|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2026/2823 |
2026 5 28 |
Pranešimo apie patvirtintą standartinį geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos pakeitimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį
(C/2026/2823)
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)
„Mont Caume“
ES registracijos numeris: PGI-FR-A1206-AM02 – 2026 3 4
1. Produkto pavadinimas
„Mont Caume“
2. Geografinės nuorodos tipas
|
☐ |
SKVN |
|
☑ |
SGN |
|
☐ |
GN |
3. Sektorius
|
☐ |
Žemės ūkio produktai |
|
☑ |
Vynai |
|
☐ |
Spiritiniai gėrimai |
4. Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Prancūzija
5. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Pavadinimas
Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerijos Įmonių ekonominės ir aplinkosauginės veiklos rezultatų generalinis direktoratas (pranc. Ministère de l’agriculture et de la souveraineté alimentaire Direction Générale de de la performance économique et environnementale des entreprises)
6. Priskyrimas prie standartinių pakeitimų
Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) 2024/1143 reikalavimus.
Šio produkto specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.
SKVN „Mont Caume“ pakeitimo paraiška nesusijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų: konkrečiai:
|
a) |
pakeitimu, dėl kurio keičiami geografine nuoroda žymimi produktai, jų pavadinimas, jų pavadinimo naudojimas ar jų kategorija; |
|
b) |
pakeitimu, dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį su geografine aplinka; |
|
c) |
pakeitimu, dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų. |
Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.
7. Patvirtinto standartinio pakeitimo (-ų) aprašymas
Pavadinimas
Geografinės vietovės, kuriose vykdomi veiksmai
Aprašymas
Papildomas produkto specifikacijos I skyriaus 4 punktas „Geografinės vietovės, kuriose vykdomi veiksmai“, 4.1 punktas „Geografinė vietovė“ ir 4.2 punktas „Arčiausiai esanti vietovė“ įtraukiant nuorodą į 2024 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą ir atnaujinant geografinę vietovę sudarančių komunų sąrašą jo nekeičiant.
Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu suteikiama galimybė nustatyti geografines vietoves remiantis 2024 m. galiojusia INSEE leidžiamo Oficialiojo geografinių kodų registro versija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytų geografinių vietovių ribos.
Ta pati nuoroda įterpiama į bendrojo dokumento dalį „Geografinė vietovė“ ir dalį „Papildomos sąlygos. Arčiausiai esanti vietovė“.
|
☑ |
Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui. |
Pavadinimas
Vynuogių veislės
Aprašymas
Papildomas produkto specifikacijos I skyriaus 5 punktas „Vynuogių veislės“ įtraukiant į SGN reikalavimus atitinkančių veislių sąrašą dvi veisles.
Tai – veislės ‘Mourvèdre blanc B’ ir ‘Mourvèdre gris G’, susiformavusios spontaniškai mutavus tradicinei Varo departamento vynuogių veislei – ‘Mourvèdre noir’. Jos yra atsparios ligoms ir sausroms, taigi puikiai tinka pietiniam klimatui, kuris yra būdingas gamybos vietovei.
Šių veislių įtraukimas – atsakas į susirūpinimą keliantį visuotinį atšilimą ir į kenkėjų keliamas grėsmes.
Jos turi būti įtrauktos į bendrajame dokumente pateiktą vyninių vynuogių veislių sąrašą.
|
☑ |
Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui. |
Pavadinimas
Deklaravimo prievolės
Aprašymas
Produkto specifikacijos 2 skyriaus 1 punktas „Deklaravimo prievolės“ buvo iš dalies pakeistas įtraukiant kitų metų po derliaus nuėmimo metų sausio 31 d. kaip derliaus deklaracijos ir (arba) produkto deklaracijos pateikimo terminą. Iki tos dienos deklaruotas kiekis yra didžiausias kiekis, dėl kurio gali būti teikiama SGN paraiška.
Šis derliaus deklaracijos terminas, kurio reikia laikytis, yra bendras visoms SGN regione ir juo siekiama stabilizuoti SGN segmentą regioniniu lygmeniu ir užtikrinti didesnį aiškumą dėl kiekio, kuris yra pateikiamas į rinką.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
|
☐ |
Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui. |
BENDRASIS DOKUMENTAS
Vyno kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos
„Mont Caume“
ES registracijos numeris: PGI-FR-A1206-AM02 – 2026 3 4
1. Pavadinimas (-ai)
„Mont Caume“
2. Geografinės nuorodos tipas
|
☐ |
SKVN |
|
☑ |
SGN |
|
☐ |
GN |
3. Šalis, kuriai priklauso nustatyta geografinė vietovė
Prancūzija
4. Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta žemės ūkio produkto klasifikacija pagal Kombinuotosios nomenklatūros poziciją ir kodą
2204 | Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai.
5. Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje
|
1. |
Vynas |
|
5. |
Rūšinis putojantis vynas |
6. Vyno (-ų) aprašymas
Vynuogių produktas
Raudonieji, rožiniai ir baltieji neputojantys vynai
Juslinės savybės
Rožiniai vynai yra blyškiai rožinės spalvos.
Raudonieji vynai yra intensyvūs.
Baltieji vynai yra gyvybingi.
Raudonieji vynai yra stiprūs.
Rožiniai vynai yra vaisiški ir subtilūs.
Baltieji vynai pasižymi gėlių ir vaisių aromatais.
Raudonieji vynai paprastai yra aiškios struktūros ir intensyvaus skonio.
[Rožiniai] vynai yra gaivūs, vaisiški ir lengvi.
Baltieji vynai yra gana gyvybingi, su gėlių ir vaisių aromatais.
Papildoma informacija apie juslines savybes
Skirtingai nuo kitų vynų gamybos departamente (rožinių vynų gamyba sudaro apie 80 proc.), SGN „Mont Caume“ žymimi rožiniai vynai sudaro mažiau kaip 55 proc. pagaminamos produkcijos. Kita vertus, raudonųjų vynų pagaminama daugiau: priklausomai nuo derliaus metų, jie visada sudaro nuo 40 iki beveik 50 proc. pagaminamos produkcijos ir ši savybė yra būdinga šiai saugomai geografinei nuorodai. Baltojo vyno pagaminama mažiausiai: priklausomai nuo derliaus metų, apie 5 proc. neputojančio vyno produkcijos,.
Neputojantys rožiniai vynai gaminami daugiausiai iš veislių ‘Grenache N’, ‘Cinsault N’ ir ‘Carignan N’ vynuogių, o raudonieji vynai gaminami daugiausiai iš veislių ‘Mourvèdre N’, ‘Carignan N’ ir ‘Grenache N’ vynuogių. Baltuosius vynus dažniausiai renkamasi gaminti iš veislių ‘Bourboulenc B’, ‘Ugni Blanc B’ ir ‘Clairette B’ vynuogių.
Raudoniesiems vynams būdinga aiški struktūra ir intensyvumas.
Rožiniams vynams būdinga blyškiai rožinė spalva ir vaisiniai aromatai.
Baltiesiems vynams būdingas gyvybingumas ir gėlių, vaisiniai aromatai.
Analitinės savybės
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
— |
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
10 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
— |
|
Mažiausio bendrojo rūgštingumo vienetas |
— |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
— |
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
— |
Papildoma informacija apie analitines savybes
—
|
☑ |
Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas. |
Vynuogių produktas
Rūšiniai putojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai
Juslinės savybės
Rožiniai vynai yra blyškiai rožinės spalvos.
Raudonieji vynai yra intensyvūs.
Baltieji vynai yra gyvybingi.
Raudonieji vynai yra stiprūs.
Rožiniai vynai yra vaisiški ir subtilūs.
Baltieji vynai pasižymi gėlių ir vaisių aromatais.
Raudonieji vynai paprastai yra aiškios struktūros ir intensyvaus skonio.
Rožiniai vynai yra vaisiški ir subtilūs.
Baltieji vynai yra gana gyvybingi, su gėlių ir vaisių aromatais.
Papildoma informacija apie juslines savybes
SGN geografinėje vietovėje daugiausia gaminami baltieji rūšiniai putojantys vynai (iš veislių ‘Clairette B’ ir ‘Ugni Blanc B’ vynuogių) ir rožiniai rūšiniai putojantys vynai (iš veislių ‘Grenache’ ir ‘Cinsault’ vynuogių).
Jie pasižymi elegancija ir vaisiniais arba gėlių aromatais, būdingais neputojantiems SGN vynams.
Raudoniesiems vynams būdinga aiški struktūra ir intensyvumas.
Rožiniams vynams būdinga blyškiai rožinė spalva ir vaisiniai aromatai.
Baltiesiems vynams būdingas gyvybingumas ir gėlių, vaisiniai aromatai.
Analitinės savybės
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
— |
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
— |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
— |
|
Mažiausio bendrojo rūgštingumo vienetas |
— |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
— |
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
— |
Papildoma informacija apie analitines savybes
—
|
☑ |
Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas. |
7. Vyno gamybos metodai
7.1. Konkretūs vyno (-ų) gamybos metodai ir gamybai taikytini apribojimai
—
Specifinis vynininkystės metodas
Vynams gaminti taikomi vynininkystės metodai turi atitikti ES teisės aktus.
7.2. Didžiausia išeiga
Neputojantys ir rūšiniai putojantys vynai
Didžiausia išeiga
|
Didžiausia išeiga |
90 |
|
Didžiausios išeigos vienetas |
hektolitras iš hektaro |
8. Nuoroda į vyninių vynuogių veislę (-es), iš kurios (-ių) gaminamas vynas (-ai)
|
— |
‘Agiorgitiko N’ |
|
— |
‘Alicante Henri Bouschet N’ |
|
— |
‘Aligoté B’ |
|
— |
‘Alphonse Lavallée N’ |
|
— |
‘Altesse B’ |
|
— |
‘Aramon N’ |
|
— |
‘Aramon blanc B’ |
|
— |
‘Aramon gris G’ |
|
— |
‘Aranel B’ |
|
— |
‘Arbane B’ |
|
— |
‘Arinarnoa N’ |
|
— |
‘Arriloba B’ |
|
— |
‘Arrouya N’ |
|
— |
‘Artaban N’ |
|
— |
‘Assyrtiko B’ |
|
— |
‘Aubin B’ |
|
— |
‘Aubin Vert B’ |
|
— |
‘Aubun N’ – ‘Murescola’ |
|
— |
‘Auxerrois B’ |
|
— |
‘Bachet N’ |
|
— |
‘Barbaroux Rs’ |
|
— |
‘Baroque B’ |
|
— |
‘Biancu Gentile B’ |
|
— |
‘Blanc Dame B’ |
|
— |
‘Bouchalès N’ |
|
— |
‘Bouillet N’ |
|
— |
‘Bouquettraube B’ |
|
— |
‘Bourboulenc B’ – ‘Doucillon blanc’ |
|
— |
‘Brachet N’ – ‘Braquet’ |
|
— |
‘Brun Fourca N’ |
|
— |
‘Brun Argenté N’ – ‘Vaccarèse’ |
|
— |
‘Béclan N’ – ‘Petit Béclan’ |
|
— |
‘Béquignol N’ |
|
— |
‘Cabernet franc N’ |
|
— |
‘Cabernet-Sauvignon N’ |
|
— |
‘Caladoc N’ |
|
— |
‘Calitor N’ |
|
— |
‘Camaralet B’ |
|
— |
‘Carcajolo N’ |
|
— |
‘Carcajolo blanc B’ |
|
— |
‘Carignan N’ |
|
— |
‘Carignan blanc B’ |
|
— |
‘Carmenère N’ |
|
— |
‘Castets N’ |
|
— |
‘Chardonnay B’ |
|
— |
‘Chasan B’ |
|
— |
‘Chatus N’ |
|
— |
‘Chenanson N’ |
|
— |
‘Chenin B’ |
|
— |
‘Cinsaut N’ – ‘Cinsault’ |
|
— |
‘Clairette B’ |
|
— |
‘Clairette rose Rs’ |
|
— |
‘Clarin B’ |
|
— |
‘Claverie B’ |
|
— |
‘Codivarta B’ |
|
— |
‘Colombard B’ |
|
— |
‘Colombaud B - Bouteillan’ |
|
— |
‘Corbeau N - Douce noire’ |
|
— |
‘Cot N’ – ‘Malbec’ |
|
— |
‘Couderc noir N’ |
|
— |
‘Counoise N’ |
|
— |
‘Courbu B - Gros Courbu’ |
|
— |
‘Courbu noir N’ |
|
— |
‘Couston N’ |
|
— |
‘Crouchen B - Cruchen’ |
|
— |
‘César N’ |
|
— |
‘Duras N’ |
|
— |
‘Durif N’ |
|
— |
‘Egiodola N’ |
|
— |
‘Ekigaïna N’ |
|
— |
‘Elbling B’ |
|
— |
‘Etraire de la Dui N’ |
|
— |
‘Fer N’ – ‘Fer Servadou’, ‘Braucol’, ‘Mansois’, ‘Pinenc’ |
|
— |
‘Feunate N’ |
|
— |
‘Floreal B’ |
|
— |
‘Folignan B’ |
|
— |
‘Folle blanche B’ |
|
— |
‘Fuella nera N’ |
|
— |
‘Furmint B’ |
|
— |
‘Gamaret N’ |
|
— |
‘Gamay N’ |
|
— |
‘Gamay de Bouze N’ |
|
— |
‘Gascon N’ |
|
— |
‘Genovèse B’ |
|
— |
‘Gewurztraminer Rs’ |
|
— |
‘Goldriesling B’ |
|
— |
‘Gouget N’ |
|
— |
‘Graisse B’ |
|
— |
‘Gramon N’ |
|
— |
‘Grassen N – ‘Grassenc’ |
|
— |
‘Grenache N’ |
|
— |
‘Grenache blanc B’ |
|
— |
‘Grenache gris G’ |
|
— |
‘Gringet B’ |
|
— |
‘Grolleau N’ |
|
— |
‘Grolleau gris G’ |
|
— |
‘Gros Manseng B’ |
|
— |
‘Gros vert B’ |
|
— |
‘Joubertin’ |
|
— |
‘Jurançon blanc B’ |
|
— |
‘Jurançon noir N – ‘Dame noire’ |
|
— |
‘Knipperlé B’ |
|
— |
‘Lauzet B’ |
|
— |
‘Lilaro N’ |
|
— |
‘Liliorila B’ |
|
— |
‘Listan B’ – ‘Palomino’ |
|
— |
‘Lledoner pelut N’ |
|
— |
‘Macabeu B’ – ‘Macabeo’ |
|
— |
‘Mancin N’ |
|
— |
‘Manseng noir N’ |
|
— |
‘Marsanne B’ |
|
— |
‘Marselan N’ |
|
— |
‘Maréchal Foch N’ |
|
— |
‘Mauzac B’ |
|
— |
‘Mauzac rose Rs’ |
|
— |
‘Mayorquin B’ |
|
— |
‘Melon B’ |
|
— |
‘Merlot N’ |
|
— |
‘Merlot blanc B’ |
|
— |
‘Meslier Saint-François B’ – ‘Gros Meslier’ |
|
— |
‘Meunier N’ |
|
— |
‘Milgranet N’ |
|
— |
‘Molette B’ |
|
— |
‘Mollard N’ |
|
— |
‘Monarch N’ |
|
— |
‘Mondeuse N’ |
|
— |
‘Mondeuse blanche B’ |
|
— |
‘Monerac N’ |
|
— |
‘Montils B’ |
|
— |
‘Morrastel N’ – ‘Minustellu’, ‘Graciano’ |
|
— |
‘Moschofilero Rs’ |
|
— |
‘Mourvaison N’ |
|
— |
‘Mourvèdre N’ – ‘Monastrell’ |
|
— |
‘Mourvèdre blanc B’ |
|
— |
‘Mourvèdre gris G’ |
|
— |
‘Mouyssaguès’ |
|
— |
‘Muresconu N’ – Morescono’ |
|
— |
‘Muscadelle B’ |
|
— |
‘Muscardin N’ |
|
— |
‘Muscaris B’ |
|
— |
‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat d’Alexandrie B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat de Hambourg N’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat à petits grains blancs B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat à petits grains roses Rs’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Muscat à petits grains rouges Rg’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’ |
|
— |
‘Mérille N’ |
|
— |
‘Müller-Thurgau B’ |
|
— |
‘Calabrese N’ – ‘Nero d’Avola N’ |
|
— |
‘Nielluccio N’ – ‘Nielluciu’ |
|
— |
‘Noir Fleurien N‘ |
|
— |
‘Négret de Banhars N‘ |
|
— |
‘Négrette N’ |
|
— |
‘Oberlin noir N’ |
|
— |
‘Ondenc B’ |
|
— |
‘Orbois B’ |
|
— |
‘Pagadebiti B’ |
|
— |
‘Pascal B’ |
|
— |
‘Perdea B’ |
|
— |
‘Persan N’ |
|
— |
‘Petit Courbu B’ |
|
— |
‘Petit Manseng B’ |
|
— |
‘Petit Meslier B’ |
|
— |
‘Petit Verdot N’ |
|
— |
‘Picardan B’ – ‘Araignan’ |
|
— |
Pineau d’Aunis N’ |
|
— |
‘Pinot Blanc B’ |
|
— |
‘Pinot Gris G’ |
|
— |
‘Pinot Noir N’ |
|
— |
‘Piquepoul blanc B’ |
|
— |
‘Piquepoul gris G’ |
|
— |
‘Piquepoul noir N’ |
|
— |
‘Plant de Brunel N’ |
|
— |
‘Plant droit N’ – ‘Espanenc’ |
|
— |
‘Portan N’ |
|
— |
‘Portugais bleu N’ |
|
— |
‘Prior N’ |
|
— |
‘Prunelard N’ |
|
— |
‘Précoce Bousquet B’ |
|
— |
‘Précoce de Malingre B’ |
|
— |
‘Raffiat de Moncade B’ |
|
— |
‘Ribol N’ |
|
— |
‘Riesling B’ |
|
— |
‘Riminèse B’ |
|
— |
‘Rivairenc N’ – ‘Aspiran noir’ |
|
— |
‘Rivairenc blanc B’ – ‘Aspiran blanc’ |
|
— |
‘Rivairenc gris G - Aspiran gris’ |
|
— |
‘Rosé du Var Rs’ |
|
— |
‘Roublot B’ |
|
— |
‘Roussanne B’ |
|
— |
‘Rousseli Rs’ |
|
— |
‘Roussette d’Ayze B’ |
|
— |
‘Sacy B’ |
|
— |
‘Saint Côme B’ |
|
— |
‘Saint-Macaire N’ |
|
— |
‘Saint-Pierre doré B’ |
|
— |
‘Sauvignac B’ |
|
— |
‘Sauvignon B’ – ‘Sauvignon blanc’ |
|
— |
‘Sauvignon Gris G’ |
|
— |
‘Sciaccarello N’ |
|
— |
‘Segalin N’ |
|
— |
‘Seinoir N’ |
|
— |
‘Select B’ |
|
— |
‘Semebat N |
|
— |
‘Semillon B’ |
|
— |
‘Servanin N’ |
|
— |
‘Solaris B’ |
|
— |
‘Soreli B’ |
|
— |
‘Souvignier Gris B’ |
|
— |
‘Sylvaner B’ |
|
— |
‘Syrah N’ – ‘Shiraz’ |
|
— |
‘Tannat N’ |
|
— |
‘Tempranillo N’ |
|
— |
‘Terret blanc B’ |
|
— |
‘Terret gris G’ |
|
— |
‘Terret Noir N’ |
|
— |
‘Tibouren N’ |
|
— |
‘Tourbat B’ |
|
— |
‘Tressot N’ |
|
— |
‘Téoulier N’ |
|
— |
‘Ugni Blanc B’ |
|
— |
‘Valdiguié N’ |
|
— |
‘Varousset N’ |
|
— |
‘Velteliner rouge précoce Rs’ |
|
— |
‘Verdejo B’ |
|
— |
‘Verdesse B’ |
|
— |
‘Vermentino B’ – ‘Rolle’ |
|
— |
‘Vidoc N’ |
|
— |
‘Villard blanc B’ |
|
— |
‘Villard noir N’ |
|
— |
‘Viognier B’ |
|
— |
‘Voltis B’ |
|
— |
‘Xarello B’ |
|
— |
‘Xinomavro N’ |
9. Glaustas nustatytų ribų geografinės vietovės apibūdinimas
Vynuogių derlius nuimamas ir SGN „Mont Caume“ žymimų vynų gamyba ir perdirbimas vykdomi toliau nurodytų Varo departamento komunų, nustatytų remiantis 2024 m. Oficialiuoju geografinių kodų registru, teritorijose:
Bandol, Le Beausset, La Cadière-d’Azur, Le Castellet, Evenos, Ollioules, Le Revest-les-Eaux, Saint-Cyr-sur-Mer, Saint-Mandrier-sur-Mer, Sanary-sur-Mer, La Seyne-sur-Mer ir Six-Fours-les-Plages.
10. Ryšys su geografine vietove
Priežastinis ryšys su geografine kilme grindžiamas
|
☑ |
geru vardu, |
|
☑ |
specifine kokybe, |
|
☑ |
kitomis savybėmis. |
Vynuogių produktų kategorija
|
1. |
Vynas |
Ryšio santrauka
Geografinė vietovė, esanti Varo departamente Prancūzijos pietryčiuose Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione, pakrantės zonoje tarp Tulono (rytuose) ir Pajūrio Sen Syro (vakaruose) aglomeracijų, apima 12 komunų teritorijas departamento pietvakariuose ir pasižymi tam tikra morfologiniu nuoseklumu.
Šią vietovę galima prilyginti maždaug dešimties kilometrų pločio amfiteatrui. Ji ribojasi su žemomis kalvomis (ne daugiau kaip 200–300 metrų) ir atsiveria į jūrą prie Pajūrio Sen Syro. Centre yra keletas kalvų: Kastelės, Aziūro Kadjero, Bandolio, Migua ir Gro Servo de Krupatjės. Aplink šią vietovę plytinčiame kraštovaizdyje šiaurėje dominuoja aukštos Sent Bomo plynaukštės (daugiau kaip 600 m), rytuose – Komo kalno šlaitai (801 m aukštyje), vakaruose – į dykumą panašios Marselio hinterlando plynaukštės, o šiaurės vakaruose – Sjublano plynaukštė.
Vietovės perimetre daugiausia plyti triaso periodo dirvožemiai, sudarantys iš rytų į vakarus orientuotą juostą tarp Sen Syro ir Bandolio ir, į pietus nuo Bosė besitęsiančią atšaką. Vyrauja raudonas smiltainis arba molis, kartais – kompaktiškų klinčių sluoksniai. Dėl pamatinės uolienos susiformavo gana negilus dirvožemis (70–80 cm), kurio tekstūra daugiau ar mažiau smėlinga, molinga ir klintinė.
Vyndariai prisitaikė prie reljefo adaptuodami šių kalvų šlaitų formą: suformavo ištisas akmenines terasas (pranc. restanques), kurių plotis ir gylis mažėja kylant aukštyn (nuo 30 iki 5 metrų).
Dėl artumo jūra pasižymi Viduržemio jūros pakrančių klimatui būdingu balansuojamuoju poveikiu, nes sušvelnina didelius temperatūros svyravimus. Vietovė yra viena saulėčiausių Provanso pakrantėje (vidutiniškai 3 000 val. per metus). Tai, kad ši vietovė pietvakarių kryptimi išeina į jūrą, sudaro palankias sąlygas patekti jūros brizui, taip pat užtikrina pakankamą kritulių kiekį (650–800 mm per metus) rudenį ir žiemą. Šaltas ir sausas mistralis pučia iš šiaurės ir daro poveikį vietovės klimatui. Šis nelygus reljefas, leidžiantis susiformuoti mikroklimatui, sudaro idealias sąlygas vynmedžių auginimui, nes jų žydėjimo laikotarpiu užtikrinamas būtinas saulėtumas, taip pat apsauga nuo sausros ir taip sumažinama rizika.
VI a. pr. Kr. fokajiečiai netoli dabartinio Kasteljeto kaimo įkūrė Toroėjaus koloniją. Ten jie įrengė terasomis išdėstytą vynuogyną. Šį išsaugojo ir romėnai. Vynuogių auginimas yra tvirtai įsišaknijęs šioje ypatingoje vietovėje ir visada buvo vienas iš vietos ekonomikos kertinių akmenų. Šiuo metu SGN „Mont Caume“ žymimas vynas gaminamas iš 220 ha plote (bendras galimas naudoti plotas – 2 400 ha) pasodintų vynmedžių ir iš jų vynuogių pagaminama po 10 000 hl vyno per metus. „Vins de Pays du Mont Caume“ buvo pripažinti 1982 m. sausio 31 d. dekretu. Skirtingai nuo kitų vynų gamybos departamente (rožinių vynų gamyba sudaro apie 80 %), SGN „Mont Caume“ žymimi rožiniai vynai sudaro mažiau kaip 55 proc. pagaminamos produkcijos. Kita vertus, raudonųjų vynų pagaminama daugiau: priklausomai nuo derliaus metų, jie visada sudaro nuo 40 iki beveik 50 proc. pagaminamos produkcijos ir ši savybė yra būdinga šiai saugomai geografinei nuorodai. Baltojo vyno pagaminama mažiausiai: priklausomai nuo derliaus metų, apie 5 proc. neputojančio vyno produkcijos,.
Neputojantys rožiniai vynai yra gaminami daugiausiai iš ‘Grenache N’, ‘Cinsault N’ ir ‘Carignan N’ veislių vynuogių, o raudonieji vynai ‘Mourvèdre N’ yra gaminami daugiausiai iš ‘Carignan N’ ir ‘Grenache N’ veislių vynuogių. Baltuosius vynus dažniausiai renkamasi gaminti iš veislių ‘Bourboulenc B’, ‘Ugni Blanc B’ ir ‘Clairette B’ vynuogių. Raudoniesiems vynams būdinga aiški struktūra ir intensyvumas. Rožiniai vynai išsiskiria savo pilkšvai rožine spalva ir vaisiniais aromatais. Baltiesiems vynams būdingas gyvybingumas ir gėlių, vaisiniai aromatai.
Nors metinė saugoma geografine nuoroda „Mont Caume“ žymimo vyno produkcija gali atrodyti nedidelė, tačiau šis vynas įgijo neabejotiną reputaciją. SGN žymimas vynas platinamas per vietinį tinklą, daugiausiai organizuojamą vyno daryklų. Vynų kainos yra geros. „Pays du Mont Caume“ vynai kasmet pripažįstami tiek nacionaliniu lygmeniu Paryžiaus visuotinėje žemės ūkio parodoje „Concours Général Agricole de Paris“, tiek departamentų lygmeniu Varo regione gaminamų vynų konkurse „Concours des Soleils“.
Viename iš labiausiai turistų lankomų Prancūzijos departamentų geografinė nuoroda „Mont Caume“ sėkmingai įsitvirtino vietos vyno sektoriuje kaip gero vyno vardas. Be to, siekdamos patenkinti vartotojų paklausą, šiuos vynus siūlo ne mažiau kaip 22 valdos ir trys kooperatinės vyno daryklos. Naudinga mistralio įtaka užtikrina gerą vynuogynų vėdinimą net ir po smarkių liūčių ir taip prisideda prie geros vynuogių būklės sklypuose. Dėl Viduržemio jūros pakrančių klimato ir vynuogynų išsidėstymo ant negilių klintinio dirvožemio šlaitų raudonieji vynai įgauna ypatingą jiems būdingą struktūrą ir intensyvumą, o baltieji ir rožiniai vynai – gaivumą ir vaisiškumą, gėlių savybes.
Vynuogių produktų kategorija
|
5. |
Rūšinis putojantis vynas |
Ryšio santrauka
Šiuo metu SGN geografinėje vietovėje putojantys vynai gaminami vienoje valdoje ir viename vyno kooperatyve: jie per metus pagamina 33 000 butelių, daugiausia baltojo vyno (iš veislių ‘Clairette’ ir ‘Ugni blanc’ vynuogių) ir rožinio (iš veislių ‘Grenache’ ir ‘Cinsault’ vynuogių).
Rūšiniams putojantiems vynams būdinga elegancija ir vaisiniai arba gėlių aromatai, tipiški neputojantiems SGN vynams.
Dėl Viduržemio jūros pakrančių klimato ir vynuogynų išsidėstymo ant negilių klintinio dirvožemio šlaitų raudonieji vynai įgauna ypatingą jiems būdingą struktūrą ir intensyvumą, o baltieji ir rožiniai vynai – gaivumą ir vaisiškumą, gėlių savybes, kurios yra tipiškos rūšiniams putojantiems vynams.
11. Kiti taikytini reikalavimai
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Arčiausiai esanti vietovė
Nacionalinės teisės aktai
Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata
Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti SGN „Mont Caume“ vynuogių auginimo ir vyno gamybos vietovė apima šių komunų, apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:
|
— |
vakaruose – šias su Ronos deltos departamentu besiribojančias komunas: Allauch, Aubagne, Auriol, Belcodène, La Bouilladisse, Cadolive, Carnoux-en-Provence, Cassis, Ceyreste, La Ciotat, Cuges-les-Pins, La Destrousse, Gémenos, Marseille, La Penne-sur-Huveaune, Peypin, Plan-de-Cuques, Roquefort-la-Bédoule, Roquevaire, Saint-Savournin ir Septèmes-les-Vallons; |
|
— |
rytuose – šias su Varo departamentu besiribojančias 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre apibrėžtas komunas: Les Adrets-de-l’Estérel, Aiguines, Ampus, Les Arcs, Artignosc-sur-Verdon, Artigues, Aups, Bagnols-en-Forêt, Bargème, Bargemon, Barjols, La Bastide, Baudinard-sur-Verdon, Bauduen, Belgentier, Besse-Sur-Issole, Bormes-les-Mimosas, Le Bourguet, Bras, Brenon, Brignoles, Brue-Auriac, Cabasse, Callas, Callian, Camps-la-Source, Le Cannet-des-Maures, Carcès, Carnoules, Carqueiranne, Cavalaire-sur-Mer, La Celle, Châteaudouble, Chateauvert, Chateauvieux, Claviers, Cogolin, Collobrières, Comps-sur-Artuby, Correns, Cotignac, La Crau, La Croix-Valmer, Cuers, Draguignan, Entrecasteaux, Esparron, La Farlède, Fayence, Figanières, Flassans-sur-Issole, Flayosc, Forcalqueiret, Fox-Amphoux, Fréjus, La Garde, La Garde-Freinet, Garéoult, Gassin, Ginasservis, Gonfaron, Grimaud, Hyères, Le Lavandou, La Londe-les-Maures, Lorgues, Le Luc, La Martre, Les Mayons, Mazaugues, Méounes-les-Montrieux, Moissac-Bellevue, La Môle, Mons, Montauroux, Montferrat, Montfort-Sur-Argens, Montmeyan, La Motte, Le Muy, Nans-les-Pins, Néoules, Ollières, Pierrefeu-du-Var, Pignans, Plan-d’Aups-Sainte-Baume, Plan-de-la-Tour, Pontevès, Pourcieux, Pourrières, Le Pradet, Puget-Sur-Argens, Puget-Ville, Ramatuelle, Rayol-Canadel-Sur-Mer, Régusse, Rians, Riboux, Rocbaron, Roquebrune-Sur-Argens, La Roquebrussanne, La Roque-Esclapon, Rougiers, Saint-Antonin-du-Var, Sainte-Anastasie-sur-Issole, Sainte-Maxime, Saint-Julien, Saint-Martin-De-Pallières, Saint-Maximin-la-Sainte-Baume, Saint-Paul-en-Forêt, Saint-Raphaël, Saint-Tropez, Saint-Zacharie, Salernes, Les Salles-sur-Verdon, Seillans, Seillons-Source-d’Argens, Signes, Sillans-la-Cascade, Solliès-Pont, Solliès-Toucas, Solliès-Ville, Tanneron, Taradeau, Tavernes, Le Thoronet, Toulon, Tourrettes, Tourtour, Tourves, Trans-en-Provence, Trigance, Le Val, La Valette-du-Var, Varages, La Verdière, Vérignon, Vidauban, Villecroze, Vinon-sur-Verdon ir Vins-sur-Caramy. |
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Ženklinimas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos ženklinimo nuostatos
SGN „Mont Caume“ galima papildyti vienos ar daugiau vynuogių veislių pavadinimu.
SGN „Mont Caume“ galima papildyti terminais „primeur“ (jaunas) arba „nouveau“ (naujas). Terminai „primeur“ ir „nouveau“ taikomi tik neputojantiems vynams.
Ant etiketės turi matytis Europos Sąjungos SGN logotipas, jei terminas „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiamas tradiciniu terminu „Vin de Pays“ (krašto vynas).
Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-3626f5ca-9286-44ac-b913-aa217430384e
(1) 2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: https://http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/2823/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)