokesčiais. Mažinti didelį moterų ir vyrų darbo
užmokesčio skirtumą ir sudaryti daugiau galimybių moterims
dirbti visą darbo dieną, visų pirma teikiant papildomas
išlaikomų asmenų priežiūros paslaugas. 5. Imtis tolesnių
priemonių mokymosi rezultatams gerinti, visų pirma sudaryti geresnes
galimybes mokytis palankių sąlygų neturinčiam jaunimui.
Imtis priemonių aukštojo mokslo nebaigusių asmenų skaičiui mažinti. 6. Imtis tolesnių veiksmų
konkurencingumui didinti paslaugų sektoriuje, šalinant kliūtis
patekti į ryšių, transporto ir mažmeninės prekybos energija
rinkas. Šalinti nepagrįstus laisvosioms profesijoms taikomus apribojimus.
Stiprinti konkurencijos institucijų įgaliojimus ir spartinti
konkurencijos įstatymo reformos įgyvendinimą. 7. Aktyviau vykdyti
valstybės paramą gavusių bankų restruktūrizaciją,
drauge vengiant finansinio įsiskolinimo mažinimo. Toliau stiprinti
bendradarbiavimą ir koordinavimą su kitų šalių finansų
sektoriaus priežiūros institucijomis. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] COM(2012) 306 final. [3] P7_TA(2012)0048 ir P7_TA (2012) 0047. [4] 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas
2012/238/ES. [5] COM(2012) 68 final. [6] Pagal ciklą pakoreguotas balansas (atėmus
vienkartines ir laikinąsias priemones), Komisijos tarnybų
perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija ir taikant
bendrai sutartą metodiką. [7] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5
straipsnio 2 dalį.