32000R0969

2000 m. gegužės 8 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 969/2000 nustatantis galutinį antidempingo muitą kalio chlorido, kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Rusija ir Ukraina, importui

Oficialusis leidinys L 112 , 11/05/2000 p. 0004 - 0026
CS.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
ET.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
HU.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
LT.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
LV.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
MT.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
PL.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
SK.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248
SL.ES skyrius 11 tomas 33 p. 226 - 248


Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 969/2000

2000 m. gegužės 8 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą kalio chlorido, kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Rusija ir Ukraina, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ir pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. ANKSTESNI TYRIMAI

(1) Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92 [2] Taryba nustatė tam tikrus antidempingo muitus kalio chloridui (toliau – kaliui arba svarstomam produktui), kurio kilmės šalys yra Baltarusija, Rusija ir Ukraina (toliau – svarstomos šalys). Muitai buvo lygūs nustatytos mažiausios kainos ir grynųjų kainų Bendrijos pasienyje prieš muitinės procedūras skirtumui,

(2) Reglamentu (EB) Nr. 643/94 [3] Taryba iš dalies keitė pirmiau minėtus muitus. Buvo pradėtos taikyti kombinuotos priemonės fiksuotos kainos už kalio toną ar skirtumo tarp mažiausios kainos ir grynosios kainos už toną Bendrijos pasienyje prieš muitinės procedūras skirtumo, bet kuriai esant aukštesnei, forma. Buvo nustatyta, kad taikant šio tipo priemonę, ji pasiteisino, nes tuo metu buvo išvengiama pirminių muitų. Taip pat reikėtų paminėti, kad ši peržiūra buvo atlikta 1994 metais, įvertinant tiek dempingą, tiek ir žalą bei Bendrijos interesą.

(3) Reglamentu (EB) Nr. 449/98 [4] Taryba vėl iš dalies keitė pirmiau nurodytas priemones. Ši peržiūra buvo pradėta Tarptautinės kalio bendrovės (IPC), eksportuojančios Rusijos ir Baltarusijos kilmės kalį, prašymu, kuriame be kitų klausimų, buvo teigiama, kad Austrijai, Suomijai ir Švedijai prisijungus, pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo pradėtos taikyti galiojančios priemonės. Kombinuotų priemonių forma buvo išsaugota, tačiau priemonių taikymo lygmuo buvo adaptuotas, atsižvelgiant į to tyrimo rezultatus. Reikėtų taip pat paminėti, kad patikrinimo metu buvo apsiribota dempingo ir Bendrijos intereso tyrimu, baigtu 1998 metais.

2. DABARTINIS TYRIMAS

(4) Paskelbus pranešimą apie galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamam svarstomų šalių kilmės kaliui, taikymo pabaigą [5], Komisijai buvo įteiktas prašymas dėl šių priemonių peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – Pagrindinio reglamento) 11 straipsnio 2 dalį.

(5) 1998 m. gruodžio 23 d. Europos kalio gamintojų asociacija (toliau – pareiškėja), gamintojų, kurių bendra gamybos apimtis sudaro 99 % visos šio produkto gamybos Bendrijoje, t. y. pagrindinę visos gamybos Bendrijoje dalį, vardu įteikė prašymą pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį.

(6) Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad, pasibaigus priemonių taikymui, dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Būtent pareiškėja tvirtino, kad svarstomų šalių kilmės kalis vis dar parduodamas dempingo kainomis perdirbimui vidaus rinkoje, antidempingo priemonės netaikomos lengvatos režimui Bendrijoje. Panašiai pareiškėja teigė, kad atsižvelgiant į ankstesnio dempingo mastą ir tą faktą, kad atitinkami eksportuotojai vis dar parduoda svarstomą produktą su Bendrija besiribojančiose šalyse labai mažomis kainomis, jog atrodė, kad nutraukus antidempingo priemonių taikymą, dempingas pasikartotų. Šis argumentas buvo grindžiamas pateiktais įrodymais, liudijančiais apie suvartojimo svarstomų šalių vidaus rinkoje staigų kritimą, gamybai žymiai padidėjus ir eksportuotojams pagaminus produkto perteklių, keliantį pardavimo dempingo kainomis Bendrijoje pavojų. Galiausiai pareiškėja parodė, kad galimas dempingo pasikartojimas sukeltų kainų nuosmukį ir padarytų nepataisomos žalos Bendrijos pramonei, kurios pelninga situacija vis dar buvo rizikinga.

(7) Atsižvelgdama į antidempingo muitų, nustatytų importuojamam svarstomų šalių kilmės kalio chloridui, konkrečią formą, t. y. į mažiausios kainos ir fiksuoto muito derinį, Komisija savo iniciatyva taip pat priėmė sprendimą pradėti tik priemonių formos tarpinę peržiūrą pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(8) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad įrodymų pakanka, Komisija inicijavo galiojimo pabaigos peržiūrą ir tarpinę peržiūrą (apsiribojusi tik muito forma), paskelbdama pranešimą (toliau – pranešimą apie inicijavimą) [6] pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.1. TYRIMO LAIKOTARPIS

(9) Dempingo tęstinumo ar pasikartojimo tyrimas buvo atliekamas nuo 1998 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – TL arba tyrimo laikotarpis). Žalos tęstinumo arba pasikartojimo tyrimas buvo atliekamas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau – svarstomasis laikotarpis). Žalos pasikartojimo tyrimo tikslu taip pat buvo atsižvelgta į 1999 ir 2000 metų prognozes.

2.2. TYRIMU SUINTERESUOTOS ŠALYS

(10) Pareiškėjams Bendrijos gamintojams, eksportuotojams ir eksportuojančios šalies gamintojams ir importuotojams/vartotojams, o taip pat žinomoms suinteresuotoms juos atstovaujančioms asociacijoms ir eksportuojančių šalių atstovams buvo oficialiai pranešta apie peržiūros inicijavimą. Klausimynai buvo išsiųsti visoms šioms šalims ir šalims, pranešusioms apie save per terminą, nustatytą pranešime dėl inicijavimo. Be to, buvo susisiekta su Kanados, pasirinktos kaip analogiška šalis, gamintojais ir jiems išsiųsti klausimynai. Tiesiogiai suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(11) Visi pareiškėjai Bendrijos gamintojai pateikė atsakymus į klausimyną. Baltarusijos ir Rusijos gamintojai, būtent gamybinis susivienijimas "Belaruskali" (Soligorskas, Minsko sritis, Baltarusija), mokslinis-gamybinis susivienijimas "Silvinit" (Solikamskas, Permės sritis, Rusija) ir mokslinis-gamybinis susivienijimas "Uralkali" (Berežniki, Permės sritis, Rusija) bendradarbiavo tyrimo metu, tarpininkaujant jų įprastiniam eksportuotojui IPC (Maskva, Rusija). Ferchimex (Antverpenas, Belgija) ir Belarus (Viena, Austrija), susiję IPC importuotojai, taip pat atsakė į klausimyną. Nė vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo.

(12) Septyni nesusiję importuotojai atsakė į klausimyną ir išdėstė savo nuomonę raštu. Kalio importuotojai daugeliu atveju taip pat yra kalio naudotojai. Iš importu neužsiimančių kalio naudotojų atsakymų nebuvo gauta.

(13) Buvo ieškota ir patikrinta visa informacija laikyta būtina nustatyti ar egzistuoja dempingo ir žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybė ir ar priemonių taikymo pratęsimas neprieštarauja Bendrijos interesui. Tyrimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(a) Bendrijos gamintojai pareiškėjai:

Cleveland Potash Limited, Saltburn, Jungtinė Karalystė,

Comercial de Potasas, SA [7], Madridas, Ispanija,

Kali and Salz GmbH, Kaselis, Vokietija,

Société commerciale des potasses et de l'azote SA [8], Mulhouse, Prancūzija, toliau – SCPA;

(b) Analogiškos šalies gamintojai:

Agrium Inc., Kalgaris,

IMC Global Inc., Regina,

Potash Corporation of Saskatchewan (PCS), Saskatūnas;

(c) Nesusiję Bendrijos gamintojai:

Fertiberia SA, Madridas, Ispanija (taip pat kalio vartotojas).

3. SVARSTOMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

3.1. SVARSTOMO PRODUKTO APIBŪDINIMAS

(14) Svarstomas produktas yra kalio chloridas (kalis, KCl) ir paprastai naudojamas žemės ūkyje kaip trąša tiesiogiai, derinant su kitomis trąšomis arba perdirbus į sudėtines trąšas, žinomas NPK pavadinimu (azotas, fosforas, kalis). Kalio kiekis kinta ir išreiškiamas kalio oksido (K2O) sauso bevandenio produkto masės procentais.

(15) Paprastai prekiaujama arba kalio standartine/miltelių forma (standartiniu kaliu) arba "kita nei standartine" panašia į granules forma (granuliuotas kalis). Produktas paprastai klasifikuojamas į tris pagrindines kategorijas pagal K2O kiekį:

- kalio kiekis mažesnis kaip 40 % K2O – klasifikuojamas KN 31042010 kodu,

- kalio kiekis didesnis kaip 40 % K2O, bet mažesnis arba lygus 62 % – klasifikuojamas KN 31042050 kodu,

- kalio kiekis, didesnis kaip 62 % K2O – klasifikuojamas KN 31042090 kodu.

(16) Kadangi galiojančioms antidempingo priemonėms taip pat priklauso kintantis muitas, šis reglamentas taikomas, peržiūrint antidempingo muitų, taikomų, viena vertus, standartiniam kaliui ir, kita vertus, likusioms kalio formoms, įskaitant granuliuotą kalį, nurodytus skirtingus dydžius.

(17) Reikėtų prisiminti, kad pastarojo peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad tam tikruose importuotuose mišiniuose arba deriniuose buvo ypač daug kalio, kuris nėra klasifikuojamas pagal pirmiau nurodytus KN kalio kodus ir turėtų būti laikomas svarstomu produktu. Ši išvada buvo padaryta, kadangi tokie mišiniai ar deriniai pasižymėjo panašiomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis ir buvo vartojami tuo pačiu tikslu kaip pagrindinės pirmiau nurodytos kategorijos. Kadangi dabartinio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į bet kokį svarstymą, nurodantį, kad reikėtų atsisakyti pasirinkto būdo, ir siekiant užtikrinti nuoseklų antidempingo priemonių taikymą, o taip pat išvengti bet kokios klaidingos klasifikacijos, šiame reglamente buvo nuspręsta būtinai apibrėžti K2O mažiausio kiekio nurodymą tokiuose mišiniuose ar deriniuose, lygų 35 % ir daugiau sauso bevandenio produkto masės ir klasifikuojamo kaip "kitas nei standartinis" kalis.

3.2. PANAŠUS PRODUKTAS

(18) Kadangi ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad skirtingų tipų ir kokybės klasių kalio fizikinės ir cheminės savybės nesiskyrė, todėl Kanadoje, kaip pasirinktoje analogiškoje šalyje (žr. 4.2 skyrių), gaunamas kalis, parduodamas Šiaurės Amerikos rinkoje yra produktas, panašus į tą, kuris eksportuojamas į Bendriją iš svarstomų šalių, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Be to, kalis, eksportuojamas iš svarstomų šalių ir kalis, gaunamas Bendrijoje, yra panašūs produktai.

(19) IPC paprašė neįtraukti standartinio kalio, turinčio daugiau nei 62 % K2O, kuris, jos teigimu, buvo vartojamas tik farmaciniais tikslais, jo kainos buvo skirtingos ir jis buvo pristatomas pakuotėse (priešingai nei kalis, pristatomas nesupakuotas ir naudojamas kaip trąša). Tačiau nagrinėjamas produktas pasižymėjo tomis pačiomis fizikinėmis savybėmis ir jo cheminė sudėtis buvo panaši į svarstomo produkto sudėtį. Tas faktas, kad kalio chloridas paprastai vartojamas kaip trąša, neišskiria produktų, skirtų pramonės ar farmacijos tikslams arba kitaip supakuotų produktų iš panašaus produkto sąvokos taikymo srities. Todėl buvo nuspręsta, kad šio tipo kalis ir kiti kalio tipai yra vienas ir tas pats produktas.

4. DEMPINGO TĘSTINUMO AR PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

4.1. IŠANKSTINĖS PASTABOS

(20) Atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, šio tipo patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar dėl priemonių galiojimo pabaigos žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(21) Šiuo aspektu buvo nustatytos apimtys, eksportuotos į Bendriją per TL. Importo iš Rusijos apimtis sudarė 4,2 % suvartojimo, bet daugiausia buvo importuojama laikinojo perdirbimo režimu. Pagal nuoseklią institucijų praktiką į šį importą reikėtų atsižvelgti, siekiant nustatyti dempingo buvimą ir todėl importas iš Rusijos buvo laikomas pakankamai reprezentatyviu, nustatant dempingo buvimą ir bet kokio tokio dempingo tęsimąsi, jei priemonės būtų panaikintos. Importo iš Baltarusijos apimtis buvo laikoma reprezentatyvia, kadangi ji sudarė 1,2 % Bendrijos suvartojimo. Esant šioms aplinkybėms, nebūtina buvo ištirti ar dempingo pasikartojimo tikimybė iškyla dėl šių dviejų šalių kilmės importo, jei priemonės būtų panaikintos. Iš Ukrainos per TL nebuvo vykdomas eksportas, tačiau tyrimo tikslas yra dempingo pasikartojimo tikimybės nustatymas jei priemonės būtų panaikintos.

4.2. ANALOGIŠKA ŠALIS

(22) Siekiant nustatyti, ar dempingas tęsis ar pasikartos, reikėjo nustatyti normaliąją vertę pagal informaciją, gautą atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. Pranešime dėl inicijavimo Kanada buvo pasiūlyta kaip atitinkama analogiška šalis.

(23) Nė viena šalis neprieštaravo, kad Kanada būtų pasirinkta kaip analogiška šalis. Tiek IPC, tiek ir Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) susitarė dėl Kanados kaip analogiškos šalies pasirinkimo, nustatant, kad apibrėžiant normaliąją vertę, būtų atsižvelgiama Saskatchewan provincijoje esančias kasyklas, o ne į New Brunswick provincijos kasyklas. IPC taip pat pareiškė pageidavimą, kad Patient Lake kasykla Saskatchewan provincijoje nebūtų įtraukta, nustatant normaliąją vertę.

(24) Abi šalys teigė, kad kasyklos, kurių buvo prašoma neįskaityti, skiriasi pagal dydį, geologinių nuosėdų sąlygas ir kalnakasybos bei gamybos metodus nuo kasyklų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, panašių į Saskatchewan kasyklas. Be to, buvo teigiama, kad New Brunswick kasykla yra išsidėsčiusi arčiau klientų nei pakrovimo uostai, naudojami kalio eksportui iš Baltarusijos ir Rusijos, ypač esant nelygintinam transporto išlaidų padengimui.

(25) Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad Kanada turėtų būti laikoma analogiška šalimi dėl šių priežasčių:

(a) Kanada buvo pagrindinė kalio gavėja ir eksportuotoja pasaulio mastu, pralenkianti Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą;

(b) svarstomo produkto Šiaurės Amerikos vidaus rinkai buvo taikomos normalios konkurencijos sąlygos;

(c) gamybos procesas ir žaliavų pasiekiamumas didžia dalimi panašus Kanadoje ir svarstomose šalyse;

(d) Kanada dalyvavo ankstesniuose tyrimuose.

(26) Atsižvelgiant į IPC ir EFIA pareikštus prieštaravimus dėl tam tikrų kasyklų neįtraukimo, galima padaryti šias išvadas:

(a) kadangi kalis yra efektyviai naudojama plataus vartojimo prekė ir normaliosios vertės nustatymas pagrįstas praktiškai visų kasyklų, veikiančių atviroje ir konkurencingoje Šiaurės Amerikos rinkoje, kainų pagrindu, bet koks kalnakasybos skirtumas arba bet kurie kiti nurodyti veiksniai konkrečioje kasykloje ar regione neturi didesnio poveikio normaliajai vertei;

(b) IPC pareikšta nuomonė dėl atstumų tarp New Brunswick kasyklos ir jos vidaus rinkų Kanadoje ir kasyklų Baltarusijoje ir Rusijoje ir jų uostų eksportui skirtumų nėra svarbi, palyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį tame pačiame lygmenyje, t. y. iš kasyklos. Be to, nagrinėjama New Brunswick kasykla vykdo tik nedidelę pardavimų dalį, atsižvelgiant į normaliosios vertės nustatymą, todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad atstumų skirtumas būtų kompensuojamas bendrųjų pardavimų apimtimi (žr. 36 konstatuojamąją dalį).

(27) Todėl skaičiavimai buvo pagrįsti atsakymais į visą klausimyną, gautais iš visų trijų Kanados bendrovių. Šie duomenys apie kasyklas New Brunswick ir Saskatchewan provincijose buvo visiškai patvirtinti Kanados bendrovių patalpose.

4.3. RUSIJA IR BALTARUSIJA

(28) Tiriant, ar yra tikimybė, kad dempingas iš Rusijos ir Baltarusijos tęsis ar pasikartos, jei priemonės būtų nutrauktos, būtina patikrinti, ar dempingas egzistavo per TL ir ar yra tikimybė, kad toks dempingas tęstųsi.

4.3.1. Normalioji vertė

(29) Normalioji vertė buvo apskaičiuota visų bendradarbiaujančių Kanados bendrovių pateiktų duomenų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, bendradarbiaujančių bendrovių kalio pardavimų Kanados rinkoje bendras kiekis buvo laikomas reprezentatyviu.

(30) Pagaliau buvo ištirta, ar tiesiogiai susiję pardavimai galėtų būti laikomi įprastais pardavimais, atsižvelgiant į pelningų svarstomos rūšies pardavimų dalį.

(31) Kadangi standartinio kalio, parduodamo grynąja pardavimų kaina, lygia arba didesne už gamybos sąnaudas (pelningi pardavimai), sudarė daugiau nei 80 % visų tos rūšies pardavimų ir kadangi vidutinė svertinė kaina buvo didesnė už vidutines svertines gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine Šiaurės Amerikos rinkos kaina, taikoma Rusijai, apskaičiuota kaip kiekvienos bendrovės atliktų visų standartinio kalio pardavimų vidutinė svertinė kaina tyrimo laikotarpiu, nepaisant ar jie buvo pelningi ar ne.

4.3.2. Eksporto kaina

(32) IPC buvo vienintelis eksportuotojas, bendradarbiavęs tyrimo metu. IPC pateiktos eksporto apimtys iš esmės atitinka Eurostato duomenis, papildytus, kaip paaiškinta 6.2.1. punkte. Taigi, tiek Baltarusijos, tiek Rusijos eksporto kainos buvo įvertintos IPC pateiktos informacijos pagrindu.

(33) IPC vykdė pardavimus Bendrijos rinkoje iš dalies tarpininkaujant dviem importuotojams: Ferchimex, įsikūrusiam Belgijoje ir Belarus, įsikūrusiam Austrijoje ir iš dalies tiesiogiai nepriklausomiems klientams.

(34) Visais atvejais, kai kalis buvo eksportuojamas nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. faktiškai mokamos ar mokėtinos eksporto kainos pagrindu. Tais atvejais, kai buvo eksportuojama, parduodant susijusiai šaliai, eksporto kaina buvo nustatyta pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, t. y. kainos, kuria importuoti produktai perparduodami nepriklausomam pirkėjui, pagrindu. Tokiais atvejais visos išlaidos, patirtos nuo importo iki perpardavimo ir gauti pelnai buvo koreguojami tam, kad būtų nustatyta patikima eksporto kaina Bendrijos pasienyje. 5 % pelno norma, taikyta ankstesnio tyrimo metu, nesant kitos informacijos, buvo laikoma pakankama susijusiems importuotojams atlikti savo funkcijas.

(35) Tyrimo laikotarpiu IPC eksportavo praktiškai visą kalį į Bendriją įvežimo perdirbti neapmokestinimo (IPR) režimu, konkuruojant su Bendrijos pramonės pagamintu kaliu.

4.3.3. Palyginimas

(36) Kadangi kalis yra didmeninis produktas, kurio gabenimo išlaidos sudaro didžiąją pardavimo kainos dalį ir atsižvelgiant į atstumą tarp Rusijos ir Baltarusijos kasyklų ir arčiausiai esančio uosto ar pasienio zonos, buvo nuspręsta palyginimą atlikti iš kasyklos pagrindu, kaip tai buvo daroma ankstesnio tyrimo metu.

(37) Siekiant užtikrinti sąžiningai atliekamą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, mokesčių lengvatos koregavimų forma buvo taikomos dėl skirtumų, darančių poveikį kainos palyginamumui, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(i) Normaliosios vertės koregavimai

(38) IPC pareiškė daug pastabų dėl kokybės ir kalnakasybos sąlygų skirtumų tarp Baltarusijos, Rusijos ir Bendrijos bei Kanados. Tačiau nebuvo pateikti skundai dėl koregavimų ir pareikšti skirtumai nebuvo kiekybiškai įvertinti. Be to, daugelis paminėtų elementų jau buvo įvertinti ankstesnio tyrimo metu ir buvo padaryta išvada, kad gamtinių palyginamų privalumų koregavimas sumažintų Baltarusijos ir Rusijos kasyklų privalumą. Kadangi esminės aplinkybės iš esmės nepasikeitė nuo ankstesnio tyrimo ir dėl pirmiau nurodytų priežasčių nereikėjo atlikti normaliosios vertės koregavimų dėl fizikinių skirtumų ar gamtinių palyginamų privalumų. Kreditinių išlaidų skirtumų koregavimas buvo atliktas, suteikus garantiją.

(ii) Eksporto kainos koregavimai

(39) Eksporto kaina buvo koreguojama, atsižvelgiant į gabenimo išlaidas. Koregavimo dydžio nustatymo metodas buvo toks pats kaip ir ankstesnio tyrimo metu, t. y. atsižvelgiant į duomenis apie gabenimą Baltarusijoje ir Rusijoje, susijusius su gabenimo išlaidomis Kanadoje, tuo tarpu, kai gabenimo nuo gamintojos šalies sienos iki Bendrijos sienos išlaidos buvo nustatytos IPC pateiktų išlaidų pagrindu.

(40) IPC teigė, kad jos atsakyme į klausimyną pateikti gabenimo išlaidų dydžiai buvo klaidingai apskaičiuoti. Pristatymo sąlygos šiek tiek prieštaravo IPC pateiktoms gabenimo išlaidoms. Tačiau IPC nepateikus bet kokių įrodymų, nebuvo galima išsiaiškinti, ar pateiktos pristatymo sąlygos ar gabenimo išlaidos buvo teisingos. Bet kuriuo atveju, net jei IPC buvo suteiktos palankiausios sąlygos, tai nebūtų pakeitę įrodymų apie esamą dempingą. Be to, reikėtų prisiminti, kad galiojimo pabaigos peržiūros metu dempingo skirtumą nebūtina tiksliai nustatyti.

(41) Kreditinių išlaidų koregavimas taip pat buvo atliktas IPC pateiktos informacijos pagrindu.

4.3.4. Dempingo skirtumas

(42) Dempingo skirtumas buvo nustatytas atitinkamai Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai. Svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su svertine vidutine eksporto į Bendriją kaina.

(i) Baltarusija

(43) Išreiškiamas kaip cif kaina Bendrijos pasienyje procentais, vis dar egzistavo palyginti didelis Baltarusijos kilmės importo dempingas, nors ankstesnio tyrimo metu buvo nustatytas jo žemesnis lygis.

(ii) Rusija

(44) Išreiškiamas kaip cif kaina Bendrijos pasienyje procentais, nustatytas dempingo skirtumas buvo žymiai didesnis nei nustatytasis ankstesnio tyrimo metu.

4.3.5. Išvada

(45) Atsižvelgiant į Baltarusijos ir Rusijos eksportą, galima padaryti išvadą, kad žymus dempingas tebesitęsė. Priežasčių, dėl kurių dempingas turėtų baigtis nustojus taikyti antidempingo priemones, nebuvo rasta.

4.4. UKRAINA

(46) Kaip ir ankstesnio tyrimo metu, Ukraina nebendradarbiavo. Eurostato duomenimis, ši šalis neeksportavo tyrimo laikotarpiu, nors ankstesniais metais buvo stebimas importas iš šios šalies. Remiantis šias duomenimis, būtina nustatyti, ar dempingas pasikartotų, atšaukus priemonių taikymą. Nė vienas Ukrainos gamintojas nebendradarbiavo. Todėl, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 18 straipsnį, išvados turėjo būti pagrįstos gautais faktais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad pagal gautus įrodymus kalio kasyklos funkcionuoja Ukrainoje. Remiantis šiais įrodymais, galima padaryti prielaidą, kad kasyklų Ukrainoje pajėgumas yra mažesnis už kasyklų Baltarusijoje ir Rusijoje pajėgumą. Tačiau, lyginat šių Ukrainos kasyklų pajėgumą ir suvartojimą Bendrojoje, eksporto potencialas išlieka svarbiu veiksniu. Kalbant apie galimas importo iš Ukrainos kainas, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos rinkoje kalio stygiaus nėra. Todėl, jei naujasis dalyvis pageidauja patekti į Bendrijos rinką, jis tai gali padaryti, tik sumažindamas jau rinkoje esančių dalyvių taikomas kainas, o tai reiškia, kad jos bus dempinguotos. Reikėtų taip pat pažymėti, kad praeityje buvo vykdomas importas iš Ukrainos kainomis, panašiomis į tas, kurios vėliau buvo taikomos Rusijai ir Baltarusijai.

4.4.1. Išvada

(47) Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau ir nesant bet kokių kitų prieštaraujančių įrodymų, pavyzdžiui, informacijos apie pajėgumo panaudojimą, eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis ir kainas, buvo padaryta išvada, kad, panaikinus priemones, tikėtina, jog atsinaujintų importas iš Ukrainos dempingo kaina.

5. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(48) Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad pareiškėjai Bendrijos gamintojai sudarė 99 % visos kalio gamybos Bendrijoje ir todėl sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

6. BENDRIJOS PRAMONĖS SITUACIJOS IR BENDRIJOS KALIO RINKOS ANALIZĖ

(49) Pirma, reikėtų pažymėti, kad duomenys apie pelningumą ir investicijas svarstomuoju laikotarpiu buvo apskaičiuoti, remiantis trijų Bendrijos gamintojų – Cleveland Potash Limited, Comercial de Potasas, SA ir Kali und Saltz GmbH - duomenimis. Ketvirtasis Bendrijos gamintojas, SCPA, buvo neįskaitytas iš dalies dėl išimtinės situacijos jam priklausančioje kasykloje "Mines de potasse d'Alsace". Kasykla bus uždaryta per kelerius metus dėl išsekusių kalio išteklių ir į ją daugiau neinvestuojama. Taip pat atskaitomybės kasykloje sistema supaprastinta taip, kad daugiau nebeįmanoma apskaičiuoti gamybos sąnaudų ar kalio gavybos pelningumo taip, kad būtų galima suderinti duomenis su kitų Bendrijos gamintojų duomenimis. Tačiau, remiantis gauta informacija, jei būtų atsižvelgta į SCPA, Bendrijos pramonės pelningumas galėtų būti žymiai mažesnis ir investicijos būtų įgavusios dar labiau neigiamą tendenciją.

(50) Antra, reikėtų pažymėti, kad pastaruosius metus importas iš svarstomų šalių buvo vykdomas išimtinai IPR režimu. Atsižvelgiant į Bendrijos institucijų nuoseklią praktiką, buvo laikomasi nuostatos, kad šis importas konkuruoja su Bendrijos pramonėje gaminamu svarstomu produktu, nes jį perdirba Bendrijos trąšų gamintojai, įsigyjantys kai kurių žaliavų, naudojamų sudėtinių trąšų gamybai, taip pat skirtų eksportui, iš Bendrijos pramonės. Todėl į šį importą buvo atsižvelgta, nustatant Bendrijos suvartojimą, svarstomų šalių užimamą rinkos dalį ir analizuojant suinteresuotų eksportuotojų parduodamo kalio kainas.

6.1. SUVARTOJIMAS BENDRIJOS RINKOJE

(51) Bendras kalio suvartojimas buvo apskaičiuotas pagal sudėtas sumas:

(a) Bendrijos pramonėje pagaminto kalio pardavimų Bendrijos rinkoje apimties;

(b) prašymo neįteikusių Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimties;

(c) kalio importo iš svarstomų šalių į Bendriją;

d) kalio importo iš visų kitų trečiųjų šalių į Bendriją.

(52) Šiuo pagrindu suvartojimas sumažėjo nuo apytiksliai

7460000

tonų 1994 metais iki apie

7290000

tonų per TL, t. y. sumažėjo maždaug 2,3 %. Tačiau svarstomuoju laikotarpiu suvartojimo lygis svyravo, kaip parodyta toliau esančioje lentelėje:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės, Eurostato, Suomijos, Danijos ir Belgijos nacionalinių statistikos valdybų atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Suvartojimas Bendrijoje | 7460 | 7340 | 7090 | 7600 | 7290 |

6.2. IMPORTAS IŠ SVARSTOMŲ ŠALIŲ

6.2.1. Importo apimtis

(53) Rusijos kilmės kalio importas sumažėjo nuo 397000 tonų 1994 metais iki 305000 tonų per TL, t. y. sumažėjo maždaug 23 %. Baltarusijos kilmės importas sumažėjo nuo 137000 tonų 1994 metais iki 91000 tonų per TL, t. y. sumažėjo maždaug 34 %. Ukraina eksportavo tik 1994, 1995 ir 1997 metais staigaus mažėjimo tendencija. Svarstomuoju laikotarpiu bendras importas iš svarstomų šalių sumažėjo 32 %. Tačiau mažėjimas nebuvo pastovus: bendras importas iš svarstomų šalių mažėjo tik iki 1996 metų, pasiekdamas mažą 132000 tonų kiekį, po to vėl pradėjo staigiai augti, padidėdamas net tris kartus per TL.

(54) Tyrimas parodė, kad importo apimtis, kaip pranešė IPC, yra didesnė nei rodo Eurostato turimi duomenys, nes keletas valstybių narių, bendradarbiaujančių tik su vieninteliu importuotoju, nepateikė visų duomenų konfidencialumo sumetimais. Pareikalavus papildomos informacijos iš tų valstybių narių, ji buvo gauta. Remiantis ja, nustatyta, kad IPC pateikti duomenys apie importą nedaug skyrėsi nuo Eurostato visų turimų duomenų.

Šaltinis:

Eurostatas ir Suomijos, Danijos ir Belgijos nacionalinės statistikos valdybos.

(tūkstančiais tonų) |

Importas | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

iš Rusijos, iš viso | 397 | 175 | 122 | 190 | 305 |

iš Baltarusijos, iš viso | 137 | 113 | 11 | 51 | 91 |

iš Ukrainos | 49 | 15 | 0 | 1 | 0 |

Iš viso | 583 | 303 | 132 | 243 | 396 |

Tonažas, importuotas IPR režimu, ir jo kiekis, išreiškiamas procentais pagal bendrą kalio importą į Bendriją, kiekvienos šalies atveju sudarė:

(tūkstančiais tonų) |

Importas | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | 1998 |

Rusija | 61 | 159 | 115 | 178 | 284 |

importo % | 15 | 91 | 94 | 93 | 93 |

Baltarusija | 34 | 52 | 11 | 51 | 91 |

importo % | 25 | 46 | 100 | 100 | 100 |

Ukraina | 35 | 15 | 0 | 1 | 0 |

importo % | 72 | 100 | N/A | 100 | N/A |

Iš viso | 131 | 226 | 126 | 230 | 375 |

importo % | 22 | 75 | 95 | 95 | 95 |

(55) Pirmiau pateiktos lentelės parodo pokyčius antidempingo priemonių taikymo metu. Tuo tarpu, kai importo, vykdomo IPR režimu, dalis buvo labai nedidelė 1994 metais, per TL praktiškai visas importas buvo vykdomas šiuo režimu. Importą, vykdomą IPR režimu, kontroliuoja valstybių narių muitinės, kaip numatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą [9]. Dabartinio tyrimo metu nebuvo gauta faktų, įrodančių, kad režimas buvo taikomas priemonių vengimo tikslu. Reikėtų taip pat pažymėti, kad prekėms, importuotoms taikant šį režimą, netaikytinos peržiūrimos antidempingo priemonės, o tai paaiškina prekių skaičiaus padidėjimą svarstomo laikotarpio pabaigoje.

6.2.2. Rinkos dalis

(56) Importo iš svarstomų šalių, rinkos dalis Bendrijoje sumažėjo 2,4 procentinio punkto svarstomuoju laikotarpiu. Tačiau sumažėjimas nebuvo pastovus. Užimama rinkos dalis sumažėjo nuo aukščiausios 7,8 % pozicijos 1994 metais iki žemiausios pozicijos 1996 metais, t. y. iki 1,9 %. Pasibaigus 1996 metams, ji pastoviai didėjo iki 5,4 % per TL.

Šaltinis:

Eurostatas ir Suomijos, Danijos ir Belgijos nacionalinės statistikos valdybos.

Svarstomo importo užimama rinkos dalis, % | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

iš Baltarusijos | 1,8 | 1,5 | 0,2 | 0,7 | 1,2 |

iš Rusijos | 5,3 | 2,4 | 1,7 | 2,5 | 4,2 |

iš Ukrainos | 0,7 | 0,2 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso | 7,8 | 4,1 | 1,9 | 3,2 | 5,4 |

6.2.3. Kainų evoliucija ir kainodara

6.2.3.1. Svarstomo importo kainų evoliucija

(57) Kalbant apie tiriamų importo kainų evoliuciją svarstomuoju laikotarpiu, naudojantis Eurostato duomenimis, buvo pastebėtos tendencijos, kaip išdėstyta 54 konstatuojamoje dalyje.

Vidutinės CIF pardavimų kainos Bendrijoje iš svarstomų šalių, kito šitaip:

Šaltinis:

Eurostatas ir Suomijos, Danijos bei Belgijos nacionalinės statistikos valdybos.

(1 tonos kaina ekiu) |

Kalio, turinčio 40 % < K2O ≤62 %, vidutinė cif kaina | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Baltarusijoje | 67,5 | 86,5 | 88,3 | 94,1 | 100,1 |

Rusijoje | 83,1 | 71,7 | 74,4 | 79,4 | 85,8 |

Ukrainoje | 83,6 | 89,9 | – | 88,0 | – |

Vidutinė | 79,2 | 76,8 | 75,7 | 83,3 | 90,8 |

Šaltinis:

Eurostatas ir Suomijos, Danijos bei Belgijos nacionalinės statistikos valdybos.

(1 tonos kaina ekiu) |

Kalio, turinčio K2O > 62 %, vidutinė cif kaina | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Rusijoje | – | 89,9 | 93,8 | 96,7 | 101,5 |

(58) Kalio, turinčio 40 % < K2O ≤ 62 %, importuojamo iš svarstomų šalių, kainos vidutinis padidėjimas sudarė 14,6 % svarstomuoju laikotarpiu. Kadangi Baltarusijos kainos žymiai išaugo ir viršijo Rusijos kilmės kalio kainas, todėl Rusijos kainos išliko palyginti mažos. Ukrainos kilmės kalio nebuvo importuota per TL.

(59) Kalis, turintis K2O > 62 %, buvo importuotas tik iš Rusijos. Vidutinė kaina padidėjo nuo 89,9 ekiu už toną 1995 metais iki 101, 5 ekiu už toną per TL.

6.2.3.2 Kainodara

(60) Antidempingo muitai galiojo trejus metus. Šiuo laikotarpiu tik nedidelis importo iš svarstomų šalių kiekis buvo išleistas į laisvą apyvartą. Importas buvo ribojamas, taikant IPR režimą. IPC atstovai teigė, kad jie turėjo siūlyti savo produktą mažesnėmis negu Bendrijos pramonės kainomis dėl IPR režimo pobūdžio. Šis argumentas buvo apsvarstytas, tačiau jį pagrindžiančių akivaizdžių motyvų nebuvo rasta.

(61) Tiriant kainodarą, eksportuotojų deklaruotos kiekvieno pardavimo nepriklausomiems pirkėjams ir kiekvieno perpardavimo per su jais susijusį importuotoją dviejų pagrindinių kalio rūšių kainos buvo išlygintos per TL pagal jų kilmę: Baltarusiją ir Rusiją. Šios kainos buvo grynosios, sąskaitoje nurodytos kainos, nesumokėjus muito ir lygiavertės pristatymo kainoms dėl klientų buvimo pristatymo uostuose artimumo. Jos buvo palygintos su visų Bendrijos gamintojų sąskaitoje nurodytomis dviejų rūšių kalio svertinėmis kainomis.

(62) Buvo nustatyta, kad IPC kainos buvo mažesnės už tas kainas Bendrijoje vidutiniškai daugiau nei 10 %. Konkrečiau, Rusijos kilmės kalio kainos buvo mažesnės 20 %, o Baltarusijos kilmės kalio – 5 %.

6.3. BENDRIJOS PRAMONĖS EKONOMINĖ SITUACIJA

(63) Reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės prognozės 1999 ir 2000 metams buvo grindžiamos prielaida, kad visos priemonės bus išsaugotos.

6.3.1. Gamyba

(64) Kalio gamyba Bendrijoje patyrė nuosmukį svarstomu laikotarpiu, išskyrus 1996 metus, kai ji nežymiai išaugo. Gamyba sumažėjo apytiksliai nuo 7779000 tonų iki apytiksliai 7026000 tonų dėl šių priežasčių: 1) dėl išgaunamos rūdos Prancūzijos kasykloje kiekio laipsniško mažėjimo; 2) dėl kai kurių nepelningų kasyklų Vokietijoje ir Ispanijoje uždarymo ir 3) dėl geologinių anomalijų vieno Bendrijos gamintojo kasykloje 1997 metais ir per TL. Prognozuojama, kad 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonė padidins gamybą ir ši 2000 metais pasieks 1997 metų lygį.

Duomenys apie kalio gamybą Bendrijoje buvo tokie:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Gamyba | 7779 | 7428 | 7541 | 7368 | 7026 |

6.3.2. Gamybos pajėgumas

(65) Bendrijos pramonės gamybos pajėgumas sumažėjo apytiksliai nuo 10000000 tonų 1994 metais iki apytiksliai 9300000 tonų per TL. Tik 1996 metais gamybos pajėgumas nežymiai padidėjo, palyginus su praėjusiais metais. Tikimasi, kad 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonės pajėgumas ir toliau mažės ir 2000 metais sudarys apie 8500000 tonų dėl rūdos, išgaunamos Prancūzijos kasykloje, kiekio progresyvaus mažėjimo.

Duomenys apie kalio gamybos bendrą pajėgumą buvo tokie:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Pajėgumas | 9996 | 9414 | 9472 | 9403 | 9293 |

6.3.3. Pajėgumo panaudojimas

(66) Bendrijos pramonės pajėgumo panaudojimas padidėjo nuo 1994 iki 1996 metų, tačiau pradėjo mažėti 1997 metais, pirmiausia dėl to, kad Prancūzijos gamintojas daugiau nebegalėjo gauti kalio, rūdos apdorojimo mašinai dirbant pilnu pajėgumu dėl mažėjančių rūdos išteklių. Tačiau 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonė tikisi padidinti savo pajėgumo panaudojimo normą iki 86 % 2000 metais, nurašant pajėgumą Prancūzijoje.

Detaliai Bendrijos pramonės pajėgumo panaudojimas kalio gamybos metu vystėsi šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(%) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Pajėgumo panaudojimas | 77,8 | 78,9 | 79,6 | 78,4 | 75,6 |

6.3.4. Pardavimų apimtis

Bendrijos pramonės gaminamo kalio pardavimų nesusijusiems klientams apimtys sumažėjo nuo 5530000 tonų 1994 metais apytiksliai iki 5260000 tonų per TL. Pardavimų apimtis žymiai padidėjo nuo 1996 iki 1997 metų, tačiau vėl sumažėjo per TL. Tačiau 2000 metų pabaigoje Bendrija tikisi padidinti savo pardavimų apimtį, kad ši pasiektų 1997 lygį. Detaliai Bendrijos pramonės pardavimų apimtis Bendrijos rinkoje vystėsi šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Bendrijos pramonės pardavimų apimtis | 5530 | 5452 | 5415 | 5750 | 5261 |

6.3.5. Rinkos dalis

(67) Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis sumažėjo nuo 74,1 % 1994 metais iki 72,2 % per TL: sumažėjo 2 procentiniais punktais. Šiuo laikotarpiu jos užimama rinkos dalis didėjo iki 1996 metų, o vėliau pradėjo mažėti ir pasiekė TL lygį.

Būtent Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis kito šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną, Eurostatas ir Suomijos, Danijos bei Belgijos nacionalinės statistikos valdybos.

(%) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis | 74,1 | 74,3 | 76,4 | 75,6 | 72,2 |

6.3.6 Kainos kitimas

(68) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos gamintojų daugiausiai parduodamos standartinio kalio rūšies (40 % ≤ K2O ≤ 62 %) vidutinė pardavimo kaina padidėjo nuo 90,1 ekiu už toną 1994 metais iki 104,2 ekiu už toną per TL. Šis kiekis padidėjo 15,6 %. Tačiau kalio, turinčio K2O > 62 %, kainos sumažėjo nuo 137,7 ekiu už toną 1994 metais iki 122,0 ekiu už toną per TL. Šis kiekis sumažėjo 11,4 %. Kainos sumažėjimas sutapo su Bendrijos pramonėje gaunamos kalio rūšies pardavimų apimties žymiu padidėjimu svarstomu laikotarpiu. Didesni užsakymai pagerino ūkio būklę ir todėl klientai galėjo pasinaudoti mažesnėmis vidutinėmis kainomis.

(69) Tuo tarpu, kai standartinio kalio, turinčio 40 % ≤ K2O ≤ 62 %, pardavimų kainų kilimo tendencija buvo stebima nuo 1994 metų iki TL, kainos laikinai sumažėjo 1997 metais ir paskui padidėjo 7,9 % per TL. Kalbant apie 1999 ir 2000 metus, Bendrijos pramonė tikisi, kad kalio, turinčio 40 % ≤ K2O ≤ 62 %, pardavimų kainos teigiama tendencija išliks, ir kalio, turinčio K2O > 62 %, kaina nežymiai sumažės.

Bendrijos pramonės pagaminamo kalio vidutinė pardavimo Bendrijos rinkoje kaina kito taip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(1 tonos kaina ekiu) |

Vidutinė pardavimų kaina | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Standartinis kalis, turintis 40 % ≤ K2O ≤ 62 % | 90,1 | 96,8 | 101,6 | 96,6 | 104,2 |

Standartinis kalis, turintis K2O > 62 % | 137,7 | 138,7 | 134,8 | 123,2 | 122,0 |

6.3.6 Pelningumas

(70) Siekiant atlikti pelningumo analizę bei remiantis esama praktika, buvo taip pat atsižvelgta į pajamas, gautas pardavus konkrečius šalutinius produktus, gautus kalio gamybos metu. Reikėtų taip pat prisiminti, kad Prancūzijos gamintojas SCPA nebuvo įtrauktas, atliekant Bendrijos pramonės pelningumo apskaičiavimą, dėl 49 konstatuojamoje dalyje išdėstytų priežasčių.

(71) Bendrijos pramonės pelningumas, išreiškiamas grynosios pardavimų sumos procentais, svarstomu laikotarpiu padidėjo nuo 1,0 % svertinio vidutinio nuostolio 1994 metais iki 3,3 % pelno per TL. Reikėtų pažymėti, kad pelningumas nuosekliai didėjo, išskyrus 1997 metus, kai gaunamas pelnas sumažėjo beveik iki nulio. Tikimasi, kad 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonės pelningumo laipsnis toliau nežymiai sumažės, netenkant pelno, o tai laikoma įprasta verčiantis didele rizika pasižyminčiu kalnakasybos verslu, tokiu kaip kalio gavyba. Bendrijos pramonės pelningumas Bendrijos kalio rinkoje kito šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(%) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Pelno norma | –1,0 | –0,5 | 1,5 | 0,1 | 3,3 |

6.3.8. Užimtumas

(72) Užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo nuo

8460

darbuotojų 1994 metais iki

6936

darbuotojų per TL, t. y. 18 %. Prognozuojama, kad darbuotojų skaičius dar daugiau sumažės 1999 ir 2000 metais dėl artėjančio kasyklos Prancūzijoje uždarymo. Bendrijos pramonės užimtumo situacija kito taip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

Kalio pramonės gamintojai | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Darbuotojų skaičius | 8460 | 7919 | 7296 | 7213 | 6936 |

6.3.9. Atsargos

(73) Bendrijos gamintojų turimos kalio galutinės atsargos sumažėjo nuo 560000 tonų 1994 metais iki 469000 tonų per TL, t. y. 16 %. Galutinės atsargos augo pastoviai nuo 1994 iki 1996 metų, tačiau žymiai sumažėjo 1997 metais ir vėl vidutiniškai augo per TL.

Bendrijos kalio pramonės galutinės atsargos kito šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Galutinės atsargos | 560 | 614 | 903 | 415 | 469 |

6.3.10. Investicijos

(74) Bendrijos pramonės bendros investicijos apytiksliai sumažėjo nuo 87,7 milijonų ekiu 1994 metais iki 52,9 milijonų ekiu per TL, t. y. 40 %. Nuo 1994 iki 1995 metų investicijos didėjo dėl vieno Bendrijos gamintojų kasyklų modernizavimo. 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonė planuoja vėl pradėti daugiau investuoti ir prognozuojamas investicijų lygmuo 2000 metais turėtų viršyti 1996 metų duomenis. Taip pat reikėtų prisiminti, kad Prancūzijos gamintojas SCPA nebuvo įtrauktas atliekant Bendrijos pramonės investicijų įvertinimą dėl 49 konstatuojamoje dalyje išdėstytų priežasčių. Bendrijos pramonės investicijų kaita vyko taip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais ekiu) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Investicijos | 87722 | 113809 | 84201 | 63908 | 52882 |

6.4. IMPORTO APIMTYS IR IMPORTO IŠ KITŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ KAINOS

(75) Kalio importo iš kitų trečiųjų šalių apimtys padidėjo svarstomuoju laikotarpiu nuo

1348000

tonų 1994 metais iki apytiksliai

1566000

tonų per TL. Padidėjimas siekė apie 16,2 %. Pagrindinę padidėjusią dalį sudarė importas iš Izraelio.

Šaltinis:

Eurostatas.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Importas iš kitų trečiųjų šalių | 1348 | 1552 | 1495 | 1555 | 1566 |

(76) Importo iš kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 17,9 % 1994 metais iki 21,0 % 1995 metais ir išliko santykinai stabili, vėliau pasiekusi 21,4 % TL pabaigoje.

(77) Importo iš kitų trečiųjų šalių vidutinė pardavimų kaina buvo įskaityta, siekiant parodyti kainos tendenciją svarstomuoju laikotarpiu. Eurostato duomenimis, šių importuotų prekių vidutinė pardavimų kaina didėjo pastoviai nuo 96,5 ekiu už toną 1994 metais iki 120 ekiu už toną 1997 metais. Vėliau kaina sumažėjo iki 113 ekiu už toną per TL. Padidėjimas siekė 16,4 % TL pabaigoje.

Iš esmės šis kitimas vyko šitaip:

Šaltinis:

Eurostatas.

(1 tonos kaina ekiu) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Importo iš kitų trečiųjų šalių vidutinė kaina | 96,5 | 101,8 | 104,3 | 120,5 | 112,3 |

6.5. BENDRIJOS PRAMONĖS VYKDOMAS EKSPORTAS

(78) Atsižvelgiant į faktą, kad gamyba, pateikta 6.3.1 punkte, yra skirta pardavimams tiek Bendrijos viduje, tiek ir už jos ribų, taip pat buvo išanalizuotas Bendrijos pramonės kalio eksportas į trečias šalis. Ši analizė parodė, kad eksporto apimtys 1994 metais sudarė 2314000 tonų, lyginant su 1658000 tonų per TL. Šis eksportas įgavo neigiamą tendenciją, išskyrus 1997 metus, kai, lyginant su praėjusiais metais, eksportas padidėjo. Bendras eksporto kiekio sumažėjimas sudarė 28,3 % svarstomu laikotarpiu. 1999 ir 2000 metais Bendrijos pramonė tikisi eksportuoti mažiau nei per TL. Atrodo, kad ši neigiama tendencija paaiškinama, remiantis faktu, išdėstytu toliau esančiame 7.3 punkte, kad svarstomos šalys dėjo žymiai daugiau pastangų dėl kitų trečiųjų šalių rinkodaros nei dėl Bendrijos rinkodaros, Bendrijoje įsigaliojus antidempingo priemonėms dėl svarstomų šalių kilmės kalio importo. Susidūrusi su aršia konkurencija, Bendrijos pramonė nesugeba į trečiųjų šalių rinkas pateikti kalio tiek, kiek anksčiau.

Detaliai svarstomuoju laikotarpiu kitimas vyko šitaip:

Šaltinis:

Bendrijos pramonės atsakymai į klausimyną.

(tūkstančiais tonų) |

| 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Bendrijos pramonės eksporto pardavimų apimtys | 2314 | 1815 | 1671 | 1947 | 1658 |

6.6. IŠVADA

(79) Bendrijos pramonės įvairių ekonominių rodiklių evoliucija svarstomuoju laikotarpiu buvo mišri. Pradėjus taikyti kombinuotas priemones (fiksuotą muitą ir mažiausią kainą) 1994 metais, Bendrijos pramonės situacija pagerėjo. Buvo stebimas teigiamas ekonominių veiksnių, tokių kaip labiausiai perkamos rūšies vidutinių pardavimų kainų, atsargų kiekio ir pelningumo kitimas.

(80) Būtent standartinio kalio, turinčio 40 % ≤ K2O ≤ 62 %, vidutinės pardavimų kainos padidėjo 15,6 % svarstomuoju laikotarpiu. Antra, nuo 1996 metų atsargų kiekis sumažėjo – tai išaugusios paklausos rinkoje rodiklis. Trečia, po dvejų nuostolingų metų Bendrijos pramonės pardavimai tapo vėl pelningi kaip ir 1996 metais. Akivaizdu, kad tai įvyko dėl išaugusių pardavimų kainų, kurios sudarė galimybę pradėti 1994 metais taikyti veiksmingesnes antidempingo priemones.

(81) Vis dėlto analizė taip pat parodo, kad šitie teigiami poslinkiai nevyko visų ekonominių rodiklių atveju, ypač nuo 1996 metų iki dabar buvo stebima neigiama tendencija. Konkrečiai, gamybos apimtis, pajėgumas, pajėgumo panaudojimas, užimama rinkos dalis, pardavimų apimtis, užimtumas ir investicijos kito nepalankia linkme.

(82) Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 4,9 % svarstomuoju laikotarpiu. Jos gamybos apimtis ir pajėgumas atitinkamai sumažėjo 9,7 % ir 7,0 % ir dėl šios priežasties jos pajėgumo panaudojimas sumažėjo 2,2 procentinio punkto. Be to, Bendrijos pramonės investicijos tuo pačiu metu staigiai sumažėjo 39,7 % ir darbuotojų skaičių reikėjo sumažinti 18,0 %.

(83) Kaip buvo paminėta pirmiau, kalio suvartojimas Bendrijoje sumažėjo apie 2,3 % ir pasiekė žemiausią laipsnį 1996 metais. Bendrijos pramonė prarado 1,9 % užimamos Bendrijos vidaus rinkos; svarstomos šalys prarado 2,4 % rinkos, tuo tarpu kitos trečiosios šalys, ypač Izraelis, įgijo 3,4 % užimamos rinkos. Tačiau nuo 1996 metų Bendrijos pramonė prarado daugiau nei 4 % Bendrijos rinkos; svarstomos šalys įgijo 3,5 %, tuo tarpu kai kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis išliko praktiškai nepakitusi. Taigi, galima padaryti išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių neturėjo didesnės įtakos Bendrijos pramonės ekonominei situacijai nuo 1996 metų iki TL pabaigos.

(84) Bendrijos pramonės ir svarstomų šalių vidutinės kainos padidėjo panašiai (išskyrus standartinio kalio, turinčio K2O > 62 %, kainą), kaip nurodyta 57 ir 69 konstatuojamose dalyse. Tas pats taikoma ir kitoms trečiosioms šalims. Tačiau kainos svarstomose šalyse išlieka mažiausios, ypač Rusijos kilmės kalio kainos, darančios neigiamą poveikį Bendrijos pramonės pardavimų apimtims, užimamai rinkos daliai ir pelningumui, užuot apribojus importą iš minėtų trečiųjų šalių.

(85) Galiausiai buvo apsvarstytas mažėjančių eksporto pardavimų poveikis. Eksporto pardavimai, sudarantys 24 % visų Bendrijos pramonės pardavimų per TL, sumažėjo 28,3 % tuo laikotarpiu dėl aršios konkurencijos trečiųjų šalių rinkose. Nors šis pakitimas gali iš dalies paaiškinti Bendrijos pramonės gamybos neigiamus pokyčius, tačiau jo nepakanka paaiškinti šią neigiamą tendenciją apskritai.

Apibendrinus, tyrimo metu buvo nustatyta, kad, nepaisant šiokio tokio Bendrijos pramonės situacijos pagerėjimo, kai kurių ekonominių rodiklių kitimas nevyko pageidaujama linkme ir Bendrijos pramonė išlieka jautri žalingo dempingo pasikartojimui, jei priemonių bus leista nebetaikyti.

7. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

7.1. SVARSTOMŲ ŠALIŲ VIDAUS RINKOS

(86) Svarstomos šalys turi didelius kalio išteklius. Kalio suvartojimas Rusijos ir Baltarusijos vidaus rinkoje, patyręs nuosmukį 10 dešimtmečio pirmoje pusėje, išliko žemame lygmenyje svarstomu laikotarpiu. Pardavimai šių abiejų šalių vidaus rinkoje padidėjo apie 6 % per TL, palyginus su 1994 metais. Jie vis dar sudaro mažiau nei pusę atitinkamos kalio gamybos. Nėra priežasčių tikėtis, kad paklausos vidaus rinkoje plėtra Ukrainoje būtų buvusi skirtinga.

7.2. EKSPORTAS IPR REŽIMU

(87) Eksporto IPR režimu pardavimų kainos buvo išanalizuotos tam, kad būtų galima nustatyti, kokioms kainoms būtų galima vykdyti importą, jei antidempingo priemonių taikymas pasibaigtų. Kaip nurodyta 62 konstatuojamoje dalyje, IPC kainos Bendrijoje, nustatytos išimtinai IPR režimu, sumažino Bendrijos pramonės kainas vidutiniškai daugiau nei 10 %.

7.3. SVARSTOMŲ ŠALIŲ EKSPORTAS Į TREČIAS ŠALIS

(88) Svarstomų šalių eksporto į Bendriją ir jų užimamos Bendrijos rinkos dalies plėtra apibūdinta 6.2 punkte.

(89) Baltarusijos ir Rusijos eksporto į pagrindines rinkas, išskyrus Bendriją, apimčių kitimas taip pat buvo išanalizuotas, remiantis atsakymais į klausimyną, vėliau pateiktais IPC. Ukrainos produkcija nebuvo parduodama tarpininkaujant IPC ir nebuvo gauta informacijos apie Ukrainos eksportą į trečiąsias šalis pardavimui, nes Ukrainos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo tyrimo metu. Per TL pagrindinė Baltarusijos ir Rusijos eksporto rinka buvo Kinija, kadangi svarstomuoju laikotarpiu importas į šią šalį išaugo 87 %. Antroji pagal dydį rinka buvo Brazilija, kuri per TL iš Baltarusijos ir Rusijos importavo kalio 34 kartus daugiau nei 1994 metais. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Norvegija buvo trečioji ir ketvirtoji pagal dydį rinkos, kuriose įvyko įspūdingi importo apimčių padidėjimai, pateikiami toliau. Importas iš šių dviejų valstybių į Japonijos rinką ir kitas smulkesnes rinkas apskritai šiek tiek sumažėjo svarstomuoju laikotarpiu.

(90) Norvegija, turinti didelį kalio vartotojo bet ne gamintojo interesą, 1994 metais beveik neimportavo iš Baltarusijos ar Rusijos. Kadangi Bendrija pradėjo kaliui taikyti efektyvias kombinuotas antidempingo priemones, eksportas iš Baltarusijos ir Rusijos buvo nukreiptas į Norvegiją tiek, kad svarstomų šalių užimama Norvegijos rinkos dalis pasiekė 71,3 % [10] per TL ir Baltarusijos ir Rusijos pardavimų toje šalyje apimtys viršijo bendrą pardavimų Bendrijoje 1995 metais apimtį [11].

(91) Toliau pateikiamoje lentelėje (indeksuojamoje dėl konfidencialumo) išsamiai pateikiamas Baltarusijos ir Rusijos eksporto pardavimų rinkose, išskyrus Bendriją, kaita svarstomuoju laikotarpiu.

Šaltinis:

Atsakymas į IPC klausimyną.

(Indeksas) |

Svarstomų šalių eksportas į rinkas, išskyrus Bendriją | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

į Kiniją | 100 | 167 | 127 | 183 | 187 |

į Braziliją | 100 | 414 | 2535 | 4062 | 3438 |

į JAV | 100 | 104 | 103 | 157 | 157 |

į Norvegiją | 100 | 3833 | 5750 | 5383 | 4933 |

į Japoniją | 100 | 94 | 78 | 79 | 84 |

į kitas | 100 | 74 | 74 | 90 | 96 |

Iš viso | 100 | 130 | 137 | 188 | 186 |

(92) Tam, kad būtų galima įvertinti šio eksporto svarbą, reikėtų pažymėti, kad svarstomų šalių eksportas į Bendriją per TL maždaug atitinka jų eksportą į Norvegiją. Be to, svarstomų šalių eksporto į trečiųjų šalių, išskyrus Bendriją, rinkas bendra apimtis maždaug atitinka Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje bendrą apimtį.

(93) Palyginus visų kalio tipų pristatymo kainas, matyti, kad pardavimų Norvegijai, Brazilijai ir Japonijai kainos per TL užėmė aukštesnį lygmenį nei pardavimų Bendrijai kainos. Kainos lygmuo Kinijoje parėjusiais metais buvo žemesnis, tačiau per TL pasiekė Bendrijos kainų lygmenį. Eksporto į JAV kainos sistemingai liko mažesnės už eksporto į Bendriją kainas svarstomuoju laikotarpiu.

7.4. GAMYBA, PAJĖGUMAS, PAJĖGUMO PANAUDOJIMAS, ATSARGOS IR INVESTICIJOS

(94) Informacija apie pirmiau nurodytus rodiklius buvo gauta iš dviejų bendradarbiaujančių Rusijos bendrovių ir vienos Baltarusijos bendrovės. Kadangi Ukrainos bendrovės nebendradarbiavo, informacijos nebuvo gauta, išskyrus duomenis apie pajėgumą (277000 tonų per metus), kurie paskelbti Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos naujausioje ataskaitoje.

(95) Kaip parodyta toliau esančioje lentelėje, gamybos pajėgumas Baltarusijoje ir Rusijoje išliko pastovus svarstomu laikotarpiu, gauto kalio bendram kiekiui siekiant

19844000

tonų, kurios sudaro 33 % viso pasaulio pajėgumo ir yra 3 kartus daugiau už visos Bendrijos suvartojamą kiekį.

Šaltinis:

Tarptautinė trąšų gamintojų asociacija.

(tūkstančiais tonų) |

Gamybos pajėgumas | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Baltarusija | 9077 | 9077 | 9077 | 9077 | 9077 |

Rusija | 10767 | 10767 | 10767 | 10767 | 10767 |

Bendras | 19844 | 19844 | 19844 | 19844 | 19844 |

(96) Baltarusija ir Rusija sugebėjo savo gamybą padidinti 39 % svarstomu laikotarpiu. Kaip nurodoma tolesnėje lentelėje (indeksuotoje dėl konfidencialumo), gamybos apimtys didėjo palyginus pastoviai, išskyrus vieną nuosmukį 1996 metais.

Šaltinis:

Atsakymas į IPC klausimyną.

(Indeksas) |

Faktinė gamyba | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Baltarusija | 100 | 111 | 108 | 129 | 138 |

Rusija | 100 | 113 | 106 | 137 | 140 |

Bendra | 100 | 112 | 107 | 133 | 139 |

(97) Gamybai augant, pagerėjo Baltarusijos ir Rusijos gamybos pajėgumo panaudojimas, tačiau vis dar išlieka ypač žemame lygmenyje, nepanaudojus pakankamai daug pajėgumo. Tolesnėje lentelėje (indeksuotoje dėl konfidencialumo) parodoma, kad gamybos pajėgumo panaudojimo norma pagerėjo 38 % svarstomuoju laikotarpiu.

Šaltinis:

Atsakymas į IPC klausimyną.

(Indeksas) |

Pajėgumo panaudojimas | | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | TL |

Baltarusija | 100 | 111 | 109 | 130 | 137 |

Rusija | 100 | 116 | 108 | 139 | 142 |

Bendras | 100 | 112 | 107 | 133 | 138 |

(98) Atsargų atveju jokios aiškios tendencijos nebuvo pastebėta. Apskritai, atsargų lygmuo žymiai pakito svarstomuoju laikotarpiu. Trijų gamintojų atsargų lygmuo buvo palyginti labai neaukštas TL pabaigoje.

(99) Baltarusijos ir Rusijos investicijos į jų kalio kasyklas ir fabrikus padidėjo apie 172 % svarstomu laikotarpiu. Augimo tendencija buvo pertraukta tik vienąkart 1996 metais, kai investicijų lygis nukrito, tačiau kitais metais investicijų lygis pasiekė 3,5 karto aukštesnį lygį nei 1996 metais. Kadangi pajėgumas neaugo, tikėtina, kad investicija buvo panaudota esamai gamybos infrastruktūrai modernizuoti.

7.5 IŠVADA DĖL ŽALINGO DEMPINGO PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖS

(100) Gauta informacija parodė, kad, nors Baltarusija ir Rusija sugebėjo nukreipti savo pardavimų dalį nuo Bendrijos rinkos į kitas rinkas, tokias kaip Kinija ir Brazilija, ir pasiekti palyginus palankias kainas kai kuriose iš šių rinkų, tačiau Baltarusijos ir Rusijos gamintojų gaunamo gamybos pajėgumo ir pajėgumo panaudojimo normos išlieka išimtinai žemos.

(101) Suvartojimas vidaus rinkoje žymiai sumažėjo ir nesitikima, kad artimiausioje ateityje ši situacija pakis. Be to, galimos pajamos Bendrijos rinkoje labiau patrauklesnės nei pajamos vidaus rinkoje. Šie rodikliai liudija, kad Baltarusijos ir Rusijos eksporto kainos galėtų būti žymiai mažesnės nei buvo per TL ir vis dar patrauklios suinteresuotiems eksportuotojams.

(102) Tolimųjų šalių alternatyvios rinkos yra mažiau pelningos nei Bendrijos rinka, kuri, būdama arti, sutaupo gabenimo laivais ar geležinkeliu lėšų. Be to, Bendrijoje esantys klientai tradiciškai sumoka už prekes tvirta valiuta per trumpesnį mokėjimo terminą. Reikėtų pažymėti, kad, nors kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Brazilijoje, kaina aukštesnė nei Bendrijoje, tačiau krovinių gabenimo iš svarstomų šalių į nurodytąsias pristatymo šalis išlaidos yra didesnės už gabenimo į Bendriją išlaidas. Pardavimai Bendrijos rinkoje yra patrauklesni nei pardavimai JAV ar Kinijoje, kurioje dėl pristatymo kainos mažesnės nei Bendrijoje. Norvegija yra Vakarų Europos valstybės, esančios arti svarstomų šalių ir netaikančios muitų importuojamam kaliui, pavyzdys. Šiandien Norvegijoje dominuoja importas iš svarstomų šalių. Šios prekės parduodamos aukštesne kaina, nei prekės, importuojamos į Bendriją IPR režimu, tačiau jų importuojama mažiau nei jų pagamina Bendrijos gamintojai.

(103) Taigi, dideli žaliavų ištekliai, žemas pajėgumo panaudojimas, nepalanki situacija suvartojimui vidaus rinkoje ir didesnės krovinių gabenimo į alternatyvias rinkas išlaidos, tvirtos valiutos poreikis ir dabartinė rinkos situacija Norvegijoje rodo, kad svarstomų šalių eksporto mažomis kainomis į Bendriją potencialas yra labai aukštas ir netaikant priemonių, egzistuoja žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė.

(104) Apie Ukrainą nebuvo gauta informacijos, nes ši šalis nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 18 straipsnį, šiuo atveju reikia pasinaudoti visais prieinamais duomenimis. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad Ukrainos kalio pramonė yra glaudžiai susijusi su Baltarusijos ir Rusijos pramone. 4.4. punkte jau buvo parodyta, kad egzistuoja didelė žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė. Neabejotina, kad toks importas, tiesiogiai konkuruodamas su Baltarusijos ir Rusijos importu, padarys žalos Bendrijos pramonei. Todėl buvo padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į importą iš Ukrainos, egzistuoja žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nustos galioti.

(105) Todėl buvo padaryta išvada, kad, nesant priemonių, egzistuoja žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė ir todėl antidempingo priemones reikia išlaikyti.

8. BENDRIJOS INTERESAS

8.1 ĮVADAS

(106) Atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 21 straipsnį, buvo ištirta, ar esamų antidempingo priemonių taikymo pratęsimas pažeis Bendrijos interesą apskritai. Bendrijos intereso nustatymas buvo grindžiamas įvairių interesų, tokių kaip Bendrijos pramonės, importuotojų ir svarstomo produkto naudotojų, įvertinimu. Siekiant įvertinti priemonių taikymo pratęsimo galimą poveikį, visų suinteresuotų šalių, nurodytų pirmiau, buvo paprašyta pateikti informaciją.

(107) Reikėtų prisiminti, kad ankstesnių tyrimų metu priemonių priėmimas ir jų išlaikymas nebuvo laikomas prieštaraujančiu Bendrijos interesui. Be to, reikėtų pažymėti, kad dabartinis tyrimas yra peržiūra, kuria siekiama išanalizuoti situaciją, kuriai esant, antidempingo priemonės jau buvo taikomos anksčiau. Taigi, dabar atliekamo tyrimo sutartinumas ir pobūdis leidžia įvertinti bet kurį neigiamą ir netinkamą antidempingo priemonių, taikomų svarstomoms šalims, poveikį.

(108) Klausimynai buvo išsiųsti 17 importuotojų/naudotojų, iš kurių septyni nesusiję ir du susiję importuotojai/naudotojai atsakė į klausimus. Importuotojai ir naudotojai gavo tą patį klausimyną, nes daugelis jų atlieka abejas funkcijas. Be to, klausimynai buvo nusiųsti trims importuotojų/naudotojų organizacijoms: Europos trąšų importuotojų asociacijai (EFIA), Europos trąšų gamintojų asociacijai (EFMA) ir COPA/Cosega. Tačiau atsakymus į klausimyną pateikė tik EFIA.

(109) Tuo remiantis, buvo išnagrinėta, ar nepaisant faktų, įrodančių dempingą, žalą ir žalingo dempingo tąsą ar pasikartojimą, egzistavo įtikinamos priežastys, dėl kurių reikėjo padaryti išvadą, kad šiuo atveju priemonių taikymas pažeidžia Bendrijos interesą.

8.2. BENDRIJOS PRAMONĖS INTERESAI

(110) Kaip išdėstyta pirmiau, svarstoma, ar, pasibaigus antidempingo priemonių taikymui, importas dempingo kaina, skirtas laisvai apyvartai Bendrijoje, vėl pasikartotų ir esama Bendrijos pramonės situacija pradėtų vėl blogėti palyginus su šiuo metu esama pelninga būkle.

(111) Tai sukeltų didelį darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, įvyksiantį kartu su sumažinimais, susijusiais su būsimu Prancūzijoje esančio Bendrijos gamintojo veiklos nutraukimu.

(112) Be to, nors Prancūzijoje kalio gamyba bus sustabdyta, dedamos pastangos ir vykdomi planai dėl restruktūrizavimo liudija, kad Bendrijos pramonė nėra pasiruošusi atsisakyti šios gamybos srities. Todėl antidempingo priemonių išsaugojimas yra Bendrijos pramonės prioritetinis interesas.

8.3. IMPORTUOTOJŲ/PREKYBININKŲ INTERESAI

(113) Dvi iš septynių bendrovių, atsakiusių į klausimyną, išsiųstą importuotojams/prekybininkams, yra tik prekiautojos svarstomu produktu. Likusios penkios bendrovės yra taip pat šio produkto naudotojos. Pagrindiniai prekybininkų iškelti argumentai buvo išdėstyti EFIA atsakyme į klausimyną.

(114) Kalio importuotojai yra nusistatę prieš antidempingo priemonių taikymo pratęsimą. Jie teigia, kad fiksuoto muito ir mažiausios kainos derinys visiškai išstūmė svarstomų šalių gamintojus iš Bendrijos rinkos, šitaip visiškai sumažinant konkurenciją Bendrijoje. Dėl to, jų teigimu, kalio kaina Bendrijos rinkoje buvo dirbtinai išpūsta ir smulkiems prekybininkams tapo sudėtinga įsigyti kalio.

(115) Tuo tarpu, kai nepaisant importo IPR režimu, kalis iš svarstomų šalių nepateko į Bendrijos rinką, importui iš Kanados, Izraelio, Jordanijos ir kitų mažesnių eksportuojančių šalių, ir daugeliui Bendrijos gamintojų buvo užtikrinta konkurencija Bendrijos rinkoje. Nebuvo rasta įtikinančių įrodymų dėl sunkumų importuoto kalio prekybininkams, kaip buvo pareikšta. Bet kuriuo atveju pasiūlytos priemonės bus skirtingai taikomos tiems, kurie buvo iš anksto įvertinti ir kuriems buvo sudarytos sąlygos patekti į Bendrijos rinką, vykdant importą iš svarstomų šalių.

(116) Todėl buvo padaryta išvada, kad tų importuotojų, kurie tėra prekybininkai kaliu, pelningumui nebuvo padarytas neigiamas poveikis, pradėjus taikyti antidempingo priemones. Atrodo, kad pratęsus šių priemonių taikymą kitu būdu, nebus padaryta žalos jų būsimam pelningumui.

8.4. VARTOTOJŲ INTERESAI

(117) Tiesioginiai kalio kaip trąšos naudotojai (ūkininkai), nepareiškė savo nuomonės, nors organizacijai, atstovaujančiai jų interesus, buvo išsiųstas klausimynas. Taigi, padaryta išvada, kad antidempingo muitų tolesnis taikymas neturės didesnio poveikio ūkininkams.

(118) Penki naudotojai, atsakę į klausimyną, visi yra trąšų gamintojai, perkantys kalį iš Bendrijos pramonės ir taip pat jį importuoja iš trečiųjų šalių. Jiems kalis yra sudėtinių trąšų, paprastai susidedančių iš trijų skirtingų maistinių medžiagų – azoto, fosforo ir kalio – žaliava (NPK trąšų gamintojai).

(119) Dauguma naudotojų, tuo pačiu metu būdami importuotojais, tokiu pačiu būdu prieštaravo prieš priemonių tolesnį taikymą kaip išdėstyta pirmiau 8.3 punkte "Importuotojų/prekybininkų interesai". Tačiau vienas importuojantis naudotojas pareiškė, kad antidempingo priemonės sukūrė tam tikrą kainų stabilumą Bendrijos kalio rinkoje, davusiai pelno jo veiklai.

(120) Naudotojai parodė mažai lankstumo dėl jų produktų mišinio, antidempingo priemones taikant vienam iš jų pagamintų trąšų elementų. Kadangi konkuruojantys trąšų gamintojai trečiosiose šalyse nemoka muito už įsigytą kalį, Bendrijos trąšų gamintojai teigia, kad nesugeba konkuruoti su jų užsienio konkurentų siūlomomis galutinio produkto kainomis. Eksporto rinkoje situacija visiškai kitokia: čia Bendrijos trąšų gamintojai gali būti konkurencingi dėl importo IPR režimu galimybės.

(121) Atsakant į šiuos pareiškimus, tyrimas parodė, kad kalis lemia 15 % – 30 % visos bendros sudėtinių trąšų kainos. Trąšų gamybos sąnaudos padidėjo svarstomuoju periodu ne tik dėl kalio, bet ir dėl kitų priežasčių. Buvo nustatyta, kad kitų trąšų elementų, ypač azoto, kainos ypač kito svarstomuoju laikotarpiu. Konkrečiu atveju kalis sudarė apie 20 % bendros galutinio produkto apskaičiuotos kainos svarstomuoju laikotarpiu.

(122) Nors reikia pripažinti, kad kalio naudotojų Bendrijos rinkoje išlaidų situacija pablogėjo dėl priemonių taikymo, neatrodo, kad kalio kainos trukdys bendros gamybos sąnaudoms išlikti. Kadangi priemonės taikomos jau septynerius metus, galima padaryti išvadą, kad pratęsus jų taikymą, naudotojai nepatirs didesnės žalos.

8.5. KONKURENCIJOS BENDRIJOS RINKOJE PASEKMĖS

(123) Kaip minėta pirmiau, priemonės dabartine forma praktiškai netaikomos kaliui, importuojamam iš svarstomų šalių, išskyrus importą IPR režimu. Netgi šiuo laikotarpiu reikėtų prisiminti, kad importuotojai ir naudotojai visada vertino didelį Bendrijos ir trečiųjų šalių konkurentų skaičių rinkoje. Tačiau buvo teigiama, kad, nepaisant jų buvimo, šiuo metu taikomų priemonių forma, ypač mažiausios kainos elementas taip paveikė rinką, kad konkurencija buvo sutrikdyta. Tuo tarpu, kai tyrimo metu nebuvo nustatyta šio reiškinio požymių, buvo pastebėta, kad taikant priemones dabartine forma, pagrindiniai tiekimo šaltiniai buvo praktiškai išstumti iš Bendrijos rinkos. Prisimenama, kad toks de facto išstūmimas nebuvo kombinuotų priemonių (mažiausios kainos ir specifinio muito) taikymo tikslas, nes šiomis priemonėmis buvo siekiama apsisaugoti nuo vengimo mokėti ir panaikinti ankstesnius muitus.

8.6. IŠVADA DĖL BENDRIJOS INTERESO

(124) Išanalizavus įvairiausius interesus, daroma išvada, kad, viena vertus, pratęsus antidempingo priemonių taikymą, kalio kaina išliktų stabili Bendrijos rinkoje ir tai sukeltų tam tikrą neigiamą poveikį kalio naudotojų ekonominei situacijai. Kita vertus, Bendrijos pramonės tinkamai neapsaugant nuo importo dempingo kaina, jos ir taip mažas pelningumas visiškai išnyktų ir atsirastų rimtesnių problemų, kurias naudotojams skirta pramonė vargu ar išspręstų. Todėl kainos nuostolis naudotojams, atsirandantis dėl antidempingo priemonių taikymo pratęsimo, kompensuojamas Bendrijai teikiama nauda, vykdant prevenciją nuo žalingo dempingo pasikartojimo.

(125) Kadangi antidempingo priemonių dabartinė forma turėjo įtakos praktiškai išstumiant svarstomą produktą, išskyrus priemones, taikomas perdirbimui vidaus rinkoje ir dėl to pašalinant svarbų tiekimo į šią rinką šaltinį, buvo padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nebūtų galima pratęsti esamų antidempingo priemonių taikymo, tačiau Bendrija suinteresuota pakeisti priemonių, apibūdintų toliau, formą.

9. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(126) Iš to, kas pasakyta pirmiau, išplaukia, kad, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje (reglamentuojančioje Bendrijos pramonės prašymo peržiūrai nagrinėjimą), 11 straipsnio 3 dalyje (taikomoje Komisijos atliekamai tarpinei peržiūrai savo iniciatyva, tačiau ribojant priemonių formą), priemones, taikomas importuojamam Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės kalio chloridui pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3068/92 reikėtų išlaikyti.

(127) Bus prisiminta, kad dabartinė priemonių forma, t. y. mažiausios kainos ir specifinio muito derinys buvo pradėtas taikyti atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 643/94. Ši priemonės forma buvo pasirinkta, atsižvelgus į tuo metu vyravusią situaciją. Būtent tuo metu buvo gauta tvirtų įrodymų, kad stengiamasi išvengti taikomo pradinio antidempingo muito, t. y. įvairaus dydžio muito, atsižvelgiant į mažiausią kainą. Dabartinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ši konkreti priemonių taikymo forma daugiau nebėra patikima, kadangi neatrodo, kad svarstomos šalys sumažintų savo eksporto kainas ir šitaip padengtų fiksuotą muitą. Vėliau tyrimo metu buvo parodyta, kaip paaiškinta 8.6 punkte, kad, siekdama leisti potencialiems tiekėjams veikti Bendrijos rinkoje, Bendrija nėra suinteresuota taikyti priemones dabartine forma. Todėl buvo atitinkamai apsvarstyta, kad priemonių formą reikia iš dalies pakeisti, pašalinant mažiausios kainos elementą ir išlaikant fiksuoto muito elementą.

(128) Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Komisija iš IPC taip pat gavo pasiūlymus dėl veiklos pagal Pagrindinio reglamento 8 straipsnį. Šie pasiūlymai buvo detaliai išnagrinėti ir padaryta išvada, kad eksportuotojui ir Rusijos Vyriausybei nesuteikus pakankamų garantijų, jos nebūtų galima efektyviai stebėti ar priversti vykdyti ir kad rizika dėl svarstomo produkto importo IPR režimu kompensacinės kainos negalėtų būti pašalinta. Todėl Komisija nebuvo patenkinta, kad pasiūlymai dėl kainos nustatymo negarantuotų dempingo žalingo poveikio prevencijos. Taigi, pasiūlymai buvo atmesti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 3068/92 1 straipsnis pakeičiamas taip:

"1 straipsnis

1. Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės kalio chlorido (KCl), klasifikuojamo KN kodais 31042010, 31042050 ir 31042090 ir tam tikrų mišinių, klasifikuojamų KN kodais ex31052010, ex31052090, ex31056090, ex31059091 ir ex31059099, importui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje kalio chloridas bus arba kalio chloridas, neturintis bet kokių papildomų trąšų elementų, arba kalio chloridas, turintis papildomų trąšų elementų specialiuose mišiniuose. Taikant antidempingo muitą, specialus mišinys apibrėžiamas kaip dviejų ir daugiau trąšų elementų derinys. Tokiam mišiniui taikomas antidempingo muitas, jei mišinio ar derinio sudėtyje esančio K2O kiekis sudaro ar yra didesnis kaip 35 % sauso bevandenio produkto masės. Toks produktas priskiriamas "Kitoks nei standartinis" rūšiai.

3. Muito dydis lygus fiksuotam KCl 1 tonos kainos eurais dydžiui, pateikiamam toliau kiekvienos kategorijos ir rūšies atveju (standartinis kalis suprantamas kaip kalis miltelių forma):

Baltarusija

Kalio chloridas, neturintis bet kokių papildomų trąšų elementų:

| | | |

| | | | |

Kategorija | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

Rūšis | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | |

TARIC kodas | 3104201010 | 3104201090 | 3104205010 | 3104205090 | 3104209000 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 19,51 | 30,84 | 29,51 | 46,65 | 48,19 |

Kalio chloridas, turintis papildomų trąšų elementų specialiuose mišiniuose:

| Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, lygus arba didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

TARIC kodas | 3105201010, 3105209010, 3105609010, 3105909110, 3105909910 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 30,84 | 46,65 |

Rusija

Kalio chloridas, neturintis bet kokių papildomų trąšų elementų:

| | | |

| | | | |

Kategorija | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

Rūšis | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | |

TARIC kodas | 3104201010 | 3104201090 | 3104205010 | 3104205090 | 3104209000 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 19,61 | 26,01 | 29,65 | 39,33 | 40,63 |

Kalio chloridas, turintis papildomų trąšų elementų specialiuose mišiniuose:

| Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, lygus arba didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

TARIC kodas | 3105201010, 3105209010, 3105609010, 3105909110, 3105909910 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 26,01 | 39,33 |

Ukraina

Kalio chloridas, neturintis bet kokių papildomų trąšų elementų:

| | | |

| | | | |

Kategorija | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

Rūšis | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | Standartinis | Kitoks nei standartinis (įskaitant granulių formą) | |

TARIC kodas | 3104201010 | 3104201090 | 3104205010 | 3104205090 | 3104209000 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 19,61 | 30,84 | 29,65 | 46,65 | 48,19 |

Kalio chloridas, turintis papildomų trąšų elementų specialiuose mišiniuose:

| Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, lygus arba didesnis kaip 35 %, bet ne didesnis kaip 40 % sauso bevandenio produkto masės | Kurio sudėtyje esančio kalio kiekis, išreikštas K2O, didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 62 % sauso bevandenio produkto masės |

TARIC kodas | 3105201010, 3105209010, 3105609010, 3105909110, 3105909910 |

Nustatytas dydis (eurais 1 tonai) | 30,84 | 46,65 |

4. Tais atvejais, kai prekės buvo sugadintos prieš patekimą į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai mokama ar mokėtina kaina padalijama tam, kad būtų galima nustatyti muito vertę pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnį; antidempingo muito dydis, apskaičiuojamas pirmiau išdėstytų fiksuotų dydžių pagrindu, sumažinamas procentais, atitinkančiais faktiškai mokamos ar mokėtinos kainos padalijimą.

5. Taikomos galiojančios muitų mokesčių nuostatos."

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gegužės 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Pina Moura

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 905/98 (OL L 128, 1998 4 30, p. 18).

[2] OL L 308, 1992 10 24, p. 41.

[3] OL L 80, 1994 3 24, p. 1.

[4] OL L 58, 1998 2 27, p. 15.

[5] OL C 296, 1998 9 24, p. 3.

[6] OL C 80, 1999 3 23, p. 9.

[7] Pagalbinis ir išskirtinis dviejų Ispanijos kasyklų: Suria K, SA (iki 1997 m. balandžio mėn.) ir Potasas de Llobregat, SA, prekybininkas.

[8] Pagalbinis ir išskirtinis "Mines de potasse d'Alsace prekybininkas".

[9] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 955/1999 (OL L 119, 1999 5 7, p. 1).

[10] Šaltinis:Tarptautinė trąšų gamintojų asociacija.

[11] Šaltinis:Atsakymas į IPC klausimyną.

--------------------------------------------------