|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/313 |
2025 1 13 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(C/2025/313)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
„Châtillon-en-Diois“
PDO-FR-A0177-AM04
Pranešimo data: 2024 10 21
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. Ženklinimas
Specifikacijos I skyriaus XII skirsnio „Pateikimo ir ženklinimo taisyklės“ 2 dalis „Specialiosios nuostatos“ papildoma vynų ženklinimo stambesnio geografinio vieneto žyma „Vignobles de la Vallée du Rhône“ pagal įvairių atitinkamų apsaugos ir valdymo įstaigų pasirašytoje sutartyje nustatytas sąlygas. Ši žyma turi būti tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir visos kitos privalomos žymos, ir spausdinama to paties grafinio dizaino ir spalvos šriftu, kaip ir nuoroda. Šios žymos matmenys negali viršyti dviejų trečdalių nuorodos matmenų.
Atitinkamai patikslinama bendrojo dokumento dalis „Papildomos sąlygos. Ženklinimas“.
2. Geografinis rajonas
Papildoma specifikacijos I skyriaus IV skirsnio „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekami įvairūs veiksmai“ 1 dalis „Geografinė vietovė“: atnaujinami ir ištaisomi komunų pavadinimai. Geografinės vietovės teritorija nekeičiama.
Išbraukiami Eks an Diua ir Moljero Glandazo komunų pavadinimai. Įtraukiamas Soloro an Diua komunos pavadinimas.
Atitinkamai šių komunų pavadinimai ištaisomi bendrojo dokumento dalyje „Nustatyta geografinė vietovė“.
3. Kontrolės įstaigos duomenys
Specifikacijos III skyriaus II dalis „Kontrolės įstaigos duomenys“ atnaujinama siekiant patikslinti, kad, remdamasi patvirtintu kontrolės planu, specifikacijos laikymosi kontrolę vykdo INAO įgaliota kontroliuoti kompetentinga, nešališka ir nepriklausoma trečioji institucija.
Šis atnaujinimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Châtillon-en-Diois
2. Nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22. NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204. Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
1. SKVN „Châtillon-en-Diois“ žymimi raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Kilmės vietos nuoroda „Châtillon-en-Diois“ žymimi raudonieji, rožiniai ir baltieji neputojantys vynai.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – 12,5. |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
2. SKVN „Châtillon-en-Diois“ žymimi baltieji vynai
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Baltieji vynai gaminami iš veislių „Aligoté B“ ir „Chardonnay B“ vynuogių.
Cukraus kiekis vynuogėse yra ne mažesnis kaip 170 gramų viename misos litre.
Šių vynų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.
Baltuosiuose vynuose esančių fermentuojamų cukrų kiekis neviršija bendrojo rūgštingumo, išreikšto vyno rūgšties gramais litre, pridėjus 2, t. y. yra ne didesnis kaip 6 g/l.
Kiti analitiniai rodikliai atitinka nustatytuosius ES teisės aktuose.
Baltieji vynai, gaminami iš veislių „Aligoté B“ ir „Chardonnay B“, yra sausi bei gaivūs ir paprastai pasižymi baltųjų gėlių ir citrusinių vaisių aromatais.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
3. SKVN „Châtillon-en-Diois“ žymimi raudonieji ir rožiniai vynai
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Raudonieji ir rožiniai vynai gaminami iš pagrindinės veislės „Gamay“ ir antrinių veislių „Pinot noir“ bei „Syrah“ vynuogių. Šie vynai gaminami iš vynuogių arba vynų mišinio, kuriame pagrindinė veislė sudaro ne mažiau kaip 60 proc.
Vynuogėse, iš kurių gaminami rožiniai vynai, cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 170 g/l misos, o vynuogėse, iš kurių gaminami raudonieji vynai, – 171 g/l.
Šių vynų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.
Išpilstomuose raudonuosiuose vynuose obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis kaip 0,4 g/l, o fermentuojamųjų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 3 g/l. Rožiniuose vynuose esančių fermentuojamų cukrų kiekis neviršija bendrojo rūgštingumo, išreikšto vyno rūgšties gramais litre, pridėjus 2, t. y. yra ne didesnis kaip 6 g/l. Kiti analitiniai rodikliai atitinka nustatytuosius ES teisės aktuose.
Raudonieji vynai, daugiausia gaminami iš veislės „Gamay“ vynuogių, – ypač išraiškingi. Nors jų aromatas labai vaisiškas, galima justi ir kitus – labiau augalinius (pvz., garigos) – pokvapius. Be to, paprastai švelnų šių vynų skonį papildo gausesni taninai ir minerališkumas, atsirandantis veislę „Gamay N“ maišant su kitomis veislėmis („Pinot noir N“ ir kartais „Syrah N“).
Rožiniai vynai paprastai būna rausvos lašišos spalvos, skleidžia raudonųjų uogų aromatą ir pasižymi būdingu gaiviu skoniu.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
5. Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
Specifinis vynininkystės metodas
Gaminant rožinius vynus draudžiama vynuoges apdoroti medžio anglimis, nesvarbu, ar jos naudojamos vienos, ar kartu su kitais preparatais.
Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.
Auginimo praktika
Kiekvienam sodiniui skiriamas ne didesnis kaip 2,20 m2 plotas. Toks plotas gaunamas atstumą tarp eilių padauginus iš tarpų tarp sodinių.
Atstumas tarp vynmedžių eilių – ne didesnis kaip 2,50 m.
Atstumas tarp vienos eilės vynmedžių sodinių negali būti mažesnis nei 0,80 m ir didesnis nei 1,50 m.
Vynmedžiai genimi Giujo kordonu arba trumpai (Ruaja kordonu), ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 12 pumpurų.
Vynuogyną leidžiama laistyti.
5.2. Didžiausia išeiga
60 hektolitrų iš hektaro
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius imamas ir vynai gaminami šių Dromo departamento komunų teritorijoje: Barnave, Châtillon-en-Diois, Laval-d’Aix, Luc-en-Diois, Menglon, Montlaur-en-Diois, Montmaur-en-Diois, Poyols, Recoubeau-Jansac, Saint-Roman, Solaure en Diois.
7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Aligoté B“
„Chardonnay B“
„Gamay N“
„Pinot noir N“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
Geografinė vietovė išsidėsčiusi ant Verkoro regioninio gamtos parko šlaitų, tarp Dromo priealpių ir Provanso, į pietryčius nuo Di. Ji plyti šiaurinėje Pietų subalpių grandinių dalyje, vadinamoje „Haut-Diois“, Bezo ir Dromo santakoje. Šiaurėje jos ribas žymi Glandaso kalnas (Verkoro uolos), o pietuose – milžiniškas Liuk an Diua klinčių nuobirynas Klapsas.
Geografinė vietovė užima 12 komunų teritoriją. Čia kalnų vynuogynas užima tik 36 ha plotą. Vynuogės dažniausiai auginamos ant 500–650 m aukščio molingų kalkingų šlaitų, kuriuos nuo šiaurės vėjo užstoja Verkoro uolos.
Verkoro masyvo aukštis ir artimumas tiesiogiai lemia klimato nuosaikumą ir vos juntamą Viduržemio jūros įtaką.
Tipiškiausias ir produktyviausias vynuogynas – Šatijono an Diua komunoje. Jis remiasi į (2 000 m aukščio) Glandaso masyvą ir yra iškilęs virš sraunaus Dromo intako Bezo slėnio. Čia kalvos išsidėsčiusius itin palankia pietų kryptimi, o jų vidutinis aukštis – apie 550 m. Dėl tokios padėties vynuogyne vyrauja ypatingas mezoklimatas, labai palankus auginti vynuoges ir puoselėti gerą jo vardą.
Saugoma kilmės vietos nuoroda „Châtillon en Diois“ gali būti žymimi raudonieji ir baltieji vynai, rečiau – rožiniai vynai. Savo veislėmis šis vynuogynas panašus į šiaurinius vynuogynus: į Burgundijos vynuogyną, iš kurio kilusios veislės „Gamay N“, „Pinot noir N“, „Aligoté B“ ir „Chardonnay B“, ir į SKVN „Côtes du Rhône septentrionales“ vynuogyną, kur vyrauja Diua rečiau auginama veislė „Syrah N“.
Žmonės šias veisles atrinko pagal jų tinkamumą auginti pralaidžiame mergelio arba klinčių dirvožemyje, randamame iškilumose ir kalvose (vietinių vadinamose šiltnamiais) ir palankios ekspozicijos kalvų šlaituose. Jau romėnų laikais vyndariai vynmedžiais užsodino Liuk an Diua komunos apylinkes Bezo slėnyje ir visame Dromo slėnyje.
Šiuose slėniuose žmonėms teko ieškoti geriausių sklypų aukštai, kartais net 650 m aukštyje, išsidėsčiusiuose šiltnamiuose arba terasose, pavyzdžiui, Laval-d’Eks komunos teritorijoje.
Iš slėnio gilumoje vingiuojančio pagrindinio kelio ant itin stačių šlaitų augantys vynmedžiai vos matyti. Kalnų vynuogynas atsiveria kylant į viršų: šen bei ten pasirodo apie vynuogininkystę liudijančios vynuogininkų būdelės ir nameliai. Vietomis jų tikrai nemažai, pavyzdžiui, Šatijono an Diua komunos teritorijoje – net aštuoniasdešimt.
Kadangi sklypai atrenkami kruopščiai, atsižvelgiant tiek į jų gamtines savybes, tiek į vietinius papročius, iš juose užaugintų vynuogių visose geografinės vietovės komunose galima gaminti baltuosius vynus, tačiau raudonieji vynai gaminami tik Šatijono an Diua ir Manglono komunose. 1975 m. kovo 3 d. dekretu šiems vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Châtillon-en-Diois“.
Šis etapas paspartino vynuogininkystės plėtrą ir sutelkė žmonių bendruomenę apie šio produkto gamybą.
Šiose kalvose vyraujantis kalnų mezoklimatas sudaro sąlygas atsiskleisti vaisiškiems vynų aromatams, kurie papildo rožiniams ir baltiesiems vynams būdingą gaivumą ir raudoniesiems vynams būdingą švelnumą.
Nors akivaizdu, kad čia vynuogininkyste ir vynininkyste užsiimta dar romėnų Galijos laikais, dėl prastų susisiekimo kelių garso apie šiuos vynus sklaidą iš pradžių stabdė gretimi kalnai.
XX a. pradžioje nunykus odos apdirbimo ir tekstilės pramonei, SKVN „Châtillon-en-Diois“ ir kitomis Diua saugomomis kilmės vietos nuorodomis žymimi vynai tapo pagrindiniu ekonominiu slėnio ištekliumi.
Nuo 1960 m. Šatijono an Diua komuna kasmet rengia vynus populiarinančią šventę. 1995 m. šis renginys pavadintas menų ir vyno festivaliu. Juo užtikrinama platesnė garso apie šį vynuogyną sklaida.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
|
a) |
Visos neprivalomos nuorodos etiketėse užrašomos rašmenimis, kurių aukštis ir plotis negali būti daugiau nei dvigubai didesni už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį. |
|
b) |
Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis:
Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas nurodomas iškart po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo ir užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio. |
|
c) |
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėje gali būti nurodomas didesnis geografinis vienetas „Vignobles de la Vallée du Rhône“, jei laikomasi atitinkamų nuorodos apsaugos ir valdymo organizacijų pasirašytos sutarties sąlygų. |
Ši žyma turi būti tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir visos kitos privalomos žymos, ir spausdinama to paties grafinio dizaino ir spalvos šriftu, kaip ir nuoroda. Šios žymos matmenys negali viršyti dviejų trečdalių nuorodos matmenų.
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata
Sąlygos aprašymas
Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima šių Dromo departamento komunų teritoriją: Aubenasson, Aurel, Barsac, Chamaloc, Chastel-Arnaud, La Chaudière, Die, Espenel, Eygluy-Escoulin, Marignac-en-Diois, Ponet-Saint-Auban, Pontaix, Rimon-et-Savel, Romeyer, Saillans, Saint-Andéol, Saint-Benoit-en-Diois, Sainte-Croix, Saint-Julien-en-Quint, Saint-Sauveur-en-Diois, Vachères-en-Quint, Vercheny, Véronne.
Nuoroda į produkto specifikaciją
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/313/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)