–

M.-E. Kalliri, atstovaujamos dikigoros P. Aggelakis,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Georgiadis, D. Katopodis ir E. Zisi,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Patakia ir C. Valero,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, 1976, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 187), iš dalies pakeistos 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 255, toliau – Direktyva 76/207), ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23).

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Ypourgos Esoterikon (vidaus reikalų ministras, Graikija) ir Ypourgos Ethnikis paideias kai Thriskevmaton (nacionalinio švietimo ir religinių reikalų ministras, Graikija) ginčą su Maria–Eleni Kalliri, susijusį su jos pateiktu skundu dėl administracinių aktų, priimtų remiantis nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos priėmimo į Graikijos policijos mokyklą konkurse leidžiama dalyvauti kandidatams, kurie atitinka minimalaus ūgio reikalavimą, panaikinimo.

3

Direktyvos 76/207 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

–

tiesioginė diskriminacija: kai vienam asmeniui dėl lyties yra sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitu asmeniu, kuriam panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos sąlygos,

–

netiesioginė diskriminacija: kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis,

5

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

6

Pagal Įstatymo Nr. 2226/1994 dėl priėmimo, profesinio mokymo ir nuolatinio profesinio rengimo Policijos akademijos mokyklose ir Ugniagesių akademijos jaunesniųjų pareigūnų skyriuje (FEK A’ 122) 1 straipsnio 2 dalies a punktą, iš dalies pakeistą Įstatymo Nr. 2713/1999 (FEK A’ 89) 12 straipsnio 1 dalimi, paskui  Įstatymo Nr. 3103/2003 (FEK A’ 23) 20 straipsniu į šias mokyklas priimami vyrai ir moterys. Remiantis šia nuostata, kandidatams taikomi reikalavimai ir išankstinės atrankos egzaminai, kuriuos kandidatai turi laikyti, yra bendri abiem lytims.

7

Pagal Prezidento dekreto Nr. 4/1995 dėl priėmimo į policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas taikant bendruosius egzaminus (FEK A’ 1) 2 straipsnio 1 dalies f punktą, iš dalies pakeistą Įstatymo Nr. 90/2003 (FEK A’ 82) 1 straipsnio 1 dalimi, civilių kandidatų į Policijos akademijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas, vyrų ir moterų, minimalus ūgis turi būti 1,70 m be batų.

8

Remiantis Prezidento dekreto Nr. 4/1995 nuostatomis, iš dalies pakeistomis Prezidento dekreto Nr. 90/2003 nuostatomis ir Graikijos policijos vadovo sprendimu, buvo paskelbtas pranešimas apie konkursą dėl registracijos 2007–2008 akademiniams metams į Graikijos policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas.

9

Pagal šio pranešimo apie konkursą II.6 nuostatą šio konkurso kandidatai turėjo būti ne mažesni kaip 1,70 m be batų.

10

M.–E. Kalliri pateikė prašymą dalyvauti šiame konkurse su reikalaujamais pagrindžiamaisiais dokumentais Vrachačio policijos komisariatui (Graikija); šis jai grąžino dokumentus, nes jos ūgis (1,68 m) mažesnis negu pagal Prezidento dekreto Nr. 4/1995 2 straipsnio 1 dalies f punktą, iš dalies pakeistą Prezidento dekreto Nr. 90/2003 1 straipsnio 1 dalimi, reikalaujamas minimalus 1,70 m ūgis.

11

Remdamasis šiuo Vrachačio policijos komisariato grąžinimo aktu, administracija neleido M.-E. Kalliri dalyvauti nagrinėjamame konkurse.

12

M.-E. Kalliri užginčijo šį atsisakymą Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas, Graikija), šis patenkino jos skundą, nusprendė, kad Prezidento dekreto Nr. 4/1995 2 straipsnio 1 dalies f punktas, iš dalies pakeistas Prezidento dekreto Nr. 90/2003 1 straipsnio 1 dalimi, prieštarauja konstituciniam lyčių lygybės principui, ir panaikino šias nuostatas.

13

Vidaus reikalų ministras ir nacionalinio švietimo ir religinių reikalų ministras apskundė šį Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas) sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

14

Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu iš esmės siekia išsiaiškinti, ar direktyvų 76/207 ir 2006/54 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį leidimas kandidatams dalyvauti priėmimo konkurse į šios valstybės narės policijos mokyklą siejamas su minimalaus 1,70 m fizinio ūgio reikalavimu neatsižvelgiant į jų lytį.

16

Visų pirma reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas patenka į šių nuostatų taikymo sritį.

17

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad šis ginčas susijęs su administraciniais aktais, priimtais 2007 m. po to, kai M.-E. Kalliri pateikė prašymą dalyvauti priėmimo konkurse į Graikijos policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas 2007–2008 akademiniais metais.

18

Pagal Direktyvos 2006/54 33 straipsnio pirmą pastraipą direktyvos perkėlimo terminas baigėsi 2008 m. rugpjūčio 15 d.

19

Be to, pagal šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalį Direktyva 76/207 panaikinama nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d.

20

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms ratione temporis taikytinos ne Direktyvos 2006/54, o Direktyvos 76/207 nuostatos.

21

Pagal Direktyvos 76/207 1 straipsnio 1 dalį šios direktyvos tikslas – valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą įsidarbinimo, įskaitant pareigų paaukštinimą, ir profesinio mokymo srityje.

22

Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl lyties privačiame ar valstybiniame sektoriuje, įskaitant valstybės įstaigas, dėl įsidarbinimo, savarankiško įsidarbinimo ir profesinės veiklos, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas.

23

Tuo remiantis Direktyva 76/207 taikoma įsidarbinti siekiančiam asmeniui, kiek tai susiję, be kita ko, su atrankos kriterijais ir priėmimo į darbą sąlygomis (pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Kratzer, C-423/15, EU:C:2016:604, 34 punktą).

24

Toks atvejis yra tuomet, kai asmuo, nagrinėjamu atveju – M.-E. Kalliri, pateikia paraišką dalyvauti priėmimo konkurse į valstybės narės policijos mokyklą.

25

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamu teisės aktu, kuriame numatyta, kad asmenims, mažesniems negu 1,70 m, negali būti leidžiama dalyvauti priėmimo į Graikijos policijos mokyklą konkurse, daromas poveikis šių darbuotojų priėmimo į darbą sąlygoms, todėl jis turi būti laikomas nustatančiu priėmimo į darbą valstybiniame sektoriuje taisykles, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 76/207 3 straipsnio 1 dalies a punktą (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C-416/13, EU:C:2014:2371, 30 punktą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C-258/15, EU:C:2016:873, 25 punktą).

26

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamas ginčas patenka į Direktyvos 76/207 materialinę taikymo sritį.

27

Toliau reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas sukuria pagal šią direktyvą uždraustą diskriminaciją.

28

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal šį teisės aktą asmenys, nesvarbu, kokia jų lytis, pateikiantys paraiškas dalyvauti priėmimo konkurse į policijos mokyklą, vertinami vienodai.

29

Tad šis teisės aktas neįtvirtina tiesioginės diskriminacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 76/207 2 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

30

Toks teisės aktas gali sukurti netiesioginę diskriminaciją, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio 2 dalies antrą įtrauką.

31

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją netiesioginė diskriminacija atsiranda tuomet, kai nacionalinė priemonė, nors ir suformuluota neutraliai, iš tikrųjų daro nepalankų poveikį didesniam skaičiui moterų nei vyrų (be kita ko, žr.1997 m. spalio 2 d. Sprendimo Kording, C-100/95, EU:C:1997:453, 16 punktą ir 2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Riežniece, C-7/12, EU:C:2013:410, 39 punktą).

32

Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo sprendime pats konstatavo, kad daugiau moterų negu vyrų yra mažesnės nei 1,70 m, todėl taikant šį teisės aktą joms daromas labai nepalankus poveikis, palyginti su vyrais, kiek tai susiję su leidimu dalyvauti priėmimo konkurse į Graikijos policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas. Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas sukuria netiesioginę diskriminaciją.

33

Vis dėlto pagal Direktyvos 76/207 2 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką toks teisės aktas nesukuria pagal šią direktyvą uždraustos netiesioginės diskriminacijos, jeigu jį objektyviai pateisina teisėtas tikslas ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

34

Nors būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar toks pateisinimas egzistuoja, Teisingumo Teismas, kuris turi pateikti naudingus atsakymus nacionaliniam teismui, yra kompetentingas pateikti informaciją, siekdamas padėti nacionaliniam teismui priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Nikoloudi, C196/02, EU:C:2005:141, 48 ir 49 punktus).

35

Šiuo atveju Graikijos vyriausybė tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu teisės aktu siekiama suteikti galimybę Graikijos policijai veiksmingai vykdyti savo užduotį ir kad tam tikros fizinės savybės, pavyzdžiui, minimalus fizinis ūgis, yra būtina ir tinkama sąlyga siekti šio tikslo.

36

Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad siekis užtikrinti policijos tarnybų operatyvumą ir sklandžią veiklą yra teisėtas tikslas (dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), kurios struktūra, nuostatos ir tikslas labai panašūs į Direktyvos 76/207 struktūrą, nuostatas ir tikslą, 4 straipsnio 1 dalies žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C416/13, EU:C:2014:2371, 44 punktą ir 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Salaberria Sorondo, C258/15, EU:C:2016:873, 38 punktą).

37

Taigi reikia patikrinti, ar minimalaus fizinio ūgio reikalavimas, kaip numatytasis pagrindinėje byloje nagrinėjame teisės akte, yra tinkamas jame numatytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jam įgyvendinti.

38

Nors šiuo klausimu aišku, kad vykdant policijos funkcijas, susijusias su asmenų ir turto apsauga, nusikalstamas veikas padariusių asmenų sulaikymu ir priežiūra bei prevenciniu patruliavimu, gali prireikti naudoti fizinę jėgą ir turėti specialų fizinį tinkamumą, tam tikroms policijos funkcijoms, pavyzdžiui, pagalbai piliečiams ar eismo reguliavimui, atlikti tikriausiai nereikia didelių fizinių pajėgumų (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Vital Pérez, C-416/13, EU:C:2014:2371, 39 ir 40 punktus).

39

Be to, suponuojant, kad visoms Graikijos policijos vykdomoms funkcijoms reikia specialaus fizinio tinkamumo, toks tinkamumas nebūtinai susijęs su minimaliu fiziniu ūgiu ir mažesni asmenys nėra akivaizdžiai netinkami.

40

Šiomis aplinkybėmis dar būtų galima atsižvelgti į tai, kad iki 2003 m. pagal Graikijos teisės aktus leidžiant dalyvauti priėmimo konkursuose į Graikijos policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas buvo reikalaujama skirtingo minimalaus ūgio vyrams ir moterims; pastarosioms minimalus reikalaujamas ūgis buvo nustatytas 1,65 m, o vyrams 1,70 m.

41

M.-E. Kalliri nurodytos aplinkybės, kad Graikijos ginkluotosiose pajėgose, jūrų uostų policijos ir pakrančių apsaugos tarnybose reikalaujama skirtingo minimalaus ūgio vyrams ir moterims ir kad pastarosioms minimalus ūgis yra 1,60 m, taip pat yra reikšmingos.

42

Bet kuriuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą galima įgyvendinti moteriškos lyties asmenims mažiau nepalankiomis priemonėmis, pavyzdžiui, priėmimo konkurso į policijos pareigūnų ir tarnautojų mokyklas kandidatų išankstinė atranka rengiant specialius testus, suteikiančius galimybę patikrinti jų fizinius gebėjimus.

43

Taigi nedarant poveikio patikrinimams, kuriuos turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, minėti teisės aktai nėra pateisinami.

44

Šiomis aplinkybėmis į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 76/207 nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narės teisės aktą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurį leidimas kandidatams dalyvauti priėmimo konkurse į šios valstybės narės policijos mokyklą siejamas su minimaliu 1,70 m fizinio ūgio reikalavimu neatsižvelgiant į jų lytį, nes šis teisės aktas daro nepalankų poveikį didesniam skaičiui moteriškos nei vyriškos lyties asmenų ir jis nėra tinkamas ir būtinas įgyvendinant juo siekiamą teisėtą tikslą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.