1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Danske Fragtmænd A/S prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimą (ES) 2022/459 dėl valstybės pagalbos SA.49668 (2019/C) (ex 2017/FC) ir SA.53403 (2019/C) (ex 2017/FC), kurią Danija ir Švedija suteikė bendrovėms PostNord AB ir Post Danmark A/S (OL L 93, 2022, p. 146; toliau – ginčijamas sprendimas).

Ginčo aplinkybės

2

Ieškovė yra pagal Danijos teisę įsteigta bendrovė, be kita ko, veikianti Danijos krovinių vežimo keliais ir siuntinių pristatymo paslaugų rinkoje.

3

PostNord AB yra bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pašto siuntų pristatymas. Ji daugiausia veikia Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos pašto rinkose. 40 % PostNord kapitalo priklauso Danijos Karalystei, o 60 % – Švedijos Karalystei. Kiekviena valstybė akcininkė turi po 50 % balsavimo teisių. PostNord turi 100 % PostNord Group AB akcijų.

4

Post Danmark A/S yra PostNord Group (jai priklauso 100 % akcijų) patronuojamoji bendrovė, veikianti Danijos ir užsienio pašto paslaugų rinkoje. 2011 m. liberalizavus Danijos pašto rinką, Post Danmark konkuruoja su kitais pašto operatoriais.

5

Be kita ko, dėl korespondencijos skaitmeninimo tendencijos Post Danmark pajamos laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 m. sumažėjo 55 % Nuo 2012 m. įmonė patyrė nuostolių.

6

2017 m. spalio 20 d. Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė sudarė dvišalį susitarimą „Agreement between the Kingdom of Sweden and the Kingdom of Denmark regarding [PostNord]“ (toliau – 2017 m. spalio mėn. susitarimas). Jame aprašomos kelios PostNord ir Post Danmark skirtos priemonės, kuriomis siekiama spręsti su skaitmeninimu susijusias problemas Danijoje ir įgyvendinti PostNord valdybos parengtą naują gamybos modelį. Pagal šį susitarimą naujasis gamybos modelis, be kita ko, turi būti finansuojamas dviem kapitalo injekcijomis į PostNord, kurias skirs Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė, taip pat PostNord Group vidiniu įnašu į Post Danmark.

7

Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė, kiekviena atskirai, atliko atitinkamai 267 mln. Švedijos kronų (SEK) (apie 23,1 mln. eurų) ir 400 mln. SEK (apie 34,6 mln. eurų) kapitalo injekciją į PostNord, o PostNord Group – 2,339 mlrd. Danijos kronų (DKK) (apie 313,6 mln. eurų) kapitalo injekciją į Post Danmark (toliau visos kartu – 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos).

8

2017 m. lapkričio 27 d. profesinė asociacija, vienijanti pagal Danijos teisę įsteigtas bendroves, veikiančias Danijos kelių transporto ir logistikos sektoriuje (Brancheorganisation for den danske vejgodstransport – ITD), pateikė Europos Komisijai skundą ir jame teigė, kad įvairiomis ankstesnėmis ar būsimomis priemonėmis Danijos ir Švedijos valdžios institucijos bendrovei Post Danmark suteikė arba suteiks neteisėtą valstybės pagalbą. Tarp šių priemonių buvo 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos.

9

2019 m. birželio 14 d. Komisija nusprendė pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų.

10

2021 m. rugsėjo 10 d., pasibaigus oficialiai tyrimo procedūrai, Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Tame sprendime Komisija padarė išvadą, kad 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos yra trys atskiros priemonės, kurias reikia vertinti atskirai. Komisija nusprendė, kad PostNord Group kapitalo injekcija į Post Danmark nesuteikia pranašumo, todėl ši priemonė nėra valstybės pagalba. Vis dėlto ji nusprendė, kad Danijos Karalystės ir Švedijos Karalystės kapitalo injekcijos į PostNord yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, ir nurodė ją susigrąžinti iš PostNord.

Šalių reikalavimai

11

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš Komisijos, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

12

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

13

Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė prašo Bendrojo Teismo atmesti ieškinį.

14

Post Danmark ir PostNord Group Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15

UPS Europe NV/SA Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

16

Dansk Avis Omdeling A/S nepateikė įstojimo į bylą paaiškinimo.

Dėl teisės

17

Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, Švedijos Karalystės, Post Danmark ir PostNord Group, tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio. Pasak jos, ieškovė, be kita ko, neįrodė, kad jos padėtį rinkoje iš esmės paveikė 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos.

18

Ieškovė teigia turinti teisę pareikšti ieškinį. 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos iš esmės paveikė jos konkurencinę padėtį Danijos ir Šiaurės šalių pašto paslaugų rinkoje. Jos leido Post Danmark taikyti „kainų, mažesnių už konkurencines kainas, dempingą“. Ieškovė teigia, kad dėl šių kapitalo injekcijų ji prarado daug klientų, todėl jos rinkos dalis sumažėjo 30 %, ir ji esą pateikė to įrodymų.

19

Reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, arba dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.

20

Šiuo atveju, pirma, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 7 straipsnio, jis skirtas tik Danijos Karalystei ir Švedijos Karalystei, o ne ieškovei. Taigi šis ieškinys negali būti pripažintas priimtinu pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmą sakinio dalį.

21

Antra, 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos yra individualaus pobūdžio. Taigi, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 10 d. Nutarties Greenpeace Energy / Komisija, C‑640/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:752, 26 punktą ir 2014 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Castelnou Energía / Komisija, T‑57/11, EU:T:2014:1021, 23 punktą). Vadinasi, šis ieškinys negali būti pripažintas priimtinu pagal šią nuostatą.

22

Taigi, šis ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovė pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio antrą dalį yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, o šios dvi sąlygos yra kumuliacinės.

23

Šiuo atveju Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti konkrečios sąsajos sąlygą.

24

Pagal suformuotą jurisprudenciją kiti subjektai nei tie, kuriems šis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, kad sprendimas yra konkrečiai su jais susijęs, tik tokiu atveju, jeigu šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų būdingų savybių arba tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, todėl individualizuoja taip pat kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas skirtas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sniace / Komisija, C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Konkrečiai dėl valstybės pagalbos srities pažymėtina, kad ieškovas, ginčijantis užbaigus oficialią tyrimo procedūrą priimto sprendimo, kuriuo vertinama pagalba, pagrįstumą, turi įrodyti, kad turi ypatingą statusą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 24 punkte primintą jurisprudenciją. Taip yra būtent tada, kai ieškovo padėtis atitinkamoje rinkoje yra iš esmės paveikta pagalbos, kuri nagrinėjama aptariamame sprendime (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Esminis neigiamas poveikis ieškovo konkurencinei padėčiai atitinkamoje rinkoje nustatomas ne atliekant išsamią įvairių konkurencijos santykių toje rinkoje analizę, kuria remiantis galima tiksliai nustatyti poveikio jo konkurencinei padėčiai mastą, bet iš esmės prima facie padarius išvadą, kad Komisijos sprendime nurodytos priemonės suteikimas turi esminį neigiamą poveikį šiai padėčiai (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 58 punktas).

27

Tuo remiantis galima teigti, kad ši sąlyga gali būti tenkinama, jeigu ieškovas pateikia įrodymų, kad priemonė gali padaryti esminį neigiamą poveikį jo padėčiai atitinkamoje rinkoje (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Dėl esminio poveikio padėčiai rinkoje nustatymo reikia priminti, pirma, kad vien to, kad aktas gali kaip nors paveikti atitinkamoje rinkoje susiklosčiusius konkurencijos santykius ir kad atitinkama įmonė kaip nors konkuravo su šio akto adresatu, nepakanka, kad ta įmonė galėtų būti laikoma konkrečiai susijusia su tuo aktu. Taigi, įmonė negali remtis tik savo, kaip pagalbą gavusios įmonės konkurentės, statusu (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Reikia priminti, pirma, kad konkurento padėčiai rinkoje daromo esminio poveikio įrodinėjimas negali būti apribotas tam tikromis aplinkybėmis, rodančiomis, jog prastėja ieškovo prekybinės ar finansinės veiklos rodikliai, kaip antai dideliu apyvartos sumažėjimu, nemažais finansiniais nuostoliais arba reikšmingu rinkos dalių sumažėjimu, kuriuos lėmė suteikta pagalba. Suteikta valstybės pagalba gali neigiamai paveikti ūkio subjekto konkurencinę padėtį ir kitais būdais, pavyzdžiui, jei dėl pagalbos prarandama galimybė uždirbti pajamų ar padaroma mažesnė pažanga, palyginti su ta, kuri galėtų būti pasiekta be tokios pagalbos (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti, ar ieškovė, kuriai, kaip priminta šio sprendimo 27 punkte, tenka įrodinėjimo pareiga, įrodė, kad ginčijamas sprendimas yra konkrečiai su ja susijęs.

31

Siekiant išnagrinėti, ar ieškovė įrodė, kad yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, reikia konstatuoti, pirma, kad, jos teigimu, visos 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos 2017 m. spalio 20 d. buvo suteiktos Post Danmark ir, antra, kad ji konkuruoja su Post Danmark.

32

Tokiomis aplinkybėmis, pirma, kiek tai susiję su ieškovės vaidmeniu per administracinę procedūrą Komisijoje, ieškovė teisingai teigia, kad atliko aktyvų vaidmenį. Ieškovė pateikė pastabas per oficialią tyrimo procedūrą kaip suinteresuotoji šalis. Vis dėlto bet kuriuo atveju vien dėl ieškovės dalyvavimo administracinėje procedūroje negalima daryti išvados, kad ji yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, net jei ji vaidino svarbų vaidmenį per šią procedūrą (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 12 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, T‑492/15, EU:T:2019:252, 143 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33

Antra, dėl esminio poveikio jos padėčiai rinkoje, kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte, ieškovė tvirtina, kad dėl „kainų, mažesnių už konkurencines kainas, dempingo“, kurį taikė Post Danmark gavusi 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytas kapitalo injekcijas, ji prarado daug klientų ir apie 30 % rinkos dalies. Dublike ieškovė taip pat teigė, kad suteikus nagrinėjamas kapitalo injekcijas pasikeitė klientų elgesys – jie nusprendė nebesinaudoti jos paslaugomis. Ieškovė teigia, kad prieš suteikiant minėtas kapitalo injekcijas ji prarasdavo klientus, kai juos perimdavo įvairūs konkurentai, tačiau po šių injekcijų suteikimo ji prarado klientus, ir juos beveik visus perėmė Post Danmark.

34

Grįsdama savo argumentus, ieškovė pateikė tris sąrašus klientų, kurie ją paliko nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. ir perėjo į PostNord. Jos teigimu, perėję į PostNord, šie klientai visų pirma naudojosi Post Danmark siūlomomis paslaugomis. Kalbant konkrečiau, pirmasis sąrašas apima laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. Antrasis sąrašas, kuris iš dalies sutampa su pirmuoju, apima laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. Galiausiai trečiasis sąrašas apima laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. (toliau – klientų, tariamai perėjusių į PostNord, sąrašai).

35

Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kad ieškovės teiginys, jog ji prarado apie 30 % rinkos, turi būti atmestas, nes jis nepagrįstas jokiais prima facie įrodymais.

36

Antra, dėl dublike pateiktų ieškovės argumentų, susijusių su tariamu klientų, kurie nusprendė nebesinaudoti jos paslaugomis, elgesio pasikeitimu, reikia pažymėti, kad ieškovė remiasi klientų, tariamai perėjusių į PostNord, sąrašais. Pirmajame sąraše, kuris iš dalies apima laikotarpį iki nagrinėjamų priemonių suteikimo, nurodytos kelios įmonės, kurių paslaugomis naudojosi buvę ieškovės klientai, o kituose dviejuose sąrašuose nurodyta tik PostNord.

37

Atsakydama į proceso organizavimo priemonę ir per teismo posėdį ieškovė pripažino, kad visi pirmajame sąraše nurodyti klientai taip pat perėjo į PostNord, įskaitant tuos, kurie siejami su kitų konkuruojančių įmonių pavadinimais, nes šios kitos įmonės iš tikrųjų yra PostNord subrangovės.

38

Taigi, atsižvelgiant į ieškovės argumentus, visi klientų, tariamai perėjusių į PostNord, sąrašai turi būti suprantami kaip nurodantys klientus, kurie paliko ieškovę ir perėjo išimtinai į PostNord arba į jos subrangovus. Taigi, atsižvelgiant į šiuos argumentus, šie sąrašai negali būti aiškinami kaip rodantys, kad suteikus nagrinėjamas priemones pasikeitė šių klientų elgesys.

39

Darytina išvada, kad, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės argumentą, kad iki nagrinėjamų priemonių suteikimo klientai iš jos pereidavo pas kelis konkurentus, o po šių priemonių suteikimo – tik į PostNord, konkrečiai – Post Danmark, tariamą šių priemonių naudos gavėją, šį argumentą reikia atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl jo priimtinumo, kurį ginčija Komisija.

40

Trečia, dėl ieškovės argumento, kad suteikus 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytas kapitalo injekcijas ji prarado daug klientų, kurie perėjo į PostNord, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

41

Darant prielaidą, kad klientų, tariamai perėjusių į PostNord, sąrašų pakanka, kad būtų įrodytas esminio poveikio ieškovės konkurencinei padėčiai prima facie tikėtinumas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 26 punkte primintą jurisprudenciją, atsižvelgiant į ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą, reikia įvertinti, ar jai pavyko įrodyti, kad šį esminį poveikį jos konkurencinei padėčiai galėjo lemti 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos.

42

Net pripažinus, kad klientų, tariamai perėjusių į PostNord, sąrašuose ieškovė, viena vertus, teisingai nustatė klientus, kurie ją paliko ir perėjo į PostNord, ir, kita vertus, teisingai manė, kad jie visų pirma naudojosi Post Danmark, tariamos nagrinėjamų priemonių naudos gavėjos, teikiamomis paslaugomis, ji teisiškai neįrodė, kad gali egzistuoti koreliacija tarp tariamo klientų, perėjusių į PostNord, praradimo ir 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų.

43

Visų pirma iš ieškovės pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. ji prarado 22 klientus, 2017 m. – 26 klientus, 2018 m. – 19 klientų, 2019 m. – 21 klientą, 2020 m. – 13 klientų ir 2021 m. – 14 klientų, kurie vis perėjo į PostNord. Taigi, galima konstatuoti, kad 2016–2019 m. ieškovės tariamai patirti klientų praradimai buvo santykinai stabilūs, nepaisant nagrinėjamų priemonių suteikimo. Nuo 2018 m. ieškovės tariamas klientų, kurie perėjo į PostNord, praradimas buvo net mažesnis nei 2016 m. Nesant kitų paaiškinimų, leidžiančių, be kita ko, įvertinti pateiktus skaičius platesniame kontekste, ieškovė neįrodė, kad jie rodo tikėtiną priežastinį ryšį tarp tariamo klientų praradimo ir nagrinėjamų priemonių.

44

Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė prima facie įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą, kad tariamą klientų praradimą konkrečiai lėmė dempingo ar mažesnės nei konkurencijos nulemtos kainos, kurias Post Danmark tariamai taikė dėl 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų.

45

Viena vertus, nors ieškovė per posėdį nurodė, kad skundėsi Danijos vyriausybei dėl Post Danmark taikomų kainų, vis dėlto ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio skundo pateikimą. Ji taip pat nepateikė nei sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad Post Danmark taikė dempingo kainas, nei dokumento, kuriame būtų įrodytas tokių veiksmų buvimas.

46

Kita vertus, dėl ieškovės argumento, kad vien tai, jog PostNord susigrąžino klientus, kuriuos ji prarado, įrodo dempingo ar mažesnių nei konkurencijos nulemtų kainų taikymą, pakanka priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 43 punkte, ieškovės nurodyti klientų, perėjusių į PostNord, praradimai buvo gana stabilūs iki 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų suteikimo ir po jų suteikimo.

47

Be to, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad didelio skaičiaus klientų, kurie perėjo į PostNord, praradimo pakanka priežastiniam ryšiui tarp jų praradimo ir 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų įrodyti. Grįsdama šį argumentą ieškovė remiasi 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Asociación de Estaciones de Servicio de Madrid ir Federación Catalana de Estaciones de Servicio / Komisija (T‑146/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2006:386). Kaip žinoma, tame sprendime Bendrasis Teismas pripažino, kad ieškovių narių konkurencinei padėčiai darytas neigiamas poveikis, vien dėl to, kad viena iš jų nurodė, jog 52 jos degalinės prarado klientus, kurie nuo ginčijamų priemonių įsigaliojimo dienos ėmė apsipirkti pas tų priemonių naudos gavėjus. Vis dėlto, viena vertus, iš to sprendimo nematyti, kad, kaip yra nagrinėjamu atveju, prarastų klientų, perėjusių pas nagrinėjamų priemonių naudos gavėjus, skaičius buvo santykinai panašus prieš suteikiant minėtas priemones ir po jų suteikimo. Kita vertus, naujesniuose sprendimuose, kuriuose ieškovė rėmėsi klientų, perėjusių pas nagrinėjamos priemonės naudos gavėją, praradimu, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad šis praradimas atsirado dėl šios priemonės (2014 m. birželio 12 d. Sprendimo Sarc / Komisija, T‑488/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:497, 54 punktas; 2018 m. balandžio 11 d. Nutarties Abes / Komisija, T‑813/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:189, 59 punktas ir 2019 m. gegužės 17 d. Nutarties Deutsche Lufthansa / Komisija, T‑764/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:349, 134 punktas). Taigi, atsižvelgiant į šiuos naujesnius sprendimus, reikia konstatuoti, kad vien to, jog klientai buvo prarasti jiems perėjus pas PostNord, nepakanka įrodyti, kad tarp jų praradimo ir 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytų kapitalo injekcijų gali egzistuoti koreliacija.

48

Be to, reikia pažymėti, kad tariamą klientų praradimą galima sieti su kitais 2018 m. pasireiškusiais veiksniais. Iš Post Danmark ir PostNord Group pateikto ieškovės vidaus dokumento „Management Report/Annual Report 2019“ matyti, kad 2018 m. ieškovės patirtus klientų praradimus galima paaiškinti dviem veiksniais – tuo, kad ji nustatė papildomą pajėgumo mokestį, ir nepatenkinama siuntinių pristatymo kokybe. Žinoma, ieškovė, pirma, ginčija šio vidaus dokumento svarbą ir, antra, nurodo, kad 2019 m. siuntinių pristatymo kokybė pagerėjo. Vis dėlto ieškovė neginčija nei nustačiusi papildomą pajėgumų mokestį, nei nepatenkinamos jos siuntinių pristatymo paslaugų kokybės 2018 m., t. y. jos pačios vidaus dokumente nurodytų faktų.

49

Taigi, kadangi tariamą klientų praradimą gali paaiškinti kiti dalykai nei 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos, ieškovė, kuriai tenka šio sprendimo 27 punkte nurodyta įrodinėjimo pareiga, turėjo pateikti įrodymų, leidžiančių visų pirma įrodyti, kad, nepaisant kitų šio sprendimo 48 punkte nurodytų veiksnių, esminis poveikis jos konkurencinei padėčiai galėjo būti padarytas dėl šių kapitalo injekcijų. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

50

Galiausiai per teismo posėdį Post Danmark ir PostNord Group nurodė, kad 2018–2019 m. ieškovės apyvartos sumažėjimas buvo mažesnis nei 3 %, o tai neatspindi tariamo 30 % rinkos dalies praradimo dėl nagrinėjamų priemonių. Ieškovė neginčijo, kad jos 2018–2019 m. apyvarta sumažėjo tik mažiau nei 3 %. Be to, šis skaičius matyti iš jos pačios per procesą pateikto dokumento „Annual Report 2019“. Tai, kad ieškovės apyvarta atitinkamu laikotarpiu buvo santykinai pastovi nepaisant suteiktų nagrinėjamų priemonių, įrodo, kad šios priemonės negalėjo iš esmės neigiamai paveikti jos padėtį atitinkamoje rinkoje.

51

Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad 2017 m. spalio mėn. Post Danmark pasinaudojo 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytomis kapitalo injekcijomis ir konkuravo su ieškove Danijos ir Šiaurės šalių pašto paslaugų rinkose, ieškovė neįrodė, kad 2017 m. spalio mėn. susitarime nurodytos kapitalo injekcijos galėjo iš esmės paveikti jos konkurencinę padėtį. Darytina išvada, kad ji neįrodė, kaip to reikalaujama jurisprudencijoje, kad yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant reikalo nuspręsti dėl ieškovės tiesioginės sąsajos, ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes ieškovė neturi locus standi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos, Post Danmark ir PostNord Group bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

54

Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

55

Galiausiai pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje reikia nuspręsti, kad UPS Europe ir Dansk Avis Omdeling, įstojusios į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.

Danske Fragtmænd A/S padengia savo ir Europos Komisijos, Post Danmark A/S ir PostNord Group AB bylinėjimosi išlaidas.

3.

Danijos Karalystė, Švedijos Karalystė, UPS Europe NV/SA ir Dansk Avis Omdeling A/S padengia savo bylinėjimosi išlaidas.