(1)

Reglamento (ES) 2023/2405 14 straipsnio 1 dalyje nustatoma savanoriška aplinkosauginio ženklinimo sistema, kuria sudaromos sąlygos įvertinti skrydžių aplinkosauginį veiksmingumą ir kuria gali naudotis visi orlaivių naudotojai, kuriems taikomas tas reglamentas;

(2)

kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl skrydžių ir naudojimosi kitų alternatyvių rūšių transportu, šiame reglamente turėtų būti nustatyta tvirta, patikima, skaidri ir suderinta metodika, pagal kurią remiantis pirminiais duomenimis vertinamas vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis, ir keleivių informavimo apie vykdant skrydį išmetamą teršalų kiekį taisyklės. Pagal metodiką įvertinamas vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis, todėl šiame reglamente šis ženklas turėtų būti įvardijamas terminu, tiksliai apibūdinančiu taikomą metodiką. Todėl ženklas turėtų būti vadinamas skrydžių CO2 ženklu;

(3)

orlaivių naudotojai, prašantys išduoti ženklą savo skrydžiams, turėtų kreiptis į Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrą (toliau – Agentūra) likus pakankamai laiko, kad ir Agentūra, ir orlaivių naudotojas galėtų parengti dokumentus ir atitinkamą skaitmeninę infrastruktūrą;

(4)

šiame reglamente nustatyta vykdant skrydžius išmetamo teršalų kiekio vertinimo metodika turėtų užtikrinti, kad didžiausi įverčių ir pagrindinių prielaidų skaidrumo ir atsekamumo lygiai visada derėtų su būsimais Sąjungos teisės aktais dėl teikiant transporto paslaugas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos;

(5)

vykdant skrydžius išmetamas teršalų kiekis turėtų būti vertinamas remiantis vidutiniu ankstesnių skrydžių veiksmingumu, atsižvelgiant į vidutinį aviacinių degalų, naudojamų vykdant kiekvieną skrydį, aplinkosauginį veiksmingumą ir vidutines aviacinių degalų sąnaudas ankstesniu atitinkamu laikotarpiu, kuriam sudaromas tvarkaraštis. Šie du veiksniai yra patikimiausi ir tikriausi siekiant tiksliai įvertinti vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį. Atsižvelgiant į galimus techninius apribojimus gauti tokią išsamią informaciją apie konkrečias aviacinių degalų, suvartojamų vykdant kiekvieną skrydį, partijas, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti patikimi metodai, kaip kuo tiksliau ir saugiau įvertinti aviacinių degalų sąnaudas ir per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį, kartu stengiantis kuo labiau sumažinti orlaivių naudotojams ir Agentūrai tenkančią naštą. Siekiant įvertinti vykdant skrydį tam tikru maršrutu išmetamą teršalų kiekį per tam tikrą laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, reikėtų atsižvelgti į naujausią turimą ankstesnio atitinkamo laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, informaciją ir šiuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai. Remdamasi praėjusių kalendorinių metų informacija, vertindama vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį Agentūra turėtų galėti naudoti nepriklausomų tikrintojų jau patikrintą informaciją, kartu kuo labiau sumažindama administracinę naštą ir naudodama naujausią informaciją apie veiksmingumą;

(6)

apskaičiuojant vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį, labai svarbu tiksliai įvertinti būsimas aviacinių degalų sąnaudas skrydžiui ir šie įverčiai turėtų būti grindžiami naujausiais moksliniais įrodymais. Šie aviacinių degalų sąnaudų įverčiai taip pat turėtų būti grindžiami pirminiais duomenimis, kuriuos orlaivių naudotojai pateikė apie naujausią veiklą ir kurie turėtų būti ankstesnio atitinkamo laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, duomenys. Antriniai duomenys, pavyzdžiui, duomenys, gauti iš modelių ir įverčių, kurie nėra parengti remiantis vien pirminiais duomenimis, turėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais, kai pirminių duomenų nėra arba kai pirminiais duomenimis grindžiamų įverčių negalima apskaičiuoti pakankamai tiksliai. Taip visų pirma galėtų būti tuo atveju, kai orlaivio naudotojas nusprendžia vykdyti skrydžius naujais maršrutais arba kai skrydžiai esamais maršrutais planuojami vykdyti skirtingomis sąlygomis. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad aviacinių degalų sąnaudų įvertinimo metodiniai reikalavimai ir toliau atitiktų naujausius mokslinius įrodymus ir mokslo raidą;

(7)

per visą aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis galėtų būti mažesnis nei per tradicinių aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis, priklausomai nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų pasirinkimo ir jų gamybos būdų. Siekiant išlaikyti nuoseklumą su Sąjungos teise, visų pirma Reglamentu (ES) 2023/2405, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (2), toks per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis apima kiekį, išmetamą gaminant, transportuojant, paskirstant ir naudojant orlaivyje (įskaitant degimo metu) energiją, ir išreiškiamas anglies dioksido ekvivalentu (CO2e). Taigi dujos, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį, turėtų būti bendras anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) kiekis. Per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C punktą ir, kai taikytina, pagal kitus aktualius Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius standartus, taip pat duomenis ir metodikas, atspindinčius naujausią mokslo raidą ir parengtus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) sistemoje;

(8)

pripažįstant, kad informacija apie aviacinių degalų sąnaudas ir per jų gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį yra labai svarbi siekiant tiksliai įvertinti vykdant skrydį išmetamą teršalų kiekį, šiame reglamente turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis orlaivių naudotojai šią informaciją turi pateikti Agentūrai. Ataskaitų teikimo našta turėtų būti kuo labiau sumažinta, ypač mažiesiems ir vidutiniams orlaivių naudotojams, kad orlaivių naudotojai nebūtų atgrasomi naudoti skrydžių CO2 ženklą. Todėl orlaivių naudotojai turėtų galėti sklandžiai ir lengvai pateikti duomenis Agentūrai naudodamiesi Agentūros sukurtomis skaitmeninėmis ataskaitų teikimo priemonėmis ir, kai taikytina, informacija, jau pateikta kitais tikslais. Kad Agentūra galėtų parengti patikimus įverčius, ji turėtų turėti prieigą prie visos būtinos informacijos apie kiekvieno orlaivio naudotojo kiekviename oro uoste papildytus aviacinių degalų kiekius ir aviacinių degalų tiekėjų kiekviename oro uoste orlaivių naudotojams tiekiamus aviacinių degalų kiekius bei jų atitinkamus per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamus teršalų kiekius;

(9)

šiame reglamente nustatyta vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio vertinimo metodika turėtų atitikti aktualių Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių standartų, duomenų ir metodikų pokyčius ir mokslo raidą, visų pirma susijusius su numatytųjų verčių naudojimu. Šiame reglamente tradicinių aviacinių degalų taršos intensyvumo bazinis lygis turėtų būti 89 g CO2e/MJ, t. y. aviacinių degalų pamatinė vertė, nustatyta ICAO sistemoje, kol Sąjungos teisėje bus apibrėžta aviacijos sektoriui skirta lyginamoji iškastinio kuro vertė. Vienam keleiviui, įskaitant jo bagažą, priskiriamas svoris turėtų būti 100 kg, o aviacinių degalų energinė vertė turėtų atitikti Direktyvą (ES) 2018/2001 ir taikytinus tarptautinius standartus bei metodikas;

(10)

šiame reglamente aplinkosauginis veiksmingumas apima tik orlaivių naudotojų naudojamų aviacinių degalų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skrydžių ir oro transporto laivyno veiksmingumą ir oro eismo poveikį aviacinių degalų sąnaudoms. Todėl šis reglamentas nesusijęs su kitu poveikiu aplinkai, pavyzdžiui, triukšmu ir kitais oro teršalais, pvz., azoto oksidais (NOx) ar kietosiomis dalelėmis (KD);

(11)

vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio vertinimo metodika grindžiama vidutinėmis ankstesnėmis aviacinių degalų sąnaudomis ir oro transporto laivyno atnaujinimu, o optimizuoto maršrutų planavimo poveikis aviacinių degalų sąnaudų mažinimui, taigi ir vykdant skrydį išmetamam teršalų kiekiui, gali būti reikšmingas. Į tuos du veiksnius turėtų būti automatiškai atsižvelgiama vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio vertinimo metodikoje, kad būtų skatinama pereiti prie efektyvesnių orlaivių ir optimizuoti maršrutų planavimą. Todėl pagal šiame reglamente nustatytą metodiką Agentūros įvertintas vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis turėtų skatinti atnaujinti oro transporto laivyną ir optimizuoti maršrutų planavimą. Šiame reglamente nustatyta metodika turėtų būti pakankamai patikima, kad būtų atsižvelgta į technologinius pokyčius ir su veikla susijusią pažangą;

(12)

jei būsimų reguliariųjų skrydžių vykdymo sąlygos sutampa su tuo maršrutu jau vykdomais skrydžiais, įverčiai, pagal šį reglamentą grindžiami tuo pačiu maršrutu, yra daug patikimesnis tų reguliariųjų skrydžių aplinkosauginio veiksmingumo įvertis. Šiame reglamente veiklos sąlygos yra susijusios su orlaivio tipu, aviacinių degalų rūšimi, vidutiniu keleivių skaičiumi ir vežamo krovinio mase. Tačiau tais atvejais, kai orlaivio naudotojas pakeičia skrydžio vykdymo sąlygas arba vykdo naujus skrydžius, aviacinių degalų sąnaudos ir skrydžio aplinkosauginis veiksmingumas turėtų būti vertinami pagal naujausius mokslinius metodus ir įrodymus. Tokie įverčiai turėtų būti tikslūs ir grindžiami atsargumo principą atitinkančiu požiūriu. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta abiem atvejais, t. y. vykdant skrydžius, kai visa būtina informacija apie ankstesnius orlaivio naudotojo skrydžius yra ir laikoma patikimu tų skrydžių įverčių šaltiniu, ir skrydžius, apie kuriuos tos informacijos nėra, taikytina išmetamo teršalų kiekio vertinimo metodika;

(13)

būsimų skrydžių tvarkaraščiai turėtų būti pateikiami Agentūrai, laikantis būtinų konfidencialumo reikalavimų, kad Agentūra kuo tiksliau palygintų veiklos sąlygas ir apskaičiuotų vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį. Be to, orlaivių naudotojai turėtų stengtis pateikti Agentūrai visą kitą informaciją, kuri galėtų padėti kuo tiksliau įvertinti vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį;

(14)

prieš pateikiant Agentūrai informaciją, visų pirma apie aviacinių degalų sąnaudas vienam skrydžiui ir kiekviename oro uoste papildytų aviacinių degalų per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį, ją turėtų patikrinti nepriklausomas tikrintojas. Šis nepriklausomas patikrinimas turėtų būti atliekamas remiantis aktualios Sąjungos teisės principais ir gairėmis bei taikytinais tarptautiniais standartais ir metodikomis. Tikrinant reikėtų atsižvelgti ir į tarptautinius pokyčius, visų pirma siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą atvykstantiems skrydžiams, kai taikytina, taip pat būtų galima pasinaudoti šio reglamento nuostatomis;

(15)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės dėl Agentūros išduodamų ženklų galiojimo laikotarpio ir sąlygos, kad išduodant juos orlaivių naudotojams būtų nustatomas jų galiojimo laikotarpis ir kad orlaivių naudotojai turi aiškiai rodyti klientams informaciją apie šį galiojimą;

(16)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos Agentūros išduodamų ženklų rodymo sąlygos. Skaitmenizacijos laikais, ypač oro transporto srityje, klientai internete gali gauti daug daugiau informacijos apie konkuruojančių orlaivių naudotojų siūlomas oro transporto paslaugas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad orlaivio naudotojui Agentūros išduoti ženklai būtų rodomi visose tam orlaivių naudotojui priklausančiose pardavimo vietose pagal šiame reglamente nustatytus šablonus. Orlaivių naudotojai taip pat turėtų užtikrinti, kad Agentūros išduoti ženklai būtų rodomi visose pardavimo vietose, su kuriomis jie palaiko sutartinius santykius. Galiausiai orlaivių naudotojai turėtų pagrįstai stengtis užtikrinti, kad Agentūros išduoti ženklai būtų rodomi ir pardavimo vietose, su kuriomis jie nebendradarbiauja. To nepadarius būtų rizika, kad sumažės žmonių pasitikėjimas ženklu ir orlaivių naudotojų pastangomis naudoti aviacinius degalus, kurių per gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis yra mažesnis;

(17)

šiame reglamente orlaivių naudotojams turėtų būti nustatytos Agentūros išduotų ženklų rodymo sąlygos, užtikrinant, kad vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis būtų lengvai atpažįstamas. Jame turėtų būti nustatytos dizaino specifikacijos ir vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio rodymo šablonai, kad visi orlaivių naudotojai jį rodytų suderintu ir atpažįstamu būdu;

(18)

dizaino elementai turėtų apimti logotipą, rodantį, kad Agentūra Europos Sąjungos vardu įvertino vykdant skrydį išmetamą teršalų kiekį pagal šį reglamentą. Šis suderintas logotipas turėtų būti naudojamas kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti pripažinimą ir didinti pasitikėjimą vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio įvertinimu pagal šį reglamentą. Jis taip pat turėtų padėti populiarinti šį reglamentą pasaulyje ir išvengti painiavos su kitais Sąjungos teisės aktais ir esamomis tvarumo srities iniciatyvomis, pavyzdžiui, ženklais, išduodamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (3) ir pagal jį priimtus deleguotuosius reglamentus. Siekiant gerinti komunikaciją ir didinti informuotumą, šiame reglamente reikėtų nustatyti ir konkrečius terminus, kuriais būtų aiškiai įvardijamas kiekvienas skrydžių CO2 ženklo elementas. Tai apima, pavyzdžiui, vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio, logotipo ir kitų aspektų, kurie turėtų būti pagrindiniai ženklo elementai, derinį. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas paprasto ir aiškaus ženklo su Sąjungos vėliava, kuris visada turi būti rodomas kartu su vykdant skrydį išmetamu teršalų kiekiu, logotipo dizainas. Šiame reglamente nustatytomis ženklo rodymo sąlygomis turėtų būti užtikrinta, kad ženklas būtų lengvai prieinamas ir suprantamas, o klientams būtų lengva palyginti skirtingų orlaivių naudotojų tuo pačiu maršrutu vykdomų skrydžių aplinkosauginį veiksmingumą. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad išmetamas teršalų kiekis būtų rodomas nuosekliai ir tiksliai ir taip užtikrinamas palyginamumas ir sąžininga konkurencija transporto vidaus rinkoje, visų pirma tais atvejais, kai oro transporto paslaugos yra daugiarūšio transporto grandinės dalis arba kai teikiant paslaugas konkuruojama su kitų rūšių transportu. Šiuo tikslu šis reglamentas turėtų derėti su taikytinais teisės aktais dėl teikiant transporto paslaugas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos;

(19)

ženklo rodymo sąlygos turėtų būti suskirstytos į pagrindinį ir antrinį rodinius. Ženklo rodymas gali padėti didinti klientų informuotumą apie įvertintąjį vykdant skrydį išmetamą teršalų kiekį ir apie orlaivių naudotojų pastangas mažinti jų siūlomų oro transporto paslaugų aplinkosauginį pėdsaką. Pagrindiniame rodinyje, kuriame per visą skrydžio paieškos ir bilietų pirkimo procesą visada turėtų būti lengvai suprantama forma rodomi pagrindiniai konkretaus skrydžio elementai, neturėtų reikėti jokios kliento sąveikos. Pagrindiniame rodinyje turėtų būti rodomi ir būtinieji elementai, kad klientas galėtų palyginti tam tikro orlaivio naudotojo veiksmingumą su kitais konkuruojančiais orlaivių naudotojais, vykdančiais skrydžius tuo pačiu maršrutu. Tokiu palyginimu turėtų būti siekiama padėti klientui lengviau suprasti atitinkamą aplinkosauginę informaciją ir toliau skatinti orlaivių naudotojų pastangas gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Antriniame rodinyje, kuris turėtų būti matomas tik klientui atlikus tam tikrą veiksmą, turėtų būti pateikiama išsamesnė informacija, taip pat pagrindinė informacija apie tai, kaip buvo įvertintas vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis, įskaitant, pavyzdžiui, vidutinį orlaivio naudotojo naudojamų aviacinių degalų aplinkosauginį veiksmingumą;

(20)

siekiant didinti klientų pasitikėjimą, itin svarbu užtikrinti, kad orlaivių naudotojai rodytų tik galiojančius ženklus. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis Agentūra galėtų patikrinti, ar orlaivių naudotojai tinkamai įgyvendina ir rodo ženklus pagal aktualius Sąjungos teisės aktus ir taikytinus tarptautinius standartus bei metodikas. Atšauktų ženklų ir ženklų, kurių galiojimas pasibaigęs, orlaivių naudotojai turėtų nerodyti. Jame taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis Agentūra galėtų peržiūrėti orlaivių naudotojų teikiamos su jų vykdoma veikla susijusios informacijos tikslumą ir teisingumą. Todėl tikslinga, kad šiame reglamente kartu su taikytinomis vykdymo užtikrinimo taisyklėmis ir Agentūros įgaliojimais būtų nustatytos ženklo peržiūros sąlygos, taip pat procedūra, pagal kurią Agentūra panaikina negaliojančius ženklus arba nurodo orlaivių naudotojams atitinkamai pakoreguoti jų rodymą;

(21)

Agentūra turėtų sukurti ir prižiūrėti vykdant skrydžius išmetamų teršalų kiekių svetainę, kurioje informacija apie sistemą būtų lengvai prieinama tiek orlaivių naudotojams, tiek visuomenei. Tai būtina ir siekiant padaryti sistemą patrauklesnę orlaivių naudotojams;

(22)

kad Sąjungoje būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti skrydžių CO2 ženklą, nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2028 m. sausio 1 d. Agentūra turėtų ženklą išduoti tik keleivinio oro transporto paslaugų arba mišriems keleiviniams ir krovininiams skrydžiams, bet ne vien krovininio oro transporto paslaugų skrydžiams. Keleivinio ir krovininio oro transporto paslaugos iš esmės skiriasi pagal jų teikimo organizavimą, visų pirma santykius su galutiniais naudotojais. Šiuo reglamentu pirmenybė teikiama ženklų išdavimui orlaivių naudotojams, teikiantiems keleivinio oro transporto paslaugas, kad rinkos dalyviai turėtų pakankamai laiko susipažinti su ženklu. Visų rūšių oro transporto paslaugas ženklai turėtų apimti tik nuo 2028 m. sausio 1 d.;

(23)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka „ReFuelEU Aviation“ komiteto nuomonę,

a)

standartizuota ir moksliškai pagrįsta vykdant skrydžius išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodika, įskaitant geriausiais turimais moksliniais duomenimis grindžiamų įverčių rengimo metodiką;

b)

procedūra, pagal kurią orlaivių naudotojai Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai (toliau – Agentūra) turi pateikti atitinkamą informaciją, reikalingą vykdant skrydžius išmetamam teršalų kiekiui įvertinti ir atitinkamiems ženklams išduoti;

c)

Agentūros išduotų ženklų galiojimo laikotarpio trukmė;

d)

sąlygos ir procedūros, pagal kurias Agentūra peržiūri ir atšaukia ženklus ir išduoda naujus ženklus;

e)

ženklų rodymo šablonai;

f)

paprastos prieigos prie visų išduotų ženklų kompiuterio skaitomu formatu užtikrinimo taisyklės;

g)

galimybė ir sąlygos, kuriomis orlaivių naudotojai gali rodyti kitą aplinkosauginio veiksmingumo informaciją, kuri nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

1)

vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis – orlaivio naudotojui vykdant skrydį per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas įvertintasis teršalų kiekis, kurį sudaro orlaivio salonui tenkantis teršalų kiekis ir kroviniui tenkantis teršalų kiekis, matuojamas anglies dioksido ekvivalento tonomis;

2)

orlaivio salonui tenkantis teršalų kiekis – orlaivio salonui priskiriama vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio dalis, matuojama anglies dioksido ekvivalento tonomis;

3)

kroviniui tenkantis teršalų kiekis – kroviniui priskiriama vykdant skrydį išmetamo teršalų kiekio dalis, matuojama anglies dioksido ekvivalento tonomis;

4)

orlaivio salono vienam keleiviui tenkantis teršalų kiekis – orlaivio salonui tenkančio teršalų kiekio ir ankstesnio atitinkamo laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, skrydžių vidutinio keleivių skaičiaus dalmuo, išreikštas anglies dioksido ekvivalento kilogramais vienam keleiviui;

5)

krovinio tonai tenkantis teršalų kiekis – kroviniui tenkančio teršalų kiekio ir per ankstesnį atitinkamą laikotarpį, kuriam sudaromas tvarkaraštis, orlaiviu pervežtų krovinių vidutinės masės dalmuo, išreikštas anglies dioksido ekvivalento kilogramais vienai krovinio tonai;

6)

orlaivio salono vienam keleivio kilometrui tenkantis teršalų kiekis – įvertintojo orlaivio salono vienam keleiviui tenkančio teršalų kiekio ir skrydžio maršruto ilgio dalmuo, išreikštas anglies dioksido ekvivalento gramais vienam keleivio kilometrui;

7)

vienam krovinio tonkilometriui tenkantis teršalų kiekis – įvertintojo krovinio tonai tenkančio teršalų kiekio ir skrydžio maršruto ilgio dalmuo, išreikštas anglies dioksido ekvivalento gramais vienam tonkilometriui;

8)

ženklas – spausdinta arba elektroninio formato grafinė diagrama, kurioje vaizduojamas ženklo logotipas ir pateikiama III priede nurodyta informacija;

9)

ženklo logotipas – šio reglamento III priedo 1 punkte nustatytas vaizdas, rodantis, kad vykdant skrydį išmetamas teršalų kiekis yra patikrintas;

10)

nebegaliojantis ženklas – ženklas, kurio galiojimo laikotarpis yra pasibaigęs;

11)

skaitmeninė ataskaitų teikimo priemonė – Agentūros sukurta ir valdoma skaitmeninė platforma, kaip vienas orlaivių naudotojams skirtas kontaktinis punktas duomenims teikti ir ženklams paskirstyti;

12)

orlaivis – orlaivis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 (4) 3 straipsnio 28 punkte;

13)

oro vežėjo pažymėjimas (OVP) – oro vežėjo pažymėjimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (5) 2 straipsnio 8 punkte;

14)

oro uostas – oro uostas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB (6) 2 straipsnio 1 punkte;

15)

krėslas – orlaivyje įrengtas krėslas, kuriame keleivis gali būti visą kelionę;

16)

keleivis – asmuo, užimantis krėslą orlaivio salone orlaiviui išvykstant ir keliaujantis orlaiviu, kad pasiektų konkrečią paskirties vietą;

17)

krėslui skirtas plotas – kiekvienos orlaivio salono klasės kiekvienam keleivio krėslui skirtas plotas kvadratiniais metrais;

18)

orlaivio salono klasė – keleiviams teikiama konkreti paslauga ir erdvė, kurioms būdinga konkreti orlaivio salono krėslų konfigūracija, patogumai ir kainos struktūra;

19)

laikotarpis, kuriam sudaromas tvarkaraštis – laikotarpis, kuriam sudaromas tvarkaraštis, apibrėžtas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93 (7) 2 straipsnio d punkte;

20)

reiso aviacinių degalų sąnaudos (angl. block aviation fuel) – aviacinių degalų, kuriuos orlaivis sunaudojo vykdydamas skrydį nuo jo pirmojo pajudėjimo iš stovėjimo vietos išvykimo oro uoste iki visiško sustojimo stovėjimo vietoje atvykimo oro uoste, kiekis tonomis;

21)

reiso trukmė (angl. block time) – visas laikas, praėjęs nuo orlaivio pirmojo pajudėjimo iš stovėjimo vietos išvykimo oro uoste iki visiško sustojimo stovėjimo vietoje atvykimo oro uoste, minutėmis;

22)

per aviacinių degalų gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis – naudojant aviacinius degalus išmetamas kiekis (anglies dioksido ekvivalentu), į kurį įtrauktas kiekis (anglies dioksido ekvivalentu), išmetamas gaminant, transportuojant, paskirstant ir naudojant orlaivyje (įskaitant degimo metu) energiją, ir kurį sudaro išmetamo anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) kiekių suma, apskaičiuota pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C punktą ir, kai taikytina, kitus aktualius Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius standartus, taip pat pagal duomenis ir metodikas, atspindinčius naujausią mokslo raidą ir parengtus ICAO sistemoje, ir išreikšta anglies dioksido ekvivalento gramais vienam megadžauliui;

23)

anglies dioksido ekvivalentas (CO2e) – matavimo vienetas, kuriuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų spinduliavimo poveikis palyginamas su anglies dioksido (CO2) spinduliavimo poveikiu;

24)

aviacinių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo sistema – sistema, pagal kurią orlaivių naudotojams suteikiamos lengvatos už naudojant aviacinius degalus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

25)

krovinys – orlaiviu gabenamų prekių, medžiagų ir siuntinių, išskyrus keleivių bagažą, bendra masė tonomis;

26)

pardavimo vieta – orlaivio naudotojui priklausanti fizinė buvimo vieta arba interneto platformos paslauga, kurioje siūlomi orlaivio naudotojo skrydžiai, kai orlaivio naudotojas arba bet kuris asmuo, įgaliotas atstovauti tam orlaivio naudotojui, saugo ir viešai skelbia informaciją apie to orlaivio naudotojo vykdomus skrydžius pirkimo ar palyginimo tikslais.