|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/3752 |
2025 9 17 |
P9_TA(2024)0326
Ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir pertvarkymo veiksmų finansavimas (SRMR3)
2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (COM(2023)0226 – C9-0139/2023 – 2023/0111(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(C/2025/3752)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0226), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0139/2023), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2024), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P9_TC1-COD(2023)0111
Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/..., kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (*1)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai (3), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (5). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią problemoms, susijusioms su skirtingų sąlygų taikymu; |
|
(1a) |
šiuo metu bankų sąjunga grindžiama tik dviem iš trijų numatytų ramsčių, t. y. bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM). Todėl ji tebėra neužbaigta, nes nėra trečiojo ramsčio – Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS). Bankų sąjungos sukūrimas yra neatsiejama ekonominės ir pinigų sąjungos ir finansinio stabilumo dalis, o jį pasiekti bus galima visų pirma mažinant vadinamojo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, riziką; |
|
(2) |
praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesnių ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos arba subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma ▌, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms ▌; |
|
(3) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 4 straipsnį valstybės narės, užtikrinusios, kad būtų užmegztas glaudus Europos Centrinio Banko (ECB) ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, to reglamento tikslais laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nepateikiama informacijos apie procesą, kaip turėtų būti rengiamasi pradėti glaudų bendradarbiavimą vykdant su pertvarkymu susijusias užduotis. Todėl šią informaciją tikslinga pateikti; |
|
(4) |
pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydama priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą; |
|
(5) |
įstaiga arba subjektas, kuris likviduojamas pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir Valdybai padarius išvadą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia; |
|
(6) |
Valdyba pagal galiojančią tvarką gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir derėjimą su esamomis Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūromis, būtina aiškiau apibrėžti institucijų, dalyvaujančių paskirstymo atvejų uždraudimo procese, vaidmenis. Todėl tikslinga nustatyti, kad Valdyba turėtų nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti tokius paskirstymo atvejus, o ši turėtų įgyvendinti Valdybos sprendimą. Be to, tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis Valdyba gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais Valdyba turėtų nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118 (6). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Valdyba turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą; |
|
(7) |
Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti įgaliojimai, kuriais gali naudotis pertvarkymo institucijos; kai kurie iš jų nėra įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014. Bendro pertvarkymo mechanizmo atveju tai gali sukelti netikrumą dėl to, kas turėtų naudotis šiais įgaliojimais ir kokiomis sąlygomis jais turėtų būti naudojamasi. Todėl būtina nurodyti, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikrais įgaliojimais, nustatytais tik Direktyvoje 2014/59/ES, turėtų naudotis subjektų ir grupių, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, atžvilgiu. Tokiais atvejais Valdyba turėtų galėti, kai mano, kad tai būtina, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis tais įgaliojimais. Visų pirma Valdyba turėtų galėti nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga ar subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis yra įstaiga ar subjektas, duomenis arba naudotis įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (7), kuris taip pat taikomas įstaigoms, subjektams ir įsipareigojimams, kuriems taikomas MREL, nustatytų leidimų sumažinti tinkamų įsipareigojimų priemones nereikia taikyti nacionalinės teisės aktų, Valdyba turėtų turėti galimybę suteikti tuos leidimus įstaigoms ar subjektams tiesiogiai, neturėdama nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti tais įgaliojimais; |
|
(8) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (8), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (10) Sąjungos teisėje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu; |
|
(9) |
MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 Valdybai leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę , atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, Valdyba turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais, susijusiais su tomis priemonėmis; |
|
(10) |
pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kurią turint pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu negu veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategijos atveju, nes Valdyba neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai; |
|
(11) |
kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodama pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį Valdyba turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo indėlių garantijų sistemos lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodama MREL lygį Valdyba neturėtų atsižvelgti į galimą indėlių garantijų sistemos įnašą pertvarkymo atveju. Taikant tą metodą taip pat sumažinama neatsakingo elgesio rizikos tikimybė, nes užtikrinama, kad subjektai iš anksto nedarys prielaidos, jog atitinkamos indėlių garantijų sistemos lėšos bus naudojamos 8 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų tikslui pasiekti; ▌ |
|
(13) |
pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (11) 4 straipsnį ECB turi kompetenciją vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su ankstyvąja intervencija. Būtina sumažinti riziką, kylančią dėl Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų ankstyvosios intervencijos priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, ir sudaryti palankesnes sąlygas ECB veiksmingai ir nuosekliai taikyti savo įgaliojimus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių. Tos ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ankstyvosios intervencijos priemonių turėtų būti atspindėtos Reglamente (ES) Nr. 806/2014, taip užtikrinant, kad ECB turėtų vieną tiesiogiai taikomą teisinę priemonę, o tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad ECB konkrečiai padėčiai ištaisyti rinktųsi tinkamas priemones, laikydamasis proporcingumo principo. Kad ECB galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, jis turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamasis ne tik kiekybiniais rodikliais, be kita ko, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais; |
|
(14) |
būtina užtikrinti, kad Valdyba galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti Valdybą apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o Valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu tai, kad tam, kad Valdyba galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad Valdyba galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Valdybos sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Valdyba turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę; |
|
(14a) |
kai Valdyba prašo informacijos, kuri yra būtina pertvarkymo planams atnaujinti, galimam subjektui pertvarkyti arba vertinimui atlikti, ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų Valdybai pateikti visą jų turimą informaciją. Jei ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos aktualios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad gautų informaciją, kuri, Valdybos nuomone, yra būtina. Vykdydamos tokį bendradarbiavimą nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų surinkti reikiamą informaciją, deramai atsižvelgdamos į proporcingumo principą; |
|
(15) |
būtina užtikrinti, kad Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas gali žlugti. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti Valdybai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas Valdybai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau būtų galima nustatyti, kad įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, Valdyba turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas Valdybai, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad Valdyba galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o Valdyba turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes; |
|
(16) |
siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad patronuojančiosios įmonės, įskaitant kontroliuojančiąsias bendroves, žlunga arba galėtų žlugti. Patronuojančiosios įmonės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį; |
|
(17) |
pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai teigiamą viešojo intereso vertinimą turinčiai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms regioniniu lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka; |
|
(18) |
vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą indėlių garantijų sistema patirtų didesnių išlaidų; |
|
(19) |
vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemas), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės , ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tik ypatingomis aplinkybėmis . Todėl, vertindama tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, Vadyba turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemą, o ne finansavimui, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų; |
|
(19a) |
kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą; |
|
(19b) |
nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; |
|
(20) |
siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, pateikiant viešojo intereso vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau nei vykdant pertvarkymą , o ne tik tokiu pačiu mastu; |
|
(21) |
atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvą 2014/49/ES, būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl indėlių garantijų sistemų pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis tokių sistemų intervencinių priemonių taikant prevencines priemones, atitinkančias Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus reikalavimus ir laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu ECB savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba Reglamente (ES) 2019/2033, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Reglamente (ES) Nr. 806/2014. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės; |
|
(22) |
siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų likti išimtimi ir būti taikomos tik siekiant pašalinti reikšmingus rinkos sutrikimus arba išsaugoti finansinį stabilumą , visų pirma sisteminės krizės atveju . Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (12), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, jei toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamiesi patikrinimais vietoje; |
|
(23) |
prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis ( paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos; |
|
(24) |
atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires (13) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo (14). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, taip pat visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti , kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pagal Direktyvos 2014/806/ES 18 straipsnį turėtų atlikti vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti; |
|
(25) |
svarbu užtikrinti, kad Valdyba greitai ir laiku imtųsi pertvarkymo veiksmų, kai tokie veiksmai apima valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos teikimą. Todėl būtina suteikti Valdybai galimybę patvirtinti atitinkamą pertvarkymo schemą prieš Komisijai įvertinant, ar tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą tokio scenarijaus atveju, pertvarkymo schemoms, pagal kurias teikiama valstybės pagalba arba Fondo pagalba, ir toliau turėtų būti taikoma sąlyga, kad tokią pagalbą turi patvirtinti Komisija. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti, ar Fondo pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ir užtikrinti sklandų informacijos srautą, taip pat būtina nustatyti, kad Valdyba ir Komisija turėtų nedelsdamos dalytis visa būtina informacija apie galimą Fondo pagalbos naudojimą, ir nustatyti konkrečias taisykles dėl to, kada ir kokią informaciją Valdyba turėtų pateikti Komisijai, kad Komisija galėtų pagrįsti atliktiną Fondo pagalbos suderinamumo vertinimą; |
|
(26) |
pertvarkymo pradėjimo procedūra ir sprendimo taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus procedūra yra panašios. Todėl tikslinga suderinti atitinkamas Valdybos ir atitinkamai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos užduotis, kai jie, viena vertus, vertina, ar įvykdytos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygos, ir, kita vertus, vertina pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygas; |
|
(27) |
gali būti, kad pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi pertvarkytinam subjektui, kuris vadovauja pertvarkytinai grupei, o nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi būti taikomi kitam tos pačios grupės subjektui. Dėl tokių subjektų tarpusavio priklausomybės, įskaitant atstatytinus konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir poreikį aktyvuoti mechanizmus, pagal kuriuos nuostoliai perkeliami į aukštesnę grandį, o kapitalas – į žemesnę grandį (angl. loss upstream and capital downstream mechanisms), gali būti sudėtinga atskirai įvertinti kiekvieno subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius ir taip kiekvienam subjektui nustatyti nurašytinas ir konvertuotinas sumas. Todėl turėtų būti nustatyta kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo tokiais atvejais procedūra, pagal kurią Valdyba turėtų galėti atsižvelgti į tokią tarpusavio priklausomybę. Tuo tikslu, kai vienas subjektas atitinka nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygas, o kitas tos pačios grupės subjektas tuo pačiu metu atitinka pertvarkymo sąlygas, Valdyba turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą, apimančią abu subjektus; |
|
(28) |
siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (15), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti; |
|
(29) |
kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma; |
|
(30) |
pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos arba subjekto balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą; |
|
(31) |
tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš Bendro pertvarkymo fondo suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš Bendro pertvarkymo fondo gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti; |
|
(32) |
pertvarkymo sėkmė priklauso nuo to, ar Valdyba laiku gaus atitinkamą informaciją iš įstaigų ir subjektų, už kuriuos ji atsakinga, taip pat iš viešųjų įstaigų ir institucijų. Atsižvelgiant į tai, Valdyba turėtų turėti galimybę susipažinti su statistinio pobūdžio informacija, kurią ECB surinko vykdydamas centrinio banko funkcijas, kartu su informacija, kuria ECB naudojasi kaip priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 (16) Valdyba turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir turėtų gauti ECB leidimą norėdama perduoti duomenis toliau, kai tai gali būti reikalinga Valdybai vykdant savo užduotis. Kadangi informacija, susijusi su klientų, kurių vienintelė arba pagrindinė bankininkystės partnerė yra įstaiga arba subjektas, skaičiumi, kuri saugoma centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, įdiegtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (17), gali būti reikalinga viešojo intereso vertinimui atlikti, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Taip pat turėtų būti nurodytos tikslus Valdybos netiesioginės prieigos prie informacijos laikas. Visų pirma, kai atitinkamą informaciją turi įstaiga ar institucija, kuri privalo bendradarbiauti su Valdyba, kai Valdyba prašo informacijos, tokia įstaiga ar institucija turėtų pateikti tą informaciją Valdybai. Jei tuo metu tos informacijos nėra, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties jos nėra, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją iš fizinio ar juridinio asmens, kuris tą informaciją turi, per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, apie tai informavusi tas nacionalines pertvarkymo institucijas. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę nurodyti informacijos iš finansų subjektų gavimo procedūrą ir formą, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija kuo labiau atitiktų jos poreikius, įskaitant informacijos gavimą iš virtualių duomenų saugyklų. Be to, siekiant užtikrinti kuo didesnio masto bendradarbiavimą su visais subjektais, kurie gali turėti Valdybai svarbių ir jai pavestoms užduotims vykdyti būtinų duomenų, ir išvengti prašymų įstaigoms ir subjektams dubliavimo, viešosios įstaigos ir institucijos, su kuriomis Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti, kurių galėtų teirautis informacijos ir su kuriomis galėtų keistis informacija, turėtų apimti Europos centrinių bankų sistemos narius, atitinkamas IGS, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos priežiūros institucijas ir Europos stabilumo mechanizmą. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų laiku vykdoma intervencija taikant Bendro pertvarkymo fondo finansines struktūras, Valdyba turėtų informuoti Komisiją ir ECB, kai tik ji nustato, kad gali prireikti pradėti taikyti tokias finansines struktūras, ir pateikti Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti; |
|
(33) |
Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų ir subjektų, kuriems taikoma ta direktyva, įprastinės bankroto bylos pradedamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo įstaigai arba subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, priimamas tik gavus pertvarkymo institucijos sutikimą. Ta nuostata Reglamente (ES) Nr. 806/2014 neatsispindima. Laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyto užduočių pasidalijimo, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų dėl įstaigų ir subjektų, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalį, turėtų konsultuotis su Valdyba; |
|
(34) |
atrankos į Valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas kriterijai yra tokie patys kaip ir valdybos pirmininko ir kitų etatinių narių atrankos kriterijai. Todėl tikslinga Valdybos pirmininko pavaduotojui taip pat suteikti tokias pačias balsavimo teises, kokias turi valdybos pirmininkas ir etatiniai nariai; ▌ |
|
(36) |
kad Valdyba plenariniame posėdyje galėtų preliminariai įvertinti preliminarų biudžeto projektą prieš pirmininkui pateikiant galutinį jo projektą, laikotarpis, per kurį pirmininkas turi pateikti pradinį pasiūlymą dėl Valdybos metinio biudžeto, turėtų būti pratęstas; |
|
(37) |
pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto Bendro pertvarkymo fondo pradiniam formavimo laikotarpiui, jo turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tų ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl Valdyba turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis Valdybos gebėjimui naudoti Bendrą pertvarkymo fondą; |
|
(38) |
viena iš Bendro pertvarkymo fondo turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų apribojimų; |
|
(39) |
didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant Bendrą pertvarkymo fondą, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės Bendram pertvarkymo fondui surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jo veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti Fondo tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų; |
|
(40) |
Bendras pertvarkymo fondas gali būti naudojamas siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju Valdyba gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai Bendras pertvarkymo fondas naudojamas nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje ar subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerinti lėšų grąžinimo Valdybai galimybę nemokumo atveju, tiems Valdybos reikalavimams likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimams, atsirandantiems dėl pagrįstų Valdybos faktiškai patirtų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti taikomas toks pat prioritetas kaip ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams taikomas prioritetas, kuris turėtų būti didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms taikomas prioritetas. Kadangi kompensacijomis, mokamomis akcininkams ir kreditoriams iš Bendro pertvarkymo fondo dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, dėl tų kompensacijų Valdyba neturėtų turėti reikalavimų; |
|
(41) |
kadangi kai kurios Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl vaidmens, kurį indėlių garantijų sistemos gali atlikti pertvarkymo procese, yra panašios į Direktyvos 2014/59/ES nuostatas, tų Direktyvos 2014/59/ES nuostatų pakeitimai, padaryti [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti atspindėti Reglamente (ES) Nr. 806/2014; |
|
(42) |
labai svarbus siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, rinkos drausmę ir investuotojų apsaugą yra skaidrumas. Siekiant užtikrinti, kad Valdyba galėtų skatinti pastangas siekti didesnio skaidrumo ir jose dalyvauti, Valdybai turėtų būti leidžiama atskleisti informaciją, gautą atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, įskaitant sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kai toks atskleidimas nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą; |
|
(43) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(44) |
siekiant užtikrinti nuoseklumą, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, kurie yra panašūs į Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus, padarytus [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį] perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, t. y. nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau nėra priežasties atidėti tų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimų, kurie yra susiję tik su bendro pertvarkymo mechanizmo veikimu, taikymą. Todėl tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo [LB prašoma įrašyti datą – vienas mėnuo nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]; |
|
(45) |
kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
2) |
4 straipsnyje įterpiama 1a dalis: „1a. Valstybės narės kuo greičiau informuoja Valdybą apie savo prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį. Gavusios pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį ir prieš užmegzdamos glaudų bendradarbiavimą, valstybės narės pateikia visą informaciją apie jų teritorijoje įsisteigusius subjektus ir grupes, kurios Valdybai gali prireikti siekiant pasirengti šiuo reglamentu ir Susitarimu jai pavestoms užduotims vykdyti.“ |
|
3) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
4) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
6) |
10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
7) |
12 straipsnis papildomas 8 dalimi: „8. Valdyba yra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje nurodytų leidimų suteikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Valdyba savo sprendimą skiria atitinkamam subjektui.“ |
|
8) |
12a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai pagal šį straipsnį ir 12b–12i straipsnius to iš jų reikalauja ir juos nustato Valdyba.“ |
|
9) |
12c straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
10) |
12d straipsnio 3 dalies aštuntoje pastraipoje ir 6 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“; |
|
11) |
įterpiamas šis straipsnis: „12da straipsnis Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas 1. Taikydama 12d straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis , Valdyba 12d straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:
▌ 3. Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 12d straipsnio 3 dalį , arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 % šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius .“; |
|
12) |
12e straipsnio 1 dalyje žodžiai „G-SII arba G-SII dalis“ pakeičiami žodžiais „G-SII subjektas“; |
|
13) |
12g straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
14) |
12k straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
15) |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Ankstyvosios intervencijos priemonės 1. ECB nepagrįstai nedelsdamas apsvarsto ir prireikus taiko ankstyvosios intervencijos priemones, kai 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, ECB gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais. Pirmos pastraipos b punkto tikslais ECB arba, kai tinkama, kompetentinga institucija pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Valdyba nedelsdami informuoja nacionalinę kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą. 2. Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:
3. ECB tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamasis tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamas, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą. 4. Kiekvienai iš 2 dalyje nurodytų priemonių ECB nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasis ECB gali įvertinti jos veiksmingumą. Priemonės vertinimas atliekamas iš karto po termino pabaigos ir juo turėtų būti dalijamasi su Valdyba ir atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba ir atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, įvertina 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąlygą. 5. Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, ECB atstovauja dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 30 straipsnį tikslais. Kai grupę sudaro dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios įmonės arba tose valstybėse narėse esantys svarbūs filialai, ECB nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba pertvarkymo institucijoms atitinkamai laiku praneša apie bet kokius 13–13c straipsniuose nurodytus sprendimus arba priemones.“ |
|
16) |
įterpiami 13a, 13b ir 13c straipsniai: „13a straipsnis Vyresniosios vadovybės ar valdymo organo pakeitimas 13 straipsnio 2 dalies e punkto tikslais nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir juos tvirtina ECB. 13b straipsnis Laikinasis administratorius 1. 13 straipsnio 2 dalies f punkto tikslais ECB, remdamasis tuo, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, paskiria laikinąjį administratorių atlikti vieną iš šių veiksmų:
ECB patikslina savo pasirinkimą, t. y. a arba b punktą, laikinojo administratoriaus paskyrimo metu. Taikant pirmos pastraipos b punktą, ECB laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą. ECB viešai praneša apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti subjektui arba priimti sprendimus jo vardu . Laikinasis administratorius atitinka Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus. ECB atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis. 2. ECB apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdamas į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą bendrovių teisę. Pasikeitus aplinkybėms, ECB gali koreguoti tokius įgaliojimus. 3. Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali apimti visus šiuos veiksmus:
Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus. 4. ECB turi išimtinę kompetenciją skirti ir atleisti laikinąjį administratorių. ECB gali atleisti laikinąjį administratorių bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. ECB gali keisti laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygas bet kuriuo metu, laikydamasis šio straipsnio. 5. ECB gali reikalauti, kad tam tikriems laikinojo administratoriaus veiksmams būtų gautas išankstinis ECB pritarimas. ECB apibrėžia tokius reikalavimus laikinojo administratoriaus paskyrimo metu arba kai keičiamos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį ECB pritarimą. 6. ECB prašymu laikinasis administratorius ECB nustatytais intervalais , mažiausiai vieną kartą praėjus pirmiesiems šešiems mėnesiams, ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas. 7. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti vieną kartą , jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. ECB nustato tas sąlygas ir pagrindžia bet kokį laikinojo administratoriaus paskyrimo pratęsimą akcininkams. 8. Laikantis šio straipsnio, laikinojo administratoriaus paskyrimas neturi poveikio akcininkų teisėms, nustatytoms Sąjungos arba nacionalinėje bendrovių teisėje. 9. Pagal šio straipsnio 1–8 dalis paskirtas laikinasis administratorius neturi būti laikomas pagal nacionalinę teisę „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi. 13c straipsnis Pasirengimas pertvarkymui 1. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos Valdybai nedelsdamos praneša apie bet kurį iš šių dalykų:
Valdyba praneša Komisijai apie pranešimą, kuris jai buvo pateiktas pagal pirmą pastraipą. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su Valdyba, atidžiai stebi pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų arba grupių būklę ir tai, kaip jie vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tų subjektų arba grupių būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones. 2. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija kuo anksčiau praneša Valdybai, jei mano, jog esama didelės rizikos, kad viena ar daugiau 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti taikomos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytam subjektui, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos. Tame pranešime pateikiama ši informacija:
Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdama į subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, galimą poveikį finansų sistemai, indėlininkų apsaugai ir klientų lėšų išsaugojimui, riziką, kad dėl užsitęsusio proceso padidės bendros išlaidos klientams ir ekonomikai, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Valdyba apie tą vertinimą kuo anksčiau praneša ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Po pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ▌, glaudžiai bendradarbiaudami su Valdyba , stebi subjekto būklę, atitinkamų priemonių įgyvendinimą per numatytą laikotarpį ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija reguliariai posėdžiauja Valdybos nustatytu dažnumu, atsižvelgdami į konkretaus atvejo aplinkybes. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba vieni kitiems nedelsdami pateikia visą svarbią informaciją. Valdyba praneša Komisijai apie informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal pirmą pastraipą. 3. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai visą Valdybos prašomą informaciją, kuri yra būtina visais šiais tikslais:
Kai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB bei tokios nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją Valdybai. 4. Valdyba turi įgaliojimus potencialiems pirkėjams siūlyti pirkti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą subjektą arba nustatyti tokio pardavimo tvarką, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, arba reikalauti, kad tai darytų subjektas, šiais tikslais:
4a. Kai Valdyba, naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais, nusprendžia tiesiogiai siūlyti potencialiems pirkėjams pirkti atitinkamą subjektą, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą poveikį, kurį naudojimasis tais įgaliojimais galėtų turėti bendrai subjekto padėčiai. 5. 4 dalies tikslu Valdybai suteikiami įgaliojimai:
Kai Valdyba naudojasi savo įgaliojimais pagal šios dalies pirmos pastraipos b punktą, taikomas 88 straipsnis. 6. Tam, kad Valdyba galėtų pasirengti subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones. 7. Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją, ECB, atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas ir atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal 4 ir 5 dalis. 8. ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja:
ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“ |
|
17) |
14 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:
|
|
18) |
16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, jeigu tenkinamos 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Tais tikslais 2 straipsnio b punkte nurodyta patronuojančioji įmonė laikoma žlungančia arba galinčia žlugti bet kuria iš šių aplinkybių:
|
|
19) |
18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
20) |
įterpiamas 18a straipsnis: „18a straipsnis Nepaprastoji viešoji finansinė parama 1. Nepaprastoji viešoji finansinė parama, nesusijusi su pertvarkymo veiksmais, 2 straipsnyje nurodytam subjektui išimties tvarka gali būti teikiama tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:
2. 1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:
Pirmos pastraipos a punkto tikslais subjektas laikomas mokiu, jei ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba, remiantis esamais lūkesčiais, tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje . Jei tokių veiksmų negalima atlikti laiku, kompetentinga institucija savo įvertinimą gali grįsti įstaigos balansu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, kaip patvirtino nepriklausomas išorės auditorius ▌. Kompetentinga institucija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad kiekybinis įvertinimas būtų grindžiamas įstaigos arba subjekto turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių rinkos verte. 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas subjekto mokumui užtikrinti , pašalinant jo kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba ECB, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamam subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumo, nustatyto atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį. Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga arba subjektas pateiktų vienkartinį koregavimo planą . Koregavimo plane aprašomi veiksmai, kurių ketinama imtis siekiant užtikrinti arba atkurti atitiktį priežiūros reikalavimams, ilgalaikį įstaigos arba subjekto gyvybingumą ir gebėjimą grąžinti suteiktą sumą, taip pat būtų nurodytas susijęs laikotarpis. Jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nemano, kad vienkartinis koregavimo planas yra patikimas ar įgyvendinamas, arba jei įstaiga ar subjektas nesilaiko koregavimo plano, pagal 18 straipsnį atliekamas vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba gali žlugti. 2a. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija informuoja Valdybą apie savo vertinimą ir nurodo, ar tenkinamos 2 dalies a, b ir d punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte bei 7 straipsnio 5 dalyje nurodytais subjektais ir grupėmis.“; |
|
21) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
22) |
20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
23) |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
24) |
27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
25) |
30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
26) |
įterpiamas šis straipsnis: „30a straipsnis Centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose laikoma informacija 1. Institucijos, valdančios centralizuotus automatizuotus mechanizmus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (**) 32a straipsniu, Valdybos prašymu teikia jai informaciją, susijusią su klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra 2 straipsnyje nurodytas subjektas, skaičiumi. 2. Valdyba prašo 1 dalyje nurodytos informacijos tik konkrečiu atveju ir kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. 3. Valdyba gali dalytis pagal pirmą pastraipą gauta informacija su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, joms vykdant atitinkamas užduotis pagal šį reglamentą. (**) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“ " |
|
27) |
▌7 straipsnis iš dalies keičiamas taip :
|
|
28) |
32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 45h, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.“; |
|
29) |
34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
30) |
43 straipsnio 1 dalyje įterpiamas aa punktas:
|
|
30a) |
45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
31) |
50 straipsnio 1 dalies n punktas pakeičiamas taip:
|
|
31a) |
50 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:
|
|
32) |
53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
33) |
55 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, jei visi 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma. 2. Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, jei visi 53 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.“ |
|
34) |
56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
35) |
61 straipsnis pakeičiamas taip: „61 straipsnis Biudžeto sudarymas 1. Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pirmininkas parengia preliminarų Valdybos biudžeto projektą, įskaitant kitų metų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir jį kartu su kitų metų etatų planu pateikia Valdybai plenariniame posėdyje. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus patikslina preliminarų Valdybos biudžeto projektą kartu su etatų plano projektu. 2. Remdamasis Valdybos plenariniame posėdyje priimtu preliminariu biudžeto projektu, pirmininkas parengia Valdybos biudžeto projektą ir pateikia jį Valdybai tvirtinti plenariniame posėdyje. Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus pakoreguoja pirmininko pateiktą biudžeto projektą ir priima galutinį Valdybos biudžetą kartu su etatų planu.“ |
|
35a) |
62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Atsakomybė už vidaus kontrolės standartų patvirtinimą ir vidaus auditoriaus užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai per jos plenarinę sesiją.“; |
|
36) |
69 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarūs įnašai, apskaičiuoti pagal 70 straipsnį, renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Valdyba gali atidėti pagal 70 straipsnį renkamų reguliarių įnašų surinkimą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui , siekdama užtikrinti, kad surinktina suma pasiektų sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio Valdybos gebėjimui naudoti Fondą pagal 3 skirsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“ |
|
37) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
38) |
71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Bendra metinė papildomų ex post įnašų suma neviršija 12,5 proc. tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“; |
|
39) |
74 straipsnyje įterpiama ši pastraipa: „Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją ir ECB, kai tik nustato, kad gali prireikti pasinaudoti Fondo finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal šį straipsnį sudarytais susitarimais, ir pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti.“; |
|
40) |
76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
41) |
79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
41a) |
įterpiami šie straipsniai: „79a straipsnis Pertvarkymo likvidumo ataskaitų teikimas Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pertvarkymo likvidumo. Ataskaitoje nagrinėjama, ar laikinas likvidumo trūkumas po pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo atsirado, inter alia, dėl to, kad pertvarkymo priemonių rinkinyje trūksta priemonės, ir nagrinėjami veiksmingiausi būdai, kaip spręsti laikino likvidumo trūkumo problemą, atsižvelgiant į praktiką kitose jurisdikcijose. Ataskaitoje pateikiamos konkrečios politikos galimybės. 79b straipsnis Komisija, ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. atnaujindama diskusijas dėl bankų sąjungos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl vidaus nuostolių perdavimo mechanizmo pertvarkytinose grupėse veiksmingumo ir taikymo srities, atsiradusios dėl krizių valdymo sistemos reformos. Visų pirma ataskaitoje įvertinama pertvarkymo apimtis, atitikties vidiniams MREL tikslams lygis, galimybių naudotis pramonės finansuojamomis apsaugos priemonėmis, visų pirma Fondu, sąlygos.“; |
|
42) |
85 straipsnio 3 dalyje žodis „nurodyto“ pakeičiamas žodžiais „priimto pagal“; |
|
43) |
88 straipsnis papildomas 7 dalimi: „7. Šiuo straipsniu Valdybai neužkertamas kelias atskleisti savo analizių ar vertinimų, įskaitant atvejus, kai jie grindžiami 2 straipsnyje nurodytų subjektų arba kitų institucijų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, pateikta informacija, kai Valdyba įvertina, kad atskleidus informaciją nebūtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kad esama viešojo intereso atskleisti informaciją, kuris yra viršesnis už bet kuriuos kitus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus interesus. Laikoma, kad tokį atskleidimą Valdyba padarė vykdydama savo funkcijas pagal šį reglamentą šio straipsnio 1 dalies tikslais.“ |
|
43a) |
94 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:
|
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Tačiau 1 straipsnio 1 punkto a papunktis, 2 ir 3 punktai, 4 punkto a papunktis, 5 punkto a ir b papunkčiai bei c papunkčio i ir ii dalys, 6 punkto a papunktis, 7 punktas, 13 punkto a papunkčio i dalis ir b papunktis, 14 punkto a, b ir d papunkčiai, 19 punkto d ir e papunkčiai, 21 punktas, 23 punkto a papunkčio i dalies pirma įtrauka, b ir d papunkčiai, 25–35 punktai ir 39, 42 ir 43 punktai taikomi nuo... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 1 mėnuo nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
(*1) Visame tekste padarytų pakeitimų pagrindas – 1 pakeitimo priėmimas. Naujos arba iš dalies pakeistos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(1) OL C,, p..
(2) OL C,, p..
(3) Finansinio stabilumo taryba, „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“, 2014 m. spalio 15 d.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(5) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
(6) 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(8) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).
(9) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).
(10) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).
(11) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
(12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(13) COM(2018)0133 galutinis.
(14) COM(2020)0822 galutinis.
(15) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).
(16) 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).
(17) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3752/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)